d2cde885-8089-4eae-b4ee-be7f0ddb8149 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-706-614/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20431-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.20 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 14 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir RÅ«tos Veniulytės-JankÅ«nienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-26425-608/2019 pagal ieÅ¡kovės Panevėžio miesto savivaldybės ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Emilė“ ir trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė Panevėžio miesto savivaldybė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Emilė“ 2064,90 Eur valstybinės žemės nuomos mokestį, 148,67 Eur delspinigius. Nurodė, kad atsakovė, bÅ«dama valstybei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbiami), nuomininke, nemokėjo žemės sklypo nuomos mokesčio ir liko skolinga žemės nuomos mokestį už 2016 – 2018 metus.

Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. 1-258 ir 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. 1-272 bendrovės nuomojama valstybinės žemės sklypo dalis įtraukta į nenaudojamų (apleistų) žemės sklypų Panevėžio mieste sÄ raÅ¡Ä , todėl taikomas 4 proc. žemės vertės mokesčio tarifas.

2. Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo ieÅ¡kinio nepripažino. Nurodė, kad ieÅ¡kovė savo reikalavimÄ grindžia dokumentais, nesusijusiais su atsakovės asmeniu, bei neįrodančiais jokių atsakovės pareigų ieÅ¡kovei. Atsakovė laiko, jog ieÅ¡kovė neįrodė pagrindo taikyti atsakovei maksimalaus 4 proc. žemės sklypo vertės nuomos mokesčio tarifÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 2 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį patenkino ir priteisė iÅ¡ atsakovės UAB „Emilė“ ieÅ¡kovo Panevėžio miesto savivaldybei 2064,90 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio skolÄ ir 148,37 Eur delspinigių, iÅ¡ viso 2213,57 Eur. Taip pat valstybei iÅ¡ atsakovės UAB „Emilė“ priteisė 49,81 Eur žyminio mokesčio ir 3,65 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų, viso 53,46 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

4. Teismas nustatė, kad atsakovė UAB „Emilė“ 2004 m. lapkričio 10 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N27/04-0149 bei 2013 m. kovo 27 d. susitarimo pakeisti sutartį Nr. 23SŽN-(14.23.55.)-31 pagrindu nuomojasi 0,1483 ha ploto valstybinės žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esantį adresu (duomenys neskelbiami). Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. 1-258 ir 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. 1-272 bendrovės nuomojama valstybinės žemės sklypo dalis įtraukta į nenaudojamų (apleistų) žemės sklypų Panevėžio mieste sÄ raÅ¡Ä , todėl taikomas 4 proc.

žemės vertės mokesčio tarifas. Sutarties 15 punktu sutarties šalys įsipareigojo įstatymų, Vyriausybės nustatyta tvarka pasikeitus valstybinės žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkai ir kitiems reikalavimams, vadovautis priimtais pakeitimais. Atsakovė, kaip valstybinės žemės sklypo nuomininkas, privalo mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį ir vykdyti visas kitas minėtoje nuomos sutartyje numatytas nuomininko pareigas.

5. Teismas nustatė, kad pagal Lietuvos Respublikos savivaldos įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ , Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ valstybinės žemės nuomininkai privalo mokėti žemės nuomos mokestį į savivaldybės, kurios teritorijoje, yra valstybinė žemė, biudžetÄ . Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.552 straipsnio 2 dalis numato, kad valstybinės žemės nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 12 dalį be aukciono iÅ¡nuomotos valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarkÄ nustato Vyriausybė.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ 1.4 punkte numatyta, kad konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę, iÅ¡nuomotÄ be aukciono, tarifÄ nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra iÅ¡nuomojama valstybinė žemė, taryba. Minėto nutarimo 1.6 punktas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 1081 redakcija) numato, kad valstybinės žemės nuomininkai žemės nuomos mokestį sumoka į savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, biudžetÄ iki kalendorinių metų lapkričio 15 d.

Pagal Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. 1-163 patvirtinto Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo Panevėžyje tvarkos apraÅ¡o 43 punktÄ už laiku nesumokėtÄ Å¾emės nuomos mokestį skaičiuojami 0,04 proc. dydžio delspinigiai už kiekvienÄ pavėluotÄ mokėti dienÄ ne ilgiau kaip 180 kalendorinių dienų.

