d2cb9a64-2a2f-473d-a0ca-a4ab4e715ea1 · Vilniaus rajono apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-8-927/2016                                                    Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22767-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.6.1;1.2.14.3.2.2; 1.2.14.3.1; 1.1.7.2.7; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.3; 1.1.8.11; 1.1.10.1; 2.1.15.3.2; 2.1.15.7; 2.3.2.2.11; 2.3.6.4.5.                  N U O S P R E N D I S       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU          2016 m. vasario 15 d.

                                                       Vilnius   Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Bagdonienė,sekretoriaujant Loretai Davenienei,dalyvaujant prokurorui Viliui Paulauskui,gynėjui advokatui Edgarui DereÅ¡kevičiui,nukentėjusiajam D. V.,vertėjaujant Galinai TijÅ«nėlienei,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje: V. P. (V. P.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv.

Vilniaus r., Avižienių k., (duomenys neskelbtini), teistas: 2013-11-11 Vilniaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 1 d., - 6 MGL (780 Lt) bauda, bausmė įvykdyta; 2014-10-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 214 str. 1 d., 182 str. 1 d., 215 str. 1 d., 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. – 10 MGL (376 Eur) bauda, bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 146 str. 2 d., 180 str. 2 d., n u s t a t ė :

V. P., panaudojęs smurtÄ , neteisėtai atėmė kitam žmogui laisvę ir apiplėšė jį, o bÅ«tent:1. 2015 m. balandžio 8 d. apie 2 val., veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, kelyje ČekoniÅ¡kės-Sudervė, Vilniaus r., 350-700 m už ČekoniÅ¡kių k. ribų, vairuodamas automobilį ,,(duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo netoli Å¡alikėlėje einančių D. V. (D. V.) ir A. B., o pastariesiems pradėjus bėgti, pasivijo D.

V. ir lazda sudavęs pastarajam per kojas, jėga, prieÅ¡ jo valiÄ , nutempė iki minėto automobilio, prievarta į jį įsodino, kur sudavė smÅ«gį į veidÄ bei nuvežė į miÅ¡ko masyvÄ link Rastinėnų k., Vilniaus r., į tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ vietÄ , tokiu bÅ«du neteisėtai atėmė nukentėjusiajam laisvę, t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 146 str. 2 d.; 2. 2015 m. balandžio 8 d. apie 2 val., turėdamas tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, kelyje ČekoniÅ¡kės-Sudervė, Vilniaus r., 350-700 m. už ČekoniÅ¡kių k. ribų vairuodamas automobilį ,,(duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo netoli Å¡alikėlėje einančių D.

V. (D. V.) ir A. B., o pastariesiems pradėjus bėgti, pasivijo D. V. ir sudavęs jam per kojas lazda, jėga, prieÅ¡ jo valiÄ , nutempė iki minėto automobilio, prievarta į jį įsodino, kur sudavė smÅ«gį į veidÄ bei nuvežė į miÅ¡ko masyvÄ link Rastinėnų k., Vilniaus r., kur sudavęs kumščiu į krÅ«tinę, pagrobė mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žIphone 5S“ 667,70 Eur vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam D. V. 667,7 Eur turtinę žalÄ , t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.

             Kaltinamasis V. P. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino iÅ¡ dalies ir paaiÅ¡kino, kad pripažįsta padaręs nusikaltimus, tik neigia lazdos ir smurto bei peilio panaudojimÄ . Ä®vykio dienÄ jam paskambino draugas ir paprašė kuo greičiau atvažiuoti. Jis nuvažiavo į ČekoniÅ¡kių k. Jaunuoliai, kurie buvo iÅ¡gėrę ir dėl to galėjo bÅ«ti konfliktas, pabėgo. Bevažiuodamas kelyje pamatė nukentėjusįjį ir dar vienÄ vaikinÄ . Ä®sodino į maÅ¡inÄ nukentėjusįjį, paėmęs už alkÅ«nės, nes norėjo paauklėti, kad negalima ateiti į svetimus namus su lazdomis ir grasinti.

Apie tai, kad galėjo bÅ«ti konfliktas, jam papasakojo draugas E. V. ir svečiuose buvusios panelės. Norėjo padėti draugui ir panelėms. Nukentėjusysis nesutiko sėsti į maÅ¡inÄ . IÅ¡lipęs iÅ¡ maÅ¡inos, paėmė už rankos ir įsodino į maÅ¡inÄ prieÅ¡ nukentėjusiojo valiÄ . Kitas vaikinas, buvęs su nukentėjusiuoju, pabėgo. Pripažįsta, kad atėmė jam laisvę, tačiau per kojas sudavęs nebuvo. Nuvežė už posÅ«kio, netoli Rastinėnų k. Paklausė, kodėl atėjo pas jo draugÄ , kad taip negalima elgtis ir sudavęs kumščiu į krÅ«tinę, atėmė telefonÄ .

Nukentėjusysis nesiprieÅ¡ino. Jis norėjo pastarÄ jį tik paauklėti. Prisipažįsta, kad nukentėjusį apiplėšė. Po to nuvežė jį atgal, paleido ČekoniÅ¡kėse ir nuvažiavo namo. Jo telefonÄ laikė namie. KitÄ dienÄ nuvykęs, paklausė nukentėjusiojo telefono PIN kodo. Jis iÅ¡ karto nereiÅ¡kė jokių pretenzijų. TelefonÄ grÄ Å¾ino nukentėjusiajam (t. 2 b. l. 133-134). Kaltinamojo kaltė įrodyta tokiais įrodymais ir duomenimis:-nukentėjusiojo D. V. praneÅ¡imo apie nusikalstamÄ veikÄ informacija (t. 1 b. l. 15-16) ir paaiÅ¡kinimu teisme, kad 2015-04-08 nakties metu ėjo su draugu.

Juos su automobiliu pasivijo kaltinamasis. Automobilyje buvo dar vienas vaikinas. Jis su draugu pradėjo bėgti. Kaltinamasis ir kitas vaikinas keikėsi jų atžvilgiu ir ėjo link jų, todėl jie bėgo. A. B. pabėgo, o jis užkliuvęs parkrito. Kaltinamasis ir kitas vaikinas pagaliais smÅ«giavo jam į kojas. Po to įsodino į maÅ¡inÄ . Antro vaikino nepažįsta. Kaltinamasis už rankos nutempė į maÅ¡inÄ , dėl ko, nesakė. Ä®sodino jėga. Nuvežė netoli miÅ¡ko. Jis pats buvo iÅ¡gėręs, todėl tikslios vietos nepamena.

