2021-06-16 Nr. CB-6070-2-68-3-33992-2019-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-3337

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33992-2019-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. birželio 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su ieškovų R. T. ir A. T. 2021 m. birželio 4 d. paduotu kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 16 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovai R. T. ir A. T. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Elma“ dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir atsakovės priešieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, dalyvaujant tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Sevalga“, J. L. (J. L.), J. L., E. B. ir D. B.. Kasacine tvarka skundžiama nutartimi paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimas toje dalyje, kuria atmestas ieškovų ieškinio reikalavimas nustatyti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką ir tenkintas UAB „Elma“ priešieškinio reikalavimas nustatyti to paties žemės sklypo naudojimosi tvarką. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovai kasaciniame skunde nurodo, kad: 1) bylą nagrinėję teismai nepagrįstai vadovavosi civilinėse bylose Nr. e3K-3-127-403/2019 ir Nr. e3K-3-351-701/2020 pateiktais išaiškinimais; minėtose bylose buvo sprendžiamas žemės sklypo naudojimosi tvarkos klausimas, kai žemės sklype yra bendraturčiams priklausantys statiniai, tačiau nėra nustatyta, kokiomis konkrečiai patalpomis naudojasi kiekvienas bendraturtis; šio nagrinėjamo civilinio ginčo atveju taip pat sprendžiamas žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo klausimas, kai žemės sklype yra bendraturčiams priklausantys statiniai, tačiau statiniai ir patalpos priskirtos naudotis kiekvienam bendraturčiui individualiai; taigi šios bylos ir pirmiau paminėtų civilinių bylų ratio decidendi nesutampa; 2) bylą nagrinėję teismai, pažeisdami materialiosios teisės normas, užtikrinančias bendraturčiui kaip patalpų savininkui teisę be kliūčių naudotis ir eksploatuoti jam nuosavybės teise priklausantį daiktą, sudarė realias prielaidas šalių konfliktinei situacijai, nes pagal teismų nustatytą žemės sklypo naudojimosi tvarką į kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims priskirtą žemės sklypo dalį pateko ieškovų vėdinimo-kondicionavimo sistema; 3) bylą nagrinėję teismai nedetalizavo ir nenagrinėjo ieškovų galimybės patekti į kiemą, kuris yra naudojamas ir skirtas parduotuvės prekių pakrovimui, kas nebejotinai patvirtina, kad į šį kiemą važiuoja didesnių gabaritų krovininiai automobiliai; naudojimosi tvarką nustačius pagal atsakovės UAB „Elma“ projektą, įvažiuojamojo kelio plotis yra vos 2,56 m, kas akivaizdžiai prieštarauja ir neatitinka Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 Gatvės ir vietinės reikšmės keliai nuostatų ir joms prieštarauja.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių bendraturčio teisę naudotis bendru daiktu, taikymo nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų kriterijų kasacijai, t. y. kad egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su faktinių aplinkybių nustatymu, teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas įrodymų netiria ir yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių, t. y. jos kasaciniame teisme iš naujo nenustatomos (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą.

Be to, atrankos kolegija pabrėžia, kad žyminiu mokesčiu byloje turi būti apmokestinamas kiekvienas savarankiškas reikalavimas. CPK 85 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu ieškinį sudaro keli savarankiški reikalavimai – ieškinio suma nustatoma pagal bendrą visų reikalavimų sumą. Nagrinėjamu atveju ieškovai kasacine tvarka skundžia apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis atmesti ieškovų reikalavimą ir tenkinti atsakovų reikalavimą. Taigi, ieškovai iš esmės siekia, kad jų reikalavimas būtų patenkintas ir tuo pačiu, kad atsakovės reikalavimas būtų atmestas. Vadinasi, už elektroninėmis ryšių priemonėmis paduodamą kasacinį skundą ieškovai turėjo sumokėti žyminį mokestį kaip už du savarankiškus reikalavimus, t. y. 150 Eur (75 x 2) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 4 ir 7 dalys), tačiau sumokėjo jo dalį, sudarančią 75 Eur, ir neprašo iš dalies atleisti nuo likusios dalies mokėjimo arba atidėti jos sumokėjimą.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnyje, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintų reikalavimų ir nesumokėtas reikalingo dydžio žyminis mokestis, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 ir 7 punktai).

Grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 ir 7 punktais bei 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti A. T. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 75 (septyniasdešimt penkis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. birželio 4 d. mokėjimo nurodymu Nr. 174 „Swedbank“ AB banke.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Artūras Driukas

Gediminas Sagatys

Algirdas Taminskas