d2d470a3-61ab-4ce4-89c4-4e28391ea0af · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-536/2013Procesinis bylos Nr. 1-55-1-00187-2012-3Procesinio sprendimo kategorija 1.2.3.1. (N) (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. spalio 31 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,teisėjų Svajūno Knizlerio ir Lino Žukausko,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei,gynėjai advokatei Sigitai Černienei,nukentėjusiajai J.

M.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios N. K. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 13 d. nuosprendžio, kuriuo N. K. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu deÅ¡imčiai metų. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.IÅ¡ N. K. priteista nukentėjusiajam L. Č. – 7000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir nukentėjusiajai J.

M. – 10000 Lt turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.             Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :              N. K. nuteista už tai, kad savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo 2012 m. balandžio 19 d. 10.00 val. iki 2012 m. balandžio 20 d. 02.40 val., bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl tarpusavio nesutarimų kilusio konflikto metu tyčia sudavė ne mažiau kaip keturis smÅ«gius kumščiu P. Č.

į krÅ«tinės lÄ stos kairiÄ jÄ pusę, kairiÄ jÄ rankÄ bei pilvo deÅ¡inę pusę, tuo padarydama nukentėjusiajam poodines kraujosruvas krÅ«tinės lÄ stos kairėje, kairio žasto viduriniame trečdalyje nugariniame pavirÅ¡iuje, poodinę kraujosruvÄ pilvo deÅ¡inėje pusėje, kraujosruvÄ pilvo deÅ¡inės pusės minkÅ¡tuosiuose audiniuose, kepenų deÅ¡inės skilties plyÅ¡imÄ , dėl kurio, iÅ¡sivysčius Å«miam vidiniam nukraujavimui į pilvo ertmę, P. Č. mirė, tokiu bÅ«du tyčia jį nužudė.             Nuteistoji N. K. apeliaciniu skundu praÅ¡o skirti jai Å¡velnesnę bausmę.             Nuteistoji nesutinka su nuosprendžiu paskirta bausme ir nurodo, kad nusikalto pirmÄ kartÄ , netyčia.

Pažymi, jog teismas pripažino jos atsakomybę lengvinančia aplinkybę, kad veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis nukentėjusiojo elgesys. Nuteistoji, praÅ¡ydama suÅ¡velninti paskirtÄ bausmę, teigia, kad jos veiksmai buvo savigyna, ji gynė savo iÅ¡didumÄ ir savigarbÄ . Teigia, kad labai gailisi, tikslo nužudyti nukentėjusįjį neturėjo, nepagalvojo, kad suduoti smÅ«giai tvirto sudėjimo vyrui (nuteistoji smulkaus sudėjimo) sukels tokias sunkias pasekmes, juolab, kad pats nukentėjusysis smÅ«gių nesureikÅ¡mino, juokavo, be to, nebuvo jokių akivaizdžių požymių, kad smÅ«giai jam kenkia, nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų kvietusi medicinos pagalbÄ .

Nuteistoji pastaruosius keletÄ metų P. Č. medicinos pagalbÄ kviesdavo dažnai, apie tai informuodavo jo motinÄ , rÅ«pinosi, globojo jį.             Nuteistoji apeliaciniame skunde abejoja teismo medicinos ekspertų iÅ¡vadomis, neatmeta galimybės, kad P. Č. galėjo mirti ir ne nuo jos suduotų smÅ«gių. Ekspertai nepaneigė, kad kepenų skilties plyÅ¡imas galėjo įvykti ir krentant atsitrenkus į bukus daiktus, be to, apeliantės nuomone, nukentėjusiajam konstatuota kepenų riebalinė distrofija taip pat galėjo įtakoti kepenų plyÅ¡imÄ .

Ekspertas nėra įvardinęs nuo ko konkrečiai trÅ«ko kepenys. Nuteistosios butas labai mažas, todėl neatmetama atsitrenkimo tikimybė. Be to, ekspertai nenustatė tikslaus nukentėjusiojo mirties laiko. Po nuteistosios suduotų smÅ«gių jie dar pusę dienos gėrė alkoholį, kalbėjo ir linksminosi. Sutuoktiniams nuėjus miegoti, nukentėjusysis jautėsi gerai, niekuo nesiskundė. Nukentėjusysis galėjo susimuÅ¡ti krisdamas arba eidamas į lauko tualetÄ , kepenys jam galėjo plyÅ¡ti ir nuo didelio kiekio alkoholio.

Nuteistoji taip pat nurodo, kad nukentėjusiajam kelis smÅ«gius sudavė ir A. M., ji smÅ«gius sudavė ne į pilvÄ , o į krÅ«tinės sritį. Be to, ji girdėjo, kad nukentėjusysis prieÅ¡ įvykį buvo sumuÅ¡tas, nes prieÅ¡ savaitę – dvi buvo pavogęs dujų balionÄ . Nuteistoji matė, kaip pas P. Č. buvo atėjusi jos pažįstama Irena K. su draugu, kuri papasakojo, kad P. Č. iÅ¡ jos motinos pavogė dujų balionÄ ir kad jam Å¡i vagystė geruoju nesibaigs. Ä®vykio dienÄ , apie 10 – 11 val., apeliantė su sugyventiniu sutiko P. Č., kuris skundėsi bloga savijauta, jiems atėjus į namus, pamatė ant P. Č. skruosto kraujÄ , skruostas buvo sumuÅ¡tas, su gelsvai žalsva mėlyne, kruvinas, jis nesakė, kas jam atsitiko.

Nuteistoji daro prielaidÄ , kad tÄ rytÄ P. Č. galėjo bÅ«ti sumuÅ¡tas savo namuose, juo labiau, kad ekspertizės iÅ¡vadoje nurodyta, kad su tokia trauma žmogus gali bÅ«ti veiksnus parÄ laiko. Atkreipia dėmesį, jog Å¡ios versijos teismas netyrė.             Nuteistosios apeliaciniame skunde pažymima, kad suimta ji iÅ¡sigando, sutriko, duodama papildomus parodymus gerokai perdėjo A. M. suduotų smÅ«gių skaičių, be to, jai buvo daromas psichologinis spaudimas, o laiÅ¡ke iÅ¡dėstytas praÅ¡ymas, kad A.

M. prisiimtų kaltę, turi bÅ«ti vertinamas kaip pagalbos Å¡auksmas. LaiÅ¡ku ji norėjo priminti A. M. tos dienos įvykius.             Nuteistoji nurodo, jog ji neagresyvi, nekonfliktiÅ¡ka, prieÅ¡ septynerius – aÅ¡tuonerius metus gindamasi peiliu įdÅ«rė nukentėjusiojo sÅ«nui į kojÄ , nes pastarasis užpuolė jÄ su kirviu. Taip pat nurodo, kad dirba, viena augina tris vaikus, jiems reikalinga jos parama ir palaikymas. Apeliantė teigia, jog aÅ¡tuoni mėnesiai suėmime yra pakankama bausmė, ji suprato savo elgesį ir netinkamÄ gyvenimo bÅ«dÄ .

             Nuteistoji apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su teismo nuosprendžiu priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžiu. Mano, jog bendras 17000 Lt žalos dydis yra per didelis, nehumaniÅ¡kas, ji negalės uždirbti tokios didelės pinigų sumos, praÅ¡o jÄ sumažinti ir leisti mokėti dalimis. Apeliantė girdėjo nukentėjusiÄ jÄ J. M. sakant, kad pinigai bus panaudoti nukentėjusiojo kapui sutvarkyti, paminklÄ pastatyti, tačiau jis iki Å¡iol nėra tvarkomas.

Nuteistoji galėtų jai padėti sutvarkyti ir prižiÅ«rėti kapÄ .              Teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjant bylÄ nuteistosios gynėja prašė nuteistosios apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė ir nukentėjusioji prašė nuteistosios apeliacinį skundÄ atmesti.             Nuteistosios apeliacinis skundas atmestinas.             Nuteistoji N. K. apeliaciniu skundu praÅ¡ydama suÅ¡velninti jai paskirtÄ bausmę, nurodo, jog ji gynėsi, tikslo nužudyti nukentėjusįjį neturėjo, taip pat abejodama teismo medicinos ekspertų iÅ¡vadomis teigia, kad P. Č. galėjo mirti ir ne nuo jos suduotų smÅ«gių, daro prielaidÄ , kad nukentėjusysis galėjo bÅ«ti sumuÅ¡tas savo namuose ryte, galėjo susimuÅ¡ti krisdamas arba eidamas į lauko tualetÄ , kepenys jam galėjo plyÅ¡ti ir nuo didelio alkoholio kiekio.

Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tiesiogiai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, kuriuos išsamiai išanalizavęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, taip pat nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl nuteistosios N. K. kaltės ir jos padarytos veikos teisinės kvalifikacijos. Teismas savo išvadas pagrindė byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, byloje esantys faktiniai duomenys, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso nustatyta tvarka.

Ä®rodymai buvo įvertinti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Nuteistosios N. K. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, kadangi jie atitinka bÅ«tent Å¡io baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo sudėtį.             Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs įstatymo nustatyta tvarka surinktus įrodymus, nustatė, kad N. K., kilusio konflikto metu tyčia sudavė ne mažiau kaip keturis smÅ«gius kumščiu nukentėjusiajam į krÅ«tinės lÄ stos kairiÄ jÄ pusę, kairiÄ jÄ rankÄ bei pilvo deÅ¡inę pusę, padarydama nukentėjusiajam poodines kraujosruvas krÅ«tinės lÄ stos kairėje, kairio žasto viduriniame trečdalyje nugariniame pavirÅ¡iuje, poodinę kraujosruvÄ pilvo deÅ¡inėje pusėje, kraujosruvÄ pilvo deÅ¡inės pusės minkÅ¡tuosiuose audiniuose, kepenų deÅ¡inės skilties plyÅ¡imÄ , dėl kurio, iÅ¡sivysčius Å«miam vidiniam nukraujavimui į pilvo ertmę, P. Č. mirė.

             IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantė neneigia sudavusi nukentėjusiajam smÅ«gius, tačiau abejoja mirtį lėmusių sužalojimų padarymo aplinkybėmis, bei pačios apeliantės vaidmeniu padarant Å¡iuos sužalojimus. Å ios aplinkybės kontekste ypatingÄ reikÅ¡mę turi duomenys, užfiksuoti teismo medicinos specialisto iÅ¡vadose. Teismo medicininį tyrimÄ atlikęs bei specialisto iÅ¡vadÄ Nr. M 150/12 (06) pateikęs ekspertas konstatavo, kad sužalojimai P. Č. galėjo bÅ«ti padaryti penkių trauminių poveikių pasekoje.

Tame tarpe kepenų deÅ¡inės skilties sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje į pilvo deÅ¡inę pusę. Kepenų deÅ¡inės skilties plyÅ¡imas galėjo bÅ«ti padarytas tiek ir spiriant koja, tiek ir pačiam krentant ir pilvo deÅ¡ine puse atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Neatmetama galimybė, kad Å¡is sužalojimas galėjo gautis ir suduodant smÅ«gį alkÅ«ne į pilvo deÅ¡inę pusę. Ekspertas nurodė, kad atliekant P. Č. lavono teismo medicininį tyrimÄ , konstatuota kepenų riebalinė distrofija, tačiau nėra jokių medicininių duomenų, kad Å¡i liga galėtų turėti įtakos kepenų sužalojimui, dėl kurio įvyko mirtis (t. 1, b. l. 31-36).

Apklausta tesiamajame posėdyje nuteistoji N. K. parodė, jog jai pradėjus su P. Č. Å¡okti, pastarasis ėmė prie jos priekabiauti, liesti kojas, už kÄ ji jam gal 2-3 kartus kumščiu smogė į krÅ«tinę, susėdus toliau gerti, P. Č. jai sugriebė už Å¡launies, ji vėl kelis kartus kumščiu sudavė nukentėjusiajam į Å¡onÄ (t. 3, b. l. 35, 36). IÅ¡ parodymų patikrinimo vietoje 2012-11-14 protokolo matyti, kad, dalyvaujant teismo medicinos ekspertui L. U., N. K. ranka trenkė manekenui į kairę rankÄ ir paaiÅ¡kino, kad jai Å¡okant su P. Č., jis prie jos pradėjo priekabiauti, dėl ko ji jam trenkė per rankÄ ir rankomis atstÅ«mė nuo savęs vienÄ kartÄ ir dar kartÄ jį abiem rankomis stipriai pastÅ«mė link lovos, nuo ko P. Č. krito ant lovos ir į krosnies sienelę atsimušė galva.

Tęsdama savo parodymus, N. K. parodė, jog jai atsisėdus po kurio laiko P. Č. iÅ¡ deÅ¡inės, jis ranka suėmė jai už kojos, dėl ko ji, sėdėdama, kairės rankos kumščiu visa jėga 2-3 kartus trenkė jam į deÅ¡inįjį Å¡onÄ (t. 2, b. l. 61-68). Byloje esančia specialisto iÅ¡vada Nr. pM 116/150/12 (06) nustatyta, jog po stipraus pastÅ«mimo ir nuo stipraus kritimo ant lovos, galvai atsitrenkus į krosnies sienelę, kaip parodymų patikrinimo metu nurodė N. K., P. Č. kepenys negalėjo bÅ«ti sužalotos.

Tikėtina, kad nuo suduotų N. K. smÅ«gių rankos kumščiais į pilvo deÅ¡inę pusę P. Č. galėjo gautis įtrÅ«kimai kepenų deÅ¡inėje skiltyje. Kitų kokių nors sužalojimų pilvo srityje, iÅ¡skyrus poodinę kraujosruvÄ pilvo deÅ¡inėje pusėje, neužfiksuota (t. 1, b. l. 40-42).             Nuosprendį priėmęs teismas, įvertinęs nuteistosios parodymus ir sugretinęs juos su kitais byloje surinktais duomenimis, užfiksuotais aptartose specialistų iÅ¡vadose, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent N. K. suduotais kumščiu smÅ«giais nukentėjusiajam padarytas toks sveikatos sutrikdymas, kuris ir buvo mirties priežastimi.

             Apeliaciniame skunde apeliantė taip pat nurodo, jog tikslo nužudyti nukentėjusįjį neturėjo, nepagalvojo, kad suduoti smÅ«giai sukels tokias pasekmes. Pagal nustatytas bylos aplinkybes tarp nuteistosios N. K. veiksmų ir nukentėjusiojo P. Č. mirties yra bÅ«tinasis priežastinis ryÅ¡ys. Teismų praktikoje bÅ«tinasis priežastinis ryÅ¡ys nustatomas atsižvelgiant į tai, ar kaltininko veika buvo bÅ«tina sÄ lyga padariniams atsirasti, ar atsiradę padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas.

Akivaizdu, jog nuteistosios atlikti veiksmai ir atsiradę padariniai – nukentėjusiojo mirtis, buvo dėsningas veikos rezultatas. Byloje nėra duomenų, kad prieÅ¡ nukentėjusįjį bÅ«tų smurtavę kiti asmenys. Nagrinėjamoje byloje tarp nuteistosios veiksmų ir kilusių padarinių nebuvo įsiterpęs joks kitas veiksnys, kuris bÅ«tų turėjęs įtakos nukentėjusiojo mirčiai. Å ioje byloje nenustatyta jokių aplinkybių, paneigiančių bÅ«tinojo priežastinio ryÅ¡io buvimÄ .

Teisėjų kolegija pažymi, kad skirtingÄ daromos veikos pavojingumo suvokimÄ lemia skirtingas pačios veikos objektyvus pavojingumas, o tai atsispindi žmogaus sÄ monėje. Todėl N. K., didele jėga kumščiu smogdama ne vienÄ kartÄ nukentėjusiajam į krÅ«tinę ir pilvÄ , suprato, jog tokiais veiksmais gali sukelti sunkias pasekmes, ir nors jų nesiekė, tačiau sÄ moningai leido joms kilti, todėl tokiu atveju negalima kalbėti apie neatsargiÄ kaltę, kuriai reikia tokio psichinio santykio su veika, kuris numato arba daromos veikos pavojingumo nesuvokimÄ , arba tik savo veiksmų rizikingumo suvokimÄ .

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog N. K. nužudė nukentėjusįjį netiesiogine tyčia.             Apeliaciniame skunde N. K. taip pat nurodė, jog jos veiksmai buvo savigyna, ji gynė savo iÅ¡didumÄ ir garbę. IÅ¡ nuteistosios parodymų ir kitų bylos duomenų matyti, kad konfliktÄ inicijavo nukentėjusysis P. Č., kuris iÅ¡gertuvių metu prie jos priekabiavo, ji jį pastÅ«mė, vėliau, nukentėjusiajam vėl pradėjus čiupinėti jos kojas, nuteistoji jam sudavė keletÄ kartų kumščiu į deÅ¡inįjį Å¡onÄ .

Pirmosios instancijos teismas pripažino nukentėjusiojo elgesį provokuojančiu, turėjusiu įtakos N. K. nusikalstamai veikai, nurodė, kad atsižvelgiama skiriant bausmę. Apeliacinį skundÄ nagrinėjanti teisėjų kolegija sprendžia, kad teismo nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo pripažinti, jog N. K. veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis, nes nenustatytas pavojingas kėsinimasis – nukentėjusiojo veiksmas, nuteistosios Å¡launų grabinėjimas, negali bÅ«ti laikomas pavojingu kėsinimusi.

Nuteistoji niekada neteigė, kad baiminosi dėl galimo nukentėjusiojo smurto ir gindamasi sudavė P. Č., prieÅ¡ingai, apeliaciniame skunde nuteistoji nurodė, kad P. Č. suduotų smÅ«gių nesureikÅ¡mino, juokavo. Nukentėjusysis konflikto metu neturėjo jokio įrankio, nekėlė realaus pavojaus N. K.. Dėl to, kolegijos manymu, nuteistajai nereikėjo nuo nukentėjusiojo gintis taip agresyviai ir pavojingai – visa jėga kumščiu smogiant keletÄ kartų į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no dalį – pilvÄ , nuteistosios veiksmus lėmė ne bÅ«tinybė gintis nuo nukentėjusiojo, bet pyktis dėl jo netinkamo elgesio.

             Pagal BK 28 straipsnio 2 dalį bÅ«tinoji gintis yra tada, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei nebuvo peržengtos bÅ«tinosios ginties ribos. Kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus, akivaizdus.

Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, akivaizdumas – kai jis yra pradėtas arba tiesiogiai gresia besiginančiojo teisėms. Pagal teismų praktikÄ bÅ«tinosios ginties situacijai konstatuoti nepakanka nustatyti, kad viena iÅ¡ konfliktuojančių pusių yra fiziÅ¡kai pajėgesnė;

Å¡is faktas nėra pagrindas teigti, kad automatiÅ¡kai atsiranda pavojingas kėsinimasis. Vien tai, kad tam tikras asmuo dėl savo fizinio pajėgumo gali bÅ«ti vertinamas kaip pavojingas, dar nesudaro situacijos, kurioje galima bÅ«tinoji gintis, nes Å¡is baudžiamosios teisės institutas skirtas gintis nuo pavojingų kėsinimųsi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-173/2011).              Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad bausmė visais atvejais yra individuali prievartos priemonė, skiriama konkrečiam asmeniui už konkrečiÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytÄ BK 41 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nuoseklia tvarka yra iÅ¡dėstyti bausmės skyrimo tikslai, kurių visuma sudaro vieningÄ bausmės paskirtį. Teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas yra viena pagrindinė baudžiamajame įstatyme įtvirtinta bausmės paskirtis, jis užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimÄ , kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė turi bÅ«ti adekvati veikai, t. y. bausmė už nusikalstamÄ veikÄ turi atitikti tos veikos pavojingumo pobÅ«dį ir laipsnį.

Ä®statymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingÄ bausmę vadovaudamasis įstatymo sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. BK 129 straipsnio 1 dalis, pagal kuriÄ N. K. buvo paskirta deÅ¡imties metų laisvės atėmimo bausmė, numato laisvės atėmimo bausmę nuo septynerių iki penkiolikos metų. IÅ¡ nuosprendyje iÅ¡dėstytų bausmės skyrimo motyvų matyti, jog teismas, nuteisdamas N. K. deÅ¡imties metų laisvės atėmimo bausme, atsižvelgė į BK 54 straipsnio 1, 2 dalies bei BK 61 straipsnio 1, 2 dalies nuostatas ir įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadijÄ , nuteistosios asmenybę charakterizuojančius duomenis bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę.

Pirmosios instancijos teismas paskyrė N. K. laisvės atėmimo bausmę mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Tokia bausmė, teisėjų kolegijos nuomone, nelaikytina per griežta, byloje nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo dar labiau suÅ¡velninti N. K. paskirtÄ bausmę. Apeliaciniame skunde akcentuojama nuteistosios asmenybė – neagresyvi, nekonfliktiÅ¡ka, dirbo, viena augino tris vaikus, taip pat nėra pagrindas Å¡velninti bausmę, nurodytų aplinkybių nepatvirtina ir bylos medžiaga.

Bylos duomenimis nustatyta, jog apeliantė bausta administracine tvarka (t. 2, b. l. 103-104), įraÅ¡yta į priklausomybės ligų kabineto įskaitÄ (t. 2, b. l. 94), nedirba (t. 2, b. l. 101, 102), be to, pati nuteistoji N. K. neneigia, kad esant konfliktinei situacijai panaudoja peilį (t. 3, b. l. 36), teisiamajame posėdyje kaip liudytoju apklaustas I. K. taip pat parodė, jog mama (N. K.) naudoja smurtÄ , stveria peilius (t. 3, b. l. 14).              IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ nuteistosios N. K. priteisė viso 17000 Lt neturtinei bei turtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė priteistinos neturtinės žalos kriterijus ir juos aptarė, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nurodytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvų vertinti kitaip ir su jais sutinka. Iš N. K. apeliacinio skundo turinio matyti, kad ji nesutikdama su priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžiu, nurodo, kad žalos dydis yra per didelis, nehumaniškas, tokios didelės pinigų sumos ji negalės uždirbti.

Å iuo atveju nukentėjusioji J. M. neteko sÅ«naus, nukentėjusysis L. Č. – tėvo, jie neabejotinai dėl tokios netekties patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinį sukrėtimÄ , todėl teismo priteista viso 17000 Lt piniginė kompensacija nėra nei per didelė, nei nepagrįsta. Kolegija taip pat pažymi, kad pagal jau įtvirtintÄ ir galiojančiÄ teismų praktikÄ vertinant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis nelaikoma lemiančiu kriterijumi.

Be to, nustatant neturtinę žalÄ , įvertinamos ne tik aplinkybės, kurios rodo kaltininko turtinę padėtį žalos priteisimo momentu, bet ir tos, kurios leidžia spręsti apie turtinės padėties pasikeitimÄ ateityje (pvz., žalÄ padaręs jauno amžiaus asmuo gali įsidarbinti, įgyti turto ir pan.). Tokios aplinkybės nustatytos ir Å¡ioje byloje. Nuteistojo N. K. yra pakankamai jauno amžiaus, darbinga, todėl ateityje iÅ¡ jos priteistÄ neturtinę, o taip pat ir turtinę žalÄ atlyginti turės galimybę.

Ä®vertinusi visas Å¡ias aplinkybes, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo priteista neturtinės žalos atlyginimo suma atitinka visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytus, taip pat ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl mažinti priteisto žalos atlyginimo dydį pagrindo nėra.              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:              nuteistosios N. K. apeliacinį skundÄ atmesti.

Kolegijos pirmininkė                                                                 Regina Gaudutienė Teisėjai                                                                              Svajūnas Knizleris                                                                                            Linas Žukauskas