d2cffd44-69b4-4d67-89cc-d7033bfa9dd6 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI2-566-809/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00962-2017-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 15.6, 15.8 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 19 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė, dalyvaujant pareiškėjos teisių perėmėjui A. K. bei jo atstovui advokatui Povilui Juzikiui, atsakovės Molėtų rajono savivaldybės atstovui advokatui Vytautui Kalmatavičiui, atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovui R.

K., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos atstovei A. Å ., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos atstovei M. Å ., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos L. K. teisių perėmėjo A. K. skundÄ atsakovams Molėtų rajono savivaldybei bei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ir Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja L. K. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ su skundu, praÅ¡ydama: 1) priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos (toliau – ir NŽT), Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (toliau – ir Statybos inspekcija), Lietuvos valstybės, atstovaujamos Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Aplinkos apsaugos departamentas) ir Molėtų rajono savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė), atstovaujamos Molėtų rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija), 72 358,59 Eur turtinei žalai atlyginti; 2) priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, Statybos inspekcijos, Aplinkos departamento ir Savivaldybės, atstovaujamos Administracijos, 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 3) priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.

PareiÅ¡kėja skunde nurodė, jog pareiÅ¡kėjai nuosavybės teise priklausė žemės Å«kio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Molėtų r. sav., (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Žemės sklypas), todėl nusprendė jame statyti gyvenamÄ jį namÄ (toliau – Gyvenamasis namas). Gyvenamajam namui statyti Molėtų rajono savivaldybės administracija patvirtino ir iÅ¡davė planavimo sÄ lygas nacionalinio, regioninio, rajono lygmens bendrojo ir specialiojo planavimo dokumentams rengti, Utenos apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Molėtų rajono skyrius iÅ¡davė planavimo sÄ lygų sÄ vadÄ , kurį patvirtino Administracija.

Administracijos direktorius 2009 m. vasario 5 d. iÅ¡davė projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ Nr. P4-15 ir 2009 m. gegužės 22 d. leidimÄ statyti. Molėtų rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 11 d. sprendimu buvo nuspręsta panaikinti Administracijos direktoriaus 2009 m. sausio 20 d. įsakymo Nr. B6-29 2 punktÄ , Administracijos 2009 m. vasario 5 d. statinio projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ Nr. P4-15, Administracijos 2009 m. gegužės 22 d. statybos leidimÄ Nr. P5-56, Utenos apskrities virÅ¡ininko administracijos 2009 m. liepos 31 d. pažymÄ apie statinio statybÄ be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. 114M-34.

Panevėžio apygardos teismas 2014 m. spalio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-465-212/2014 įpareigojo pareiÅ¡kėjÄ per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pareiÅ¡kėjos, Administracijos ir buvusio Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Utenos RAAD) lėšomis nugriauti pareiÅ¡kėjai nuosavybės teise priklausantį gyvenamÄ jį namÄ ir sutvarkyti statybvietę. Å is teismo sprendimas yra visiÅ¡kai įvykdytas – pastatas nugriautas, statybvietė sutvarkyta.

PareiÅ¡kėjos įsitikinimu, bÅ«tent neteisėtais pripažintais Administracijos ir Utenos RAAD sprendimais ir veiksmais buvo sudarytos prielaidos nugriauto gyvenamojo namo statybai, todėl Savivaldybė ir Lietuvos valstybė, atstovaujama atstovų, turi atlyginti pareiÅ¡kėjai jos patirtas iÅ¡laidas, atliekant gyvenamojo namo statybos ir griovimo darbus, bei neturtinę žalÄ , kuriÄ pareiÅ¡kėja patyrė per ilgÄ laikÄ (daugiau nei 7 metus) bylinėjantis ir griaunant gyvenamÄ jį namÄ . Administracija ir Utenos apskrities virÅ¡ininko administracija atliko Å¡iuos neteisėtus veiksmus:

Administracijos ir Utenos apskrities virÅ¡ininko administracijos darbuotojai nevykdė ar netinkamai vykdė pareigÄ Ä¯sitikinti, kad priimami administraciniai aktai nepažeidžia įstatymų reikalavimų. PareiÅ¡kėja patyrė nuostolių už 72 358,59 Eur, nuostolių sumÄ sudaro: 66 443,03 Eur už gyvenamojo namo statybos darbus, 723,76 Eur už gyvenamojo namo projektÄ , 13 235,27 Eur už gyvenamojo namo griovimo darbus, atėmus 8 043,47 Eur už susigrÄ Å¾intas statybines medžiagas.

PareiÅ¡kėja, bÅ«dama garbingo amžiaus, statėsi gyvenamÄ jį namÄ , siekdama jame gyventi, tačiau tokios galimybės neteko, prarado daug laiko, patyrė neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus ir dėl vykusių teisminių procesų, kurie prasidėjo nuo 2010 metų, todėl už patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus praÅ¡o priteisti 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjo teisių perėmėjo 2019 m. birželio 19 d. pareiÅ¡kime papildomai nurodoma, jog pareiÅ¡kėjai, tuo labiau – jos teisių perėmėjui, nėra nei žinoma, nei jis gali sužinoti kaip Å¡ios institucijos ar, tuo labiau jų darbuotojai, prisidėjo prie nuostolių pareiÅ¡kėjai padarymo, bÅ«tent todėl pareiÅ¡kėja (jos teisių perėmėjas) ir praÅ¡o taikyti solidariÄ jÄ atsakomybę, nes tai buvo bendras vientisas procesas suponavęs nuosavybės teisę į nugriautÄ ginčo statinį, kas yra visiÅ¡kai pakankama solidariosios atsakomybės sÄ lyga.

Å iuo atveju pačios institucijos tarpusavyje turi iÅ¡siaiÅ¡kinti, kiek ir kaip bei kokie darbuotojai Å¡iuo atveju prisidėjo prie žalos pareiÅ¡kėjai padarymo. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT, atsiliepime į skundÄ prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad pareiÅ¡kėjos skundo reikalavimai NŽT atžvilgiu turi bÅ«ti netenkintini, nes nėra nustatyta NŽT kaltė ar neteisėti veiksmai. Panevėžio apygardos teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartyje aiÅ¡kiai nurodyta, kad Administracijos, Utenos RAAD ir pačios pareiÅ¡kėjos neteisėti veiksmai nulėmė neteisėtas statybas.

NŽT, likvidavus apskričių virÅ¡ininkų administracijas, neperėmė statybos priežiÅ«ros funkcijų, nes jos buvo perduotos Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai (toliau – ir Inspekcija). Nustatant pareiÅ¡kėjai atlygintinos žalos dydį bÅ«tina atsižvelgti į faktÄ , jog 2009 m. birželio 1 d. buvo užfiksuotas savavaliÅ¡kas miÅ¡ko kirtimas, o iÅ¡kirstoje vietoje ir buvo neteisėtai pastatytas gyvenamasis namas, todėl mano, jog pati pareiÅ¡kėja yra prisidėjusi prie nuostolių atsiradimo, nes dėl minėto savavaliÅ¡ko miÅ¡ko iÅ¡kirtimo buvo galbÅ«t suklaidintos ir pačios institucijos, iÅ¡davusios statybos leidimÄ .

NŽT nuomone, pareiÅ¡kėja nepagrįstai praÅ¡o priteisti po 2010 m. vasario 26 d. statybos sustabdymo akto patirtas 11 767,52 Eur statybos iÅ¡laidas, kadangi jos kilo dėl jos pačios kaltės. PareiÅ¡kėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių patirtÄ neturtinę žalÄ . Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Statybos inspekcijos, atsiliepime į skundÄ prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad pareiÅ¡kėjos skunde nėra motyvuotai nurodytas Statybos inspekcijos skundžiamas veiksmas (neveikimas), aplinkybės, kuriomis pareiÅ¡kėjas grindžia savo reikalavimÄ Statybos inspekcijos atžvilgiu.