6. Atsakovė iki 2016 m. lapkričio 15 d. privalėjo sumokėti 879,28 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2016 metus, o sumokėjo tik 10,20 Eur; iki 2017 m. lapkričio 15 d. privalėjo sumokėti 879,28 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2017 metus, iki 2018 m. lapkričio 15 d. privalėjo sumokėti 316,54 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2018 metus. Atsakovei nevykdant savo prievolių pagal valstybinės žemės nuomos sutartį, valstybinės žemės nuomos mokesčio skola sudaro 2064,90 Eur, taip pat 148,37 Eur delspinigiai už prievolės įvykdymo termino praleidimÄ .

7. Pasisakydamas dėl atsakovės argumentų, jog neaiÅ¡kus ieÅ¡kovės reikalavimo dėl skolos už valstybinės žemės nuomÄ pagrindas, nurodė, jog iÅ¡ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad atsakovė UAB „Emilė“ 2012 m. gruodžio 6 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. AG-1453 bei 2013 m. vasario 1 d. priėmimo – perdavimo akto Nr. AG-131 pagrindu įgijo nuosavybės teisę į žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), adresu (duomenys neskelbiami), esančius pastatus, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami).

Susitarimu dėl 2004 m. lapkričio 10 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N27/04-0149 pakeitimo, sudarytu 2013 m. kovo 27 d. Nr. 23SŽN-(14.23.55)-31 Å¡alys susitarė, kad valstybinės žemės sklypo buvęs nuomininkas pakeičiamas į UAB „Emilė“, atsižvelgiant į 2012 m. gruodžio 6 d. sutartį Nr. AG-1453, pagal kuriÄ perleisti statiniai ir (ar) įrenginiai (jų dalys): pastatas – konditerijos cechas – parduotuvė, unikalus NR. (duomenys neskelbiami), kiti statiniai (inžineriniai) – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami).

Tokios aplinkybes patvirtina, jog UAB „Emilė“, pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įsigydama minėtame valstybiniame žemės sklype esančius pastatus ir kitus statinius, perėmė ir nuomininko teisės bei pareigas, kylančias iÅ¡ 2004 m. lapkričio 10 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N27/04-0149. Su atsakove susiklostę faktiniai valstybinės žemės nuomos santykiai įforminti 2013 m. kovo 27 d. susitarimu pakeisti sutartį Nr. 23SŽN-(14.23.55.)-31. IÅ¡ nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, jog atsakovė UAB „Emilė“ visÄ ieÅ¡kinyje nurodytos valstybinės žemės nuomos mokesčio skolos susidarymo laikotarpį buvo pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbiami), savininkė, todėl minėtu laikotarpiu ir faktiÅ¡kai naudojosi jai iÅ¡nuomotu žemės sklypu jame esantiems statiniams eksploatuoti ir, kaip valstybinės žemės sklypo nuomininkė, privalo mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį bei vykdyti visas kitas minėtoje nuomos sutartyje numatytas nuomininko pareigas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 8. Atsakovė UAB „Emilė“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 2 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 8.1. IeÅ¡kovė teismui nepateikė nei Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo Nr. 1-258, nei 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. 1-272, kuriais rėmėsi teisme, pagrįsdama 4 procentų žemės vertės mokesčio tarifo taikymÄ atsakovės nuomojamai žemei, tokiu bÅ«du nepagrindė, jog atsakovės nuomojama žemė yra nenaudojama bei dėl Å¡ios priežasties žemės mokesčio apskaičiavimui taikomas maksimalus 4 procentų žemės mokesčio koeficientas. 8.2.

Sprendime teismas nurodė, jog iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad atsakovė UAB „Emilė“ 2012 m. gruodžio 6 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. AG-1453 bei 2013 m. vasario 1 d. priėmimo – perdavimo akto Nr. AG-131 pagrindu įgijo nuosavybės teisę į žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), adresu (duomenys neskelbiami), esančius pastatus, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami). Susitarimu dėl 2004 m. lapkričio 10 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N27/04-0149 pakeitimo, sudarytu 2013 m. kovo 27 d.

