d2d04cf7-87ab-47ec-b2f6-1c08fc1e7a4c · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr                                                                                          Baudžiamoji byla Nr. 1-2267-295/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03288-2016-3Procesinio sprendimo kategorija:1.2.26.2.1.(S)                           VILNIAUS MIESTO APYLINKĖSTEISMAS N U O S P R E N D I SLietuvos Respublikos vardu 2016 m. lapkričio 15 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valdas Bugelevičius,sekretoriaujant Laimai Avižienytei,dalyvaujant prokurorei Neringai Pačėsaitei,nukentėjusiajam R.

V.,kaltinamajam A. K.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, Lietuvos Respublikos pilietis, aukÅ¡tesniojo iÅ¡silavinimo, nevedęs, IÄ® „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, anksčiau teistas, teistumas iÅ¡nykęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje (deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Panevėžys), kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir - BK) 284 straipsnio 1 dalyje.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ ,n u s t a t ė :Kaltinamasis A.

K. yra kaltinamas tuo, kad jis pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , o bÅ«tent:jis, 2016 m. sausio 6 d., apie 21:00 val., bÅ«damas vieÅ¡oje vietoje, Vilniuje, Antakalnio g. 66, tyčia, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams, iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio „Smart“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), du kartus sudavė kumščiu į veido sritį nukentėjusiajam R. V., taip sulaužydamas nukentėjusiajam priklausančius akinius – 128,01 € vertės bei nežymiai sutrikdydamas jo sveikatÄ , kas pasireiÅ¡kė poodine kraujosruva kairiajame apatiniame voke ir dviejų apatinių kairės pusės dantų (32 ir 33) vainikų dalies lūžiais, tokiu bÅ«du, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarkÄ .Å iais savo veiksmais kaltinamasis A.

K. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis A. K. savo kaltės jam inkriminuojamu nusikaltimu nepripažino ir teigė, kad jis jokio smurto nukentėjusiojo R. V. ar jo žmonos atžvilgiu nenaudojo. Kaltinamasis A. K., duodamas parodymus teisme, nurodė, kad 2016 m. sausio 6 d. vakare, jis vairavo automobilį „Smart“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo norėjo įvažiuoti į kiemÄ , esantį prie gyvenamojo namo, adresu Antakalnio g. 68, Vilnius, tačiau tiesiai ant įvažiavimo į kiemÄ , stovėjo vyras su moterimi ir jų vedžiojamas Å¡unelis.

Kadangi vyras su moterimi neketino pasitraukti nuo įvažiavimo į kiemÄ , kaltinamasis jiems pasignalino automobilio signalu. IÅ¡girdę automobilio signalÄ , jie Å¡iek tiek pasitraukė nuo įvažiavimo, tačiau vis tiek liko ant važiuojamosios įvažiavimo į kiemÄ dalies, o kaltinamajam važiuojant pro juos, vyras ranka trenkė per automobilio veidrodėlį ir pabėgo, todėl kaltinamasis A. K., iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio, aprėkė moterį, tuo pačiu ir pasityčiodamas iÅ¡ jos vyro, kad jis pats pabėgo, o moterį paliko aiÅ¡kintis santykius.

ApžiÅ«rėjęs savo automobilį ir nustatęs, kad automobiliui jokie sugadinimai nepadaryti, kaltinamasis A. K. nuėjo į parduotuvę, o apsipirkęs grįžo namo. Tik vėliau jis sužinojo, kad dėl Å¡io įvykio jo ieÅ¡ko policijos pareigÅ«nai. Kaltinamojo teigimu, jis jokio smurto nenaudojo, nukentėjusiojo nemušė, o kodėl jie apkalba kaltinamÄ jį, A. K. paaiÅ¡kinti negalėjo, tačiau darė prielaidÄ , kad nukentėjusysis ir jo žmona nori nepagrįstai pasipelnyti kaltinamojo A.