PareiÅ¡kėja tik formaliai nurodo, jog Utenos apskrities virÅ¡ininko administracija atliko neteisėtus veiksmus iÅ¡duodama 2009 m. liepos 31 d. pažymÄ apie statinio statybÄ be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. 114M-34, t.y. neva Utenos apskrities virÅ¡ininko administracijos darbuotojai nevykdė ar netinkamai vykdė pareigÄ Ä¯sitikinti, kad priimami administraciniai aktai nepažeidžia įstatymų reikalavimų. Utenos apskrities virÅ¡ininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento 2009 m. liepos 31 d. pažyma Nr. 114M-34 apie statinio statybÄ (rekonstravimÄ , kapitalinį remontÄ ) be esminių nukrypimų nuo projekto nėra jokia garantija, kad statytojui nebus jokių kliūčių ateityje statinį užbaigti statyti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

Minėtoje pažymoje Nr. 114M-34 tik nustatoma statinio statybos bÅ«klė jos iÅ¡davimo metu remiantis duomenimis, užfiksuotais Nekilnojamojo turto kadastro duomenų byloje, kuriÄ , kartu su praÅ¡ymu, pateikia pats pareiÅ¡kėjas. Tuometinis Utenos apskrities virÅ¡ininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamentas neatliko jokių neteisėtų veiksmų. PareiÅ¡kėja neįrodė neteisėtų veiksmų egzistavimo fakto ir nepateikė jį pagrindžiančių konkrečių įrodymų.

Teismų sprendimuose (Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 11 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-4-732/2013, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) 2014 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2014 ir Panevėžio apygardos teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-465-212/2014) nebuvo nustatyta, kad tuometinis Utenos apskrities virÅ¡ininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamentas, iÅ¡davęs statytojui pagal jo praÅ¡ymÄ pažymÄ Nr. 114M-34 apie nebaigtÄ statybÄ (rekonstravimÄ , kapitalinį remontÄ ) be esminių nukrypimų nuo projekto, pažeidė kokius nors teisės aktų reikalavimus.

Pažymos apie statinio statybÄ pagal suderintÄ projektÄ panaikinimas buvo iÅ¡vestinis ir jo patenkinimas priklausė iÅ¡imtinai tik nuo reikalavimo dėl administracinio akto dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo (Molėtų rajono savivaldybės administracijos 2009 m. sausio 20 d. įsakymo Nr. B6-29) – panaikinimo patenkinimo. Nei buvusi Utenos apskrities virÅ¡ininko administracija, nei Inspekcija nesudarė jokių sÄ lygų pradėti ir vykdyti neteisėtÄ pareiÅ¡kėjos gyvenamojo namo statybÄ , nepažeidė teisės aktų hierarchijos, nes nei Statybos inspekcija, nei apskrities virÅ¡ininko administracija neturėjo teisės tiesiogiai dalyvauti sprendimų dėl statybos leidimų iÅ¡davimo priėmime, juolab priimti tokius sprendimus.

Tuo metu aktuali Statybos įstatymo redakcija nenumatė, kad Inspekcijos ar apskrities viršininko administracijos valstybės tarnautojai galėtų ar privalėtų dalyvauti Nuolatinės statybos komisijos posėdžiuose stebėtojo teisėmis. Utenos apskrities viršininko administracijos pareigūnai nebuvo pavaldūs Statybos inspekcijai. Statybos inspekcija ir Utenos apskrities viršininko administracija veikė nepažeisdamos teisės aktų reikalavimų, todėl Statybos inspekcijai, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. 4 d., nekyla civilinė atsakomybė.

Pažymoje tik buvo konstatuotas faktas, kad pastato statyba pažymos suraÅ¡ymo metu atitiko esminius statinio projekto sprendinius, iÅ¡duodant Å¡iÄ pažymÄ nebuvo tikrinamas apskritai statybos teisėtumas, kadangi tokios pareigos Utenos apskrities virÅ¡ininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento specialistams, pažymos iÅ¡davimo metu, nenustatė teisės aktai. Minėtos pažymos Nr. 114M-34 priėmimas ir tariamai atsiradusi pareiÅ¡kėjos žala yra pernelyg nutolę teisiÅ¡kai, todėl Å¡iuo atveju neįmanoma nustatyti net netiesioginio teisinio priežastinio ryÅ¡io egzistavimo, juo labiau, kad nei teismų sprendimais, nei L.

K. pateikiamais įrodymais nėra pagrindžiama ta aplinkybė, kad Utenos apskrities virÅ¡ininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamentas, konstatuodamas statinio statybÄ be esminių nukrypimų nuo projekto, neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal teisės aktų reikalavimus. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Aplinkos apsaugos departamento, atsiliepimo į skundÄ nepateikė. Pažymėtina, jog tuometinis trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ir Utenos RAAD) atsiliepime į skundÄ prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ tenkinti.

Nurodė, kad pareiÅ¡kėja sudarė 2016 m. sausio 11 d. statybos rangos sutartį, pagal kuriÄ rangovas vykdė gyvenamojo namo griovimo ir statybvietės sutvarkymo darbus. Tarp pareiÅ¡kėjos ir Utenos RAAD 2016 m. rugsėjo 5 d. buvo sudarytas susitarimas dėl teismo sprendimo vykdymo, pagal kurį Utenos RAAD įsipareigojo atlikti 1/3 dalį gyvenamojo namo griovimo darbų. Sutarties darbai buvo visiÅ¡kai atlikti 2016 m. gruodžio 20 d. Likusius darbus pareiÅ¡kėja atliko savo lėšomis iki 2017 m. vasario 20 d.

Utenos RAAD nurodė, jog pritaria pareiÅ¡kėjos skunde iÅ¡dėstytiems argumentams dėl patirtos turtinės žalos dydžio ir Administracijos bei Utenos apskrities virÅ¡ininko administracijos neteisėtų veiksmų. Dėl pareiÅ¡kėjos patirtos neturtinės žalos ir praÅ¡omo priteisti jos dydžio Utenos RAAD nepasisakė, paliko spręsti teismo nuožiÅ«ra. Atsakovė Savivaldybė, atstovaujama Administracijos, atsiliepime į skundÄ prašė netenkinti pareiÅ¡kėjos skundo ir jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodo, kad tuometinis Utenos RAAD privalėjo užtikrinti, jog nebÅ«tų vykdomos statinio statybos miÅ¡ko žemėje, tačiau Å¡ios pareigos neatliko. BÅ«tent Utenos RAAD veiksmai lėmė pareiÅ¡kėjos patirtÄ Å¾alÄ , t. y. jei Utenos RAAD nebÅ«tų suderinęs 2008 m. gruodžio 16 d. Kaimo plėtros žemėtvarkos projekto, 2009 m. gegužės 21 d. statinio techninio projekto, tai Administracija nebÅ«tų iÅ¡davusi pareiÅ¡kėjai statybÄ leidžiančio dokumento ir ji nebÅ«tų pradėjusi statyti gyvenamojo namo.

Administracijos teigimu, Utenos RAAD turėjo galimybę sumažinti pareiÅ¡kėjos patirtas iÅ¡laidas, jei bÅ«tų tinkamai iÅ¡tyręs 2009 m. rugpjūčio 5 d. pateiktÄ B. Z. R. skundÄ . PareiÅ¡kėja pagrindė tik 3 127,78 Eur patirtų iÅ¡laidų, todėl nepagrįstai teigia, kad patyrė 13 235,27 Eur iÅ¡laidų už gyvenamojo namo griovimÄ . Administracijos nuomone, egzistuoja ir pačios pareiÅ¡kėjos kaltė dėl vykdytų statybų miÅ¡ko žemėje, todėl praÅ¡oma turtinės žalos suma turi bÅ«ti mažinama 11 179,33 Eur suma už langų bei durų gamybÄ , kadangi pareiÅ¡kėja net sustabdžius statybos darbus, juos vykdė toliau.

Administracijai negali bÅ«ti paskirtos pareiÅ¡kėjos patirtos iÅ¡laidos po 2009 m. rugsėjo 1 d., kadangi Utenos RAAD buvo informuota apie pažeidimÄ ir jis atsakingas už netinkamÄ skundo iÅ¡tyrimÄ . Administracija pažymėjo, jog pareiÅ¡kėja įsiteisėjusiais teismo sprendimais yra pripažinta kalta dėl neteisėtai vykdytų statybų, todėl abiem Å¡alims veikus neteisėtai, pareiÅ¡kėjos reikalavimas Savivaldybei turi bÅ«ti atmestas kaip nepagrįstas net ir nustačius bÅ«tinÄ sias sÄ lygas valstybės civilinei atsakomybei kilti.

