d2d555bd-2d28-4e48-9b67-421cd905e95f · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr             Civilinė byla Nr. 2A-433-431/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26694-2013-2                                           Procesinio sprendimo kategorija: 21.1.; 30.9.1.; 71.; 114.11.; 121.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. vasario 17 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainiaus Rinkevičiaus, JÅ«ratės Varanauskaitės,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo G.

A. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo G. A. ieÅ¡kinį atsakovei O. S. dėl turto pripažinimo bendrÄ ja daline nuosavybe, tretieji asmenys atsakovo pusėje, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, – Valstybinė mokesčių inspekcija ir J. Å ..Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,n u s t a t ė : Ginčo esmė          IeÅ¡kovas prašė pripažinti butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), bendra daline ieÅ¡kovo ir atsakovės nuosavybe, pripažinti ieÅ¡kovui nuosavybės teisę į ½ dalį minėto buto.

Nurodė, kad ieÅ¡kovas ir atsakovė nebuvo sudarę santuokos, tačiau nuo 1993 metų gyveno kartu iÅ¡ bendrų lėšų ir tvarkė bendrÄ Å«kį. Gyvendami kartu, susilaukė sÅ«naus. IeÅ¡kovas nuo pat gyvenimo su atsakove pradžios apsigyveno atsakovės tėvams priklausiusiame bute. Atsakovė 2005 m. gruodžio 20 d. paveldėjo ½ dalį minėto buto. Likusi ½ dalis Å¡io buto nuosavybės teise priklausė atsakovės motinai. IeÅ¡kovas rekonstravo minėtÄ butÄ , padidindamas buto plotÄ iki 99,84 kv.m, suremontavo sienas, grindis, pakeitė langus, duris bei atliko kitus lauko ir vidaus rekonstrukcijos darbus.

Atsakovė 2010 m. vasario 8 d. sutartimi su motina atidalino joms priklausančias buto dalis iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, ir buvo suformuoti du atskiri butai, iÅ¡ kurių atsakovei atiteko 46,69 kv. m ploto butas, kurio dabartinis adresas (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovo gyvenimas kartu su atsakove ir bendro Å«kio tvarkymas leidžia teigti, kad Å¡alys buvo sudarę susitarimÄ dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę. Todėl Å¡alių santykiams dėl turto taikytinos teisės normos, reglamentuojančios jungtinės veiklos sutartį.

Visi buto atidalijimo ir jo remonto darbai buvo atliekami ieÅ¡kovo ir atsakovės bendrais veiksmais, naudojant bendras lėšas. Pagal CK 6.970 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ prezumpcijÄ partnerių (sugyventinių) įnaÅ¡ai į bendrÄ turtÄ yra lygÅ«s, todėl ieÅ¡kovui turi bÅ«ti pripažinta nuosavybės teisė į ½ dalį minėto buto.             Trečiasis asmuo J. Å . su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, jog pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nepagrįstai siekiama iÅ¡vengti iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimo į atsakovei priklausantį turtÄ .          II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 12 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė ir priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo trečiajam asmeniui J. Å . 400,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo 55,10 Lt į valstybės biudžetÄ .             Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas nepagrįstai tarp Å¡alių susiklosčiusius santykius traktuoja kaip bendrosios jungtinės veiklos sutartį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.969 straipsnio 4 dalis numato, jog jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, o įstatymo nustatytais atvejais – notarinės formos.

Jeigu sutarties formos nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas kartu, bendro Å«kio tvarkymas, kÅ«rimas iÅ¡ asmeninių, taip pat iÅ¡ bendro Å«kio tvarkymo gautų lėšų, bendro darbo, teismui gali bÅ«ti pakankamas pagrindas pripažinti asmenų susitarimu dėl bendrosios jungtinės veiklos, sukuriant bendrÄ dalinę nuosavybę (2004 m. sausio 14 d. nutartis Nr. 3K-3-37/2004, 2008 m. spalio 6 d. nutartis Nr. 3K-3-479/2008).