Kaltinamasis kumščiu sudavė jam į lÅ«pas, o kitas vaikinas sėdėjo maÅ¡inoje. Ä® veidÄ sudavė, kai buvo jau maÅ¡inoje. Telefonas kažkaip atsidÅ«rė pas kitÄ vaikinÄ , neatsimena kaip, nes buvo iÅ¡gėręs, strese. PrieÅ¡ atimant telefonÄ Vitalijus pasakė, kad iÅ¡veÅ¡ į miÅ¡kÄ , parodė peilį ir pasakė, kad papjaus. Nepamena, kur buvo telefonas tuo metu, kai buvo grasinama peiliu. Nesuprato, dėl ko jis grasino. Kaltinamasis į krÅ«tinę nemušė, o sudavė į veidÄ , kai buvo maÅ¡inoje.

Po to pamena tik kai ėjo namo. TelefonÄ jam grÄ Å¾ino, todėl nuo ieÅ¡kinio atsisako. Ä® policijÄ kreipėsi internetu, jau po įvykio, kai praėjo pora dienų. Pirma nenurodė policijai kas toks užpuolė, nes nežinojo vardo. Policijoje kaltinamÄ jį pažino iÅ¡ nuotraukų. Nurodė pirma, kad buvo aukÅ¡tas, sportiÅ¡ko kÅ«no sudėjimo, vilkėjo sportines kelnes. KitÄ dienÄ jis buvo atvykęs su draugu, sakė, kad daugiau ten neitų, prašė telefono pin kodo, kad galėtų juo naudotis (t. 2 b. l. 134-135).Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nurodė, kad nepamena, kuris iÅ¡ užpuolusių jį vaikinų turėjo peilį, tačiau tas asmuo mojavo peiliu grasindamas ir reikalaudamas atiduoti tai, kÄ turi.

Tačiau nepamena, ar pats atidavė telefonÄ , ar jis buvo iÅ¡trauktas iÅ¡ jo striukės kiÅ¡enės (t. 1 b. l. 27).-liudytojos D. V. paaiÅ¡kinimu ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l.

45) ir teisme, kad sÅ«nus iÅ¡ karto nesakė, kad dingo jo telefonas. Papasakojo vėliau. Matė, kad jo lÅ«pa sutinusi, ant skruosto matėsi sužalojimai, rankose virÅ¡ alkÅ«nių, iÅ¡ vidinės pusės, buvo mėlynės, atrodė, lyg kažkas suspaudęs laikė. Taip pat striukė buvo suplėšyta. Mėlynės buvo ir virÅ¡ kelių. SÅ«nus žaidžia futbolÄ ir kojose bÅ«na mėlynės, bet šį kartÄ jų buvo žymiai daugiau. SÅ«nus pirma nenorėjo prisipažinti, bet ji matė kad jis yra susinervinęs. Ä®vykio dienÄ jis išėjo su mėlynais sportbačiais, kai paklausė kur jie, nesakė, kur dingo. Apie įvykį sužinojo iÅ¡ dukters ir kai buvo iÅ¡kviesta į policijÄ . SÅ«nus vėliau pasakė, kad jį užpuolė vaikinai iÅ¡ MaiÅ¡iagalos, bet jų nepažįsta. SÅ«naus draugai matė kaip jį įsodino ir nuvežė į miÅ¡kÄ (t. 2 b. l. 146).-liudytojo A. B. paaiÅ¡kinimu ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l.

49) ir teisme, kad įvykio dienÄ jie kartu apie 2 val. nakties ėjo pas draugÄ . PrieÅ¡ tai buvo pas merginÄ vardu Aneta, ten vartojo alkoholį. Eidami pas draugÄ , kuris juos prieÅ¡ tai pavežė, pamatė atvažiuojančiÄ maÅ¡inÄ . Jis nukentėjusiajam liepė nueiti į Å¡onÄ , nes abu ėjo be atÅ¡vaitų, o jis pamanė, kad gal policija važiuoja. Å alia nukentėjusiojo sustojo automobilis ir jį įsodino į automobilį. IÅ¡ automobilio iÅ¡lipo du vyrai su lazdomis. Jie pradėjo jiems kažkÄ necenzÅ«riniais žodžiais rėkti.

Jis suprato, kad jie nori juos sumuÅ¡ti, nes ėjo link jų, keikėsi. Jis ilgai nelaukdamas pradėjo bėgti link ČekoniÅ¡kių k. Bėgdamas atsigręžė ir pamatė, kad Danielį pagavo ir pradėjo muÅ¡ti į įvairias kÅ«no vietas. Jis nubėgo toliau iki savo namų. Ryte jis susitiko su Danieliu. Jis buvo sumuÅ¡tas. Mėlynės buvo ant kojų, rankų, praskelta lÅ«pa, ausis deÅ¡inė. Jis jam papasakojo, kad jį tuo automobiliu nuvežė į miÅ¡kÄ , ten dar mušė. Jis sakė, kad iÅ¡ jo paėmė telefonÄ Iphone 5.

Sėdėjo prie parduotuvės ČekoniÅ¡kių kaime, kuomet atvažiavo prie jų V. P. ir pradėjo jiems reikÅ¡ti pretenzijas, kodėl jie nuėjo gerti pas AnetÄ ir liepė ten daugiau nesilankyti. D. paprašė, kad V. P. grÄ Å¾intų jam telefonÄ ir jis pretenzijų neturės, o Vitalijus atsakė, kad neatiduos. Vitalijus buvo atvažiavęs su pliku vaikinu, kurio jis nepažįsta. Vėliau jie vėl prie jų privažiavo. Vitalijus reikalavo, kad D. pasakytų telefono gamyklinį slaptažodį, kurį suvedus galima pilnai atnaujinti telefono įrangÄ .

T. D. jam nepasakė, pamelavo, kad neturi. Apie tai, kad prie jų tame kelyje privažiavo bÅ«tent Vitalijus, jis suprato tik sekančiÄ dienÄ . O tÄ naktį jis matė tik tÄ patį automobilį BMW, 5 klasės, Å¡viesiai pilkos spalvos, o vaikinų, buvusių automobilyje, neatpažino, nes nematė (t. 2, b. l. 147). Savo parodymus liudytojas patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1 b. l. 50-52).-liudytojo M. P. paaiÅ¡kinimu ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l.

61) ir teisme, kad yra V. P. brolis. Automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos, priklauso broliui. Šį automobilį brolio praÅ¡ymu atvarė į servisÄ , kuriame dirba, nes reikėjo pataisyti. Automobilio salono nevalė (t. 2 b. l. 153).-liudytojos A. M. paaiÅ¡kinimu ikiteisminio tyrimo metu (pagarsinta (duomenys neskelbtini) str.), kad 2015 metais maždaug prieÅ¡ mėnesį, apie 20.00-21.00 val. pas jÄ Ä¯ svečius atvažiavo E. V., kuris turėjo likti pas jÄ nakčiai.

Jie sėdėjo jos namo virtuvėje, gėrė arbatÄ . Tėvai ir jos vaikas tuo metu jau miegojo, o daugiau namuose nieko nebuvo. Namo durys buvo neužrakintos. Apie 22.00 val. į jos namÄ atėjo vaikinai, tai yra A. B. ir D. V., kurie iÅ¡ karto užėjo į virtuvę, kur buvo ji su Edvardu. Andrius rankoje laikė peilį juoda rankena apie 20 cm ilgio, o D. rankoje laikė medinį pagalį apie 40 cm ilgio, panašų į kotÄ nuo Å¡epečio. Jie pasakė, Edvardui: „einam pasikalbėti“. Edvardas pasakė:

„einam“. Jie trise išėjo iÅ¡ jos namų, o ji jiems iÅ¡ paskos užrakino duris ir nuėjo miegoti. Jokio triukÅ¡mo kieme negirdėjo ir tÄ naktį nei vieno iÅ¡ minėtų vaikinų daugiau nematė. Konflikto tarp jų nebuvo, nes jie išėjo ramiai (t. 1 b. l. 56).-2015-09-11 nutarimu, kuriuo ikiteisminis tyrimas dėl asmens galimai dalyvavusio Å¡ioje byloje tiriamų nusikalstamų veikų padaryme, atskirtas į atskirÄ (t. 1, b. l. 5).-D. V. paaiÅ¡kinimu, užfiksuotu pareiÅ¡kime apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriuose užfiksuota, jog D.

V. 2015-04-21 kreipėsi į Vilniaus AVPK Vilniaus rajono PK ir pranešė, kad 2015-04-08 apie 2.00 val. jam einant Vilniaus r., ČekoniÅ¡kių k. iÅ¡ draugės namų pas draugÄ , kelyje sustojo BMW markės automobilis, valstybinių numerių neatsimena, iÅ¡ kurio iÅ¡lipo 2 vaikinai. Jis pradėjo bėgti, tačiau vaikinai jį pagavo, nutempė į maÅ¡inÄ , nuvežė į miÅ¡kÄ , grasino peiliu ir pareikalavo mobiliojo telefono Iphone S5, kurį atidavė. Žala 667,7 Eur (t. 1, b. l. 9-12).-asmens parodymo atpažinti protokolu, kuriuo užfiksuota, kad nukentėjusysis D.

V. atpažino V. P. kaip asmenį, kuris kartu su kitu vaikinu 2015-04-08 apie 2.00 val. Vilniaus r., ČekoniÅ¡kių k., jį įsodino į automobilį BMW 5 klasės, nuvežė į miÅ¡kÄ , sumušė bei atėmė telefonÄ Iphone 5S (t.

1. b. l. 18-21).-parodymo atpažinti protokolu, kuriuo užfiksuota, kad nukentėjusysis D. V. atpažino vairÄ , kurį matė automobilyje BMW 5 klasės 2015-04-08 naktį, kuomet buvo užpultas kelyje, Vilniaus r.(t.

1. b. l. 33-36).-daiktų, dokumentų pateikimo, jų apžiÅ«ros protokolais, kuriuose užfiksuota, kad nukentėjusysis D. V. pateikė PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 8055/(duomenys neskelbtini), vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sandorio Nr. 1, draudimo liudijimo Nr. PZULT 1858329 kopijas, patvirtinančias mobiliojo telefono Iphone 5S įsigijimÄ (t.

1. b. l. 40-43); o liudytoja D. V. pateikė D. V. striukę, kuriÄ jis dėvėjo įvykio metu ir kurios kairysis Å¡onas nuo rankovės vidurio per siÅ«les suplyšęs (t.

1. b. l. 73, 91-92), striukė grÄ Å¾inta (t. 1 b. l. 93).-automobilio pateikimo, jo apžiÅ«ros protokolais ir nuotraukomis, kuriuose užfiksuota, kad automobilio ,,(duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) salonas odinis, tamsiai pilkos spalvos, priekinis prietaisų skydelis juodos spalvos su juosta per vidurį rudos spalvos, vairuotojo durelių dėtuvėje rastas peilis „drugelis“, bagažinėje rastos kelios dėžutės nuo mobiliojo ryÅ¡io telefonų. Ant galinės sėdynės saugos diržo rastos dėmės, panaÅ¡ios į kraujo pėdsakus (t.

1. b. l. 62, 65-71), automobilis grÄ Å¾intas (t. 1 b. l. 72).-specialisto iÅ¡vada Nr. 47,48-15, kurioje užfiksuota, kad pateikti tirti pas V. P. rasti peiliai nėra neÅ¡aunamieji ginklai ir yra pagaminti pramoniniu bÅ«du (t. 1 b. l. 95-98). -telefoninių pokalbių iÅ¡klotinių apžiÅ«ros protokolu, kuriuo užfiksuota, kad 1) UAB „Tele2“ abonentinio numerio 867082034 (naudojosi nukentėjusysis D. V.) iÅ¡klotinėje užfiksuota tyrimui reikÅ¡minga informacija: numeris iki 2015-04-10 01.21 val. naudojamas telefone IMEI 352049061337037 (pagrobtas Iphone 5S), bokÅ¡te C106 telefonas yra 2015-04-07 23.29 val. 2015-04-08 13.17 val., nuo 2015-04-08 14.24 val. užfiksuotos iÅ¡einančios žinutės į Nr. 447537410217, 447537410267, 447537410287.