Nr. 23SŽN-(14.23.55)-31 Å¡alys susitarė, kad valstybinės žemės sklypo buvęs nuomininkas pakeičiamas į uždarÄ jÄ akcinę bendrovę „Emilė“, atsižvelgiant į 2012 m. gruodžio 6 d. sutartį Nr. AG-1453, pagal kuriÄ perleisti statiniai ir (ar) įrenginiai (jų dalys): pastatas – konditerijos cechas – parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), kiti statiniai (inžineriniai) – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami). Pažymėjo, jog minėti pastatai yra naudojami pagal tiesioginę jų paskirtį, atitinkamai kartu naudojami ir žemės sklypai, kuriuose minėti pastatai stovi.

Apeliantė mano, jog teismas visiškai nepagrįstai sprendime nurodė, jog byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog nuomojami žemės sklypai yra nenaudojami, todėl žemės nuomos mokesčiui taikytinas maksimalus 4 procentų tarifas, juo labiau, kad ieškovė byloje nepateikė sprendime minėtų Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo Nr. 1-258 ir 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. 1-272, kurių pagrindu apeliantei buvo pritaikytas maksimas nuomojamos žemės nuomos mokesčio tarifas.

Apeliantei nėra aiÅ¡ku, kada ir kokiais pagrindais buvo pritaikytas maksimalus žemės nuomos mokesčio tarifas ir ar tam ieÅ¡kovė turėjo teisinį pagrindÄ . 8.3. Teismas, neturėdamas Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo Nr. 1-258 ir 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. 1-272, kurių pagrindu apeliantei buvo pritaikytas maksimas nuomojamos žemės nuomos mokesčio tarifas, bei nežinodamas Å¡ių ieÅ¡kovės nurodytų sprendimų teksto, nusprendė, jog ieÅ¡kovė pagrįstai reikalauja bÅ«tent ieÅ¡kinyje nurodyto dydžio mokesčio už valstybinės žemės nuomÄ , tokiu bÅ«du nesilaikė Lietuvos Respublikos teisės aktuose reikalaujamo rungtyniÅ¡kumo bei įrodinėjimo pareigos principų, todėl 2019 m. spalio 2 d. sprendimas negali bÅ«ti teisėtas bei pagrįstas, kadangi ieÅ¡kinys nėra pagrįstas jį lydinčiais dokumentais, o tik ieÅ¡kovo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis.

9. IeÅ¡kovė Panevėžio miesto savivaldybė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriame nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: 9.1. UAB „Emilė“ pagal 2004 m. lapkričio 10 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. N27/04- 0149 (2013 m. kovo 27 d. susitarimas pakeisti sutartį Nr. 23SŽN-(14.23.55.)-31) nuomojasi 0,1483 ha ploto valstybinės žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbiami)), esantį (duomenys neskelbiami), (toliau - žemės sklypas), todėl turėjo pareigÄ mokėti valstybinės žemės nuomos mokesčius.

Apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nesudaro pagrindo naikinti 2019 m. spalio 2 d. teismo sprendimo, nes apeliantė nesutinka su taikytu valstybinės žemės mokesčio tarifu, kuris buvo nustatytas 2016 ir 2017 metais ir abejoja ieÅ¡kinio tenkinimu pilna apimtimi, tačiau apeliaciniu skundu nepagrįstai praÅ¡o naikinti visÄ sprendimÄ . Pažymėjo, kad 2018 metais apeliantei buvo taikomas 1,8 proc. mokesčio tarifas, kurio ji neginčija, bet praÅ¡o panaikinti visÄ skundžiamÄ teismo sprendimÄ . 9.2. Apeliantė skunde nepagrįstai teigia, kad ieÅ¡kovė neįrodė, kad žemės sklypas yra nenaudojamas ir jam nepagrįstai taikomas maksimalus 4 procentų žemės mokesčio tarifas.

Panevėžio miesto savivaldybės taryba 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. 1-258 ir 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. 1-272 Žemės sklypÄ Ä¯traukė į nenaudojamų (apleistų) žemės sklypų Panevėžio mieste sÄ raÅ¡Ä , todėl jam buvo taikomas 4 proc. žemės vertės mokesčio tarifas. Å ie savivaldybės tarybos sprendimai yra individualÅ«s administraciniai aktai, taikomi tiesiogiai atsakovui. Apeliantė turėdama pagrindo ginčyti Å¡iuos sprendimus turėjo teisę juos apskųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka, tačiau apeliantė Å¡ia teise nepasinaudojo, todėl sprendimai yra nepanaikinti ir galiojantys. 9.3. 2017 m. rugpjūčio 24 d.

Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 1-272 buvo pateiktas į civilinę bylÄ , todėl apeliantė neteisingai nurodė, kad tokio sprendimo byloje nėra. 9.4. Pažymėjo, kad Å¡ioje civilinėje byloje sprendimų teisėtumas nenagrinėjamas, nes jie nėra Å¡ios bylos ginčo dalykas, todėl teismas priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ pagrįstai vadovavosi priimtais savivaldybės tarybos sprendimais. 9.5. Nenaudojami žemės sklypai Panevėžio mieste nustatomi vadovaujantis Nenaudojamų žemės sklypų Panevėžio mieste nustatymo tvarkos apraÅ¡u, patvirtintu 2013 m. gegužės 30 d. tarybos sprendimu Nr. 1-162 (toliau - ApraÅ¡as). 2016 ir 2017 metais žemės sklypas įtrauktas į nenaudojamų žemės sklypų sÄ raÅ¡Ä (toliau - SÄ raÅ¡as), nes atitiko ApraÅ¡o 5.1. punkte numatytus kriterijus, nes žemės sklype buvo nekilnojamasis turtas, įtrauktas į nekilnojamojo turto, kuris yra nenaudojamas arba naudojamas ne pagal paskirtį, arba yra apleistas, sÄ raÅ¡Ä .

Žemės sklype esantis pastatas konditerijos cechas-parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami) ir kiti inžinieriniai statiniai - kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami) (toliau - statiniai) buvo nenaudojami (statinių ir patalpų angos (durys, langai) yra užkaltos ar kitaip uždengtos, užrakintos ir ilgÄ laikÄ neatidaromos, patalpos yra tuščios, netvarkomos, neprižiÅ«rimos), todėl jie įtraukti į nekilnojamojo turto, kuris yra nenaudojamas arba naudojamas ne pagal paskirtį, arba yra apleistas, sÄ raÅ¡Ä . 9.6.

Nekilnojamojo turto mokesčio, kuriam taikomas 3 procentų mokesčio tarifas, sÄ raÅ¡o sudarymo ir keitimo tvarkos apraÅ¡o (toliau - nekilnojamojo turto mokesčio, kuriam taikomas 3 procentų mokesčio tarifas, apraÅ¡as), patvirtinto Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-33-4 (kartu su 2013 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. 1-197 „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio tarifų 2014 metams nustatymo ir Savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. 1-33-4 2 punkto pakeitimo“), 3.1. punktas nustato, kad į nekilnojamojo turto, kuriam taikomas 3 procento mokestis, sÄ raÅ¡Ä gali bÅ«ti įraÅ¡ytas fizinių ir juridinių asmenų nekilnojamasis turtas, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymu, yra apmokestinamas nekilnojamojo turto mokesčiu ir atitinka vienÄ ar kelis iÅ¡ Å¡ių kriterijų - statinių ir patalpų angos (durys, langai) yra užkaltos ar kitaip uždengtos, užrakintos ir ilgÄ laikÄ neatidaromos, patalpos yra tuščios, netvarkomos, neprižiÅ«rimos. 9.7. 2016 m. vasario 22 d.

Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-47 ir 2017 m. vasario 23 d. Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-35, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi ir Nekilnojamojo turto mokesčio, kuriam taikomas 3 procentų mokesčio tarifas, apraÅ¡u buvo patvirtintas nekilnojamojo turto, kuriam 2016 ir 2017 metais taikomas 3 procentų mokesčio tarifas, sÄ raÅ¡as, į kurį įtraukti nenaudojami statiniai, atitinkantys nekilnojamojo turto mokesčio, kuriam taikomas 3 procentų mokesčio tarifas, apraÅ¡o 3.1. punktÄ . 9.8.

Apeliantė apie Å¡ių sprendimų priėmimÄ buvo informuota nustatyta tvarka, tačiau visų Å¡ių sprendimų neginčijo, todėl jie yra nepanaikinti ir galiojantys. 9.9. Apeliantė teigia, kad ieÅ¡kovė nepagrindė, kad žemės sklypas yra nenaudojamas, tačiau pati apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad jis yra naudojamas. Apeliantė tik deklaratyviai teigia, kad žemės sklype esantys statiniai yra naudojami pagal paskirtį, kaip ir pats žemės sklypas. Apeliantei buvo žinoma, kad statiniams buvo taikomas 3 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, kurį už 2016 ir 2017 metus ji sumokėjo. 9.10. 2016 m. gegužės 27 d. ir 2017 m.gegužės 25 d. apeliantei buvo iÅ¡siųsti praneÅ¡imai apie tai, kad žemės sklypas yra įtrauktas į sÄ raÅ¡o projektÄ , todėl apeliantei visos aplinkybės susijusios su taikytu maksimaliu žemės nuomos mokesčio tarifu buvo žinomos.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

11. Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

12. IeÅ¡kovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateikė papildomus įrodymus: 2016 m. rugpjūčio 25 d. Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimÄ Nr. 1-258 „Dėl nenaudojamų žemės sklypų Panevėžio mieste sÄ raÅ¡o patvirtinimo“; 2016 m. vasario 22 d. Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimÄ Nr. 1-47 „Dėl nekilnojamojo turto, kuriam 2016 metais taikomas 3 procentų mokesčio tarifas, sÄ raÅ¡o patvirtinimo“ iÅ¡raÅ¡Ä ; 2017 m. vasario 23 d.

Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-35 „Dėl nekilnojamojo turto, kuriam 2017 metais taikomas 3 procentų mokesčio tarifas, sÄ raÅ¡o patvirtinimo“ iÅ¡raÅ¡Ä ; 2017 m. balandžio 12 d. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos raÅ¡tÄ Nr. (7.1 E) 46- MPD-4574; 2018 m. kovo 14 d. Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos raÅ¡tÄ Nr. (42.59 E) 6M-398; 2016 m. gegužės 27 d. Savivaldybės administracijos vieÅ¡osios tvarkos ir kontrolės skyriaus raÅ¡tÄ su įteikimo praneÅ¡imu; 2017 m. gegužės 25 d.

Savivaldybės administracijos Teisės ir vieÅ¡osios tvarkos skyriaus raÅ¡tÄ Nr. IS-2310(30.3.). Nurodė, kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieÅ¡kovė Å¡ių įrodymų neteikė, nes laikosi pozicijos, kad savivaldybės tarybos priimti sprendimai dėl taikyto 4 procentų valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifo, yra priimti dar 2016 ir 2017 m., apeliantės administracinių bylų teisenos tvarka nenuginčyti, todėl galiojantys ir apeliantei privalomi, tačiau atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas grindžiamas motyvais dėl 4 procentų tarifo taikymo pagrįstumo, ieÅ¡kovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso 314 straipsniu, teikia Å¡iuos įrodymus.

13. CPK 314 straipsnyje suformuluota taisyklė, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi iÅ¡imtys, sÄ lygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai bÅ«na:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau, priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir paaiÅ¡kėjus, kad neužteko įrodymų kurioms nors svarbioms bylos aplinkybėms įrodyti. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes, tai, kad pateikti įrodymai gali bÅ«ti reikÅ¡mingi sprendžiant dėl apeliacinio skundo argumentų, juos priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Atsiliepimas į aeliacinį skundÄ su minimais įrodymais apeliantei buvo įteiktas, su pridėtaos įrodymais apeliantė susipažino, pastabų nepateikė.

14. Apeliaciniu skundu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo apylinkės teismas tenkino ieÅ¡kovės Panevėžio miesto savivaldybės turtinius reikalavimus, kylančius iÅ¡ valstybinės žemės nuomos sutarties, dėl 2064,90 Eur nuomos mokesčio už sklypo nuomÄ priteisimÄ .

15. Å ioje byloje nustatyta, kad atsakovė UAB „Emilė“ 2004 m. lapkričio 10 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N27/04-0149 bei 2013 m. kovo 27 d. susitarimo pakeisti sutartį Nr. 23SŽN-(14.23.55.)-31 pagrindu nuomojasi 0,1483 ha ploto valstybinės žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esantį adresu (duomenys neskelbiami). Nuomos sutartis įregistruota Nekilnojamojo turto registre.

16. Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. 1-258 ir 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. 1-272 bendrovės nuomojama valstybinės žemės sklypo dalis įtraukta į nenaudojamų (apleistų) žemės sklypų Panevėžio mieste sÄ raÅ¡Ä . Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 29 d. sprendimu dėl žemės mokesčio tarifų 2016 metams nustatymo Nr. 1-121 ir 2016 m. gegužės 27 d. sprendimu dėl žemės mokesčio tarifų 2017 metams nustatymo Nr. Nr. 1-155, nustatytas 4 procentų apmokestinamasis dydis nuo žemės vertės nenaudojamos ir apleistos žemės sklypams.

17. Byloje nėra ginčo, kad apeliantė yra 0,1483 ha valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbiami), nuomininkė ir sutarties bei įstatymo pagrindu turi pareigÄ nustatytais terminais mokėti valstybinės žemės mokestį. Tačiau apeliantė nesutinka su jai pritaikyto valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifo dydžiu, argumentuodama, jog ieÅ¡kovė teismui nepateikė nei Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo Nr. 1-258, nei 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. 1-272, kuriais rėmėsi teisme, pagrįsdama 4 procentų žemės vertės mokesčio tarifo taikymÄ atsakovės nuomojamai žemei, tokiu bÅ«du nepagrindė, jog atsakovės nuomojama žemė yra nenaudojama bei dėl Å¡ios priežasties žemės mokesčio apskaičiavimui taikomas maksimalus 4 procentų žemės mokesčio koeficientas. Teisėjų kolegija negali sutikti su tokiais apeliantės argumentais.

18. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ 1.4 punktÄ konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę, iÅ¡nuomotÄ be aukciono, tarifÄ nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, taryba. Panevėžio miesto savivaldybės vieÅ¡ojo registro duomenimis nustatyta, kad Panevėžio miesto savivaldybės taryba 2015 m. gegužės 29 d. sprendimu „Dėl žemės mokesčio tarifų 2016 metams nustatymo“ Nr. 1-121 ir 2016 m. gegužės 27 d. sprendimu „Dėl žemės mokesčio tarifų 2017 metams nustatymo“ Nr. Nr. 1-155 patvirtino nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifus ir nustatė 4 procentų žemės vertės dydžio nuomos mokesčio tarifÄ metams už žemės sklypo nenaudojimÄ , bet kurios pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties ir naudojimo bÅ«do nenaudojamai žemei, įtrauktai į Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintÄ nenaudojamos žemės sklypų sÄ raÅ¡Ä , ir apleistoms žemės Å«kio naudmenoms (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Nenaudojami žemės sklypai Panevėžio mieste nustatomi vadovaujantis Nenaudojamų žemės sklypų Panevėžio mieste nustatymo tvarkos aprašu, patvirtintu 2013 m. gegužės 30 d. tarybos sprendimu Nr. 1-162 (toliau – Aprašas).

19. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Teisės ir vieÅ¡osios tvarkos skyrius 2016 m. gegužės 27 d. raÅ¡tu Nr. IS-3199(30.3.) ir 2017 m. gegužės 25 d. raÅ¡tu Nr. IS-2310(30.3.) pranešė apeliantei, kad vadovaujantis 2013 m. gegužės 30 d. Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-162 patvirtintu Nenaudojamų žemės sklypų Panevėžio mieste nustatymo tvarkos apraÅ¡o 5.1 punktu „žemės sklypas (jo dalis), kuriame yra nekilnojamasis turtas, įtrauktas į nekilnojamo turto, kuris yra nenaudojamas arba naudojamas ne pagal paskirtį, arba apleistas, sÄ raÅ¡Ä â€œ, apeliantės nuomojamas žemės sklypas įtraukiamas į sÄ raÅ¡Ä , kuris bus teikiamas savivaldybės tarybai tvirtinti dėl 2016 ir 2017 m. taikomo metinio 4 procentų žemės vertės mokesčio tarifo.

Pagal ApraÅ¡o 11 punktÄ , nenaudojamos žemės sklypo (jo dalies) savininkas, nuomininkas ir naudotojas gali per 30 dienų nuo praneÅ¡imo iÅ¡siuntimo apie įraÅ¡ymÄ Ä¯ sÄ raÅ¡Ä dienos pateikti raÅ¡tu savivaldybei dokumentus, įrodančius, kad žemės sklypas nebeatitinka 5.1 papunktyje nurodyto kriterijaus. Å i teisė siųstuose praneÅ¡imuose apeliantei buvo iÅ¡aiÅ¡kinta. Apeliantei nustatytu terminu dokumentų nepateikus, Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. 1-258 ir 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. 1-272 bendrovės nuomojama valstybinės žemės sklypo dalis buvo įtraukta į nenaudojamų (apleistų) žemės sklypų Panevėžio mieste sÄ raÅ¡Ä , dėl ko buvo pritaikytas 4 procentų žemės vertės mokesčio tarifas.

Šių sprendimų apeliantė neginčijo.

20. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad Å¡ios nutarties 19 punkte nurodyti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Teisės ir vieÅ¡osios tvarkos skyriaus raÅ¡tai dėl žemės sklypo įtraukimo į sÄ raÅ¡Ä dėl taikomo metinio 4 procentų žemės vertės mokesčio tarifo apeliantei buvo iÅ¡siųsti, o 2016 m. gegužės 27 d. raÅ¡to Nr. IS-3199(30.3.) įteikimÄ patvirtina ieÅ¡kovės teismui kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateiktas įteikimo praneÅ¡imas. PrieÅ¡ingai nei nurodo apeliantė, 2017 m. rugpjūčio 24 d. Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 1-272 pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas 2019 m. rugsėjo 19 d. (iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės), todėl apeliantė skunde neteisingai nurodė, kad tokio sprendimo byloje nėra.

21. Aplinkybę, jog atsakovei nuosavybės teise priklausantys statiniai (pastatas – konditerijos cechas – parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), kiti statiniai (inžineriniai) – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami)), esantys (duomenys neskelbiami) (toliau – Turtas), 2016 ir 2017 m. nebuvo naudojami pagal paskirtį patvirtina kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovės pateikti 2016 m. vasario 22 d. Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 1-47 ir 2017 m. vasario 23 d.

Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 1-35, kuriais, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi ir Nekilnojamojo turto mokesčio, kuriam taikomas 3 procentų mokesčio tarifas, sÄ raÅ¡o sudarymo ir keitimo tvarkos apraÅ¡u, patvirtintu Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-33-4 (kartu su 2013 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. 1-197 „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio tarifų 2014 metams nustatymo ir Savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. 1-33-4 2 punkto pakeitimo“), Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. 1-156 „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio tarifų 2017 metams nustatymo“, Panevėžio miesto savivaldybės taryba patvirtino nekilnojamojo turto, kuriam 2016 ir 2017 metais taikomas 3 procentų mokesčio tarifas, sÄ raÅ¡Ä , į kurį buvo įtrauktas ir apeliantei priklausantis Turtas, kaip atitinkantis nekilnojamojo turto mokesčio, kuriam taikomas 3 procentų mokesčio tarifas, apraÅ¡o 3.1. punktÄ (statinių ir patalpų angos (durys, langai) yra užkaltos ar kitaip uždengtos, užrakintos ir ilgÄ laikÄ neatidaromos, patalpos yra tuščios, netvarkomos, neprižiÅ«rimos).

Nurodytų sprendimų apeliantė neginčijo ir Panevėžio miesto savivaldybės tarybos nustatytÄ 3 procentų mokesčio tarifÄ sumokėjo. Å ias aplinkybes patvirtina kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateiktas Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. balandžio 12 d. raÅ¡tas Nr. (7.1 E) 46- MPD-4574 „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio“ ir Panevėžio apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2018 m. kovo 14 d. raÅ¡tas Nr. (42.59 E) 6M-398 „Dėl informacijos pateikimo apie sumokėtÄ nekilnojamojo turto mokestį už turtÄ 2017 m. apmokestintÄ 3 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifu“.

22. Ä®vertinusi byloje nustatytas aplinkybes bei teisinį reguliavimÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovė pagrįstai 2016 ir 2017 m. apeliantei pritaikė 4 procentų dydžio valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifÄ , o visos aplinkybės, susijusios su taikytu maksimaliu žemės nuomos mokesčio tarifu atsakovei buvo žinomos.

23. Apibendrinusi tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas priėmė iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį keisti ar naikinti apeliantės skundo motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 328 straipsnis).

24. Kiti Å¡alių argumentai nėra reikÅ¡mingi ginčo nagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ Ä¯statyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ (nutartį) neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; kt.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Andrutė Kalinauskienė Eglė Surgailienė RÅ«ta Veniulytė-JankÅ«nienė