2017-01-03 Nr. AB-324-3-62-3-02394-2015-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-963-602/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02394-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. sausio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovams valstybės įmonei Registrų centrui, valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialui, Alytaus miesto savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Dainavos turtai“, uždarajai akcinei bendrovei „Poligrafiniai sprendimai“ dėl aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Kauno apygardos administraciniame teisme nagrinėjamas pareiškėjo skundas, kuriuo prašoma: 1) įpareigoti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Alytaus filialą į bylą pateikti visą archyvinę bylą dėl statinio – picerijos, esančios (duomenys neskelbtini); 2) panaikinti VĮ Registrų centro Alytaus filialo 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. (2.1.9.)ALG-2554 ir VĮ Registrų centro 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. (1.1.7.)s-5531; 3) įpareigoti VĮ Registrų centrą Alytaus filialą per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įregistruoti statinį – piceriją, esančią (duomenys neskelbtini), į Nekilnojamojo turto registrą ir sudaryti Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylą.

2016 m. balandžio 28 d. teisme buvo gautas pareiškėjo patikslintas skundas (b. l. 92–97), kuriuo prašoma: 1) atnaujinti apskundimo terminą dėl Alytaus apskrities viršininko administracijos 1997 m. liepos 23 d. įsakymo Nr. 391 „Dėl statinio (duomenys neskelbtini) priėmimo naudoti akto įforminimo“ ginčijimo ir šį įsakymą panaikinti; 2) įpareigoti VĮ Registrų centro Alytaus filialą į bylą pateikti pareiškėjo sutikimo (be datos), 1997 m. lapkričio 4 d. pareiškimo ir (duomenys neskelbtini), esančio, (duomenys neskelbtini), priėmimo naudoti akto originalą; 3) paskirti rašysenos ekspertizę, siekiant nustatyti ar V. S. sutikime (be datos) esantis parašas, 1997 m. lapkričio 4 d. pareiškimo tekstas ir esantis parašas yra surašyti/pasirašyti V. S.; 4) paskirti ekspertizę, ar (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1998 m. sausio 22 d. priėmimo naudoti akto įrašai „(laikinas)“ (pirmame, antrajame ir ketvirtajame akto puslapiuose) bei „laikiną statinį leidžiama eksploatuoti iki 2000-11-23“ (antrajame akto puslapyje) yra padaryti tuo pačiu spausdinimo veiksmu ir tuo pačiu spausdinimo įrenginiu, kaip ir kiti dokumente esantys įrašai; 5) panaikinti VĮ Registrų centro Alytaus filialo 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. (2.1.9.)ALG-2554 ir VĮ Registrų centro 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. (1.1.7.)s-5531; 6) įpareigoti VĮ Registrų centro Alytaus filialą per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įregistruoti statinį – piceriją, esančią (duomenys neskelbtini), į Nekilnojamojo turto registrą pareiškėjo asmeninės nuosavybės teise ir sudaryti nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylą.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartimi pareiškėjo patikslintą skundą atsisakė priimti.

Dėl reikalavimo atnaujinti apskundimo terminą dėl Alytaus apskrities viršininko administracijos 1997 m. liepos 23 d. įsakymo Nr. 391 „Dėl statinio (duomenys neskelbtini) priėmimo naudoti akto įforminimo“ ginčijimo ir šį įsakymą panaikinti teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje numatyta – jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Aiškindamas šią nuostatą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1133-261/2015). Taigi, atsižvelgus į minėtą teisinį reguliavimą bei į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, matyti, jog skundo dėl sprendimo, kuris asmeniui neturėjo būti įteiktas, padavimo terminas skaičiuojamas nuo informacijos apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus gavimu ne tik tiesiogiai iš tokio akto teksto, tačiau ir kitokiais būdais. Pačių skundžiamų aktų kopijų neturėjimas (negavimas) negali būti tapatinamas su nežinojimu apie skundžiamus aktus. Be to, neturėjimas arba negalėjimas gauti skundžiamo akto kopijos neužkerta kelio ABTĮ nustatyta tvarka ir terminais paduoti skundą teismui (ABTĮ 23, 24, 33, 37, 68 str.) (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1133-261/2015).

