d2cd33b2-5d17-4ce2-b2af-7e3f41353d61 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-170-241/2016Proceso Nr. 2-55-3-01351-2012-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.4.; 2.5.10.2.4.1.; 2.5.26.; 2.5.39.2.6. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS S P R EN D I MA SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. balandžio 6 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Danutės GasiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ ieÅ¡kinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Gevara“, Rusijos ribotos atsakomybės bendrovei „Amator 2000“, Rusijos akcinei bendrovei draudimo kompanijai „Rossija“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Axistransport“, uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Aon Baltic“.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama priteisti solidariai iÅ¡ atsakovių        74 527,46 Eur, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė nurodė, kad eismo įvykį sÄ lygojo grubus vairuotojo aplaidumas – važiavimas esant ypatingai pavargus, praktiÅ¡kai užmigus.

Jeigu atsakovės įgaliotas asmuo bÅ«tų laikęsis bent minimalių atsargumo ir rÅ«pestingumo reikalavimų, eismo įvykio bÅ«tų iÅ¡vengta. Atlikusi draudiminės bylos administravimÄ , ieÅ¡kovė iÅ¡mokėjo 73 077,46 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . Siekiant įvertinti padarytos žalos dydį, iÅ¡siaiÅ¡kinti eismo įvykio kaltininkÄ ir kitas esmines aplinkybes, buvo atlikta žalos vertinimo ataskaita Nr. 100514, dėl kurios parengimo ieÅ¡kovė patyrė 1 450 Eur iÅ¡laidų. IeÅ¡kovės apdraustam kroviniui žala buvo padaryta, kai gabenamas krovinys buvo atsakovės įgalioto asmens dispozicijoje: buvo vežamas atsakovės RAB „Amator 2000“.

Å ias aplinkybes patvirtina žalos vertinimo ataskaita, tarptautinis važtaraÅ¡tis, administracinės teisės pažeidimo protokolas. Kadangi RAB „Amator 2000“ pagal CMR Konvencijos 36 straipsnį yra laikomas vežėjui, kuris vykdė vežimÄ tuo metu, kai atsitiko tai, kas sÄ lygojo krovinio sugadinimÄ , jam taip pat reiÅ¡kiamas ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo. IeÅ¡kovas nurodė, kad eismo įvykio metu atsakovė RAB „Amator 2000“ savo civilinę atsakomybę buvo apsidraudusi AB DK „Rossija“.

Civilinės atsakomybės draudimas taip pat apėmė atvejus, kuomet pervežimo metu yra apgadinami kroviniai. IeÅ¡kovė nurodė, kad iÅ¡mokėjusi draudimo iÅ¡mokÄ (atlyginusi žalÄ ), įgijo subrogacijos teisę į žalos atlyginimÄ iÅ¡ už žalÄ atsakingų asmenų, Å¡iuo atveju iÅ¡ atsakovių: UAB „Gevara“ (susitariančio vežėjo), RAB „Amator 2000“ (faktinio vežėjo) ir AB DK „Rossija“ (faktinio vežėjo civilinės atsakomybės draudiko), kurie pagal CK 6.6 straipsnį ir CK 6.279 straipsnį turi atsakyti solidariai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gegužės 29 d. sprendimu ieškinį atmetė – priteisė valstybei iš ieškovės 33,58 Eur su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų.Spręsdamas dėl atsakovių argumentų, susijusių su vienerių metų ieškinio senaties termino praleidimu, teismas nurodė, kad šalių ginčas yra kilęs iš tarptautinių pervežimų kelių transporto priemonėmis santykių, todėl jo išsprendimui taikytinos CMR Konvencijos nuostatos.

Teismas vadovavosi CMR Konvencijos 29 straipsnio 1 dalimi, kurioje reglamentuojama, kad vežėjas negali vadovautis Å¡ios Konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar jÄ ribotų arba kurios įrodinėjimo naÅ¡tÄ perkeltų kitai pusei, jeigu žala buvo padaryta sÄ moningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus Å¡iÄ bylÄ nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams. Teismas nurodė, kad pagal CMR Konvencijos 32 straipsnio 1 dalį teisė pateikti ieÅ¡kinį dėl vežimų taikant Å¡iÄ KonvencijÄ dėl senaties prarandama po vienerių metų; tyčinių veiksmų atveju arba kaltinimo, kuris pagal teismo, nagrinėjančio šį atvejį, taikomus įstatymus prilygsta tyčiniams veiksmams, atveju – senaties terminas yra treji metai.

Teismas pabrėžė, kad nustatant, koks ieškinio senaties terminas turėtų būti taikomas – vienerių ar trejų metų, svarbu kvalifikuoti vežėjo vairuotojo, sukėlusio eismo įvykį, veiksmus. Vertindamas vežėjo vairuotojo veiksmus, teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais dėl veiksmų pripažinimo dideliu neatsargumu prilyginamu tyčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2009; 2007 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2007; 2009 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2009).

Ieškovės argumentų, jog atsakovės RAB „Amator 2000“ vairuotojas nesilaikė darbo-poilsio režimo, teismas nepripažino įrodytais. Teismas pabrėžė, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog krovinį vežęs vairuotojas nesilaikė poilsio-darbo režimo, o vadovaujantis vien protokole nurodyta aplinkybe, kad vairuotojas užmigo, negalima teigti, jog nebuvo laikytasi poilsio-darbo režimo. Analizuodamas administracinės teisės pažeidimo protokolo turinį, teismas nurodė, kad kritiškai vertintinos jame nurodytos eismo įvykį lėmusios aplinkybės, nes jų turinys yra prieštaringas.

Protokole nurodyta, jog vairuotojas važiuodamas kraÅ¡tine kairiÄ ja eismo juosta ir lenkdamas ta pačia kryptimi kraÅ¡tine deÅ¡iniÄ ja eismo juosta važiuojančiÄ transporto priemonę, bÅ«damas pavargęs, užmigo. Nėra logiÅ¡kai paaiÅ¡kinamas toks aplinkybių nurodymas, jog vairuotojas atlikdamas lenkimo manevrÄ galėjo užmigti. Teismas įvertintino tai, kad krovinys buvo pakrautas Vilniuje, o eismo įvykis įvyko kelio Minskas-Grodno 50 km, kas sudaro palyginti nedidelį atstumÄ nuo krovinio pakrovimo vietos, todėl nurodė, kad yra pagrindo labiau tikėti, jog vairuotojas nebuvo pavargęs. Atsižvelgęs į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta aplinkybė, jog vairuotojas buvo pavargęs, nėra patvirtinama kitais įrodymais, teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog eismo įvykis kilo bÅ«tent dėl to, jog vežėjo vairuotojas buvo pavargęs ir užmigo.

