2013-12-03 Nr. BB-2376 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-498/2013

Teisminio proceso Nr. nesuteiktas

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.10.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Jono Prapiesčio, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Viktoro Aiduko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 5 d. nutarties.

Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu V. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu trejiems metams, 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, prie paskirtos bausmės pridėta Utenos rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta trisdešimties parų arešto bausmė, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams septyniems mėnesiams.

V. K. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (veika prieš D. B.) išteisintas, nesant jo veiksmuose nusikalstamos veikos požymių.

Iš V. K. nukentėjusiajam D. B. priteista 600 Lt turtinei, 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 500 Lt turėtų atstovavimo išlaidų.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 5 d. nutartimi, be kita ko, nuteistojo V. K. ir jo gynėjos apeliacinis skundas atmestas. V. K. į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2006 m. vasario 26 d. iki 2006 m. vasario 28 d.

Teisėjų kolegija,

n u s t a t ė :

V. K. nuteistas už tai, kad 2005 m. gruodžio 11 d., apie 3.30–5.00 val., tiksliau nenustatytu laiku, bare „S“, esančiame Utenoje, Maironio g. 8, dėl chuliganiškų paskatų viešoje vietoje, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, tyčia kumščiu sudavė R. V. vieną smūgį į veidą, taip sukėlė jam fizinį skausmą, sutrikdė visuomenės rimtį ir pažeidė viešąją tvarką.

Be to, V. K. nuteistas už tai, kad 2005 m. gruodžio 11 d., apie 3.30–5.00 val., tiksliau nenustatytu laiku, prie įėjimo į barą „S“, esantį Utenoje, Maironio g. 8, dėl chuliganiškų paskatų tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį D. B. į veidą, taip padarė jam nosies, dešinio antakio, dešinio viršutinio voko žaizdas, dešinės akies ragenos kiauryminę žaizdą, dėl to dešinės akies regėjimas sumažėjo iki 0.1 ir nukentėjusysis neteko 25 proc. bendro darbingumo, t. y. nesunkiai sutrikdė D. B. sveikatą.

Kasaciniu skundu nuteistasis prašo teismų sprendimus pakeisti, sušvelninti paskirtą bausmę ir, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, bausmės vykdymą atidėti.

Kasatorius teigia, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

Nuteistasis nurodo, kad jis nuteistas už nesunkaus ir apysunkio nusikaltimų padarymą, kuriuos įstatymų leidėjas priskiria prie mažiau pavojingų, be to, jis nesukėlė ypatingai žalingų ar nepataisomų padarinių, todėl, kasatoriaus nuomone, nebuvo jokio pagrindo skirti jam realią laisvės atėmimo bausmę, kurios trukmė viršija bausmių vidurkius. Be to, nustatęs jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir konstatavęs, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas, kasatoriaus manymu, netinkamai taikė BK 61 straipsnio nuostatas ir paskyrė aiškiai per griežtą bausmę. Taip pat iš teismų sprendimų matyti, kad bausmės skyrimui turėjo įtakos jo slapstymasis užsienyje, nors tokios aplinkybės, kaip galinčios turėti įtakos bausmės dydžiui, įstatymas nenumato (BK 60 straipsnis). Taigi teismai, motyvuodami bausmės skyrimą, padarė BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkto, BK 60 straipsnio taikymo pažeidimų.

Taip pat kasatorius nurodo, kad jo padaryti nusikaltimai nebuvo iš anksto suplanuoti, įvyko spontaniškai, veikiant neapibrėžta tyčia dėl kilusio konflikto, be to, jis atlygino žalą Valstybinei ligonių kasai už nukentėjusiojo gydymą, dėjo visas pastangas atlyginti žalą ir nukentėjusiajam, siekdamas sušvelninti kilusius padarinius. Kasatoriaus nuomone, paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 straipsnis) leistų operatyviau atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Kasatorius nurodo, kad, svarstant galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymą, vienas iš svarbesnių faktorių yra asmenybės įvertinimas. Nuteistasis teigia, kad teismai nenustatė jo asmenybės požymių, kurie lemtų padidintą jo pavojingumą visuomenei. Be to, nuo nusikaltimų padarymo praėjo daugiau kaip septyneri metai, per šį laikotarpį jis nepadarė jokių naujų nusikalstamų veikų. Šios aplinkybės, kasatoriaus nuomone, patvirtina, kad jis pakeitė gyvenimo būdą ir yra pagrindas manyti, jog ateityje laikysis įstatymų. pagal teismų praktiką teismas turi ypatingą dėmesį atkreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Kasatorius tvirtina, kad jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, neabejotinai nutrūks ryšiai su jo ilgamete sugyventine ir nepilnamečiu vaiku. Kadangi teismai net nesvarstė galimybės taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, todėl netinkamai pritaikė įstatymą, reglamentuojantį bausmės skyrimą (BK 41, 54, 61, 75 straipsniai).

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arūnas Meška atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti.

Prokuroras atsiliepime nurodo, kad dėl to, jog savo apeliaciniame skunde V. K. kartu su savo gynėja nekėlė BK 75 straipsnio taikymo klausimo ir neprašė atidėti bausmės vykdymo (skunde buvo prašoma tik sumažinti laisvės atėmimo bausmės dydį), šis klausimas nebuvo nagrinėjamas apeliacinėje instancijoje, todėl negali būti svarstomas kasacinėje instancijoje (BPK 367 straipsnio 3 dalis).

Prokuroro nuomone, kasatoriaus teiginiai apie bausmės griežtumą yra nepagrįsti. Iš kasacinio skundo matyti, kad kasatorius nekelia kitos negu laisvės atėmimo bausmės skyrimo galimybės klausimo, todėl laikytina, kad su paskirta bausmės rūšimi jis sutinka. Be to, BK 138 straipsnio 2 dalies sankcija nenumato laisvės atėmimui alternatyvių bausmių, todėl kasatoriui parinkta bausmės rūšis atitinka įstatymo reikalavimus.

Kasacinio skundo teiginiai dėl aiškiai per griežtos bausmės yra analogiški pateiktiems jo apeliaciniame skunde. V. K. paskirtos bausmės BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto, 284 straipsnio l dalies sankcijų vidurkis viršija tik kelis mėnesius, todėl laikyti paskirtą bausmę aiškiai per griežta nėra pagrindo. Be to, teismai motyvavo, kodėl parinktas būtent toks bausmės dydis, t. y. dėl to, kad kasatorius dėl padarytos veikos nuoširdžios atgailos nerodo, ikiteisminiame tyrime neigė buvimą įvykio vietoje, teisme pakeitė parodymus ir bandė kelti versiją apie pačių nukentėjusiųjų išprovokuotus konfliktus. Visa tai rodo, kad formalus ir pavėluotas kasatoriaus prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kasatoriaus teiginys, kad jo veikos nesukėlė sunkių padarinių, nėra teisingas. Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, nukentėjusysis D. B. dėl jam padarytų sužalojimų neteko galimybės dirbti pagal profesiją, jam reikalingos papildomos akies operacijos. Negali būti laikoma kasatoriaus nuopelnu ir ta aplinkybė, kad, jam slapstantis nuo baudžiamosios atsakomybės tiek šioje, tiek nuo ankstesniu Utenos rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės, jis naujų nusikalstamų veikų nepadarė. Būtent tai, kad kasatorius vengė baudžiamosios atsakomybės, jį apibūdina neigiamai. Taigi, tiek parinkdami bausmės dydį ir jį motyvuodami, tiek atmesdami nuteistojo ir jo gynėjos apeliacinio skundo argumentus, teismai BK bendrųjų bausmės skyrimo reikalavimų nepažeidė.

Nuteistojo V. K. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

Kasatorius teigia, kad teismai nenustatė jo asmenybės požymių, kurie lemtų jo padidintą pavojingumą visuomenei. Be to, nuo nusikaltimų padarymo praėjo daugiau kaip septyneri metai, per šį laikotarpį jis nepadarė jokių naujų nusikalstamų veikų. Šios aplinkybės, kasatoriaus nuomone, patvirtina, kad jis pakeitė gyvenimo būdą ir yra pagrindas manyti, jog ateityje laikysis įstatymų, todėl prašo atidėti paskirtos bausmės vykdymą.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytos bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos, nustatančios šios normos taikymo ribas. Esminė minėto straipsnio taikymo sąlyga yra teismo išvada, kad yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Darant išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, kiekvienu atveju teismas privalo įvertinti, ar nuteistojo nusikaltimas padarytas atsitiktinai ar nuteistasis linkęs daryti nusikalstamas veikas, ar jis kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, nesistengia išvengti atsakomybės, po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos, atsiprašo nukentėjusiojo, atlygina padarytą žalą ir pan. Baudžiamasis įstatymas neįtvirtina reikalavimo, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtinais atvejais.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę V. K. nurodė, kad jis padarė nesunkų bei apysunkį nusikaltimus, nusikalto būdamas teistas už analogišką nusikaltimą, baustas administracine tvarka, gyvenamojoje vietoje apibūdinamas patenkinamai, o darbovietėse gerai, išlaiko nepilnametį sūnų. Teismas nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir pripažino atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis savo noru atlygino didelę dalį nustatytos žalos (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad individualizuodamas bausmės skyrimą V. K. pirmosios instancijos teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, BK 61 straipsnyje nustatytomis bausmės skyrimo taisyklėmis, savo sprendimą tinkamai motyvavo. Teisėjų kolegija nenustatė teisinio pagrindo paskirti V. K. mažesnę nei vidutinės trukmės bausmę.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, kasatorius 2005 m. balandžio 11 d. Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 30 parų arešto bausme. Pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos. Iš Utenos rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 26 d. nutarties matyti, kad nuteistasis V. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė du administracinės teisės pažeidimus, už kurių padarymą jam buvo paskirtos administracinės nuobaudos. Esant tokioms aplinkybėms, jis teismo buvo įspėtas, kad bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas. Iš pataisos inspekcijos faksogramos matyti, kad V. K. bausmės vykdymo atidėjimas baigėsi 2006 m. balandžio 11 d. Iš Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato penktojo policijos komisariato rašto matyti, kad Utenos rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2006 m. vasario 28 d. nutarimu V. K. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis Vilniaus m. VPK 5 policijos komisariate nustatytomis dienomis, tačiau jis pažeidė nustatytas kardomosios priemonės sąlygas ir 2006 m. spalio 16 d, 2006 m. spalio 27 d, 2006 m. spalio 30 d, 2006 m. lapkričio 6 d. į registraciją neatvyko. Panevėžio apygardos teismo 2006 m. lapkričio 7 d. nutartimi V. K. paskirtos kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje pakeistos į suėmimą ir paskelbta jo paieška. 2012 m. gegužės 15 d. V. K. buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje ir perduotas Lietuvos Respublikos pareigūnams.

Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai teisingai nusprendė, jog nėra pagrindo manyti, kad V. K. bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Jau ankstesniu nuosprendžiu atidėjus bausmės vykdymą kasatorius buvo įspėtas nedaryti naujų nusikalstamų veikų, tačiau, praėjus gana trumpam laiko tarpui, jis padarė naujas tyčines nusikalstamas veikas bausmės vykdymo atidėjimo metu, turėdamas neišnykusį teistumą, ir po to pasislėpė. Tokios nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad jo nusikalstami poelgiai nėra atsitiktiniai ir rodo, kad jis nepadarė išvadų dėl savo elgesio, todėl tik realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas padės pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo V. K. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Jonas Prapiestis

Rimantas Baumilas

Viktoras Aidukas