Tačiau minėta praktika suformuota tik dėl tų bendros jungtinės veiklos teisinių santykių, kurie prasidėjo galiojant 1964 m. Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui, kadangi minėto kodekso teisės normos, reglamentuojančios Å¡ios sutarties formÄ , numatė kitokias sandorio formos nesilaikymo teisines pasekmes – raÅ¡ytinės bendros jungtinės sutarties formos nesilaikymas ribojo sutarties Å¡alių teisę remtis liudytojų parodymais sutarties sudarymo faktui patvirtinti, tačiau nebuvo numatyta tokia sutarties formos nesilaikymo pasekmė, kaip jos negaliojimas.

Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog ieÅ¡kovo ir atsakovės bendras gyvenimas, bendro Å«kio vedimas ir kiti partnerystei bÅ«dingi santykiai susiformavo galiojant 1964 m. Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui, todėl teismas neturi pagrindo vadovautis minėta Aukščiausio Teismo suformuota praktika ir tarp Å¡alių susiklosčiusius santykius laikyti bendros jungtinės veiklos sutartimi. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, atsakovės nuosavybės teisė į butÄ Ä¯gyta paveldėjimo bÅ«du jau pasibaigus 1964 m.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normų galiojimui, t. y. 2005 m. gruodžio 20 d. Buto rekonstrukcija pradėta tik 2007 metais, o butas padalintas ir atsakovės nuosavybės teisė į naujai suformuotÄ butÄ Ä¯gyta dar vėliau – 2010 m. vasario 8 d. Todėl 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso teisės normos, reglamentuojančios bendros jungtinės veiklos sutarties formÄ bei jos dalyvių teises bei pareigas nagrinėjamu atveju netaikytini.           IeÅ¡kovas taip pat neįrodė aplinkybių, kurių pagrindu jis reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl jo nuosavybės teisės į ½ dalį minėto buto pripažinimo, t. y. ieÅ¡kovo asmeninių lėšų investavimo į Å¡io buto sukÅ«rimÄ bei investicijų dydžio.

Byloje nėra patekta įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kovo pajamas buto rekonstrukcijos vykdymo laikotarpiu. IÅ¡ byloje esančių atsiskaitymo už statybines medžiagas dokumentų matyti, kad Å¡ių medžiagų pirkėjas yra ne ieÅ¡kovas, o atsakovė. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktuose statytojais taip pat nurodytas ne ieÅ¡kovas, o atsakovė ir buto bendraturtė M. S.. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas negalėjo nurodyti, kokiÄ pinigų sumÄ jis investavo į buto rekonstrukcijÄ , taip pat nepateikė tokias investicijas patvirtinančių įrodymų.

Aplinkybė, jog ieÅ¡kovas gyveno atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute, nesukuria jo nuosavybės teisės į minėtÄ turtÄ . Tuo tarpu atsakovės investicijos į minėto buto pagerinimÄ ir jo atidalijimÄ visiÅ¡kai pagrįstos raÅ¡ytiniais įrodymais: atsakovė skolinosi pinigus iÅ¡ trečiųjų asmenų ir iÅ¡ skolintų lėšų rekonstravo paveldėtÄ turtÄ .             Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas pradėjo reikÅ¡ti pretenzijas į butÄ tik po to, kai į šį butÄ buvo nukreiptas atsakovės skolų iÅ¡ieÅ¡kojimas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 603 straipsnio 1 dalis numato trečiųjų asmenų teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl civilinės teisės, jeigu jis yra susijęs su turto, iÅ¡ kurio iÅ¡ieÅ¡koma, priklausymu. IeÅ¡kovas nagrinėjamu atveju neginčija iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ buto teisėtumo. IÅ¡ M. S. ir atsakovės 2010 m. vasario 8 d. sutarties matyti, kad buto padalijimo metu į šį butÄ jau buvo nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas, butas padalintas galiojant jo areÅ¡tui ir paliekant areÅ¡tÄ atsakovei atidalintam turtui.

