d2d33e92-aa1a-42dc-bd59-ed4faac46ec1 · Kauno apygardos teismas

civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1159-555/2013Teisminio proceso Nr. 2-05-3-08455-2012-7       Pirmosios instancijos teismo teisėja Odeta RagauskienėProcesinio sprendimo kategorija 35.4;114.11;121.21 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. liepos 11 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus TamaÅ¡auskas teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo V. T. apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-12174-568/2013 pagal ieÅ¡kovės UAB „Vilniaus energija“ ieÅ¡kinį atsakovui V.

T. dėl skolos priteisimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ ir civilinę bylÄ , n u s t a t ė :I.Ginčo esmėIeÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 376,94 Lt įsiskolinimÄ už patiektÄ Å¡ilumÄ , 20,82 Lt delspinigius, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 76,90 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad UAB „Vilniaus energija“ tiekia centralizuotÄ Å¡ilumos energijÄ gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini) Vilniuje, kuriame kÅ«rybinių dirbtuvių patalpÄ , adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdo atsakovas V.

T.. Atsakovui priklausantis butas yra atjungtas nuo centrinio Å¡ildymo sistemos, tačiau jam kaip viso pastato bendrųjų patalpų bendrasavininkui, tenka mokėti už bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisė iÅ¡ atsakovo V. T. ieÅ¡kovei UAB „Vilniaus energija“ 376,94 Lt skolÄ už Å¡ilumos energijÄ , 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (376,94 Lt) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2012-06-28) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas - 71,00 Lt žyminio mokesčio, 5,90 Lt iÅ¡laidas už duomenų gavimÄ bei 157,43 Lt kelionės iÅ¡laidas, kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmetė.

Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl atsiskaitymo už bendro naudojimo patalpų Å¡ildymÄ . Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį, butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti iÅ¡laidas namui iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Kadangi atsakovas yra negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) Vilnius, savininkas, todėl teismas darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovo nurodomos aplinkybės, kad jis savo patalpomis nesinaudoja, taip pat nesinaudoja bendro naudojimo patalpomis ir kad jam nuosavybės teise priklausančiose patalpose nėra Å¡ildymo įrenginių, negali bÅ«ti pagrindu atmesti ieÅ¡kovės reikalavimus (CK 4.82 straipsnis).

Spręsdamas, jog ieÅ¡kinys dalyje dėl skolos priteisimo pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl teismas jį tenkino ir iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteisė 376,94 Lt skolÄ už Å¡ilumos energijÄ . IeÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti delspinigius, kuris grindžiamas tarp Å¡alių 2008-10-31 sudaryta Å¡ilumos pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 9894575 dėl atsiskaitymo už karÅ¡tÄ vandenį, teismas atmetė kaip nepagrįstÄ . Teismas nurodė, kad pagrindinis ieÅ¡kinio dalykas yra ieÅ¡kovo reikalavimas dėl skolos už bendro naudojimosi patalpoms tiektÄ Å¡ilumÄ , reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovo kokius nors įsiskolinimus už karÅ¡tÄ vandenį, ieÅ¡kovė nagrinėjamoje byloje nėra pareiÅ¡kusi, be to, 2009-10-02 karÅ¡to vandens įvadas į atsakovo negyvenamÄ sias patalpas buvo užaklintas, todėl karÅ¡tas vanduo atsakovui nebuvo tiekiamas.

Kadangi atsakovas laiku su ieÅ¡kove neatsiskaitė, todėl iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteisė 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (376,94 Lt) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2012-06-28 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas V. T. praÅ¡o panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ . Nurodo, kad nesinaudoja ginčo namo bendro naudojimo Å¡ildomomis patalpomis – laiptine, nes jam priklausanti negyvenamoji ir neÅ¡ildoma patalpa yra rÅ«syje, į kurį patenkama kita – neÅ¡ildoma laiptine.

Todėl mano, kad negali bÅ«ti pripažintas butų bendro naudojimo Å¡ildomos laiptinės vartotoju ir nėra skolingas ieÅ¡kovei. Apelianto nuomone, teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl padarė neteisingas iÅ¡vadas. Pažymi, kad ieÅ¡kovės siunčiamose sÄ skaitose nėra nurodyta aiÅ¡ki informacija apie bendro naudojimo Å¡ildomas patalpas. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Mano, kad teismas nepažeidė įrodinėjimo taisyklių, visapusiÅ¡kai ir pilnai iÅ¡nagrinėjo visus byloje esančius įrodymus ir įrodymų visetÄ ir teisingai nustatė visas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, taip pat teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas bei teisingai kvalifikavo susiklosčiusius tarp Å¡alių teisinius santykius.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, priimdamas sprendimÄ atsižvelgė ir įvertino visas aplinkybes, reikÅ¡mingas teisingam civilinės bylos iÅ¡nagrinėjimui, tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų (bendraturčių) pareigas naudojantis bendrÄ ja daline nuosavybe ir jÄ iÅ¡laikant, priimdamas sprendimÄ nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos analogiÅ¡kose bylose, dėl ko laikytina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas, pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytų motyvų pagrindu.Å ioje byloje ginčas kilęs dėl daugiabučio namo negyvenamųjų patalpų savininko pareigos proporcingai savo daliai apmokėti iÅ¡laidas namui iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti.Pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektÄ bei juo disponuoti.

Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra tuomet, kai bendrosios nuosavybės teisėje yra nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisės atveju egzistuoja du nuosavybės teisės objektai: dalis bendrosios nuosavybės teisėje, kuri yra individualus konkretaus bendraturčio nuosavybės teisės objektas, ir daiktas (turtas), kuris yra visų bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas. Daiktas, esantis visų bendraturčių nuosavybe, valdomas ir naudojamas jų sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).

CK 4.76 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms.Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovui V. T. nuosavybės teise priklauso negyvenamosios, bendro 30,21 kv. m. ploto kūrybinių dirbtuvių patalpos, esančios daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje.

Minėtos patalpos atsakovui nuosavybės teise priklauso nuo 2005 m. spalio 25 d. IeÅ¡kovei UAB „Vilniaus energija“ kreipusis į teismÄ dėl skolos, kuriÄ sudaro priskaičiuotos įmokos už bendro naudojimo patalpų Å¡ildymÄ , iÅ¡ atsakovo priteisimo, atsakovas neigia savo pareigÄ mokėti praÅ¡omas priteisti sumas ir apeliacinį skundÄ argumentuoja tuo, jog butų bendrojo naudojimo Å¡ildoma laiptinė yra atskirta nuo neÅ¡ildomo rÅ«sio patalpų, kuriose yra įrengtos jam - apeliantui priklausančios kÅ«rybinės dirbtuvės, naudoti ir vartoti tik butams pritaikytÄ bendro naudojimo Å¡ildomÄ laiptinę fiziÅ¡kai, kaip fizinis vartotojas neturi sÄ lygų.

Nurodo, kad byloje nustatyta svarbi aplinkybė, jog į jam priklausančias neÅ¡ildomas ir negyvenamas patalpas per bendro naudojimo patalpas patekti negali, todėl mano, kad jam nekyla prievolė padengti įsiskolinimÄ už nesuteiktas paslaugas. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga.

Bendraturčių nuosavybės teisės į bendrÄ objektÄ Ä¯gyvendinimas apima ir jų tarpusavio pareigų, susijusių su tuo objektu, vykdymÄ . CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad daugiabučiuose namuose esančių butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiÅ«rėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Su tuo susijusias iÅ¡laidas bendraturčiai privalo apmokėti proporcingai savo daliai (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad buto savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti iÅ¡laidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje 257-oji daugiabučio namo savininkų bendrija v.

UAB „Vilniaus vandenys“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-579/2003). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas akcentuoja principinę nuostatÄ , jog įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų iÅ¡laidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams iÅ¡laikyti, iÅ¡saugoti, atnaujinti, jų bÅ«tiniems pagerinimams atlikti.

Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Kaunuva“ v. Smėlynės 49-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-7-515/2009).Įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, esant įtvirtintai bendraturčio pareigai proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų daugiabučiui namui kaip bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti, laikytina, kad ši pareiga negali būti priklausoma ar paneigta aplinkybių, jog bendraturtis savo poreikių tenkinimui nesinaudoja centralizuota šildymo sistema, nenaudoja centralizuotai tiekiamo karšto vandens, nesinaudoja laiptinėmis.

Net ir esant atsakovo nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad jo, kaip bendraturčio pareiga proporcingai prisidėti prie bendrosios dalinės nuosavybės objekto iÅ¡laikymo, neiÅ¡nyksta. Taip pat Å¡ios pareigos egzistavimui neturi reikÅ¡mės ir atsakovui nuosavybės teise priklausančių patalpų paskirtis, todėl negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , į nurodytas aplinkybes neatsižvelgė, jų nevertino, kadangi, kaip jau nurodyta, net ir egzistuojant nurodytoms aplinkybėms, atsakovo pareiga prisidėti prie visų iÅ¡laidų, skirtų daugiabučiui namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams iÅ¡laikyti, iÅ¡saugoti, atnaujinti, jų bÅ«tiniems pagerinimams atlikti egzistuoja.Nors byloje esantys įrodymai leidžia spręsti, kad apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su atsakovo atsijungimu nuo centrinio Å¡ildymo, atskiro įėjimo buvimu į jo patalpas yra teisingos, tačiau, jo pareiga mokėti už Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų priežiÅ«rÄ nebÅ«tų paneigta ir neiÅ¡nyktų, kadangi bendraturčiai turi pareigÄ mokėti iÅ¡laidas, susijusias su bendru namo konstrukcijų Å¡ildymu, nepriklausomai nuo to, ar jis bendra nuosavybe naudojasi ar ne.

Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad atsakovo pareigos egzistavimui nėra reikÅ¡mingos ir tos aplinkybės, kad atsakovui nuosavybės teise priklausanti patalpa yra negyvenama, kad ji yra atskirta nuo butų patalpų ir bendro naudojimo patalpų, dėl ko atsakovas, kaip negyvenamos patalpos savininkas, nesinaudoja laiptinėmis, įėjimas į jam nuosavybės teise priklausančias patalpas yra atskiras. Nurodyta pozicija yra ne kartÄ iÅ¡reikÅ¡ta ir teismų praktikoje, todėl laikytina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai, net ir nustačius, kad atsakovas yra atsijungęs nuo centrinio Å¡ildymo sistemos, naudojasi atskiru įėjimu, sprendė, kad tai nepanaikina atsakovo pareigos prisidėti prie bendrosios dalinės nuosavybės teise esančio turto iÅ¡laikymo.

Negalima sutikti su tuo, jog atsakovui nesinaudojant tam tikrais objektais ar inžineriniais tinklais jis neturi pareigos prisidėti prie jų iÅ¡laikymo ar pagerinimo, kadangi jie yra sudėtinė bendrosios dalinės nuosavybės teise esančio turto – daugiabučio gyvenamojo namo – dalis, kurie yra skirti visų bendraturčių poreikių tenkinimui. Atsakovo laisva valia priimtas sprendimas atsisakyti naudotis tam tikrais bendrosios nuosavybės objektais neleidžia spręsti, jog jie nėra bÅ«tini bendrosios dalinės nuosavybės objektui – daugiabučiam gyvenamajam namui – tinkamai funkcionuoti, o kartu ir visų bendraturčių poreikiams tenkinti.Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė byloje teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , atsižvelgė į visas tinkamam bylos iÅ¡nagrinėjimui reikÅ¡mingas aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias bendraturčio pareigÄ proporcingai savo daliai prisidėti prie bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo daugiabučio namo iÅ¡laikymo, todėl pagrįstai sprendė, jog atsakovas turi pareigÄ atlyginti paslaugas teikusiam asmeniui jo praÅ¡omas priteisti sumas.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti, todėl jis paliktinas galioti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r ė: Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                                                         Egidijus TamaÅ¡auskas