2020-12-16 Nr. AB-23922-3-61-3-02226-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2146-261/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02226-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovui Neries regioninio parko direkcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas G. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Neries regioninio parko direkcijos (toliau – ir Direkcija, atsakovas) 2018 m. kovo 28 d. raštą Nr. V3-110(2.7) „Dėl atsakymo į 2017 m. birželio 14 d. skundą pateikimo“ (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. birželio 14 d. skundą dėl prieplaukos įrengimo saugomojoje teritorijoje teisėtumo ir į jį išsamiai atsakyti įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti jam bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai (toliau – VTPSI) 2017 m. birželio 14 d. pateikė pranešimą dėl plūduriuojančio liepto įrengimo teisėtumo, prašydamas pranešti apie prašymo nagrinėjimo rezultatus. VTPSI 2017 m. liepos 19 d. raštu persiuntė pareiškėjo pranešimą vertinti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui (toliau – Vilniaus RAAD), kuris 2017 m. rugpjūčio 17 d. raštu persiuntė pranešimą nagrinėti atsakovui. Atsakovas pareiškėjui atsakymą pateikė 2017 m. rugsėjo 5 d. raštu, kurį Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 5 d. sprendimu panaikino ir įpareigojo atsakovą išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. birželio 14 d. skundą savo kompetencijos ribose.

3. Pareiškėjo teigimu, atsakovas skundžiamame Rašte prieplaukos teisėtumo klausimu neišreiškė jokios valios ir savo neveikimo nepagrindė jokiais teisės aktais. Atsakovo pateiktą informaciją, kad nėra objekto, kurio įrengimo teisėtumą galėtų įvertinti, pareiškėjas laikė biurokratizmu. Pažymėjo, kad teisėtas ar neteisėtas yra ne pats objektas (prieplauka, lieptas), bet veiksmas – jo įrengimas.

4. Pareiškėjas teigė, jog atsakovui yra žinoma, kad plūduriuojanti prieplauka buvo įrengta neteisėtai – saugomoje teritorijoje ir nesuderinus jos projekto ir laikymo sąlygų su atsakovu. Atsakovas turi pareiškėjo pateiktus įrodymus (nuotraukas), įrodančius, kad prieplaukos dalis buvo įrengta Karoliniškių valstybiniame kraštovaizdžio draustinyje, be to, ir Vilniaus RAAD, persiųsdamas skundą atsakovui, nurodė, kad atlikus patikrinimą nustatyta, jog yra įrengtas plūduriuojantis lieptas, kurio dalis plaukiojančio patenka į saugomą teritoriją. Prieplaukos (liepto) projektas ir laikymo sąlygos nebuvo suderintos su atsakovu. Atsakovas visiškai nepaiso kitų institucijų patikrinimais vietoje nustatytų faktų ir vadovaujasi nepagrįstomis subjektyviomis prielaidomis apie neegzistuojantį projektą, kuris niekada nebuvo pateiktas atsakovui.

5. Pareiškėjas nurodo, kad jis niekada nebuvo informuotas apie faktinių duomenų patikrinimą, todėl buvo pažeista jo teisė dalyvauti tikrinant faktinius duomenis vietoje ir teikti savo nuomonę administracinės procedūros metu kylančiais klausimais (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 20 str. 1 d. 6 p.). Raštas yra popierinio ir neantspauduoto rašto nepatvirtinta kopija, neautorizuota valstybėje informacinėje sistemoje ir nepasirašyta saugiu elektroniniu parašu, ir neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų.

6. Pareiškėjo teigimu, atsakovas pažeidė procedūras ir taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, iš esmės neišnagrinėjo kelto klausimo dėl plūduriuojančios prieplaukos (liepto) teisėtumo, nemotyvavo ir teisės aktais nepagrindė šio neveikimo, tinkamai neįformino individualaus administracinio akto ir nepateikė administracinės procedūros sprendimo, t. y. neišnagrinėjo 2017 m. birželio 14 d. skundo.

7. Atsakovas Direkcija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas nurodė, jog sprendžiant, ar skundžiamas Raštas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, būtina atsižvelgti į tai, ko pareiškėjas prašė 2017 m. birželio 14 d. skunde. Pareiškėjo skunde buvo nurodyta faktinė aplinkybė –tam tikroje vietoje, kurią jis vertina kaip Karoliniškių kraštovaizdžio draustinį, yra pastatyta prieplauka. Pareiškėjas prašė „patikrinti, ar tai savavališka statyba, nes spėjama, kad tokiam statiniui valstybinėje žemėje saugomoje teritorijoje paviršinių vandenų apsaugos zonoje yra reikalingas leidimas, apie kurį viešos informacijos nepavyko rasti.“ Direkcija, atsižvelgdama į savo kompetenciją, turėjo patikrinti, ar prieplauka buvo įrengta teisėtai. Rašte yra nurodytos teisės normos, kurių pagrindu prieplaukos įrengimo teisėtumas yra įvertintas (nepriklausomai nuo to, kad Rašte konstatuota, jog prieplaukos nebėra). Rašte taip pat nurodyta, kad Karoliniškių kraštovaizdžio draustinio riba eina Neries upės pakrante, bei šios išvados teisinis pagrindas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1410 bei 2008 m. balandžio 2 d. nutarimas Nr. 318. Pareiškėjui yra atsakyta, jog jis nevisiškai tiksliai įvertino, kad plaukiojanti prieplauka yra vienareikšmiškai laikytina įrengta Karoliniškių kraštovaizdžio draustinyje, nes pastarojo riba baigiasi ties Neries upe, o plaukiojanti prieplauka (jos didžioji dalis) yra įrengta jau pačioje upėje, kuri nepatenka į draustinio teritoriją. Rašte nurodyta ir tai, kokios normos dėl plaukiojančios prieplaukos teisėtumo įvertinimo taikytinos tiek tuo atveju, jeigu laikytina, kad plaukiojanti prieplauka įrengta ne draustinio teritorijoje, tiek ir tuo atveju, jeigu laikoma, kad ji įrengta draustinio teritorijoje.

9. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas prašė įvertinti, ar prieplauka (lieptas) nėra laikytina savavališka statyba, gavo atsakymą iš VTPSI, kad tai nėra statinys (taigi, dėl to savaime tai negali būti laikoma savavališka statyba), o iš atsakovo – kad iš esmės plūduriuojantis lieptas yra laikytinas įrengtu teisėtai, nes jis visas nepatenka į Karoliniškių kraštovaizdžio draustinį. Be to, atsakovas nurodė ir tai, kad, net jeigu būtų laikoma, kad ji įrengta į Karoliniškių kraštovaizdžio draustinyje, tokia prieplauka galėtų būti, jeigu jos projektas ir laikymo konkrečiame vandens telkinyje sąlygos būtų suderintos su Direkcija. Toks atsakymas, kai buvo prašoma įvertinti teisėtumą, atsakovo nuomone, yra pakankamai motyvuotas ir pagrįstas.

10. Atsakovas sutiko su pareiškėju, kad Raštas nebuvo antspauduotas ir pasirašytas elektroniniu parašu, tačiau teigė, kad tokie formalūs trūkumai nesudaro pagrindo panaikinti administracinio sprendimo. Tai, kad pareiškėjas nebuvo kviestas į patikrinimą, nesudaro pagrindo panaikinti Raštą, nes ginčo tarp šalių dėl faktinių aplinkybių nėra – tam tikru laikotarpiu prieplauka buvo, o vėliau jos neliko. Net jeigu pareiškėjas ir būtų buvęs pakviestas į faktinių duomenų patikrinimą vietoje, Rašte nurodyta išvada, kuria įvertintas prieplaukos teisėtumas, nesikeistų. Be to, klausimas dėl prieplaukos teisėtumo papildomai išnagrinėtas ir 2018 m. liepos 4 d. raštu atsakant į pareiškėjo 2018 m. birželio 7 d. kreipimąsi, šio rašto pareiškėjas neginčijo.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Teismas priteisė atsakovui iš pareiškėjo 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.

12. Teismas, įvertinęs pareiškėjo 2017 m. birželio 14 d. skundo ir skundžiamo Rašto turinį, pažymėjo, kad pareiškėjas savo skunde neprašė imtis veiksmų dėl atsakomybės taikymo prieplauką įrengusiam asmeniui, taip pat neprašė informuoti apie tai, kokių veiksmų imtasi ir kt., todėl teismas sprendė, kad atsakovas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, kitų institucijų konstatuotus faktus, pagrįstai Rašte įvertino tik pačios prieplaukos įrengimo teisėtumą. Tai, kad atsakovas Rašte nurodė, jog prieplaukos nėra, būtina vertinti visų bylos aplinkybių kontekste, t. y. kad Raštas buvo parengtas pakartotinai nagrinėjant pareiškėjo 2017 m. birželio 14 d. skundą, tačiau, priešingai nei teigia pareiškėjas, atsakovas neneigė aplinkybių, kad prieplauka skundo pateikimo metu buvo.

13. Nustatęs, kad Raštas pasirašytas originaliu Direkcijos direktoriaus parašu, tačiau nepatvirtintas antspaudu, teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad tokie formalūs Rašto trūkumai nesudaro pagrindo jį panaikinti. Rašto turinys ir forma negalėjo pareiškėjui sutrukdyti (ir nesutrukdė) įstatymų nustatyta tvarka realizuoti teisę į galbūt pažeistų jo teisių ir teisėtų interesų gynybą. Pareiškėjas neneigia, kad skundžiamą Raštą gavo, todėl argumentas, kad buvo pažeista jo teisė gauti administracinės procedūros sprendimą, pripažintas nepagrįstu.

14. Teismas nurodė, kad VAĮ 20 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta asmens, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra, teisė dalyvauti tikrinant faktinius duomenis vietoje. Teismas atkreipė dėmesį, jog ginčo tarp šalių dėl to, kad prieplauka buvo, o vėliau jos neliko, nėra. VAĮ 20 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatoje nustatyta asmens teisė, kuri turėtų būti išreikšta. Pareiškėjas nepateikė argumentų, jog tokia teise siekė pasinaudoti, pareiškėjas institucijų prašė tik įvertinti, ar lieptas nėra savavališka statyba, ir pageidavo, kad jam būtų pranešta apie pranešimo nagrinėjimo rezultatus.

15. Teismas konstatavo, kad Rašte išanalizuotos faktinės aplinkybės ir teisės aktų nuostatos, o formalūs Rašto neatitikimai nelaikytini esminiais, sutrukdžiusiais pareiškėjui įstatymų nustatyta tvarka ginti savo galbūt pažeistas teises ar teisėtus interesus, todėl sprendė, kad Raštas yra pagrįstas ir teisėtas, atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir nėra pagrindo jį naikinti.

III. 16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimus ir atmesti atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

17. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

17.1. Atsakovas turėjo patikrinti, ar prieplauka buvo įrengta suderinus su atsakovu prieplaukos projektą ir laikymo sąlygas. Jeigu taip, reikėjo papildomai įsitikinti, ar faktiškai prieplauka buvo įrengta pagal suderintą projektą ir laikoma pagal suderintas laikymo sąlygas. Jeigu prieplauka buvo įrengta nesuderinus su atsakovu, jis turėjo konstatuoti, kad prieplauka buvo įrengta neteisėtai, ir taikyti atsakomybę pažeidėjui. Teismo sprendimas yra grindžiamas klaidinga nuomone, kad atsakovas Rašte įvertino prieplaukos įrengimo teisėtumą. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Kaip matyti iš Rašto, atsakovas nurodė negalintis nagrinėti prieplaukos teisėtumo ir pateikti atsakymą, ar buvo pažeisti teisės aktai, kadangi prieplaukos nėra. Teismas turėjo patikrinti, ar toks atsakovo teiginys yra pagrįstas. Byloje nėra objektyvių duomenų, kuriais rėmėsi Rašto autorius, teigdamas, kad nėra prieplaukos. Priešingai nei teigia teismas, egzistuoja ginčas dėl tariamo prieplaukos nebuvimo fakto. Atsakovas neinformavo pareiškėjo apie faktinių duomenų patikrinimo laiką ir taip pažeidė procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą. Atsakovo pozicija, kad prieplauka buvo įrengta teisėtai, buvo pateiktas ne Rašte, bet teismo proceso metu. Raštas nėra aiškiai grindžiamas objektyviais duomenimis, išvada, jog suderinimas yra nereikalingas, jeigu didžioji liepto dalis nepatenka į draustinį, skundžiamame akte nėra pagrįsta jokiomis teisės aktų normomis.

17.2. Teismas, vadovaudamasis sveiku protu ir logikos dėsniais, turėjo padaryti išvadą, kad iš bylos medžiagos ir paties Rašto yra aišku, jog prieplaukos, kurios egzistavimo faktas buvo nustatytas institucijų, projektas ir laikymo sąlygos nebuvo suderintos su atsakovu. Priešingu atveju atsakovui nereikėtų Rašte samprotauti apie neegzistuojantį projektą, ir aiškinti, kad Direkcija pritartų tokiam projektui. Prieplaukos projekto ir laikymo sąlygų derinimo ar nederinimo faktas yra žinomas atsakovui.

17.3. Raštas nebuvo individualus administracinis aktas, bet buvo informacinio pobūdžio raštas, neatsakantis į skundą. Be to, jis nebuvo patvirtintas antspaudu, pareiškėjui nebuvo pateikta jo patvirtinta kopija, pateiktas tik nepatvirtintas nuorašas, atsakymas nepatvirtintas elektoriniu parašu. Teismas klaidingai aiškino ir taikė VAĮ nustatytus individualaus administracinio akto bendruosius, administracinės procedūros sprendimo ir atsakymo į skundą reikalavimus. Atsakovo sprendimas faktiškai nebuvo priimtas – jis nebuvo patvirtintas teisės aktų nustatyta tvarka.

17.4. Teismas turėjo konstatuoti, kad Raštas neišsamus, neaiškus, neargumentuotas, nepagrįstas visomis reikšmingomis aplinkybėmis ir konkrečiomis teisės aktų nuostatomis. Teisėjų kolegija, būdama šališka, neatskleidė tikrosios skundžiamo Rašto prasmės ir esmės, be jokio faktinio pagrindo konstatavo, kad Raštas yra pagrįstas ir teisėtas. Neteisingam sprendimui pagrįsti teismas rėmėsi atsakovo atsiliepime pateiktais aiškinimais, interpretacijomis, prielaidomis.

17.5. Teismas nepagrįstai nustatė, kad Direkcija, įvertinusi aplinkybes, kitų institucijų konstatuotus faktus, pagrįstai Rašte įvertino tik pačios prieplaukos įrengimo teisėtumą. Atsakovas Rašte nesirėmė jokių kitų institucijų konstatuotais faktais. Atsakovas neįvertino konkrečios prieplaukos įrengimo teisėtumo, o pateikė informaciją apie teisės aktus.

17.6. Teismas administracinėje byloje Nr. eI-572-281/2018 konstatavo, kad pareiškėjas prašo apginti įstatymo saugomus interesus. Pareiškėjas neprivalo skunde prašyti viešojo administravimo subjekto imtis konkrečių veiksmų, kad būtų apginti jo pažeisti interesai, pvz., taikyti atsakomybę nusižengimą (pažeidimą) padariusiam asmeniui. Valdžios įstaigos turi pareigą pagal kompetenciją imtis priemonių pareiškėjo teisėtiems interesams apginti ir atsakymu informuoti, kaip jie buvo apginti. Nagrinėjamu atveju, gavusios pareiškėjo skundą, valdžios įstaigos turėjo pareigą įvertinti prieplaukos įrengimo ir laikymo teisėtumą, o pripažinus, kad jį įrengta neteisėtai, imtis priemonių įstatymo saugomiems interesams apginti. Atsakovas privalėjo aiškiai nurodyti, ar prieplauka buvo įrengta teisėtai, tačiau to nepadarė.

17.7. Teismas klaidingai nurodė, kad iš Rašto turinio matyti, kad atsakovas konstatavo, jog nėra galimybės vienareikšmiškai teigti, kad prieplauka buvo įrengta Karoliniškių kraštovaizdžio draustinyje, nes pastarojo riba baigiasi ties Neries upe, o prieplaukos didžioji dalis įrengta pačioje upėje, kuri nepatenka į draustinio teritoriją. Atsakovas Rašte neteigė, kad prieplaukos didžioji dalis yra įrengta upėje, kuri nepatenka į draustinio teritoriją, taip pat nenurodė, ar prieplauka įrengta draustinyje. Teismas, klaidingai nurodydamas į Rašto turinį, faktiškai rėmėsi atsakovo atsiliepime pateiktais papildymais.

17.8. Teismo aiškinimas, kad Rašto turinys ir forma negalėjo pareiškėjui sutrukdyti realizuoti teisę į galbūt pažeistų jo teisių ir teisėtų interesų gynybą, yra klaidingas. Teismas negali preziumuoti, kad atsakovo teikti dokumentai pareiškėjui nėra reikalingi kitiems tikslams, negu kreiptis į teismą. Pareiškėjas viešins informaciją apie nagrinėjamą atvejį socialiniuose tinkluose, todėl jam reikalingi patvirtinti dokumentai, kurių tikrumu nebūtų neabejojama. Rašto nepatvirtinimas trukdo pareiškėjui ginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus naudojant (gaunant ir skleidžiant) informaciją. Teismas turėjo įpareigoti atsakovą ištaisyti atsakymo ydas, tenkindamas pareiškėjo skundo reikalavimo dalį „išsamiai atsakyti įstatymų nustatyta tvarka", nepaisant to, ar Raštas yra naikinamas.

17.9. Teismas klaidingai konstatavo, kad ginčo tarp šalių dėl to, kad prieplauka buvo, o vėliau jos neliko, nėra. Pareiškėjas aiškiai nurodė, kad atsakovo teiginys, jog „nėra objekto“, yra melagingas, paaiškindamas, kad liepto stacionarios dalys išliko. Pareiškėjas pateikė šią aplinkybę patvirtinančius įrodymus (III t., b. l. 148). Kadangi prieplaukos dalys, įrengtos krante, faktiškai nebuvo išmontuotos, buvo realus pagrindas manyti, kad ateinantį laivybos sezoną plūduriuojanti liepto dalis vėl bus sumontuota.

17.10. Atsakovo paaiškinimai ir patikrinimo vietoje metu nustatyti faktiniai duomenys nebuvo užfiksuoti patikrinimo akte, aktas nebuvo pasirašytas tikrintojų. Taigi, skundžiamas Raštas buvo grindžiamas nežinia kuo, bet ne įstatymo nustatyta tvarka patikrinimo vietoje metu užfiksuotais faktiniais duomenimis. Patikrinimo akte nustatyta, kad lieptas yra Neries upėje, kuri nėra Karoliniškių kraštovaizdžio draustinio dalis (IV t., b. l. 45–46). Tai prieštarauja Rašte nurodytai aplinkybei, kad prieplaukos nėra, ir Vilniaus RAAD rašte (I t., b. l. 8) pateiktai informacijai, kad patikrinimo metu nustatyta, jog dalis plaukiojančio liepto patenka į saugomą teritoriją. Akivaizdu, kad atsakovo patikrinimo akte yra užfiksuotas melas. Ne tik neplūduriuojanti prieplaukos dalis, bet ir dalis plūdurų buvo sausumoje, t. y. Karoliniškių valstybiniame kraštovaizdžio draustinyje.

17.11. Priešingai, negu nurodė teismas, pareiškėjas neprivalėjo išreikšti pageidavimo dalyvauti faktinių duomenų patikrinime, o atsakovas privalėjo pranešti pareiškėjui apie patikrinimo laiką, vadovaudamasis įstatymu.

17.12. Teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju profesionalaus teisininko (advokato) pasitelkimas buvo būtinas, kadangi atsakovo interneto tinklapyje nematyti, kad Direkcijoje dirbtų teisininkas ar būtų įsteigtas teisės skyrius, yra nepagrįsta. Šalių ginčas dėl to jau kartą buvo išnagrinėtas teisme administracinėje byloje Nr. eI-572-281/2018 atsakovui nesinaudojant advokato paslaugomis, todėl faktiškai atsakovas yra pajėgus savarankiškai ginti savo interesus teisme. Atsakovas neprivalo interneto tinklalapyje ties darbuotojų kontaktais nurodyti jų kvalifikacijos, bet privalo pagrįsti išlaidas rašytiniame prašyme dėl išlaidų atlyginimo, todėl teismo išvada buvo grindžiama nepatikimais duomenimis.

Teismas neįvertino to, kad keliamas klausimas nėra naujas, jis yra dėl Rašto, kuriame privalo būti aiškiai nurodytas administracinis sprendimas su visomis aplinkybėmis ir konkrečiomis teisės aktų normomis, kuriomis buvo remtasi. Atsakovui atsiliepime iš esmės buvo būtina tik pareikšti nesutikimą su pareiškėjo reikalavimais ir pateikti visą turimą su ginču susijusią medžiagą. Tai Direkcija galėjo padaryti savarankiškai. Pareiškėjas neturi pareigos sumokėti už susijusią administracinę paslaugą – pareiškėjo skundo nagrinėjimą Direkcijoje, kurios pagrindinė veikla yra finansuojama iš valstybės biudžeto.

Advokatė E. Žemlytė dalyvavo administracinėje byloje Nr. eI-2896-281/2018 sprendžiant teisme ginčą dėl to paties pareiškėjo kreipimosi į atsakovą, todėl jai buvo žinoma didelė dalis bylos dokumentų ir 7 val. laiko sąnaudos konsultacijoms, susijusioms su atsiliepimu, yra nepagrįstai didelės. Atsižvelgtina į klaidinantį redaguotos ataskaitos (V t., b. l. 190) pateikimą, prašyme ar priedų sąraše (V t., b. l. 188) nurodant, kad yra teikiama ataskaita, o ne jos dalis, be užtušuotų duomenų (nežinomų dokumentų), dėl kurio teismas galėjo suklysti mažindamas priteistiną sumą.

Atsakovas neįvykdė teismo 2018 m. liepos 18 d. nutarties: įstatymo nustatyta tvarka nepateikė visos turimos su keliamu ginču susijusios medžiagos – Rašte minimo patikrinimo vietoje akto (išvados). Dėl šios priežasties pareiškėjas buvo priverstas teikti prašymą dėl įrodymo išreikalavimo, o atsakovas turėjo teikti 2018 m. rugpjūčio 31 d. paaiškinimus dėl įpareigojimo pateikti patikrinimo aktą (išvadą). Atsakovo elgesys turėjo būti pripažintas netinkamu, ir atsižvelgiant į šią priežastį, pareiškėjo patirtų išlaidų atlyginimas (40 Eur) turėjo būti priteistas, o atsakovo (45 Eur + 21% = 54,45 Eur) – atmestas.

Net ir atmetus pareiškėjo skundo reikalavimą visiškai, teismo priteista 300 Eur išlaidų atlyginimo suma turėtų būti sumažinta 94,45 Eur (40 Eur + 54,45 Eur). Priteista 300 Eur suma yra per didelė. Atsakovas, advokato išlaidomis nori atgrasyti pareiškėją nuo kreipimosi į atsakovą ir nuo pareiškėjo pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimo teisme. Pareiškėjo prašymas dėl bylos nagrinėjimo išlaidų atlyginimo turėjo būti tenkintas.

18. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą priteisti jam bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

19. Pareiškėjas pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodo, jog atsakovo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra nesuprantama, ji nesutampa su suma, nurodyta PVM sąskaitoje-faktūroje ir mokėjimo nurodyme, nepateiktas išlaidų apskaičiavimas. Išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra nesusijusios su šia byla, nes nesutampa bylos numeris. Pateiktas menamas apskaičiavimas neatitinka prašomos priteisti sumos. Advokatė atstovavo atsakovą pirmosios instancijos teisme, todėl bylos aplinkybės jai buvo žinomos, todėl nurodytas sugaištas laikas yra per ilgas, advokatė yra patyrusi ir gerai išmano teisę.

20. Atsakovas Direkcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Be to, atsakovas prašo priteisti jam bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

21. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

21.1. Pareiškėjas, akcentuodamas pirmuosius Rašto sakinius, nepagrįstai nevertina toliau pateiktų komentarų ir teisės normų, kuriomis vadovaujantis atsakovas įvertino prieplaukos teisėtumą. Be to, pareiškėjas apeliaciniame skunde neatsižvelgia ir į savo paties 2017 m. birželio 14 d. skundo turinį. Didžioji dalis pareiškėjo argumentų, kuriais jis grindžia Rašto neatitikimą VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams, yra paremta ne tuo, kad Raštas buvo nepakankamai motyvuotas, bet tuo, kad pareiškėjo netenkina atsakovo atsakymas dėl prieplaukos įrengimo teisėtumo. Šie pareiškėjo argumentai teisiškai nereikšmingi nagrinėjamam ginčui.

21.2. Prieplauką įrengusio asmens atsakovas negalėtų laikyti pažeidėju dėl nepakankamai aiškaus teisinio reguliavimo. Nėra ginčo dėl to, kad tik dalis prieplaukos gali būti laikoma patenkančia į Karoliniškių kraštovaizdžio draustinio teritoriją. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. D1-187 patvirtintų Aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis sąlygų 17 punktas, kuris reikalauja su Direkcija suderinti projektus ir laikymo konkrečiame vandens telkinyje sąlygas, taikytinas tuo atveju, kai lieptai (prieplaukos) įrengiamos „<...> valstybiniuose draustiniuose <...> esančiuose vandens telkiniuose“. Šioje teisės normoje nėra paaiškinta, ar tuo atveju, kai draustinio riba eina ties vandens telkinio pakrante, ir didžioji dalis prieplaukos (liepto) yra už draustinio ribų, ši norma taip pat turėtų būti taikoma.

21.3. Pareiškėjas nenurodo nė vieno argumento, galinčio pagrįsti, kad Rašto nepatvirtinimas antspaudu ar nepasirašymas elektroniniu parašu turėjo įtakos Rašte nurodytai atsakovo pozicijai. Nepagrįsti ir pareiškėjo argumentai dėl jo teisių (įskaitant, bet neapsiribojant Konstitucijos įtvirtinta teise gauti ir skleisti informaciją) pažeidimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad VAĮ 8 straipsnio normos yra procedūrinio pobūdžio ir teisės subjekto teisinio statuso arba konkrečios jo teisės ir pareigos nenustato. Taigi net jeigu ir pripažįstamas VAĮ 8 straipsnio pažeidimas, tai nereiškia, kad yra pažeidžiamos konkrečios pareiškėjo teisės.

21.4. Pareiškėjo argumentai dėl patikrinimo akto nesurašymo ir pareiškėjo dalyvavimo patikrinime neužtikrinimo nepagrįsti. Pareiškėjas prašė įvertinti prieplaukos įrengimo teisėtumą, todėl teisinę reikšmę turi tik tai, ar iš tiesų prieplauka buvo įrengta ten, kur nurodė pareiškėjas. Pats prieplaukos įrengimo faktas buvo žinomas tiek pačiam pareiškėjui, tiek konstatuotas ir ištirtas kitų institucijų. 2017 m. rugpjūčio 21 d. patikrinimo akto surašymas buvo perteklinis veiksmas, nes minėtas faktas jau buvo nustatytas. Atitinkamai ir pareiškėjo kvietimas dalyvauti nebūtų turėjęs įtakos prieplaukos įrengimo fakto konstatavimui. Atsakant pareiškėjui buvo atlikta teisinio reguliavimo analizė, nurodant, kad, Direkcijos nuomone, prieplauka įrengta teisėtai, ir nurodytos šią išvadą pagrindžiančios teisės normos. Tai, kad Rašte buvo nurodytas ir faktas, kad prieplauka jau yra demontuota, nepateikiant šį faktą patvirtinančio patikrinimo akto, nepaneigia išvados, kad į pareiškėjo skundą buvo pakankamai aiškiai ir išsamiai atsakyta.

21.5. Faktas, kad prieplauka buvo demontuota, taip pat nėra teisiškai reikšmingas nagrinėjamam ginčui. Svarbu tik tai, kad nebuvo kvestionuojamas pareiškėjo nurodytas (ir kitų institucijų nustatytas) faktas, kad prieplauka buvo įrengta. Jeigu atsakovas ir būtų surašęs patikrinimo aktą, kuriame būtų konstatuota, kad prieplauka yra demontuota (tai patvirtina ir paties pareiškėjo pateikta nuotrauka, Lietuvos saugios laivybos administracijos 2017 m. lapkričio 9 d. raštas), Rašto turinys dėl to nesikeistų. Atitinkamai teisiškai nereikšmingais laikytini ir Pareiškėjo argumentai, kad prieplauką įrengęs asmuo prieplauką iš naujo sumontuos atėjus naujam sezonui.

21.6. Vien per mažiau nei per 12 mėnesių iki atsiliepimo pateikimo datos (2018 m. rugpjūčio 20 d.) pareiškėjas Direkcijai pateikė 27 skundus, raštus bei laiškus. Iki atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimo dienos pareiškėjas Direkcijai pateikė dar beveik 10 raštų bei skundų. Pareiškėjas prieš Direkciją yra inicijavęs ir ne vieną teisminį ginčą. Atsižvelgiant į tai, kad Direkcijoje dirba tik 6 žmonės, šių resursų akivaizdžiai nepakanka tam, kad būtų užtikrintas tiek tinkamas Neries regioninio parko valdymas bei veiklos organizavimas, tiek ir tinkamas Direkcijos atstovavimas teismo procesuose. Advokatė pareiškėjo nurodytoje byloje buvo pasitelkta tik dėl atskirojo skundo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimo. 7 valandos atstovavimui teisme nėra laikytinos nepagrįstai didelėmis laiko sąnaudomis, net jeigu advokatui ir yra iš anksto žinoma bylos esmė. Nesutiktina su pareiškėjo argumentais dėl netinkamo procesinio atsakovo elgesio.

21.7. Net jeigu ir būtų sprendžiama, kad Rašte trūksta vienareikšmiškos išvados dėl to, kad prieplauka laikytina įrengta teisėtai, nes prieplauka nelaikytina patenkančia į Karoliniškių kraštovaizdžio draustinio teritoriją, tokia išvada visiškai aiškiai yra nurodyta Atsakovo 2018 m. liepos 4 d. rašte Nr. V3-261(5.6), kuriuo pareiškėjui yra atsakyta į analogišką klausimą ir šio rašto atitikimo VAĮ reikalavimams pareiškėjas nekvestionuoja. Todėl Rašto panaikinimas dėl neatitikimo VAĮ 8 straipsnio reikalavimams būtų neracionalus ir nepagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Ginčas šioje byloje kilo dėl Neries regioninio parko direkcijos 2018 m. kovo 28 d. rašto Nr. V3-110(2.7), kuriuo pareiškėjas buvo informuotas apie jo 2017 m. birželio 14 d. skundo nagrinėjimo rezultatus.

23. Pareiškėjas, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog atsakovas tinkamai išnagrinėjo jo 2017 m. birželio 14 d. skundą, kuriuo pareiškėjas prašė atsakovo pateikti informaciją bei pašalinti pažeidimus Karoliniškių valstybiniame kraštovaizdžio draustinyje.

24. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

25. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašiose bylose yra konstatavęs, kad ABTĮ 5 straipsnio nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (žr., pvz., 2010 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502 -399/2010; 2011 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822 -2214/2011; kt.).

26. Pareiškėjas 2017 m. birželio 14 d. skunde nurodė, kad Karoliniškių valstybiniame kraštovaizdžio draustinyje yra įrengta prieplauka, ir prašė patikrinti jos įrengimo teisėtumą. Atsakovas ginčijamu raštu atsakė, kad tikrinimo metu prieplaukos nebuvo, ir nurodė teisės aktus, reglamentuojančius prieplaukos įrengimą.

27. Pareiškėjo skunde keliami klausimai, susiję su aplinkos apsauga, todėl pareiškėjo skundo nagrinėjimui taikytinos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 7 straipsnio nuostatos (2017 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-530 redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. lapkričio 1 d.), garantuojančios fiziniam asmeniui teisę įstatymų nustatyta tvarka gauti informaciją apie aplinką (1 dalies 1 punktas), Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka paduoti skundą (prašymą), reikalaujant imtis atitinkamų veiksmų, kad būtų išvengta ar sumažinta žala aplinkai arba atkurta iki pradinės aplinkos būklė, ir reikalaujant nubausti asmenis, kaltus dėl kenksmingo poveikio aplinkai, ir pareigūnus, kurių priimti sprendimai ar veiksmai (neveikimas) pažeidė piliečių, suinteresuotos visuomenės, kitų juridinių ir fizinių asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus (1 dalies 6 punktas), taip pat Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, manant, kad jo (jų) prašymas, pateiktas teisės aktų, reglamentuojančių teisę gauti informaciją apie aplinką, nustatyta tvarka, buvo neteisėtai atmestas, į jį buvo iš dalies ar visiškai netinkamai atsakyta arba į prašymą deramai neatsižvelgta pagal teisės aktus, reglamentuojančius teisę gauti informaciją apie aplinką (1 dalies 8 punktas).

28. Aplinkos apsaugos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatos sudaro šio ginčo dalyką tikrinant, ar atsakovas tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundą, ar deramai buvo atsižvelgta į pareiškėjo nurodytus aplinkos pažeidimus.

29. Tai reiškia, kad vertinant, ar pilnai buvo išnagrinėtas skundas, būtina lyginamuoju būdu patikrinti, ar skunde nurodyti aplinkosaugos pažeidimai bei prašymai buvo pilnai įvertinti ir ar apie tai pareiškėjas tinkamai buvo informuotas.

30. Atsakymo turinys patvirtina, kad skunde nurodytos pažeidimo aplinkybės buvo patikrintos ir tyrimo metu neradus pareiškėjo nurodytoje vietoje prieplaukos, pagrįstai tyrimas buvo baigtas, nesant pažeidimo, pažeidžiančio aplinkosaugos reikalavimus. Toks tyrimo rezultatas atitiko skundo nagrinėjimo metu galiojusią Neries regioninio parko nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 490 II skirsnio 6 punkte nurodytą regioninio parko steigimo paskirtį saugoti valstybės saugomą teritoriją ir objektus nuo pažeidimų. Todėl atsakovo atliktas pareiškėjo skundo tyrimas atitinka atsakovo kompetenciją, tyrimas atliktas pateikto skundo ribose, nepažeidžiant tyrimo procedūrų, darančių įtaką skundo nagrinėjimo objektyvumui.

31. Pareiškėjas 2017 m. birželio 14 d. skundą pateikė elektroninėmis priemonėmis ir nenurodė, kokiu būdu prašo į jį atsakyti, todėl remiantis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 6 punktu (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2779 redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. kovo 31 d.) atsakymas į tokį skundą turėjo būti siunčiamas elektroniniu paštu, pasirašytas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo saugiu elektroniniu parašu.

32. Atsakovas elektroninių paštu išsiuntė pareiškėjui atsakymą direktorės ne elektroninių parašu pasirašytą ir nuskenuotą 2018 m. kovo 28 d raštą, tuo pažeisdamas minėtą atsakymo siuntimo tvarką (žr. šios nutarties 30 punktą), kurios tikslas – užtikrinti siunčiamos informacijos saugumą, teksto vientisumą ir nepakeičiamumą.

33. Dėl šio pažeidimo iš naujo pakartoti skundo nagrinėjimo procedūros nėra pagrindo, kadangi informacija pareiškėjui buvo pateikta, duomenų apie jos saugumo bei teksto pažeidimus nėra. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo formaliu procedūros pažeidimu šio ginčo apimtyje pareiškėjo teisė gauti tinkamai įformintą atsakymą buvo pažeista, tačiau šis pažeidimas nėra esminis.

34. Pareiškėjas nepagrindė, kaip minėtas pažeidimas riboja jo teisę skleisti informaciją ar jo teisę ginti savo interesus, todėl šie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

35. Pareiškėjo nesutikimas dėl pateiktos informacijos apimties ir tyrimo kokybės nėra grindžiamas jo konkretaus intereso pažeidimu, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nėra pagrindo įpareigoti atsakovą nagrinėti pareiškėjo 2017 m. birželio 14 d. skundą iš naujo.

36. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl nevertinami.

37. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

38. Šioje byloje galutinis teismo sprendimas priimtas atsakovo naudai, todėl jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atitinkamai pareiškėjas teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kaip šalis, kurios nenaudai priimtas teismo sprendimas, neturi. Nors atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į jo mažus vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, taip pat į byloje pateiktą informaciją apie teisminių ginčų, kuriuose dalyvauja atsakovas, kiekį, nagrinėjamu atveju atsakovui advokato pagalba buvo būtina ir jo patirtos atstovavimo administraciniame procese išlaidos atlygintinos.

39. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.; toliau – ir Rekomendacijos) 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

40. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimo priteisimo, todėl jų papildomai nekartoja. Atsakovui priteistos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme, neviršija Rekomendacijose nurodyto dydžio, todėl paliekamos nepakeistos.

41. Atsakovas parašyme priteisti jam bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje, atlyginimą nurodo, kad už teisines paslaugas, susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundą šioje byloje parengimu, sumokėjo 427,5 Eur. Pagrįsdamas prašomas priteisti teismo išlaidas, atsakovas pateikė 2019 m. liepos 11 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. P-NPD-003 925,65 Eur sumai ir ataskaitą (kurioje nurodytas sąskaitos Nr. P-NPD-003), kurioje detalizavo, kad advokatė atsakovui, be kitų paslaugų, teikė šias teisines paslaugas: teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-388-764/2019 bei apeliacinio skundo analizė (2,5 val.); atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas administracinėje byloje Nr. eA-4856-261/2019 (7 val.). 2019 m. rugpjūčio 7 d. banko mokėjimo nurodymas patvirtina, kad atsakovas už suteiktas teisines paslaugas su advokate atsiskaitė. Taigi, minėti dokumentai patvirtina, kad atsakovas patyrė 427,5 Eur išlaidų šią bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.

42. Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydis 2019 m. I ketvirtį sudarė 1262,7 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą apskaičiuojant maksimalų išlaidų dydį už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikytinas koeficientas 1,3. Atitinkamai maksimali priteistina suma atsakovui už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą būtų 1641,51 Eur. Atsakovo prašoma priteisti suma neviršija maksimalaus galimo priteisti užmokesčio dydžio.

43. Atsižvelgiant į tai, kad byla nesudėtinga, įvertinus advokatės darbo ir laiko sąnaudas, bei kitas aplinkybes, t. y. būtinybę užtikrinti teisę į profesionalią teisminę gynybą, o ne ją apriboti, tačiau taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovo prašoma priteisti suma jau ir taip yra žymiai mažesnė už Rekomendacijose nustatytą maksimalų galimą dydį, darytina išvada, kad atsakovui priteistina bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje suma, mažintina iki 300 Eur.

44. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką panašiose bylose. Todėl apeliacinis skundas atmetamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui Neries regioninio parko direkcijai iš pareiškėjo G. B. 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė