d2cec02e-4581-4fad-85d4-cfc065bb8424 · Kauno apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-3920-737/2018 Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00479-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.1.7.2.3; (S) 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.5.1 KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 14 d. Jonava Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų teisėja JÅ«ratė PetraÅ¡kienė, sekretoriaujant Ina Jankulskaitei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Bernotavičiui, kaltinamajam J. J. P., jo gynėjui advokatui Antanui Vitlipui, nukentėjusiajai F. B., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje J.

J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, pradinio išsilavinimo, nedirba, pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu. Teismas n u s t a t ė : J. J. P. 2018 m. rugsėjo 11 d. apie 15.00 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), savo šeimos narei – sugyventinei F.

B. tyčia ranka sugriebė ties krÅ«tine už drabužių, jÄ tampė, dėl ko nukentėjusioji nugara pargriuvo ant grindų, gulinčiai sudavė penkis smÅ«gius kumščiu į galvÄ , deÅ¡inę ausį, sugriebęs už plaukų F. B. tempė, penkis kartus basute sudavė jai per galvÄ , aÅ¡tuonis kartus per abi rankas, tris kartus spyrė į kairę Å¡launį, nukentėjusiajai atsikėlus spyrė jai tris kartus į kairę Å¡launį, o nukentėjusiajai nubėgus į kambarį ir atsisėdus ant lovos, jÄ pasivijo ir sugriebęs rankomis tampė už plaukų, taip smurtaudamas padarė nukentėjusiajai poodines kraujosruvas deÅ¡iniame žaste, deÅ¡iniame dilbyje, deÅ¡iniame rieÅ¡e, deÅ¡inės plaÅ¡takos II pirÅ¡te, kairiame dilbyje, kairėje plaÅ¡takoje, kairėje Å¡launyje, odos nubrozdinimÄ kairiame žaste, tuo sukėlė F.

B. fizinį skausmÄ ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Kaltinamasis J. J. P., apklaustas teisiamajame posėdyje, savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies, nurodė, kad sudavė nukentėjusiajai per rankas 3-4 kartus, kitus kaltinime nurodytus smÅ«gius neigė. PaaiÅ¡kino, kad konfliktas kilo dėl sandėliuko raktų. Nukentėjusioji buvo iÅ¡gėrusi, ėmė muÅ¡tis, bulves mėtė. Tada jis iÅ¡sikvietė policijÄ . M. viskÄ matė, jis buvo virtuvėje, o konfliktas vyko koridoriuje. Ä®vykio aplinkybes gerai prisimena.

Dabar jie gyvena kartu, susitaikė. Teismo nustatytos faktinės nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybės bei kaltinamojo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktų bei teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma, o būtent: Nukentėjusiosios F. B. parodymais teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kartu su kaltinamuoju kartu gyvena 35 metus. Jai grįžus iš parduotuvės, kilo konfliktas dėl raktų – jai atsirakinus duris, P. iš karto puolė į koridorių, pareikalavo duoti jam raktus, bet ji raktų nerado, nes jie buvo kitų kelnių kišenėse.

Tada jis sudavė jai per galvÄ . Kiek smÅ«gių sudavė, nepamena, bet nemažiau 3-4. Tada davė per ausį ir ji nukrito. Nuo skausmo ji pradėjo rėkti, o jis dar spyrė. Tada ji nuÅ¡liaužė į miegamÄ , jis iÅ¡ paskos. Tada ji Å¡veitė į jį bulves, o jis jÄ griebė už plaukų. Pati iÅ¡ to pykčio gal irgi jam sudavė. P. jai sudavė su basute į rankÄ , į galvÄ . Ä® kojas spyrė vienÄ kartÄ , gal ir daugiau, nepamena. Kiek tampė už plaukų, nebepamena. Kuo davė per galvÄ , nepamena, gal su batu, o antausį - su kumščiu.

Labai skaudėjo nuo suduotų smÅ«gių, buvo lūžęs Å¡onkaulis kai nugriuvo - taip sakė chirurgas. Kai pridaužė, ji nuėjo į miegamÄ jį, P. atėjo iÅ¡ paskos. M. buvo virtuvėje, durys buvo atdaros, bet jis visko tikrai nematė, galėjo matyti tik duris. PolicijÄ iÅ¡kvietė kaltinamasis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsniu, teismui pagarsinus nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 38), nukentėjusioji F.

