2023-05-30 Nr. BB-4043-1-01-1-22590-2018-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-2265/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22590-2018-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. gegužės 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Algimanto Valantino ir Alvydo Pikelio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistosios A. R. ir jos gynėjo advokato Kęstučio Jonaičio kasacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 24 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistoji A. R. ir jos gynėjas advokatas K. Jonaitis prašo, konstatavus esminį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimą, bylą A. R. nutraukti BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu arba panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį dėl A. R. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį ir šią bylos dalį nutraukti.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismų sprendimai neteisėti ir nepagrįsti dėl esminių BPK pažeidimų ir netinkamo baudžiamojo įstatymo aiškinimo bei taikymo.

Ikiteisminio tyrimo metu prokurorė be pagrindo priėmė sprendimą iš ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-56227-16 atskirti A. R. atžvilgiu ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, ir apie priimtą nutarimą neinformavo A. R. ir jos gynėjo. Toks sprendimas lėmė A. R. teisinės padėties pasunkinimą, rungtyniško teisminio bylos proceso pažeidimą ir A. R. teisės į efektyvią gynybą procese suvaržymą. Pagal teismų praktiką tai yra esminis BPK pažeidimas, dėl kurio byla turi būti nutraukta BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

Kauno apygardos teismo nagrinėjamos bylos kaltinamojo akto turinys patvirtina, kad nusikalstamų veikų aprašymas (nusikaltimo padarymo vieta, laikas ir kitos aplinkybės) B. L., J. R., J. V., O. M., V. M., A. S. ir R. J. S. epizoduose yra identiškas šios bylos kaltinamajame akte dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos pateiktam aprašymui. Be to, teismai ignoravo ir kitą teisiškai reikšmingą faktą, kad, praėjus metams po antrojo (atskirto) ikiteisminio tyrimo pradėjimo, A. R. inicijuotas trečias tyrimas dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymo ir surašytas 2020 m. rugsėjo 29 d. kaltinamasis aktas. Jame, kaip ir Kauno apygardos teisme nagrinėjamos bylos kaltinamajame akte, kaltinimas A. R. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį A. G. epizode grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, pateikiant nuorodą į sutartį Nr.A-074/15 dėl reikalavimo teisės perleidimo. Taigi ir trečioji atskirtoji byla yra susijusi ne tik su tuo pačiu kaltinamuoju asmeniu, bet ir fakto aplinkybėmis, bylose minimi tie patys nukentėjusieji G. G. ir jos įgaliota atstovė A. G., tiriamos veikos aplinkybės ir jų laikotarpiai sutampa, o iš išskirtų dokumentų apyrašo matyti, kad tai yra absoliučiai tie patys duomenys, kurie sudaro ir Kauno apygardos teismo bylos medžiagą. Nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad šioje byloje A. R. yra nuteista ne už tokias pačias nusikalstamas veikas, dėl kurių ji kaltinama Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje byloje. Sprendžiant dėl veikos tapatumo, esminę reikšmę turi pati faktinė veika, o ne jos teisinė kvalifikacija.

Apeliacinės instancijos teismas šiurkščiai pažeidė BPK 320 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas ir draudimo keisti sprendimą į blogąją pusę (non reformatio in peius) principą. Nuteistosios ir jos gynėjo argumentai dėl nepagrįsto nuteisimo pagal 182 straipsnį buvo grindžiami teisės požiūriu ydinga kaltinimo formuluote, kuri iškreipia sukčiavimo prasmę ir neatitinka teisinės nuosavybės sampratos. Nors apeliacinės instancijos teismas pritarė šiems argumentams, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio šiais pagrindais nepanaikino, bet pats savo iniciatyva inkriminavo naujas, nuteistosios teisinę padėtį sunkinančias faktines aplinkybes. Aptariamu atveju, esant tik nuteistosios ir jos gynėjo apeliaciniam skundui, net jeigu apeliacinės instancijos teismas (ne)sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pateiktu teisiniu jų vertinimu, negali atlikti įrodymų tyrimą ir taikyti BPK 256 straipsnyje nustatytas procedūras, nes taip pablogintų nuteistojo padėtį.

A. R. veiksmuose nėra BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų sudėties požymių. Teismai neteisingai nustatė fakto aplinkybes ir padarė baudžiamojo įstatymo aiškinimo ir taikymo klaidą. Teismų išvados dėl A. R. kaltės grįstos duomenimis, neatitinkančiais įrodymų sampratos, taip pat prielaidomis ir iki galo nepašalintomis abejonėmis, kurios aiškintos A. R. nenaudai.