K. sÄ skaita. Nors kaltinamasis A. K. savo kaltės jam inkriminuotu nusikaltimu nepripažino, jo kaltė vieÅ¡osios tvarkos pažeidimu įrodoma Å¡iais baudžiamojoje byloje esančiais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais. Nukentėjusysis R. V. teisiamajame posėdyje teigė, kad 2016 m. sausio 6 d. vakare jie su žmona Å¡aligatviu vedžiojo Å¡unį. Kadangi lauke buvo apie 20 laipsnių Å¡alčio, jie vaikščiojo lėtai, kad nesuÅ¡altų Å¡uo. Tuo metu kaltinamasis A. K., vairuodamas automobilį ir įvažiuodamas į gyvenamojo namo kiemÄ , kliudė automobilio veidrodėliu nukentėjusįjį R.

V., tačiau iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio, kaltinamasis ėmė rėkti ant nukentėjusiojo R. V., kad Å¡is daužo kaltinamojo automobilį, o nukentėjusiajam papriekaiÅ¡tavus kaltinamajam, jog „nereikia važiuoti ant žmonių <...>“, kaltinamasis A. K. pribėgo prie nukentėjusiojo ir kumščiu sudavė R. V. du smÅ«gius į veidÄ . Nuo pirmo smÅ«gio į veidÄ , nukentėjusiajam nukrito akiniai, jis pats vos nenukrito ant žemės, o Å¡alia buvusi nukentėjusiojo žmona paėmė į rankas Å¡unį, kad kaltinamasis nesužalotų ir jo.

Sudavęs smÅ«gius nukentėjusiajam į veidÄ , kaltinamasis A. K. dar kažkÄ pasakė nukentėjusiajam ir nuėjo, o nukentėjusysis ir jo žmona paprašė praeivių, kad iÅ¡kviestų policijos pareigÅ«nus ir greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Ä® įvykio vietÄ atvykę greitosios medicinos pagalbos medikai nustatė, kad nukentėjusiajam R. V. yra sumuÅ¡tas veidas ir nuskeltas dantis. Be to, įvykio metu buvo sulaužyti nukentėjusiojo akiniai. Nukentėjusiojo R. V. teigimu, Å¡is įvykis jam sukėlė daug streso, kadangi buvo sužalotas veidas, jis negalėjo rodytis vieÅ¡umoje, be to, jis iki Å¡iol bijo vakarais vaikščioti po savo gyvenamojo namo kiemÄ .

IÅ¡ medicinos dokumentų apžiÅ«ros protokolo (b.l. 23-25) turinio matyti, kad dalyvaujant teismo medicinos ekspertui J. M. P., buvo apžiÅ«rėti R. V. medicinos dokumentai (iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ ambulatorinių kortelių), ir po medicinos dokumentų apžiÅ«ros teismo medicinos ekspertas pateikė iÅ¡vadÄ , kad R. V. nustatyta kraujosruva kairiame apatiniame voke ir dviejų apatinių kairės pusės dantų (32 ir 33) vainikų dalies lūžiai. Teismo medicinos eksperto teigimu, tai padaryta ne mažiau kaip dviem smÅ«giais kieto buko riboto daikto (-ų) poveikiais prieÅ¡ kreipiantis medicininės pagalbos ir atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymÄ .Kad nukentėjusiajam R.

V. buvo sužalotas kairės akies vokas ir nulaužti du dantys, patvirtinama ir baudžiamojoje byloje esančiais iÅ¡raÅ¡ais iÅ¡ medicinos dokumentų (b.l. 13-16) bei prie bylos pridėta nukentėjusiojo nuotrauka (b.l. 17), padaryta po įvykio.Kad nukentėjusįjį R. V. sumušė bÅ«tent kaltinamasis A. K., teisiamajame posėdyje patvirtino ir liudytoja – nukentėjusiojo R. V. sutuoktinė L. K. – V.. Liudytojos L. K. – V. teigimu, kaltinamasis A. K. tÄ dienÄ buvo labai agresyvus, jis vairuodamas automobilį, bandė dideliu greičiu įvažiuoti į gyvenamojo namo kiemÄ , todėl automobilio veidrodėliu kliudė jos vyrÄ â€“ nukentėjusįjį R.

V.. Automobilį vairavęs kaltinamasis A. K. sustabdė automobilį ir iÅ¡Å¡okęs iÅ¡ jo, pradėjo plÅ«stis necenzÅ«riniais žodžiais, o vėliau pribėgęs prie nukentėjusiojo R. V., sudavė jam du smÅ«gius kumščiu į veidÄ , nuo kurių buvo prakirstas paakys ir nulaužti du dantys bei sulaužyti jos vyro akiniai. Dėl įrodymų vertinimoLietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai, o BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Taigi, apkaltinamasis teismo nuosprendis gali bÅ«ti grindžiamas tik leistinais, BPK nustatytomis priemonėmis bei teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtais ir jų tikrumÄ patikrintais bei patikimais įrodymais, kuriuos iÅ¡analizavus ir įvertinus jų tarpusavio ryšį, padaroma iÅ¡vada dėl įrodymų pakankamumo teismo apkaltinamosioms iÅ¡vadoms pagrįsti. Asmens parodymai yra duomenų apie įrodinėtinas baudžiamojoje byloje aplinkybes Å¡altinis, o nukentėjusiojo parodymai yra viena iÅ¡ parodymų rÅ«Å¡ių, tačiau nukentėjusysis yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, turintis teisėtÄ interesÄ , kad kaltininkas bÅ«tų nuteistas ir jam (nukentėjusiajam) atlyginta nusikalstama veika padaryta žala.

Todėl vertinant nukentėjusiojo R. V. ir jo sutuoktinės liudytojos L. K. – V. parodymus ir pripažįstant juos patikimu įrodymu, bÅ«tina juos vertinti neatsiejamai nuo kitų baudžiamojoje byloje nustatytų faktų ir aplinkybių, ir tik nustačius, kad nukentėjusiojo R. V. ir liudytojos L. K. – V. parodymai yra patvirtinti kitais neabejotinais įrodymais, galima padaryti iÅ¡vadÄ dėl įrodymų pakankamumo teismo apkaltinamosioms iÅ¡vadoms pagrįsti.Nukentėjusiojo R. V. parodymuose pateikiamos aplinkybės ir faktai, kuriuos nukentėjusysis suvokė jo sužalojimo metu, taip pat jo sutuoktinės – liudytojos L.

K. – V. parodymai apie įvykio aplinkybes, yra nuoseklūs ir neprieštaringi nei tarpusavyje, nei sulyginus juos su kitais teisminio nagrinėjimo metu nustatytais duomenimis, be to, jie yra patvirtinti medicinos dokumentais ir teismo medicinos eksperto išvada, todėl teismas dėl nukentėjusiojo R. V. ir liudytojos L. K. – V. parodymų tikrumo neabejoja. Kaip minėta, nukentėjusiajam R. V. buvo nustatyta kraujosruva kairiame apatiniame voke ir dviejų apatinių kairės pusės dantų (32 ir 33) vainikų dalies lūžiai.

Tai padaryta ne mažiau kaip dviem smÅ«giais kieto buko riboto daikto (-ų) poveikiais prieÅ¡ kreipiantis medicininės pagalbos. Taigi, teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje konstatuotas nukentėjusiajam R. V. padarytų kÅ«no sužalojimų pobÅ«dis ir mechanizmas bei jų lokalizacija atitinka nukentėjusiojo bei liudytojos L. K. – V. parodymams apie R. V. atžvilgiu kaltinamojo A. K. naudoto fizinio smurto pobÅ«dį ir mechanizmÄ , tame tarpe ir suduotų smÅ«gių pobÅ«dį ir skaičių, o jokių objektyvių duomenų apie tai, kad Å¡ie sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti kitų asmenų ar kitokiu bÅ«du, nei nurodo nukentėjusysis R.

V. ir liudytoja L. K. – V., bylos teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta, todėl teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo R. V. ir liudytojos L. K. – V. parodymais apie tai, kad fizinį smurtÄ nukentėjusiojo atžvilgiu naudojo bÅ«tent kaltinamasis A. K., suduodamas nukentėjusiajam R. V. du smÅ«gius kumščiu į veidÄ . Taigi, vertindamas nukentėjusiojo R. V. ir liudytojos L. K. – V. parodymus, teismas konstatuoja, kad jie yra nuoseklÅ«s, patvirtinti Å¡ioje baudžiamojoje byloje nustatytais faktais ir aplinkybėmis bei kitais neabejotinais įrodymais (medicinos dokumentais ir teismo medicinos eksperto iÅ¡vada), todėl teismas nukentėjusiojo R.

V. ir liudytojos L. K. – V. parodymus pripažįsta patikimais ir jų pagrindu daro iÅ¡vadÄ dėl įrodymų pakankamumo teismo apkaltinamosioms iÅ¡vadoms pagrįsti, kad kaltinamasis A. K. įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarkÄ . Dėl nusikalstamos veikos požymiųBK 284 straipsnio saugoma vertybė yra vieÅ¡oji tvarka, o nusikalstama veika, numatyta Å¡iame įstatyme, kurios papildomu objektu yra sveikata, laisvė, orumas ir nuosavybė, apibÅ«dinama kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas, sukėlęs įstatyme numatytus padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymÄ .

BK 284 straipsnis taip pat nurodo, kad Å¡ios nusikalstamos veikos bÅ«tinasis požymis – veikos padarymo vieta (vieÅ¡oji vieta), be to, įstatyme numatyta, kad nepagarba aplinkiniams ar aplinkai turi bÅ«ti demonstruojama vienu iÅ¡ BK 284 straipsnyje numatytų bÅ«dų – įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis ar/ir vandaliÅ¡kais veiksmais. Å ie nusikalstamos veikos padarymo bÅ«dai alternatyvÅ«s, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vieno iÅ¡ jų. Kaltinamasis A. K. jam inkriminuojamus veiksmus padarė gyvenamojo namo kieme, t.y. vietoje, kurioje turi teisę lankytis kiti asmenys, ir nors nusikalstamų veiksmų padarymo metu toje vietoje (gyvenamojo namo kieme) žmonių nebuvo, tačiau Å¡i aplinkybė jokios įtakos kaltinamojo veiksmų kvalifikavimui neturi, kadangi dėl laisvos galimybės daugeliui žmonių bÅ«ti vietoje, kurioje demonstruojama nepagarba aplinkiniams, joje bet kuriuo metu galėjo atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų galėjo patirti nepatogumų, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis A.

K. smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu atliko vieÅ¡oje vietoje. ĮžūlÅ«s veiksmai, kaip nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, požymis, yra suprantami kaip neteisėti, agresyvÅ«s ir aplinkinius Å¡okiruojantys veiksmai, trikdantys visuomenės rimtį ir pažeidžiantys vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Akivaizdu, kad fizinio smurto panaudojimas prieÅ¡ asmenį, yra įžūlÅ«s veiksmai, kurie, be jokios abejonės, sukelia BK 284 straipsnyje numatytÄ pasekmę – visuomenės rimties sutrikdymÄ , kadangi fizinio smurto panaudojimo faktas vieÅ¡oje vietoje, sukelia ten esančių ar galinčių bÅ«ti žmonių sumaiÅ¡tį ir didelį iÅ¡gÄ stį, todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamojo A.

K. vieÅ¡oje vietoje panaudotas fizinis smurtas nukentėjusiojo R. V. atžvilgiu, buvo įžūlÅ«s veiksmai, kuriais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis, ir Å¡ie jo veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje. Nors bylos teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad fizinio smurto panaudojimas nukentėjusiojo R. V. atžvilgiu, iÅ¡ dalies buvo sÄ lygotas asmeninių priežasčių, kaltinamajam A. K. supykus dėl nukentėjusiojo elgesio kaltinamajam automobiliu įvažiuojant į namo kiemÄ , tačiau padarinių, numatytų BK 284 straipsnio 1 dalyje, atžvilgiu, kaltininko tyčia gali bÅ«ti ir neapibrėžta, t.y. kaltininkas gali padarinių ir nenorėti, tačiau sÄ moningai leidžia jiems atsirasti.

Nors kaltinamojo A. K. veiksmai ir nebuvo tiesiogiai nukreipti į vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , t.y. jis nekonkretizavo, kokį poveikį visuomenei turės jo veiksmai, tačiau jis, bÅ«damas vieÅ¡oje vietoje ir panaudodamas fizinį smurtÄ asmens atžvilgiu, turėjo numatyti, kad visuomenės rimtis bus sutrikdyta. Be to, analizuodamas kaltinamojo A. K. psichinį santykį su jo padaryta nusikalstama veika (nusikaltimo subjektyvusis požymis), teismas konstatuoja, kad kaltinamojo neteisėtų veiksmų motyvacijos mažareikÅ¡miÅ¡kumas (nukentėjusiojo ir jo žmonos trukdymas automobiliu įvažiuoti į kiemÄ ) ir nekonkrečių motyvų (noras parodyti nukentėjusiajam, kad jis pasielgė netinkamai) dominavimas jo smurtinėje veikoje, rodo, jog kaltinamasis A.

