d2d41f67-d68a-4d89-bb5e-80bec8f60a84 · Lietuvos apeliacinis teismas

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. balandžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimos Garnelienės, Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Vaidai Sasnauskaitei ir Joanai Tamašauskienei,

dalyvaujant ieškovų atstovui advokatui Romualdui Mikliušui,

atsakovės atstovui Stasiui Lileikiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės (apeliantės)

V. A. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų V. Z. ir P. Z. ieÅ¡kinį atsakovei V. A. , dalyvaujant tretiesiems asmenims G. Z. ,

O. Z. , S. B. , Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarėms

L. Š. ir D. S. , dėl sandorio pripažinimo galiojančiu ir paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

IeÅ¡kovai V. Z. ir P. Z. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydami: 1) pripažinti negaliojančiais 2005 m. gegužės 20 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ dalyje dėl ½ žemės sklypo, esančio Vilniaus m. sav. SB „Dvarčionys“, skl. Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2007 m. liepos 9 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ dėl ½ žemės sklypo, esančio Vilniaus m. sav. SB „Dvarčionys“, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) pripažinti galiojančia 2000 m. gegužės mėnesį sudarytÄ Å¾odinę pirkimo-pardavimo sutartį

dėl žemės sklypų, esančių Vilniaus m. sav. SB „Dvarčionys“, skl. Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys

neskelbtini) pirkimo ir pardavimo, pripažįstant ieškovams nuosavybės teisę į minėtus žemės sklypus.

IeÅ¡kovai nurodė, kad 2000 m. gegužės mėnesį pardavė savo dviejų kambarių butÄ , norėdami statytis gyvenamÄ jį namÄ . Atsakovė V. A. – ieÅ¡kovės V. Z. sesuo – pasiÅ«lė

ieškovams už 5000 JAV dolerių įsigyti jai ir jos sutuoktiniui V. A. nuosavybės teise priklausančius du sodo

sklypus, esančius Vilniaus mieste, SB „Dvarčionys“, sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovai nusprendė šiuos sklypus įsigyti

ir statytis ant jų gyvenamÄ jį namÄ . Nurodė, jog, atsižvelgiant į giminystės ryšį, kuris siejo V. Z. ir

V. A. (seserys), jokios rašytinės sutarties ginčo šalys nesudarė. Ieškovai sumokėjo atsakovei bei jos sutuoktiniui V. A. 5000

JAV dolerių už sklypus, pinigus perduodant atsakovės bute (duomenys neskelbtini), dalyvaujant ieškovams,

liudytojai I. S. (dukterėčiai). Gavusi pinigus, atsakovė perdavė ieškovams originalius sklypų nuosavybės dokumentus. Ieškovai pažymėjo, kad rašytinė ir notarinė sklypų pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, nes ieškovai pasitikėjo atsakove. Be to, atsakovė vis žadėjo sutartį įforminti vėliau, kadangi ji neturėjo laiko,

slaugė sergantį vyrÄ . IeÅ¡kovai nurodė, kad viename iÅ¡ sklypų – Nr. (duomenys neskelbtini) – pradėjo statytis ir pastatė

gyvenamÄ jį namÄ , jį pilnai įrengė. Nuo 2001 m. jie vaikais įsikėlė gyventi į pastatytÄ namÄ , visÄ laikÄ mokėjo mokesčius už žemę, mokesčius sodų bendrijai. Pažymėjo, kad atsakovė ne kartÄ buvo sakiusi ir patvirtinusi apie sklypų pardavimÄ visiems liudytojams, t. y. savo broliams ir seserims, kaimyninių sklypų savininkams, pati lankėsi sklypuose, žinojo apie namo statybas ir jokių pretenzijų neturėjo. Nors ieÅ¡kovai ne kartÄ kalbėjo su atsakove dėl sodo sklypų įforminimo ieÅ¡kovų vardu, tačiau ji vis atsisakydavo, teigdama, jog dabar netinkamas laikas, yra daug rÅ«pesčių ir dokumentų tvarkymo po vyro mirties. Å iuo metu atsakovė iÅ¡ viso atsisako įforminti sudarytas sutartis, nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai reikalauja ieÅ¡kovų iÅ¡sikelti iÅ¡ sklypų, nes, atsakovės teigimu, ankščiau sumokėta žemės sklypų kaina (5000 JAV dolerių) Å¡iuo metu yra per maža ir neatitinka dabartinės sklypų kainos.

Atsakovė V. A. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovai neįrodė žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Ä®rodinėdami sandorio sudarymÄ ir įvykdymÄ , t. y. 5000 JAV dolerių perdavimo atsakovei faktÄ , ieÅ¡kovai galėtų remtis tik raÅ¡ytiniais įrodymais, o ne liudytojų parodymais. Nurodė, kad žemės sklypų neketino ir nesiÅ«lė niekam parduoti, jokių pinigų iÅ¡ ieÅ¡kovų negavo. IeÅ¡kovams buvo leista kurį laikÄ neatlygintinai pagyvent atsakovei ir jos sutuoktiniui priklausančiuose žemės sklypuose ir juose esančiame sodo namelyje po to, kai jie pardavę savo butÄ neturėjo kur gyventi. Ta aplinkybė, jog ieÅ¡kovai naudojosi žemės sklypais, mokėjo mokesčius, pradėjo savavaliÅ¡kÄ statybÄ , nesukÅ«rė jiems nuosavybės teisių į Å¡iuos sklypus. Pažymėjo, kad dėl sunkios vyro ligos ir nuolatinės jo priežiÅ«ros, negalėjo domėtis sklypais ir apie ieÅ¡kovų savavaliÅ¡kÄ statybÄ sužinojo tik po vyro mirties, vėliau kreipėsi į teismÄ dėl savo pažeistų teisių gynimo – ieÅ¡kovų iÅ¡keldinimo. Nurodė, kad ieÅ¡kovų reikalavimai dėl paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais atmestini kaip neturintys teisinio pagrindo. Å iems reikalavimams prašė taikyti vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kurį ieÅ¡kovai yra praleidę.

Tretieji asmenys Vilniaus rajono 1 –ojo notarų biuro notarės L. Å . ir D. S. su ieÅ¡kiniu dalyje dėl paveldėjimo teisių liudijimų pripažinimo negaliojančiais nesutiko, kadangi mirus V. A. , jo palikimÄ priėmė sutuoktinė V. A. , jai iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimai, o iÅ¡duodant juos buvo atlikti visi bÅ«tini veiksmai, notarams pateikti oficialÅ«s ir abejonių negalintys kelti dokumentai, patvirtinantys, kad paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimuose nurodytas turtas priklausė mirusiajam, nebuvo niekam perleistas bei kad turto įpėdinė buvo vienintelė atsakovė, iÅ¡reiÅ¡kusi valiÄ priimti V. A. palikimÄ .

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gegužės 27 d. sprendimu tenkino ieškinio reikalavimus ir nusprendė:

1) pripažinti galiojančia 2000 m. gegužės 31 d. tarp ieškovų V. Z. ,

P. Z. bei atsakovės V. A. ir V. A. sudarytÄ pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kuriÄ V. A. ir V. A. pardavė, o V. Z. ir P. Z. nupirko bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 0,0618 ha žemės sklypÄ , esantį Vilniaus m. sav., Vilniaus m., Dvarčionių g., SB „Dvarčionys“, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), bei 0,0607 ha žemės sklypÄ , esantį Vilniaus m. sav., Vilniaus m., Dvarčionių g. SB „Dvarčionys“, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini);

2) pripažinti negaliojančiu 2005 m. gegužės 20 d. nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimÄ , reg. Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotÄ Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės L. Å . ;

3) pripažinti negaliojančiu 2005 m.

gegužės 20 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ , reg. Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotÄ Vilniaus rajono 1-ojo

notarų biuro notarės L. Š. , dalyje dėl ½ dalies 618 kv. m. žemės sklypo, esančio Dvarčionių g., Vilniaus m., Vilniaus m. sav., SB „Dvarčionys“, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini);

4) pripažinti negaliojančiu 2007 m. liepos 9 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ , reg. Nr. 5727, iÅ¡duotÄ Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės D. S. ;