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašė atnaujinti terminą paduoti skundui dėl Alytaus apskrities viršininko įsakymo Nr. 391 panaikinimo. Pareiškėjas nurodė, kad apie skundžiamą Alytaus apskrities viršininko administracijos 1997 m. liepos 23 d. įsakymą Nr. 391 jis nežinojo ir sužinojo tik 2016 m. balandžio 26 d., kai VĮ Registrų centras į bylą pateikė dokumentus ir jo atstovas susipažino su byla. Nurodė, jog ginčijamas įsakymas Nr. 391 nebuvo jam įteiktas, apie jį nebuvo žinoma, todėl neturėjo galimybių anksčiau ginčyti jo teisėtumo.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog pareiškėjui apie skundžiamą 1997 m. liepos 23 d. Alytaus apskrities viršininko įsakymą Nr. 391 buvo žinoma 1997 m. Šias aplinkybes patvirtina: 1997 m. rugsėjo 8 d. VĮ „Respublikinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro“ Alytaus filialo raštas Nr. 1041, adresuotas V. S., kuriame nurodoma, jog teisinė registracija sustabdoma vadovaujantis Alytaus apskrities viršininko administracijos 1997 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. 391; 1997 m. rugsėjo 8 d. pateiktas Alytaus apskrities administratoriui p. V. pareiškėjo sutikimas dėl teisinės registracijos panaikinimo; pareiškėjo 1997 m. lapkričio 4 d. pareiškimas, adresuotas Alytaus miesto inventorizavimo biuro direktoriui, kuriame prašė panaikinti teisinę registraciją adresu (duomenys neskelbtini) (namų valdos teisinės registracijos byla Inv. Nr. (duomenys neskelbtini)).

Pareiškėjas nurodė, jog 1997 m. jis jokio sutikimo nerašė, rašytame sutikime dėl teisinės registracijos panaikinimo yra ne jo parašas ir jis nežinojo apie teisinės registracijos panaikinimą. Apie tai sužinojo tik 2016 m. kovo mėnesį.

Pareiškėjo nurodytas aplinkybes teismas vertino kritiškai, nes VĮ Registrų centro Alytaus filialo 2001 m. gruodžio 6 d. sprendime „Dėl daiktinių teisių, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimo“, kuriuo atsisakyta registruoti daiktines teises į laikinus statinius, yra nurodomas 1997 m. liepos 23 d. Alytaus apskrities viršininko įsakymas Nr. 391. Šis sprendimas adresuotas V. S. (namų valdos teisinės registracijos byla Inv. Nr. (duomenys neskelbtini), lap. 23). Įsiteisėjusiame Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-2241-657/2014 buvo konstatuota, kad „tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad žemės sklype yra laikinas pastatas – kavinė (duomenys neskelbtini), kuris Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas, nes laikinas statinys ir teisės į jį Nekilnojamojo turto registre neregistruojami (Statybos įstatymo 2 str. 4 p.)“ (Alytaus rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-460-652/2014). VĮ Registrų centro 2015 m. lapkričio 24 d. sprendime Nr. (1.1.7.)s-5531 taip pat įvardintas skundžiamas įsakymas Nr. 391 bei nurodytas visas jo turinys. Centrinio registratoriaus sprendime aiškiai nurodyta tiek ginčijamo akto priėmimo data, jį priėmęs subjektas, akto turinys.

Teismas pažymėjo, jog Nekilnojamojo turto registro duomenys yra vieši, todėl pareiškėjui turėjo būti žinomas faktas apie laikino statinio teisinės registracijos panaikinimą (jos nebuvimą). Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo 2004 m. įregistruotas tik vienas pastatas – administracinis – kavinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 117–118). Tarp pareiškėjo ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Dainavos turtai“ 2006 m. gegužės 12 d. sudarytoje Žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutarties 1 punkte nurodyta, kad Žemės sklype, kurio dalis parduodama, yra įregistruotas vienintelis pastatas – administracinis – kavinė; 5.6 punkte nurodyta, kad pastatas –picerija (duomenys neskelbtini) yra laikinas pastatas, kurį V. S. įsipareigojo nugriauti.

