d2cfa77d-4e61-4ea9-875d-f2b92aa0f68b · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-173-317/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32679-2015-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.7; 1.1.8.1; 1.1.8.7.9; 1.2.3.2.6.; 2.1.10.1; 2.1.15.1; 2.1.16.1.10; 2.3.6.4.5.                                                    (S)KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 9 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Giedriaus Endriukaičio ir Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas),sekretoriaujant Daivai Aliulienei,dalyvaujant prokurorui Andriui Kiuršinui,kaltinamajam A.

K. (A. K.), kaltinamojo gynėjui advokatui V. G., nukentėjusiosioms T. S., V. M., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje: A. K. (A. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis vidurinį iÅ¡silavinimÄ , nedirbantis, iki suėmimo gyvenęs (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ ten pat, teistas:2000-10-09 Kauno miesto apylinkės teismo pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – 1961 m.

BK) 147 straipsnio 2 dalį – 4 m. laisvės atėmimu su turto konfiskavimu. Pritaikius Lietuvos Respublikos 1993 m. birželio 15 d. įstatymo „Dėl amnestijos“ 3 straipsnį, neatlikta bausmės dalis sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė 2 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo su turto konfiskavimu;2002-01-21 Kauno apygardos teismo pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 5 punktÄ , 112 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 14 metų. Vadovaujantis 1961 m. BK 43 straipsniu paskirta bausmė subendrinta su 2000 m. spalio 9 d.

Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė bausmė – 15 metų laisvės atėmimo su turto konfiskavimu, 2015 m. kovo 20 d. paleistas iÅ¡ Alytaus pataisos namų atlikęs bausmę, teistumas neiÅ¡nykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, n u s t a t ė: Kaltinamasis A. K. itin žiauriai nužudė S. P., o bÅ«tent: 2015 m. birželio 11 d., laikotarpiu nuo 3 iki 4 val., tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) esančiame bute bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, turėdamas tikslÄ nužudyti S. P., tyčia sudavė jam ne mažiau kaip penkis smÅ«gius rankomis į veidÄ , ne mažiau kaip vienÄ smÅ«gį ranka į krÅ«tinę, ne mažiau kaip penkis smÅ«gius rankomis į rankas ir kojas, padarydamas S. P. poodines kraujosruvas deÅ¡inės akies vokuose, kairės akies virÅ¡utiniame voke, deÅ¡iniame skruoste ir deÅ¡iniame žande, muÅ¡tinę žaizdÄ nosyje, nubrozdinimÄ apatinėje lÅ«poje, poodinę kraujosruvÄ krÅ«tinėje, poodines kraujosruvas deÅ¡iniame žaste, abiejuose dilbiuose ir abiejose blauzdose t. y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, nuvedė S. P. į balkonÄ ir tyčia rankomis iÅ¡stÅ«mė S. P. pro antro aukÅ¡to balkono langÄ , dėl ko nukentėjusysis S. P., veikiamas svorio jėgų, krito žemyn ir atsitrenkė į žemę. Taip numesdamas S. P. iÅ¡ didelio aukščio, itin skausmingu bÅ«du padarė nukentėjusiajam poodines kraujosruvas deÅ¡iniame petyje, kairėje alkÅ«nėje, deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, deÅ¡iniame rieÅ¡e ir deÅ¡inėje Å¡launyje, kairio žastikaulio ir abiejų gaktikaulių lūžimus, galvos sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį kraujo iÅ¡siliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu ties deÅ¡iniuoju galvos smegenų pusrutuliu ir kraujo iÅ¡siliejimu deÅ¡iniojo smegenų pusrutulio požievyje, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu iÅ¡siliejusiu krauju po kietuoju galvos smegenų dangalu, galvos smegenų pabrinkimu, strigimu ir iÅ¡emija bei plaučių židininiu ir pÅ«lingu uždegimu, dėl ko nukentėjusysis 2015 m. birželio 28 d. 14.15 val.

VÅ¡Ä® Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose mirė.Kaltinamasis A. K. savo kaltės nepripažino. Teisiamojo posėdžio metu jis parodė, kad 2015 m. birželio 10 d., antroje dienos pusėje, buvo savo mamos bute su sugyventine T. G., seserimi T. S. ir jos sugyventiniu S. P.. Su pastaruoju buvo išėjęs į miestÄ , pirko vyno bei du plastikinius butelius alaus. Po to jiedu grįžo į motinos butÄ . T. S., T. G. ir S. P. vartojo alkoholį virtuvėje, o jis liko kambaryje ir žiÅ«rėjo televizorių bei gėrė alų.

Po kurio laiko virtuvėje iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ . Ä® kambarį atėjo piktas S. P., kuris sugriebė kartu su juo kambaryje buvusiÄ ir prie spintelės stovėjusiÄ neįgaliÄ jo mamÄ , ir numetė jÄ ant lovos. Taip padaręs, S. išėjo iÅ¡ kambario, tačiau po kurio laiko grįžo su plaktuku rankoje. Jiedu susigrÅ«mė, tačiau smÅ«gių vienas kitam nesudavė. Kraujo ant pastarojo nematė, kambaryje kraujo taip pat nebuvo. Jeigu jis bÅ«tų S. P. sudavęs, tai Å¡is bÅ«tų kraujavęs. Sesers sugyventinis jam sudavė plaktuku į deÅ¡inę veido pusę.

Po gauto smÅ«gio jis parkrito ant kambaryje buvusios sulankstomos lovos ir pajuto pakartotinius smÅ«gius plaktuku per kelius. Jo sesuo buvo atėjusi į kambarį ir matė jį gulintį ant lovos. Kuomet iÅ¡ virtuvės atėjo ir T. G., jiedu dėl S. P. veiksmų nuvyko į policijos komisariatÄ . Sugyventinė jam pakeliui taip pat sakė, kad S. P. sudavė ir jai į veidÄ . Jiems išėjus iÅ¡ motinos, jos buto raktai buvo pas jį. Sesuo taip pat turėjo buto raktus, kadangi ji tame bute gyveno ir jai reikėdavo užsirakinti duris.

Pranešę policijos nuovadoje apie S. P. smurtÄ , jiedu prašė policijos darbuotojų nuvykti ir nuraminti SigitÄ , tačiau policijos darbuotojai liepė jiems eiti į namus ir kitÄ dienÄ ateiti raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ . Namuose jie iÅ¡ karto nuėjo miegoti. KitÄ rytÄ apie 6 val. jis su sugyventine vėl atėjo pas seserį, nes rytais neįgaliai motinai atneÅ¡davo maisto produktų. Rado neužrakintas buto duris, o seserį sėdinčiÄ kambaryje. S. P. bute nebuvo. Pamatęs ant balkono durų kraujo, įėjo į balkonÄ ir pamatė iÅ¡laužtÄ lango rėmÄ .

Pažvelgęs pro pravirÄ langÄ , pamatė apačioje ant žemės gulintį S. P.. Jis pagalvojo, kad Å¡is buvo iÅ¡vedęs Å¡unį, girtas nukrito ir miega. Sesers paklausus, ko S. ten guli, ji kalbėjo nenoriai, klausinėjo jo, ar sugyventinis gyvas. T. G. pasakė, kad reikia kviesti greitÄ jÄ pagalbÄ . Kadangi jie neturėjo mobiliojo telefono, nuėjo pas kaimynÄ , kurio T. G. paprašė iÅ¡kviesti greitÄ jÄ . Jis naktį pas seserį nebuvo atėjęs, S. P. nemušė ir jo per balkono langÄ neiÅ¡metė.

Su S. P. jis paprastai sutardavo gerai, nekonfliktuodavo. Visus konfliktus iÅ¡provokuodavo jo sesuo, bÅ«tent su jis konfliktavo dėl buto. Ji Å¡ioje byloje duoda jam nepalankius parodymus, nes yra suinteresuota paveldimu iÅ¡ mamos butu, kurį mama nori palikti jam. IÅ¡ kur ant jo kelnių atsirado S. P. kraujas, paaiÅ¡kinti negali, nes nežino. Kraujas galėjo atsirasti tada, kai sesers sugyventinis jį mušė plaktuku. Kada buvo sužalotas jo paties pirÅ¡tas, nežino. NeÅ¡varias kelnes, su kuriomis buvo 2015 m. birželio 10 d. savo motinos bute (duomenys neskelbtini), grįžęs į seseriai priklausančius namus (duomenys neskelbtini), kur tuo metu gyveno, įmetė į skalbimo maÅ¡inÄ .

KitÄ rytÄ pas motina į namus ėjo su kitomis kelnėmis. Jis su sugyventine T. G. niekada nesipykdavo, jos nemušė. Kodėl pastaroji sakė, kad jis kvietė jÄ eiti kartu užmuÅ¡ti sesers sugyventinį, nežino, galimai dėl to, kad buvo girta. Nors kaltinamasis kaltu dėl nusikaltimo padarymo neprisipažino, jo kaltę baudžiamojoje byloje patvirtina teisme iÅ¡tirti įrodymai:S. P. sugyventinė ir kaltinamojo sesuo – nukentėjusiÄ ja Å¡ioje byloje pripažinta T. S. 2015 m. birželio 12 d. ir 2015 m. birželio 16 d. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena mamai A.

K. priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), pirmoje namo laiptinėje, antrame aukÅ¡te, buto durys – tiesiai. Mama neįgali dėl psichinės ligos ir visiÅ¡kai nevaikÅ¡tanti. Ji ir pati apie Å¡eÅ¡is metus labai sunkiai vaikÅ¡to, tačiau kuo serga, nežino, nesityrė. VaikÅ¡to tik po butÄ , laikydamasi už sienų, baldų, be to jai svaigsta galva, dažnai griuvinėja. Kartu su ja apie 15 metų gyveno ir sugyventinis S. P., kuris jai labai daug padėdavo buityje. 2015 m. birželio 10 d., galimai apie 17-18 val., nors laiko tiksliai pasakyti negali, atvažiavo pas jÄ Ä¯ butÄ T.

G.. Brolis A. K. taip pat buvo motinos bute. Jie visi keturi pradėjo gerti alkoholinius gėrimus. Kiek ir kokių gėrimų gėrė, tiksliai nepamena, atsimena, kad buvo alaus, vyno, degtinės, visi buvo gerokai apsvaigę. Taip iÅ¡gėrinėdami sėdėjo apie dvi–tris valandas. Per visÄ tÄ laikÄ tarp jų nebuvo jokių ginčų ar konfliktų, niekas niekam jokių smÅ«gių nesudavė, niekas nesusimušė. Ko brolis su sugyventine tÄ vakarÄ Ä—jo į policijÄ , ji nežino. Nežino, kodėl jos brolis bei jo sugyventinė kalba apie tai, kad iÅ¡gertuvių metu S. P. pradėjo mojuoti plaktuku, kad sudavė juo smÅ«gius A.

K. ir T. G.. Jie visÄ vakarÄ iÅ¡gėrinėjo kambaryje, čia pat visÄ laikÄ visi sėdėjo arba gulėjo, todėl negali bÅ«ti taip, kad ko nors ji nebÅ«tų mačiusi. S. P. sužalojimo iÅ¡vakarėse ir nakties metu po Å¡ių iÅ¡gertuvių pas jÄ Ä¯ namus nebuvo atėję jokie kiti asmenys. Nei pas brolį, nei pas T. G. veide ar kitose matomose kÅ«no vietose ji nematė jokių kraujosruvų ar kitokių kÅ«no sužalojimų. Mėlynę T. G. veide ji pamatė tik kitÄ po iÅ¡gertuvių rytÄ , kuomet Å¡i su A. vėl pas jÄ atėjo.

Teigė, kad nakties metu ji durų neužsirakina, nes turi Å¡unį, kuris juos saugo. Naktį po iÅ¡gertuvių, tikslaus laiko nurodyti negali, judindamas už peties jÄ prižadino brolis A. K.. Jis jos paklausė, kur cigaretės. Ji jam atsakiusi, kad ant stalo ir vėl ėmusi snausti. Kai brolis įėjo į butÄ , Å¡uo nelojo, nes pripažįsta brolį kaip savÄ . S. P. tÄ naktį miegojo ant iÅ¡tiesiamos lovos mažiau nei vieno metro atstumu nuo jos lovos. Tik pradėjusi vėl snausti, iÅ¡girdo, kaip jos sugyventinis S. P. keletÄ kartų pasakė „A., nusiramink“.

Tuoj pat iÅ¡girdo smÅ«gių garsus. Tuo metu gulėjo ant deÅ¡inio Å¡ono, nusisukusi. Pasukusi galvÄ Ä¯ kairę pamatė, kad jos brolis A. K., stovėdamas Å¡alimais ir prie sulenkiamos lovelės, ant kurios gulėjo S. P., jam sudavė smÅ«gius. Ant stalo, prie kurio stovėjo sulankstoma lova, buvo molinis Ä sotis ar tai arbatinukas. Kaip jos brolis mušė S. P. ant stalo stovėjusiu moliniu Ä sočiu, ji nematė. Tik pagal tai, kad ryte rado nudaužtÄ Ä sočio rankenÄ , ant grindų – smulkias Å¡ukes, o Ä sotis buvo iÅ¡teptas krauju, suprato, kad brolis S. sudavė ir Ä sočiu.