B. pagarsintus parodymus patvirtino. Tęsdama parodymus, nukentėjusioji F. B. paaiÅ¡kino, kad įvykio metu buvo iÅ¡gėrusi, pati susižaloti negalėjo, galėjo griÅ«dama užsigauti. Liudytojos V. Å . parodymais teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad ji nematė, kaip nukentėjusioji buvo sužalota. Nukentėjusioji skundžiasi, kad jÄ kaltinamasis skriaudžia. Ä®vykio dienÄ nukentėjusioji buvo pas jÄ , iÅ¡gėrė kartu brendžio, iÅ¡ jos išėjo ne girta, tvirtai laikėsi ant kojų.

KitÄ dienÄ skambino F., bet ji neatsiliepė. Po policijos F. jai paskambino, paprašė dviem dienom priimti pas jÄ gyventi, nes primušė, bet pagyventi ji neatėjo. Smulkiau apie įvykį nekalbėjo. Ä®vykio vietos apžiÅ«ros metu nustatyta, kad įvykio vieta yra bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Koridoriuje ant batų dėžės rasti batai, ant grindų iÅ¡mėtytos bulvės (b. l. 17 – 27). Blaivumo testo metu F. B. nustatytas 1,12 promilių girtumas (b. l. 34). Teismo medicinos specialisto iÅ¡vada Nr. G2823/208(02) nustatyta, kad F.

B. konstatuota poodinės kraujosruvos deÅ¡iniame žaste, deÅ¡iniame dilbyje, deÅ¡iniame rieÅ¡e, deÅ¡inės plaÅ¡takos II pirÅ¡te, kairiame dilbyje, kairėje plaÅ¡takoje, kairėje Å¡launyje, odos nubrozdinimas kairiame žaste, padaryti devyniais ar daugiau trauminiais poveikiais. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ (b. l. 55). Vadovaudamasis BPK 276 straipsniu, teismas pagarsino liudytojo B. M. parodymus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 67-68), kad pažįsta P.virÅ¡ 40 metų. 2018-09-11 eidamas į parduotuvę, užėjo pas J..

Žmonos nebuvo. Sėdėjo virtuvėje, kalbėjosi. Paskui grįžo žmona. Nuėjo į koridorių, jis liko virtuvėje. Nesimatė pro sienÄ ir nėjo žiÅ«rėti, kas vyksta, tačiau iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ . J. reikalavo atiduoti raktus. Ji Å¡aukė „neturiu raktų, neturiu raktų“. Girdėjo stumdymo garsus, bildesį. Kas kokius veiksmus atliko koridoriuje, nematė. Suprato, kad vyksta konfliktas. Vyko apie penkias minutes. Po to pamatė, kaip sugyventinė, turėdama maiÅ¡iukÄ su bulvėmis 2-3 kilogramais, metė į J..

Kažkiek pataikė, kažkiek pabiro ant grindų. Po to nuėjo į savo kambarį, o J. iÅ¡kvietė policijÄ . Matė, kad sužalotas J. veidas, ranka. Paskui atvyko pareigÅ«nai. Ar moteris buvo blaivi, nežino. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvÅ«s, todėl pakanka bent vieno iÅ¡ jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Atkreiptinas dėmesys, kad Å¡iame BK straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, t. y. bÅ«tina nustatyti nusikalstamos veikos padarinius ir priežastinį ryšį tarp kaltininko veiksmų ir kilusių padarinių. Minėta veika padaroma veikiant tyčine kaltės forma (tiesioginė arba netiesioginė tyčia). Teisiamojo posėdžio metu apklaustas J. J. P. nurodė, kad reaguodamas į nukentėjusiosios smurtinius veiksmus, sudavė jai 3-4 kartus per jos rankÄ . Bet kokius kitus smÅ«gius nukentėjusiosios atžvilgiu neigė.

Tuo tarpu nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis, jai grįžus namo, iÅ¡ karto atėjo į koridorių, pradėdamas jos reikalauti rÅ«sio raktų, sudavė į galvÄ nemažiau 4 smÅ«gius, į ausį, jai nukritus, spyrė į kojÄ , su basute trankė per rankas, galvÄ , tampė už plaukų. Dėl visų Å¡ių veiksmų jautė stiprų skausmÄ . Proceso metu nustatyta, kad tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo jau iki inkriminuojamos veikos buvo susiklostę konfliktiÅ¡ki santykiai.

Å iÄ aplinkybę teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir liudytoja apklausta V. Å ., kuri nurodė, kad nukentėjusioji ne kartÄ jai skundėsi, kad kaltinamasis jÄ skriaudžia, bei B. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodęs, kad kaltinamasis su savo sugyventine nesutaria, barasi. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad tai nukentėjusioji grįžusi neblaivi jį užsipuolė, tačiau Å¡ias jo nurodytas aplinkybes paneigia tiek nukentėjusiosios parodymai, kad bÅ«tent kaltinamasis jai įėjus per duris, puolė iÅ¡ karto prie jos į koridorių, reikalaudamas raktų, tiek ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo B.

M. parodymai, kad grįžus sugyventinei, J. J. P. iÅ¡ karto nuėjo į koridorių, reikalavo iÅ¡ sugyventinės raktų ir kur, kaip suprato iÅ¡ garsų, vyko stumdymasis, nes buvo girdimas bildesys. Taigi, bÅ«tent kaltinamasis, reikalaudamas grÄ Å¾inti raktus, nuėjo pas nukentėjusiÄ jÄ Ä¯ koridorių, kur ir įvyko konfliktas. Kad konfliktas buvo abipusis, patvirtino ir pati nukentėjusioji, ji neneigė į kaltinamÄ jį metusi bulves, iÅ¡ pykčio dėl kaltinamojo elgesio jos atžvilgiu, jam sudavusi.

Tuo tarpu kaltinamasis, nors raÅ¡tu teismui pateiktame susitaikymo protokole ir nurodė, kad kaltu prisipažįsta visiÅ¡kai, tačiau teisiamojo posėdžio metu savo pozicijÄ pakeitė ir pripažino tik kelis kartus sudavęs nukentėjusiajai per rankas gindamasis, neigė jÄ tampęs, dėl ko nukentėjusioji nugara pargriuvo ant grindų, gulinčiai sudavęs penkis smÅ«gius kumščiu į galvÄ , deÅ¡inę ausį, sugriebęs už plaukų tempęs, penkis kartus basute sudavęs jai per galvÄ , aÅ¡tuonis kartus per abi rankas, tris kartus spyręs į kairę Å¡launį, nukentėjusiajai atsikėlus spyręs jai tris kartus į kairę Å¡launį, o nukentėjusiajai nubėgus į kambarį ir atsisėdus ant lovos, jÄ pasivijęs ir sugriebęs rankomis tampęs už plaukų, tačiau teismas Å¡iuos jo parodymus vertina kritiÅ¡kai, kaip siekį iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, nes kaltinamasis viso proceso metu nebuvo nuoseklus, be to, jo parodymai paneigti byloje surinktais ir iÅ¡tirtais įrodymais.

Apklausiamas 2018-09-12 J. J. P. ne tik pripažino sudavęs nukentėjusiajai su ranka į pečius, bet ir neneigė jÄ stÅ«męs bei patvirtino, kad nuo pastÅ«mimo nukentėjusioji nugriuvo, vėliau gi, apklausiamas 2018-09-28 ir 2018-10-25 jau teigė, kad pastumta F. B. nenugriuvo, o teisiamojo posėdžio metu bet kokius savo veiksmus, apart sudavimo per rankas, iÅ¡ viso neigė. Nukentėjusioji, prieÅ¡ingai nei kaltinamasis, viso proceso metu iÅ¡ esmės buvo nuosekli. Teisiamojo posėdžio metu ji nurodė, kad kaltinamasis, jai grįžus namo, koridoriuje sudavė jai nemažiau 3-4 smÅ«gių per galvÄ , per ausį, ji nukrito, spyrė į kojas, sudavė su basute į rankÄ , į galvÄ , tampė už plaukų.

Nors nukentėjusios parodymai apie kaltinamojo smurtinius veiksmus jos atžvilgiu, suduotus smÅ«gius, jų skaičių teisiamojo posėdžio metu ir nėra identiÅ¡ki ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, tačiau tarp jų esminių prieÅ¡taravimų nėra, jie iÅ¡ esmės atitinka ir paaiÅ¡kinimus, duotus specialistui, atliekant medicininę apžiÅ«rÄ . Be to, nukentėjusioji, teismui pagarsinus jos parodymus ikiteisminio tyrimo metu, juos patvirtino, nurodė, kad jie teisingi. Teismas pažymi, kad F.

B. yra senyvo amžiaus, dėl to, praėjus keliems mėnesiams po konflikto, įvykio tikslios detalės gali bÅ«ti ir primirÅ¡tos, todėl sprendžia, kad iÅ¡ karto po įvykio duoti parodymai apie kaltinamojo veiksmus jos atžvilgiu yra iÅ¡samesni, tikslesni ir jais vadovaujasi, be to, juos patvirtina specialisto iÅ¡vadoje užfiksuoti nukentėjusiajai konstatuoti sužalojimai. Byloje įrodymų, kad nukentėjusioji bÅ«tų sužalota ne kaltinamojo, o kokiomis nors kitomis aplinkybėmis, nėra, tokių aplinkybių teisiamojo posėdžio metu nenurodė ir kaltinamasis, taip pat nenustatyta, kad nukentėjusioji siektų apkalbėti kaltinamÄ jį ir nagrinėjamu atveju nurodytų aplinkybes, kurių iÅ¡ tikrųjų nebuvo.

PrieÅ¡ingai, nukentėjusioji nesiekia, kad kaltinamasis bÅ«tinai bÅ«tų nubaustas, pasirašė susitaikymo protokolÄ , nurodydama, kad jam atleidžia, jokių pretenzijų neturi ir praÅ¡o bylÄ nutraukti. Taigi, kaltinamojo kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais aukščiau iÅ¡dėstytais įrodymais. Byloje neginčijamai nustatyta, kad J. J. P. 2018 m. rugsėjo 11 d. apie 15.00 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), savo Å¡eimos narei – sugyventinei F.

B. tyčia ranka sugriebė ties krÅ«tine už drabužių, jÄ tampė, dėl ko nukentėjusioji nugara pargriuvo ant grindų, gulinčiai sudavė penkis smÅ«gius kumščiu į galvÄ , deÅ¡inę ausį, sugriebęs už plaukų F. B. tempė, penkis kartus basute sudavė jai per galvÄ , aÅ¡tuonis kartus per abi rankas, tris kartus spyrė į kairę Å¡launį, nukentėjusiajai atsikėlus spyrė jai tris kartus į kairę Å¡launį, o nukentėjusiajai nubėgus į kambarį ir atsisėdus ant lovos, jÄ pasivijo ir sugriebęs rankomis tampė už plaukų, taip smurtaudamas padarė nukentėjusiajai poodines kraujosruvas deÅ¡iniame žaste, deÅ¡iniame dilbyje, deÅ¡iniame rieÅ¡e, deÅ¡inės plaÅ¡takos II pirÅ¡te, kairiame dilbyje, kairėje plaÅ¡takoje, kairėje Å¡launyje, odos nubrozdinimÄ kairiame žaste, tuo sukėlė F.

B. fizinį skausmÄ ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Neabejotina, kad J. J. P. suvokė savo veiksmų neteisėtÄ pobÅ«dį, numatė, kad savo veiksmais gali sukelti nukentėjusiajam fizinį skausmÄ ir nežymiai sutrikdyti jai sveikatÄ ir to siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia. J. J. P. veika pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalį, kvalifikuota tinkamai, nes jis fizinį skausmÄ sukėlė ir nežymiai sutrikdė sveikatÄ kartu su juo gyvenančiai sugyventinei. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Byloje pateiktas kaltinamojo ir nukentėjusiosios susitaikymo protokolas, kuriame praÅ¡o nutraukti bylÄ kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius. BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir 2) savu noru atlygino ar paÅ¡alino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ arba susitarė dėl Å¡ios žalos atlyginimo ar paÅ¡alinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir;

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis J. J. P. neatitinka BK 38 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nustatytų bÅ«tinų sÄ lygų, t. y. tik iÅ¡ dalies prisipažino kaltu. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , praÅ¡ymas atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiÄ ja, nesant visų bÅ«tinų sÄ lygų, netenkintinas. J. J. P. padarė vienÄ nesunkiÄ baigtÄ nusikalstamÄ veikÄ , kuria kėsinamasi į itin svarbiÄ baudžiamojo įstatymo saugomÄ vertybę – žmogaus sveikatÄ .

Veika padaryta tiesiogine tyčia. J. J. P. praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas, nedirba, pensininkas, priklausomybės ligų ir psichiatro įskaitose neregistruotas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumÄ , kaltinamojo asmenybę į tai, kad kaltinamojo padarytose veikose atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė, nustatant terminÄ , mažesnį nei Å¡ios bausmės vidurkis bei skiriant įpareigojimÄ .

Teismas, atsižvelgęs į tÄ aplinkybę, jog kaltinamasis Å¡iÄ smurtinę nusikalstamÄ veikÄ padarė Å¡eimos nariui, kartu su bausme taiko baudžiamojo poveikio priemonę, susijusiÄ su dalyvavimu smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri turi bÅ«ti įvykdyta per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 722 straipsnis). Manytina, kad Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė turės teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui ir pasieks bausmės tikslus, kad ateityje J. J. P. nebevartotų fizinio smurto ar nedarytų kitų nusikalstamų veiksmų, siekdamas iÅ¡spręsti tarpusavio nesutarimus su artimaisiais Å¡eimos nariais, kitais asmenimis.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti paliktina galioti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikintina. Civilinio ieÅ¡kinio byloje nėra. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 302-307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : J. J. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 722 straipsniu, skirti J. J. P. baudžiamojo poveikio priemonę įpareigojimÄ dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti galioti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti. Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mus.

Teisėja Jūratė Petraškienė