Pažymėtina, jog ieÅ¡kovas neginčija 2010 m. vasario 8 d. sutarties galiojimo ir Å¡ios sutarties sÄ lygų, o pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu praÅ¡o pripažinti tik jo nuosavybės teisę į ½ dalį buto, nepraÅ¡ydamas perkelti su minėtu turtu susijusių atsakovės turtinių įsipareigojimų, įgytų jos pagal minėtÄ sutartį. Pažymėtina, jog neperkeliant buto savininkui su jo daiktinėmis teisėmis į šį turtÄ susijusių apribojimų, tokio turto suformavimas ir jo perdavimas nuosavybėn nebÅ«tų galimas, t. y apskritai nebÅ«tų sukurtas daiktas, į kurį ieÅ¡kovas praÅ¡o pripažinti jo nuosavybės teisę.

IeÅ¡kovo nuosavybės teisės į turtÄ , iÅ¡ kurio iÅ¡ieÅ¡koma, pripažinimas, neginčijant iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ Å¡io turto teisėtumo bei iÅ¡ieÅ¡kotojų naudai pritaikyto Å¡io turto areÅ¡to, pažeistų atsakovės kreditorių interesus, leistų skolininkui nepagrįstai iÅ¡vengti iÅ¡ieÅ¡kojimo.                                     III. Apeliacinio skundo argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas G. A. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti.          IeÅ¡kovas apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:         1) Teismas nepagrįstai sprendimu nustatė, kad ieÅ¡kovo ir atsakovės santykių negalima pripažinti bendrosios jungtinės veiklos sutartimi.

IeÅ¡kovÄ ir atsakovę sieja jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai: nuo 1993 metų gyvena kartu, veda bendrÄ Å«kį, turėdami tikslÄ sukurti Å¡eiminius santykius, kuria bendrÄ ateitį, augina nepilnametį sÅ«nų. Gyvendami kartu, siekė iÅ¡spręsti gyvenamojo bÅ«sto klausimÄ , atskiriant buto dalį ir visi buto, kuriame kartu gyveno, rekonstravimo darbai buvo atliekami ieÅ¡kovui gyvenant kartu su atsakove, bendromis lėšomis ir darbu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011 nurodo, kad teisminę praktikÄ formuojantis teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, Å«kio tvarkymas kartu, bendro turto kÅ«rimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali bÅ«ti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimÄ dėl jungtinės veiklos, sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę (LAT 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2010; kt.).

Tokie iÅ¡aiÅ¡kinimai pateikti civilinėse bylose, kuriose nustatyta, kad turtÄ Ä¯gijo ar jis bendrai priklausė asmenims, kurie bendrai gyvena neįregistravę santuokos ir nesant tarp jų partnerystės santykių (sugyventiniams). Tokiais atvejais jų santykiams dėl turto taikomos civilinės teisės normos, reglamentuojančios jungtinę veiklÄ . Jeigu asmenų susitarimas dėl bendros veiklos siekiant sukurti bendrÄ jÄ nuosavybę buvo sudarytas iki 2000 m. CK įsigaliojimo, taikomos 1964 m. CK nuostatos.

Å ioje civilinėje byloje akivaizdu, kad ieÅ¡kovas su atsakove, augindami bendrÄ sÅ«nų ir kartu gyvendami deÅ¡imtmečiais, bendromis pastangomis siekė iÅ¡spręsti gyvenamojo bÅ«sto klausimÄ . Toks Å¡alių bendras siekis ir bendros investicijos pagal teismų praktikÄ atitiktų jungtinės veiklos sutartį. Teismas sprendime neatsižvelgė, kad po rekonstrukcijos M. S. suformuotas 73,02 kv.m butas. Tokiu atveju byloje, kurioje sprendžiamas ginčas dėl sugyventinių turtinių santykių teisinių padarinių, buvo nustatytas konkretus turtas, dėl kurio rekonstrukcijos ir iÅ¡plėtimo Å¡alys, kaip sugyventiniai, buvo sudarę jungtinės veiklos susitarimÄ .

