d2ceca78-20c2-4244-8fc5-e8c0ee33e5e2 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-387-654/2020 Proceso Nr. 1-01-1-11405-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.22.1.2; 2.4.6.5.2 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 23 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Lino Šiukštos, sekretoriaujant Živilei Vološinienei, dalyvaujant prokurorui Rolandui Imbrasui, išteisintajam A.

M. ir jo gynėjui advokatui Andriejui Melkovui, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės V. Dautartienės apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 7 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintas A. M. skirtas 3 000 Eur užstatas. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: I. Bylos esmė 1. A. M. buvo kaltinamas tuo, kad neteisėtai, neturėdamas leidimo laikė tris Å¡aunamuosius ginklus, o bÅ«tent: jis iki 2019 m. balandžio 19 d., (duomenys neskelbtini) name, laikė pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinį pistoletÄ EKOL &VOLTRAN, mod. 2005 Aras Magnum, Nr. (duomenys neskelbtini), skirtÄ Å¡audyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais Å¡oviniais, kuriame yra neperdirbta pagrindinė C kategorijos Å¡aunamojo ginklo dalis – užraktas, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymu, yra priskiriamas prie Å¡aunamųjų ginklų ir gali bÅ«ti panaudotas kitame tokio pat modelio ginkle, pramoninės gamybos 7,65 mm kalibro pistoletÄ MASER Mod. 1914, Nr. (duomenys neskelbtini), skirtÄ Å¡audyti 7,65 Browling Å¡oviniais, kariame yra neperdirbta pagrindinė B kategorijos Å¡aunamojo ginklo dalis – užraktas, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymu, yra priskiriamas prie Å¡aunamųjų ginklų ir kuris gali bÅ«ti panaudotas kitame tokio pat modelio ginkle ir pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinį revolverį UMAREX PYTHON, Nr. (duomenys neskelbtini), skirtÄ Å¡audyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais Å¡oviniais, kuriame yra neperdirbta pagrindinė C kategorijos Å¡aunamojo ginklo dalis – bÅ«gnelis, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymu, yra priskiriamas prie Å¡aunamųjų ginklų ir kuris gali bÅ«ti panaudotas kitame tokio pat modelio ginkle, kai 2019 m. balandžio 19 d., apie 09.37 val., atliktos kratos metu policijos pareigÅ«nai rado ir paėmė Å¡iuos ginklus.

2. Vilniaus apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog A. M. kratos metu rastus ginklus įsigijo kaip dekoracijas, šie ginklai buvo neveikiantys, o pakeitimai (dalių užvirinimas, pragręžimas) buvo gerai matomi, todėl A. M. galėjo susidaryti nuomonė, kad šie ginklai nepavojingi ir galimai jis juos laikė teisėtai. Teismas konstatavo, kad A. M. veiksmai nesudaro jam inkriminuoto sunkaus, itin pavojingo visuomenės saugumui nusikaltimo sudėties, nes jo veiksmuose nėra būtinojo BK 253 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo subjektyviosios pusės požymio – tyčios.

Apygardos teismas A. M. iÅ¡teisino, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai 3. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokurorė apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 7 d. nuosprendį bei priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 253 straipsnio 2 dalyje ir už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ skirti jam 4 metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. 3.1.

Skunde prokurorė nurodė, kad apygardos teismo nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Nuosprendžiu konstatuota, kad kratos metu paimtos trys pagrindinės ginklų dalys yra tinkami naudoti šaunamieji ginklai ir yra BK 253 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos dalykas. A. M. jomis disponavo neturėdamas leidimo. Teismas nepagrįstai kritiškai nevertino išteisintojo A.

M. parodymų, nevertino eksperto paaiÅ¡kinimų, vertindamas A. M. veiksmus neanalizavo jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu bei jį charakterizuojančių duomenų, todėl neįvertino įrodymų viseto, dėl to padarė prieÅ¡taringas ir baudžiamosios bylos duomenimis nepagrįstas iÅ¡vadas, kurios lėmė neteisėto sprendimo priėmimÄ 3.2. Teismas nepagrįstai nenustatė, kad A. M. nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Baudžiamosios bylos duomenys paneigia teismo iÅ¡vadas, kad iÅ¡teisintasis nesiekė pažeisti nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 2 dalyje, objekto – sukelti grėsmę visuomenės saugumui.

Grėsmė šiam teisiniam gėriui siejama ne tik su neteisėtu paties ginklo laikymu, tačiau ir su neteisėta (neįmanoma nustatyti) šių ginklų apyvarta, kadangi visuomenės saugumui užtikrinti yra reikalinga valstybinė tokių ginklų ir jų pagrindinių dalių kontrolė, kuri, esant šiai nusikalstamai veikai, negalima. A. M. veikos pavojingumas bei grėsmės BK 253 straipsnio 2 dalyje saugomam objektui – visuomenės saugumui – sukėlimas sietinas su tuo, kad be valstybės institucijų žinios apyvartoje buvo 3 netinkamų šaudyti šaunamųjų ginklų pagrindinės dalys, kurias perdėjus į kitus tos pačios rūšies, modelio ir kalibro ginklus (jų rėmus), tokie ginklai būtų tinkami naudoti, o galimybė nustatyti, kam priklauso toks ginklas, kas juo pasinaudojo ar galėtų pasinaudoti, eliminuojama.

BÅ«tent dėl Å¡ių priežasčių įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatÄ , jog Å¡aunamaisiais ginklais Å¡iame įstatyme laikomos ir pagrindinės Å¡aunamųjų ginklų dalys. 3.3. Specialistas A. O. ginklų apžiÅ«ros metu pateikė iÅ¡vadÄ , kad jo iÅ¡tirtų ginklų pagrindinės dalys (du užraktai ir bÅ«gnelis) yra tinkamos naudoti kitame to paties modelio ginkle ir nebuvo perdirbtos. PrieÅ¡ingai, nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje, vien tai, kad nenustatyti A. M. ketinimai Å¡iuos ginklus naudoti nusikalstamiems tikslams, nepaÅ¡alina grėsmės Å¡io nusikaltimo objektui.

Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad anksčiau Å¡ie ginklai galėjo bÅ«ti laikomi A. M. motinos namuose, vėliau jie pergabenti į A. M. gyvenamosios vietos garaÅ¾Ä , kuriame buvo rasti. Ginklai buvo atviroje vietoje, juos galėjo matyti asmenys, buvę garaže, taigi grėsmė įgyti ginklus kitiems asmenims, taip pat liko galimybė pačiam A. M. perdėti veikiančias pagrindines ginklo dalis į kitÄ ginklÄ . Kadangi didelę laiko dalį iÅ¡teisintasis praleidžia Norvegijoje, tai Å¡ių ginklų (jų pagrindinių dalių) laikymo Lietuvoje aplinkybių apskritai negalėjo nei žinoti, nei kontroliuoti. 3.4.

IÅ¡vadÄ , jog A. M. žinojo apie tai, kad inkriminuotus ginklus (jų pagrindines dalis) laiko neteisėtai ir norėjo taip veikti, patvirtina baudžiamosios bylos duomenys. PrieÅ¡ingai nei konstatavo teismas, byloje yra pakankamai duomenų, kad A. M. iÅ¡manė ginklus, žinojo jų pagrindines dalis, ginklų reglamentavimo nuostatas, įstatymų pasikeitimus, be to, pats savarankiÅ¡kai perdirbinėdavo ginklus. A. M. dar 1999 metais buvo teistas už neteisėtÄ Å¡ovinių laikymÄ , todėl jau tuomet jis domėjosi balistika.

Kita vertus jis nepaisė nuostatų dėl teisėto šaudmenų laikymo. Baudžiamojoje byloje yra duomenų, kad A. M. domisi istorine karo amunicija, ieško tokių daiktų Norvegijoje ir Lietuvoje, yra įsigijęs ginklų ir šaudmenų įvairiuose sendaikčių turguose. A. M. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad žinojo, jog pasikeitė įstatymo nuostatos dėl ginklų, kuriems reikalingas leidimas, jog tokiais atvejais reikia leidimo, ruošėsi susitvarkyti dokumentus dėl turimų ginklų teisėto laikymo.

Taigi, paties A. M. parodymais nustatyta, kad jis suprato, jog ginklus (jų pagrindines dalis) laiko neteisėtai. IÅ¡vadÄ , kad A. M. turėjo pakankamai žinių apie balistikÄ , jog suprastų, kad ginklai yra laikomi neteisėtai, pagrindžia ir pastarojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. A. M. parodė, kad pats yra perdirbinėjęs ginklus ir jų dalis – spynas, daužiklius. Å ie jo parodymai patvirtinta, kad A. M. domėjosi, kad tam tikros bÅ«klės ginklai Norvegijoje yra leidžiami laikyti nereikalaujant leidimų, tačiau suprato (žinojo) ir tai, kad norint tokius ginklus pervežti į Lietuvos RespublikÄ , konkrečios ginklų sudedamos dalys turi bÅ«ti deaktyvuotos.

Šiais parodymais akivaizdžiai paneigiama išteisintojo teisminio nagrinėjimo metu iškelta versija, kad jis nesuprato, jog ginklų užraktus ir spynas galima panaudoti kitame ginkle, taip pat galvojo, jog jei nesinaudoji ir nesiruoši ginklo parduoti, tai leidimo ginklui nereikia. 3.5. Prokurorė mano, kad priešingai nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje, A. M. žinojo, jog sugalvojus panaudoti pagrindines ginklo dalis kitame ginkle, toks ginklas būtų tinkamas šaudyti, mokėjo ir galėjo šias pagrindines ginklo dalis panaudoti kitame ginkle.