5) priteisti iš atsakovės V. A. ieškovų V. Z. ir P. Z. naudai 4407,92 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 119 Lt

bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Teismas tenkino ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl pirkimo pardavimo sutarties sudarymo fakto 2000 m. gegužės mėnesį, remiantis 1964 m. CK 58 straipsnio 5 dalies ir analogiÅ¡ka CK 1.93 straipsnio 4 dalies nuostata, numatančia, kad jeigu viena iÅ¡ Å¡alių visiÅ¡kai ar dalinai įvykdė sandorį, kuriam bÅ«tinas notarinis patvirtinimas, o antroji Å¡alis vengia sandorį notariÅ¡kai įforminti, tai teismas, įvykdžiusios sandorį Å¡alies reikalavimu, turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Teismas iÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų, liudytojų parodymų ir byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatė, kad 2000 m. gegužės ginčo Å¡alys atliko atitinkamus veiksmus žemės sklypams parduoti ir pirkti. Tai, kad ieÅ¡kovė V.

Z. 2000 m. balandžio 19 d. pardavė savo dviejų kambarių butÄ , patvirtina, jog ieÅ¡kovai tuo laikotarpiu ieÅ¡kojo naujos gyvenamosios vietos, dėl ko galėjo priimti ieÅ¡kovės V. Z. sesers – atsakovės V. A. ir jos sutuoktinio V. A. pasiÅ«lymÄ pirkti jų žemės sklypus, esančius sodininkų bendrijoje, gyvenamojo namo statybai. Ta aplinkybė, kad originalÅ«s nuosavybės teisių į žemės sklypus, esančius Vilniaus m., SB „Dvarčionys“, sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), įgijimo dokumentai yra pas ieÅ¡kovus, leidžia spręsti, jog 2000 m. gegužės mėnesį, įvykus minėtų žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandoriui, atsakovė su sutuoktiniu įvykdė vienÄ iÅ¡ pardavėjo pareigų – perdavė ieÅ¡kovams, kaip naujiems sklypų savininkams, nuosavybės teisių dokumentus ir tokiu bÅ«du pripažino, jog žemės sklypai perduotini naujų savininkų dispozicijon.

Byloje esantys įrodymai leidžia daryti pakankamai įtikinamÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovai su savo vaikais iÅ¡ esmės nuo pat 2000 m. vidurio apsigyveno SB „Dvačionys“ sklypuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ pradžių gyveno ten buvusiame sodo namelyje, o vėliau pradėjo gyvenamojo namo statybas, pasistatė gyvenamÄ jį namÄ , jame apsigyveno ir iki Å¡iol gyvena, visÄ laikÄ mokėjo mokesčius sodininkų bendrijai „Dvarčionys“ ir buvo laikomi jos nariais.

Tai reiškia, kad nupirkę iš atsakovės V. A. ir jos sutuoktinio V. A. žemės sklypus, ieškovai pradėjo juos valdyti, jais naudotis, rūpintis, prižiūrėti ir tvarkyti kaip savo nuosavybę. Teismas taip pat konstatavo, jog dviejų žemės sklypų, esančių Vilniaus m., SB „Dvarčionys“, pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo bei jos vykdymo, o tuo pačiu ir atsakovės V. A. vengimo įforminti sutartį notarine tvarka faktus patvirtina ir byloje apklaustų liudytojų parodymai. Teismas netaikė 1964 m.

CK 58 straipsnio 2 dalyje ir 2000 m. CK 1.93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto liudytojų parodymų kaip įrodinėjimo priemonės ribojimo sutarties sudarymo bei įvykdymo faktui patvirtinti, kadangi sprendė, jog formalus teisės normų taikymas sÄ lygotų akivaizdžiai neteisingo ir nesÄ Å¾iningo teismo sprendimo priėmimÄ (CPK 3 straipsnis, CK 1.5 straipsnis). Teismas nustatė, kad absoliuti dauguma byloje apklaustų liudytojų parodė, kad visai Å¡eimai yra žinoma ir savaime suprantama aplinkybė, kad atsakovė V.

A. su sutuoktiniu V. A. pardavė savo seseriai, t. y. ieÅ¡kovei V. Z. , ir jos sutuoktiniui P. Z. (kurie tuo metu buvo pardavę savo butÄ ) du žemės sklypus, esančius Vilniaus m., Dvarčionių g., SB „Dvarčionys“, už 5000 JAV dolerių, kuriuos ieÅ¡kovai sumokėjo grynais pinigais. Å ie liudytojai parodė, kad sutartis buvo sudaryta Apenkinų bute (duomenys neskelbtini), tačiau nebuvo tinkamai įforminta, kadangi Å¡alys (seserys) pasitikėjo viena kita, buvo artimi giminaičiai, o atsakovė vis žadėjo įforminti sutartį vėliau.

Teismas, nustatęs, kad visų apklaustų byloje liudytojų parodymai yra nuoseklÅ«s, neprieÅ¡taraujantys vieni kitiems, logiÅ¡kai susiję, sprendė, kad nėra pagrindo abejoti jų teisingumu ir kad abi ginčo Å¡alys iÅ¡ esmės buvo įvykdžiusios sandorį. Vykdant sandorį savo valiÄ iÅ¡reiÅ¡kia ne tik Å¡alis, kuri vykdo, bet ir Å¡alis, kuri priima įvykdymÄ , o Å¡iuo atveju faktinių aplinkybių bei įrodymų visuma leidžia teigti, kad atsakovė priėmė ieÅ¡kovų, kaip pirkėjų, sutartinių prievolių įvykdymÄ .

Teismas pripažino, jog nagrinėjamos bylos atveju būtina atsižvelgti į tai, kad sandoris buvo sudarytas tarp teisinio išsilavinimo neturinčių, itin artimais giminystės bei tarpusavio pasitikėjimo santykiais susijusių asmenų – ieškovė

V. Z. ir atsakovė V. A. yra seserys, dalyvaujant ir/ar žinant kitiems giminaičiams, pasitikint vieni kitais ir geranoriÅ¡kais kiekvienos iÅ¡ Å¡alių ketinimais, o tai savo ruožtu leido teismui suprasti, kodėl nebuvo laikytasi griežtų sandorio formos reikalavimų, t. y. apsiribota žodine forma bei geranoriÅ¡ko pasižadėjimo palankesniu laiku įforminti sandorį. Teismas iÅ¡ byloje esančių įrodymų sprendė, jog atsakovė, priėmusi sandorio įvykdymÄ , nesÄ Å¾iningai vengė jį įforminti notarine tvarka.

Nors, kaip teigia atsakovė, ji visÄ laikÄ slaugė sunkiai sirgusį sutuoktinį V. A. , ir teismui pateikti

raÅ¡ytiniai įrodymai rodo, kad nuo 2001 m. V. A. sunkiai sirgo įvairiomis ligomis, tačiau net ir po jo mirties 2004 m. gegužės 19 d. atsakovė V. A. , nepaisant su ieÅ¡kovais sudaryto sandorio, priėmė palikimÄ , paveldėjo sutuoktinio turtÄ , įskaitant atitinkamas ginčo žemės sklypų dalis, įregistravo nuosavybės teises į sklypus savo vardu ir sudaryto su ieÅ¡kovais sandorio įforminti notarine tvarka nesiÅ«lė. Kadangi nei ieÅ¡kovai, nei atsakovė negalėjo nurodyti tikslios sandorio, sudaryto 2000 m. gegužės mėnesį, datos, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, o taip pat pagal analogijÄ taikydamas CK 1.119 straipsnio 2 dalį, sprendė, jog pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta paskutinę, t. y. 2000 m. gegužės 31 dienÄ . Teismas iÅ¡ ieÅ¡kinyje bei teismo posėdžių metu iÅ¡dėstytų sandorio sudarymo aplinkybių, o taip pat atsižvelgdamas į tai, kad abu žemės sklypai buvo įgyti santuokos metu ir priklausė V. A. bei V. A. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, padarė iÅ¡vadÄ , kad 2000 m. gegužės 31 d. pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta tarp ieÅ¡kovų, kaip pirkėjų, iÅ¡ vienos pusės, bei atsakovės V. A. ir jos sutuoktinio V. A. , kaip

pardavėjų, iš kitos pusės. Teismas, nustatęs, kad atsakovė V. A. ir jos sutuoktinis V. A. po 2000 m. gegužės 31 d. pirkimo-pardavimo

sutarties su ieÅ¡kovais sudarymo nebeteko nuosavybės teisių į žemės sklypus, pripažino niekiniais bei prieÅ¡taraujančiais imperatyvioms įstatymų normoms ginčijamus paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimus ir nuosavybės teisės liudijimÄ (CK