Savivaldybės kaltė nagrinėjamu atveju yra minimali, jos veiksmai tik netiesiogiai lėmė pareiÅ¡kėjos žalÄ , todėl iÅ¡ jos negali bÅ«ti reikalaujama visiÅ¡kai atlyginti nuostolius. PareiÅ¡kėja nepateikė konkrečių įrodymų, pagrindžiančių neturtinės žalos faktÄ . Atsakovo nuomone, jis neturi bÅ«ti laikomas solidariai atsakingu už pareiÅ¡kėjos patirtÄ Å¾alÄ . Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjos teisių perėmėjas ir jo atstovas palaikė skundÄ jame iÅ¡dėstytais argumentais, prašė skundÄ tenkinti.

Atsakovės Administracijos atstovas teismo posėdžio metu prašė skundÄ Molėtų rajono savivaldybės atžvilgiu atmesti. Papildomai nurodė, jog turtinė žala pareiÅ¡kėjai turėtų bÅ«ti priteista iÅ¡ Aplinkos apsaugos departamento. Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT atstovė prašė skundÄ NŽT atžvilgiu atmesti. Nurodė, jog turtinę žalÄ reiktų paskirstyti tik tarp pačios pareiÅ¡kėjos ir Aplinkos apsaugos departamento. Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Statybos inspekcijos atstovas prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti.

Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Aplinkos apsaugos departamento atstovė nurodė, jog skundÄ reiktų tenkinti iÅ¡ dalies, atsižvelgiant į tai, jog kaltas yra ir pats pareiÅ¡kėjos teisių perėmėjas. Teismas k o n s t a t u o j a: Byloje kilo ginčas dėl 72 358,59 Eur turtinės ir 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiÅ¡kėjos L. K., mirusios (duomenys neskelbtini) teisių perėmėjui A. K. iÅ¡ atsakovų pagal CK 6.271 straipsnį. PareiÅ¡kėja (jos teisių perėmėjas) taip pat reiÅ¡kia reikalavimÄ priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Molėtų rajono apylinkės teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ Nr. 2-4-732/2013 pagal Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , 2011 m. lapkričio 23 d. patikslintÄ ieÅ¡kinį (Molėtų rajono apylinkės teismo civilinė byla e2-390-732/2015, 8 t., b. l. 30–37), 2013 m. balandžio 11 d. sprendimu (1 t., b. el. 149–156) nusprendė: 1) panaikinti Administracijos direktoriaus 2009 m. sausio 20 d. įsakymo Nr. B6-29 „Dėl kaimo plėtros (Å«kio vidinės) žemėtvarkos projektų tvirtinimo“ 2 punktÄ (1 t., b. el. 45); 2) panaikinti Administracijos iÅ¡duotÄ 2009 m. vasario 5 d. statinio projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ Nr. P4-15 (1 t., b. el. 26–27); 3) panaikinti Administracijos iÅ¡duotÄ 2009 m. gegužės 22 d. statybos leidimÄ Nr. P5-56 (1 t., b. el. 31–32); 4) panaikinti Utenos apskrities virÅ¡ininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybės priežiÅ«ros departamento iÅ¡duotÄ 2009 m. liepos 31 d. pažymÄ apie statinio statybÄ (rekonstravimÄ , kapitalinį remontÄ ) be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. 114M-34 (1 t., b. el. 46); 5) įpareigoti pareiÅ¡kėjÄ per 3 mėnesinius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti jai nuosavybės teise priklausantį gyvenamÄ jį namÄ ir sutvarkyti statybvietę.

PareiÅ¡kėja aukščiau minėtÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ apskundė Panevėžio apygardos teismui, kuris 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-540-425/2013 (Molėtų rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-390-732/2015, 9 t., b. l. 153–159) paliko nepakeistÄ Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 11 d. sprendimÄ . PareiÅ¡kėja L. K. su kasaciniu skundu kreipėsi į Lietuvos AukščiausiÄ jį TeismÄ , kuris 2014 m. gegužės 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2014 (1 t., b. el. 126–145) panaikino Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 27 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 11 d. sprendimo dalis atmesti ieÅ¡kinio dalį dėl statinių nugriovimo iÅ¡laidų atsakovams Molėtų rajono savivaldybės administracijai ir Utenos RAAD bei kuria priteistas bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas, ir grÄ Å¾ino Å¡iÄ bylos dalį apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Kita Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 27 d. nutarties dalis palikta nepakeista. Panevėžio apygardos teismas 2014 m. spalio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-465-212/2014 (1 t., b. el. 164–173), nutarė Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 11 d. sprendimo dalį, kuria statytoja L. K. įpareigota savo lėšomis nugriauti namÄ , pakeisti ir iÅ¡dėstyti sekančiai - įpareigoti atsakovę L. K. per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo ir atsakovų Molėtų rajono savivaldybės administracijos, bei Utenos RAAD lėšomis nugriauti L.

K. nuosavybės teise priklausantį statinį - gyvenamÄ jį namÄ , esantį Molėtų rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę. Statybos inspekcijos 2017 m. kovo 17 d. aktu Nr. 40-848 konstatuota, jog teismo sprendimas yra visiÅ¡kai įvykdytas – gyvenamasis namas nugriautas ir sutvarkyta statybvietė. Vilniaus apygardos administracinis teismas Å¡ioje administracinėje byloje 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu pareiÅ¡kėjos L.

K. skundÄ tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė L. K. (jos teisių perėmėjui sÅ«nui) iÅ¡ atsakovės Molėtų rajono savivaldybės, atstovaujamos Molėtų rajono savivaldybės administracijos, 21 696,34 Eur turtinės žalos, likusiÄ skundo dalį atmetė, praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo paliko nenagrinėtu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. balandžio 24 d. nutartimi panaikino aukščiau minėtÄ pirmosios instancijos sprendimÄ ir bylÄ perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Pažymėtina, jog pagal Aplinkos ministro 2018 m. balandžio 6 d. įsakymo Nr. D1-277‚ dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentų reorganizavimo 1.8 p., 2 p. ir juo patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentų reorganizavimo sÄ lygų apraÅ¡o 8 p. regionų aplinkos apsaugos departamentai, tame tarpe ir Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas (Utenos RAAD), nuo 2018 m. liepos 1 d. buvo reorganizuoti jungimo bÅ«du prijungiant prie Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, kuris po reorganizavimo tęsia veiklÄ perimdamas reorganizuojamų biudžetinių įstaigų teises ir pareigas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi bÅ«ti neteisėti – prieÅ¡tarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms.

Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigÄ ir ar objektyviai jÄ Ä¯vykdė. Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali bÅ«ti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog neteisėtumas, kaip vieÅ¡osios atsakomybės kilimo sÄ lyga, galėtų pasireikÅ¡ti tik tada, kai bÅ«tų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pavirÅ¡utiniÅ¡kai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (žr. 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012; kt.).

Taigi, vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų:

1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 str.), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 str.), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 str.). Pažymėtina, kad pagal CK 6.271 straipsnį atlyginama ne tik turtinė žala, bet ir neturtinė žala, numatyta CK 6.250 straipsnyje. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog neteisėtumas, kaip vieÅ¡osios atsakomybės kilimo sÄ lyga, galėtų pasireikÅ¡ti tik tada, kai bÅ«tų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pavirÅ¡utiniÅ¡kai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (žr. 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012; kt.).

PareiÅ¡kėja L. K. (jos teisių perėmėjas sÅ«nus) Å¡ioje byloje paduotu skundu prašė jai priteisti jos patirtÄ turtinę ir neturtinę žalÄ dėl to, kad Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 11 d. sprendimu panaikinti Savivaldybės ir valstybės institucijų administraciniai aktai bei neteisėti veiksmai sudarė prielaidas vykti Gyvenamojo namo, kuris teismo įpareigojimu buvo nugriautas, statybai. PareiÅ¡kėja skunde nurodė, jog Molėtų rajono savivaldybės administracija, priimdama administracinius aktus – Administracijos direktoriaus 2009 m. sausio 20 d.

