d2ca348e-3aba-4b57-9b62-c6601036fbe6 · Kauno apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-161-192/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15568-2014-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 35.6.1..; 99.5.; 116.4.;116.11.KAUNO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. liepos 20 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja Milda Remeikienė, sekretoriaujant Irmai DaukÅ¡aitei-Gavelienei, dalyvaujant ieÅ¡kovams A. K. ir K. K., atsakovo J. P. Č. atstovams pagal įgaliojimÄ D. Å . ir P. R., dalyvaujant atsakovo atstovui advokatui A. D., nedalyvaujant atsakovui J.

P. Č., tretiesiems asmenims R. S. bei VÄ® Registrų centras, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų A. K. ir K. K. ieÅ¡kinį atsakovui J. P. Č. dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo iÅ¡ dalies negaliojančiu,              n u s t a t ė:             ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė pripažinti iÅ¡ dalies negaliojančiu paveldėjimo teisės liudijimÄ iÅ¡duotÄ 1992-05-05 Kauno rajono valstybinės notarinės kontoros notarės R.

S., kuriuo tvirtinama, kad pil. Č. D., Juozo mirusio 1987 m. rugpjūčio mėn. 16 d. testamente nurodyto turto įpėdiniai yra Č. J. P., A., gim. 1937 m. gyv. Kaune, Urbšo gt. 16 bt.

45. PaveldimÄ turtÄ sudaro: dalyje,: „- ir visas mÅ«rinis Å«kio pastatas su priestatu - 2Jl/p", Registro Nr. 2-4388; tenkinus šį reikalavimÄ pripažinti 1/2 dalį Å«kinio pastato 211 p (buvęs 2Jl/p), unikalus Nr. 5297-0042-7025 K. K., a.k. (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe, paveldėjimo teisės liudijimo (1986 m. rugsėjo 5 d. iÅ¡duotas Kauno rajono valstybinės notarinės kontoros valstybinės notarės R. S., registro Nr. 2-1803) ir Kauno rajono savivaldybės administracijos Rokų seniÅ«nijos Å«kinės knygos Nr. 18 (191 m., 1992 m., 1993 m., 1994 m., 1995 m.) bei Kauno apskrities archyvo Pažymos dėl pastatų 2014-01-14 Nr. (10.6.) V10-86 pagrindais; pripažinti 1/2 dalį Å«kinio pastato 211 p (buvęs 2Jl/p), unikalus Nr. 5297-0042-7025 J.

P. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe; atnaujinti senaties terminÄ 1992-05-05 paveldėjimo teisės liudijimui (Reg. Nr. 2-4388) pripažinti iÅ¡ dalies negaliojančiu.             IeÅ¡kinyje nurodė, kad praÅ¡omas pripažinti iÅ¡ dalies negaliojančiu paveldėjimo teisės liudijimas buvo iÅ¡duotas pažeidžiant Lietuvos TSR Civilinio kodekso (1961m) redakcijos atitinkamų (47str., 59 str.,60 str.,149 str., 255 str., 512 str.) straipsnių nuostatas. Å iuo metu galiojančio LR CK redakcijos 4.48 straipsnio 2 dalis nurodo, jog „naujasis savininkas įgyja į perduotÄ daiktÄ (turtÄ ) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita".

Paveldėjimo teisės liudijimas gali bÅ«ti iÅ¡duodamas tik į turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . Nekilnojamojo turto registracija, kaip žinia, atliekama įstatymo nustatytais nuosavybės įgijimo pagrindais iÅ¡vardintais, LR CK 4.47 str. Å iuo konkrečiu atveju atsakovui nuosavybės teisės registracija į visÄ Å«kinį pastatÄ buvo atlikta neturint tam teisinio pagrindo, kadangi paveldėjimo teisės liudijime nurodyta daugiau turto negu buvo įgijęs pagal 1980 metų sausio 15 dienos sutartį Å¡io tėvas.

Taigi akivaizdu, kad paveldėjimo teisės liudijimas atsakovui buvo išduotas pažeidžiant tiek Lietuvos TSR Civilinio kodekso (1961 m redakcijos), tiek ir šiuo metu galiojančias LR CK normas, nes buvo išduotas nesant tam teisinio pagrindo, kadangi jame nurodyta, jog J. P. Č. įgyja daugiau nekilnojamojo turto negu buvo įgijęs jo tėvas pirkimo sutarties pagrindu. 1980 m. sausio 15 d. sutarties patvirtintos Kauno valstybinės notarinės kontoros vyr. valstybinės notarės A. J., Reg. Nr. 1-214 pagrindu K.

K., Jono kartu su atsakovo tėvu D. Č., Juozo lygiomis dalimis, t.y. po 1/2 dalį iÅ¡ pardavėjos A. S. įgijo nekilnojamÄ jį turtÄ , susidedantį iÅ¡ mÅ«rinio dviejų aukÅ¡tų gyvenamojo namo, kuriame gyvenamojo ploto 39,17 kv.m., naudingo negyvenamojo ploto su rÅ«siu 106,89 kv.m. ir Å«kinio pastato, esantį adresu Kauno rajone , Rokų apylinkėje, Rokų kaime, Pievų g. Nr.17. Minėta sutartis, kaip buvo nurodyta pačioje buvo įregistruota remiantis Lietuvos TSR Civilinio kodekso 255 straipsnio nuostatomis per tris mėnesius Kauno rajono Rokų apylinkės Liaudies deputatų taryboje.

Å iÄ faktinę aplinkybę patvirtina sutarties kopijoje esantis įraÅ¡as „Įregistruota Rokų apylinkės Å«kinėje knygoje Nr. 13, asmeninės sÄ skaitos Nr. 436" bei uždėtas vykdomojo komiteto spaudas ir pasiraÅ¡yta Vykdomojo komiteto sekretorės 1980.03.04 . Kadangi duomenys apie paveldimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ 1992 metų gegužės 5 dienos paveldėjimo teisės liudijime (Registro Nr.2-4388), iÅ¡duotame Kauno rajono notarės R. S. neatitinka duomenims apie pirkimo sutartimi Č. D., Juozo įgytÄ turtÄ , todėl ieÅ¡kovė nutarė kreiptis į Nekilnojamojo turto registrÄ dėl jų patikslinimo/pakeitimo.

Buvo gautas 2014-03-10 Nr. (3.1.6)(duomenys neskelbtini) raÅ¡tas "Dėl įrašų nekilnojamojo turto registre patikslinimo", kuriuo buvo atsisakyta patikslinti/pakeisti įraÅ¡Ä , kad Å«kinio pastato 2Jlp (unikalus Nr. 5297-0042-7025) ½ dalis priklauso A. K.. Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės A. K. skundÄ ir paliko galioti Kauno filialo 2014-03-10 priimtÄ sprendimÄ (raÅ¡tÄ ) Nr. (3.1.6)(duomenys neskelbtini). Nemano, kad praleido įstatymo nustatytÄ terminÄ kreiptis į teismÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu, kadangi apie savo pažeistas teises ieÅ¡kovė A.

K. sužinojo 2013 metų spalio 10 dienÄ , kai kreipėsi į advokatų kontorÄ , o ieÅ¡kovas K. K. - tik Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimo parengiamajame teismo posėdyje metu. Teismui su pirminiu ieÅ¡kiniu prieduose teiktoje Kauno rajono savivaldybės administracijos Rokų seniÅ«nijos Pažymos 2014-01-24 Nr. S4-14 (1.18) kopijoje taip pat nurodoma, kad pagal Kauno rajono savivaldybės administracijos Rokų seniÅ«nijos Å«kinę knygÄ Nr. 18 (1991 m., 1992 m., 1993 m., 1994 m., 1995 m.), asmeninės sÄ skaitos Nr. 654, įraÅ¡yta A.

K., gim 1933-02-02, 1/2 Å«kio (K. K., J. pavardė iÅ¡braukta). Tos pačios Å«kinės knygos t.y. Nr. 18 (1991 m., 1992 m., 1993 m., 1994 m., 1995 m.), asmeninės sÄ skaitos Nr. 655, įraÅ¡yta A. K., Juozo gim. 1933-02-02, ir D. Č., miręs 1987 m. kiekvienam po 1/2 Å«kio. Buvęs Å«kio adresas: Kauno r., Rokų sen., Rokų k., (duomenys neskelbtini). Bei informuojama, kad Kauno rajono savivaldybės administracijos Rokų seniÅ«nijoje yra saugomos 1991 m. - 1995 m. Å«kinės knygos. PraÅ¡o teismo atnaujinti terminÄ paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimui iÅ¡ dalies negaliojančiu.

Teismui tenkinus ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 1992 metų gegužės 5 dienos Kauno rajono valstybinės notarinės kontoros notarės R. S. iÅ¡duoto paveldėjimo teisės liudijimo, registro Nr. 2-4388 pripažinimo iÅ¡ dalies negaliojančiu, nesukeltų turtinių teisių įregistravimo pagrindo nei ieÅ¡kovams nei atsakovui, todėl teismo praÅ¡o ½ dalį Å«kinio pastato 2Ilp, unikalus Nr. 5297-0042-7025 pripažinti ieÅ¡kovo K. K., a.k. (duomenys neskelbtini), asmenine nuosavybe, 1/2 dalį Å«kinio pastato 2Ilp, unikalus Nr. 5297-0042-7025 pripažinti atsakovo J.

P. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe.             Atsakovas su ieÅ¡kinio reikalavimais nesutinka. Atsiliepime nurodė, kad 1986 m. rugsėjo 5 d. po K. K. mirties, paveldėjimo pagal testamentÄ teisės liudijimÄ , iÅ¡duotÄ notarės R. S., K. K. po senelio mirties paveldėjo 1/2 dalį gyvenamojo namo, bei visÄ Å«kinį pastatÄ , kurio Å¡ifras yra nenurodytas. Nors niekada joks visas Å«kinis pastatas jam nepriklausė.Mano, kad notaras iÅ¡duodamas ieÅ¡kovui K. K. paveldėjimo teisės liudijimÄ , turėjo omenyje apie Å«kio statinį, pažymėtÄ Å¡ifru plane 3Jl/p ir ieÅ¡kovas K.

K. apie tai jau žinojo, kad paveldi vienÄ Å«kinį pastatÄ , nes Å¡is pagal 1991 m. balandžio 6 d. Rokų apylinkės virÅ¡aičio D. P. patvirtintÄ dovanojimo sutartį dovanojo savo motinai A. K. 1/2 dalį mÅ«rinio namo su dviem priestatais ir dviem rÅ«siais, pažymėtÄ Å¡ifru lA2/p, visÄ Å«kinį pastatÄ pažymėtÄ plane Å¡ifru 3Jl/p, bei Å¡iltnamį pažymėtÄ plane Å¡ifru 4Å l/g, kuris paveldėjimo teisės liudijime nebuvo įraÅ¡ytas. Daro iÅ¡vadÄ , jog po senelio K. K. mirties, ieÅ¡kovas K.

K., dovanodamas turtÄ ieÅ¡kovei A. K.,jau pagal 1991 m balandžio 6 d. Rokų apylinkės virÅ¡aičio D. P. patvirtintÄ dovanojimo sutartį, žinojo, jog Å«kio pastatas pažymėtas plane 2Jl/p, jam nepriklausė ir dovanojo turtÄ neteisėtai. 1995-02-13 Kauno rajono valdybos architektas pažymėjo, jog statytojai: D. Č. bei A. K. atliko gyvenamojo namo rekonstrukcijÄ , pasistatė Å«kinį pastatÄ ir Å¡iltnamį, pagal iÅ¡duotÄ Kauno raj. architekto 1980 lapkričio 28 d leidimÄ Nr. 235, inventorizacijos byloje Å¡ie statiniai pažymėti Å¡ifrais : lA2/p; 2g/lp; 3Jl/p bei 4Å l/g.

Atsižvelgiant į tai, daro iÅ¡vadÄ , jog ½ Å«kio pastato pažymėto plane 3Jl/p, bei 1/2 Å¡iltnamio pažymėto plane 4Å l/g, turėjo bÅ«ti įregistruota atsakovo tėvo D. Č. vardu. Savo ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovai apie tai nepasisakė, nors Å¡io dokumento kopija yra pateikta byloje. Atlikdama nuosavybės teisės į statinius įregistravimÄ , A. K. savo vardu įsiregistravo visÄ Å«kio statinį, pažymėtÄ plane 3Jl/p, bei Å¡iltnamį pažymėtÄ plane 4Å l/g, pagal 1995-02-13 Kauno rajono valdybos architekto pažymÄ , tuo pažeisdama atsakovo tėvo D.

Č. nuosavybės teises. Å is savo pažeistos teisės negalėjo apginti, nes 1987-08-16 buvo miręs. Nurodė, kad pagal 1986 m. rugsėjo 5 d. paveldėjimo pagal testamentÄ teisės liudijimÄ , iÅ¡duotÄ notarės R. S. po K. K. mirties, K. K. paveldėjo 1/2 dalį gyvenamojo namo bei Å«kio statinį, o iÅ¡ 1991 m. balandžio 6 d. dovanojimo sutarties matyti jog K. K. padovanojo savo motinai A. K. 1/2 dalį mÅ«rinio namo su dviem priestatais ir dviem rÅ«siais, pažymėtus Å¡ifru 1 A2/p, taip pat visÄ Å«kinį pastatÄ , pažymėtÄ plane Å¡ifru 3Jl/p bei Å¡iltnamį, pažymėtÄ plane Å¡ifru 4Å l/g, nors jų ir nepaveldėjo.

IeÅ¡kovė A. K. savo teisę į statinius įgijo pasiraÅ¡ant dovanojimo sutartį bei statybos inspekcijos pažymÄ ir daugiau abu ieÅ¡kovai jokio turto nepaveldėjo, todėl nesuprantama kokias dabar savo pažeistas teises jie siekia apginti teisme. Pagal LR CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , ieÅ¡kovai turi pagrįsti, kuo grindžia savo reikalavimÄ . Pažymėjo, jog 1996-06-28 buvo suderintas namų valdos A. K. ir J. Č. žemės sklypo ribų planas adresu N. G. g. 17, Kaune. Kaip matyti iÅ¡ žemės sklypo Nr.5273-0011-0111 plano, sklypo ribos bei naudojimosi tvarka yra nustatyta prie anksčiau esančių įregistruotų statinių. 1997-01-09 A.

K. pasirašė valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog ieškovė jau ir nuo 1996-06-28 žinojo turto buvimo teisinę padėtį ir dėl to pretenzijų niekam nereiškė. Sutinkamai su LR CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, teismo atsakovas prašo taikyti ieškiniui senatį.              Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime nurodė, kad patikslinto ieškinio reikalavimai nesusiję su VĮ Registrų centro atliekamomis funkcijomis, teisėmis bei pareigomis, todėl dėl jų pagrįstumo nepasisako.

PaaiÅ¡kino, kad vienu iÅ¡ daiktinių teisių į nekilnojamÄ jį daiktÄ Ä¯registravimo Nekilnojamojo turto registre teisinių pagrindų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje nurodytas teismo sprendimas. Teismui patenkinus ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį ir priėmus ieÅ¡kovams palankų teismo sprendimÄ , įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu Nekilnojamojo turto registre K. K. ir J. P. Č. nuosavybės teisės bÅ«tų įregistruotos kiekvienam į 1/2 dalį Å«kinio pastato 2Ilp, unikalus Nr. 5297-0042-7025, esantį adresu N. G. g. 17, Kaune.             Trečiasis asmuo notarė R.

S. atsiliepime nurodė, kad paveldėjimo teisės liudijimas, po D. Č., mirusio 1987-08-16, iÅ¡duotas jo testamente nurodytam įpėdiniui, J. P. Č., Antano, kuris paveldėjo turtÄ , kuris buvo tuo metu valstybiniame registre buvo registruotas mirusiojo D. Č., Juozo, vardu. Ginčijamame paveldėjimo teisės liudijime yra nurodyti nuosavybės teises įrodantys dokumentai. PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovų ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimas buvo patvirtintas 1992-05-05, veikiant valstybiniam notariatui ir Kauno rajono valstybės notarinės valstybinės notarės R.

S., o ne Kauno rajono l-ojo notaro biuro notarės R. S.. Už valstybinio notaro atliekamus veiksmus atsakomybę turėjo valstybė (išskyrus nusikalstamas veikas). Visos valstybinio notariato baigtos paveldėjimo bylos yra saugomos Kauno apskrities valstybiniame archyve.             Ieškinys atmestinas.              Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2014-03-10 duomenimis, pagalbinio ūkio pastatas 2Jlp (unikalus Nr. 5297-0042-7025), esantis N. G. g. 17, Kaune, įregistruotas nuosavybės teise J.

P. Č. vardu, juridinis įregistravimo pagrindas - 1992-05-05 Paveldėjimo teisės liudijimas Nr. 2-4388. Minėtame paveldėjimo teisės liudijime nurodyta, kad mirusio Č. D. turto įpėdiniai yra Č. J. Petras ir paveldimÄ turtÄ sudaro: ½ dalis mÅ«rinio gyvenamojo namo su dviem priestatais, dviem rÅ«siais - lA2p ir visas mÅ«rinis Å«kio pastatas su priestatu - 2Jlp su dalimi kiemo įrengimų esantys Kauno rajone, Rokų gyv. Pievų g. 17 (I t., b.l. 9-10).             Byloje kilo ginčas dėl mÅ«rinio Å«kio pastato su priestatu (2Jl/p) priklausomumo.             IeÅ¡kovas praÅ¡o pripažinti iÅ¡ dalies negaliojančiu paveldėjimo teisės liudijimÄ iÅ¡duotÄ 1992-05-05, kuriuo tvirtinama, kad Č.

D., Juozo mirusio 1987 m. rugpjūčio mėn. 16 d. testamente nurodyto turto įpėdiniai yra Č. J. Petras, Antano, gim. 1937 m. gyv. Kaune, Urbšo gt. 16 bt.

45. PaveldimÄ turtÄ sudaro: dalyje,: „- ir visas mÅ«rinio Å«kio pastatas su priestatu 2Jl/p.              IeÅ¡kovo nuomone, ½ dalis ginčo Å«kinio pastato (2Jl/p) priklauso K. K., kadangi jo senelis, K. K., kurio turtÄ jis paveldėjo, kartu su atsakovo tėvu, D. Č., 1980-01-15 pirkimo - pardavimo sutartimi įsigijo šį statinį pusiau.              Atsakovas praÅ¡o taikyti vienerių metų ieÅ¡kinio senatį, numatytÄ CK 1.126 str. 2 d..                          Pažymėtina, kad ieÅ¡kinyje yra pareikÅ¡tas reikalavimas dėl 1/2 dalies Å«kinio pastato 211 p (buvęs 2Jl/p), pripažinimo ieÅ¡kovo K.

K. asmenine nuosavybe. Nustatyta, kad ieÅ¡kovė A. K. nuosavybės teises į pastatus, esančius adresu N. G. g. 17, Kaune, įgijo dovanojimo sutarties pagrindu, kurioje aiÅ¡kiai nurodyta kas yra dovanojama (1/2 dalis mÅ«rinio namo su dviem priestatais ir dviem rÅ«siais (lA2/p), visas Å«kinis pastatas pažymėtÄ plane Å¡ifru (3Jl/p) bei Å¡iltnamis (4Å l/g)), todėl sutiktina su atsakovo argumentu, kad nagrinėjamos bylos iÅ¡sprendimas, dėl Å«kinio pastato 2Jl/p priklausomybės, ieÅ¡kovei, A. K., jokių teisinių materialinių pasekmių nesukels, todėl ieÅ¡kinys ieÅ¡kovės A.

K. atžvilgiu atmestinas. Esant nurodytoms aplinkybėms, sprendžiant ieÅ¡kinio senaties klausimÄ , svarbu nustatyti, kada bÅ«tent ieÅ¡kovas K. K. sužinojo apie savo subjektinės teisės pažeidimÄ .             IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 straipsnis). IeÅ¡kinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumÄ ir apibrėžtumÄ , nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės bÅ«ti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga.

Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimÄ , per visÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ nesikreipė į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kad apgintų pažeistÄ teisę, prieÅ¡inga teisinio santykio Å¡alis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako nuo savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista.             Pagal CK redakcijos, galiojusios iki 2001-07-01, 84 straipsnį buvo nustatytas bendras trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

Pagal Å¡io kodekso 90 straipsnį, ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kiniui atmesti. Jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama.             IÅ¡ teismui pateiktų įrodymų nustatyta, kad 1980 m sausio 15 d. pirkimo - pardavimo sutartimi K. K. bei D. Č. pirko pastatus - dviejų aukÅ¡tų namÄ 39,17 kv. m gyvenamojo ploto bei 106,89 kv. m negyvenamojo ploto pažymėto plane Å¡ifru lA2/p, bei pagalbinio Å«kio statinius, esančius Kauno rajone, Rokų apylinkėje, Rokų kaime (I t., b.l. 22).

Pagal 1986 m. rugsėjo 5 d. po K. K. mirties, paveldėjimo pagal testamentÄ teisės liudijimÄ , iÅ¡duotÄ notarės R. S., K. K. po senelio mirties paveldėjo 1/2 dalį gyvenamojo namo, bei visÄ Å«kinį pastatÄ , kurio Å¡ifras yra nenurodytas (I t, b.l. 23). Atsakovui J. P. Č. 1992 m. gegužės 5 d. Kauno rajono notarė R. S., po tėvo D. Č., mirusio 1987-08-16, mirties, iÅ¡davė paveldėjimo pagal testamentÄ teisės liudijimÄ Ä¯ turtÄ : 1/2 gyvenamo namo dalis su dviem priestatais ir dviem rÅ«siais, kuriame yra 178,87 kv.m naudingojo ploto pažymėtu plane Å¡ifru lA2/p ir visas mÅ«rinis Å«kio pastatas 2Jl/p su dalimi kiemo įrenginių, esantys Kauno rajone, Rokų gyv.

Pievų g.17 (I t., b.l. 24). Pagal 1991 m. balandžio 6 d. Rokų apylinkės virÅ¡aičio D. P. patvirtintÄ dovanojimo sutartį dovanojo savo motinai A. K. 1/2 dalį mÅ«rinio namo su dviem priestatais ir dviem rÅ«siais, pažymėtÄ Å¡ifru lA2/p, visÄ Å«kinį pastatÄ pažymėtÄ plane Å¡ifru 3Jl/p bei Å¡iltnamį, pažymėtÄ plane Å¡ifru 4Å l/g (I t., b.l.25). Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡u, A. K. vardu nuo 1991-04-18 yra registruotas minėtas turtas (I t., b.l. 9-13).             IeÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti iÅ¡ dalies paveldėjimo teisės liudijimÄ iÅ¡duotÄ atsakovui 1992-05-05.

Nurodo, kad senaties termino nepraleido, nes apie ginčijamÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ sužinojo tik nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ teisme.             Su Å¡iais ieÅ¡kovo argumentais teismas nesutinka.              Pažymėtina, kad tais atvejais, kada ieÅ¡kovas tvirtina, jog apie savo subjektinės teisės pažeidimÄ sužinojo ne paties teisės pažeidimo dienÄ , teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo prieÅ¡ingai, ir ar ieÅ¡kovas apie teisės pažeidimÄ sužinojo ne vėliau, nei tokioje pačioje situacijoje turėjo sužinoti apdairus ir rÅ«pestingas asmuo.

Sprendžiant, kada apie pažeistÄ teisę turėjo sužinoti apdairus ir rÅ«pestingas asmuo, bÅ«tina nustatyti teisės pažeidimo pobÅ«dį bei momentÄ , nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rÅ«pestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiÅ¡koje situacijoje turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, jog jo teisė yra pažeista.             Nagrinėjamai situacijai taikytinas 1964 metų Civilinio kodekso (toliau – CK) 84 straipsnis, kuris numatė bendrÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Sutiktina su atsakovo argumentu, kad ieÅ¡kovas K. K., dovanodamas turtÄ ieÅ¡kovei A. K. jau pagal 1991 m balandžio 6 d. Rokų apylinkės virÅ¡aičio D. P. patvirtintÄ dovanojimo sutartį, žinojo arba turėjo žinoti, jog Å«kio pastatas pažymėtas plane 2Jl/p, jam nepriklauso. Teismo nuomone, bÅ«tent 1991-04-06 dovanojimo sutarties sudarymo diena laikytina momentu, nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rÅ«pestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiÅ¡koje situacijoje turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, jog jo teisė yra pažeista.

             Nors ieÅ¡kovas nurodo, kad apie ginčijamÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ sužinojo tik nagrinėjant bylÄ teisme, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog ginčo liudijimas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 1992-05-07 (I t., b.l. 12), todėl, teismo vertinimu, bÅ«tent nuo Å¡ios dienos ieÅ¡kovas turėjo galimybę pasidomėti ir sužinoti apie ginčo sandorį, tačiau tokia galimybe nepasinaudojo 13 metų.             Todėl, esant nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju negalima pateisinti ieÅ¡kovo nepagrįsto delsimo ginti tariamai pažeistas savo teises, todėl konstatuoja, kad yra praleista trejų metų ieÅ¡kinio senatis, numatyta 1964 metų Civilinio kodekso (toliau – CK) 84 straipsnyje.

             Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimÄ reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sÄ raÅ¡o; taip pat neįvardyta kriterijų, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis termino praleidimo priežastimis. Kasacinis teismas yra akcentavęs, kad teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimÄ , turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgti į ieÅ¡kinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, Å¡alių elgesį ir kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009; 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2009).

Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas, atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusiÄ teisinę situacijÄ , Å¡alių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, iÅ¡silavinimas ir pan.) kriterijų visumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010).             Teismas, spręsdamas ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ atnaujinti terminÄ , pažymi, kad ieÅ¡kovas teismui nenurodė jokių aplinkybių, jog senaties terminas buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, todėl praÅ¡ymas atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ atmestinas.

             Teismas pažymi, kad praleisto ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo klausimas negali bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant iÅ¡imtinai tik į ieÅ¡kovo interesus, kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti ieÅ¡koma protingos viešųjų interesų užtikrinti realiÄ pažeistų subjektinių teisių apsaugÄ ir garantuoti teisinių santykių stabilumÄ bei apibrėžtumÄ pusiausvyros. Teismo nuomone, ieÅ¡kovo pavėluota reakcija į atsiradusius paveldėjimo santykius, negali bÅ«ti realizuojama kaip teisė, nes tokiu bÅ«du yra pažeidžiamos atsakovo teisės tikėtis civilinių santykių stabilumo.             Kadangi tiek ieÅ¡kinio senaties pradžia, tiek pabaiga yra iki naujojo LR Civilinio kodekso įsigaliojimo, ginčo atveju reikia vadovautis nuo 1964 metų galiojusiu Civiliniu kodeksu (galiojo iki 2001-07-01), kurio 84 straipsnyje buvo nustatytas bendras trejų metų ieÅ¡kininės senaties terminas.

Nuo 1964 metų galiojusio LR Civilinio kodekso 90 straipsnyje buvo nustatyta, kad ieškininės senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškiniui atmesti. Todėl byloje nustačius, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, o ginčo šalis reikalauja ieškinio senatį taikyti, teismas K. K. ieškinį atmeta motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu ir nepasisako dėl ieškiniu pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo.             Valstybė šioje byloje patyrė 8,82 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šios išlaidos priteistinos iš šalių proporcingai tenkintų/atmestų reikalavimų daliai valstybės naudai (CPK 88 str. 3 p., 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d.

įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“).             Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 265-270 straipsniais, teismasn u s p r e n d ž i a:ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir K. K., a.k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai lygiomis dalimis – 8,82 Eur (aÅ¡tuonis eurus 82 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Å i suma turi bÅ«ti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660.             Šalys turi teisę per 30 dienų nuo Å¡io sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                      Milda Remeikienė