Tokios aplinkybės sudaro pagrindÄ teigti, kad įvertinęs, jog ginklas, kurio pagrindinės dalys yra tinkamos naudoti, A. M. tyčia pasirinko tokio ginklo dalių nedeaktyvuoti, siekdamas iÅ¡saugoti kuo didesnę tokio ginklo vertę. Vien aplinkybės, jog rasti trys ginklai (su tinkamomis naudoti pagrindinėmis dalimis) buvo laikomi kolekcionavimo tikslais ir netinkami Å¡audyti, nepaneigia iÅ¡teisintojo tiesioginės tyčios tokius ginklus (jų pagrindines dalis) laikyti. Aplinkybės apie tai, kad nebuvo tikslo Å¡iuos ginklus panaudoti Å¡audymo ar kitais neteisėtais tikslais ir Å¡ios veikos padarymas Å¡iuo atveju konkrečių pavojingų padarinių nesukėlė, gali bÅ«ti vertinamos sprendžiant dėl bausmės skyrimo, jos individualizavimo, tačiau ne dėl nusikalstamos veikos padarymo fakto.

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ A. M. gynėjas advokatas A. Melkovas praÅ¡o prokuratÅ«ros apeliacinį skundÄ atmesti. 4.1. Advokatas nurodė, kad valstybinio kaltintojo suformuluotas kaltinimas iÅ¡kreipia faktines bylos aplinkybes, o tai svarbu vertinant veikos pavojingumÄ . Veikos pavojingumui turi įtakos aplinkybės, kÄ iÅ¡ tiesų laikė A. M. (ne ginklus, o jų dalis). Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad Å¡iuo atveju nebuvo tyčios, kadangi ginklų dalis įsigijusiam A. M. tiek pardavėjo buvo pasakyta, tiek akivaizdžiai buvo matoma, kad įsigyti objektai (ginklai su sugadintomis dalimis) pagal savo paskirtį nėra pavojingi.

Juos įsigyjant net veikiančius, pagal to meto teisės aktus, nereikėjo jokio leidimo. Be to, A. M. veika be formalaus atitikimo įstatymo dispozicijai, remiantis kasacinio teismo praktika, pripažintina mažareikÅ¡me. 4.2. Atsiliepime taip pat teigiama, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, nes ikiteisminio tyrimo teisėjui sankcionuojant kratÄ tebuvo pateikti Å¡ie bylos dokumentai: tarnybinis praneÅ¡imas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tarnybinis praneÅ¡imas dėl kratų sankcionavimo, prokurorės praÅ¡ymas atlikti kratÄ .

Byloje nebuvo liudytojų parodymų ar slapta fiksuotų duomenų, neiÅ¡slaptinta ir teismui nepateikta kriminalinės žvalgybos medžiaga. Taigi ikiteisminio tyrimo teisėjas paskyrė atlikti kratÄ neturėdamas jokių objektyvių duomenų ir remdamasis tik tarnybiniu praneÅ¡imu.

5. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje iÅ¡teisintasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ atmesti, o prokuroras prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.

6. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu A. M. buvo išteisintas, nes teismas nenustatė jo veiksmuose BK 253 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo subjektyviosios pusės požymio – tiesioginės tyčios. Teismas motyvavo, kad kratos metu surasto dujinio pistoleto ,,EKOL&VOLTRAN” kanalas užvirintas, šovinio lizdo kairėje pusėje yra trys 5,5 mm skersmens įgręžimai, skiltuvas pašalintas, pistoletas „MASER“ yra paveiktas korozijos, vamzdžio kanalas užvirintas, šovinio lizdo apatinėje dalyje yra 6,0 mm skersmens įgręžimas, skiltuvo daužiklis nupjautas, o dujinio revolverio „UMAREX PYTHON“ vamzdžio kanalas yra suvirintas ir tokie pakeitimai ginkluose išteisintajam buvo gerai matomi, todėl jam, kaip neturinčiam specialių žinių balistikoje, pagrįstai galėjo susidaryti nuomonė dėl šių ginklų nepavojingumo ir galimai teisėto laikymo. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.

7. BK 253 straipsnio 2 dalyje nustatyta nusikalstama veika padaroma tik veikiant tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad jis neteisėtai, neturėdamas leidimo gamina, įgyja, laiko, nešioja, gabena ar realizuoja ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų, ir norint taip veikti. Formalių nusikalstamų veikų sudėčių atveju tiesioginei tyčiai yra būdingi šie požymiai:

1) pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio suvokimas;

2) norėjimas taip veikti. Pirmasis požymis, apibÅ«dina intelektualųjį tiesioginės tyčios elementÄ , o antrasis – valinį. Pavojingo nusikalstamos veikos pobÅ«džio suvokimas yra požymių, nusakančių nusikalstamų veikų objektÄ ir objektyviÄ jÄ pusę, suvokimas, kurio apimtis nustatoma konkrečios nusikalstamos veikos sudėties objektyviaisiais požymiais. Norėjimas veikti, kai pažeidimo pavojingumÄ ir prieÅ¡ingumÄ teisei lemia veikimas, yra sÄ moningas asmens valios nukreipimas (esant galimybei nenukreipti valios) nesilaikyti įstatyme numatyto draudimo. Neveikimo atveju norėjimas veikti yra sÄ moningas asmens valios nenukreipimas (esant galimybei nukreipti valiÄ ) vykdyti įstatymų nustatytas pareigas, kai pavojingumÄ ir prieÅ¡ingumÄ teisei lemia neveikimas.??? Å ioje byloje apie A. M. tiesioginę tyčiÄ galima spręsti iÅ¡ jo parodymų pirmosios instancijos teisme, jo parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir ankstesnių jo teistumų.

8. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu A. M. nurodė, kad dėl leidimo ginklams reikalingumo jis žinojo, o nesikreipė dėl savo aplaidumo. Jis domėjosi dėl leidimo ginklams. Leidimus iÅ¡raÅ¡ydavo, kai ginklus pardavinėjo, bet jis pats nepardavinėjo ginklų. Jis manė, kad kažkada pasidarys leidimÄ . Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu specialiuoju liudytoju A. M. paaiÅ¡kino, kad du pistoletus įsigijo kai jiems nereikėjo leidimo, galimai prieÅ¡ 20 metų. Du Å¡autuvus pirko Norvegijoje turgelyje prieÅ¡ 6-7 metus.

Norvegijoje galima tokius Å¡autuvus laikyti, jie buvo minimaliai deaktyvuoti, tačiau prieÅ¡ vežant į LietuvÄ jis juos pats papildomai deaktyvavo – pjaustė spynas, iÅ¡pjovė dideles skyles vamzdžiuose, nupjovė daužiklių mechanizmus. Dalį rastų daiktų deaktyvavo pats. A. M. teisme duoti parodymai visų pirma rodo, kad jis žinojo apie ginklams laikyti reikalingÄ leidimÄ , tačiau sÄ moningai dėl jo nesikreipė. NelogiÅ¡ki ir teisės aktų reikalavimais nepagrįsti A. M. parodymai, kad jis galvojo, jog leidimo reikia tik ginklui parduoti, nes pavojų kelia ne tik ginklų pardavimas, bet ir bet kokie kiti veiksmai.

Be to, A. M. parodymai ir jo namuose rasta ginklų kolekcija rodo jo domėjimÄ si ginklais ir geras žinias balistikoje, kas reiÅ¡kia, kad jis suprato ginklų paskirtį, reikÅ¡mę ir jų pavojingumÄ . IÅ¡ to, kad ginklai buvo deaktyvuoti, jis suprato, kad pavojingi gali bÅ«ti ne tik ginklai, bet ir jų dalys. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu jis paaiÅ¡kino, kad dalį ginklų jis deaktyvavo pats, o be specialių žinių negalima žinoti, nei kokias dalis, nei kokiu bÅ«du ar kokia apimtimi reikia deaktyvuoti, kad jie taptų nepavojingi ir jiems nebÅ«tų reikalingas leidimas.

Jis ėmėsi priemonių padaryti ginklus ir jų dalis netinkamais naudoti, tačiau jo atliktų veiksmų tam nepakako. A. M. ilgalaikį domėjimÄ si ginklais rodo ir ankstesnis jo teistumas, kuomet jau 1999 metais jis buvo teistas už neteisėtÄ Å¡audmenų laikymÄ . Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad A. M. neturi specialių žinių balistikoje, tačiau padaręs tokiÄ iÅ¡vadÄ teismas nemotyvavo, kaip vertina paties A. M. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus parodymus, kad tokių žinių jis turi, jo ankstesnį teistumÄ .

Å ie motyvai patvirtina, kad A. M. suvokė, kad laikant jo turimus ginklus (jų veikiančios dalys priskiriamos ginklams), reikalingas leidimas, tačiau nesiėmė jokių veiksmų leidimams gauti ir norėjo laikyti ginklus (jų veikiančias dalis priskiriamas ginklams) neturėdamas leidimo, o tai rodo jo tiesioginę tyčiÄ .

9. Nors BK 253 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, t. y. nereikalauja padarinių atsiradimo, tačiau kiekviena nusikalstama veika yra pažeidžiamos baudžiamaisiais įstatymais saugomos visuomeninės vertybės, taigi ir neteisėtu ginklų laikymu pažeidžiamas saugomas teisinis gėris – visuomenės saugumas. Veikos pavojingumas negali bÅ«ti preziumuojamas. Apie žalÄ Å¡iai baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei, taigi ir apie padarytos veikos pavojingumÄ , turi bÅ«ti sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes.

Baudžiamosios atsakomybės klausimas tokiais atvejais sprendžiamas nustatant, ar veika realiai yra kėsinamasi į visuomenės saugumÄ , ar dėl tokios veikos kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė. ProkuratÅ«ros skundo argumentai, kad A. M. žinojo, jog pastarajam sugalvojus panaudoti pagrindines ginklo dalis kitame ginkle, toks ginklas bÅ«tų tinkamas Å¡audyti, mokėjo ir galėjo Å¡ias pagrindines ginklo dalis panaudoti kitame ginkle ir tyčia pasirinko tokio ginklo dalių nedeaktyvuoti, siekdamas iÅ¡saugoti kuo didesnę tokio ginklo vertę, yra paremtos prielaidomis.

Byloje nėra duomenų, kad A. M. savo veiksmais siekė sukelti grėsmę visuomenės saugumui. Jo namuose rasti ginklai nebuvo slepiami, jie nebuvo iÅ¡ardyti, o nedeaktyvuotos ginklų dalys buvo rastos sukomplektuotos perdarytuose ir neveikiančiuose ginkluose, o ne atskirai nuo jų. Byloje nėra jokių duomenų, kad A. M. bandė Å¡iuos ginklus (jų veikiančiomis dalimis) realizuoti ar turėjo tikslÄ juos perdaryti į veikiančius. Tačiau grėsmė Å¡iam teisiniam gėriui (visuomenės saugumui) siejama ne tik su neteisėtu paties ginklo laikymu pas patį asmenį, bet ir su galimybe tokioms dalims patekti kitiems žmonėms, ieÅ¡kantiems ginklų dalių neveikiančiam ginklui ar norinčiam surinkti ginklÄ iÅ¡ dalių ir panaudoti.

Pavojų kelia neteisėta (neįmanoma nustatyti) ginklų apyvarta, visuomenės saugumui užtikrinti yra reikalinga valstybinė tokių ginklų ir jų pagrindinių dalių kontrolė. Nors nagrinėjamu atveju A. M. savo veiksmais nesiekė sukelti grėsmės visuomenės saugumui, tačiau ginklų apyvartos užtikrinimas ir ginklų pagrindinių dalių kontrolė dėl A. M. neveikimo (leidimo ginklams neturėjimo ir neatliktos tinkamos šių daiktų registracijos) buvo pažeista, o tuo pačiu sukelta rizika visuomenės saugumui.

10. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje formaliai nustatyti visi veikos būtinieji požymiai. Nustatytas nusikalstamos veikos objektas – pažeista ginklų ir pagrindinių jų dalių kontrolė ir taip sukelta rizika visuomenės saugumui. Nustatytas nusikaltimo dalykas – A. M. namuose laikė tris neveikiančius ginklus, kuriuose buvo neperdirbtos pagrindinės šaunamojo ginklo dalys (C kategorijos pistoleto užraktas, B kategorijos pistoleto užraktas ir C kategorijos revolverio būgnelis), kurios priskiriamos šaunamiesiems ginklams ir gali būti panaudoti kitame tokio paties modelio ginkle.

Nustatyti A. M. veiksmai – neteisėtas trijų ginklų veikiančių dalių laikymas, kai Å¡ių ginklų dalių radimo momentu A. M. neturėjo įstatymo nustatyta tvarka iÅ¡duotų leidimų Å¡iems neveikiantiems, tačiau iki galo tinkamai nedeaktyvuotiems, ginklams. Apeliacinės instancijos teismas nustatė ir subjektyvųjį nusikalstamo veikos požymį – veikos padarymÄ veikiant tiesiogine tyčia. A. M. suvokė, kad neturėdamas leidimo laiko tris Å¡aunamuosius ginklus, kuriuose yra tinkamos naudoti pagrindinės Å¡aunamųjų ginklų dalys ir norėjo taip veikti.

A. M. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 253 straipsnio 2 dalį.

11. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ir teismo posėdžio metu iÅ¡teisintojo gynėjas nurodė, kad nagrinėjamos bylos atveju aktualus veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo klausimas, kuomet veika nebuvo tokia pavojinga, kad už tai asmuo bÅ«tų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Pagal BK 37 straipsnį kaltininkas gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau Å¡ie požymiai (ar kai kurie iÅ¡ jų) yra nustatyti tik formaliai.

Baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius negali bÅ«ti sprendžiama, ar jie nėra mažareikÅ¡miai. Visgi, teismų praktikoje aiÅ¡kinant BK 37 straipsnio taikymo atvejus, pasisakyta, kad Å¡is straipsnis negali bÅ«ti taikomas, jei padarytas sunkus ar labai sunkus nusikaltimas, arba nusikaltimas, siekiant sutrikdyti (ar sutrikdęs) kito asmens sveikatÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-413-895/2016, Nr. 2K-230-697/2017, Nr. 2K-86-628/2020).

Å iuo atveju A. M. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 253 straipsnio 2 dalį ir atitinkÄ sunkų nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 5 dalis). Taigi Å¡iuo atveju BK 37 straipsnio nuostatų taikyti nėra pagrindo. Nors atsiliepime ir teismo posėdyje gynyba nurodė kasacinio teismo nutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-153-942/2016, Nr. 2K-186-689/2020), kuriose nusikalstamos veikos dėl neteisėto disponavimo Å¡aunamaisiais ginklais buvo pripažintos mažareikÅ¡mėmis, tačiau Å¡ios bylos nėra tapačios nagrinėjamai situacijai.

Minėtose bylose kaltininkams buvo inkriminuojama BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika ir dėl nedidelio veikos pavojingumo asmenys buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikÅ¡miÅ¡kumo, o nagrinėjamu atveju A. M. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 253 straipsnio 2 dalį. Kaip minėta, Å¡i veika priskiriama sunkiems nusikaltimams. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad gynybos nurodomos ir nagrinėjama bylos nėra tapačios, todėl vadovautis jomis apeliacinės instancijos teismas neprivalo.

12. Apeliacinio proceso metu iÅ¡teisintojo gynėjas nurodė, kad apklausiamas teisme specialistas neatskleidė, ar stipriai korozijos paveikto ginklo užraktas veiktų jį įdėjus į kitÄ ginklÄ , nes tam reikėtų atlikti eksperimentÄ , o bylos nagrinėjimo metu eksperimentas nebuvo atliktas. Visgi abejoti pistoleto „MASER“ užrakto tinkamumu (panaudoti ant kito ginklo) dėl korozijos poveikio nėra pagrindo. Apklausiamas teisme ekspertas A. O. paaiÅ¡kino, jog pistoletas „MASER“ buvo paveiktas korozijos, buvo iÅ¡graužtos metalo įdubos, tačiau ginklas nebuvo taip stipriai paveiktas, kad specialistas bÅ«tų jį įvertinęs kaip visiÅ¡kai netinkamÄ naudoti dėl korozijos. Specialistas paaiÅ¡kino, kad pavirÅ¡inės ir vidinės metalo iÅ¡graužos nelabai įtakoja Å¡Å«vio atlikimÄ . Užrakto korozijos poveikis nebuvo toks, kad nebÅ«tų galima jo atgaivinti.

13. Gynyba atsileipime nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryti procesiniai pažeidimai, nes ikiteisminio tyrimo teisėjui sankcionuojant kratÄ nebuvo pateikta pakankamai duomenų apie nusikalstamÄ veikÄ . Nagrinėjamu atveju kratos darymo faktinis pagrindas buvo kriminalinės žvalgybos medžiaga, kurios pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o vėliau ir atlikta krata. Å ie kriminalinės žvalgybos duomenys liko neiÅ¡slaptinti VPK Specialiajai ekspertų komisijai nusprendus, kad iÅ¡slaptinus duomenis nebus apsaugoti kriminalinės žvalgybos subjektų teisėti interesai (t. 1, b. l. 7).

Teisėjų kolegija nesutinka su gynybos atsiliepime pateiktais argumentais dėl kratos neteisėtumo. Kratos sankcionavimÄ ir atlikimÄ reglamentuoja BPK 145 straipsnis, kuriame nurodyta, kad krata daroma motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. Nutartyje turi bÅ«ti nurodyta, kokių iÅ¡ Å¡io straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų objektų bus ieÅ¡koma. Ikiteisminio tyrimo teisėjo vaidmuo sankcionuojant kratÄ yra garantuoti konstitucinę teisę į asmens bÅ«sto neliečiamumÄ , kad krata nebÅ«tų atliekama nesant tam sÄ lygų.

Atlikdamas savo pareigÄ ikiteisminio tyrimo teisėjas privalo įsitikinti, kad yra pagrindas atlikti kratÄ prokuroro praÅ¡omoje patalpoje. Ikiteisminio tyrimo teisėjas dėl to įsitikina peržiÅ«rėdamas prokuroro pateiktÄ kratos atlikimo bÅ«tinumÄ pagrindžiančiÄ bylos medžiagÄ . Ä®statyme nėra nurodyta, kiek ir kokių duomenų turi pateikti prokuratÅ«ra besikreipdama į ikiteisminio tyrimo teisėjÄ su praÅ¡ymu sankcionuoti kratÄ . Paprastai laikoma, kad jei ikiteisminio tyrimo teisėjas sankcionavo kratÄ , jis įsitikino tokio veiksmo bÅ«tinumu, kol aiÅ¡kiai argumentais nėra įrodyta prieÅ¡ingai.

Advokatas nurodė, kad sankcionuojant kratÄ ikiteisminio tyrimo teisėjui buvo pateiktas iki tarnybinis praneÅ¡imas, tačiau duomenų kiekis negali įtakoti ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmų neteisėtumo. Advokatas atsiliepime nenurodė jokių argumentų, kodėl tarnybinio praneÅ¡imo turinys negalėjo lemti sprendimo sankcionuoti kratÄ , o susipažinusi su tarnybinio praneÅ¡imo turinio teisėjų kolegija irgi nenustatė priežasčių, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas kratÄ sankcionavo neturėdamas tam pagrindo.

14. Taigi, teisėjų kolegija nustatė, kad A. M., nuo nenustato laiko iki 2019 m. balandžio 19 d., apie 09.37 val., (duomenys neskelbtini) name, laikė pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinį pistoletÄ â€žEKOL &VOLTRAN“, mod. 2005 Aras Magnum, Nr. (duomenys neskelbtini), skirtÄ Å¡audyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais Å¡oviniais, kuriame yra neperdirbta pagrindinė C kategorijos Å¡aunamojo ginklo dalis – užraktas, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymu, yra priskiriamas prie Å¡aunamųjų ginklų ir gali bÅ«ti panaudotas kitame tokio pat modelio ginkle; pramoninės gamybos 7,65 mm kalibro pistoletÄ â€žMASER“ Mod. 1914, Nr. (duomenys neskelbtini), skirtÄ Å¡audyti 7,65 Browling Å¡oviniais, kariame yra neperdirbta pagrindinė B kategorijos Å¡aunamojo ginklo dalis – užraktas, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymu, yra priskiriamas prie Å¡aunamųjų ginklų ir kuris gali bÅ«ti panaudotas kitame tokio pat modelio ginkle; ir pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinį revolverį „UMAREX PYTHON“, Nr. (duomenys neskelbtini), skirtÄ Å¡audyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais Å¡oviniais, kuriame yra neperdirbta pagrindinė C kategorijos Å¡aunamojo ginklo dalis – bÅ«gnelis, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymu, yra priskiriamas prie Å¡aunamųjų ginklų ir kuris gali bÅ«ti panaudotas kitame tokio pat modelio ginkle.

15. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 61 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad bausmės skyrimo procesas susideda iÅ¡ dviejų dalių – iÅ¡ bausmės rÅ«Å¡ies parinkimo ir bausmės dydžio nustatymo. BK 61 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

BK 54 straipsnio 2 dalis numato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . Ä®statymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingÄ bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamÄ jÄ atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad BK 41 straipsnis, numatantis bausmės paskirtį, greta bausmės tikslų – bendrosios prevencijos, nubaudimo, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimo – iÅ¡skiria teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-303/2018). Bausmė turi bÅ«ti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ .

Ä®statymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankcijÄ už nusikaltimÄ , įvertina tipinį (rÅ«Å¡inį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumÄ . Visgi konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rÅ«Å¡inius tam tikro nusikaltimo požymius, iÅ¡ tikrųjų gali neatitikti tos rÅ«Å¡ies nusikaltimo pavojingumo. Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę.

Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatytas bausmės Å¡velninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, Nr. 2K-249-895/2017). Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi.

17. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra reikÅ¡mingos (iÅ¡imtinės) aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui.

Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes, BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje numatyta bausmė bÅ«tų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieÅ¡tarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parinktina Å¡velnesnė bausmė ar kita jos rÅ«Å¡is (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-489/2015, Nr. 2K-377-489/2018, Nr. 2K-98-1073/2019, Nr. 2K-40-648/2020).??? 18.

A. M. padaryta nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ baudžiamasis įstatymas numato tik laisvės atėmimo nuo 4 iki 8 metų bausmę, o alternatyvių bausmių laisvės atėmimui nenumato. Byloje nustatyta viena A. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad A.

M. veikos padarymo metu buvo neteistas, yra vedęs, dirba. Ä®statyme nustatyta minimali laisvės atėmimo bausmė už A. M. padarytÄ nusikaltimÄ yra 4 metai laisvės atėmimo, tokios bausmės apeliaciniame skunde praÅ¡o ir prokuratÅ«ra, tačiau teisėjų kolegija mano, kad net ir minimali sankcijoje nustatyta laisvės atėmimo bausmė prieÅ¡tarauja teisingumo principui ir yra per griežta.

19. Vertinant A. M. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , teisėjų kolegijos mano, kad jis yra gerokai mažesnis nei tipinio Å¡ios rÅ«Å¡ies nusikaltimo pavojingumas. Svarstant, kokie veiksmai gali sukelti atsakomybę pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, turima omenyje veiksmus, kuriais siekiama disponuoti dideliais kiekiais Å¡aunamųjų ginklų, Å¡audmenų ar sprogmenų. Tokio tipo nusikalstamos veikos bÅ«dingos nusikalstamų susivienijimų veikloje, nusikalstamoms grupuotėms disponuojant ginklais ir keliant pavojų visuomenei, nelegalios ginklų prekybos atvejais ar ruoÅ¡iantis padaryti nusikaltimÄ jais pasinaudojant.

Tokį argumentÄ patvirtina ir Å¡io nusikaltimo priskyrimas sunkiems nusikaltimams bei už jo padarymÄ numatyta griežta nuo 4 iki 8 metų laisvės atėmimo bausmė. Nors neteisėtas veikiančių ginklo dalių laikymas irgi yra pavojingas ir visuomenėje nepriimtinas veiksmas, tačiau tokių veiksmų pavojingumas akivaizdžiai yra daug mažesnis nei rÅ«Å¡inis Å¡io nusikaltimo pavojingumas.

20. Teisingos bausmės parinkimui svarbu ir tai, kad Å¡iuo atveju ginklai buvo įsigyti teisėtai, tačiau pasikeitus teisiniam reguliavimui jų (ir jų veikiančių dalių) registracija tapo privaloma. Veikos pavojingumÄ mažina ir tai, kad patys ginklai buvo neveikiantys ir sugadinti, o veikiančios buvo tik po vienÄ iÅ¡ juose esančių jų pagrindinių dalių (užraktai, bÅ«gnelis), kurių realus panaudojimas bÅ«tų įmanomas tik perdėjus juos į kitus tokius pat veikiančius ginklus, o toks A.

M. ketinimas nėra nustatytas. Be to, dvi iš trijų veikiančių ginklo dalių buvo priskiriamos C kategorijos ginklams ir vienas B kategorijos ginklams. Taigi dvi iš trijų ginklų dalių buvo priskiriamos mažesnio pavojingumo ginklų kategorijai. Byloje nėra duomenų, kad A. M. turėjo siekį realizuoti turimas veikiančias ginklų dalis ir panaudoti jas pagal paskirtį, todėl visuomenės saugumas iš esmės buvo pažeistas tik dėl netinkamos ginklų ir jų dalių apyvartos.

21. Vertinant ar įstatyme numatyta reali laisvės atėmimo bausmė yra teisinga ir kokias pasekmes ji sukels, svarbu, kad A. M. turi Å¡eimÄ , kuria rÅ«pinasi, taip pat turi darbÄ , o atliekant ketverių metų laisvės atėmimo bausmę netektų darbo bei prarastų socialinius ryÅ¡ius. Kolegijos nuomone, tokia padėtis netenkina visuomenės poreikių, nes realia laisvės atėmimo bausme bÅ«tų įgyvendintas tik nubaudimo principas. Ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė itin neigiamai paveiktų jo tolimesnes resocializacijos galimybes.

Å iuo atveju pirmenybė turi bÅ«ti teikiama bausmės prevencinei, socialinei paskirčiai, o ne nubaudimo funkcijai. Ketverių metų laisvės atėmimo bausmė prieÅ¡tarautų teisingumo principui ir bÅ«tų neproporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Kolegijos vertinimu, nuteistojo izoliavimas nuo visuomenės turėtų prieÅ¡ingÄ rezultatÄ ir tokia bausmė A. M. paveiktų labiau neigiamai, nei turėtų teigiamÄ poveikį ateityje. Teisėjų kolegija mano, kad prieÅ¡ A. M. vykdytas baudžiamasis procesas ir grėsusi reali laisvės atėmimo bausmė bus A.

M. pamoka, paveiks jį ir padės ateityje nedaryti nusikaltimų. Taigi įstatyme numatyta ir prokuratūros prašoma paskirti bausmė A. M. nėra teisinga, o jam turi būti paskirta su realiu laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda, kurios dydis lygus už sunkias nusikalstamas veikas numatytam sankcijos minimumui.

22. A. M. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartimi buvo skirta kardomoji priemonė – 3 000 eurų užstatas, kurį 2020 m. vasario 10 d. į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sÄ skaitÄ sumokėjo N. M. (t. 2, b. l. 94-95). Ä®siteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui kardomoji priemonė naikintina ir užstatas grÄ Å¾intinas užstato davėjai – N. M..

23. BK 72 straipsnyje nurodyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Byloje nustatyta, kad pas A. M. kratos metu surastuose Å¡aunamuosiuose ginkluose „Mauser“ 1914 7,65 Browning, Nr. (duomenys neskelbtini), „EKOL&VOLTRAN“ 2005 Aras Magnum 9 mm, Nr. (duomenys neskelbtini) ir „UMAREX PYTHON“ 380 Knall, Nr. (duomenys neskelbtini), atlikti perdirbimai neatitinka norminių aktų, reglamentuojančių Å¡aunamųjų ginklų deaktyvacijos reikalavimų, dėl ko jie yra uždrausti civilinėje apyvartoje, todėl Å¡ie ginklai yra konfiskuotini ir nuosprendžiui įsiteisėjus perduotini į Lietuvos Respublikos Ginklų fondÄ prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (BK 72 straipsnis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kiti ten pat saugomi ginklai „Mosin Nagant“ 7,62x54 R, Nr. LU4453, „Mosin Nagant“ 7,62x54 R, Nr. (duomenys neskelbtini) be apsodo, „MAUSER“ 98 7,92x57, Nr. (duomenys neskelbtini) ir 8 mm kulkosvaidžio vamzdis – nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾intini A. M. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Remiantis iÅ¡dėstytu ir vadovaujantis BPK 326 straipsnio 4 dalimi ir 329 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kolegija n u s p r e n d ž i a: Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 7 d. nuosprendį, kuriuo A. M. buvo iÅ¡teisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ir priimti naujÄ nuosprendį. A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 2 dalyje, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi paskirti jam 150 MGL (7 500 eurų) dydžio baudÄ . Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti A. M. skirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – 3 000 eurų užstatÄ , užstatÄ grÄ Å¾inti užstato davėjai N. M..

Nuosprendžiui įsiteisėjus Å¡aunamuosius ginklus „Mauser“ 1914 7,65 Browning, Nr. (duomenys neskelbtini), „EKOL&VOLTRAN“ 2005 Aras Magnum 9 mm, Nr. (duomenys neskelbtini) ir „UMAREX PYTHON“ 380 Knall, Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuoti ir perduoti į Lietuvos Respublikos Ginklų fondÄ prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, o Å¡aunamuosius ginklus „Mosin Nagant“ 7,62x54 R, Nr. (duomenys neskelbtini), „Mosin Nagant“ 7,62x54 R, Nr. (duomenys neskelbtini) be apsodo, „MAUSER“ 98 7,92x57, Nr. (duomenys neskelbtini) ir 8 mm kulkosvaidžio vamzdį grÄ Å¾intini A.

M.. Teisėjai Albinas Bielskis Alenas Piesliakas Linas Šiukšta