Tokį sugyventinių jungtinės veiklos santykių ir jų pagrindu įgyto turto teisinio statuso nustatymo aiÅ¡kinimÄ patvirtina ir nuosekliai plėtojama kasacinio teismo praktika (LAT 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395/2007; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010). Å ios faktinės aplinkybės civilinėje byloje patvirtinamos pateiktais statybinių medžiagų įgijimo dokumentais.           2) Teismas nepagrįstai nurodė, jog jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, o įstatymo nustatytais atvejais – notarinės formos.

Jeigu sutarties formos nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti. Jeigu raÅ¡ytinė jungtinės veiklos sutartis nesudaryta, tai tokios sutarties sudarymas ir vykdymas gali bÅ«ti patvirtintas kitomis įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (Å¡alių paaiÅ¡kinimais, netiesioginiais raÅ¡ytiniais įrodymais ir pan.). Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, Å«kio tvarkymas kartu, bendro turto kÅ«rimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali bÅ«ti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais ir teismui yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimÄ dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę (LAT 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011).

Civilinės bylos Å¡alių gaunamas darbo užmokestis naudojamas Å¡eimos ir nepilnamečio sÅ«naus poreikiams tenkinti, o rekonstrukcijos metu atsakovas asmeniÅ¡kai dirbo statybos darbus, taip prisidėdamas prie bendro produkto sukÅ«rimo. Teismas be pagrindo neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovas ir atsakovė gyvena faktinėje santuokoje nuo 1993 metų. Nuo to laikotarpio civilinės bylos Å¡alių gyvenimas priklausė nuo bendrų pajamų, pareigos iÅ¡laikyti nepilnametį sÅ«nų, rÅ«pintis gyvenamuoju bÅ«stu, investuoti pinigines lėšas į rekonstrukcijÄ , todėl teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad 1964 m.

CK teisės normos, reglamentuojančios bendros jungtinės veiklos sutarties formÄ bei jos dalyvių teises bei pareigas nagrinėjamu atveju netaikytinos. Jungtinės veiklos santykiai tarp civilinės bylos Å¡alių yra tęstinio pobÅ«džio. Konstatavus jungtinės veiklos sutarties sudarymÄ 1993 m., visam tokios sutarties pagrindu įgytam turtui taikytinas vienodas teisinis režimas. Todėl tapatinti jungtinės veiklos santykių pradžiÄ su konkretaus turto, vykdant tokiÄ veiklÄ , įgijimo momentu, nėra pagrindo.

Teismas sprendimu atsižvelgė tik į nuosavybės teisės į butÄ registracijos laikotarpį, buto rekonstrukcijos pradžiÄ , buto padalinimo laikÄ , buto nuosavybės registracijos laikÄ . Tam, kad bÅ«tų iÅ¡raÅ¡ytos pažymos apie rekonstrukcijas 2007 ir 2009 metais, butai jau turėjo bÅ«ti rekonstruoti, tinkami eksploatacijai. Piniginės lėšos, reikalingos tokios apimties rekonstrukcijai, negalėjo bÅ«ti panaudotos tik iÅ¡ vieno atlyginimo. Nors atsakovė teismui nepateikė procesinių dokumentų, nedalyvavo bylos nagrinėjime, teismas civilinę bylÄ nagrinėjo tik pagal ieÅ¡kovo pateiktus dokumentus ir trečiojo asmens paaiÅ¡kinimus, teismas sprendime nurodė, kad atsakovės investicijos į minėto buto pagerinimÄ ir jo atidalijimÄ visiÅ¡kai pagrįstos raÅ¡ytiniais įrodymais: atsakovė skolinosi pinigus iÅ¡ trečiųjų asmenų ir iÅ¡ skolintų lėšų rekonstravo paveldėtÄ turtÄ .

Teismas neatsižvelgė į civilinėje byloje pateiktus raÅ¡ytinius dokumentus dėl statybinių medžiagų ir įrangos įsigijimo ieÅ¡kovo vardu, į sÄ skaitas-faktÅ«ras, kuriose pirkėjas neįvardintas. Tačiau statybinių medžiagų parduotuvėse sÄ skaitos pirkėjas – fizinis asmuo – nenurodomas. Dokumentai yra pas ieÅ¡kovÄ , atsakovė ar tretieji asmenys tokių dokumentų neginčijo įstatymo nustatyta tvarka. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktai negalėjo bÅ«ti iÅ¡raÅ¡yti ieÅ¡kovo vardu, nes tokie aktai iÅ¡raÅ¡omi nekilnojamojo turto savininko, nurodyto VÄ® „Registrų centras“ duomenų bazėje, vardu.

Tačiau tai nepaneigia aplinkybės, kad ieÅ¡kovas prisidėjo ir dalyvavo rekonstruojant atsakovei priklausantį butÄ tiek piniginėmis lėšomis, tiek turtu. Formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad jeigu gyvenusių kartu ir bendrai tvarkiusių namų Å«kį nesusituokusių asmenų turtinės teisės liktų neapgintos vien dėl to, jog nėra jungtinę veiklÄ (partnerystę) patvirtinančios raÅ¡ytinės sutarties, tai neatitiktų teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principų (LAT 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009).

          3) Bendras nesusituokusių asmenų gyvenimas neturi bÅ«ti siejamas tik su nekilnojamojo turto įgijimu, registruotu atsakovės vardu. IeÅ¡kovas kartu su atsakove gyvena nuo 1993 metų, augina nepilnametį sÅ«nų, o atsakovės 2005 metais paveldėtas nekilnojamasis turtas buvo rekonstruotas, investuojant bendras lėšas, asmeniÅ¡kai dirbant rekonstrukcijos darbus ir taip prisidedant prie bendro produkto sukÅ«rimo. Nei atsakovė, nei trečiasis asmuo neginčijo fakto, kad ieÅ¡kovas ir atsakovė veda bendrÄ Å«kį ir kartu gyvena nuo 1993 metų.

IeÅ¡kovas neginčijo iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ buto teisėtumo. Dalinės nuosavybės nustatymas ir nekilnojamojo turto dalinės nuosavybės registracija VÄ® „Registrų centras“ nesÄ lygoja atskiro, savarankiÅ¡ko nekilnojamojo turto vieneto suformavimo ir nesÄ lygoja pareigos praÅ¡yti perkelti atsakovės turtinių įsipareigojimų buto savininkui su jo daiktinėmis teisėmis į šį turtÄ susijusių apribojimų. Å iuo atveju neformuojamas joks atskiras turtas, o teismo sprendimu bÅ«tų nustatyta ieÅ¡kovo dalis konkrečiame turte.

IeÅ¡kovas neginčija kreditoriaus reikalavimų, pareikÅ¡tų atsakovei. Teismui nustačius atsakovo dalį bute, teismo sprendimo vykdymo kreditorių naudai procese bÅ«tų pakeista nekilnojamojo turto areÅ¡to apimtis. IeÅ¡kovo nuosavybės teisės į turtÄ nustatymas pažeistų atsakovės kreditorių interesus, nes bÅ«tų sumažinta turto dalis, į kuriÄ nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas. Tačiau toks atsakovės turto bendros masės sumažėjimas nesusijęs su ieÅ¡kovo pareiga ginčyti iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ Å¡io turto teisėtumÄ .

          Atsiliepimų į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ nebuvo gauta. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis (CPK 329 straipsnis). Byloje kilo ginčas dėl faktinių jungtinės veiklos (partnerystės) santykių tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės buvimo, ieÅ¡kovo nuosavybės teisės į ½ dalį rekonstruoto buto pripažinimo.           Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas ir atsakovė gyveno kartu, turi nepilnametį sÅ«nų (t.

I, b.l. 18). Atsakovė 2005 m. gruodžio 20 d. pagal testamentÄ paveldėjo ½ dalį buto. KitÄ buto dalį paveldėjo atsakovės motina (t. I, b.l. 6-7). Butas 2007 m. rugsėjo 26 d. buvo rekonstruotas, jo plotÄ padidinant nuo 57,48 kv. m iki 99,84 kv. m (t. I, b.l. 8-9). Minėtam butui nuo 2009 m. rugsėjo 21 d. buvo registruotas areÅ¡tas (t. I, b.l. 11-13). Butas buvo padalintas ir 2009 m. gruodžio 30 d. buvo suformuotas atskiras 46.69 kv.m butas, 2010 m. vasario 20 d. registruotas VÄ® „Registrų centras“ atsakovė vardu (t.

I, b.l. 10-14). Atsakovė su motina 2010 m. vasario 8 d. sudarė notaro patvirtintÄ sutartį, kuria buvo aptartas minėtas buto padalinimas ir atsakovei atitenkančio buto areÅ¡to taikymo klausimas. Antstolė, vykdanti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , sutiko su areÅ¡to perkėlimu atsakovei priklausančiam butui (t. I, b.l. 15-17). Å iam butui 2010 m. vasario 22 d. ir 2011 m. kovo 2 d. yra registruoti areÅ¡tai (t. I, b.l. 10-14).            Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, Å«kio tvarkymas kartu, bendro turto kÅ«rimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali bÅ«ti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimÄ dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę (LAT 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2010; kt.).

Å ie iÅ¡aiÅ¡kinimai pateikti civilinėse bylose, kuriose nustatyta, kad turtÄ Ä¯gijo ar jis bendrai priklausė asmenims, kurie bendrai gyvena neįregistravę santuokos ir nesant tarp jų partnerystės santykių (sugyventiniams). Tokiais atvejais jų santykiams dėl turto taikomos civilinės teisės normos, reglamentuojančios jungtinę veiklÄ . Jeigu asmenų susitarimas dėl bendros veiklos siekiant sukurti bendrÄ jÄ nuosavybę buvo sudarytas iki 2000 m. CK įsigaliojimo, taikomos 1964 m. CK nuostatos.

Jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Pagal nurodytÄ teismų praktikÄ tai atitinka jungtinės veiklos sutartį. Pagal jos nuostatas bendrai siekiamas tikslas yra sukurti ar įgyti bendrosios nuosavybės teise tam tikrÄ turtÄ bendro gyvenimo ar kitiems tikslams (pvz., bendram Å«kiui ar verslui, vaikų auginimui). Kaip ir kiekvienos civilinės sutarties atveju, bÅ«tina nustatyti, į kÄ buvo nukreipta sutarties Å¡alių valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta (LAT 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395/2007; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010; kt.).

           Pažymėtina, kad ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde nurodomai kasacinio teismo praktikai bÅ«dinga yra tai, kad kiekvienas santuokos nesudariusių asmenų turto įgijimo atvejis yra vertininamas individualiai, atsižvelgiant į visus byloje esančius įrodymus. Nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė butÄ paveldėjo 2005 m. gruodžio 20 d. Å io buto rekonstrukcija ir naujo, atskiro atsakovei priklausančio, buto suformavimas buvo baigtas 2010 m. vasario 20 d.

Taigi jau galiojant 2000 m. CK. Kadangi iki 2005 m. gruodžio 20 d. atsakovė neturėjo nuosavybės teise turto, kuris vėliau buvo rekonstruotas, negalima teigti, kad bylos Å¡alių susitarimas dėl jo rekonstrukcijos ir naujo, atskiro nekilnojamojo turto objekto suformavimo galėjo bÅ«ti sudarytas anksčiau. Todėl pirmos instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių teisiniams santykiams turi bÅ«ti taikomos Å¡iuo metu galiojančio CK nuostatos. Pagal CK 6.969 straipsnio 4 dalį jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, o įstatymo nustatytais atvejais – notarinės formos.

Jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti. IeÅ¡kovas su atsakove nebuvo sudarę raÅ¡ytinės sutarties dėl jos paveldėto buto rekonstrukcijos, todėl negalima daryti iÅ¡vados, kad Å¡alis sietų jungtinės veiklos (partnerystės) santykiai. Pripažintina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Å¡ioje byloje negalima remtis aukščiau nurodyta suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo praktika.              Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad butÄ atsakovė įgijo paveldėjimo bÅ«du.

Paveldėtas asmens turtas tiek pagal jungtinę veiklÄ (CK 6.969-6.980 straipsniai), tiek pagal sutuoktinių turtinius santykius reglamentuojančias (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas) teisės normas yra pripažįstamas paveldėtojo asmenine nuosavybe. Taigi negalima pripažinti, kad Å¡is butas 2005 m. bÅ«tų Å¡alių įgytas bendra veikla. IeÅ¡kovas nepateikė jokių duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad iki atsakovei paveldėjus butÄ , jis bÅ«tų kaupęs kokias nors lėšas banko sÄ skaitose, indėliuose.

IeÅ¡kovas savo gyvenamÄ jÄ vietÄ nuo 1990 m. sausio 30 d. buvo deklaravęs kitoje gyvenamojoje vietoje, o ne atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute (t. I, b.l. 159). Todėl negalima pripažinti, kad Å¡alių susitarimas bendrais veiksmais rekonstruoti atsakovės paveldėtÄ butÄ ir suformuoti naujÄ nekilnojamÄ jį objektÄ galėtų bÅ«ti sudarytas iki 2005 m. gruodžio 20 d.             Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (LAT 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; ir kt.).             IeÅ¡kovas pateikė buto rekonstrukcijos darbų iÅ¡laidų suvestinę, kurioje nurodytos sÄ skaitos ir kvitai, iÅ¡raÅ¡yti 2004-2008 m., bendra jų suma – 32.980,34 Lt (t. I, b.l. 19-23; 71-75).

IeÅ¡kovas taip pat pateikė statybinių ir apdailos medžiagų sÄ skaitas ir kvitus (t. I, b.l. 76-133). Tačiau daugumoje jų nėra nurodytas pinigus sumokėjęs asmuo. Kai kuriose sÄ skaitose pirkėju yra nurodytas ieÅ¡kovas. Pagal jas ieÅ¡kovas yra sumokėjęs iÅ¡ viso 6.837,06 Lt (t. I, b.l. 81-83; 86; 88-89; 91-94; 96-97; 108; 124-125). Taip pat kai kuriose sÄ skaitose pirkėja yra nurodyta atsakovė, kuri iÅ¡ viso sumokėjo 3.407,37 Lt (t. I, b.l. 105; 122-123). Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento 2007 m. rugsėjo 26 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (101)-11.4-2191 ir Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamentas 2009 m. gruodžio 30 d. aktas patvirtina, kad buto rekonstrukcija vykdyta Å«kio bÅ«du (t.

I, b.l. 8-14). Minėti įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovas sumokėjo tam tikrÄ dalį pinigų už buto rekonstrukcijÄ , taip pat galimai pats atliko tam tikrus remonto darbus. Tačiau pirmos instancijos teismas taip pat tinkamai pastebėjo, kad ieÅ¡kovas nepateikė jokių duomenų apie savo pajamas buto rekonstrukcijos vykdymo laikotarpiu. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad pats pinigų sumokėjimo faktas nepatvirtina, kad Å¡ie pinigai buvo paties ieÅ¡kovo nuosavybė. Be to, ieÅ¡kovo nurodoma bendra sumokėtų pinigų suma sudaro tik nedidelę dalį buto rinkos vertės, kuri 2009 m. gruodžio 21 d. buvo 136.000,00 Lt (t.

