d2c7b28d-8bce-49cd-9a32-e87ea29030fe · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2S-2625-485/2012Teisminio proceso Nr. 2-21-3-01837-2012-2Procesinio dokumento kategorijos 94.5; 122.4; (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. gruodžio 12 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo V. U. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 17 d. nutarties, kuria ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys atsakovei G. U. dėl iÅ¡laikymo vaikui sumažinimo buvo paliktas nenagrinėtu, n u s t a t ė :I.

Ginčo esmė IeÅ¡kovas V. U. kreipėsi į Kauno rajono apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė sumažinti iÅ¡ ieÅ¡kovo sÅ«naus A. U. naudai priteisto 698 Lt iÅ¡laikymo dydį iki 400 Lt kas mėnesį. Atsakovė pateikė teismui praÅ¡ymÄ bylÄ pagal teismingumÄ perduoti nagrinėti užsienio valstybei – Å vedijos Karalystei. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas šį praÅ¡ymÄ , ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtu. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 17 d. nutartyje nurodoma, jog jurisdikcijos nustatymo taisyklės ir pagrindai bet kokio pobÅ«džio civilinėse bylose, susijusioms su tėvų pareigų skyrimu, naudojimusi jomis yra įtvirtintos 2003 m. lapkričio 27 d.

Tarybos reglamente (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančiame ReglamentÄ (EB) Nr. 1347/2000. Jurisdikcijos pagrindai, susiję su tėvų pareigų įgyvendinimu, nustatyti Å¡iame Reglamente, yra suformuluoti kuo labiausiai atsižvelgiant į vaiko interesus, ypač į artumo kriterijų, kuris reiÅ¡kia tai, kad jurisdikcija turėtų pirmiausia priklausyti vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybei narei, iÅ¡skyrus tam tikrus vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo atvejus arba pagal tėvų pareigų turėtojų susitarimÄ (Reglamento preambulės 12 punktas, 8 straipsnis).

Taigi pagrindinis Å¡ios kategorijos bylų teismingumÄ nusakantis kriterijus yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta. Atsižvelgdamas į tai, kad Å¡alių sÅ«naus A. U. nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybė – Å vedija, teismas sprendė, jog byla teisminga Å¡ios Å¡alies teismams. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai IeÅ¡kovas atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 17 d. nutartį ir civilinę bylÄ nagrinėti Kauno rajono apylinkės teisme.

Nurodo, jog ieÅ¡kovas savo gyvenamÄ jÄ vietÄ iki Å¡iol yra deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini). 2008 m. gruodžio 12 d. ieÅ¡kovo ir atsakovės santuoka bendru sutarimu buvo nutraukta bei iÅ¡laikymas sÅ«nui buvo priteistas Kauno rajono apylinkės teismo sprendimu. Tuo metu galiojusi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso redakcija numatė, kad praÅ¡ymas nutraukti santuokÄ abiejų sutuoktinių bendru sutikimu paduodamas vieno iÅ¡ sutuoktinių gyvenamosios vietos apylinkės teismui. PareiÅ¡kimas nutraukti santuokÄ buvo paduotas ne ieÅ¡kovo gyvenamosios vietos teismui, bet pagal atsakovės anksčiau nurodytÄ adresÄ (duomenys neskelbtini), nors tuo metu savo gyvenamÄ jÄ vietÄ atsakovė buvo deklaravusi Å vedijos Karalystėje.

Visi Å¡ie faktai rodo tai, kad atsakovė, nors ir deklaravusi gyvenamÄ jÄ vietÄ Å vedijos Karalystėje, bet savo interesų gynimo vieta laiko Lietuvos Respublikos teismus. IeÅ¡kovas mano, kad nei ieÅ¡kovas, nei atsakovė nebus pajėgÅ«s patys vesti bylÄ Å vedijos Karalystės teisme ir tinkamai įgyvendinti savo procesines teises dėl egzistuojančių kultÅ«rinių ir teisinių skirtumų, kalbos barjero, ir pan. Be to, bylinėjamasis Å vedijos Karalystės teisme bÅ«tų ekonomiÅ¡kai brangesnis. Atsakovė atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o bylÄ perduoti spręsti Å vedijos Karalystės teismams.

Nurodo, jog tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė gyvena Å vedijos Karalystėje, neturi kalbos barjero ar kitų kultÅ«rinių skirtumų, todėl jie abu yra pajėgÅ«s vesti bylÄ Å¡ioje Å¡alyje. Å alys jau bylinėjosi Å¡ios Å¡alies teismuose. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Å i taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad absoliučių Å¡ios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.CPK 785 straipsnis nustato tarptautinių bylų dėl tėvų ir vaikų teisinių santykių teismingumÄ ir Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iÅ¡imtinai Lietuvos teismai nagrinėja tėvų ir vaikų teisinių santykių, įvaikinimo teisinių santykių bylas jeigu nors viena iÅ¡ Å¡alių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir tos Å¡alies nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje.

IeÅ¡kovas yra Lietuvos Respublikos pilietis ir, teismo duomenimis, Lietuvos Respublikoje yra deklaravęs savo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Pažymėtina, tai jog CPK 785 straipsnio norma yra specialioji norma CPK 29 straipsnio atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bylos teismingumo, vadovavosi 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančiame ReglamentÄ (EB) Nr. 1347/2000 (toliau – Reglamentas).

Tačiau pažymėtina, jog Reglamento Preambulės 11 punktas nustato, jog „IÅ¡laikymo pareiga neįeina į Å¡io reglamento taikymo sritį, nes joms jau taikomas Tarybos reglamentas Nr. 44/2001. Teismai, turintys jurisdikcijÄ pagal šį reglamentÄ , paprastai turės priimti sprendimus dėl iÅ¡laikymo pareigų taikydami Tarybos reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 2 dalį“. Atsižvelgiant į tai, jog Å¡ioje byloje pareikÅ¡tas reikalavimas yra susijęs bÅ«tent su iÅ¡laikymo pareiga, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl Å¡ios bylos teismingumo, nepagrįstai vadovavosi Reglamento nuostatomis.

Pažymėtina, jog 2000-12-22 Tarybos reglamentas (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo, nustatantis Europos SÄ jungos valstybės narės jurisdikcijos ir jos teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo klausimus, 5 str. 2 p. įtvirtina specialiÄ jÄ jurisdikcijÄ iÅ¡laikymo byloms, nustatant, kad valstybėje narėje nuolat gyvenančiam asmeniui kitoje valstybėje narėje byla dėl iÅ¡laikymo gali bÅ«ti iÅ¡kelta kreditoriaus nuolatinės gyvenamosios arba gyvenamosios vietos teismuose arba, jeigu tokia byla yra susijusi su byla dėl asmens statuso, teisme, kuris pagal jam taikomÄ Ä¯statymÄ turi jurisdikcijÄ nagrinėti nurodytas bylas, jeigu tokia jurisdikcija nėra pagrįsta vien tik vienos iÅ¡ Å¡alių pilietybe.

Tai reiÅ¡kia, kad imperatyvaus reikalavimo spręsti ginčus dėl iÅ¡laikymo iÅ¡imtinai tik vaiko (kreditoriaus) gyvenamosios vietos ar įprastinės jo buvimo vietos (tos vietos, kurioje yra asmens interesų centras) valstybės narės teisme nėra. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Kauno rajono apylinkės teismas, priimdamas 2012 m. spalio 17 d. nutartį, netinkamai taikė Europos SÄ jungos teisės normas, todėl teismas konstatuoja, kad byla gali bÅ«ti teisminga Lietuvos Respublikos teismui.

Dėl to Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 17 d. nutartis panaikintina, o byla perduotina Å¡iam teismui tolimesniam nagrinėjimui (CPK 337 str. 1 d. 2 p.). Teismas, vadovaudamasis CPK 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a : Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 17 d. nutartį panaikinti ir bylÄ perduoti Kauno rajono apylinkės teismui tolimesniam nagrinėjimui. Teisėjas                                                                                                    Algirdas Remeika