Aukščiau aptarti byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjui skundžiamas 1997 m. liepos 23 d. Alytaus apskrities viršininko įsakymas Nr. 391 ir jo turinys buvo žinomi žymiai anksčiau, negu jis teigia (pareiškėjas nurodė, jog su skundžiamu įsakymu susipažino tik 2016 m. kovo 30 d.). Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas vėliausiai galėjo susipažinti su ginčijamu įsakymu 2015 m. gruodžio mėnesį, skundą teismui su reikalavimu panaikinti Alytaus apskrities viršininko 1997 m. liepos 23 d. įsakymą Nr. 391 įteikė 2016 m. balandžio 27 d., t. y. praleidęs apskundimo terminą.

Įvertinęs pareiškėjo nurodytas kreipimosi į teismą praleidimo priežastis, teismas sprendė, jog pareiškėjas nebuvo rūpestingas, atidus, nesielgė operatyviai ir ilgai (19 metų) delsė ginti galimai pažeistas teises. Pareiškėjas turėjo visas galimybes domėtis savo teisių gynimu dėl galimai neteisėto laikino statinio išregistravimo, tačiau jis buvo pasyvus ir savo teisių į teisminę gynybą neįgyvendino per įstatyme nustatytą terminą dėl subjektyvių priežasčių. Teismas konstatavo, kad teisinių prielaidų skundo padavimo termino atnaujinimui nėra, todėl jis netenkintas ir prašymą dėl Alytaus apskrities viršininko administracijos 1997 m. liepos 23 d. įsakymo Nr. 391 panaikinimo atsisakyta priimti (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Teismo vertinimu, pareiškėjo skundo reikalavimai: įpareigoti VĮ Registrų centro Alytaus filialą į bylą pateikti pareiškėjo sutikimo (be datos), 1997 m. lapkričio 4 d. pareiškimo ir (duomenys neskelbtini), esančio, (duomenys neskelbtini), priėmimo naudoti akto originalą; paskirti rašysenos ekspertizę, siekiant nustatyti ar V. S. sutikimo (be datos) esantis parašas, 1997 m. lapkričio 4 d. pareiškimo tekstas ir esantis parašas yra surašyti/pasirašyti V. S.; paskirti ekspertizę, ar (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1998 m. sausio 22 d. priėmimo naudoti akto įrašai „(laikinas)“ (pirmame, antrajame ir ketvirtajame akto puslapiuose) bei „laikiną statinį leidžiama eksploatuoti iki 2000-11-23“ (antrajame akto puslapyje) yra padaryti tuo pačiu spausdinimo veiksmu ir tuo pačiu spausdinimo įrenginiu, kaip ir kiti dokumente esantys įrašai, yra išvestiniai iš reikalavimo dėl Alytaus apskrities viršininko administracijos 1997 m. liepos 23 d. įsakymo Nr. 391 „Dėl statinio (duomenys neskelbtini) priėmimo naudoti akto įforminimo“ panaikinimo. Kadangi pareiškėjo skundas dėl reikalavimo panaikinti Alytaus apskrities viršininko administracijos 1997 m. liepos 23 d. įsakymą Nr. 391 atsisakytas priimti, todėl ir išvestiniai pareiškėjo reikalavimai taip pat atsisakytini priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.

Dėl reikalavimų panaikinti VĮ Registrų centro Alytaus filialo 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. (2.1.9.)ALG-2554 ir VĮ Registrų centro 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. (1.1.7.)s-5531, įpareigoti VĮ Registrų centro Alytaus filialą per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įregistruoti statinį – piceriją, esančią (duomenys neskelbtini), į Nekilnojamojo turto registrą pareiškėjo asmeninės nuosavybės teise ir sudaryti nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylą, teismas pažymėjo, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (ABTĮ 37 str. 2 d. 5 p.). Bylos duomenimis nustatyta, jog 2016 m. sausio 7 d. Kauno apygardos administracinis teismas pareiškėjo V. S. skundą dėl reikalavimų panaikinti VĮ Registrų centro Alytaus filialo 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. (2.1.9.)ALG-2554 ir VĮ Registrų centro 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. (1.1.7.)s-5531, įpareigoti VĮ Registrų centro Alytaus filialą per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įregistruoti statinį – piceriją, esančią (duomenys neskelbtini), į Nekilnojamojo turto registrą pareiškėjo asmeninės nuosavybės teise ir sudaryti nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylą yra priėmęs (b. l. 2), todėl patikslinto skundo dalis atsisakyta priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu.