įsakymo Nr. B6-29 „Dėl kaimo plėtros (Å«kio vidinės) žemėtvarkos projektų patvirtinimo“ 2 punktÄ , Administracijos 2009 m. vasario 5 d. statinio projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ Nr. P4-15 ir 2009 m. gegužės 22 d. statybos leidimÄ , atliko neteisėtus veiksmus, kurie pasireiÅ¡kė Administracijos darbuotojų pareigų nevykdymu. PareiÅ¡kėja skunde taip pat nurodė, kad Utenos apskrities virÅ¡ininko administracija, iÅ¡duodama 2008 m. birželio 18 d. planavimo sÄ lygų sÄ vadÄ Nr. 8, suderindama Žemės sklypo specialųjį planÄ , iÅ¡duodama 2009 m. sausio 19 d.

Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktÄ Nr. 142-15 bei 2009 m. liepos 31 d. pažymÄ apie statinio statybÄ be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. 114M-34, nevykdė ar netinkamai vykdė pareigÄ Ä¯sitikinti, kad priimami administraciniai aktai nepažeidžia įstatymų reikalavimų. Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT veiksmų neteisėtumas kilo iÅ¡ neteisėtų apskrities virÅ¡ininko administracijos veiksmų, susijusių su žemėtvarkos projektų derinimu, kai Å¡ias funkcijas perėmė NŽT.

Lietuvos valstybės, atstovaujamos Statybos inspekcijos veiksmų neteisėtumas kilo iÅ¡ Utenos apskrities virÅ¡ininko administracijos atliktų neteisėtų veiksmų iÅ¡duodant 2009 m. liepos 31 d. pažymÄ apie statinio statybÄ be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. 114M-34, t.y., anot pareiÅ¡kėjos, Utenos apskrities virÅ¡ininko administracijos darbuotojai nevykdė ar netinkamai vykdė pareigÄ Ä¯sitikinti, kad priimami administraciniai aktai nepažeidžia įstatymų reikalavimų. Nagrinėjamoje byloje analizuojant ir vertinant pareiÅ¡kėjos L.

K. skunde nurodytas aplinkybes, kurių pagrindu ji teigė, kad institucijų neteisėtais veiksmais jai buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, turi bÅ«ti nustatomos CK 6.246, 6.247, 6.249 ir 6.250 straipsniuose nurodytos sÄ lygos. Å ioje byloje teismas teismas taip pat turi analizuoti kokia dalimi Savivaldybės ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos atsakovų veiksmai prisidėjo prie pareiÅ¡kėjos padėties ir kokia atsakomybės dalis tenka pareiÅ¡kėjai, lyginant su Savivaldybės ir valstybės institucijų atsakomybės laipsniu.

Sprendžiant klausimÄ dėl kaltų asmenų žalos atlyginimo, tikslinga įvertinti kiekvieno iÅ¡ statybos leidimo iÅ¡davimo procesuose dalyvavusių asmenų veiksmus bei priimtus sprendimus ir jų įtakÄ galutiniam rezultatui – neteisėtai iÅ¡duotam statybos leidimui, kuris sÄ lygojo neteisėtai pastatyto statinio nugriovimÄ bei kilusiÄ Å¾alÄ . Dėl pareiÅ¡kėjos (statytojos) kaltės Teismų praktikoje nurodoma, kad principinė iÅ¡vada yra ta, jog atsakomybė dėl valstybės institucijų neteisėtų aktų tenka valstybei, privatus asmuo neturi bÅ«ti laikomas kaltu dėl neteisėtų valstybės institucijų aktų priėmimo, nebent konkrečiu atveju bÅ«tų nustatyta, kad jis žinojo arba turėjo žinoti, jog valstybės institucija ar pareigÅ«nas veikia neteisėtai, tokiu atveju privataus asmens kaltės įrodymais galėtų bÅ«ti, pavyzdžiui, aiÅ¡kus teisės aktuose įtvirtintas reguliavimas, kuris asmeniui buvo (turėjo bÅ«ti) žinomas, privataus asmens veiksmai ginčijamo valdžios institucijų akto priėmimo metu, neteisėti susitarimai su valdžios institucijos atstovais ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101-469/2015;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 gegužės 19 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-578-556/2015). Nors pareiÅ¡kėja skunde nurodo, jog ginčo žalÄ jai sÄ lygojo neteisėti atsakovų veiksmai, tačiau ir pati pareiÅ¡kėja, neabejotinai, prisidėjo prie tokios žalos atsiradimo. Nustatyta, jog jog L. K. inicijavo projektų suderinimÄ 2008 metais po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimo, t. y. kai jau buvo susiformavusi praktika dėl statybų miÅ¡ko Å«kio paskirties žemėje, todėl L.

K. pastangos miÅ¡ko Å«kio paskirties žemės sklype pastatyti gyvenamÄ jį namÄ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtas Žemės sklypo kaimo plėtros (Å«kio vidaus) žemėtvarkos projektas Å«kininko Å«kio sodybai formuoti suklaidino pareigÅ«nus ir suponavo neteisėtų padarinių atsiradimÄ . L. K. kaimo plėtros žemėtvarkos projektas Å«kininko Å«kio sodybos formavimui A. K. užsakymu buvo parengtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Vilniaus apygardos teismo nutartimi bendrovė likviduota), pagal šį projektÄ buvo iÅ¡duotas leidimas statybai.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ projekto aiÅ¡kinamajame raÅ¡te nurodyta, kad projektavimui panaudoti 2005 m. ortografiniai M 1:10000 žemėlapiai ORT 10LT bei 2004 m. NŽT parengtas Lietuvos teritorijos georeferencinis pagrindas M 1: 10 000 GDB 10 LT, 2008 m. sausio 7 d. topografinė nuotrauka. Naujausias ortografinis žemėlapis buvo 2005 m., UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojosi pateikta topografine nuotrauka, kuri buvo ne senesnė kaip vieneri metai ir laikė jÄ naujausia kartografine medžiaga. Topografinėje nuotraukoje miÅ¡kas statybos vietoje nebuvo užfiksuotas (civilinė byla Nr. e2-390-132/2015; t. 8, b. l. 132-133).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ žemėtvarkos projektas buvo paruoÅ¡tas vadovaujantis tik pateikta topografine nuotrauka, kadangi projektÄ rengiant pagal 2005 m. ortografinį žemėlapį, bendrovė bÅ«tų nustačiusi, jog jos projekto rengimo vietoje yra miÅ¡ko žemė (civilinė byla Nr. e2-390-132/2015; t. 9, b. l. 6). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. K. parodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“, rengusiai žemėtvarkos projektÄ , jis pateikė topografinę nuotraukÄ , topografinės nuotraukos diskelį. 2008 m. gruodžio 16 d. suderinimui buvo pateiktas L.

K. kaimo plėtros žemėtvarkos projektas Å«kininko Å«kio sodybos formavimui. L. K. kaimo plėtros žemėtvarkos projektas Å«kininko Å«kio sodybos formavimui buvo parengtas pagal statytojos (L. K., veikiančios per įgaliotÄ asmenį A. K.) pateiktÄ nesuderintÄ topografinę nuotraukÄ , dėl netinkamo projekto ir neteisėtos statybos egzistuoja pareiÅ¡kėjos statytojos L. K. kaltė. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. gegužės 2 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2014 jau buvo nustačiusi L.

K., vykdant statybas miÅ¡ko žemėje, kaltę. Kasacinė instancija konstatavo, jog: „Utenos apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Molėtų rajono žemėtvarkos skyrius 2008 m. birželio 18 d. iÅ¡davė kasatorei (L. K.) planavimo sÄ lygų sÄ vadÄ Å«kininko Å«kio sodybos statymo projektui parengti. Å io sÄ vado sÄ lygose, be kita ko, įtvirtintas reikalavimas neplanuoti Å«kininko sodybos statinių ir įrenginių miÅ¡ko žemėje. Tai reiÅ¡kia, kad, rengiant Å«kininko sodybos statybos projektÄ , turėjo bÅ«ti atidžiai iÅ¡tirta ir įvertinta, ar statyba pasirinktoje žemės sklypo vietoje yra galima, t. y. ar ji nebus vykdoma miÅ¡ko žemėje, kurioje statyti gyvenamuosius namus draudžiama.