I, b.l. 14). Taigi vien tik ieškovo pateikta išlaidų suma neleidžia pripažinti jam nuosavybės teisių į ½ atsakovei priklausančio buto dalį (68.000,00 Lt vertės).           Byloje yra duomenys, jog atsakovė yra skolinga trečiajam asmeniui 60.360,87 Lt ir 6 procentus metinių palūkanų. Atsakovė taip pat turi ir daugiau skolų, kurių išieškojimas jau yra vykdomas (t. I, b.l. 48-55). Todėl butui, dar iki rekonstrukcijos pabaigos, nuo 2009 m. rugsėjo 21 d. buvo registruotas areštas (t.

I, b.l. 11-13). Atsakovės ir jos motinos 2010 m. vasario 8 d. sudaryta sutartimi buvo susitarta, gavus antstolės sutikimÄ , kad areÅ¡tas bÅ«tų perkeltas atsakovei priklausančiam butui. Antstolė N. L. 2013 m. liepos 25 d. yra priėmusi patvarkymÄ dėl varžytynių paskelbimo (t. I, b.l. 48-55). Pirmos instancijos teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. nutartimi iÅ¡ieÅ¡kojimas sustabdytas. Minėti įrodymai patvirtina, kad bÅ«tent atsakovė pasiskolino didelę pinigų sumÄ tada, kai buvo vykdoma buto rekonstrukcija.

Tuo tarpu ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų nei apie savo turimas pajamas, nei apie santaupas ar paimtas paskolas. Taigi pripažintina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė iÅ¡ skolintų lėšų rekonstravo paveldėtÄ turtÄ . Å iuo metu butas yra areÅ¡tuotas, disponavimas juo yra apribotas, todėl negalima pripažinti ieÅ¡kovui nuosavybės teisių į tam tikrÄ Å¡io buto dalį. Kadangi ieÅ¡kovas praÅ¡o pripažinti jam nuosavybės teisę į ½ buto dalį pagal jungtinės veiklos sutartį reglamentuojančias nuostatas, apeliacinės instancijos teismas iÅ¡aiÅ¡kina, kad pagal CK 6.975 straipsnio 1 dalį, jeigu jungtinės veiklos sutartis nėra susijusi su Å«kine komercine partnerių veikla, kiekvienas partneris atsako pagal bendras sutartines prievoles visu savo turtu proporcingai jo dalies dydžiui.

Pagal šio straipsnio 2 dalį pagal bendras nesutartines prievoles partneriai atsako solidariai. Byloje buvo nustatyta, kad atsakovė skolinosi iš trečiųjų asmenų lėšas, skirtas buto rekonstrukcijai. Todėl pripažįstant, kad butas buvo rekonstruojamas ieškovo ir atsakovės bendra veikla, ieškovas įgydamas nuosavybės teisę į ½ dalį buto, turėtų prisiimti ir pusę atsakovės skolos. Tačiau ieškovas, reikšdamas reikalavimus, neaptaria, kokio dydžio atsakovės skola jam turėtų būti perkelta, neprašo trečiojo asmens sutikimo, kad buto areštas būtų nustatytas ir jam tenkančiai buto daliai.

Kadangi ieÅ¡kovas praÅ¡o tik teisės į turto dalį pripažinimo, bet nepripažįsta savo prievolių už buto rekonstrukcijai skolintas lėšas, negalima teigti, kad Å¡alys buto rekonstrukcijÄ vykdė pagal faktinę jungtinės veiklos sutartį.            Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikÅ¡mingas ginčo teisingam iÅ¡nagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str., n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .                    Teisėjai                                                                                                        Laima Gerasičkinienė                                                                                                                      Dainius Rinkevičius                                                                                                             JÅ«ratė Varanauskaitė                                                                                                                                     Â