Teismas pabrėžė, kad eismo įvykį galėjo sÄ lygoti nepakankamai saugiai atliktas lenkimo manevras, vairuotojui nepasirinkus saugaus greičio ar neįsitikinus galimybe užbaigti lenkimo manevrÄ , tačiau tokių veiksmų pripažinti dideliu neatsargumu prilyginamu tyčiai ir laikyti sÄ moningais, pakankamai tikslingais vežėjo vairuotojo veiksmais, dėl kurių kiltų grėsmė krovinio iÅ¡saugojimui, nėra pagrindo, todėl nėra pagrindo taikyti CMR Konvencijos 29 straipsnio 1 dalies. Teismas taikė CMR Konvencijos 32 straipsnio 1 dalį, kurioje įtvirtintas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

Teismas nustatė, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasidėjo 2010 m. rugsėjo 1 d. (nuo eismo įvykio) ir pasibaigė 2011 m. rugsėjo 1 d.; ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį teisme padavė 2012 m. birželio 13 d., todėl sprendė, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas ir yra savarankiÅ¡kas pagrindas ieÅ¡kiniui atmesti (CK 1.131 str.). Teismas nurodė, kad pretenzijÄ atsakovei UAB „Gevara“ ieÅ¡kovė pateikė tik 2012 m. vasario 22 d., t. y. jau praleidusi ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nors 2010 m. gruodžio 10 d. priimdama sprendimÄ dėl neginčijamos draudimo iÅ¡mokos dalies iÅ¡mokėjimo buvo numačiusi regresÄ Ä¯ vežėjus UAB „Gevara“, RAB „Amator 2000“, paskutinę draudimo iÅ¡mokos dalį iÅ¡mokėjo 2011 m. liepos 8 d.

Aplinkybių, liudijančių ieÅ¡kinio senaties termino galimÄ nutraukimÄ ar sustabdymÄ , teismas nenustatė, todėl sprendė, kad nėra pagrindo atnaujinti praleisto ieÅ¡kinio senaties termino. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė yra įmonė, kuri užsiima draudimo veikla, jos tikslas – pelno siekimas, todėl veikia savo rizika ir jai taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat griežtesni atsakomybės už savo veiklÄ standartai. IeÅ¡kovė turi žinoti terminus, per kuriuos gali reikÅ¡ti subrogacinius reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo kaltiems asmenims ir tokio veiksmo neatlikimo laiku teisinius padarinius, todėl konstatavo, jog iki senaties termino suėjimo neegzistavo objektyvios kliÅ«tys ieÅ¡kiniui dėl žalos atlyginimo pareikÅ¡ti.

Spręsdamas dėl atsakovės UAB „Gevara“ kaip tinkamos atsakovės byloje, teismas atsižvelgė į atsakovės UAB „Gevara“ ir RAB „Able Forwarders“ 2008 m. lapkričio 12 d. sudarytÄ sutartį, kurios objektas apibrėžtas kaip susitarimas dėl tarptautinio krovinio gabenimo automobilių transportu bei kitų lydinčių paslaugų organizavimo ir įvykdymo; sutarties 1.2 punktÄ , kuriuo atsakovė įsipareigojo ne tik organizuoti tarptautinį krovinių gabenimÄ automobiliais arba geležinkelio transportu, užtikrinti krovinių pristatymÄ Ä¯ paskirties punktÄ ir iÅ¡duoti jį įgaliotam asmeniui, bet ir įsipareigojo sutarties vykdymui įtraukęs dalyvauti trečiuosius asmenis, prisiimti atsakomybę už jų veiksmus, kaip už savo (sutarties 2.2 p.); sutarties 4.8 punktu atsakovė įsipareigojo atsakyti už krovinio arba jo dalies pažeidimÄ ir/arba iÅ¡Å¡vaistymÄ nuo momento kai priima krovinį iki to momento kol jį pristatys gavėjui pagal CMR Konvencijos sÄ lygas.

Teismas atmetė atsakovės argumentus, jog ji negalėtų bÅ«ti atsakinga už kilusius nuostolius. Teismas pripažino, kad atsakovė UAB „Gevara“ laikytina vežėju, nors pati krovinio nevežė, bet prisiėmė atsakomybę už visÄ pervežimo organizavimÄ ir turėtų atsakyti CMR Konvencijos prasme kaip vežėja kartu su faktiÅ¡kai krovinį vežusia atsakove RAB „Amator 2000“.IÅ¡ žalos vertinimo ataskaitos teismas nustatė, jog krovinio siuntėjo įvertinta sugadinto krovinio vertė (105 090 JAV doleriai) nėra pagrįsta, nes sÄ skaitoje prietaiso vertė yra nurodyta 99 500 JAV doleriai.

Teismas pažymėjo, kad ieškovas nepagrindžia žalos skaičiavimo. Teismas pripažino pagrįstais atsakovės argumentus, jog nustatant atlygintinos žalos dydį turi būti vadovaujamasi CMR Konvencijos nuostatomis, todėl konstatavo, kad ieškovės prašoma priteisti žalos suma nėra pakankamai pagrįsta, tačiau įvertinęs tai, jog ieškovės reikalavimai atmestini taikant ieškinio senatį, dėl ieškovės išmokėto žalos atlyginimo dydžio pagrįstumo plačiau nepasisakė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 29 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti; priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovių bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovės reikalavimas atlyginti žalÄ , vadovaujantis CMR Konvencijos 29 straipsnio 1 dalimi, yra nepagrįstas, kadangi pagal CMR Konvencijos 32 straipsnio 1 dalį teisė pateikti ieÅ¡kinį dėl senaties prarandama po vienerių metų.

Vairuotojas krovinį vežusiÄ transporto priemonę vairavo bÅ«damas pavargęs ir užmigo, todėl susidÅ«rė su kita transporto priemone. Draudžiama vairuoti transporto priemonę susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui. Vairuotojas tokį draudimÄ pažeidė, transporto priemonę vairavo pavargęs, kas laikytina dideliu vairuotojo neatsargumu.2. Teismas nenurodė argumentuotų motyvų, suteikiančių pagrindÄ nesivadovauti administracinio teisės pažeidimo protokolu.

Teismas nepagrįstai nurodė, kad nėra aiÅ¡ki eismo įvykio kilimo priežastis, kad yra prieÅ¡taringos protokole nurodytos aplinkybės. Protokolas buvo suraÅ¡ytas dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, vairuotojas savo kaltę pripažino, su protokolu susipažino ir pasirašė, gavo protokolo kopijÄ . Vadinasi, pats vairuotojas protokole nurodytas aplinkybes laiko teisingomis, jų neginčija, todėl nei teismo, nei atsakovių argumentai, kad protokolas nėra pakankamas įrodymas vairuotojo kaltei nustatyti, nelaikytini pagrįstais, nėra pakankamai motyvuoti, paremti prezumpcija, kad vairuotojas, lenkdamas kitÄ transporto priemonę, negalėjo, bÅ«damas pavargęs, nepakankamai sukoncentruoti savo dėmesio bei sukelti eismo įvykį.

Jeigu vairuotojas nebÅ«tų užmigęs, tai nebÅ«tų nurodyta protokole, todėl nepagrįsti teismo argumentai, kad eismo įvykį galėjo sÄ lygoti nepakankamai saugiai atliktas lenkimo manevras, vairuotojui nepasirinkus saugaus greičio ar neįsitikinus galimybe užbaigti lenkimo manevrÄ .3. IeÅ¡kovė ne kartÄ prašė atsakovės RAB „Amator 2000” pateikti duomenis apie vairuotojo darbo ir poilsio režimÄ pervežimo metu, tačiau minėtų duomenų atsakovė nepateikė, motyvuodama tuo, kad jie nėra ilgai saugomi ir neiÅ¡liko.

Atsakovei RAB „Amator 2000” turėjo būti žinomos įvykio protokole nurodytos aplinkybės dėl vairuotojo nuovargio, lėmusio eismo įvykį, todėl darytina išvada, jog vairuotojo darbo grafiko duomenys atsakovei nebuvo palankūs, nes priešingu atveju būtų saugomi ir pateikti bylos nagrinėjimo metu, kaip paneigiantys protokolo duomenis.4. Vairuotojo nuovargis grindžiamas protokolo duomenimis, kurie nekelia pagrindo jais abejoti. Atsakovės nepagrindžia aplinkybės, kad vairuotojas važiavo pailsėjęs, todėl teismo motyvai tiek dėl protokolo duomenų nepagrįstumo, tiek dėl tinkamos vairuotojo būklės kelionės metu, nėra pagrįsti.

Nagrinėdamas vairuotojo nuovargio klausimÄ , teismas neatsižvelgė į ieÅ¡kovės pateiktus protokolo duomenis, priėmė sprendimÄ , motyvuodamas tuo, kad nėra papildomų įrodymų dėl vairuotojo bÅ«klės (vairuotojo darbo grafiko), tačiau tokių įrodymų nebuvimas nesutrukdė teismui prieiti nepagrįstos iÅ¡vados, kad vairuotojas dirbo pailsėjęs ir jo veiksmai nesudarė didelio neatsargumo prielaidų.5. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad krovinys buvo pakrautas Vilniuje, o eismo įvykis įvyko kelio Minskas - Gardinas 50 km.

Byloje nėra duomenų, kad vairuotojas nedirbo prieÅ¡ iÅ¡važiuodamas iÅ¡ Vilniaus, kas galėjo bÅ«ti jo nuovargio ir neatsargumo priežastis.6. Vairuotojo elgesys laikytinas dideliu neatsargumu, nes pastarasis pagal savo bendrÄ supratimÄ ar veiklos pobÅ«dį žinojo ar turėjo žinoti konkrečius saugaus elgesio modelius, bet juos ignoravo. Vairuotojas nesilaikė paprasčiausių atidumo ir rÅ«pestingumo taisyklių, neįvertino savo bÅ«senos prieÅ¡ pradėdamas gabenti krovinį ir užmigo kelionės metu, todėl atsako už perduoto gabenti krovinio pažeidimÄ .

BÅ«damas pavargęs ir sėsdamas už automobilio vairo vairuotojas suvokė, kad dėl nemigos ir nuovargio jo dėmesys ir orientacija susilpnėjusi. Vairuotojo netinkamÄ bÅ«klę vairuoti transporto priemonę patvirtina faktas, kad jis užmigo ir dėl to sukėlė eismo įvykį. Svarbu tai, kad jei vairuotojas nebÅ«tų vairavęs transporto priemonės bÅ«damas pavargęs, jis nebÅ«tų užmigęs ir įvykio, sÄ lygojusio žalÄ , bÅ«tų iÅ¡vengta. Byloje yra pagrindas taikyti CMR Konvencijos 32 straipsnio 1 dalį, pagal kuriÄ tyčinių veiksmų atveju ieÅ¡kinio senaties terminas yra treji metai, kuris ieÅ¡kinio padavimo teismui metu nebuvo pasibaigęs.

7. Teismas neteisingai sprendė, kad nėra žalos apskaičiavimo pagrindimo, nepagrįstai teigdamas, jog krovinio siuntėjo įvertinta sugadinto krovinio 105 090 JAV dolerių vertė nėra pagrįsta, nes sÄ skaitoje prietaiso vertė nurodyta 99 500 JAV doleriai. Apdrausto krovinio žala vertinama pagal: 2010 m. rugsėjo 3 d. žalos vertinimo ataskaitÄ , kurioje nustatyta, kad įrengimo konstrukcija turi mechaninių smÅ«gių transportavimo metu žymių; 2010 m. rugsėjo 8 d. bendrovės gamintojos atstovybės Baltarusijos Respublikoje techninę iÅ¡vadÄ , kad kelių eismo avarijos smÅ«gio metu prietaisas yra visiÅ¡kai sugadintas ir jo neįmanoma naudoti kaip matavimo priemonės. Apdrausto krovinio žalos dydis skaičiuojamas atsižvelgiant į 2011 m. birželio 18 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , pagal kuriÄ apdraustas gaminys susideda iÅ¡ dviejų dalių: induktyviai sujungtos plazmos optinės emisijos spektometro bei opcijos – trijų vožtuvų siurblio.

Pagal jÄ induktyviai sujungtos plazmos optinės emisijos spektometro vertė yra 99 500 JAV dolerių, o neatskiriamos pastarojo prietaiso papildomo indukcinės plazmos 3-jų kanalų siurblio vertė 5 590 JAV dolerių. Å ie du gaminiai yra susiję ir pirmasis negali veikti be antrojo. Tokiu bÅ«du, apdrausto krovinio vertė lygi patikslintame ieÅ¡kinyje nurodytai 105 090 JAV dolerių sumai. Atsakovė UAB „Gevara“ praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , o teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodomi Å¡ie argumentai:1. Teismas teisingai nustatė, kad CMR Konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje nurodytas sÄ moningas netinkamas elgesys negali bÅ«ti konstatuotas visais atvejais, kai transporto priemonė, kuria vežamas krovinys, patenka į (ar sukelia) eismo įvykį dėl vairuotojo kaltės, kadangi dideliu neatsargumu, kuris prilygintinas tyčiai, laikytini sÄ moningi, pakankamai tikslingi vairuotojo veiksmai, dėl kurių kiltų grėsmė krovinio iÅ¡saugojimui. IeÅ¡kovė skunde nurodo, jog vairuotojas transporto priemonę vairavo pavargęs bei nesilaikė poilsio taisyklių.

Tokios prielaidos įrodinėjimo naÅ¡ta tenka ieÅ¡kovei, tačiau jÄ patvirtinančių įrodymų ieÅ¡kovė nepateikė, todėl toks deklaratyvus pasisakymas neturi įrodomosios galios.2. Nesant byloje įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kinyje ir teismo posėdžio metu iÅ¡sakytus ieÅ¡kovės teiginius, konstatuodamas, kad ieÅ¡kovė neįrodė vairuotojo grubaus aplaidumo (didelio neatsargumo), teismas priėmė pagrįstÄ ir teisingÄ sprendimÄ , nepažeisdamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių bei asmenų lygybės įstatymui ir teismui principo.3.

Sprendime nėra iÅ¡vados, jog vairuotojas dirbo pailsėjęs, prieÅ¡ingai – iÅ¡tyręs visus byloje surinktus įrodymus, teismas sprendė, jog aplinkybė, kad vairuotojas pažeidė poilsio-darbo režimÄ , nėra įrodyta.4. Kvalifikuojant vežėjo didelį neatsargumÄ pagal CMR Konvencijos 29 straipsnio 1 dalį, didelis neatsargumas turi bÅ«ti ne tik objektyviai aiÅ¡kus (turi bÅ«ti nustatytas esminis vežėjo pareigos rÅ«pestingai elgtis pažeidimas, virÅ¡ijantis paprasčiausius rÅ«pestingo elgesio reikalavimus), bet turi turėti ir subjektyvųjį elementÄ â€“ turi bÅ«ti nustatyta, kad faktinis vežėjas (jo vairuotojas) turėjo numatyti galimas tokio nerÅ«pestingo elgesio pasekmes ir kad faktinis vežėjas nesistengė tokių pasekmių iÅ¡vengti, ignoruodamas apsaugos ir atsargumo priemones, kurios kiekvienam bÅ«tų buvusios aiÅ¡kios.5.

Teismui nusprendus patenkinti ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti žalos suma nėra pakankamai pagrįsta. Dėl papildomos krovinio vertės su vežėju nebuvo tartasi, papildomas užmokesčio už vežimÄ priedas dėl to nebuvo numatytas ir/ar apmokėtas, CMR važtaraÅ¡tyje atžymų dėl sutartinės krovinio vertės nenustatyta, todėl kompensacija už prarastÄ krovinį negali virÅ¡yti CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalyje nurodytos maksimalios iÅ¡ vežėjo iÅ¡ieÅ¡kotinos kompensacijos ribos.

Jeigu teismas pripažintų vežėjo atsakomybę už krovinį, atsakovės mokėtina suma bÅ«tų lygi 9,95 Eur už kiekvienÄ sugadinto krovinio brutto svorio kilogramÄ . Atsakovės RAB „Amator 2000“ ir RAB DK „Rossija“ atsiliepimų į apeliacinį skundÄ nepadavė. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , nustatė, kad ieÅ¡kovė (draudikė) su draudėja RAB „Able Forwarders“ buvo sudariusi vežamų krovinių draudimo sutartį (1 t., 7-10 b. l.).

Draudėja RAB „Able Forwarders“ su atsakove UAB „Gevara“ 2008 m. lapkričio 12 d. sudarė tarptautinio krovinio gabenimo automobilių transportu sutartį, pagal kuriÄ atsakovė UAB „Gevara“ įsipareigojo organizuoti tarptautinį krovinių gabenimÄ automobiliais arba geležinkelio transportu, užtikrinti krovinių pristatymÄ Ä¯ paskirties punktÄ ir iÅ¡duoti jį įgaliotam asmeniui (gavėjui) (1 t., 12-18, b. l.). Å ios sutarties pagrindu draudėja RAB „Able Forwarders“ kreipėsi į atsakovę UAB „Gevara“ dėl 2 186 kg svorio medicinos įrangos – plazmos optinio emisinio spektrometro ir kitos medicininės įrangos pervežimo.

Krovinio siuntėjas – Fairfield Global Ltd (Didžioji Britanija), krovinio gavėjas – UC Belmedtechnika, (Baltarusijos Respublika) (1 t., 11, 82-88, 101-120, b. l.). Atsakovė UAB „Gevara“ kaip ekspeditorius sutarties su RAB „Able Forwarders“ vykdymui 2010 m. rugpjūčio 26 d. sudarė su trečiuoju asmeniu UAB „Axistransport“ sutartį dėl krovinio pervežimo, pagal kuriÄ trečiasis asmuo įsipareigojo krovinį pervežti iki muitinės iÅ¡sikrovimo vietos Baltarusijos Respublikoje (1 t., 137b. l.).

Trečiasis asmuo UAB „Axistransport“ pervežimui pasitelkė atsakovÄ RAB „Amator 2000“, kuris faktiÅ¡kai vežė krovinį į Baltarusijos RespublikÄ ; atsakovės RAB „Amator 2000“ civilinę atsakomybę buvo apdraudusi atsakovė AB DK „Rossija“ (1 t., 82-84, 216 b. l.). 2010 m. rugsėjo 1 d. Baltarusijos Respublikoje įvyko eismo įvykis, dėl kurio kaltu buvo pripažintas atsakovės RAB „Amator 2000“ darbuotojas – vairuotojas A.V. Å ., ir, kurio metu buvo apgadintas vežamas krovinys (1 t., 89-96 b. l.).

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad transporto priemonės vairuotojas, bÅ«damas pavargęs užmigo, todėl susidÅ«rė su transporto priemone MAZ 437041 (1 t., 92-93 b. l.). Dėl Å¡io įvykio ieÅ¡kovė pagal su RAB „Able Forwarders“ sudarytÄ draudimo sutartį iÅ¡mokėjo krovinio siuntėjui Fairfield Global Ltd 73 077, 46 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , kuri apskaičiuota iÅ¡ apdrausto krovinio vertės atėmus likutinę apgadinto krovinio vertę ir franÅ¡izę (1 t., 19-22 b. l.).

Už žalos vertinimo ataskaitos parengimÄ ieÅ¡kovė sumokėjo 1 450 Eur (1 t., 23 b. l.). Dėl vežėjo vairuotojo veiksmų vertinimo Å alių ginčas yra kilęs iÅ¡ tarptautinių pervežimų kelių transporto priemonėmis santykių, todėl jo iÅ¡sprendimui taikytinos tarptautinio teisės akto – Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) (toliau – CMR Konvencijos) nuostatos. CMR Konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad vežėjas negali vadovautis Å¡ios Konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar jÄ ribotų arba kurios įrodinėjimo naÅ¡tÄ perkeltų kitai pusei, jeigu žala buvo padaryta sÄ moningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus Å¡iÄ bylÄ nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams.

Pagal CMR Konvencijos 32 straipsnio 1 dalį teisė pateikti ieÅ¡kinį dėl vežimų taikant Å¡iÄ KonvencijÄ dėl senaties prarandama po vienerių metų; tyčinių veiksmų atveju arba kaltinimo, kuris pagal teismo, nagrinėjančio šį atvejį, taikomus įstatymus prilygsta tyčiniams veiksmams, atveju – senaties terminas yra treji metai. Taigi teismui konstatavus, kad vežėjo veiksmai prilygintini tyčiniams, Å¡is netenka teisės gintis nuo jam pareikÅ¡to ieÅ¡kinio, remdamasis vienerių metų ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimu ir praÅ¡yti taikyti CK 1.131 straipsnyje nustatytus padarinius.

Byloje keliamas krovinio vežėjo vairuotojo veiksmų vertinimo klausimas, t. y. ar eismo įvykis, kurio priežastis vairuotojo užmigimas prie vairo, gali bÅ«ti vertinamas kaip vairuotojo didelis neatsargumas prilyginamas tyčiai. Å i aplinkybė yra svarbi sprendžiant dėl ginčui taikytino ieÅ¡kinio senaties termino trukmės.Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ tyčiniams veiksmams prilygintinu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių Å¡is, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rÅ«pestingumo reikalavimų, nebÅ«tų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo rizikÄ arba padėti jos iÅ¡vengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2009).

Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tokiais veiksmais CMR Konvencijos 29 straipsnio 1 dalies prasme laikytini sÄ moningi ir pakankamai tikslingi vežėjo veiksmai, dėl kurių kiltų grėsmė krovinio iÅ¡saugojimui. Sprendžiant dėl CMR Konvencijos 29 straipsnio taikymo turi bÅ«ti įvertinta, ar vežėjo vairuotojo veiksmai turėjo įtakos žalos atsiradimui, t. y. ar dėl jo veiksmų tiesiogiai kyla arba reikÅ¡mingai padidėja grėsmė, kad bus padaryta žala kroviniui ar kad jis bus prarastas.

Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad svarbu nustatyti ne tik pažeidimo padarymo faktÄ , bet ir jo esmingumÄ , įtakÄ didesnei žalos padarymo rizikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2014). Plėtodamas CMR Konvencijos 29 straipsnio 1 dalies aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad siekiant konstatuoti sÄ moningÄ netinkamÄ vežėjo elgesį, turi bÅ«ti atsižvelgiama tiek į objektyviuosius, tiek į subjektyviuosius kriterijus.

Objektyviaisiais kriterijais gali bÅ«ti laikomas nustatytų taisyklių nepaisymas ar pažeidimas (kelių eismo taisyklių, krovinio apsaugos taisyklių, darbo ir poilsio režimo taisyklių, krovinio pristatymo nurodymų). Subjektyviuoju kriterijumi – sÄ moningas vežėjo elgesys (veikimas ar neveikimas) žinant, kad dėl tokio elgesio veikiausiai kils neigiamų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-378/2015).

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad nors CMR Konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje nurodytas sÄ moningo netinkamo elgesio standartas įvairiose valstybėse skiriasi, bet toks elgesys negali bÅ«ti konstatuotas visais atvejais, kai transporto priemonė, kuria vežamas krovinys, patenka į (ar sukelia) eismo įvykį dėl vairuotojo kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2014).Nagrinėjamoje byloje krovinį vežęs transporto priemonės vairuotojas dėl eismo įvykio buvo pripažintas kaltu.

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad vairuotojas A. V. Å . važiuodamas kraÅ¡tine kairiÄ ja eismo juosta ir lenkdamas ta pačia kryptimi deÅ¡iniÄ ja eismo juosta važiuojančiÄ transporto priemonę, bÅ«damas pavargęs, užmigo, todėl susidÅ«rė su transporto priemone MAZ. Pirmosios instancijos teismas vairuotojo veiksmų nepripažino dideliu neatsargumu prilyginamu tyčiai. Apeliantė su tokiomis teismo iÅ¡vadomis nesutinka, jos manymu, teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir netinkamai paskirstė tarp Å¡alių įrodinėjimo pareigÄ .Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės UAB „Gevara“ argumentais, kad įvykio aplinkybės nėra iÅ¡samios ir visiÅ¡kai aiÅ¡kios dėl neįskaitomos administracinio teisės pažeidimo protokolo dalies, tačiau atsakovės nekvestionuoja jame užfiksuoto įvykio fakto ir kitokių įvykio vertinimÄ lemiančių įrodymų nepateikia.

IÅ¡ protokolo matyti, kad vairuotojas susidÅ«rė su ta pačia kryptimi važiuojančia transporto priemone. Protokole nurodyta, kad vairuotojas, bÅ«damas pavargęs, užmigo. Atkreiptinas dėmesys, kad protokolÄ pildo atsakingi pareigÅ«nai, tačiau subjektyvios eismo įvykį sukėlusios priežasties (bÅ«damas pavargęs, užmigo) policijos pareigÅ«nai negalėjo žinoti, todėl tokia aplinkybė galėjo bÅ«ti nustatyta ir įraÅ¡yta į protokolÄ tik iÅ¡ vairuotojo paaiÅ¡kinimų. Taigi pats vairuotojas nurodė, kad buvo pavargęs ir užmigo.

Tai, kad protokole nurodyta, jog vairuotojas važiavo kraÅ¡tine kairiÄ ja eismo juosta ir lenkė ta pačia kryptini deÅ¡iniÄ ja eismo juosta važiuojančiÄ transporto priemonę, nereiÅ¡kia, kad lenkimo manevras buvo sÄ moningas. Protokolas patvirtina, kad eismo įvykį sukėlęs vairuotojas važiavo kairiÄ ja eismo juosta, o kita transporto priemonė važiavo deÅ¡iniÄ jÄ eismo juosta ta pačia kryptimi, todėl visiÅ¡kai tikėtina, kad susidÅ«rimas įvyko krovinį vežusiam vairuotojui užmigus.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad transporto priemonės vairuotojas yra padidinto pavojaus Å¡altinio valdytojas, todėl jam keliami didesni apdairumo ir rÅ«pestingumo reikalavimai.

Miego bÅ«sena neateina netikėtinai ar staiga. Vairuotojas prieÅ¡ tai kurį laikÄ turėjo jaustis apsnÅ«dęs ar mieguistas, todėl privalėjo įvertinti savo fiziologinę bÅ«senÄ ir galimybę tęsti kelionę. Vairavimas reikalauja didelės koncentracijos, todėl vairuotojas, pajutęs, kad praranda budrumÄ , privalėjo nutraukti kelionę, sustoti, imtis priemonių tokiai bÅ«senai paÅ¡alinti. Užmigimas prie važiuojančios transporto priemonės vairo negali bÅ«ti vertinamas vairuotojo naudai ir negali bÅ«ti pateisinamas.

Vairuotojas privalėjo suprasti, kad bÅ«damas mieguistos bÅ«senos gali prarasti transporto priemonės valdymo galimybę ir tokiu bÅ«du sukelti eismo įvykį. Nesustojęs pailsėti ir tęsdamas kelionę vairuotojas buvo itin neatsargus. Aplinkybė, kad eismo įvykis įvyko dėl to, kad vairuotojas užmigo prie vairo, rodo didelį vairuotojo neatsargumÄ . Net ir nesant įrodymų, kad vairuotojas pažeidė darbo-poilsio rėžimÄ , nustatyta aplinkybė yra pakankama vairuotojo veiksmus vertinti kaip didelį neatsargumÄ prilyginamÄ tyčiai.

Nors vairuotojas neturėjo tikslo sugadinti krovinį, tačiau jo neatidumas ir nerÅ«pestingumas, neįvertinus savo fiziologinės bÅ«senos ir galimybės vairuoti transporto priemonę, lėmė jo užmigimÄ prie vairo, eismo įvykio sukėlimÄ ir krovinio sugadinimÄ .Atsakovės UAB „Gevara“ argumentai, kad ieÅ¡kovė neįvykdė rungimosi pareigos ir nepateikė duomenų, kad vairuotojas pažeidė darbo-poilsio rėžimÄ , todėl nėra pagrindo konstatuoti vairuotojo didelio neatsargumo, nepagrįsti.

CPK 12 straipsnyje įtvirtinta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. CPK 178 straipsnyje numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.Teigdama, kad vairuotojo veiksmai atitinka didelio neatsargumo prilyginamo tyčiai elgesį, ieškovė pateikia įrodymus, kad vairuotojas užmigo prie vairo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡i aplinkybė yra pakankama vairuotojo elgesį vertinti kaip didelį neatsargumÄ prilyginamÄ tyčiai. Taigi ieÅ¡kovė įvykdė CPK 178 straipsnyje įtvirtintÄ pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ . Siekdama paneigti didelio neatsargumo aplinkybę, atsakovė privalėjo įrodyti, jog vairuotojas buvo tikrai apdairus ir rÅ«pestingas, jog ėmėsi visų bÅ«tinų priemonių, kad bÅ«tų tinkamos bÅ«senos prie vairo, atsakovė turėjo pateikti įrodymus, kad buvo laikytasi darbo-poilsio rėžimo.

Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių vairuotojo tinkamų priemonių ėmimÄ si siekiant iÅ¡vengti nuovargio prie vairo. Taigi atsakovė neįvykdė CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos ir nepateikė įrodymų, kurie leistų kitaip vertinti vairuotojo veiksmus.Sutiktina su ieÅ¡kovės argumentais dėl teismo iÅ¡vados, jog vairuotojas negalėjo bÅ«ti pavargęs, nes nuo Vilniaus nuvažiavo nedidelį atstumÄ , nepagrįstumo. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad vairuotojas kelionę pradėjo nuo Vilniaus, todėl esant nustatytai aplinkybei, kad vairuotojas bÅ«damas pavargęs užmigo prie vairo, nėra pagrindo teigti, kad jis nebuvo pavargęs.Apeliantės teigimu, teismas pažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas.

Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių Å¡alių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, arba kad jų nėra. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

CPK 185 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra iÅ¡plėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ ; iÅ¡vados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi bÅ«ti logiÅ¡kai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų;

įrodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ ; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymÄ nereikalauja, kad visi prieÅ¡taravimai bÅ«tų paÅ¡alinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2015 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-9-706/2015).IeÅ¡kovei pateikus įrodymus, kurie patvirtina, kad eismo įvykis įvyko dėl to, kad bÅ«damas pavergęs vairuotojas užmigo prie važiuojančios transporto priemonės vairo ir dėl to susidÅ«rė su kita transporto priemone, ir kurie lemia vairuotojo veiksmų vertinimÄ kaip didelį neatsargumÄ prilyginamÄ tyčiai, o atsakovėms nepateikus įrodymų, sudarančių pagrindÄ kitaip vertinti vairuotojo veiksmus, teismas neturėjo pagrindo teigti, kad aplinkybė, jog eismo įvykis kilo dėl to, jog vairuotojas bÅ«damas pavargęs užmigo, nėra nustatyta.

Teismas nepagrįstai nurodė, jog eismo įvykį galėjo sÄ lygoti nepakankamai saugus lenkimo manevras, nepasirinktas saugus greitis ar neįsitikinimas apie galimybę užbaigti lenkimo manevrÄ . Tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra, todėl jos nėra nustatytos, o teismas negali eismo įvykio priežasties grįsti savo prielaidomis, kai eismo įvykio priežastis yra užfiksuota administracinio teisės pažeidimo protokole.Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindÄ sutikti su apeliantės argumentais, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ apie vairuotojo veiksmuose didelio neatsargumo prilyginamo tyčiai nebuvimÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad vairuotojo veiksmuose nustatytas didelis neatsargumas prilygintas tyčiai, atsakovės neturi galimybės remtis ribojimais, nustatančiais sutrumpintÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Tokiu atveju darytina iÅ¡vada, kad ginčo santykiams taikytinas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas ir jo ieÅ¡kovė nėra praleidusi (eismo įvykis įvyko 2010 m. rugsėjo 1 d. o ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo pareikÅ¡tas 2012 m. birželio 13 d.), todėl nėra pagrindo atmesti ieÅ¡kinį dėl senaties termino praleidimo (CMR Konvencijos 32 str. 1 d.).

Dėl Å¡ių priežasčių ieÅ¡kovės reikalavimai atsakovėms nagrinėtini iÅ¡ esmės. Dėl atsakovių atsakomybės pobÅ«džio CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens. Civilinės atsakomybės draudimo sutarties pagrindu nukentėjusiam asmeniui „Fairfield Global Ltd“ už draudėjÄ RAB „Able Forwarder“ iÅ¡mokėjusi draudimo iÅ¡mokÄ , ieÅ¡kovė įgijo teisę reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingų už padarytÄ Å¾alÄ asmenų.

IeÅ¡kovė pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį trims atsakovėms – UAB „Gevara“, su kuria pirminė vežėja RAB „Able Forwarders“ (iÅ¡ kurios, atlyginusi padarytÄ Å¾alÄ , ieÅ¡kovė perėmė reikalavimo teises) buvo sudariusi tarptautinių krovinių gabenimo sutartį, RAB „Amator 2000“, kuri faktiÅ¡kai vežė krovinį, bei jos civilinės atsakomybės draudikei – AB DK „Rossija“.Atsakovė UAB „Gevara“ atsiliepimuose į ieÅ¡kinį ginčijo savo prievolę atsakyti pagal ieÅ¡kovės pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, teigdama, jog ji nėra tinkama atsakovė Å¡ioje byloje, kadangi yra antrasis susitariantis vežėjas.

Teismas Å¡iuos atsakovės argumentus pripažino nepagrįstais, nurodęs, kad atsakovė laikytina vežėja, nors krovinio pati nevežė, tačiau prisiėmė atsakomybę už visÄ pervežimo organizavimÄ ir turėtų atsakyti CMR Konvencijos prasme kaip susitariantis vežėjas kartu su faktiÅ¡kai krovinį vežusia atsakove RAB „Amator 2000“. Atsakovė UAB „Gevara“ dėl Å¡ios teismo sprendimo dalies apeliacinio skundo nepadavė, tačiau teisėjų kolegija, sutikdama su Å¡iais teismo argumentais, juos papildo.

Aplinkybė, kad žala buvo padaryta tuomet, kai krovinys buvo vežėjos RAB „Amator 2000“ dispozicijoje ir kurios darbuotojas (vairuotojas) sukėlė eismo įvykį, neatleidžia atsakovės UAB „Gevara“ nuo atsakomybės. CMR Konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimÄ ar jo sugadinimÄ nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotÄ pristatymÄ . Pagal CMR Konvencijos 3 straipsnį vežėjas atsako ne tik už savo veiksmus ir klaidas, bet ir už veiksmus bei klaidas savo agentų ir visų kitų asmenų, kurių paslaugomis vežimo procese jis naudojasi, kai Å¡ie agentai ar kiti asmenys vykdo jo įpareigojimus.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad jei sutartimi su krovinio siuntėju pervežimo procese dalyvaujantis ekspeditorius įsipareigoja bÅ«ti vežėjas (įsipareigoja siuntėjui nugabenti krovinį į paskyrimo vietÄ , nors veža ne pats, o tik atlieka ekspedijavimo paslaugas), jis atsako siuntėjui kaip vežėjas nepriklausomai nuo to, ar jis veÅ¡ pats, ar paves tai padaryti trečiajam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2012).

Be to, RAB „Able Forwarder“ su UAB „Gevara“ sudarytos sutarties 1.2 punkte numatyta, kad UAB „Gevara“ įsipareigoja organizuoti tarptautinį krovinių gabenimÄ , užtikrinti krovinių pristatymÄ Ä¯ paskirties punktÄ ir iÅ¡duoti jį įgaliotam asmeniui, turi teisę įtraukti trečiuosius asmenis (vežėjus) prisiimdamas atsakomybę už jų veiksmus, kaip už savo (2.2 p.). Sutarties 4.8 punkte numatyta, kad ekspeditorius atsako už krovinio arba jo dalies pažeidimÄ ir/arba iÅ¡Å¡vaistymÄ nuo to momento, kai priima krovinį iki to momento, kol jį pristatys gavėjui pagal CMR Konvencijos sÄ lygas.