SmÅ«gių buvo daug – net apytikslio skaičiaus negali pasakyti. Kiek matė, jie buvo nukreipti į S. P. galvos sritį. Ji į laikrodį nežiÅ«rėjo, nestebėjo, kiek laiko A. K. mušė jos sugyventinį, bet mano, kad tai truko apie 5-10 minučių. Per tÄ laikÄ S. P. nė karto garsiai nesurėkė, tik vis kartojo: „A., kÄ tu darai“, „A., apsiramink“. Kaltinamasis, kol mušė S. P., neiÅ¡tarė nė vieno žodžio. Kadangi jos brolis bÅ«na piktas, todėl gulėjo nejudėdama, bijojo iÅ¡siduoti, kad mato.

Nieko nesakė broliui, kad sugyventinį apgintų. Kai pamatė, kad S. P. muÅ¡amas, akis užmerkė ir vaidino, kad miega. Tuo metu, kai A. mušė S. P., ant lovos Å¡alia jos gulėjo Å¡uo, bet jis nelojo ir net neurzgė. IÅ¡ karto, tiesiog tuojau pat po to, kai nutilo smÅ«gių garsai, ji iÅ¡girdo judesių garsÄ , Å¡naresį nuo S. P. lovos balkono link. Paskui, balkone, ji jau jokio bruzdesio, Å¡naresio ar kokio kitokio garso nebegirdėjo. Yra įsitikinusi, kad tai jos brolis iÅ¡stÅ«mė sugyventinį pro balkono langÄ , nes A. fiziÅ¡kai yra labai stiprus.

Mano, kad kaltinamasis lengvai galėjo pakelti iÅ¡ lovos S. P., nutempti į balkonÄ ir iÅ¡stumti pro langÄ , nes jos sugyventinis yra vidutinio kÅ«no sudėjimo, visa galva žemesnis už kaltinamÄ jį. Ji nebegirdėjo, kaip jos brolis išėjo iÅ¡ buto - jis tyliai atėjo ir tyliai išėjo. Atsikėlusi pamatė, kad sugyventinio ant sulankstomos lovos nėra. Kadangi balkono durys visada laikomos pilnai atvertos, lėtai atsikėlė ir išėjo į balkonÄ . PasižiÅ«rėjusi pro pravirÄ balkono langÄ , pamatė S. P. gulintį ant žemės prie balkono.

Jis gulėjo ant kažkurio Å¡ono, susirietęs. Ji ėmusi jį Å¡aukti vardu. S. sujudėjo ir lyg kažkÄ sakydamas, ėmė bandyti Å¡liaužti akmenų link. Kiek paÅ¡liaužęs sustojo ir nebejudėjo. Kokioje padėtyje jis liko gulėti, nepamena. Telefono ji neturi, pati iÅ¡kviesti pagalbos negalėjo, todėl ėjo pas kaimynus. Tiksliai žino, kad buvo 3.30 val., kai išėjo į laiptinę. Ji pabeldė bei skambino į kaimynines duris, bet niekas jų neatidarė. Kadangi nieko padaryti ar iÅ¡eiti į kiemÄ negalėjo, todėl grįžo į butÄ ir atsigulė.

Praėjus kiek daugiau nei valandai, į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ vėl atėjo brolis A. K. bei jo sugyventinė T. G.. Kažkuris jų paklausė, kaip S. P. ir abu nuėjo tiesiai į balkonÄ . Ji ėmė praÅ¡yti iÅ¡kviesti jam GMP, todėl jie išėjo pas kaimynus. Žino, kad buvo iÅ¡kviesta GMP, tačiau medikų atvykimo brolis su sugyventine nelaukė. 2015 m. birželio 11 d., pas jÄ atėjo T. G.. Matė, kad ties kažkuria jos akimi buvo kraujosruva. Brolio sugyventinė jai papasakojo, kad nakties metu atsikėlęs iÅ¡ lovos, A. jai pasakė:

„einu jį užmuÅ¡ti“. T. suprato, kad po Å¡ių grasinimų jis nuėjo pas motinÄ Ä¯ namus. T. G. dar paminėjo, kad A. K. kvietė jÄ eiti kartu, bet ji nėjo. Tada, kai po S. sužalojimo pas juos į butÄ atvyko policijos pareigÅ«nai, ji pamatė koridoriuje ant jos vaikÅ¡tynės padėtÄ plaktukÄ . Tas plaktukas yra jų, jis paprastai bÅ«davo padėtas į stalčių spintelėje kambaryje. Kada ir kaip jis atsidÅ«rė prieÅ¡kambaryje ant jos vaikÅ¡tynės, nežino. Jai tai buvo keista, nes pastaruoju metu niekas nieko namuose plaktuku nekalė.

Nukentėjusioji teigė, kad iki laisvės atėmimo bausmės jos brolis buvo labai konfliktiÅ¡kas ir agresyvus, buvo sumušęs jÄ ir labai stipriai sumušęs jų tėvÄ G. K., kuris dabar jau miręs. Brolis, kiek ateidavo jų aplankyti, visuomet bÅ«davo nepatenkintas tuo, kad ji ir S. P. neiÅ¡sikrausto iÅ¡ mamos buto (1 t., b. l. 50–54, 55–62).Å iuos savo parodymus nukentėjusioji patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu.IÅ¡ 2015-06-16 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog T.

S. iÅ¡ esmės patvirtino tyrimo metu duotus parodymus. PaaiÅ¡kino ir parodė, kaip įvykio metu ji gulėjo ant sofos-lovos galva į balkono pusę, ant deÅ¡inio Å¡ono, veidu į sienÄ . Nukentėjusioji parodė prieÅ¡ais sofÄ -lovÄ esančiÄ iÅ¡skleidžiamÄ lovÄ , ant kurios tuo metu miegojo S. P.. IÅ¡ karto po to, kai jos brolis A. K. paėmė jÄ už peties ir paklausė, kur cigaretės, ji iÅ¡girdo muÅ¡tynių garsÄ , o S. P. nerėkė, tik kartojo „A., apsiramink“. Ji Å¡iek tiek atsisukusi ir pamačiusi, kaip jos brolis sudavė smÅ«gius kumščiu S. P. į galvÄ .

Kiek smÅ«gių sudavė, nežinojo. Tęsdama savo parodymus, nukentėjusioji paaiÅ¡kino, kad muÅ¡tynės truko ne ilgiau kaip 5-10 minučių. MuÅ¡damas S. P. A. K. tylėjo, nė vieno žodžio nepasakė. IÅ¡ karto po suduotų smÅ«gių ji iÅ¡girdo, kaip kažkas išėjo į balkonÄ . Jokio ilgesnio laiko tarpo tarp suduotų smÅ«gių ir išėjimo į balkonÄ nebuvo, viskas vyko tuoj pat. T. S. paaiÅ¡kino, balkone iÅ¡girdusi Å¡urmulį ir labai staiga viskas nutilo. Kaip jos brolis A.

K. išėjo iÅ¡ buto, T. S. teigė negirdėjusi, tik mačiusi, kad nėra jos buto rakto. Nusprendusi pažiÅ«rėti, kur S. P., ji nuėjo į balkonÄ , tačiau jo ten nebuvo. PažiÅ«rėjusi į apačiÄ , pamatė ten gulintį susilenkusį S. P. (1 t., b. l. 63–65).Apklausiama 2016 m. balandžio 7 d. ir spalio 27 d. teisiamųjų posėdžių metu, nukentėjusioji T. S. iÅ¡ esmės patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Nurodė, kad kaltinamasis yra jos brolis, jie iÅ¡ esmės sutarė gerai, nekonfliktavo. 2015 m. birželio 10 d. jos namuose buvo brolis su sugyventine T.

G., kartu jie vartojo alkoholį. Išgėrusi ji atsigulė ir užmigo, todėl nežino, kada minėti asmenys išėjo. Ar išgertuvių metu kilo kokių nors konfliktų tarp jos brolio, T. G. ir jos sugyventinio S. P., negirdėjo, nes miegojo. Apie 3.30 val., kai jau švito, brolis vėl atėjo. Jai miegančiai jis paėmė jai už peties ir paklausė, kur cigaretės. Ji atsakė, kad turi būti ant stalo ir, nusisukusi ant šono, vėl užmigo. Tris pakelius cigarečių, kurie buvo ant stalo, anksčiau jai buvo pirkęs pats kaltinamasis.

S. P. tuo metu gulėjo Å¡alia, sulankstomoje lovoje. Ji iÅ¡girdo savo sugyventinį sakant: „A., apsiramink, nustok“. A., muÅ¡ančio sugyventinį, ji nematė, smÅ«gio garsų negirdėjo, tik matė porÄ jo mostelėjimų ranka t. y. matė pakeltÄ brolio rankÄ . Po trijų – keturių pasisakymų „A., apsiramink, nustok“, S. P. nutilo ir ji vėl užmigo. Kai atsikėlė, nei S. P., nei A. K. kambaryje nebuvo. Ąsotis, stovėjęs ant grindų, buvo nuvirtęs, kruvinas, jo rankenėlė nulaužta.

Kraujo pėdsakai vedė iki balkono. Ten nuėjusi, ji pamatė apačioje po balkonu, ant žemės, gulintį sugyventinį. Kadangi Å¡is nesikėlė ir neatsiliepė, ji ėjo pas kaimynus, tačiau durų niekas neatidarė. PriÅ¡liaužusi prie balkono, ji mėtė įvairius daiktus į S. - numetė stikliukÄ , pataikė į sugyventinio kÅ«nÄ ir paÅ¡aukė: „S., jei gyvas, paÅ¡liaužk link akmens, gal žmonės tave pamatys, padės“. Apie 6.30 val. brolis su sugyventine atėjo į jos motinos butÄ ir nuėjo tiesiai į balkonÄ .

Po to pakvietė kaimynÄ , kuris iÅ¡kvietė greitÄ jÄ ir padėjo S. P. įkelti į GMP automobilį. Mananti, kad jos sugyventinis buvo nutemptas į balkonÄ ir iÅ¡mestas per jo langÄ . Ji matė bute kruvinus pėdsakus, vedusius iki lango, kruvinÄ pagalvę, kraujÄ ant spintos, televizoriaus, balkono užuolaidos. Niekas kitas be brolio jos sugyventinio negalėjo sužaloti, nes į jų namus daugiau niekas neateina, tik retkarčiais užsuka kaimynai. Viduryje nakties niekas neateina, nes, jei ateitų svetimas žmogus, lotų Å¡uo.

Kaltinime nurodytÄ Â naktį Å¡uo nelojo. Mananti, kad brolis galėjo net pakelti S. P., kadangi jis kilnodavo ir stambesnio kÅ«no sudėjimo T. G.. Tarp jos ir S. P. nebuvo kilę konfliktų nei iÅ¡ vakaro, nei naktį. Eksperto nustatyti sužalojimai jos kÅ«ne galėjo atsirasti buityje, jai krentant, nes ji labai sunkiai vaikÅ¡to, naudojasi vaikÅ¡tyne. IÅ¡ kur ant jos chalato bei ant jos lovos buvusios paklodės atsirado kraujo dėmių, taip pat nežino. Mananti, kad chalatÄ galėjo iÅ¡sitepti į kruvinÄ Ä¯stiklinto balkono kraÅ¡tÄ arba vaikščiodama ir liesdamasi prie S. P. patalynės, krauju galėjusi iÅ¡tepti ir savo lovÄ , į kuriÄ atsigulė.

Iki jai užmiegant, namuose kraujo niekur nebuvo. Teisėjų kolegija tiki ir vadovaujasi iÅ¡samiais ir logiÅ¡kai įvykio eigÄ pagrindžiančiais nukentėjusiosios T. S. ikiteisminio tyrimo metu detaliai iÅ¡dėstytais parodymais toje dalyje, kur ji tvirtino mačiusi A. K. suduotus smÅ«gius sugyventiniui, girdėjusi tų smÅ«gių garsus, sklidusius nuo sugyventinio lovos, po muÅ¡imo girdėjusi žingsnius link balkono ir Å¡naresį jame iÅ¡ karto po to, kai jos brolis A. K. sudavė smÅ«gius S. P.. Å ie parodymai neprieÅ¡tarauja liudytojais apklaustų ir Å¡iame nuosprendyje aptariamų (duomenys neskelbtini) namo gyventojų parodymams, kurie girdėjo triukÅ¡mÄ balkone įvykio naktį, taip pat kitai baudžiamosios bylos medžiagai.

Nukentėjusioji, apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ ir teisme, praėjus jau pakankamai ilgam laikui po įvykio, savo nurodomas įvykio aplinkybes papildė detalėmis, naudingomis kaltinamajam. Atsižvelgdama ir į tai, kad tyrimo metu iÅ¡ karto po įvykio ji davė nuoseklius ir detalius, kitus įrodymus atitinkančius parodymus, taip pat tai, kad kaltinamasis yra jos brolis, be to ikiteisminio tyrimo metu ji teigė labai bijanti jau kartÄ už nužudymÄ teisto A. K., kolegija vadovaujasi bÅ«tent jos pirminiais parodymais duotais tyrimo metu.

Parodymus teisme, kuriuose ji jau nenurodė esminių ir lemiamos reikÅ¡mės turinčių įvykio aplinkybių (kad matė apie 5-10 minučių suduodamus smÅ«gius, girdėjo garsus, kuomet brolis ir sugyventinis iÅ¡ kambario išėjo į balkonÄ ) kolegija vertina kaip bandymÄ padėti suÅ¡velninti kaltinamojo atsakomybę ar net jos iÅ¡vengti.Nukentėjusioji V. M. parodė, kad kaltinamÄ jį pažįsta daug metų, o nužudytasis S. P. yra jos brolis. Nukentėjusioji teisme patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 86–88), apie tai, jog maždaug prieÅ¡ dvylika metų S. P. pradėjo gyventi su T.

S.. 2015 m. birželio 11 d. apie pietus, jai paskambino sesuo A. S. ir pranešė, kad S. P. su traumomis komos bÅ«senoje iÅ¡vežė greitoji. Jai tai pasakė atėjęs kaimynas. Nukentėjusioji taip pat nurodė, kad 2016 m. birželio 12 ar 13 d. jai į telefonÄ paskambino A. K. sugyventinė T. G. ir pasakė, jog 2016 m. birželio 10 d. girtavimo metu tarp A. K. ir S. P. kilo konfliktas, kaltinamasis užrakino T. S. ir S. P. jų namuose ir kartu su savo sugyventine nuėjo į policijos komisariatÄ raÅ¡yti pareiÅ¡kimo dėl įvykusio konflikto, tačiau pareigÅ«nai jiems liepė eiti namo ir iÅ¡siblaivyti.

A. K. su savo sugyventine nuėjo į namus. BÅ«damas namuose, pasiÅ«lė T. G. eiti sumuÅ¡ti S. P. dėl to, kad jis su T. S. gyvena jo tėvų bute ir varomas atsisako iÅ¡eiti. Jo sugyventinė eiti atsisakė, o ar kaltinamasis nuėjo vienas, neatsimena. T. G. nukentėjusiajai taip pat papasakojo, kad kitÄ rytÄ nuėjus į T. S. namus, pastaroji pasakė, kad S. P. guli po balkonu. PažiÅ«rėjusi pro balkonÄ , ji pamatė ant žemės gulintį S. P., jis buvo kruvinas. Kadangi jie neturėjo telefono, ji nubėgo pas kaimynus ir kaimynas iÅ¡ buto Nr. 6 iÅ¡kvietė greitÄ jÄ .

Nukentėjusiosios V. M. teigimu, T. G. jai papasakojo, jog grįžus su A. K. namo, pastarasis jai prisipažino sumušęs S. P.. Kaltinamasis sugyventinei liepė būti bute, neatidarinėti durų, nes atvyks policija. Atvykę pareigūnai ilgai beldėsi, o duris ji atidarė tik tada, kai pradėjo grasinti jas išlaušiantys. Nukentėjusioji taip pat parodė, jog S. P. jai minėjo, kad jo santykiai su A. K., prieš kelis mėnesius grįžusiu iš įkalinimo įstaigos, nebuvo labai geri, kadangi kaltinamasis norėjo, jog jo sesuo su sugyventiniu išsikraustytų iš motinos buto.

S. P. buvo iÅ¡geriantis, bardavosi su visais, tačiau niekada nesimuÅ¡davo. 2015 m. birželio 28 d. jai paskambino iÅ¡ Kauno klinikų ir pranešė, kad S. P. mirė. Minėjo, kad iÅ¡ komos jis prabudęs nebuvo. Ji ir jos sesuo A. S. organizavo laidotuves. Laidotuves apmokėjo savo lėšomis.              Liudytojas A. M. parodė, kad kaltinamÄ jį pažįsta kaip savo kaimynės brolį, žino, kad jis neseniai išėjo iÅ¡ įkalinimo įstaigos. Liudytojas patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 124–126), apie tai, jog gyvena nuosavame name, esančiame prieÅ¡ais daugiabutį gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

S. P. buvo Å«maus bÅ«do, konfliktiÅ¡kas, ypač bÅ«damas neblaivus. Maždaug porÄ savaičių iki dienos, kai jis buvo rastas sužalotas prie savo namo, jam guodėsi, kad tarp jo ir grįžusio iÅ¡ įkalinimo vietos T. S. brolio A. K. tvyro įtampa, jiedu nesutaria. Kokia judviejų nesutarimų, konfliktų priežastis, jis nežino, tik pats S. jam sakė: „mes abudu esam „zekai“, arba aÅ¡ jį, arba jis mane patvarkys“. 2015 m. vasaros pradžioje, ryte apie 5.25 val. į jo namo langus kažkas pabeldė.

Atsikėlęs pamatė, kad atėjęs T. S. brolis A. K. su moterimi, vardu T.. Jam išėjus į laukÄ , A. K. paprašė jo cigaretės ir pasakė, kad S. P. iÅ¡krito ar iÅ¡Å¡oko per balkonÄ . Liudytojas nurodė, kad pasakė kaltinamajam „tai kviesk greitÄ jÄ â€œ, bet pastarasis su savo moterimi kažkur dingo. Kad atėję A. K. ir T. G. bÅ«tų buvę sužaloti, jis nepastebėjo. Jis matė pievelėje prie (duomenys neskelbtini) namo Nr. (duomenys neskelbtini), po buto Nr. (duomenys neskelbtini) balkonu ant žemės gulintį S. P., kuris gulėjo ant deÅ¡inio Å¡ono, jo kojos buvo nukreiptos į balkono pusę, rankos, kiek pamena, buvo po savimi.

Netrukus, kai kaltinamasis su sugyventine jau buvo išėję, atvažiavo greitoji medicinos pagalba. Jis padėjo medikams užkelti S. P. ant neÅ¡tuvų ir jį iÅ¡vežė į ligoninę. Liudytojas taip pat patvirtino, kad po to, kai medikai iÅ¡vežė S. P., jis nuėjo pas T. S. paklausti, kas atsitiko. Nukentėjusioji jam pasakė, kad iÅ¡ vakaro jos brolis A. K. buvo pas jÄ , kad jie visi kartu girtavo, kad S. P. su A. K. iÅ¡ vakaro susipyko. Nukentėjusioji jam taip pat papasakojo, kad po iÅ¡gertuvių naktį apie 3 val. pas jÄ Ä¯ namus atėjo kaltinamasis užmuÅ¡ti jos sugyventinį ir iÅ¡metė S. P. per balkonÄ .

Ar tiksliai tokiais žodžiais T. S. jam tai pasakė, ar kitais, tiksliai neprisimena, bet esmė buvo bÅ«tent tokia. Nieko detaliau T. S. nepapasakojo, pasakė tik patį faktÄ . Ji nesakė, ar A. K. mušė S. P.. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas patvirtino, kad jam apsilankius pas T. S., ji nebuvo sumuÅ¡ta, jokių sužalojimų ant jos nematė, ji pati taip pat nesiskundė, kad jÄ kas nors bÅ«tų sumušęs. Liudytoja A. G. parodė, kad ji gyveno (duomenys neskelbtini), kitoje laiptinėje nei gyveno S. P..

Jo nepažinojo, tik matydavo vedžiojant Å¡unį. Liudytoja patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, apie tai, kad 2015 m. birželio mėn., tikslios dienos ir valandos pasakyti negali, ji prabudo nuo triukÅ¡mo, kuris sklido iÅ¡ deÅ¡inės nuo jos lango pusės, tai yra nuo pirmosios laiptinės buto langų ar balkonų. TÄ naktį jos kambario langas buvo pravertas. TriukÅ¡mas truko apie 10–20 min., girdėjo dužimo garsÄ , lyg dužtų stiklas, atrodė, kad kažkas kažkÄ stumdė, girdėjo riksmus.

Tai buvo suaugusio vyro ar kelių vyrų balsai, girdėjo keiksmažodžius, tačiau tai nebuvo pagalbos Å¡auksmas. Pro langÄ ji nežiÅ«rėjo, nutilus triukÅ¡mui, užmigo. Liudytoja taip pat parodė, kad atsikėlė ruoÅ¡tis į darbÄ apie 5.30 val. ir pamatė jų namo kieme prie pirmosios laiptinės balkonų greitosios medicinos pagalbos darbuotojus, kurie buvo Å¡alia ant žemės gulinčio vyro. Ji pamatė, kad tas vyras buvo kaimynas iÅ¡ pirmosios laiptinės, kurį matydavo vedžiojant storÄ rudos spalvos Å¡unį.

Liudytojas A. B. parodė, kad 2015 m. birželio 11 d., apie 5 val. ryto į jo buto duris paskambinusi matyta anksčiau moteris, kuri paprašė iÅ¡kviesti greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , nes po balkonu guli kaimynas. Jis iÅ¡kvietė GMP, o kalbėdamas mobilaus ryÅ¡io telefonu su GMP dispečere, nuėjo prie po balkonu gulinčio kaimyno S. P. ir patikrino, ar jis kvėpuoja. Kaimyno veidas buvo kruvinas, jis nekalbėjo, sunkiai kvėpavo ir gargaliavo. Å alia jo gulėjo stikliukas. Pagalbos praÅ¡iusi moteris kartu su juo prie S. P. nėjo.

Atvykus GMP, jis su kaimynu iš gretimo nuosavo namo padėjo įkelti S. P.. Naktį jokio triukšmo, riksmų jis negirdėjo, tačiau buvo skambinta į jo buto duris. Liudytojas V. L. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte. Liudytojas patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 128–129), apie tai, jog antrame namo aukšte, bute Nr. 5, gyvena senyvo amžiaus moteris, kuri nevaikšto. Kartu su ja gyvena ir jos duktė, kuri yra taipogi neįgali ir beveik nevaikšto.

Jis jas pažįsta tik iÅ¡ matymo. Matė, jog kartu su jomis gyveno vyras, kaip suprato, tos dukters sugyventinis. 2015 m. birželio 11 d. nuo 2 val. iki 3 val. nakties jis iÅ¡girdo, kaip į jų laiptinę įėjo kažkoks žmogus, aiÅ¡kiai girdėjo vieno žmogaus žingsnius, girdėjo, kaip žmogus užlipo į antrÄ aukÅ¡tÄ ir įėjo į butÄ Nr.

5. Pagal garsÄ , kiek laiko ir kaip Å¡is žmogus ėjo, jam jis pasirodė neblaivus. Jam užlipus į antrÄ aukÅ¡tÄ , iÅ¡girdo, kaip antrame aukÅ¡te esančiame bute kartÄ sulojo Å¡uo. Jų laiptinėje yra laikomas tik vienas Å¡uo – pas minėtas moterį ir jos dukterį, gyvenančias 5-me bute. Å uo sulojo, o žmogui įėjus iÅ¡ laiptinės į butÄ , Å¡uo nutilo. Tada, maždaug 10 minučių laikotarpyje, jis atsigulė į savo lovÄ miegamajame. Liudytojas parodė, kad per tÄ laikÄ jokio triukÅ¡mo, riksmų, trankymosi ar kitokių įtartinų ir neįprastų garsų jis negirdėjo.

Jo miegamojo langas yra toje pačioje pusėje, kur buto Nr. 5 balkonas, tik vienu aukÅ¡tu žemiau ir deÅ¡iniau. Tuo metu jo miegamojo langas buvo pilnai uždarytas. Atsigulęs jis iÅ¡girdo iÅ¡ lauko pusės atsklidusį stiprų traÅ¡kėjimÄ , lyg bÅ«tų laužomi Å¡iferio lakÅ¡tai, tada garsÄ kažkiek panašų į ūžesį, ir stiprų duslų trinktelėjimÄ . Toliau viskas buvo visiÅ¡kai tylu, jokių garsų. Jis prie lango priėjęs nebuvo, nežiÅ«rėjo, iÅ¡ kur sklido tie garsai, tiesiog užmigo.

Liudytojas M. F. parodė, kad jis 2015 m. birželio 10 d. dirbo Jonavos PK budėtoju. Tos dienos vakare atvyko moteris ir vyras, kurie norėjo raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ dėl sumuÅ¡imo, tačiau, kadangi jie buvo stipriai apsvaigę, jiems buvo pasiÅ«lyta kreiptis, kai iÅ¡siblaivys. Tai buvo A. K. ir T. G.. Liudytojas teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 146–148), apie tai, jog minėti į komisariatÄ atėję du asmenys jam paaiÅ¡kino, kad jiedu yra sugyventiniai, vakare buvo svečiuose pas kažkurio iÅ¡ judviejų giminaičius bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kur vartojo alkoholinius gėrimus.

Kurio iÅ¡ judviejų buvo giminaičiai ir koks giminystės ryÅ¡ys – tiksliai nesuprato. Jiedu paaiÅ¡kino, kad iÅ¡gertuvių metu tarp jų ir tame bute gyvenusio vyriÅ¡kio įvyko konfliktas, dėl kokios priežasties – nepaaiÅ¡kino, to konflikto metu vyriÅ¡kis juos abu sumušė. Kuo mušė, į kurias kÅ«no vietas, kokius sužalojimus jiems padarė, nepasakė. Jiedu pasakė, kad nori paraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ dėl Å¡io įvykio. Liudytojas patvirtino, kad A. K. ir T. G. atrodė akivaizdžiai neblaivÅ«s, nuo jų sklido stiprus alkoholio kvapas, kalbėjo neriÅ¡liai, svirduliavo.

A. K. atrodė labai stipriai neblaivus, o T. G. – kiek mažiau. Jis pasiÅ«lė jiems prieÅ¡ raÅ¡ant pareiÅ¡kimÄ nustatyti jų neblaivumÄ , tačiau jiedu kategoriÅ¡kai atsisakė, motyvuodami tuo, kad jie yra nukentėję, automobilio nevairavo, nustatinėti jų girtumÄ pasakė nematantys reikalo. Kadangi dėl girtumo abu asmenys kalbėjo neriÅ¡liai, buvo neįmanoma suprasti tikslių įvykio aplinkybių, jis jiems pasiÅ«lė eiti namo ir ateiti paraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ ateiti iÅ¡ ryto. Atsimena, kad A.

K. garsiai rėkė, dėl kažko piktinosi. A. K. veide matė akivaizdžiai senesnes vienÄ ar kelias kraujosruvas. Kad bÅ«tų sužalota T. G., jis nepastebėjo. Policijos komisariate A. K. ir T. G. prabuvo apie 5 min. Liudytojas taip pat parodė, kad to paties jo budėjimo metu – 2015 m. birželio 11 d. apie 5.30 val. buvo gautas praneÅ¡imas iÅ¡ Bendrojo pagalbos centro apie tai, kad prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rastas gulintis sužalotas žmogus, kuris galimai iÅ¡krito iÅ¡ balkono.

Liudytoja A. S. nurodė esanti S. P. sesuo. Apie jo mirtį ji sužinojo 2015 m. birželio 11 d. iÅ¡ kaimyno K. G.. Liudytoja patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 102–105), apie tai, kad kaimynas K. G. 2015 m. birželio 9 arba 10 d. apie 7.30 val. ryte atėjęs pas jÄ Ä¯ namus pasakė, kad jos brolį iÅ¡metė pro balkonÄ ir greitoji jį iÅ¡vežė į ligoninę. A. S. parodė, kad su broliu apie tai, kas jam nutiko, nepavyko pasikalbėti nei jai, nei seseriai V. M., nes jis iki mirties taip sÄ monės atgavęs ir nebuvo.

Girdėjo, kaip pakeliui į policijÄ V. M. kalbėjosi su T. S. apie tai, kas nutiko S. P.. Jo sugyventinė pasakojo, kad įvykio dienÄ ji gulėjo sofoje-lovoje, o S. P. gulėjo ant sulankstomos lovos, kuri buvo Å¡alia sofos-lovos. T. S. sakė, kad ji labai stipriai miegojo, tuomet atėjo jos brolis A. K., paėmė jai už peties ir pasakė: „duok cigarečių, ar turi cigarečių“. T. S. sakė, kad ji vėl užmigo, nes buvo girta, o paskui iÅ¡girdo, kad S. P. pasakė: „kÄ tu, A., darai“.

Sakė, jog viskas įvyko be triukÅ¡mo ir greitai. Po to ji ant sulankstomos lovos, kur miegojo jos sugyventinis, matė kruvinÄ pagalvę. Liudytoja taip pat parodė girdėjusi, kaip T. S. pasakojo pažiÅ«rėjusi pro balkonÄ ir mačiusi savo sugyventinį gulintį ant žemės. Ji, norėdama pažiÅ«rėti, ar S. P. judėjo ir buvo gyvas, metė į jį stikliukÄ , sakė jam: „S., ar tu gyvas, ar tu girdi mane, priÅ¡liaužk iki akmens, kad tave pamatyčiau, aÅ¡ negaliu tau padėti“.Kaltinamojo sugyventinė – liudytoja T.

G. teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 82 straipsnio 2 dalies pagrindu, todėl teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 4 dalimi, nutarė pagarsinti T. G. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Apklausta 2015 m. birželio 11 d. ir 2015 m. liepos 16 d. ir 2015 m. lapkričio 12 d. ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja T. G. parodė, kad ji yra A. K. sugyventinė, kartu gyvena maždaug du mėnesius (duomenys neskelbtini). 2015 m. birželio 10 d. vakaro metu, kartu su sugyventiniu A.

K. ji atėjo į svečius pas jo sunkiai vaikÅ¡tančiÄ seserį T. S., gyv. (duomenys neskelbtini). Bute buvo neįgali A. K. ir T. S. motina A. K., T. S. ir jos sugyventinis S. P.. Visi, iÅ¡skyrus A. K., vartojo alkoholinius gėrimus – alų ir degtinę. Nors A. K. ir T. S. yra brolis ir sesuo, tačiau susitikę jie dažnai konfliktuoja dėl nuosavybės – motinai priklausančio buto. Kilus tokio pobÅ«džio konfliktams, S. P. užstoja savo sugyventinę ir susibara su A. K.. Tokia pat situacija buvo ir 2015 m. birželio 10 d., praėjus maždaug 2-3 valandoms po to, kai jie pradėjo iÅ¡gėrinėti.

Konflikto metu S. P. atsistojo iÅ¡ savo buvimo vietos ir grįžo rankoje laikydamas plaktukÄ . IÅ¡gertuvių metu jos sugyventinis buvo prigulęs ant iÅ¡skleidžiamos lovos, o ji sėdėjo Å¡alia jo. Priėjęs prie A. K., S. P. kažkurioje rankoje laikytu plaktuku mosikavo palei įvairias A. K. kÅ«no vietas. Ji pasakė S. P., kad baigtų. Tuomet Å¡is jai sudavė ranka į kairį skruostÄ ir liepė tylėti. Negali pasakyti, ar delnu, ar kumščiu, neįsidėmėjo. Ji su A. K. iÅ¡ buto išėjo ir nuėjo į policijos komisariatÄ .

Kai ji su A. K. po iÅ¡gertuvių išėjo iÅ¡ T. S. ir S. P. namų, S. P. nebuvo sužalotas. Pas jį nematė jokių kraujosruvų ar kitokių sužalojimų, jis nekraujavo, o jo drabužiai ir iÅ¡skleidžiamos lovos patalynė kruvini nebuvo. A. K. drabužiai taip pat nebuvo kruvini. Policijoje jie užtruko apie penkias minutes. Tuomet su A. išėjo pėsčiomis namo. Namuose iÅ¡ karto atsigulė į lovÄ . Jai atrodo, kad neužmigo. Tada kaltinamasis jai pasakė „Einam S. užmuÅ¡ti“.

Ji atsakė, kad niekur neis. Tada sugyventinis jai ranka sudavė vienÄ smÅ«gį į kairį žandÄ . Negali pasakyti, ar sudavė delnu, ar kumščiu. Ji negali pasakyti, ar ji po suduoto smÅ«gio užmigo, ar prarado sÄ monę. SmÅ«gis stiprus nebuvo, bet, matomai, taip nutiko dėl to, kad buvo neblaivi ir labai norėjo miegoti. Prabudo nuo to, kad jÄ Å¾adino A. K.. Kelinta buvo valanda, negali pasakyti, bet buvo dar tamsu, nors Å¡iek tiek Å¡vito. Jis liepė eiti jai kartu į (duomenys neskelbtini) g. pas seserį, ir ji sutiko.

Pėsčiomis nuėjo į T. S. butÄ . Kai atėjo pas T., galėjo bÅ«ti apie 4.30 – 5.00 val. T. S. buto durys buvo atrakintos. Jos dažniausiai ir bÅ«na atrakintos. Atėjusi pamatė, kad T. lovoje guli viena. Ji paklausė, kur S. P.. Nukentėjusioji atsakė, kad po balkonu. Ji išėjo į balkonÄ , persisvėrė per balkono turėklÄ , pažvelgė žemyn ir pamatė ant žemės gulintį S. P.. Å is gulėjo ant nugaros, kojomis į balkono pusę, pilnai iÅ¡tiestomis rankomis ir kojomis, rankas priglaudęs prie Å¡onų.

Jo veidas, plaukuota galvos sritis buvo gausiai sutepta krauju. Vyras nejudėjo ir jai atrodė, kad jis negyvas. Staigiai iÅ¡bėgo iÅ¡ buto į laiptinę ir skambino į kaimyninių butų duris, norėdama surasti žmogų, galintį iÅ¡kviesti greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Jei neklysta, buto Nr. 6 duris atidarė jauno amžiaus vyras, kuris, kai jam ji viskÄ paaiÅ¡kino, iÅ¡kvietė GMP. Kai grįžo į butÄ , ji T. S. pasiteiravo, kas nutiko. Šį klausimÄ ji uždavė prie A. K.. Moteris jai nieko konkretaus nepaaiÅ¡kino, atsakė, jog nežino, kas jos sugyventiniui nutiko.

Gali bÅ«ti, kad ji prie savo brolio jai tiesiog nenorėjo sakyti, nes, savo brolio ji bijo. Tada prie T. G. priėjo A. K. ir liepė eiti kartu su juo namo. Ji jam sakė palaukti greitosios, bet jis liepė eiti, todėl jie ir išėjo. Tada, kai A. K. jÄ pažadino eiti į (duomenys neskelbtini), ji nepastebėjo, kad A. bÅ«tų kruvinas, kitaip bÅ«tų jo paklausus, iÅ¡ kur kraujas. IÅ¡ tikrųjų tai, kad A. K. yra kaltas dėl Å¡io nusikaltimo, ji suprato tik tada, kai po įvykio pas jÄ Ä¯ namus atvyko policijos pareigÅ«nai.

Jiems beldžiantis, A. K. nenorėjo atidaryti durų, labai bijojo. Jai taip pat neleido atidaryti durų, ant kelių šliaužė prie durų paklausyti, ar policijos pareigūnai jau išėjo. Tik tada ji suprato, kad visgi jos sugyventinis yra kaltas, kad tai jis sužalojo S. P. (1 t., b. l. 108–109, 114–117, 118–120).Iš 2015-06-11 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu įvykio vietoje rasta kraujo pėdsakų: ant durų 111 cm aukštyje, ant durų į kambarį kairės staktos 140 cm aukštyje, kambaryje ant paklodės, esančios ant sofos, ant baltos spalvos arbatinuko, ant sulankstomos lovos užvalkalo.

Balkone trečias langas nuo kairio balkono krašto praviras. Lango anga yra 90 cm aukštyje nuo grindų, 52 cm pločio ir 97 cm aukščio. Ant lango dešinės staktos ir varčios matyti raudonos spalvos dėmės. Taip pat kraujo dėmės rastos lauke, 12 m nuo pietrytinio namo kampo, ant tvorelės ir ant betoninio bortelio. Apžiūros metu paimti: raudonos spalvos dėmės nuoplova nuo bortelio po tvorele, raudonos spalvos dėmės prie akmens nuoplova, stikliukas, plaktukas, paklodė nuo sofos, antklodės, buvusios ant sulankstomos lovos, užvalkalas, arbatinukas nuo stalo kambaryje prie lango (1 t., b. l. 9–26).Iš 2015-06-16 papildomos įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūros protokolo matyti, kad ant buto balkono įstiklinimo varčios, kuri yra pilnai atidaryta iš lauko pusės, ant kairiosios rėmo dalies apie 45 cm aukštyje nuo lango rėmo apačios yra raudonos spalvos galimai rankų pėdsakai.

Apžiūros protokole esančioje specialisto išvadoje nurodyta, kad ant balkono lango rėmo rastos raudonos spalvos dėmės yra galimai kraujo, visiškai išdžiūvusios, matomi rankų pėdsakai. Lango rėmas išimtas, supakuotas į popierinę pakuotę ir paimamas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (1 t., b. l. 27–35).2015-06-11 alkotesterio parodymų duomenys Nr. 1082 patvirtina, kad nukentėjusiajai T. S. nustatytas 1,77 promilių girtumas (1 t., b. l. 48).2015-06-11 alkotesterio parodymų duomenys Nr. 6810 patvirtina, kad 9.50 val. atlikus T.

G. blaivumo testÄ , jai nustatytas 0,97 promilių girtumas (1 t., b. l. 106).IÅ¡ 2015-06-11 asmens apžiÅ«ros protokolo matyti, kad T. G. veido srityje po kaire akimi matoma mėlynos ir raudonos spalvų 4 cm horizontaliai, 2,5 cm vertikaliai dydžio kraujosruva ir aplink jÄ audinio patinimas (1 t., b. l. 110–113).2015-06-23 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad iÅ¡ VÅ¡Ä® Jonavos ligoninės buvo paimti S. P. sukarpyti drabužiai: kelnės, striukė, trumpikės (1 t., b. l. 157).2015-06-11 kratos, atliktos adresu (duomenys neskelbtini) bei pagalbinėse patalpose protokolas patvirtina, kad kratos A.

K. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), metu buvo rasti ir paimti jo drabužiai: virtuvėje skalbimo mašinoje rastos sportinės tamsios spalvos kelnės, ant kurių yra galimai kraujo žymės (1 t., b. l. 152–153).2016-06-15 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad iš nukentėjusiosios T. S. buvo paimtas jos mėlynos spalvos chalatas (1 t., b. l. 156), kuris buvo apžiūrėtas 2015 m. gruodžio 18 d. (2 t., b. l. 32–35). 2015-06-18 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus rašte Nr. 20-IL-63786 nurodyta, jog T.

G. ir A. K. 2015 m. birželio 10 d. 21.10 val. atvyko į Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK ir VPS OVG ir vyresniajam postiniui (budėtojo padėjėjui) M. F. pranešė, kad išgertuvių, vykusių (duomenys neskelbtini), metu buvo sumušti pažįstamo asmens. Prie rašto pridėti duomenys apie šį įvykį iš policijos registruojamų įvykių registro (1 t., b. l. 183–184).2015-09-22 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. M 665/15(02) patvirtina, kad S. P. mirties priežastis buvo galvos sumušimas, pasireiškęs kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu ties dešiniuoju galvos smegenų pusrutuliu ir kraujo išsiliejimu dešiniojo smegenų pusrutulio požievyje.

Tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu, iÅ¡siliejusiu krauju po kietuoju galvos smegenų dangalu, galvos smegenų pabrinkimu, strigimu ir iÅ¡emija bei plaučių židininiu ir pÅ«lingu uždegimu. S. P. mirė 2015 m. birželio 28 d. 14.20 val. Tai patvirtina įraÅ¡ai, esantys VÅ¡Ä® Kauno klinikos gydymo stacionare ligos istorijoje Nr. A-4651119(2015m.). S. P. lavono kraujas alkoholio koncentracijos nustatymui neimtas, nes buvo gydomas ligoninėje ilgiau kaip 1 parÄ . S. P. nustatyti Å¡ie sužalojimai:

1. Poodinės kraujosruvos deÅ¡inės akies vokuose, kairės akies virÅ¡utiniame voke, deÅ¡iniame skruoste ir deÅ¡iniame žande, muÅ¡tinė žaizda nosyje, nubrozdinimas apatinėje lÅ«poje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, turinčiais ribotÄ pavirÅ¡ių ir yra bÅ«dingi tiesioginiam smÅ«giniam kontaktui. Tikėtina, kad jie galėjo bÅ«ti padaryti suduodant kumščiu, spiriant ir pan. IÅ¡vardyti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti 2015 m. birželio 11 d. ir bÅ«tų vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.2.

Poodinės kraujosruvos dešiniame petyje, kairėje alkūnėje ir dešinėje plaštakoje, dešiniame rieše ir dešinėje šlaunyje, kairio žastikaulio ir abiejų gaktikaulių lūžimai, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu ir dešinio smegenų pusrutulio požievyje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, paveikiant kūno dešinę pusę. Tikėtina, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti 2015 m. birželio 11 d., S. P. nukritus iš aukštumos ant kieto buko pagrindo ir visumoje būtų vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu.3.

Poodinė kraujosruva krÅ«tinėje padaryta kietu buku daiktu, turinčiu ribotÄ pavirÅ¡ių, tikėtina, suduodant kumščiu, spiriant ir pan. Poodinė kraujosruva galėjo bÅ«ti padaryta 2015 m. birželio 11 d. Esant S. P. gyvam, tokio pobÅ«džio poodinė kraujosruva bÅ«tų vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

4. Poodinės kraujosruvos deÅ¡iniame žaste, abiejuose dilbiuose ir abiejose blauzdose, turinčiais ribotÄ pavirÅ¡ių daiktais. Tikėtina, kad sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti suduodant kumščiu, spiriant ar suspaudžiant rankų pirÅ¡tais. Esant S. P. gyvam, tokio pobÅ«džio sužalojimai bÅ«tų vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu ir galėjo bÅ«ti padaryti 2015 m. birželio 11 d. Sužalojimai S. P. padaryti ne mažiau kaip aÅ¡tuoniolikos trauminių poveikių pasėkoje. Poodinės kraujosruvos abiejuose dilbiuose, deÅ¡iniame rieÅ¡e ir deÅ¡inėje plaÅ¡takoje galėjo bÅ«ti padarytos ginantis nuo suduodamų smÅ«gių.

Po padarytų galvos sužalojimų – kraujo iÅ¡siliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu ir deÅ¡inio smegenų pusrutulio požievyje – S. P. turėjo prarasti sÄ monę ir savarankiÅ¡kų veiksmų atlikti negalėjo. Po padarytų kÅ«no sužalojimų S. P. iÅ¡gyveno septyniolika dienų. KÅ«no sužalojimų padarymo metu S. P. buvo įvairiose padėtyse (2 t., b. l. 44–50).2015-12-22 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. pM 23-M665/15(02) nurodyta, jog tikėtina, kad S. P. nukritus iÅ¡ aukÅ¡tumos, buvo padaryti Å¡ie sužalojimai: poodinės kraujosruvos deÅ¡iniame petyje, kairėje alkÅ«nėje, deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, deÅ¡iniame rieÅ¡e ir deÅ¡inėje Å¡launyje, kairio žastikaulio ir abiejų gaktikaulių lūžimai, kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu.

Spendžiant pagal sužalojimų pobÅ«dį ir lokalizacijÄ S. P. iÅ¡ aukÅ¡tumos nukrito aukÅ¡tielninkas ir daugiau deÅ¡ine puse. Galvos sumuÅ¡imas su kraujo iÅ¡siliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu padarytas galvos (pakauÅ¡io sritimi) kontaktuojant su kietu buku pagrindu. S. P. lavone sužalojimų, kurie galėtų sÄ lygoti kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju galvos smegenų dangalu, nekonstatuota. Poodinės kraujosruvos deÅ¡iniame skruoste ir deÅ¡iniame žande pagal savo lokalizacijÄ ir pobÅ«dį yra labiau bÅ«dingos tiesioginiam smÅ«giniam kontaktui, o ne griuviminei traumai (2 t., b. l. 54–55).IÅ¡ 2016-01-21 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto L.

G. paaiškinimo matyti, kad jis S. P. lavono teismo medicininio tyrimo specialisto išvadoje Nr. M665/15(02) 13-me punkte atsakė, kad sužalojimai S. P. padaryti ne mažiau kaip 18 trauminių poveikių pasėkoje, t. y. tiek atskirų sužalojimų konstatuota S. P.. Sužalojimai, išvardyti išvados 5.1 punkte, padaryti ne mažiau kaip 5 trauminių poveikių pasėkoje, ir yra būdingi tiesioginiam smūginiam kontaktui. Sužalojimai, išvardyti išvados 5.2 punkte, kurių viso yra nustatyta 7, galėjo gautis S. P. nukritus iš aukštumos ant kieto buko pagrindo vieno trauminio poveikio – kritimo pasėkoje.

Papildomo teismo medicininio tyrimo specialisto iÅ¡vadoje Nr. pM 23-665/15(02) nurodė, kad S. P. iÅ¡ aukÅ¡tumos nukrito aukÅ¡tielninkas ir daugiau deÅ¡ine kÅ«no puse. Poodinė kraujosruva kairėje alkÅ«nėje ir kairio žastikaulio lūžimas galėjo gautis kritiminės traumos metu, kadangi kairė ranka S. P. kritimo metu galėjo laisvai judėti ir alkÅ«ne atsitrenkti į kietÄ , bukÄ pagrindÄ . Tyrimo metu galvos minkÅ¡tuose audiniuose kraujosruvų, iÅ¡skyrus pooperacinio pjÅ«vio sritį, nekonstatuota.

Kraujosruvos galvos minkÅ¡tuose audiniuose per gydymosi laikÄ galėjo rezorbuotis, iÅ¡nykti arba jos pateko į pooperacinio pjÅ«vio sritį ir todėl nebuvo galima jų iÅ¡skirti, atriboti. Sužalojimas, nurodytas specialisto iÅ¡vados Nr. M665/15(02), padarytas 1 trauminio poveikio pasėkoje, bÅ«dingas tiesioginiam smÅ«giniam kontaktui. Sužalojimai, iÅ¡vardinti iÅ¡vados 5.4 punkte, padaryti ne mažiau kaip 5 trauminių poveikių pasėkoje (2 t., b. l. 57–59).2015-10-29 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto iÅ¡vada Nr. 140-(4874)-IS1-7119 patvirtina, kad ant tirti pateikto plaktuko, paimto 2015 m. birželio 11 d., apžiÅ«rint įvykio vietÄ â€“ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), žmogaus kraujo nerasta, žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti, tiriant DNR, nerasta.

Ant tirti pateikto arbatinuko, rasta žmogaus kraujo, netinkamo asmens tapatybei nustatyti, tiriant DNR. Ant tirti pateiktos paklodės, rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti, tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su S. P. genotipu. Ant tirti pateikto antklodės užvalkalo, mėginyje Nr. 10 rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su S. P. genotipu. Ant tirti pateiktų dviejų tamponų su nuoplovomis ir stikliuko, paimtų po buto, esančio (duomenys neskelbtini), balkonu, rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti, tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su S. P. genotipu.

Ant tirti pateiktos balkono lango varčios, paimtos 2015 m. birželio 16 d. papildomai apžiÅ«rint įvykio vietÄ â€“ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), mėginyje Nr. 11 rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaiÅ¡iusių biologinių pėdsakų, tarp jų ir žmogaus kraujo, netinkamų asmens tapatybei nustatyti, tiriant DNR. Ant tirti pateiktos S. P. striukės, kelnių paimtų 2015 m. birželio 23 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iÅ¡ VÅ¡Ä® Jonavos ligoninės, rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti, tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su S. P. genotipu.

Ant tirti pateiktų A. K. kelnių, paimtų 2015 m. birželio 11 d., atliekant kratÄ jo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), mėginiuose Nr. 17 ir Nr. 20 rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti, tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su S. P. genotipu; mėginyje Nr. 18 rasta žmogaus kraujo, tačiau negalima atsakyti, kam jis priklauso, nes nustatytas miÅ¡rus DNR profilis, tinkamas dviejų vyrų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kur dominuojantis vyro genotipas sutampa su A. K. genotipu, Å¡alutinis – su S. P. genotipu.

Mėginyje Nr. 19 rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaiÅ¡iusių biologinių pėdsakų, tarp jų ir žmogaus kraujo, netinkamų asmens tapatybei nustatyti, tiriant DNR (2 t., b. l. 81–86).IÅ¡ 2015-06-11 alkotesterio parodymų duomenų Nr. 6810 matyti, kad A. K. nustatytas 0,86 promilių girtumas (3 t., b. l. 25).Nors kaltinamasis savo kaltės dėl nusikaltimo padarymo nepripažino, teigdamas, jog 2015 m. birželio 11 d. naktį nebuvęs motinos A. K. bute, prieÅ¡ sesers sugyventinį nesmurtavęs ir jo pro balkonÄ neiÅ¡metęs, tačiau aptarti nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, taip pat raÅ¡ytiniai teisme iÅ¡tirti įrodymai patvirtina, jog bÅ«tent kaltinamasis, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, tiesiogiai siekdamas S. P. mirties, sudavė jam ne mažiau kaip 11 smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas ir, iÅ¡mesdamas jį pro daugiabučio namo antro aukÅ¡to balkonÄ , tokiu bÅ«du sukeldamas nukentėjusiam nuo jo nusikalstamų veiksmų asmeniui dideles fizines kančias ir padarydamas jo mirtį sukėlusius sužalojimus, jį nužudė.A.

K. kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 2 dalyje, padarymu. Atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, jo veiksmuose nustatytas Å¡io straipsnio 6 punkte numatytas jo veikÄ kvalifikuojantis požymis, tai yra, kad jis itin žiauriai nužudė S. P..Baudžiamojoje byloje esanti 2015 m. rugsėjo 22 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. M665/15(02) neabejotinai patvirtina, kad S. P. mirtį sukėlęs sužalojimas – galvos sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs kraujo iÅ¡siliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu ir deÅ¡iniojo smegenų pusrutulio požievyje, galėjo bÅ«ti padarytas įvykio metu – 2015 m. birželio 11 d. ir buvo lemiama priežastimi, sukėlusia jo mirtį 2015 m. birželio 28 d.

Specialisto iÅ¡vadoje taip pat konstatuojami įvykio dienÄ jam padaryti kiti sužalojimai, kurie, remiantis 2015-12-22 papildoma specialisto iÅ¡vada Nr. pM23-M665/15(02), padaryti ne mažiau kaip 11 trauminių poveikių pasėkoje, ir esant S. P. gyvam, atskirai galėtų bÅ«ti vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamasis A. K., neigdamas savo kaltę dėl S. P. nužudymo, tvirtino iÅ¡ sesers buto išėjęs 2015 m. birželio 10 d. po iÅ¡gertuvių metu tarp jo, T. G. ir S. P. kilusio konflikto, ir nuėjęs tiesiai į policijÄ , o paskui namo.

Vėl į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), jis teigė ėjęs tik kitos dienos rytÄ , apie 5 val. Byloje esantis 2015 m. birželio 18 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus raÅ¡tas Nr. 20-IL-63786 patvirtina, kad T. G. ir A. K. iÅ¡ tikrųjų 2015 m. birželio 10 d. atvyko į Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK ir VPS OVG ir vyresniajam postiniui M. F. pranešė, kad iÅ¡gertuvių, vykusių (duomenys neskelbtini), metu jie buvo sumuÅ¡ti pažįstamo asmens.

Å ie raÅ¡ytiniai duomenys, o taip pat liudytojų M. F. ir T. G. parodymai patvirtina, kad tarp kaltinamojo ir S. P. vakarÄ prieÅ¡ įvykį kilo konfliktas, po kurio kaltinamasis su savo sugyventine nuėjo į policijos komisariatÄ , kur užtruko apie 5 minutes, ir grįžo namo. Policijos pareigÅ«nai kaltinamojo ir jo sugyventinės atvykimo faktÄ užfiksavo 21.10 val. Liudytoja T. G. parodė, kad nuo policijos komisariato iki jų namų ji su kaltinamuoju grįžo per pusvalandį, o nuo jų buto iki buto (duomenys neskelbtini) yra apie vieno kilometro atstumas, taigi A.

K. turėjo objektyviÄ galimybę grįžęs namo iÅ¡ policijos komisariato, sugyventinei užmigus, vėl nueiti į sesers butÄ , grįžti atgal į (duomenys neskelbtini), kur, prikėlęs sugyventinę, apie 5 val. ryto vėl nueiti į įvykio vietÄ . Be to, kaltinamojo versijÄ , kad jis 2015 m. birželio 11 d. naktį, apie 3 val., motinai A. K. priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), nebuvo, jokių smÅ«gių S. P. nesudavė ir jo pro balkonÄ neiÅ¡metė, paneigia nukentėjusiosios – jo sesers T.

S. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai. Jau tÄ pačiÄ Ä¯vykio dienÄ , apklausiama policijos pareigÅ«nų, ji patvirtino, kad kaltinamasis naktį apie 3 val. buvo atėjęs į jos butÄ - jÄ prikėlęs, prašė cigarečių, kurias pats, vakarÄ prieÅ¡ įvykį jai buvo atnešęs. Nukentėjusioji neabejodama teigė, kad gulėdama savo lovoje, kuri nuo S. P. lovos buvo nutolusi tik apie vienÄ metrÄ , matė ir girdėjo, kaip kaltinamasis jos sugyventiniui sudavė smÅ«gius, o Å¡is, muÅ¡amas kelis kartus pakartojo:

„A., nusiramink“. T. S. Å¡ios apklausos metu parodė, kad tuoj po to kaltinamasis S. P. iÅ¡metė pro balkonÄ . Tai jis padaryti tikrai galėjo, kadangi yra labai fiziÅ¡kai stiprus, o S. P. visa galva už kaltinamÄ jį žemesnis. Kaltinamojo gynybinę versijÄ paneigia ir raÅ¡ytiniai bylos duomenys. 2015 m. birželio 11 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokole rytÄ po įvykio kambaryje ir balkone užfiksuoti kraujo pėdsakai. Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė po įvykio kambaryje mačiusi daug pritiÅ¡kusio kraujo, kruvinÄ S. P. lovos patalynę, pėdsakus, vedusius link balkono, nors kraujo iki Å¡io įvykio namuose niekur nebuvo.

Pats kaltinamasis teigė, jog iš vakaro būdamas motinos namuose, nematė ant S. P. kraujo, jo nebuvo ir jų konflikto 2015 m. birželio 10 d. išgertuvių metu. Jis taip pat nurodė, jog jei būtų S. trenkęs, kraujas tikrai būtų pasirodęs. Liudytoja T. G. teigė, kad konflikto tarp S. P. ir kaltinamojo metu, o taip pat ir po to, kraujo ant S. P. ar savo sugyventinio rūbų nemačiusi. Atsižvelgus tiek ir T. S., tiek ir A. K. bei T. G. duotus parodymus tyrimo metu ir teisme, darytina išvada, kad iš vakaro kilusio konflikto metu S. P. sužalotas nebuvo.

Nei vienas iÅ¡ Å¡ių apklaustų asmenų nenurodė, kad A. K. ar koks kitas asmuo 2015 m. birželio 10 d. vakare, iÅ¡gertuvių bute metu bei po jų, butų mušęs S. P.. Tai patvirtina, jog A. K. bÅ«nant pas motinÄ bute, nebuvo kilusi situacija, kurioje ant kaltinamojo drabužių galėjo patekti S. P. kraujo. Tuo tarpu 2015 m. birželio 11 d. kratos, atliktos kaltinamojo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) protokolas patvirtina, kad virtuvėje esančioje skalbimo maÅ¡inoje paimtos sportinės tamsios spalvos A.

K. kelnės, ant kurių rastos kraujo žymės. Nors kaltinamasis ir neigia bet kokį fizinį kontaktÄ su nužudytuoju kaltinime nurodytu laiku, 2015 m. spalio 29 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto iÅ¡vada Nr. 140-(4874)-IS1-7119 patvirtina, kad ant rastų ir paimtų kaltinamojo bute jo kelnių yra S. P. kraujo. Minėta iÅ¡vada patvirtina ir tai, kad ant aptariamų kaltinamojo kelnių taip pat rasta žmogaus kraujo, kurio DNR profilis miÅ¡rus, tinkamas dviejų vyrų asmens tapatybei nustatyti, o tiriant DNR, dominuojantis vyro genotipas sutampa su A.

K. genotipu, o Å¡alutinis – su S. P. genotipu. BÅ«tent Å¡is įrodymas paneigia A. K. parodymus ir patvirtina T. S. parodymus apie tai, kad jos brolis A. K. 2015 m. birželio 11 d. naktį buvo atėjęs į savo motinos A. K. butÄ , naudojo prieÅ¡ sesers sugyventinį S. P. fizinį smurtÄ , suduodamas jam 2015 m. rugsėjo 22 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 665/15(02) nurodomus bei 2016 m. sausio 21 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto L.

G. paaiÅ¡kinime papildomai patvirtintus ne mažiau kaip 11 smÅ«gių, bÅ«dingų tiesioginiam smÅ«giniam kontaktui į įvairias kÅ«no vietas t. y. nesunkiai sužalojo S. P.. Kolegija, vertindama visumÄ teisme iÅ¡tirtų duomenų, daro iÅ¡vadÄ , jog pakanka aptariamų įrodymų, patvirtinančių, jog po smÅ«gių S. P. sudavimo, kaltinamasis, tęsdamas savo nusikalstamus ketinimus ir siekdamas jį nužudyti, iÅ¡stÅ«mė S. P. pro balkono langÄ , dėl ko pastarasis patyrė ne mažiau kaip 7 griuviminius trauminius poveikius, kurių pasėkoje po 17 dienų ligoninėje mirė.Kaltinamasis, tyrimo metu ir teisme neigdamas faktÄ , kad 2015 m. birželio 11 d. naktį buvo sugrįžęs į savo motinos butÄ ir naudojęs smurtÄ prieÅ¡ S. P., teisme tvirtino, jog prieÅ¡ S. P. tÄ naktį galėjo smurtauti kiti asmenys, atėję pas T.

S., jau jam bei jo sugyventinei išėjus iÅ¡ buto. Tačiau tokius jo parodymus paneigia, be kita ko, nuoseklÅ«s ir iÅ¡samÅ«s V. L. parodymai. Å is liudytojas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) namo pirmame aukÅ¡te toje pačioje laiptinėje kaip ir nužudytasis, teigė įvykio naktį apie 2 – 3 val. iÅ¡girdęs, kaip į jų laiptinę įėjo vienas, jo nuomone neblaivus asmuo, kuris užlipo į antrÄ aukÅ¡tÄ ir nuėjo į 5 butÄ . V. L. tvirtino, kad jis tikrai suprato, jog minėtas asmuo įėjo į butÄ Nr. 5, kadangi iÅ¡girdo vienÄ kartÄ sulojant Å¡unį, o jų laiptinėje Å¡uo buvo laikomas tik bute Nr.

5. Liudytojas pabrėžė, kad Å¡uo sulojo tik kartÄ , žmogui įeinant į butÄ , o jam įėjus, Å¡uo nutilo, daugiau nebelojo. Å i aplinkybė rodo, jog įvykio naktį į butÄ galėjo ateiti ir atėjo tik T. S. artimas asmuo, kurį T. S. Å¡uo atpažino kaip savÄ . Imant domėn tai, kad T. S. nurodė, jog jos laikomas ir namus saugantis Å¡uo ant Å¡eimos narių, tame tarpe ir ant A. K., nelodavo, o įvykio naktį, jos teigimu, Å¡uo taip pat nelojo, galima tikėti T. S. teiginiais, kad 2015 m. birželio 11 d. naktį į butÄ buvo atėjęs ir S. P. sumušė ne koks kitas asmuo, o bÅ«tent A.

K.. T. S. duotais tyrimo metu parodymais, kad S. P. per balkonÄ iÅ¡stÅ«mė jos brolis, kolegija tiki, kadangi juos patvirtina ir kiti liudytojo V. L. parodymai. Jis nurodė, kad į butÄ atėjusiam asmeniui įėjus į 5 butÄ , kurį laikÄ buvo tylu, jis negirdėjo jokio triukÅ¡mo. Tačiau praėjus apie 10 minučių, liudytojas savo miegamajame, kurio langai toje pačioje pusėje kaip ir buto Nr. 5 balkonas, iÅ¡girdo iÅ¡ lauko pusės sklidusį stiprų traÅ¡kėjimÄ , lyg bÅ«tų laužomi Å¡iferio lakÅ¡tai, tada garsÄ , kažkiek panašų į ūžesį, ir stiprų duslų trinktelėjimÄ .

Tai, kad įvykio naktį buvo girdimas triukÅ¡mas, sklidęs nuo pirmosios laiptinės, patvirtino ir liudytoja A. G., gyvenanti kitoje laiptinėje. Å i patvirtino, kad įvykio naktį jos kambario langas buvo praviras ir ji, pabudusi nuo triukÅ¡mo, trukusio apie 10 minučių, girdėjo kelių vyrų balsus bei keiksmažodžius. Vertinant Å¡ias aplinkybes kitų Å¡iame nuosprendyje aptariamų įrodymų kontekste, galima neabejoti T. S. tyrimo metu duotais parodymais, kad bÅ«tent A. K. mušė ir iÅ¡stÅ«mė S. P. per balkonÄ , ko pasėkoje Å¡iam buvo padaryti sunkÅ«s ir mirtį sukėlę kÅ«no sužalojimai.BÅ«tent aptartų liudytojų parodymai patvirtina ir T.

S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog A. K. smurtavo prieÅ¡ jos sugyventinį apie 5 – 10 minučių, o paskui, tuoj pat po panaudoto fizinio smurto, jį iÅ¡metė per balkono langÄ . Tokius jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriais kolegija tiki ir kuriais vadovaujasi, pagrindžia ir byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai. IÅ¡ 2015 m. birželio 16 d. papildomos įvykio vietos (duomenys neskelbtini) apžiÅ«ros protokolo matyti, kad ant buto balkono įstiklinimo varčios iÅ¡ lauko pusės ant kairiosios rėmo dalies, apie 45 cm aukÅ¡tyje nuo lango rėmo apačios, buvo rasti raudonos spalvos pėdsakai.

Atlikus ant lango rėmo rastų Å¡ių biologinių pėdsakų tyrimÄ , Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialistas 2015 spalio 29 d. iÅ¡vadoje Nr. 140-(4874)-IS1-7119 nurodė, jog ant tirti pateiktos balkono lango varčios rasta ne mažiau kaip dviejų asmenų susimaiÅ¡iusių biologinių pėdsakų, tarp jų ir žmogaus kraujo. Nors iÅ¡vadoje nurodoma, kad rasti biologiniai pėdsakai nėra tinkami asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, tačiau Å¡ie duomenys patvirtina, jog prieÅ¡ S. P. iÅ¡kritimÄ pro balkono langÄ , prie balkono lango rėmo lietėsi ne tik jis pats, bet ir dar vienas asmuo.

Å iuos duomenis vertinant nukentėjusiosios T. S. ir liudytojo V. L. parodymų kontekste (jog S. P. pro balkono langÄ iÅ¡krito ar buvo iÅ¡stumtas praėjus apie 10 minučių nuo A. K. atėjimo į butÄ ir neužilgo po smÅ«gių sudavimo), o taip pat ir ryÅ¡ium su kitame kriminalistinių tyrimų centro specialisto iÅ¡vados punkte nurodomomis iÅ¡vadomis, kad ant kaltinamojo kelnių buvo rasta miÅ¡raus DNR profilio žmogaus kraujo, kur dominuojantis vyro genotipas sutampa su A. K. genotipu, Å¡alutinis – su S. P. genotipu, bei rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaiÅ¡iusių biologinių pėdsakų, tarp jų ir žmogaus kraujo, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, teisėjų kolegija sprendžia, kad bÅ«tent A.

K. įvykio metu buvo bute (duomenys neskelbtini), mušė savo sesers sugyventinį, po ko su S. P. buvo balkone ir pastarÄ jį per balkono langÄ iÅ¡stÅ«mė. Kad S. P. negalėjo iÅ¡kristi ir neiÅ¡krito per balkono langÄ pats, neatsargiai elgdamasis balkone ar dėl girtumo, patvirtina 2015-12-22 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. pM 23-M665/15(02), kurioje teigiama, jog spendžiant pagal sužalojimų pobÅ«dį ir lokalizacijÄ , S. P. iÅ¡ aukÅ¡tumos nukrito aukÅ¡tielninkas ir daugiau deÅ¡ine puse, o galvos sumuÅ¡imas su kraujo iÅ¡siliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu padarytas galvos (pakauÅ¡io sritimi) kontaktuojant su kietu buku pagrindu.

BÅ«tent aptariama specialisto iÅ¡vada patvirtina, kad nužudytasis per balkono langÄ negalėjo iÅ¡kristi pats, dėl neatsargumo, o buvo iÅ¡stumtas jam prieÅ¡ tai stovint į langÄ nugara, dėl to krito aukÅ¡tielninkas ir pakauÅ¡io sritimi kontaktavo su kietu pagrindu, kas sukėlė jam sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Kad nužudytasis krito aukÅ¡tielninkas, pakauÅ¡iu atsitrenkdamas į kietÄ pavirÅ¡ių, tačiau buvo rastas gulintis ant pilvo, paaiÅ¡kinama T. S. parodymais, kuri teigė, jog jai raginant jį Å¡liaužti tolyn į matomÄ vietÄ , jis dar bandė Å¡liaužti, tačiau nebepajėgė.

Negalima neaptarti aplinkybės, kad aukščiau paminėti įvykio vietos apžiūros protokolas bei specialisto išvada patvirtino, jog ant nukentėjusiosios T. S. lovos paklodės buvo rastas vyro kraujo, kurio genotipas tiriant DNR sutapo su S. P. genotipu. T. S. negalėjo logiškai paaiškinti, kaip ant jos lovos paklodės atsirado S. P. kraujas. Teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais taip pat nebuvo kategoriškai patvirtinta, kokiomis aplinkybėmis S. P. kraujas atsirado ant paklodės lovos, kurioje kaltinime nurodytu laiku miegojo T.

S.. Pati S. teisme aiškino, kad kaltinime nurodytu laiku girta miegojo savo lovoje, kai atėjęs nakties metu A. K. paklausė, kur yra cigaretės. Po to ji tik girdėjusi S. P. žodžius „A., apsiramink, nustok“ ir mačiusi tamsoje tik pakeltas A. K. rankas. Po to vėl užmigusi, o kaip buvo mušamas S. P. ji nemačiusi. Netikėdama tokiais T. S. parodymais, vertindama juos kaip siekį padėti broliui išvengti baudžiamosios atsakomybės, ir dėl aukščiau šiame nuosprendyje išdėstytų motyvų vadovaudamasi tyrimo metu T.

S. duotais detaliais parodymais apie tai, jog ji matė, kaip brolis sudavė smÅ«gius sugyventiniui, o po to jį iÅ¡stÅ«mė per balkono langÄ , kolegija pripažįsta, jog Å¡iaip alkoholio nevengianti T. S. ir įvykio naktį girta miegojo po iÅ¡gertuvių. BÅ«tent jos girtumu bei siekiu padėti broliui ir galima paaiÅ¡kinti tÄ aplinkybę, jog ji negalinti pagrįsti, kaip ant paklodės lovos, kurioje ji gulėjo, atsirado nužudytojo kraujas. Akivaizdu, jog kraujas ant T. S. lovos galėjo atsirasti tik po to, kai S. P. buvo sumuÅ¡tas A.

K., nes iki to laiko S. P. nebuvo sumuÅ¡tas, nebuvo kruvinas. Imant domėn tai, jog lova, kurioje miegojo S. P. buvo visai Å¡alia T. S. lovos, kad ant jo lovos patalynės bei ant grindų ties T. S. lova buvo didžiulis nužudytojo kraujo kiekis, galima daryti iÅ¡vadÄ , jog S. P., tuo po sumuÅ¡imo buvo iÅ¡temptas iÅ¡ lovos, tempiamas link balkono. BÅ«tent jį jau sužalotÄ tempiant, pastarasis galėjo prieÅ¡intis, ramstytis į T. S. lovÄ . Tad kraujas ant T. S. lovos galėjo atsirasti bÅ«tent tuo metu, kai jis buvo tempiamas iÅ¡ savo lovos į balkonÄ , o T.

S. Å¡ios aplinkybės miego bÅ«senoje ar dėl girtumo galėjo ir nematyti.Kad S. P. sumušė ir per balkonÄ iÅ¡stÅ«mė ne T. S. (kaip bandė teisme įrodinėti kaltinamasis), patvirtina tai, jog ji fiziÅ¡kai akivaizdžiai silpnesnė už S. P., dėl negalios sunkiai vaikÅ¡tanti net namuose su vaikÅ¡tyne. Be to, ji su sugyventiniu nesipyko, neturėjo jokio motyvo jį sužaloti ar nužudyti. O nuosprendyje aptarti įrodymai patvirtina, jog bÅ«tent A. K. turėjo sumanymÄ ir motyvÄ nužudyti S. P., kuriuos ir įgyvendino.Pagal BK 129 straipsnį baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimÄ kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo mirties) yra priežastinis ryÅ¡ys, t. y. nukentėjusiojo mirtis – dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas.

Aptarti įrodymai patvirtina, kad bÅ«tent kaltinamasis sudavė daugybinius smÅ«gius nukentėjusiajam į įvairias, be kita ko ir gyvybiÅ¡kai svarbias, kÅ«no vietas – galvÄ , krÅ«tinę, – ir po to jį iÅ¡metė pro balkonÄ iÅ¡ antro daugiabučio namo aukÅ¡to. Atsižvelgiant į specialisto iÅ¡vadoje nurodomos S. P. mirčiai lemiamÄ Ä¯takÄ turėjusius kritimo iÅ¡ aukÅ¡tumos sužalojimus, darytina iÅ¡vada, kad A. K. atliko veiksmus, kurie tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susiję su S. P. mirtimi po 17 dienų nuo įvykio, tai yra 2015 m. birželio 28 d.Kolegija, įvertinusi visumÄ aptartų duomenų, daro iÅ¡vadÄ , jog ne atskiri aptarti įrodymai, o jų visuma, gretinant kiekvienÄ jų tarpusavyje, patvirtina, kad bÅ«tent A.

K. turėjo motyvÄ nužudyti S. P. ir savo nusikalstamus ketinimus įgyvendino. T. G. ir paties kaltinamojo parodymai patvirtina, kad tarp A. K. ir S. P. įvykio iÅ¡vakarėse įvyko konfliktas, po kurio kaltinamasis ir T. G. net kreipėsi dėl S. P. veiksmų į policijÄ . Kad A. K. buvo užpykęs ant nužudytojo, patvirtina tiek policijos darbuotojo parodymai, tiek ir T. G. parodymai tyrimo metu, kad A. K., jÄ pakėlęs iÅ¡ miego, reikalavo eiti kartu su juo į namus pas seserį – T. S., kaip jis nurodė „užmuÅ¡ti S.“.

BÅ«tent tai dar kartÄ patvirtina, kad A. K. į namus pas T. S. sugrįžo, S. P. sumušė ir iÅ¡stÅ«mė jį per balkonÄ vedinas kerÅ¡to dėl prieÅ¡ tai vykusio konflikto bei S. P. veiksmų – grasinimo plaktuku jam bei T. G..Sprendžiant ar kaltinamojo veiksmai gali bÅ«ti vertinami kaip itin žiaurÅ«s, svarbu įvertinti, ar kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo bÅ«do ar kitų aplinkybių pasireiÅ¡kia ypatingu žiaurumu. Teismų praktikoje nužudymas pripažįstamas itin žiauriu tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu bÅ«du (pvz. nuodijant skausmingai veikiančiais nuodais, deginant, užkasant, numetant iÅ¡ didelio aukščio ir pan.) arba padarant nukentėjusiajam daug kÅ«no sužalojimų.

Nužudymas kvalifikuojamas pagal šį punktÄ , jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo ypatumÄ . Ä®statymų leidėjo vartojama sÄ voka ,,itin žiauriai“ yra vertinamasis požymis, todėl teismas konstatuoja tokį nužudymo ypatumÄ , remdamasis objektyviai nustatytomis įvykio aplinkybėmis. Tai požymis, kuris nustatomas įvertinus panaudoto smurto pobÅ«dį, jo trukmę, intensyvumÄ , įrankius, padarytų sužalojimų kiekį, jų lokalizacijÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252/2011, 2K-253/2011).

Nustatyta, kad kaltinamasis 5 – 10 min. laikotarpiu suduodamas S. P. ne mažiau kaip vienuolika smÅ«gių į įvairias, be kita ko ir pakartotinai į gyvybiÅ¡kai svarbias kÅ«no vietas, padarė Å¡iam daugybinius kÅ«no sužalojimus, kurie, esant S. P. gyvam, bÅ«tų vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Tuoj po Å¡ių veiksmų atlikimo jis iÅ¡metė savo sesers sugyventinį pro balkonÄ . Tai, kad S. P. smÅ«gių jam sudavimo metu jautė fizinį skausmÄ , patvirtina ir specialisto iÅ¡vadoje jam konstatuojami sužalojimai, bÅ«dingi asmeniui ginantis nuo užpuolimo.

Be to, ant balkono lango varčios randami rankų pėdsakai, kuriuose iÅ¡skiriami dviejų asmenų biologiniai pėdsakai, rodo, jog prieÅ¡ nukrisdamas, S. P. bandė laikytis už lango varčios. Nors A. K. smurtiniai veiksmai tęsėsi gana trumpÄ laikÄ ir ribotoje erdvėje, Å¡iuo atveju tai kvalifikuojamojo požymio nepaneigia. Kvalifikuojant veikÄ pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ , taip pat bÅ«tina nustatyti kaltininko psichinį santykį su nužudymo bÅ«du, tai yra, ar jis suvokė, jog daro nužudymÄ itin žiauriai.

A. K. smurtavo prieÅ¡ nukentėjusį, tikslingai įėjęs naktį į miegančių asmenų namus, nepaisydamas to, kad tame pačiame kambaryje per metrÄ nuo nužudytojo lovos, gulėjo neįgali kaltinamojo sesuo – S. P. sugyventinė T. S., taip pat neįgali A. K. – kaltinamojo motina. Teisiamasis, sudavęs daugybinius smÅ«gius S. P. į galvÄ , krÅ«tinę bei kitas kÅ«no vietas, toliau besÄ lygiÅ¡kai siekdamas muÅ¡amo asmens mirties, iÅ¡metė jį pro balkono langÄ , dėl ko pastarasis patyrė ne mažiau kaip septynis kritiminius trauminius poveikius.

Nors specialistų iÅ¡vadoje konstatuojama, kad S. P. dėl patirtos galvos traumos neteko sÄ monės ir iki mirties 17 dienų jos neatgavo, tačiau Å¡iuo atveju neturi reikÅ¡mės, kiek laiko nukentėjusysis po panaudoto smurto iki mirties jautė kÅ«no sužalojimų sukeltÄ skausmÄ . Toks brutalus ir įžūlus kaltinamojo elgesys bei dar prieÅ¡ iÅ¡metant S. P. padarytų sužalojimų iÅ¡sidėstymas ant kÅ«no, teisėjų kolegijos vertinimu, peržengia paprasto (nekvalifikuoto) nužudymo ribas ir leidžia spręsti, kad nužudymas buvo padarytas tokiomis aplinkybėmis, kurios atitinka kvalifikuojamojo požymio „itin žiauriai“ turinį, todėl padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ .

             Ekspertai, iÅ¡tyrę psichinę nuteistojo sveikatÄ , konstatavo, jog jis nusikalstamos veikos metu savo veiksmus suvokė ir galėjo vertinti. Atsižvelgiant į nukentėjusiajam suduotų smÅ«gių skaičių (mažiausia 11), padarytų kÅ«no sužalojimų pobÅ«dį (fizinis smurtas panaudotas, matant kaltinamojo seseriai – S. P. sugyventinei, pakartotiniai smÅ«giai suduoti į gyvybiÅ¡kai svarbias kÅ«no vietas), smurto intensyvumÄ (tuojau po smÅ«gių sudavimo, kaltinamasis iÅ¡metė S. P. pro balkonÄ ), teisėjų kolegija sprendžia, jog kaltininkas turėjo suvokti, jog aukščiau paminėtų smurtinių veiksmų atlikimas sukelia didelę fizinę kančiÄ .

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo sugyventinė nurodė, jog jai ir A. K. grįžus namo, kaltinamasis jai siÅ«lė eiti užmuÅ¡ti S. P., kas rodo iÅ¡ankstinį jo sumanymÄ atlikti nusikalstamus veiksmus sesers sugyventinio atžvilgiu. Todėl darytina iÅ¡vada, kad kaltinamasis A. K. nužudė S. P., veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia, tai yra jis, atlikdamas sistemingus nukentėjusįjį žalojančius veiksmus, suvokė, kad savo veiksmais gali sutrikdyti muÅ¡amo asmens sveikatÄ ar atimti jam gyvybę, norėjo taip veikti ir kryptingai to siekė.

Remiantis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad kaltinamasis A. K., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, itin žiauriai nužudė S. P., jo nusikalstama veika visiÅ¡kai įrodyta, kvalifikuota teisingai ir atitinka BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyto nusikaltimo požymius. Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais. Nesant įstatyminių sÄ lygų, numatytų BK 54 straipsnio 3 dalyje, 62 straipsnyje, nėra objektyvaus pagrindo skirti A.

K. Å¡velnesnę bausmę nei įstatymo sankcijoje numatytoji bausmė. Kaltinamasis yra teisiamas už labai sunkaus nusikaltimo padarymÄ , todėl BK 75 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimÄ , jam netaikytinos.A. K. padarė vienÄ labai sunkų baigtÄ nusikaltimÄ . Atsižvelgiant į nukentėjusiosios T. S., liudytojos T. G. parodymus, S. P. padarytų sužalojimų mastÄ ir lokalizacijÄ , pasirinktÄ nusikalstamos veikos padarymo bÅ«dÄ , teismas sprendžia, kad A.

K. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, turėdamas konkretų tikslÄ atkerÅ¡yti S. P.. Jis vienodai kryptingai siekė sutrikdyti jo sveikatÄ ar jį nužudyti, nuo pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu nepripažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , neigė 2015 m. birželio 11 d. naktį buvęs savo motinos A. K. bute. Nesant BK 59 straipsnio 1 dalyje numatytų sÄ lygų, nėra pagrindo spręsti apie kaltininko atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimÄ . Negalima teigti, jog tokius kaltinamojo veiksmus iÅ¡Å¡aukė neteisėtas ar provokuojantis bei rizikingas paties nužudytojo elgesys, arba, kad veika buvo padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiojo veiksmai.

Akivaizdu, jog jei tokie veiksmai ir bÅ«tų buvę (ko kolegija atsižvelgdama į aptartus įrodymus nepripažįsta), toks elgesys jau buvo seniai pasibaigęs ir nebuvo jokio pagrindo už juos kerÅ¡yti. NusikalstamÄ veikÄ A. K. padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio. IÅ¡ 2015-06-11 alkotesterio parodymų duomenų Nr. 6810 matyti, kad A. K. nustatytas 0,86 promilių girtumas. Toks apsvaigimas vertintinas kaip vidutinis girtumo laipsnis, bÅ«tent girtumas, kolegijos nuomone, iÅ¡Å¡aukė kaltinamojo agresyvų ir nekritiÅ¡kÄ savo veiksmams elgesį, kas turėjo įtakos jo nusikaltimo padarymui.

Todėl aplinkybė, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė asmuo, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui, pripažintina kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis A. K. teistas už turtinio pobÅ«džio nusikaltimo padarymÄ , taip pat už savo tėvo nesunkų sveikatos sutrikdymÄ bei kito asmens itin žiaurų nužudymÄ . Å iÄ nusikalstamÄ veikÄ jis padarė praėjus trims mėnesiams po bausmės atlikimo už analogiÅ¡ko nusikaltimo – nužudymo itin žiauriai, padarymÄ , neiÅ¡nykus ir nesant panaikintam teistumui, iÅ¡vadų iÅ¡ ankstesnių teistumų jis nepadarė.

Administracine tvarka nebaustas. VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare gydėsi du kartus, diagnozė – patologinis asmenybės vystymasis, tačiau 2015 m. liepos 29 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos specialisto išvados Nr. 93TPK-691 duomenimis, kaltinamajam nenustatyti lėtiniai ar laikini psichikos sutrikimai, dėl kurių jis negalėtų adekvačiai suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės nagrinėjamai bylai. VšĮ Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas.

Išėjęs iÅ¡ pataisos namų kaltinamasis nedirbo. AptariamÄ labai sunkų nusikaltimÄ , sukėlusį negrįžtamas pasekmes, A. K. padarė prieÅ¡ savo sesers sugyventinį, dėl menkavertės priežasties. Jis pataisos namų charakterizuojamas patenkinamai, be kita ko, apibÅ«dinamas kaip impulsyvaus bÅ«do, manipuliatyvus, linkęs problemas neigti, o ne jas spręsti, nepripažįstantis savo klaidų. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, taip pat į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ bei atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, jam skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, ankstesnius teistumus, padarytos veikos pobÅ«dį ir kitas aptartas svarbias aplinkybes, nustatytinas didesnis nei įstatymo sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.Kadangi tyčinę nusikalstamÄ veikÄ , už kuriÄ teisiamas, A.

K. padarė bÅ«damas anksčiau teistas už analogiÅ¡ko labai sunkaus nusikaltimo padarymÄ , jo teistumas neiÅ¡nykęs ir nepanaikintas, o Å¡ioje baudžiamojoje byloje jis pripažintinas kaltu dėl naujo labai sunkaus nusikaltimo padarymo, vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis, jis pripažintinas pavojingu recidyvistu. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 str.).

Civilinis ieÅ¡kovas Kauno teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 4339,52 Eur (keturių tÅ«kstančių trijų Å¡imtų trisdeÅ¡imt devynių eurų 52 ct) turtinės žalos, patirtos gydant S. P., atlyginimo (1 t., b. l. 96).Turtinės žalos samprata yra suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal Å¡iÄ teisės normÄ Å¾ala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų <...>.

Civilinis ieÅ¡kovas kaltinamojo nusikalstamais veiksmais patyrė turtinę žalÄ , kuri atsirado dėl tyčinių neteisėtų kaltinamojo veiksmų, jo nusikalstama veika tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susijusi su civilinio ieÅ¡kovo patirta turtine žala, civilinis ieÅ¡kinys pagrįstas pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, todėl tenkintinas.Kaltinamasis A. K., vadovaujantis BPK 140 straipsniu, buvo laikinai sulaikytas ikiteisminio tyrimo metu nuo 2015 m. birželio 11 d., Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartimi kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė suėmimas, kurios terminas skaičiuotinas nuo 2015 m. birželio 11 d., todėl laikinojo sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas įskaitytinas į paskirtos bausmės laikÄ .Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė suėmimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paliktina nepakeista.Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:- 2015-06-11 įvykio vietos apžiÅ«ros metu paimti raudonos spalvos dėmės nuoplova nuo bortelio, raudonos spalvos dėmės prie akmens nuoplova, stikliukas, plaktukas, paklodė, užvalkalas, arbatinukas, saugomi kartu su byla, supakuoti dėžėje Nr. 1 (1 t., b. l. 9–26), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini;- 2015-06-16 papildomos įvykio vietos apžiÅ«ros metu (1 t., b. l. 27–35) paimta lango varčia su stiklu iÅ¡ balkono, 2015-12-16 nutarimu grÄ Å¾inta nukentėjusiajai T.

S. (1 t., b. l. 159 – 160), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina nukentėjusiajai;- 2015-06-11 kratos A. K. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), metu (1 t., b. l. 152 – 153) paimti A. K. drabužiai: sportinės kelnės, džemperis, saugomi prie baudžiamosios bylos teisme, dėžėje Nr. 1, nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾intini A. K.;- 2015-06-23 daiktų pateikimo metu iÅ¡ VÅ¡Ä® Jonavos ligoninės paimti S. P. sukarpyti drabužiai: kelnės, striukė, trumpikės (1 t., b.l. 157), saugomi kartu su byla, dėžėje Nr. 1, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini;- 2016-06-15 daiktų pateikimo metu iÅ¡ nukentėjusiosios T.

S. paimtas mėlynos spalvos chalatas (1 t., b. l. 156), saugomas kartu su byla teisme, dėžėje Nr. 1, nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾intinas T. S.;- 2015-06-11 A. K. asmens kratos metu (2 t., b. l. 28–31) paimtas 5 balto metalo raktų ryÅ¡ulys, 2015-12-21 nutarimu perduotas Kauno tardymo izoliatoriui grÄ Å¾inti A. K. (1 t., b. l. 161-164), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas A. K.;- 2015-06-11 A. K. asmens kratos metu paimta jo asmens tapatybės kortelė (2 t., b. l. 28–31), perduota Kauno tardymo izoliatoriaus įskaitos skyriui (3 t., b. l. 24), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotina institucijos, vykdysiančios nuteistajam bausmę, administracijai, saugoti iki A.

K. bausmės atlikimo;- kompaktiniai diskai su GMP kvietimo garso įrašais, gauti iš Bendrojo pagalbos centro ir Greitosios medicinos pagalbos centro (1 t., b. l. 171, 173), saugomi prie baudžiamosios bylos teisme dėžėje Nr. 1, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini;- kompaktinis diskas su nukentėjusiosios T. S. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo medžiaga – priedas prie 2015-06-16 T. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolo, saugomas prie baudžiamosios bylos medžiagos teisme, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas baudžiamojoje byloje.Baudžiamojoje byloje pateikti duomenys, kad Lietuvos Respublikos Kriminalistinių tyrimų centro atliktų specialisto išvadų Nr. 140-(4875)-IS1-5720 ir 140-(4874)-IS1-7119 kainos yra 96,80 eurų ir 484 eurai (2 t., b. l. 74–76, 80–86).

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 3 punktu, proceso iÅ¡laidas sudaro ekspertams, specialistams (...) iÅ¡mokami pinigai, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai jie Å¡ias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį. Tyrimus atliko Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centras, kurių darbuotojai gauna darbo užmokestį. Å iais atvejais, kai ekspertai, specialistai ir vertėjai atlieka savo darbÄ pagal tarnybines pareigas, darbo užmokestį jiems moka juridinis asmuo, kuriame jie dirba. Esant Å¡ioms aplinkybėms iÅ¡laidas, susijusias su tyrimų atlikimu, priteisti iÅ¡ A.

K. nėra įstatyminio pagrindo. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305 ir 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : A. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir nubausti jį laisvės atėmimu 18 (aÅ¡tuoniolikai) metų, pirmuosius 5 (penkerius) metus bausmės paskiriant atlikti kalėjime, o likusiÄ bausmės dalį paskiriant atlikti pataisos namuose.Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo Å¡io nuosprendžio paskelbimo dienos.

Pripažinti A. K. pavojingu recidyvistu (BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės laikÄ Ä¯skaityti A. K. kardomajame kalinime (suėmime) iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo jo sulaikymo BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka 2015 m. birželio 11 d., iki Å¡io nuosprendžio paskelbimo dienos. KardomÄ jÄ priemonę A. K. – suėmimÄ â€“ palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, jÄ panaikinti.

Civilinio ieÅ¡kovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai. Priteisti iÅ¡ A. K. 4339,52 Eur (keturis tÅ«kstančius tris Å¡imtus trisdeÅ¡imt devynis eurus 52 ct) turtinės žalos atlyginimÄ . Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:- 2015-06-11 įvykio vietos apžiÅ«ros metu paimtus raudonos spalvos dėmės nuoplovÄ nuo bortelio, raudonos spalvos dėmės prie akmens nuoplovÄ , stikliukÄ , plaktukÄ , paklodę, užvalkalÄ , arbatinukÄ , perduotus kartu su byla, supakuotus dėžėje Nr. 1 (1 t., b. l. 9–26), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;- 2015-06-16 papildomos įvykio vietos apžiÅ«ros metu (1 t., b. l. 27–35) paimtÄ lango varčiÄ su stiklu iÅ¡ balkono, 2015-12-16 nutarimu grÄ Å¾intÄ nukentėjusiajai T.

S. (1 t., b. l. 159 – 160), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti nukentėjusiajai;- 2015-06-11 kratos A. K. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), metu (1 t., b. l. 152 – 153) paimtus A. K. drabužius: sportines kelnes, džemperį, saugomus prie baudžiamosios bylos teisme, dėžėje Nr. 1, nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾inti A. K.; - 2015-06-23 daiktų pateikimo metu iÅ¡ VÅ¡Ä® Jonavos ligoninės paimti S. P. sukarpytus drabužius: kelnes, striukę, trumpikes (1 t., b.l. 157), saugomus kartu su byla dėžėje Nr. 1, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti; - 2016-06-15 daiktų pateikimo metu iÅ¡ nukentėjusiosios T.

S. paimtÄ mėlynos spalvos chalatÄ (1 t., b. l. 156), saugomÄ kartu su byla teisme, dėžėje Nr. 1, nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾inti T. S.;- 2015-06-11 A. K. asmens kratos metu (2 t., b. l. 28–31) paimtÄ 5 balto metalo raktų ryÅ¡ulį, 2015-12-21 nutarimu perduotÄ Kauno tardymo izoliatoriui grÄ Å¾inti A. K. (1 t., b. l. 161-164), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti A. K.;- 2015-06-11 A. K. asmens kratos metu paimtÄ jo asmens tapatybės kortelę (2 t., b. l. 28–31), perduota Kauno tardymo izoliatoriaus įskaitos skyriui (3 t., b. l. 24), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti institucijos, vykdysiančios nuteistajam bausmę, administracijai, saugoti iki A.

K. bausmės atlikimo;- kompaktinius diskus su GMP kvietimo garso įraÅ¡ais, gautais iÅ¡ Bendrojo pagalbos centro ir Greitosios medicinos pagalbos centro (1 t., b. l. 171, 173), saugomus prie baudžiamosios bylos teisme dėžėje Nr. 1, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;- kompaktinį diskÄ su nukentėjusiosios T. S. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo medžiaga – priedÄ prie 2015-06-16 T. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolo, saugomÄ prie baudžiamosios bylos medžiagos teisme, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktin baudžiamojoje byloje.Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro iÅ¡laidų specialistų tyrimams proceso iÅ¡laidomis nepripažinti ir iÅ¡ A.

K. nepriteisti.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismÄ . Teisėjai                                                                                                                     Kęstutis Dargužis                                                                                                               Giedrius Endriukaitis                                                                                                                                    Algirdas Jaliniauskas                            Â