2) UAB „Tele2“ abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinėje užfiksuota tyrimui reikšminga informacija: abonentas veikė nuo 2015.04.08 18:00:58 iki 2015.04.22 02:04:58, buvo naudojamas telefone IMEI 352049061337037, bendravo su abonentais: 37067349293, 37067553446, 37068351980, 37064647237 ir kt.;

3) UAB „Tele2“ abonentinio Nr. 860590630 išklotinėje užfiksuota tyrimui reikšminga informacija: abonentas veikė nuo 2015.04.21 11:41:29 iki 2015.05.04 02:32:4, buvo naudojamas telefone IMEI 352049061337037, bendravo su abonentais: 37067349293, 37067553446, 37068351980, 37064647237 ir kt.;

4) UAB „Tele2“ abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinėje užfiksuota tyrimui reikšminga informacija: abonentas veikė nuo 2015.05.02 16:57:44, buvo naudojamas telefone IMEI 352049061337037, bendravo su abonentais: (duomenys neskelbtini) ir kt.;

5) UAB „Tele2“ abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinėje tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota;

6) UAB „Tele2“ abonentinio Nr. 867349293 išklotinėje užfiksuota tyrimui reikšminga informacija: abonentas veikė C106, C10A bokštuose nuo 2015.04.07 17:55:23 iki 2015.04.08 00:44:55, bokšte B526 veikė 2015.04.08.01:46 val., nurodytu laikotarpiu bendrauja su abonentais (duomenys neskelbtini);

7) UAB „Tele2“ abonentinio Nr. 8664876787 išklotinėje užfiksuota tyrimui reikšminga informacija: abonentas veikė nuo 2015.04.01 07:35:12 iki 2015.04.09 09:24:45, buvo naudojamas telefone IMEI 1362200620135, bendravo su abonentais: (duomenys neskelbtini) ir kt. Abonentas buvo šių bokštų veikimo zonoje: 2015.04.07 22:51:53 val. bokšte A467, 2015.04.08 00:05:39 val. bokšte A286, 2015.04.08 00:11:50 val. bokšte 666, 2015.04.08 01:35:59 val. bokšte B526, 2015.04.08 01:46:28 val. bokšte A317, 2015.04.08 11:39:54 val. bokšte C106, 2015.04.08 11:41:53 val. bokšte A. N. 2015.04.08 01:46:28 val. iki 2015.04.08 07:32:03 val. išklotinėje įvykių nėra (t.

1. b. l. 160-166).-daiktų apžiÅ«ros protokolu, kuriuo buvo apžiÅ«rėtas iÅ¡ kaltinamojo daiktų paėmimo protokolu laikinai saugoti paimtas telefonas ,,iPhone“ IMEI 352049061337037 (t. 2 b. l. 15-16), telefonas grÄ Å¾intas nukentėjusiajam D. V. (t. 2 b. l. 22). Ä®rodymai, jų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikacija.                                                               Dėl neteisėto laisvės atėmimo, panaudojus smurtÄ .

Teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad :1) kaltinamasis V. P. 2015 m. balandžio 8 d. apie 2 val., vairuodamas automobilį ,,(duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo keliu ČekoniÅ¡kės-Sudervė, Vilniaus r., 350-700 m už ČekoniÅ¡kių k. ribų, ir sustojo netoli Å¡alikėlėje einančių D. V. (D. V.) ir A. B.;2) iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio ir turėdamas rankoje lazdÄ pasivijo norėjusį pasprukti iÅ¡ įvykio vietos D. V. ir lazda sudavęs pastarajam per kojas, jėga, prieÅ¡ jo valiÄ , nutempė iki automobilio ,,(duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir prievarta, prieÅ¡ nukentėjusiojo valiÄ Ä¯sodino jį į automobilį, kur sudavė smÅ«gį į veidÄ ;3) įsodinęs nukentėjusįjį D.

V. prieÅ¡ jo valiÄ Ä¯ automobilį ,,(duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaltinamasis D. P. jį nuvežė į miÅ¡ko masyvÄ link Rastinėnų k., Vilniaus r.Vertindamas kaltinimo pagrįstumÄ Å¡ioje dalyje ir atsižvelgęs į bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta neginčijamai įrodyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje kaltinamasis neteisėtai suvaržė nukentėjusiojo laisvę pasirinkti savo buvimo vietÄ , nes panaudojęs prieÅ¡ jį smurtÄ , jėga įsodino į automobilį ir laikė jį tam tikrÄ laikotarpį.Pagal BK 146 str. 2 d. atsako tas, kas padarė Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytÄ veikÄ panaudodamas smurtÄ arba sukeldamas pavojų nukentėjusio asmens gyvybei ar sveikatai, arba laikydamas nukentėjusį asmenį nelaisvėje ilgiau nei 48 valandas.

Minėti veikos požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame BK straipsnyje nurodytų veikų. Teismas pažymi, kad šio baudžiamojo įstatymo saugoma vertybė – fizinė žmogaus laisvė. Fizinės žmogaus laisvės atėmimas kaip veika gali būti padaroma: žmogų sulaikant jo buvimo vietoje ir suvaržant jo judėjimo laisvę (uždarant patalpoje, kurioje asmuo buvo, neleidžiant išeiti grasinimo būdu ir pan.); fiziškai suvaržant žmogaus judesius (surišant, surakinant, laikant jį rankomis ir pan.);

žmogų pagrobiant, t. y. jį perkeliant iÅ¡ vienos vietos į kitÄ ir laikant nelaisvėje Å¡ioje vietoje. Neteisėtas laisvės atėmimas gali bÅ«ti padaromas tiek naudojant fizinę jėgÄ , grasinimus, tiek apgaulės bÅ«du. Neteisėto laisvės atėmimo sudėtis laikoma formaliÄ ja, todėl nusikaltimo baigtumas sietinas su nelaisvės bÅ«klės sudarymu arba su Å¡ios bÅ«klės pradžia. Nesvarbu, suvokia tai nukentėjusysis ar ne. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. šį nusikaltimÄ darantis asmuo suvokia, jog kitam žmogui laisvę jis atima be jokio įstatyminio pagrindo, t. y. neteisėtai, ir to siekia.

Motyvai ir tikslai gali bÅ«ti įvairÅ«s: savanaudiÅ¡kumas, kerÅ¡tas, pavyduliavimas, chuliganiÅ¡kos paskatos, siekis sutrukdyti nukentėjusiajam kur nors bÅ«ti arba turint tikslÄ palengvinti kito nusikaltimo padarymÄ ar pan.Smurto panaudojimas reiÅ¡kia, kad neteisėtai atimant laisvę prieÅ¡ nukentėjusįjį buvo panaudotas fizinis arba psichinis smurtas.Kaltinamasis iÅ¡ esmės pripažino jam inkriminuotos veikos pagal BK 146 str. 2 d. faktines aplinkybes, tačiau teisme tvirtino, kad lazda smÅ«gių nukentėjusiajam nesudavė ir iÅ¡ vis jam smÅ«gių nesudavė, o tik jėga įsodino į automobilį (paėmęs už rankos).

Nukentėjusysis D. V. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu vienareikÅ¡miÅ¡kai tvirtino, kad jam buvo suduoti smÅ«giai lazda prieÅ¡ nutempiant jį į automobilį ir suduotas smÅ«gis į veidÄ automobilyje. Nors jokių žymių ikiteisminio tyrimo metu ant nukentėjusiojo kÅ«no užfiksuota nebuvo, teismas neturi pagrindo netikėti Å¡iais nukentėjusiojo parodymais, nes juos patvirtina kita byloje iÅ¡tirta medžiaga, o bÅ«tent liudytojos D. V. paaiÅ¡kinimas teisme, kad matė, jog jos sÅ«naus lÅ«pa sutinusi, ant skruosto sužalojimai, rankose virÅ¡ alkÅ«nių, iÅ¡ vidinės pusės - mėlynės, taip pat mėlynės ir virÅ¡ kelių.

Taip pat liudytoja patvirtino, kad nors jos sÅ«nus žaisdamas futbolÄ susižaloja kojas, tačiau šį kartÄ ant jo kojų mėlynių buvo žymiai daugiau. Liudytojas A. B. taip pat patvirtino, kad iÅ¡ automobilio iÅ¡lipę vaikinai turėjo rankose lazdas, o ryte sutikęs nukentėjusįjį matė, kad jis yra sumuÅ¡tas: mėlynės buvo ant pastarojo kojų, rankų, praskelta lÅ«pa, ausis.Nors kaltinamasis teisme neigė sudavęs smÅ«gius lazda ir į veidÄ , tačiau vadovaudamasis aukščiau aptartais nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, teismas Å¡iÄ jo pozicijÄ vertina kaip norÄ suÅ¡velninti atsakomybę ir pripažįsta, kad kaltinimas dalyje dėl BK 146 str. 2 d. pasitvirtino visiÅ¡kai ir kaltinamojo veika pagal šį straipsnį kvalifikuota pagrįstai.

Teisminio nagrinėjimo metu nustačius, kad nukentėjusiajam smÅ«gį į veidÄ kaltinamasis sudavė jau bÅ«nant automobilyje, kaltinimas Å¡ioje dalyje tikslintinas.Kaltinamojo gynėjo praÅ¡ymas perkvalifikuoti V. P. nusikalstamus veiksmus iÅ¡ BK 146 str. 2 d. į BK 294 str. 2 d. nepagrįstas. Pagal BK 294 str. 2 d. atsako tas, kas savavaldžiavo panaudodamas psichinę ar fizinę prievartÄ nukentėjusiam ar jo artimam asmeniui.Savavaldžiavimo pagrindiniu objektu laikytina įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka.

Teisių ir pareigų, atsiradimo ir jų įgyvendinimo pagrindus Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Konstitucija, Civilinis kodeksas ir kiti įstatymai. Ä®gyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 straipsnis). Savavaldžiavimu pripažintinas teisės įgyvendinimas neteisėtomis priemonėmis, todėl papildomi Å¡io nusikaltimo objektai yra įvairÅ«s teisiniai gėriai - žmogaus sveikata, laisvė, nuosavybė ir kitos turtinės teisės ir interesai, kt.Kad neteisėtas kaltininko elgesys bÅ«tų pripažintas savavaldžiavimu baudžiamosios teisės prasme, yra bÅ«tinos visos įstatymų leidėjo BK 294 straipsnyje numatytos sÄ lygos (objektyvieji požymiai – veika, padariniai, priežastinis ryÅ¡ys ir subjektyvieji požymiai – kaltė, motyvas, tikslas).

Pagal BK 294 straipsnio dispozicijÄ savavaldžiavimas yra tada, kai asmuo, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavaliÅ¡kai vykdo savo ar kito asmens tikrÄ ar tariamÄ teisę, numatytÄ CK 1.136 straipsnyje, kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama. Tikra yra tokia teisė, kuri realiai egzistuoja ir pagrįsta sandoriu ar kitu juridiniu faktu, o tariama – tokia, kai asmuo, sÄ Å¾iningai klysdamas, laiko teisę priklausančia jam ar kitam asmeniui, kurio interesus jis atstovauja, nors iÅ¡ tikrųjų tokios teisės nėra.

Å ių veiksmų dalyvis turi bÅ«ti susijęs su nukentėjusiuoju civiliniais teisiniais santykiais, kurių pagrindu atsiranda reikalavimo teisė. Kam faktiÅ¡kai atstovauja kaltininkas, savavaldžiavimo kvalifikavimui reikÅ¡mės neturi, tačiau svarbu tai, kad tikrosios ar tariamos teisės nerealizuojamos dėl to, jog nukentėjusysis jas ginčija arba, pripažindamas tas teises, atsisako vykdyti savo pareigÄ patenkinti reikalavimus. Taigi pagal dispozicijos prasmę konflikto dalyviai turi bÅ«ti tikro ar tariamo teisinio santykio subjektai.IÅ¡tyrus byloje esančius įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjant bylÄ teisme nebuvo surinkta objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog kaltinamasis ir nukentėjusysis bÅ«tų tikro ar tariamo santykio subjektais, taip pat duomenų, kurie leistų manyti, kad kaltinamajam V.

P. galėjo pagrįstai susiformuoti įsitikinimas apie tariamos teisės turėjimÄ . Kaltinamojo nurodymas, kad jis važiavo nukentėjusįjį neva pamokyti nepatvirtina, kad kaltinamajam V. P. galėjo pagrįstai susiformuoti įsitikinimas apie tariamos teisės turėjimÄ . Be to nukentėjusysis vienareikÅ¡miÅ¡kai nurodė, kad jam nieko nebuvo sakoma, tiesiog panaudojus prieÅ¡ jį smurtÄ , jis prieÅ¡ jo valiÄ buvo įsodintas į automobilį ir nuvežtas į miÅ¡kÄ . Tariama teisė - tai objektyvaus pagrindo neturinti ir tik asmens sÄ monėje egzistuojanti teisė.

Todėl, pripažįstant tariamos teisės įgyvendinimo faktÄ , neleistina pagrindu laikyti vien tik kaltininko subjektyvų gyvenimo taisyklių ir teisingumo suvokimÄ . Savavaldžiavimui bÅ«dinga tik pateisinama klaida, kai kaltininkas negalėjo ir neturėjo suprasti, kad realiai jokios subjektinės teisės neturi (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 2K-509/2008, 2K-65/2009). Pagal teisiamajame posėdyje duotus nukentėjusiojo parodymus, matyti, kad kaltinamasis naudojo fizinį smurtÄ ir atėmė nukentėjusiojo laisvę prieÅ¡ tai jam nieko nepasakęs. Taigi fizinio smurto panaudojimas nagrinėjamu atveju nėra pakankamas požymis, kad veika galėtų bÅ«ti kvalifikuota pagal BK 294 straipsnio 2 dalį.

Savavaldžiavimui svarbu dėl ko naudojamas smurtas – ar tam, kad įgyvendinti savo tariamÄ teisę, ar kerÅ¡to bei panaÅ¡iais tikslais. Taipogi teisminio nagrinėjimo metu nepasitvirtino, kad nukentėjusysis kokiu nors bÅ«du ginčijo kaltinamojo V. P. tariamÄ jÄ teisę arba nors jÄ ir pripažįsta, bet atsisako vykdyti savo pareigÄ patenkinti kaltinamojo iÅ¡sakytus reikalavimus. Liudytoja A. M. nepatvirtino, kad bÅ«tų praÅ¡iusi kaltinamojo ar E. V. aiÅ¡kintis su nukentėjusiuoju kokius nors klausimus dėl ankstesnio nesutarimo įvykio dienÄ , kuomet nukentėjusysis buvo užėjęs pas jÄ ir kartu su E. V. išėjo, juolab kad ji patvirtino, kad vaikinai išėjo nekonfliktuodami.Kaltinamojo atsakomybę dėl Å¡ios nusikalstamos veikos lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

                                    Dėl apiplėšimo, panaudojus peilį. Teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis V. P. 2015 m. balandžio 8 d. apie 2 val., neteisėtai suvaržė nukentėjusiojo D. V. laisvę ir panaudojęs prieÅ¡ jį smurtÄ jėga įsodino į automobilį ,,(duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei nuvežė į miÅ¡ko masyvÄ link Rastinėnų k., Vilniaus r., kur sudavęs smÅ«gį į krÅ«tinę, pagrobė mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žIphone 5S“ 667,70 Eur vertės.Kaltinimas Å¡ioje dalyje kaltinamajam pareikÅ¡tas dėl to, kad nukentėjusįjį jis apiplėšė panaudojęs peilį ir taip atėmęs galimybę pasiprieÅ¡inti.

Teisme kaltinamasis nurodė, kad pripažįsta apiplėšęs nukentėjusįjį, nes nuvežęs į miÅ¡kÄ , sudavė jam į krÅ«tinę ir pagrobė mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žIphone 5S“ 667,70 Eur vertės. Tačiau neigė naudojęs peilį apiplėšimo metu. Pažymėtina, kad kaltinimas Å¡ioje dalyje paremtas tik paties nukentėjusiojo tokių aplinkybių nurodymu ikiteisminio tyrimo metu (t.1, b.l. 27), tačiau teisme nukentėjusysis D. V. negalėjo nurodyti, kokiu metu jam buvo parodytas peilis ir ar jis buvo rodomas bÅ«tent tikslu apiplėšti jį, nes paaiÅ¡kino, kad kaltinamasis jam pasakė, kad iÅ¡veÅ¡ į miÅ¡kÄ , parodė peilį ir pasakė, kad papjaus.

Nukentėjusiojo parodymai Å¡ioje dalyje nenuoseklÅ«s, jie keitėsi teisminio nagrinėjimo metu ir Å¡ių netikslumų teisme nepavyko paÅ¡alinti, kadangi nukentėjusysis neatsimena Å¡ių aplinkybių (t. 2, b.l. 134). Taip pat nukentėjusysis nurodė kad neatsimena, kur buvo telefonas tuo metu, kai buvo grasinama peiliu. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo parodymai dėl peilio panaudojimo apiplėšimo metu taip pat nebuvo konkretÅ«s, nes nurodė nepamenantis, kuris iÅ¡ užpuolusių jį vaikinų turėjo peilį, tačiau tas asmuo mojavo peiliu grasindamas ir reikalaudamas atiduoti tai, kÄ turi.

Be to paaiÅ¡kino, kad nepamena, ar pats atidavė telefonÄ , ar jis buvo iÅ¡trauktas iÅ¡ jo striukės kiÅ¡enės.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio ir BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpcijÄ â€“ asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. IÅ¡ nekaltumo prezumpcijos kyla kitas reikalavimas, draudžiantis esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį ir veikÄ kvalifikuoti pagal kaltinimÄ , kurio požymiai nėra įstatymo nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti.

Tai reiÅ¡kia, jog nusikaltimo padarymu kaltinamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, pareiga įrodyti kaltę tenka valstybiniam kaltinimui, o asmens kaltę nusikalstamos veikos padarymu turi pripažinti teismas. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmens kaltė gali bÅ«ti įrodyta tik tokiais duomenimis, kurie patvirtina ar paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Asmens kaltė nusikaltimo padarymu negali bÅ«ti grindžiama tikėtinais ar keliančiais abejonių duomenimis.Esant nurodytoms aplinkybėms darytina iÅ¡vada, kad peilio panaudojimo plėšimo metu faktas teisme nebuvo įrodytas.BK 180 str. 2 d. peilio panaudojimas plėšimo metu laikytinas nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuojančiu požymiu.

Vertindamas kaltinimo pagrįstumÄ ir atsižvelgęs į byloje esančius įrodymus bei teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta kad kaltinamasis D. P. atliko nusikalstamai veikai įvykdyti bÅ«tinus veiksmus (pats pripažino sudavęs smÅ«gį nukentėjusiajam į krÅ«tinę ir po to pagrobęs iÅ¡ jo mobilaus ryÅ¡io telefonÄ ) ir suvokė savo veikos neteisėtumÄ ir pavojingumÄ , norėjo taip veikti, todėl pripažintinas veikęs tiesiogine tyčia. Aplinkybė, kad iÅ¡ nukentėjusiojo D.

V. prieÅ¡ tai muÅ¡amo ir per jėgÄ Ä¯sodinto į automobilį, po to prieÅ¡ jo valiÄ atvežto į miÅ¡kÄ , kur sudavus jam smÅ«gį į krÅ«tinę buvo atimtas mobilaus ryÅ¡io telefonas, įrodyta paties kaltinamojo parodymais, kÄ jis vienareikÅ¡miÅ¡kai pripažino teisiamajame posėdyje.Nukentėjusiojo parodymai, kaip jau buvo aptarta anksčiau, dėl apiplėšimo nėra nuoseklÅ«s. Jis teisme nurodė, kad telefonas kažkaip atsidÅ«rė pas kitÄ vaikinÄ , neatsimena kaip, nes buvo iÅ¡gėręs, strese, o ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad nepamena, ar pats atidavė telefonÄ , ar jis buvo iÅ¡ jo striukės iÅ¡trauktas.

Kaltinamojo parodymai teisme, kad visgi telefonÄ jis atėmė prieÅ¡ tai pavartojęs prieÅ¡ nukentėjusįjį fizinį smurtÄ , t. y. sudavęs smÅ«gį į krÅ«tinę, teismo vertintini kaip neprieÅ¡taraujantys kitiems byloje iÅ¡tirtiems įrodymams. Nukentėjusiojo telefonas buvo rastas ir paimtas iÅ¡ kaltinamojo, nukentėjusysis nurodė, kad telefonas iÅ¡ jo buvo pagrobtas, minėjo, kad prieÅ¡ jį buvo vartojamas smurtas, nors ir negalėjo konkretizuoti tiksliai koks, aiÅ¡kindamas tai savo girtumu ir stresu, todėl pripažintina, kad mobilus telefonas buvo iÅ¡ jo pagrobtas bÅ«tent plėšimo metu, prieÅ¡ tai pavartojus smurtÄ â€“ o bÅ«tent sudavus smÅ«gį į krÅ«tinę. Teismų praktikoje pasitaiko, kad kaltinamajame akte nedetalizuoti nusikaltimo darymo laikas, vieta, kai kurios kitos faktinės aplinkybės, bet tai nelaikoma absoliučia kliÅ«timi priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Kai kuriais atvejais tiesiog neįmanoma nustatyti daugiau ar mažiau tikslų nusikaltimo padarymo laikÄ ar vietÄ . Kitais atvejais, kai kaltinamajame akte nurodomos bylos faktinės aplinkybės (veika, bÅ«das, priemonės, įrankiai, padariniai), bet teismas neranda jas pagrindžiančių įrodymų, teismas paÅ¡alina jas iÅ¡ kaltinimo ir sprendimÄ priima atsižvelgęs į kitus įrodymus dėl nusikaltimo sudėties buvimo. Pagaliau BPK nedraudžia keisti kaltinimo nagrinėjant bylÄ teisme. Be to, teismo nuomone, pačiam kaltinamajam pripažinus, kad jis įvykdė svetimo turto pagrobimÄ , prieÅ¡ tai sudavęs smÅ«gį į krÅ«tinę, pagrįstai darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjant bylÄ nekilo problemų dėl kaltinimo aiÅ¡kumo.Taigi, teismo nuomone, bylos medžiaga, kuri visapusiÅ¡kai iÅ¡tirta teisiamajame posėdyje, duoda pakankamÄ pagrindÄ iÅ¡vadai padaryti, kad kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 180 str. 1 d., sudėtis.

Kaltinamojo parodymai teisme patvirtina, kad jis taip pat suprato kaltinimo esmę. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamajame akte V. P. inkriminuotų nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės netrukdė bylÄ nagrinėti teisme ir nesuvaržė kaltinamojo teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas bei gintis nuo kaltinimo. Pažymėtina, kad situacija, kai iÅ¡ esmės nekeičiant nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių kaltinamojo veika perkvalifikuojama pagal kitÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ , numatantį lengvesnį nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , kuriame nustatytų nusikalstamos veikos požymių visuma yra kaltinamajame akte nurodyto baudžiamojo įstatymo nustatytų požymių visumos dalis, vertintina kaip nesudaranti prielaidų pažeisti kaltinamojo teisę žinoti kaltinimÄ ir jo teisę į gynybÄ (K.

T. 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas) (LAT 2015 m. lapkričio 24 d., Baudžiamoji byla Nr. 2K-469-648/2015).Taip pat teismas pažymi, kad atėmimo galimybės nukentėjusiajam prieÅ¡intis požymio esmė yra ta, kad dėl kaltininko veiksmų nukentėjusysis netenka galimybės pasiprieÅ¡inti jo turto pagrobimui. Smurto panaudojimas ar grasinimas jį panaudoti, sukėlęs nukentėjusiajam baimę ir dėl to sÄ lygiÅ¡kai apribojęs jo galimybę prieÅ¡intis, nelaikomas atėmimu galimybės prieÅ¡intis ir pagal šį požymį veikos atskirai nekvalifikuotinos.

Nukentėjusiajam suduotÄ smÅ«gį į krÅ«tinę, teismas vertina fizinio smurto panaudojimu ir daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamajam be pagrindo yra inkriminuotas galimybės nukentėjusiajam prieÅ¡intis atėmimas, nes kaltinamasis atliko tik vienÄ veiksmÄ ir juo neįgyvendino dviejų skirtingų plėšimo nusikaltimo sudėties požymių. Atsižvelgiant į tai iÅ¡ kaltinimo paÅ¡alinamas atėmimas galimybės prieÅ¡intis.Esant teisme nustatytoms ir nuosprendyje jau iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, teismas kaltinamojo veiksmus iÅ¡ BK 180 str. 2 d. perkvalifikuoja į BK 180 str. 1 d. ((duomenys neskelbtini) str.).

Kaltinamojo atsakomybę dėl Å¡ios nusikalstamos veikos lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.                                             Dėl civilinio ieÅ¡kinio. Nukentėjusysis D. V. ikiteisminio tyrimo metu buvo pateikęs civilinį ieÅ¡kinį dėl 337,92 Eur turtinės žalos, tačiau teisminio nagrinėjimo metu pareiÅ¡kė, kad žala jam atlyginta, nes telefonas grÄ Å¾intas ir jis ieÅ¡kinio atsisako, todėl atsisakymas priimtinas ir procesas dėl civilinio ieÅ¡kinio nutrauktinas ((duomenys neskelbtini) str. 2 d., (duomenys neskelbtini) str. 1 d., 293 str. 1 d. 4 p.).

                                             Bausmės skyrimas. Skiriant bausmę atsižvelgta į kaltinamojo padarytų nusikaltimų skaičių, pavojingumo laipsnį, pobÅ«dį, kurie abu priskiriami apysunkiams (BK 11 str. 4 d.), jų padarymo aplinkybes, motyvus ir tikslÄ ir pavojingumÄ visuomenei, kaltės formÄ -tiesioginę tyčiÄ , į nukentėjusiajam padarytÄ nuostolį ir tai, kad jis atlygintas, o nukentėjusysis pareiÅ¡kė pretenzijų neturintis, į fizinio smurto pobÅ«dį ir sukeltas pasekmes bei tai, kad liekamųjų pasekmių bylos nagrinėjimo metu nėra, į kaltinamojo asmenybę, t. y. kad administracine tvarka baustas, dirba ir darbdavio charakterizuojamas teigiamai, teistas du kartus ir nusikalto neatlikęs bausmės pagal pirmesnį 2014-10-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ , todėl atsižvelgus į jo amžių, sveikatos bÅ«klę, atsakomybę lengvinančiÄ (pagal BK 180 str. 1 d.) aplinkybę, ir tai kad nėra sunkinančių, ir į kitas turinčias reikÅ¡mę bausmių skyrimui aplinkybes (BK 54 str., 61 str.), jam skirtinos su laisvės atėmimu susijusios mažesnės nei vidutinės bausmės, kurios tarpusavyje bendrintinos iÅ¡ dalies sudedant (Å¡iuo atveju netaikytinas bausmių apėmimo bÅ«das, nes, teismo vertinimu, nėra idealios sutapties, kadangi veikos padarytos nors ir tuo pačiu metu, tačiau skirtingais veiksmais ir esant atskirai tyčiai – laisvės atėmimas nebuvo kaip bÅ«das siekiant atimti telefonÄ , o kitų pagrindų taikyti apėmimo bÅ«dÄ nėra).

Po to galutinė bausmė bendrintina visiÅ¡kai sudedant su pirmesniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme - bauda. Nors kaltinamasis kaltu prisipažino iÅ¡ dalies, visgi teismas vertina tai, kad esminių nusikalstamų veikų aplinkybių jis neneigė, dėl vienos veikos prisipažino visiÅ¡kai, kas lengvina jo atsakomybę, nukentėjusiajam nors ir buvo padaryti sužalojimai, tačiau jie jokių liekamųjų pasekmių nepaliko, nukentėjusysis jokių pretenzijų kaltinamajam nereiÅ¡kia, kaltinamasis įsidarbino, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, ir nors yra teistas ir nusikalto neatlikęs bausmės pagal pirmesnį 2014-10-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ , daugiau duomenų apie kaltinamojo nusikalstamas veikas nėra, todėl paminėtos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad kaltinamajam skirtinos laisvės atėmimo bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Todėl Å¡iuo atveju taikytinas BK 75 str. ir bausmės vykdymas atidėtinas.Daiktiniai įrodymai nuosprendžiui įsiteisėjus – CD diskas ir mikrodalelės (t. 1 b. l. 90, 167), paliktini byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 2 d. n u s p r e n d ė : V. P. (V. P.) pripažinti kaltu padarius po vienÄ nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 146 str. 2 d. ir 180 str. 1 d. ir nuteisti:-pagal BK 146 str. 2 d. – laisvės atėmimu 10 mėnesių;-pagal BK 180 str. 1 d.

– laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams.Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. subendrinti paskirtas bausmes iÅ¡ dalies sudedant ir subendrintÄ bausmę paskirti - laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d, 65 str. 2 d. Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę visiÅ¡kai sudedant subendrinti su 2014-10-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 10 MGL (376 Eur) dydžio baudos bausme ir galutinę subendrintÄ bausmę skirti – laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams su 10 MGL (376 Eur) dydžio bauda.Vadovaujantis BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, įpareigojant Å¡iuo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programose ir neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.Bausmės vykdymo atidėjimo pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.Realaus bausmės atlikimo atveju į bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laikÄ nuo 2015-05-27 iki 2015-07-28.

KardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir įpareigojimÄ registruotis policijos įstaigoje, panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.Nukentėjusiojo D. V. atsisakymÄ nuo ieÅ¡kinio priimti ir procesÄ dėl civilinio ieÅ¡kinio nutraukti.Daiktinius įrodymus nuosprendžiui įsiteisėjus – CD diskÄ ir mikrodaleles, palikti byloje.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                     Jolanta Bagdonienė