Taigi aplinkybė, kad atsakovė UAB „Gevara“ ne savo veiksmais padarė žalÄ ieÅ¡kovei, neatleidžia Å¡ios atsakovės nuo atsakomybės, kadangi ji atsakinga už asmenų, kurių paslaugomis naudojosi, veiksmus.Pagal CK 6.6 straipsnio 1 dalį solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytas iÅ¡imtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar Å¡alių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Å io straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu.

CMR Konvencijos 36 straipsnyje nustatyta, kad ieÅ¡kinys dėl krovinio praradimo gali bÅ«ti pateikiamas tiek pirmajam (susitariančiam), tiek paskutiniajam, tiek tam vežėjui, kuris vykdė vežimÄ tuo metu, kai atsitiko tai, kas sÄ lygojo krovinio praradimÄ . IeÅ¡kinys gali bÅ«ti pareikÅ¡tas ir keliems vežėjams, kurie vežė tÄ krovinį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai reiÅ¡kiamas reikalavimas abiem vežėjams, t. y. susitariančiam vežėjui ir faktiniam vežėjui, gabenusiam krovinį savo vardu ir rizika, pagal Å¡alių tarpusavio santykių pobÅ«dį ir CMR Konvencijos 36 straipsnio prasmę, t. y. kad reikalavimÄ dėl krovinio praradimo siuntėjo pasirinkimu galima pareikÅ¡ti tiek pirmajam (susitariančiam), tiek paskutiniajam (faktiniam) vežėjui, tiek abiem vežėjams, reiÅ¡kia, kad, pareiÅ¡kus reikalavimÄ keliems vežėjams, jiems taikoma solidarioji atsakomybė.

Toks CMR Konvencijos nuostatų, numatančių galimybę pareikÅ¡ti reikalavimÄ keliems vežėjams aiÅ¡kinimas pateisinamas kaip labiausiai atitinkantis siuntėjo teisėtus interesus ir nepažeidžiantis susitariančio ir faktinio vežėjų interesų, nes susitariantis vežėjas, atlyginęs nuostolius, pagal CMR Konvencijos 37 straipsnį turi teisę regreso tvarka iÅ¡siieÅ¡koti nuostolių atlyginimÄ iÅ¡ to vežėjo, kurio žinioje esantis krovinys buvo prarastas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007).

Taigi ieÅ¡kovė pagrįstai praÅ¡o priteisti žalÄ solidariai iÅ¡ atsakovių UAB „Gevara“ (susitarančios vežėjos) ir RAB „Amator 2000“ (faktinės vežėjos). Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje esantis draudimo polisas patvirtina, kad vežėja RAB „Amator 2000“ nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. buvo apsidraudusi savo civilinę atsakomybę pas draudikę AB DK „Rossija“ (1 t., 216 b. l.). CK 6.987 straipsnyje nustatyta, kad draudimo sutartimi viena Å¡alis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytÄ draudimo įmokÄ (premijÄ ) sumokėti kitai Å¡aliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytÄ draudimo iÅ¡mokÄ , apskaičiuotÄ Ä¯statyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis.

Draudimo sutarties esmė – neigiamų turtinių padarinių, galinčių kilti draudėjui dėl jo (kito asmens) atliekamos veiklos (neveikimo) ar aplinkos veiksnių, atsiradimo rizikos perkėlimas trečiajam asmeniui – draudikui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad įvykus draudžiamajam įvykiui, kurio metu savo civilinę atsakomybę apdraudęs asmuo padaro žalÄ trečiajam asmeniui, pastarasis draudimo sutarties pagrindu įgyja teisę reikalauti, kad jÄ tiesiogiai atlygintų draudikas, o ne žalÄ padaręs draudėjas.

Taip įgyvendinama žalÄ patyrusio nukentėjusio trečiojo asmens tiesioginio reikalavimo teisė, pagal kuriÄ iÅ¡mokėdamas draudimo iÅ¡mokÄ Å¾alÄ atlygina draudikas, apdraudęs atsakingo už žalÄ asmens civilinę atsakomybę (Draudimo įstatymo 108 str.), taip pat užtikrinama apsidraudusio draudėjo, t. y. atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens, draudimo apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016).

Draudimo liudijime nurodyta, kad apdraustas krovinio praradimo ar sugadinimo interesas. Eismo įvykis įvyko 2010 m. rugsėjo 1 d., galiojant atsakovės civilinės atsakomybės draudimui. Draudimo polise maksimali vieno draudžiamojo įvykio suma siekia 360 000 JAV dolerių, t. y. nevirÅ¡ija byloje pareikÅ¡to reikalavimo sumos, net ir iÅ¡skaičiavus draudimo polise numatytÄ franÅ¡izės sumÄ (1 000 JAV dolerių). Tokiu atveju maksimali vieno draudžiamojo įvykio suma eurais sudarytų 271 793,33 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė RAB „Amator 2000“ buvo apsidraudusi savo civilinę atsakomybę, kad žalos padarymo metu draudimas galiojo, kad draudimo polise nurodyto vieno draudžiamojo įvykio mokėtina kompensacija nevirÅ¡ija ieÅ¡kinio sumos, nagrinėjamu atveju atsakovei RAB „Amator 2000“ taikytina atsakomybė perkeliama jos draudikei AB DK „Rossija“, kuri su atsakove UAB „Gevara“ atsako solidariai dėl jau ankščiau nurodytų aplinkybių.

Tai, kad žalÄ padaręs asmuo ir jo civilinės atsakomybės draudikas nėra solidarÅ«s skolininkai patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kuriÄ tuo atveju, kai nukentėjęs asmuo pareiÅ¡kia reikalavimÄ atlyginti žalÄ tiesiogiai žalÄ padariusiam asmeniui ir jo draudikui, Å¡iems negali bÅ«ti taikoma solidarioji civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-34/2013).CK 6.254 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymų ar sutarties numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali bÅ«ti draudžiama sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį.

Å io straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiÅ¡kai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumÄ atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymÄ . Taigi apdraustasis asmuo yra atsakingas už žalos padarymÄ nukentėjusiajam asmeniui tuo atveju, kai draudimo sumos nepakanka padarytai žalai atlyginti. Tik tuo atveju, jeigu draudimo polise numatyta mokėtina kompensacija bÅ«tų nepakankama žalai visiÅ¡kai atlyginti, vežėjai RAB „Amator 2000“ atsirastų prievolė atlyginti padarytÄ Å¾alÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta atsakovės RAB „Amator 2000“ prievolė atlyginti ieÅ¡kovei padarytÄ Å¾alÄ dėl galiojančios draudiminės apsaugos, Å¡iai atsakovei ieÅ¡kinys atmetamas. Dėl žalos fakto ir jos dydžio Atsakovės UAB „Gevara“ teigimu, teismui nusprendus patenkinti ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti žalos suma nėra pakankamai pagrįsta, be to, turi bÅ«ti vadovaujamasi CMR Konvencijos 23 straipsnio 1 dalimi, pagal kuriÄ atsakovės mokėtina suma bÅ«tų lygi 9,95 Eur už kiekvienÄ sugadinto krivinio brutto svorio kilogramÄ .

Teisėjų kolegija su Å¡iais atsakovės argumentais nesutinka. Atkreiptinas dėmesys, kad CMR Konvencijos 23 bei 25 straipsniuose yra įtvirtinta maksimali kompensacijos suma už krovinio praradimÄ ar sugadinimÄ , tačiau pagal CMR Konvencijos 29 straipsnio 1 dalį vežėjas negali vadovautis Å¡ios Konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar jÄ ribotų arba kurios įrodinėjimo naÅ¡tÄ perkeltų kitai pusei, jeigu žala buvo padaryta sÄ moningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus Å¡iÄ bylÄ nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams.

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nustatytas vežėjo didelis neatsargumas prilyginamas tyčiai, atsakovė neturi pagrindo vadovaujantis jos atsakomybę ribojančiomis nuostatomis apskaičiuojant už krovinio sugadinimÄ mokėtinos kompensacijos dydį.IeÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovių 74 527,46 Eur žalai atlyginti ir pateikė žalos detalizacijÄ : draudimo iÅ¡moka, atsižvelgiant į apdrausto krovinio vertę (105 090 JAV dolerių), likutinę apgadinto krovinio vertę (8 000 JAV dolerių), franÅ¡izę (300 JAV dolerių), sudarė 96 790 JAV dolerių (1 t., 19-20 b. l.).

Byloje yra įrodymai, patvirtinantys draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimÄ (1 t., 21, 22 b. l.), taip pat turėtas žalos administravimo iÅ¡laidas (1 450 Eur) (1 t., 23 b. l.). Visa ieÅ¡kovės patirta žala sudaro 74 527,46 Eur. Taigi ieÅ¡kovės patirtos žalos dydis patvirtintas byloje esančiais įrodymais, todėl laikytinas pagrįstu (CPK 178 str.).Pasisakydamas dėl žalos dydžio pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieÅ¡kovės nurodyta sugadinto krovinio 105 090 JAV dolerių vertė nėra pagrįsta, nes pagal sÄ skaitÄ prietaiso vertė yra 99 500 JAV dolerių.

IeÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentai ir byloje esantys įrodymai paneigia Å¡ias teismo iÅ¡vadas. Žalos dėl apdrausto krovinio sugadinimo dydis skaičiuotas vadovaujantis 2011 m. birželio 18 d. sÄ skaita faktÅ«ra, pagal kuriÄ apdraustas gaminys susideda iÅ¡ dviejų dalių: induktyviai sujungtos plazmos optinės emisijos spektrometro ir opcijos – trijų vožtuvų siurblio, kurios pagal žalos vertinimo ataskaitos duomenis yra susijusios ir pirmasis prietaisas negali veikti be antrojo. SÄ skaitoje faktÅ«roje induktyviai sujungtos plazmos optinės emisijos spektrometro vertė nurodyta 99 500 JAV dolerių, o neatskiriamos Å¡io prietaiso papildomo indukcinės plazmos 3-jų kanalų siurblio vertė – 5 590 JAV dolerių, todėl apdrausto krovinio vertė lygi 105 090 JAV dolerių sumai.

Atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai nepaneigia ieÅ¡kovės atlygintos žalos dydžio skaičiavimų ir juos pagrindžiančių įrodymų. Dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti solidariai iÅ¡ atsakovių 6 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.CMR Konvencijos 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo gali pareikalauti sumokėti palÅ«kanas nuo sumos, skirtos kompensacijai.

PalÅ«kanos – 5% metams – pradedamos skaičiuoti nuo tos dienos, kai vežėjui raÅ¡tu pateikiamas reikalavimas, o jeigu tokio nebuvo, – tai nuo ieÅ¡kinio pateikimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad tuo atveju, kai tenkinamas vežėjui pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys dėl nuostolių, patirtų dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo, atlyginimo nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo iÅ¡ vežėjo priteistinos CMR Konvencijos 27 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio, t. y. 5 procentų, palÅ«kanos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007; 2011 m. liepos 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011; 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2012).Atsižvelgiant į aptartÄ teisinį reglamentavimÄ , ieÅ¡kovės reikalavimas dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo yra tenkintinas iÅ¡ dalies ir ieÅ¡kovei solidariai iÅ¡ atsakovių priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Už ieÅ¡kinį ir apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė sumokėjo 3 114,29 Eur žyminį mokestį (1 t., 5 b. l.; 2 t. 148 b. l.), turėjo 666,55 Eur procesinių dokumentų vertimo iÅ¡laidų (1 t., 25, 177, 178 b. l.,), už atstovavimÄ pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 1 396,47 Eur (1 t., 173, 174, 175, 176 b. l.; 2 t., 149, 150 b. l.), turėjo 300 Eur iÅ¡laidų už atsakovės AB DK „Rossija“ kuratorės atstovavimÄ (2 t., 45, 96 b. l.). IÅ¡ viso ieÅ¡kovė patyrė 5 477,31 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Nors ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, tačiau ieÅ¡kovei priteista visa jos reikalauta priteisti suma, todėl ji įgyja teisę į visÄ patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Tokiu atveju ieÅ¡kovės patirtos iÅ¡laidos lygiomis dalimis priteistinos iÅ¡ atsakovių, iÅ¡ kiekvienos po 2 738,66 Eur (CPK 93 str.).Atsakovės UAB „Gevara“ turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos, kadangi jos atžvilgiu ieÅ¡kinys yra patenkintas visa apimtimi (CPK 93 str.).Atsakovė RAB „Amator 2000“ nepateikė bylinėjimosi iÅ¡laidas patvirtinančių dokumentų, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimas nėra sprendžiamas (CPK 98 str.).Pirmosios instancijos teismas turėjo 33,58 Eur su procesinių dokumentų įteikimu susijusių bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Apeliacinės instancijos teisme ieÅ¡kinį patenkinus, Å¡ios iÅ¡laidos lygiomis dalimis priteistinos iÅ¡ atsakovų valstybei (CPK 93 str., 96 str.). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 29 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“, j. a. k. 110057869, solidariai iÅ¡ atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Gevara“, j. a. k. 300916551, ir Rusijos akcinės bendrovės draudimo kompanijos „Rossija“, j. a. k. 1027739100718, 74 527,46 Eur (septyniasdeÅ¡imt keturis tÅ«kstančius penkis Å¡imtus dvideÅ¡imt septynis eurus ir 46 ct) žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistus 74 527,46 Eur (septyniasdeÅ¡imt keturis tÅ«kstančius penkis Å¡imtus dvideÅ¡imt septynis eurus ir 46 ct) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2012 m. birželio 13 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.IeÅ¡kinį atsakovei Rusijos ribotos atsakomybės bendrovei „Amator 2000“ atmesti.Priteisti ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“, j. a. k. 110057869, iÅ¡ atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Gevara“, j. a. k. 300916551, ir Rusijos akcinės bendrovės draudimo kompanijos „Rossija“, j. a. k. 1027739100718, po 2 738,66 Eur (du tÅ«kstančius septynis Å¡imtus trisdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 66 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.         Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Gevara“, j. a. k. 300916551, ir Rusijos akcinės bendrovės draudimo kompanijos „Rossija“, j. a. k. 1027739100718, po 16,79 Eur (Å¡eÅ¡iolika eurų 79 ct) su procesinių dokumentų įteikimu susijusių bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Teisėjai                                                                  Danutė Gasiūnienė Danguolė Martinavičienė Egidijus Žironas