1.80 straipsnis). Teismas atmetė atsakovės V. A. atstovo praÅ¡ymÄ reikalavimams dėl paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais taikyti ieÅ¡kinio senatį, kadangi pripažinti negaliojančiais paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimai bei nuosavybės teisės liudijimas laikytini niekiniais, t .y. negaliojančiais, netgi nepriklausomai nuo to, ar ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė reikalavimÄ pripažinti juos negaliojančiais.

Atsakovė V.

A. apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 27 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, kadangi teismas neteisingai iÅ¡aiÅ¡kino ir pritaikė teisės normas, nustatančias įrodinėjimo taisykles civiliniame procese, bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos tokio pobÅ«džio bylose. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:

1. Teismas pažeidė CPK 177 straipsnio 4 dalį, pagal kuriÄ bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi bÅ«ti patvirtintos įrodinėjimo priemonėmis, negali bÅ«ti patvirtintos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Teismo nustatytÄ sandorio sudarymo dienÄ , t. y. 2000 m. gegužės 31 d., galiojo 1964 m. CK 255 straipsnis, numatantis, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turi bÅ«ti notariÅ¡kai patvirtinta. 1964 m. CK 43 straipsnio 2 dalies 2 punktas numatė, kad fizinių asmenų tarpusavio sandoriai, kai sandorio suma jo sudarymo metu yra didesnė kaip 500 Lt, turi bÅ«ti pasiraÅ¡omi raÅ¡ytine forma. Todėl pinigų sumokėjimo faktas galėjo bÅ«ti įrodinėjamas tik leistinų, t. y. raÅ¡ytinių, įrodymų pagrindu. Teismas, nustatydamas šį faktÄ remiantis liudytojų parodymais, pažeidė tiek 1964 m. CK 58 straipsnio 2 dalies, tiek CK 1.93 straipsnio 2 dalies nuostatas, numatančias, kad įstatymo reikalaujamos paprastos raÅ¡ytinės formos nesilaikymas atima iÅ¡ Å¡alių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais Å¡io fakto įrodymui.

2. Teismas netinkamai aiÅ¡kino teisingumo principÄ . TeisingumÄ nagrinėjamu atveju apspręstų ne liudytojų parodymai, kurie iÅ¡ viso negali bÅ«ti įrodymų Å¡altinis Å¡ioje byloje, o privalomų teisės normų vykdymas. Â

3. Nagrinėjamoje byloje buvo pažeista atsakovės teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ . Teismas, išėjęs į pasitarimų kambarį priimti sprendimo ir nusprendęs bylos nagrinėjimÄ atnaujinti, suteikiant galimybę ieÅ¡kovams patikslinti ieÅ¡kinį, Å¡iais veiksmais pademonstravo procesinį palankumÄ ieÅ¡kovams. Teismas, ex officio pripažindamas teisines pasekmes sukeliančius dokumentus negaliojančiais, stojo į ieÅ¡kovų pusę ginče su atsakove.

4. Teismas nepagrįstai nesvarstė prašymo taikyti ieškinio senatį, ginčijant išduotus paveldėjimo dokumentus.

IeÅ¡kovų atsiliepimo į apeliacinį skundÄ Â nebuvo gauta.

Apeliacinis skundas atmestinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apskųstoje dalyje ir nagrinėja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis (CPK 329 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Å ioje byloje kilo ginčas dėl žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos nesilaikant įstatymo reikalaujamos notarinės sandorio formos, pripažinimo galiojančia. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Å¡alių paaiÅ¡kinimus, raÅ¡ytinius įrodymus bei liudytojų parodymus, pripažino aptariamÄ sandorį galiojančiu. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimÄ reglamentuojančias teisės normas, nes rėmėsi liudytojų parodymais, kurie Å¡iuo atveju nėra leistina įrodinėjimo priemonė. Priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ teismas taip pat buvo Å¡aliÅ¡kas bei nepasisakė dėl praÅ¡ymo taikyti ieÅ¡kinio senatį paveldėjimo dokumentams ginčyti.