K., vieÅ¡oje vietoje naudodamas fizinį smurtÄ kito asmens atžvilgiu, suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams demonstravimÄ ir norėjo taip veikti.Kaltinamajam A. K. taip pat buvo inkriminuojama, kad vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ jis pažeidė taip pat ir vandaliÅ¡kais veiksmais, demonstruodamas nepagarbÄ ne tik aplinkiniams, bet ir aplinkai, tačiau Å¡ie nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuojantys požymiai iÅ¡ kaltinimo A. K. turi bÅ«ti paÅ¡alinti. VandaliÅ¡ki veiksmai – tai veiksmai, kuriais yra žalojamas (deginamas, daužomas, niokojamas ir pan.) svetimas turtas, o nepagarba aplinkai kvalifikuojama tada, kai kaltininkas savo veiksmais padaro žymiÄ Å¾alÄ aplinkai, nutraukia aplinkinių žmonių darbÄ ar poilsį, taip pat sutrikdo normaliÄ Ä¯monių, įstaigų ar transporto eismo veiklÄ .

Bylos teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokių duomenų, kad savo veiksmais kaltinamasis A. K. žalotų svetimÄ turtÄ ar jo nusikalstamais veiksmais bÅ«tų padaryta žymi žala aplinkai, todėl kaltinamuoju aktu A. K. inkriminuoti nusikalstamos veikos požymiai – vandaliÅ¡ki veiksmai ir nepagarbos demonstravimas aplinkai, iÅ¡ kaltinimo turi bÅ«ti paÅ¡alinti. Tačiau Å¡ių požymių paÅ¡alinimas iÅ¡ kaltinimo A. K., jokios įtakos jo veikos kvalifikavimui neturi, kadangi kaip minėta, nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, požymiai yra alternatyvÅ«s, todėl pakanka bent vieno iÅ¡ jų baudžiamajai atsakomybei kilti.

Bausmės skyrimasKaltinamojo A. K. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ , taip pat į konflikto, kilusio tarp kaltinamojo A. K. ir nukentėjusiojo R. V. priežastis, į kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ , bei į kaltinamojo A. K. asmenybę, kuris anksčiau nors ir teistas, tačiau teistumas iÅ¡nykęs, dirba, ir mano, kad kaltinamajam A.

K. skirtina BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta ir prokurorės teismui pasiÅ«lyta bausmė – bauda. Dėl kardomosios priemonėsIkiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. K. kardomoji priemonė nebuvo paskirta. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimÄ procese ir nuosprendžio įvykdymÄ , taip pat siekiant užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis).Baudžiamoji byla yra iÅ¡nagrinėta, o duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis A.

K. gali daryti naujas nusikalstamas veikas ar vengti teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės įvykdymo, nėra, todėl skirti kaltinamajam A. K. kardomÄ jÄ priemonę nėra pagrindo.  Dėl civilinių ieÅ¡kiniųNukentėjusysis R. V. pareiÅ¡kė 1500 € dydžio civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ kaltinamojo A. K. jam padarytÄ 255,91 € dydžio turtinę žalÄ ir 1244,09 € dydžio neturtinę žalÄ (b.l. 20). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį.

PraÅ¡ydamas iÅ¡ieÅ¡koti turtinę žalÄ , nukentėjusysis R. V. nurodo, kad nusikaltimo padarymo metu buvo sulaužyti 130,91 € vertės akiniai, taip pat nuskelti du dantys, kurių taisymas jam kainavo 90 €, be to, gaudamas laikino nedarbingumo paÅ¡alpÄ , kuri yra mažesnė už jo gaunamÄ darbo užmokestį, nukentėjusysis R. V. prarado 35 €. Nukentėjusiojo R. V. ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas medicinos ir optikos įstaigos pateiktais bei nukentėjusiojo iÅ¡laidas patvirtinančiais mokėjimo dokumentais (b.l. 10-17), todėl nukentėjusiojo R.

V. ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo turi bÅ«ti patenkintas visiÅ¡kai.  Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.250 straipsnio reikalavimais, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kt., kuri įvertinama pinigais. Neturtinės žalos dydis nustatomas, atsižvelgus į nusikalstamos veikos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).Bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad dėl kaltinamojo A.

K. nusikalstamos veikos, nukentėjusysis R. V. patyrė pažeminimÄ ir fizinį skausmÄ , be to, nukentėjusysis patyrė didelių moralinių iÅ¡gyvenimų, padaryta žala jo gyvenimo kokybei, kadangi dėl kaltinamojo A. K. padarytos nusikalstamos veikos ir nukentėjusiajam padaryto kairės akies voko sumuÅ¡imo bei dantų vainikų dalių lūžių, nukentėjusysis R. V. patyrė dvasinį ir emocinį sukrėtimÄ , kuris neiÅ¡vengiamai sukėlė nepatogumus kasdieniame nukentėjusiojo gyvenime, ir Å¡ie neigiami gyvenimo potyriai gali paveikti nukentėjusiojo tolimesnį gyvenimÄ .

Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes, teismas mano, kad nukentėjusysis R. V. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ . Tačiau neturtinės žalos dydžio tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas vadovaujasi įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis) numatytais neturtinės žalos nustatymo kriterijais ir atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos padarinius bei neturtinės žalos pobÅ«dį, taip pat atsižvelgdamas į tÄ aplinkybę, kad tarpusavio konflikto, kilusio tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo priežastimi iÅ¡ dalies tapo ir nukentėjusiojo R.

V. veiksmai, kuriais buvo trukdoma kaltinamojo vairuojamam automobiliui įvažiuoti į gyvenamojo namo kiemÄ , bei atsižvelgdamas į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad neturtinės žalos dalis iÅ¡ieÅ¡kotina iÅ¡ kaltinamojo, turi bÅ«ti mažesnė, nei civiliniu ieÅ¡kiniu praÅ¡o nukentėjusysis R. V.. Teismas mano, kad iÅ¡ kaltinamojo A. K. nukentėjusiojo R. V. naudai priteistinas 300 € dydžio neturtinės žalos atlyginimas.Ikiteisminio tyrimo metu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiÅ¡kė 65,74 € dydžio civilinį ieÅ¡kinį (b.l. 27-32), kuriuo praÅ¡o iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ kaltinamojo A.

K. civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas nukentėjusiojo R. V. ligos (laikino nedarbingumo) paÅ¡alpai iÅ¡mokėti. Nors civilinio ieÅ¡kovo atstovas į teisiamÄ jį posėdį neatvyko, tačiau buvo gautas civilinio ieÅ¡kovo praÅ¡ymas nagrinėti ieÅ¡kinį jam nedalyvaujant, todėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinis ieÅ¡kinys buvo nagrinėjamas civilinio ieÅ¡kovo atstovui nedalyvaujant (BPK 252 straipsnio 2 dalis).Sutinkamai su CK 6.283 straipsnio 1 dalies reikalavimais, jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius.

Nukentėjusiojo R. V. laikino nedarbingumo iÅ¡laidas, iÅ¡mokėdamas ligos paÅ¡alpÄ , padengė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, todėl jis turi į padariusį žalÄ asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). IÅ¡ civilinio ieÅ¡kovo pateiktų dokumentų matyti, kad nukentėjusiajam R. V. buvo iÅ¡mokėta 65,74 € dydžio ligos paÅ¡alpa, todėl Å¡i suma ir turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kota civilinio ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ kaltinamojo A.

K..Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302 - 308 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :A. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 20 (dvideÅ¡imties) MGL (753,20 – septynių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt trijų eurų 20 centų) dydžio baudÄ . Kardomosios priemonės A. K. neskirti.IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ A. K. nukentėjusiojo R. V. naudai 255,91 € ( du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt penkis eurus 91 centÄ ) turtinės žalos ir 300 € (tris Å¡imtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai, 65,74 € (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt penkis eurus 74 centus) nukentėjusiojo R.

V. ligos iÅ¡laidų. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                        Valdas Bugelevičius