d2cd6cd2-8c5f-40f6-9c9f-2d41d2f55235 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr                                                                                              Civilinė byla Nr. 2S-2609-431/2016                                                                                             Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37099-2016-6                                                                                          Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.2.2.3.; (S)                                                                                               3.6.1.1.2.; 3.3.2.4.     VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 22 d.  Vilnius Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė,teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V.

P. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V. P. ieÅ¡kinį atsakovei E. T. dėl skolos priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ ,n u s t a t ė :               I.Ginčo esmė            IeÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 3 411,28 Eur skolos, 102,58 Eur palÅ«kanų, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė             Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 14 d. nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kovo V. P. ieÅ¡kinį atsakovei E. T. dėl skolos priteisimo ir iÅ¡aiÅ¡kino ieÅ¡kovui, kad su ieÅ¡kiniu jis turi teisę kreiptis į Rusijos Federacijos kompetentingÄ teismÄ .             Teismas nustatė, kad byla turi užsienio (tarptautinį) elementÄ . Dėl tokios bylos teismingumo sprendžiama pagal CPK VII dalies „Tarptautinis civilinis procesas“ LIX skyriuje „Teismingumas ir normų taikymas“ įtvirtintas taisykles.

Minėto skyriaus pirmajame straipsnyje nurodyta, kad CPK VII dalies nuostatos taikomos tuomet, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip (CPK 780 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sudarytos tarptautinės dviÅ¡alės sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse ir baudžiamosiose bylose“ 21 straipsnio 1 dalį kiekvienos susitariančiosios Å¡alies teismai kompetentingi nagrinėti civilines ir Å¡eimos bylas, jeigu atsakovas turi jos teritorijoje gyvenamÄ jÄ vietÄ ir jei Å¡i Sutartis nenumato kitaip.

Sutarties 21 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog susitariančiųjų Å¡alių teismai nagrinėja bylas ir kitais atvejais, esant raÅ¡tiÅ¡kam Å¡alių susitarimui.             IeÅ¡kovas reikalavimus kildina iÅ¡ 2015 m. birželio 23 d. senyvo amžiaus asmens priežiÅ«ros sutarties, pagal kuriÄ atsakovė E. T. įsipareigojo mokėti ieÅ¡kovui 250 Eur kas mėnesį už senyvo amžiaus asmens priežiÅ«rÄ . Sutartyje nurodyta, kad E. T. yra (duomenys neskelbtini) pilietė ir gyvena (duomenys neskelbtini), sutartyje nurodytas konkretus atsakovės gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini).

Tos pačios sutarties 11 punkte nurodyta, kad ginčai tarp Å¡alių sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, tačiau Å¡alys nesusitarė ginčus spręsti bÅ«tent Lietuvos Respublikos teismuose. Teismui nėra pateiktas raÅ¡ytinis susitarimas pakeisti teritorinį bylos teismingumÄ . Todėl teismas atsisakė priimti ieÅ¡kinį, nes jis neteismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).                                              III.

Atskirojo skundo argumentai Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas V. P. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartį ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Nurodo, jog pagal CPK 30 straipsnio 2 dalį ieÅ¡kinys atsakovui, neturinčiam Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos, gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas pagal jo turto buvimo vietÄ arba pagal paskutinę žinomÄ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvos Respublikoje. AnalogiÅ¡ka taisyklė įtvirtinta ir CPK 783 straipsnio 3 dalyje.

Jeigu yra galiojanti Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurioje iÅ¡spręsti teismingumo klausimai, turi bÅ«ti taikomos tarptautinės sutarties nuostatos, o ne teismingumo taisyklės, nustatytos Lietuvos vidaus teisėje. Todėl teismo sprendime turi bÅ«ti nurodyti motyvai ir atitinkamos teisės normos, kurių pagrindu byla su tarptautiniu elementu pripažintina teisminga Lietuvos teismui. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1661-656/2016 iÅ¡aiÅ¡kino, kad Lietuvos Respublika ir Rusijos Federacija yra sudariusios tarptautinę dviÅ¡alę sutartį „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse ir baudžiamosiose bylose“, kurios 21 straipsnyje, reglamentuojančiame teismų kompetencijÄ , nurodyta, kad kiekvienos susitariančiosios Å¡alies teismai kompetentingi nagrinėti civilines ir Å¡eimos bylas, jeigu atsakovas turi jos teritorijoje gyvenamÄ jÄ vietÄ ir jei Å¡i sutartis nenumato kitaip (1 dalis).

CPK 787 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinti principai, kuriais remiantis bylos, turinčios tarptautinį elementÄ ir nagrinėtinos ginčo teisenos tvarka, priskirtinos Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai: jeigu atsakovas Lietuvos Respublikoje turi turto arba jam priklauso turtinės teisės; jeigu ginčo dalykas yra prievolė, kuri atsirado arba turi bÅ«ti vykdoma Lietuvoje ir kt. Nagrinėjamoje byloje skola kildinama iÅ¡ 2015 m. birželio 23 d. senyvo amžiaus asmens priežiÅ«ros sutarties, kuria atsakovė įsipareigojo mokėti ieÅ¡kovui už suteiktas paslaugas (asmens priežiÅ«rÄ ) pagal sutartyje numatytÄ tvarkÄ .

Pagal sutarties 11 punktÄ Å¡alims nepavykus taikiai susitarti, ginčas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduodamas spręsti teismui. Todėl darytina iÅ¡vada, kad Å¡alys nustatė, kad teismo kompetencija nustatytina, remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais. Å io ginčo atveju prievolės atsirado Lietuvos Respublikoje, jos joje ir vykdomos. Be to, atsakovė turi nekilnojamojo turto Lietuvoje. Todėl byla nagrinėtina Vilniaus miesto apylinkės teisme.                            IV.

Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina, klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieÅ¡kinį kaip neteismingÄ , kadangi pagal atsakovės gyvenamÄ jÄ vietÄ ieÅ¡kinys turi bÅ«ti nagrinėjamas Rusijos Federacijos teisme, teisėtumo ir pagrįstumoBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirÄ jį skundÄ nėra ginamas vieÅ¡asis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinės bylos medžiagÄ bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino faktines bylos aplinkybes ir bendrÄ sias teismingumo taisykles nustatančias teisės normas, todėl priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nutartį.             Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas reiÅ¡kia ieÅ¡kinį dėl skolos priteisimo pagal 2015 m. birželio 23 d. senyvo amžiaus asmens priežiÅ«ros sutartį atsakovei, kurios gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini).

Minėtos sutarties 11 punkte nustatyta, kad Å¡alių ginčai sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka teisme. Byloje taip pat yra duomenys, jog atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis Lietuvoje, be to, Å¡is butas yra gyvenamoji vieta asmens, kurį prižiÅ«rėti sutartimi įsipareigojo ieÅ¡kovas, o atlygį už priežiÅ«rÄ Ä¯sipareigojo mokėti atsakovė.           Pagal CPK 787 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus bylos, nagrinėtinos ginčo teisenos tvarka, yra priskirtinos Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, jeigu atsakovas Lietuvoje turi turto arba jam priklauso turtinės teisės, ginčo dalykas yra Lietuvoje esantis daiktas, Lietuvoje esantis palikimas arba prievolė, kuri atsirado ir turi bÅ«ti įvykdyta Lietuvoje.

Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį Å¡alys gali raÅ¡tu susitarti, kad turtiniai ginčai bus sprendžiami Lietuvos Respublikos teismuose. Tuo tarpu CPK 780 straipsnyje nustatyta, kad Å¡ios nuostatos taikomos, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip. Pagal Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sudarytos tarptautinės dviÅ¡alės sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse ir baudžiamosiose bylose“ 21 straipsnio 1 dalį kiekvienos Susitariančiosios Å alies teismai kompetentingi nagrinėti civilines ir Å¡eimos bylas, jeigu atsakovas turi jos teritorijoje gyvenamÄ jÄ vietÄ ir jei Å¡i Sutartis nenumato kitaip.

Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį susitariančiųjų Å alių teismai nagrinėja bylas ir kitais atvejais, esant raÅ¡tiÅ¡kam Å¡alių susitarimui. Å alys savo susitarimu negali pakeisti iÅ¡imtinės teismų kompetencijos. Nagrinėjamoje byloje sutarties 11 punktu Å¡alys tiesiogiai nenurodė, jog ginčai bus nagrinėjami Lietuvos Respublikos teismuose, tačiau pati Å¡ios sutartinės sÄ lygos formuluotė akivaizdžiai nustato Lietuvos Respublikos teisės taikymÄ , sprendžiant Å¡alių ginÄÄ , o taip pat įtvirtina ir Lietuvos Respublikos įstatymų virÅ¡enybę.

Ar Å¡ie sutartyje numatyti Lietuvos Respublikos įstatymai apima tik materialines ar ir procesinės teisės normas, ar nustato Lietuvos įstatymų virÅ¡enybę prieÅ¡ tarptautinės sutarties nuostatas nagrinėjamoje bylos stadijoje negalima tiksliai nustatyti. IeÅ¡kovas Å¡iÄ sutarties sÄ lygÄ vertina, kaip nustatančiÄ Å¡alių ginčų teismingumÄ Lietuvos Respublikos teismams. Kadangi nagrinėjamoje byloje yra CPK 787 straipsniuose nustatyti bylos teismingumo Lietuvos Respublikos teismams pagrindai, tai yra atsakovė turi nekilnojamojo turto Lietuvoje, o taip pat sutartinė prievolė turi bÅ«ti įvykdyta Lietuvoje, spręstina, kad nagrinėjamoje stadijoje ieÅ¡kinys yra priimtinas nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teisme.

Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartis, kuria buvo atsisakyta priimti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį kaip neteismingÄ , panaikintina ir klausimas dėl ieÅ¡kinio priėmimo perduotinas nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui iÅ¡ naujo. Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro mažesnę, nei 3,00 € sumÄ , todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d.

įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355, valstybei Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti tam pačiam pirmos instancijos teismui nagrinėti ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ iÅ¡ naujo. Teisėja                                                                                                          Laima Gerasičkinienė