Dėl draudimo remtis liudytojų parodymais

CPK 177 straipsnio 4 dalis nustato, kad bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi bÅ«ti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali bÅ«ti patvirtintos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Å i nuostata įtvirtina vienÄ iÅ¡ įrodinėjimo priemonių leistinumo aspektų.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad sandoris buvo sudarytas 2000 m. gegužės 31 d., todėl sprendžiant ginÄÄ pagrįstai rėmėsi 1964 m. CK nuostatomis. 1964 m. CK 225 straipsnis nustatė, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turi bÅ«ti notariÅ¡kai patvirtinta; Å¡ios formos nesilaikymas darė sutartį negaliojančia. Nepaisant to, jeigu viena iÅ¡ Å¡alių visiÅ¡kai ar dalinai įvykdė sandorį, kuriam bÅ«tinas notarinis patvirtinimas, o antroji Å¡alis vengia sandorį notariÅ¡kai įforminti, tai teismas, įvykdžiusios sandorį Å¡alies reikalavimu, turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu (1964 m. CK 58 straipsnio 5 dalis). AnalogiÅ¡kos nuostatos įtvirtintos ir dabar galiojančio CK 1.93 straipsnio 4 dalyje, 6.393 straipsnio 1-2 dalyse. Pagal 1964 m. CK 58 straipsnio 2 dalį (atitinkamai CK 1.98 straipsnio 2 dalį), paprastos raÅ¡ytinės formos nesilaikymas atima iÅ¡ Å¡alių teisę, esant ginčui, remtis sandoriui patvirtinti liudytojų parodymais. Galiojančio CK 1.98 straipsnio 6 dalis leidžia teismui Å¡iuos nuostatos netaikyti, jeigu tai prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams. Tačiau nei 1964 m. CK, nei galiojantis CK tiesiogiai nenumato iÅ¡imčių sandorio notarinės formos nesilaikymo atveju, t. y. galimybės tam tikrais atvejais remtis liudytojų parodymais įrodinėjant sandorio faktÄ . Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime aptarė Å¡ias nuostatas bei, viena vertus, pripažino, kad nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo bei įvykdymo faktas negali bÅ«ti įrodinėjamas liudytojų parodymais, kita vertus, sprendė, kad neatsižvelgiant į juos, bÅ«ti pažeisti sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principai, todėl sprendime rėmėsi ir liudytojų parodymais. Teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada.

SÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principai yra bendrieji teisės principai, kuriais grindžiama visa teisės sistema, todėl kiekviena teisės norma turi bÅ«ti aiÅ¡kinama taip, kad atitiktų Å¡ių principų turinį, jų nepažeistų (CK 1.5 straipsnis, CPK 3 straipsnio 1 dalis). Konkrečias teisės normas individualioje byloje aiÅ¡kina ir taiko ginÄÄ sprendžiantis teismas, Lietuvos Respublikos Konstitucijos įpareigotas vykdyti teisingumÄ (109 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra akcentavęs, kad konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomÄ teisingumÄ , bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi, taip pat kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas byloje Nr. 35/03-11/06). Taigi, teisėjų kolegijos įsitikinimu, formalus teisės normų taikymas ir aiÅ¡kinimas, sÄ lygojantis iÅ¡ esmės neteisingo ir nesÄ Å¾iningo sprendimo priėmimÄ , pažeidžia konstitucinę teismo pareigÄ vykdyti teisingumÄ .

Å ioje byloje pirmosios instancijos teismas

apklausė daug liudytojų, tarp jų ir  giminystės ryšiais susijusių tiek su ieškove V. Z. , tiek su atsakove V. A. , kas iš esmės paneigia

jų suinteresuotumÄ bylos baigtimi. Absoliuti dauguma liudytojų patvirtino, kad ginčo sandoris iÅ¡ tiesų buvo sudarytas ir vykdomas. Liudytojų parodymus taip pat atitinka Å¡alių paaiÅ¡kinimai ir byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai. Dėl Å¡ių priežasčių ir aukščiau iÅ¡dėstytų motyvų, nesiremiant liudytojų paaiÅ¡kinimais, bÅ«tų pažeisti teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principai, taip pat teismo pareiga vykdyti teisingumÄ . Kita vertus, net jei bÅ«tų visiÅ¡kai nesivadovaujama liudytojų parodymais, byloje esantys kiti įrodymai: Å¡alių paaiÅ¡kinimai, raÅ¡ytiniai įrodymai apie ieÅ¡kovų buto pardavimÄ (b. l. 30-31; I tomas), atsiskaitymus su SB „Dvarčionys“ (b. l. 32, 152-159; I tomas), namo ginčo sklypuose pastatymÄ ir gyvenimÄ jame (tai patvirtina prijungta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-1075-235/2007), taip pat ieÅ¡kovų turimi originalÅ«s nuosavybės teisių į Å¡iuos sklypus įsigijimo dokumentai (b. l. 26-27; I tomas), neginčijamai patvirtina, kad Å¡alys sudarė aptariamÄ sandorį ir jį įvykdė, t. y., teisėjų kolegijos nuomone, liudytojų parodymai nėra lemiami tenkinant ieÅ¡kinio reikalavimus. Pažymėtina, kad itų įrodymų pagrindu teismo padarytų iÅ¡vadų apeliantė neskundė.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad skundžiamame sprendime nepasisakyta dėl reikalavimo taikyti ieÅ¡kinio senatį paveldėjimo dokumentams ginčyti. Toks apeliantės teiginys nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teismas nagrinėjo pareikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo ir jį atmetė, nes, teismo nuomone, paveldėjimo pagal įstatymÄ liudijimai bei nuosavybės teisės liudijimai, kaip niekiniai, yra negaliojantys nepaisant to, buvo pareikÅ¡tas reikalavimas pripažinti juos negaliojančiais ar ne. Teisėjų kolegija sutinka su Å¡ia teismo iÅ¡vada – pripažinus žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandorį galiojančiu, iÅ¡nyko nurodytų paveldėjimo dokumentų teisinis pagrindas, todėl praÅ¡ymas taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ iÅ¡vestiniam iÅ¡ pagrindinio reikalavimui neteko prasmės. Â

Apeliantės argumentai, kad teismas, atnaujindamas bylos nagrinėjimÄ bei ex officio pripažindamas nuosavybės teisės liudijimÄ niekiniu, buvo Å¡aliÅ¡kas, taip pat atmestinis kaip nepagrįsti. Pagal CPK 256 straipsnį, jeigu teismas baigiamųjų kalbų metu arba išėjęs į sprendimų priėmimo kambarį pripažįstÄ , kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai, arba iÅ¡tirti naujus įrodymus, jis priima nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės. 2008 m. gruodžio 15 d. nutartimi atnaujindamas bylos nagrinėjimÄ , siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti su nuosavybės teisių į ginčo sklypus įregistravimo pagrindu susijusius klausimus bei įtraukti į bylÄ trečiuosius asmenis – notarus, nurodytos normos, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepažeidė. Taip pat tai, kad teismas savo iniciatyva panaikino ir nuosavybės teisės liudijimÄ , nesuponuoja jo Å¡aliÅ¡kumo,

nes niekinio sandorio faktÄ teismas privalo konstatuoti ex officio (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina ir tai, kad

bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovė nekėlė klausimo dėl teisėjo šališkumo ir nepareiškė jai nušalinimo (CPK 68 straipsnis).

Apibendrindama aukščiau iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime iÅ¡samiai iÅ¡siaiÅ¡kino visas aplinkybes, svarbias pripažįstant ginčo sandorį galiojančiu, tinkamai taikė procesines ir materialines teisės normas, todėl naikinti sprendimo apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio

1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai:

Laima Garnelienė

Gintaras Pečiulis

Vigintas Višinskis