Teismai, kvalifikuodami A. R. veiksmus pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, pažeidė ultima ratio principą. A. R. ir „TG“ savo veiksmais nesumenkino nukentėjusiųjų galimybių atkurti pažeistas teises civilinio proceso priemonėmis. A. G. einant į sutartinius santykius su UAB „TG“ ir vėliau su šia bendrove pasirašant reikalavimo perleidimo sutartis, A. R. neatliko jokių apgaulės veiksmų ir neturėjo tiesioginės tyčios ją panaudoti.

BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai – negalėjimas visiškai ar iš dalies nustatyti UAB „TG“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros – specialisto išvadose buvo konstatuoti ne dėl to, kad A. R. apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, o dėl to, kad galimai nėra išsaugoti (arba specialistei nebuvo perduoti) bendrovės apskaitos registrai ir dokumentai. Dėl to A. R. atsakomybė galėtų kilti nebent pagal BK 223 straipsnį. A. R. nebuvo prievolės bendrovės apskaitoje registruoti J. R., J. V., O. M., V. M., A. S. ir R. J. S. pinigų sumokėjimą bei J. R. pinigų grąžinimą, nes su šiais asmenimis asmeninius ūkinius-komercinius santykius dėl sklypų pirkimo ar jų pardavimo turėjo A. R. ir šie santykiai niekaip nebuvo susiję su bendrove.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Pagal kasacinio teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistoji A. R. ir jos gynėjas advokatas K. Jonaitis nesutinka su abiejų instancijų teismų atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu nustatytomis bylos aplinkybėmis, kuriomis remiantis padarytos išvados, kad A. R. padarė nusikalstamas veikas, nurodytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir tik deklaratyviai nurodo, kad, nagrinėjant šią bylą buvo netinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir padaryti baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, in dubio pro reo, ultima ratio, non reformatio in peius principų pažeidimai. Tokie teiginiai, kuriais tik nesutinkama su teismų išvadomis dėl įrodymų vertinimo ir jų pagrindu nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, pateikiant subjektyvų bylos įrodymų bei situacijos vertinimą, nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Teisėjų atrankos kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad klausimai dėl BPK pažeidimų, padarytų ikiteisminio tyrimo metu išskiriant bylas, ir teisės į gynybą suvaržymo, in dubio pro reo principo pažeidimo vertinant įrodymus, inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėties požymių A. R. veiksmuose nebuvimo, ultima ratio principo pažeidimo buvo keliami ir nuteistosios A. R. bei jos gynėjo apeliaciniame skunde. Į juos apeliacinės instancijos teismas atsakė, pateikdamas aiškius ir išsamius motyvus. Apeliacinės instancijos teismas ištaisęs pirmosios instancijos teismo padarytą klaidą – pakeitė nuosprendžio aprašomoje dalyje A. R. išdėstytą kaltinimą pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, nurodant kitą naudą (turtinę teisę į didelės vertės turtą) dėl sukčiavimo įgijusį subjektą – UAB „TG“, t. y. nurodant, kad A. R., piktnaudžiaudama pasitikėjimu, veikdama išankstine tiesiogine tyčia UAB „TG“ vardu, nuslėpdama savo tikruosius ketinimus, UAB „TG“ naudai įgijo turtinę teisę į svetimą G. G. priklausantį didelės vertės turtą – 21 398,92 Eur, taip pat panaikino nuosprendžio dalį, kuria iš A. R. priteista A. G. naudai 21 198,92 Eur turtinei žalai atlyginti. Kitą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl A. R. paliko nepakeistą. Kitų pirmosios instancijos teismo klaidų, taikant baudžiamąjį įstatymą ir baudžiamojo proceso įstatymo normas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Nuteistoji A. R. ir jos gynėjas kasaciniame skunde nepateikia teisinių argumentų, pagrindžiančių apeliacinės instancijos teismo išvadų nepagrįstumą. Nesutikdami su apeliacinės instancijos teismo prieš tai nurodytais pakeitimais apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kasatoriai savo teiginius apie BPK 320 straipsnio 3, 4 dalių nuostatų ir non reformatio in peius principo pažeidimus grindžia klaidingais ir nelogiškais samprotavimais.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis). Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas dėl apeliacinio skundo argumento apie A. R. teisinės padėties pabloginimą ir galimą dvigubą nubaudimą skirtingose bylose už tapačias nusikalstamas veikas, neteisėtai ikiteisminio tyrimo metu atskyrus ikiteisminius tyrimus, nesvarstė, to priežastis aiškiai nurodydamas nuosprendžio 15 punkte. Dėl to šio argumento atitikties BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimams teisėjų atrankos kolegija nesvarsto.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistosios A. R. ir jos gynėjo advokato Kęstučio Jonaičio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiems asmenims.

Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Algimantas Valantinas

Alvydas Pikelis