III. Pareiškėjas V. S. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį, priimti pareiškėjo patikslintą skundą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Atskirajame skunde pareiškėjas pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog ginčijamus įsakymas pareiškėjui 1997 m. buvo įteiktas (išsiųstas) arba kad buvo paskelbtas viešai. Pareiškėjo manymu, dokumentai, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą, yra suklastoti. Akcentuoja, jog Nekilnojamojo turto registre turėjo atsispindėti atliktų veiksmų (įregistravimo ir išregistravimo) istorija bei jų pagrindas, nes pareiškėjui priklausantis pastatas pirmiausia buvo įregistruotas, tačiau vėliau nuosavybės teisių registracija panaikinta. Statinio išregistravimo fakto nebuvimas viešajame registre reiškia, jog pareiškėjui šie duomenys negalėjo būti žinomi. Be to, pareiškėjui aktyviai prašant išduoti dokumentus, kurių pagrindu pastatas buvo išregistruotas, VĮ Registrų centras nei pareiškėjui, nei jo atstovui šių dokumentų nepateikė. Pareiškėjas mano, jog teismas be pagrindo nurodė, jog apie ginčijamą įsakymą galėjo sužinoti iš VĮ Registrų centro 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimo, nes minėtame sprendime nebuvo nurodytas visas įsakymo turinys.

Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime pažymi, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjui apie skundžiamą įsakymą buvo žinoma iškart po jo priėmimo. Taigi, gindamas savo teises, pareiškėjas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas.

Atsakovas VĮ Registrų centro Alytaus filialas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas tiek skunde, tiek atskirajame skunde dėsto tuos pačius argumentus, nepateikdamas juos patvirtinančių įrodymų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Dainavos turtai“ pateiktu atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti pirmosios instancijos teismo nutartį paliekant nepakeistą. Atsiliepime pažymi, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui dėl 1997 m. liepos 23 d. įsakymo pateikti, siekiant nuginčyti laikino statinio – picerijos teisinės registracijos panaikinimą, praėjus daugiau nei 19 metų nuo skundžiamo akto priėmimo, nepagrįstas jokiomis objektyviomis aplinkybėmis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarties, kuria pareiškėjo patikslintą skundą atsisakyta priimti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Kauno apygardos administraciniame teisme nagrinėjamas pareiškėjo skundas, kuriuo prašoma: 1) įpareigoti VĮ Registrų centro Alytaus filialą į bylą pateikti visą archyvinę bylą dėl statinio – picerijos, esančios (duomenys neskelbtini); 2) panaikinti VĮ Registrų centro Alytaus filialo 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. (2.1.9.)ALG-2554 ir VĮ Registrų centro 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. (1.1.7.)s-5531; 3) įpareigoti VĮ Registrų centrą Alytaus filialą per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įregistruoti statinį – piceriją, esančią (duomenys neskelbtini), į Nekilnojamojo turto registrą ir sudaryti nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylą.

2016 m. balandžio 28 d. teisme buvo gautas pareiškėjo patikslintas skundas (b. l. 92–97), kuriuo prašoma: 1) atnaujinti apskundimo terminą dėl Alytaus apskrities viršininko administracijos 1997 m. liepos 23 d. įsakymo Nr. 391 „Dėl statinio (duomenys neskelbtini) priėmimo naudoti akto įforminimo“ ginčijimo ir šį įsakymą panaikinti; 2) įpareigoti VĮ Registrų centro Alytaus filialą į bylą pateikti pareiškėjo sutikimo (be datos), 1997 m. lapkričio 4 d. pareiškimo ir (duomenys neskelbtini), esančio, (duomenys neskelbtini), priėmimo naudoti akto originalą; 3) paskirti rašysenos ekspertizę, siekiant nustatyti ar V. S. sutikime (be datos) esantis parašas, 1997 m. lapkričio 4 d. pareiškimo tekstas ir esantis parašas yra surašyti/pasirašyti V. S.; 4) paskirti ekspertizę, ar (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1998 m. sausio 22 d. priėmimo naudoti akto įrašai „(laikinas)“ (pirmame, antrajame ir ketvirtajame akto puslapiuose) bei „laikiną statinį leidžiama eksploatuoti iki 2000-11-23“ (antrajame akto puslapyje) yra padaryti tuo pačiu spausdinimo veiksmu ir tuo pačiu spausdinimo įrenginiu, kaip ir kiti dokumente esantys įrašai; 5) panaikinti VĮ Registrų centro Alytaus filialo 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. (2.1.9.)ALG-2554 ir VĮ Registrų centro 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. (1.1.7.)s-5531; 6) įpareigoti VĮ Registrų centro Alytaus filialą per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įregistruoti statinį – piceriją, esančią (duomenys neskelbtini), į Nekilnojamojo turto registrą pareiškėjo asmeninės nuosavybės teise ir sudaryti nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylą.

Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartimi pareiškėjo patikslintą skundą atsisakė priimti. Teismas rėmėsi ABTĮ (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu – administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, ir ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu, numatančiu, jo skundą (prašymą) atsisakoma priimti, jei praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą.

Pagal ABTĮ 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejama nuo asmens pareigos įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (pvz., 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011, 2016 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-920-492/2016). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas skundo padavimo termino eigos pradžią sieja ne tik su pačiu fiziniu veiksmu – akto įteikimu asmeniui, bet ir su sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie skundžiamą aktą momentu. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas. Sužinojęs apie priimtą aktą, asmuo kartu sužino apie šiuo aktu pažeidžiamas jo teises (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012; 2015 m. sausio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-75-492/2015).

Pritardama pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties motyvams dėl skundo dėl Alytaus apskrities viršininko administracijos 1997 m. liepos 23 d. įsakymo Nr. 391 padavimo termino eigos pradžios momento nustatymo ir jų nekartodama, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi praleidęs skundo padavimo terminą. Nors pareiškėjo skunde nėra duomenų, kada jis gavo Alytaus apskrities viršininko administracijos 1997 m. liepos 23 d. įsakymą Nr. 391, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog gavęs VĮ Registrų centro 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. (1.1.7.)s-5531, pareiškėjas jau tikrai turėjo žinoti apie Alytaus apskrities viršininko administracijos 1997 m. liepos 23 d. įsakymo Nr. 391 priėmimą ir jo turinį, tačiau skundą teismui dėl minėto akto panaikinimo pateikė tik 2016 m. balandžio 27 d., t. y. praleidęs skundo padavimo terminą. Vien tai, kad skundžiamas įsakymas pareiškėjui asmeniškai nebuvo įteiktas (išsiųstas), remiantis aptarta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nesudaro pagrindo teigti, jog pareiškėjas visą laiką nuo minėto akto priėmimo nežinojo ar neturėjo žinoti apie skundžiamą aktą, t. y. apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus.

Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.

Kadangi, kaip minėta, įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006, 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje AS492-605/2012, 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012, 2015 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-143/2015).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje yra ne kartą konstatuota, kad kiekvienas asmuo savo teisėmis turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis byloje Nr. AS822-61/2012).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į minėtas nuostatas ir įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjo nurodytas skundo padavimo teismui termino praleidimo priežastis, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nelaikytinos objektyviomis ir nepriklausiusiomis nuo jo valios, todėl vertintinos kaip subjektyvios bei nesudarančios pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Pabrėžtina, kad šiuo atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl ginčijamo Alytaus apskrities viršininko administracijos 1997 m. liepos 23 d. įsakymo Nr. 391 panaikinimo praėjus 19 metų nuo minėto akto priėmimo iš esmės nenurodydamas jokių svarbių skundo padavimo termino praleidimo priežasčių, bet dėstydamas argumentus, susijusius su ginčijamo akto teisėtumu, t. y. ginčo esme. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundo dėl administracinio sprendimo priėmimas, praėjus 19 metų po ginčijamo akto priėmimo, nesant išties svarbių tokio termino praleidimo priežasčių, neatitiktų teisinio saugumo principo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai aptariamą pareiškėjo patikslinto skundo dalį atsisakė priimti remdamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu.

Pareiškėjas iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria jo patikslinto skundo dalį atsisakyta priimti remiantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 5 punktu, ir teisėjų kolegija nemato pagrindo nesutikti su teismo padarytomis išvadomis – pareiškėjas patikslintame skunde išvardijo reikalavimus, dėl kurių skundas jau priimtas nagrinėti Kauno apygardos administraciniame teisme, todėl pakartotinai minėti reikalavimai negali būti priimti nagrinėti.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias skundo priėmimo klausimą, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius