2021-07-01 Nr. CB-6525-2-06-3-08608-2017-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-3701

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08608-2017-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. liepos 1 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Gedimino Sagačio,

susipažinusi su 2021 m. birželio 26 d. paduotu atsakovų V. K., gim. 1982 m., ir V. K., gim. 1951 m., kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 6 d. sprendimo peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“ padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 6 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovams V. K., gim. 1982 m., ir V. K., gim. 1951 m., dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir atsakovo V. K., gim. 1982 m., priešieškinį ieškovei I. K. dėl santuokos nutraukimo, tretieji asmenys O. K., A. S., Š. K.. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismas neteisingai išnagrinėjo atsakovų apeliacinį skundą, taip pat nepagrįstai tenkino dalį ieškovės apeliacinio skundo, pažeisdamas ir ginčo kontekste netinkamai aiškindamas bei taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.88 straipsnio 3 dalį, 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą, 3. 98 straipsnio 3 dalį, 3.123 straipsnio 1 dalį bei proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą. Tokiu apeliacinės instancijos teismo sprendimu yra sudarytos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturėti byloje dalyvavusių asmenų sąskaita.

Teismai pripažino, kad vieną iš ginčo žemės sklypų atsakovas santuokos metu įgijo iš asmeninių (dovanotų) lėšų, bet nenustatyta, kad sklypas naudotas šeimos poreikiams ir pagerintas santuokos metu, tačiau ieškovei priteista ½ to sklypo vertės dydžio piniginė kompensacija. Tokiu sprendimu buvo nukrypta nuo kasacinio teismo praktikos. Apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmos instancijos teismo sprendimą dalyje dėl kompensacijos už gyvenamojo namo, nesančio bendra jungtine nuosavybe, priklausančio kitam asmeniui, sukūrimą ir įrengimą, ir priteisdamas ieškovei 23 080,77 Eur dydžio kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą, rėmėsi tik hipotetinėmis objektui statyti reikalingomis lėšomis, sąnaudomis, kurias įvertino teismo ekspertas, tačiau nenustatė nei to, kad atsakovas iš bendrų sutuoktinių lėšų įrengė namą, nei to, kokio dydžio įrengimo išlaidos buvo patirtos, kokie konkrečiai įrengimo darbai atlikti.

Pirmos instancijos teismas savo sprendime šioje dalyje akcentavo, kad būtent ieškovei tenka procesinė pareiga įrodyti, kad ginčo namas buvo statomas bendromis sutuoktinių lėšomis ir įrodyti namui statyti (įrengti) panaudotų lėšų sumą, tačiau apeliacinis teismas iš esmės paneigė tokią ieškovės pareigą, pažeisdamas CPK 178 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad „nepateikta duomenų, jog namo įrengimo darbai, ginčo šalims gyvenant name, atlikti kitų asmenų sąskaita, daro išvadą, jog prie namo įrengimo buvo prisidėta bendromis sutuoktinių lėšomis (CK 3.88 straipsnio 5 dalis, CPK 185 straipsnis)“, nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo praktikos, kad CK 3.98 straipsnio 1 – 3 dalyse nurodytas aplinkybes dėl sutuoktinio teisės į kompensaciją privalo įrodyti tas sutuoktinis, kuris reikalauja kompensacijos.

Tokiu būdu apeliacinio teismo sprendimu ieškovė, neįrodžiusi, kad kitam asmeniui priklausančio namo statyboms ir įrengimui faktiškai buvo panaudos jos ir atsakovo bendros lėšos ne mažesnei kaip 46 161,54 Eur sumai, nepagrįstai praturtėjo.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai pažeidė skunde nurodytas proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1923 (vieną tūkstantį devynis šimtus dvidešimt tris) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. birželio 23 d. SEB banke, mokėjimo nurodymas Nr. 62.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Artūras Driukas

Virgilijus Grabinskas

Gediminas Sagatys