Net ir sutinkant su kasatorės (L. K.) pozicija, kad byloje nenustatyta, jog ji ar jos įgaliotas asmuo iÅ¡kirto miÅ¡kÄ , kasatorė, bÅ«dama atidi ir rÅ«pestinga, turėjo pasirÅ«pinti (savarankiÅ¡kai ar per atstovÄ ) gauti dokumentus, kurie leistų daryti neabejotinas iÅ¡vadas dėl žemės sklypo dalies, kurioje vykdoma statyba, paskirties, pvz., kreiptis į MiÅ¡kų valstybės kadastrÄ , MiÅ¡kų valstybės tarnybÄ ir kt., juolab turėdama duomenų, kad ginčo žemės sklype esančio miÅ¡ko inventorizacija atlikta prieÅ¡ daug laiko (1999 metais) ir faktinė situacija galėjo bÅ«ti pasikeitusi.

Tai, kad viso žemės sklypo paskirtis – žemės Å«kio, taip pat kad jo dalis, kurioje vykdoma statyba, neapaugusi miÅ¡ku, nepanaikina kasatorės (L. K.), kaip statytojos, pareigos domėtis teisės aktų reikalavimais ir atsižvelgti į statybai taikomus apribojimus. Pažymėtina, kad faktas, jog kasatorė yra senyvo amžiaus ir, organizuodama bei vykdydama statybų procesÄ , veikė per atstovÄ â€“ sÅ«nų A. K., nepaÅ¡alina kasatorės atsakomybės dėl neteisėtų statybų, nes byloje nėra jokių aplinkybių, sudarančių pagrindÄ spręsti, kad kasatorės valia vykdyti statybÄ buvo netinkamai įgyvendinama.

Tiek kasatorė, tiek A. K. turėjo žinoti imperatyviuosius teisės aktų reikalavimus, susijusius su statybų miško žemėje, ribojimu, todėl turėjo elgtis maksimaliai atidžiai ir rūpestingai, imtis prieinamų priemonių įsitikinti ketinamų vykdyti statybų teisėtumu. Byloje teismų nustatytos ir kasatorės nurodytos aplinkybės, susijusios su kitų fizinių ir juridinių asmenų dalyvavimu statybos dokumentacijos tvarkymo procese (dokumentus statybos leidimui gauti kasatorės užsakymu rengė privačios teritorijų planavimo ir projektų rengimo srityje kompetentingos įmonės, šie dokumentai suderinti su atsakingomis valstybės valdžios institucijomis ir kasatorei išduotas statybos leidimas), kasatorės kaltės nepaneigia.

Atsakingo ir protingo statytojo elgesio reikalavimo laikymasis reiÅ¡kia statytojo (Å¡iuo atveju – kasatorės) pareigÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti visas reikÅ¡mingas statybos procesui pradėti aplinkybes ir joms taikytinÄ teisinį reglamentavimÄ â€œ. Taigi, iÅ¡ aukščiau iÅ¡dėstyto, darytina iÅ¡vada, jog tiek pareiÅ¡kėja, kuriai nuosavybės teise priklausė žemės sklypas, tiek ir pagal įgaliojimÄ veikęs jos sÅ«nus - teisių perėmėjas A. K. turėjo žinoti ir vadovautis imperatyviomis teisės normomis, numatančiomis, jog miÅ¡ko žemėje statyba nėra leidžiama.

Nors pareiÅ¡kėjos teisių perėmėjas teisminio nagrinėjimo metu ir neigia savo kaltę, tačiau, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjai įsigijus žemės sklypÄ / miÅ¡ko žemę, pareiÅ¡kėja (ar jos sÅ«nus) tvarkydamas su žemės nuosavybe susijusius dokumentus, bei pradėdamas statybos projektavimo ir dokumentacijos tvarkymo veiksmus, turėjo suprasti ir žinoti, kokie apribojimai taikomi žemės sklypui bei laikytis imperatyvių normų, draudžiančių statybÄ miÅ¡ko žemėje, todėl darytina iÅ¡vada, jog pačios pareiÅ¡kėjos neteisėti veiksmai esmingai sÄ lygojo nuostolių atsiradimÄ .

PareiÅ¡kėjos teisių perėmėjas aukščiau aptartais aktyviais veiksmais dalyvavo neteisėto statybos leidimo iÅ¡davimo procese, prisiėmė rizikÄ ir atsakomybės laipsnį, todėl jis pripažintinas kaltu asmeniu (kÄ jau ne vienÄ kartÄ teismai įsiteisėjusiais sprendimais konstatavo) ir dėl kurio kaltės iÅ¡ dalies kilo žala. Dėl savivaldybės ir valstybės institucijų kaltės Europos Žmogaus Teisių Teismas sprendime byloje Tumeliai prieÅ¡ LietuvÄ konstatavo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio pažeidimÄ .

Minėtoje byloje buvo nagrinėjamas klausimas dėl įpareigojimo nugriauti neteisėtai pastatytus statinius (panaikinus statybÄ leidžiantį dokumentÄ ). Nusprendęs, kad įpareigojimas nugriauti neteisėtai pastatytus statinius atitiko teisėtumo kriterijų ir juo buvo siekiama teisėtų bendrojo intereso tikslų, EŽTT vis dėlto pripažino proporcingumo principo pažeidimÄ . Teismas priminė, kad gero valdymo principas neturėtų užkirsti galimybės valdžios institucijoms taisyti klaidas, net jei jos padarytos dėl jų pačių nerÅ«pestingumo, tačiau valstybės padarytų klaidų rizika turi tekti pačiai valstybei ir klaidos neturėtų bÅ«ti taisomos asmenų sÄ skaita.

Teismas nurodė, kad Lietuvos nacionaliniai teismai nesvarstė dėl pareiškėjams uždėtos naštos nugriauti statinius sumažinimo; nepaaiškino, kaip griovimo išlaidos turėjo būti padalytos tarp statytojų (pareiškėjų) ir valstybės institucijų (Molėtų savivaldybės ir Utenos aplinkos apsaugos departamento); neanalizavo pareiškėjų atsakomybės laipsnio, lyginant su kelių valstybės institucijų atsakomybės laipsniu. Teismas konstatavo, kad valstybės institucijos reikšmingai prisidėjo prie pareiškėjų situacijos ir kad pareiškėjams teko tokia pati, jei ne didesnė, našta nei valstybės institucijoms.

Pažymėtina, kad klaidinančių duomenų atsakovams pateikimas nepaÅ¡alina atsakovų, t.y. savivaldybės ir valstybės institucijų pareigos pagal kompetencijÄ užtikrinti tinkamÄ statybos veiklÄ ir aplinkos apsaugÄ reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimÄ . Kaip minėta, įsiteisėjusiais teismo sprendimais (Molėtų rajono apylinkės teismo) ir nutartimis (Panevėžio apygardos teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo) civilinėje byloje Nr. 2-4-732/2013 (teisminio proceso Nr. 2-08-3-08412-2013-4) jau buvo konstatuota, kad pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 30 dalies nuostatas, bylose dėl neteisėtai iÅ¡duotų statybÄ leidžiančių dokumentų galiojimo panaikinimo atsakovais laikomi asmenys, neteisėtai pritarę statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimui.

Už statybÄ leidžiančių dokumentų iÅ¡davimo tvarkos pažeidimus pagal kompetencijÄ atsako asmenys, privalantys patikrinti statinio projektÄ (jam raÅ¡tu pritarti) ir įgalioti iÅ¡duoti statybÄ leidžiantį dokumentÄ (Statybos įstatymo 23 str. 32 d.). Nagrinėjamojoje byloje atsakovais be statytojos L. K. buvo nurodyti Molėtų rajono savivaldybės administracija bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas, kurie rengė planavimo sÄ lygas, dalyvavo Nuolatinės statybos komisijos 2009 m. gegužės 21 d. posėdyje ir pritarė statybos leidimo iÅ¡davimui.

Kadangi statybos leidimas bei statinio projektavimų sÄ lygų sÄ vadas panaikinti, nustačius, kad buvo iÅ¡duoti pažeidžiant įstatymus, tai atsakovai Molėtų rajono savivaldybės administracija bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos RAAD laikomi kaltais Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme ir kartu su L. K. įpareigotini atlyginti neteisėtos statybos padarinių paÅ¡alinimo iÅ¡laidas. Pažymėta, kad dėl atsakovų Molėtų rajono savivaldybės administracijos bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos RAAD kaltės plačiai ir argumentuotai pasisakė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. balandžio 20 d.

įsakymu Nr. D1-308 sudaryta komisija, kuri konstatavo, kad Žemės sklypo kaimo plėtros žemėtvarkos projektas parengtas ir patvirtintas pažeidžiant MiÅ¡kų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies ir kitų teisės aktų reikalavimus, jo pagrindu priimti administraciniai aktai, t. y. Molėtų rajono savivaldybės administracijos 2009 m. vasario 5 d. Å«kininko sodybos (gyvenamojo namo, pagalbinio Å«kio pastato, pirties) projektavimo sÄ lygų sÄ vadas Nr. P4-15; Molėtų rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2009 m. gegužės 21 d. protokolas Nr. P2-9-(10) ir Molėtų rajono savivaldybės administracijos 2009 m. gegužės 22 d. statybos leidimas Nr. P5-56 gyvenamojo namo statybai Žemės sklype yra neteisėti.

Taigi, iš aukščiau išdėstyto neginčijamai nustatyta Molėtų rajono savivaldybės ir Utenos RAAD (teisių ir pareigų perėmėjo Aplinkos apsaugos departamento) veiksmų ir aktų neteisėtumas bei kaltė. Pažymėtina, jog šių asmenų (Molėtų rajono savivaldybės ir Utenos RAAD) veiksmų ir aktų neteisėtumas, kurių pagrindu buvo pastatytas ir pripažintas tinkamu naudotis gyvenamasis namas, jau buvo nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Todėl teismas, vadovaudamasis ABTĮ 57 straipsnio 2 dalies nuostata, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, laiko, kad neteisėti aukščiau minėtų Savivaldybės ir valstybės institucijos – Utenos RAAD neteisėti veiksmai įrodyti.

Teisminio nagrinėjimo metu NŽT nurodė, jog NŽT yra netinkama atsakovės Lietuvos valstybės, atstovė Å¡ioje byloje, kadangi neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Tačiau pareiÅ¡kėja reikalavimÄ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kė ir Lietuvos valstybei dėl to, kad valstybės institucija Utenos apskrities virÅ¡ininko administracija atliko neteisėtus veiksmus. Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjos skundo padavimo metu Utenos apskrities virÅ¡ininko administracija buvo likviduota.

Iki 2014 m. spalio 7 d. galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. 248 „Dėl apskričių administracijos likvidavimo“ 5.3 punktas, kuris nustatė, kad ginčuose dėl apskričių viršininkų priimtų sprendimų atliekant statybos valstybinės priežiūros, savivaldybės bendrojo, specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, detaliųjų planų valstybinės priežiūros funkcijas, valstybei (Lietuvos Respublikos Vyriausybei ) atstovauja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip.

Pareiškėjos skundo padavimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 4.1 punkte nurodyta, kad kitose nei šio nutarimo 3.14.2 ir 3.30 papunkčiuose nurodytose bylose dėl apskričių viršininkų (apskričių viršininkų administracijų) sprendimų atliekant teisės aktuose numatytas funkcijas valstybei atstovauja tos institucijos, kurios atlieka šias funkcijas po apskričių viršininkų administracijų likvidavimo.

Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymas nustato, kad teritorijų planavimo valstybinę priežiÅ«rÄ ir statybos valstybinę priežiÅ«rÄ atlieka Statybos inspekcija (3 str. 1 d. 2 p., 8 str. 1 d.). Å io įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje ir 8 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kas apima teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiÅ«rÄ . Ä®statymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad teritorijų planavimo valstybinę priežiÅ«rÄ atlieka NŽT. NŽT atlieka teritorijų planavimo valstybinę priežiÅ«rÄ Å¾emėtvarkos schemų ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo atvejais (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo 3 str. 2 d.).

Taigi, Lietuvos valstybei, atstovaujamai NŽT, atsakomybė kyla dėl neteisėtų Utenos apskrities virÅ¡ininko administracijos veiksmų, susijusių su žemėtvarkos projekto Å«kininko Å«kio sodybos vietai parinkti derinimu, t.y. Utenos apskrities virÅ¡ininko administracijos veiksmų, iÅ¡duodant 2009 m. sausio 19 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktÄ Nr. 142-15. IÅ¡ aukščiau iÅ¡dėstyto, darytina iÅ¡vada, jog aukščiau minėti atsakovų neteisėti veiksmai akivaizdžiai susiję tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu su pareiÅ¡kėjos teisių perėmėjui padaryta turtine žala.

PareiÅ¡kėja savo skunde tai pat nurodė, jog dėl Utenos apskrities virÅ¡ininko administracijos neteisėtų veiksmų, iÅ¡duodama 2009 m. liepos 31 d. PažymÄ apie statinio statybÄ be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. 114M-34 (toliau – ir Pažyma), t.y. Utenos apskrities virÅ¡ininko administracijos darbuotojai nevykdė ar netinkamai vykdė pareigÄ Ä¯sitikinti, kad priimami administraciniai aktai nepažeidžia įstatymų reikalavimų. Byloje nustatyta, jog Utenos apskrities virÅ¡ininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento 2009 m. liepos 31 d. pažymos Nr. 114M-34 pagrindu, Nekilnojamojo turto registre nuo 2009 m. rugpjūčio 14 d. buvo įregistruotas nebaigtas statyti Gyvenamasis namas, kurio baigtumas – 1 proc.

Teismo vertinimu, minėta Pažyma tik konstatuojamas faktas pažymos iÅ¡davimo metu, kad statinys statomas laikantis projekto reikalavimų, tačiau netiriama ar statybÄ leidžiantys dokumentai statytojui iÅ¡duoti teisėtai. Å ia Pažyma patvirtinama apie nebaigtÄ statybÄ be esminių nukrypimų nuo projekto, bet ne apie iÅ¡duotų statybÄ leidžiančių dokumentų teisėtumÄ . Todėl Utenos apskrities virÅ¡ininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento 2009-07-31 iÅ¡duota pažyma Nr. 114M-34 ir L.

K. skunde nurodoma žala negali bÅ«ti siejami tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu (priežastinis ryÅ¡ys pernelyg nutolęs. Å iuo atveju nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjai žala kilo ir dėl minėtos Pažymos iÅ¡davimo, todėl pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimas Lietuvos valstybės, atstovaujamos Statybos inspekcijos atžvilgiu yra atmestinas. Dėl turtinės žalos, patirtos vykdant neteisėtÄ gyvenamojo namo statybÄ , dydžio PareiÅ¡kėja nurodo, jog jos patirta turtinė žala yra 72 358,59 Eur, kuriÄ sudaro 66 443,03 Eur už gyvenamojo namo statybos darbus, 723,76 Eur už gyvenamojo namo projektÄ , taip pat 13 235,27 Eur už gyvenamojo namo griovimo darbus.

Pažymėtina, jog 8 043,47 Eur sumÄ pareiÅ¡kėja susigrÄ Å¾ino už statybines medžiagas, todėl 8 043,47 Eur yra atimtina iÅ¡ minėtos sumos. Pažymėtina, jog Administracija savo procesiniame dokumente – atsiliepime į skundÄ bei teismo posėdyje akcentavo, jog pareiÅ¡kėjas nepagrįstai į turtinės žalos dydį įtraukė iÅ¡laidas, susijusias su langų gamyba bei įrengimu, kadangi pareiÅ¡kėja langus gamino ir įrenginėjo po Statybos inspekcijos priimto 2010 m. vasario 26 d.

Statybos sustabdymo akto Nr. SSU-100-100226-00029 (2 t. b. el. 16–18), kuriuo buvo sustabdyti gyvenamojo namo statybos darbai iki pagal pateiktÄ praÅ¡ymÄ bus gautas leidimas juos tęsti. Administracijos teigimu, pareiÅ¡kėja po minėto akto priėmimo, t.y. po 2010 m. vasario 26 d. tęsdama statybinius veiksmus veikė savo rizika. PareiÅ¡kėjos teisių perėmėjas ir jo atstovas nesutinka su tokiais Administracijos teiginiais, kadangi, anot pareiÅ¡kėjo nei jis, nei jo motina 2010 m. Statybos sustabdymo akto negavo, su Å¡iuo aktu susipažino tik prokurorui iniciavus civilinės bylos iÅ¡kėlimo dėl Gyvenamojo namo nugriovimo ir statybinių padarinių paÅ¡alinimo.

Teismas iÅ¡ dalies sutinka su Administracija, jog turtinės žalos dydis pasikeistų (sumažėtų) langų sÄ skaita nuo 2010 m. vasario 26 d., t.y. pareiÅ¡kėjai gavus aktÄ , tačiau toliau tęsiant neteisėtus statybinius darbus. Tačiau byloje nėra raÅ¡ytinio įrodymo, patvirtinančio faktines aplinkybes, kada tiksliai pareiÅ¡kėjai minėtas Statybos sustabdymo aktas buvo įteiktas, kada pareiÅ¡kėja galėjo arba turėjo sužinoti Statybos inspekcijos įpareigojimÄ sustabdyti statybas.

Pažymėtina, jog statytoja sudarant minėtÄ aktÄ nedalyvavo. Teismo posėdžio metu Statybos inspekcijos atstovas nurodė, jog minėto akto įteikimÄ (siuntimÄ ) patvirtinantys dokumentai nėra iÅ¡likę. Taigi, nesant įrodymų apie savalaikį akto įteikimÄ pareiÅ¡kėjai nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiÅ¡kėja nepagrįstai į turtinės žalos dydį įtraukė iÅ¡laidas, susijusias su langų gamyba bei įrengimu. Administracija atsiliepimo argumentais ir teismo posėdyje pateiktais paaiÅ¡kinimus taip pat nesutinka su iÅ¡laidų, patirtų Å¡alinant neteisėtos statybos padarinius, pagrįstumu.

Administracija nurodo, jog iÅ¡ pareiÅ¡kėjos pateiktos 2016 m. sausio 11 d. griovimo darbų rangos sutarties Nr. SV275 priede Nr. 1 lokalinės sÄ matos Nr. 1 10 eilutėje yra numatyti statybinių medžiagų transportavimo iÅ¡ objekto į sandėlį iÅ¡laidos, kurios, Administracijos nuomone, Å¡ios iÅ¡laidos yra nebÅ«tinos ir nepagrįstos. Administracijos teigimu, pareiÅ¡kėja statybines medžiagas nusprendė iÅ¡gabenti į kitÄ jai nuosavybes teise priklausantį žemės sklypÄ , todėl tai turėjo daryti iÅ¡imtinai savo sÄ skaita.

Administracijos teigimu, vieno kilometro statybinių medžiagų transportavimo kaina irgi yra per didelė. Teismo manymu, tokia Administracijos pozicija yra grįsta spėliojimais ir prielaidomis, todėl negali bÅ«ti teismui objektyvus pagrindas mažinti statybinių medžiagų transportavimo kainÄ . Be to, Administracija nepaneigė, jog pareiÅ¡kėja prieÅ¡ griovimo darbus kreipėsi į AdministracijÄ , pateikė jai griovimo darbų sÄ matÄ , tačiau tuo metu Administracija jokių priekaiÅ¡tų dėl pareiÅ¡kėjo pateiktų kainų ar darbų apimties neturėjo.Bylos medžiaga taip pat patvirtina, jog pareiÅ¡kėja kreipėsi į AdministracijÄ 2015 m. kovo 12 d. raÅ¡tu „Dėl pasiÅ«lymo pateikimo“ (2 t., b. el. 88–90), kuriame nurodė, kad pateikia gyvenamojo namo nugriovimo darbų sÄ matÄ (2 t., b. el. 91).

Administracija pareiÅ¡kėjai atsakymÄ pateikė 2015 m. balandžio 2 d. raÅ¡tu Nr. B22-516 „Dėl pasiÅ«lymo pateikimo“ (2 t., b. el. 101–102), iÅ¡ kurio matyti, jog priekaiÅ¡tų sÄ matai nepateikė. Teismo vertinimu, Administracijai nepateikus raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių jos teiginius dėl pareiÅ¡kėjos patirtų iÅ¡laidų pagrįstumo, pareiÅ¡kėjos iÅ¡laidos, patirtos Å¡alinant neteisėtos statybos padarinius, yra įrodytos ir pagrįstos. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog 72 358,59 Eur turtinės žalos dydį patvirtina į bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai (mokėjimo nurodymai, atsiskaitymai ir kt.).

Dėl atsakomybės pobÅ«džio PareiÅ¡kėjas praÅ¡o žalos atlyginimÄ priteisti iÅ¡ atsakovų solidariai. Pagal bendrÄ jÄ CK 6.5 straipsnyje įtvirtintÄ taisyklę, esant skolininkų daugetui, jų prievolė kreditoriui yra dalinė. CK 6.6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad solidarioji prievolė nepreziumuojama, iÅ¡skyrus įstatymo nustatytas iÅ¡imtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar Å¡alių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Tai reiÅ¡kia, kad kiekvienu nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas dėl kelių asmenų solidariosios prievolės, turi nustatyti, ar yra konkreti įstatymo norma ir (ar) Å¡alių susitarimas, nustatantys, jog prievolė solidarioji.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad solidarioji atsakomybė gali bÅ«ti grindžiama ne tik bendrai padaryta žala, bet tam tikru bendrumu, ji egzistuoja ir kitų civilinės atsakomybės sÄ lygų atžvilgiu. Kaip minėta, teismas turi nustatyti faktinį (ar žala bÅ«tų atsiradusi, jeigu nebÅ«tų neteisėtų veiksmų; lot. conditio sine qua non) ir teisinį priežastinį ryšį (ar žala teisiÅ¡kai nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėto veiksmo) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2006).

Valstybės ir kitų asmenų padaryta neteisėtais veiksmais žala gali bÅ«ti atlyginta dalinės ar solidariosios atsakomybės tvarka. Dalinė atsakomybė taikoma, jeigu žala padaryta kelių asmenų, bet nėra pagrindo spręsti dėl bendrais veiksmais padarytos žalos arba yra tam tikros veiksmų bendrumo aplinkybės, bet vieno iÅ¡ asmenų vaidmuo juos padarant ar jo veiksmų dalis yra aiÅ¡kiai apibrėžti, lemia tam tikrÄ Å¾alos ar neigiamų padarinių dalį ar ta dalis yra nedidelė, kad solidariai žalos priteisimas neužtikrintų proporcingumo tarp neteisėtų veiksmų pobÅ«džio ir reikÅ¡mės neigiamiems padariniams (LAT 2016 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-695/2016).

Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, nustatant priežastinį ryšį, turi bÅ«ti įvertinta deliktinės atsakomybės apimtis, kuriÄ sudaro pirmiau nurodytos ir kitos konkrečioje situacijoje reikÅ¡mingos aplinkybės. Paprastai solidarioji atsakomybė esant deliktiniams santykiams taikoma tada, kai yra bent viena iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų:

1) asmenis sieja bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu;

2) kai asmenis sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, t. y. Å¡iuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalÄ padariusio asmens veiksmų neteisėtumÄ ;

3) kai asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. kai iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo;

4) kai asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitÄ nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų;

5) kai pareiga atlyginti žalÄ atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais);

6) kai žalÄ padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už Å¡io asmens veiksmus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008; teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 6 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-118-219/2015). Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tai pat yra suformavęs praktikÄ , kad tais atvejais, kai atsakovų veiksmus ir žalÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io pobÅ«dis yra skirtingas, t. y. kai vieno atsakovo veiksmai buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, o kito veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtakos žalai atsirasti, atsakovų atsakomybė yra dalinė (LAT Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2007-11-26 nutartis, priimta c. b.

Nr. 3K-7-345/2007; 2005-03-09 nutartis c. b. Nr. 3K-3-156/2005). Dalinės atsakomybės esmė yra ta, kad kiekvienas iÅ¡ žalÄ padariusių asmenų atsako tik už žalos dalį, priklausomai nuo jo atliktų veiksmų, jų sukeltų pasekmių. Dalinei atsakomybei pagrįsti turi bÅ«ti protingas pagrindas. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kai sprendžiama dėl dalinės atsakomybės taikymo, teismui itin svarbu kiek įmanoma visapusiÅ¡kai, detaliai ir objektyviai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, kad bÅ«tų galima teisingiau nustatyti kiekvieno už žalÄ atsakingo asmens atsakomybės ir atlygintinos žalos dydį (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-06-30 nutartis c. b.

Nr. 3K-3-295/2006). Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog civilinė atsakomybė Savivaldybei ir valstybės institucijai kyla iÅ¡ delikto, nuostoliai pareiÅ¡kėjai atsirado dėl neteisėtų valstybės ir savivaldybės institucijų darbuotojų veiksmų organizuojant, rengiant, derinant planÄ , iÅ¡duodant statybos leidimÄ ir aktais pripažįstant statinį tinkamu naudoti, Å¡ie dokumentai dėl padarytų pažeidimų buvo panaikinti ir tai sukÅ«rė Å¡ioje byloje sprendžiamus padarinius (dėl neteisėtų veiksmų buvo sudarytos neteisėtos galimybės civilinėje apyvartoje atsirasti nekilnojamojo daikto objektui, kuris dėl jo ydingumo buvo iÅ¡imtas iÅ¡ Å¡ios apyvartos).

Tačiau, kaip minėta, buvo nustatyta ir pačios pareiÅ¡kėjos kaltė bei neteisėti veiksmai, kurie pasireiÅ¡kė klaidinančių duomenų atsakovams pateikimu (kas iÅ¡ dalies ir lėmė atsakovų veiksmų neteisėtumÄ ), todėl teismas, į tai atsižvelgdamas, pareiÅ¡kėjos atžvilgiu 50 procentų mažina praÅ¡omÄ priteisti turtinę žalÄ (CK 6.282 straipsnio 1 dalis). PareiÅ¡kėjos teisių perėmėjas praÅ¡o priteisti jam viso 72 358,59 Eur turtinės žalos, teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas įgyja teisę tik į pusę Å¡ios žalos dydžio, kas sudarytų 36 179,30 Eur.

Byloje nustatytos visos bÅ«tinos vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygos, todėl pareiÅ¡kėjos teisių perėmėjas yra įgijęs teisę į 36 179,30 Eur turtinės žalos atlyginimÄ . Å iuo atveju, kaip minėta, konstatuota, kad tiek Savivaldybė, tiek Lietuvos valstybės, atstovai NŽT, Aplinkos apsaugos departamentas atliko neteisėtus veiksmus bei priėmė neteisėtus administracinius teisės aktus, kas sÄ lygojo, jog dėl visų Å¡ių institucijų aukščiau minėtų pareiÅ¡kėjai atliktų neteisėtų veiksmų grandinėje neįmanoma tiksliai nustatyti, kiek viena ar kita Savivaldybės ar valstybės institucija kiek ir kokia apimtimi (dalimi) prisidėjo prie žalos atsiradimo.

Taigi, įvertinus teisinį reguliavimÄ ir kilusias pasekmes, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjai (jos teisių perėmėjui) žala atsirado dėl atsakovų valdžios institucijų bendrų veiksmų (solidariai), kurie susiję priežastiniu ryÅ¡iu su žalos kilimu, todėl dėl žalos atlyginimo visi atsakovai turi atsakyti solidariai, t.y. iÅ¡ atsakovų priteistina solidariai 36 179,30 Eur turtinės žalos pareiÅ¡kėjos teisių perėmėjo A. K. naudai. Dėl neturtinės žalos atlyginimo PareiÅ¡kėja praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

PareiÅ¡kėja neturtinę žalÄ grindžia tuo, jog ji yra garbingo amžiaus, gyvenamÄ jį namÄ statė tikėdamasi jame gyventi ir ramiai gamtoje praleisti senatvę, tačiau dėl neteisėtų institucijų veiksmų pareiÅ¡kėja buvo priversta ilgÄ laikÄ , t. y. apie 7 metus bylinėtis teismuose, patyrė skaudžius dvasinius iÅ¡gyvenimus. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymÄ , kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiÅ¡kia neturtinio pobÅ«džio praradimais, kurie negali bÅ«ti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimÄ vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytÄ Å¾alÄ , atkurti pažeistų teisių pusiausvyrÄ ir suponuojančiais pareigÄ preciziÅ¡kai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ bÅ«do ir (ar) dydžio, aiÅ¡kindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį.

Konstatuotina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Pripažintina, kad dėl įvykusio teisminio proceso pareiÅ¡kėja galėjo patirti stresÄ , diskomfortÄ ir kitus neigiamus iÅ¡gyvenimus, neigiamÄ poveikį sveikatai ir savijautai, tačiau teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, jog iÅ¡ esmės visus su gyvenamojo namo statyba susijusius veiksmus atlikdavo pareiÅ¡kėjos sÅ«nus, pareiÅ¡kėjos teisių perėmėjas - A.

K., kÄ patvirtina ir byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai (įgaliojimas, topografinės nuotraukos pateikimas ir kt.). Minėtos faktinės aplinkybės neneigia ir pareiÅ¡kėjos sÅ«nus A. K.. Pažymėtina, jog be savivaldybės ir valstybės institucijų ginčo neteisėtų veiksmų, taip pat buvo nustatyta ir pačios pareiÅ¡kėjos kaltė ir neteisėti veiksmai, kas leistų daryti iÅ¡vadÄ , jog ir pati pareiÅ¡kėja prisidėjo prie galimai patirtų dvasinių iÅ¡gyvenimų, nepatogumų.

Pažymėtina, jog į bylÄ nėra pateikti jokie raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtinantys, jog bÅ«tent statybiniai procesai ir teisminis bylinėjimasis įtakojo pareiÅ¡kėjos, kuri ir taip buvo garbaus amžiaus, pablogėjusiÄ sveikatÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog tiek administracinėse, tiek civilinėse bylose pareiÅ¡kėja buvo atstovaujama advokato. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , pareiÅ¡kėjos skundo reikalavimas dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo PareiÅ¡kėja praÅ¡o teismo priteisti jiems ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatytas 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Å iuo aspektu visų pirma pažymėtina, kad delikto padarymas, t. y. žalos padarymo faktas, esant kitoms deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygoms, yra pagrindas atsirasti deliktinei civilinei atsakomybei, kaip turtinei prievolei, nes civilinės teisės ir pareigos atsiranda dėl žalos padarymo (CK 1.136 str. 2 d. 5 p., 6.245 str. 1, 4 d.).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, t. y. bylose dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.), 5 proc. dydžio metinės palÅ«kanos yra priteisiamos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-756-2195/2010, 2011 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-3550/2011). Procesinės palÅ«kanos skaičiuojamos nuo bylos iÅ¡kėlimo iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-73/2009, 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-756-2195/2010, 2015 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-342-858/2015), tik esant pareiÅ¡kėjos, reikalaujančio atlyginti žalÄ , praÅ¡ymui jas skaičiuoti, ir priteisiamos visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkinus pareiÅ¡kėjo reikalavimus ir priteisus tam tikrÄ sumÄ Å¾alos atlyginimui.

Kadangi pareiÅ¡kėjos reikalavimas dėl žalos atlyginimo iÅ¡ dalies tenkinamas, jos teisių perėmėjui priteistinos ir 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ (36 179,30 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2017 m. balandžio 4 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Pagal Å¡io straipsnio 5 dalį, proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai iÅ¡laidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimÄ pagalbai apmokėti patirtos iÅ¡laidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo bÅ«tinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso Å¡aliai. Atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

PareiÅ¡kimÄ patenkinus iÅ¡ dalies bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). PareiÅ¡kėjas turėjo iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti – 3 025,00 Eur. IÅ¡ atsakovų (iÅ¡skyrus Statybos inspekcijÄ ) lygiomis dalimis pareiÅ¡kėjui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t.y. 1 512,50 Eur (patenkinti reikalavimai 50 procentų) (CPK 79 str., 93 str. 2 d.). Atsakovas Savivaldybė, atstovaujama Administracijos patyrė 405 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, advokato pagalbai apmokėti.

Teismas atmetė 50 procentų pareiÅ¡kėjo reikalavimų, todėl Å¡io atsakovo (Administracijos) naudai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo priteistina 202,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p. 132 str. 1 d., 133 str., n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjos L. K. teisių perėmėjo A. K. pareiÅ¡kimÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti A. K. solidariai iÅ¡ atsakovų Molėtų rajono savivaldybės bei Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos ir Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 36 179,30 Eur (trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is tÅ«kstančius vienÄ Å¡imtÄ septyniasdeÅ¡imt devynis Eur 30 ct) turtinės žalos atlyginimo ir penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2017 m. balandžio 4 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų Molėtų rajono savivaldybės bei Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pareiškėjui A. K. 1 512,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisti lygiomis dalimis iš A. K. atsakovų Molėtų rajono savivaldybės bei Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos naudai 202,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas apeliacine tvarka per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė