Legislator Case Law & Legislation
d2c7527f-41c4-46cc-a8df-caa6a7a4c333 AI generated

d2c7527f-41c4-46cc-a8df-caa6a7a4c333 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number d2c7527f-41c4-46cc-a8df-caa6a7a4c333
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

M.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. M. ir jo gynėjo advokato Ričardo Suslavičiaus apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 12 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas 80 MGL, t.y. 10 400 Lt (deÅ¡imties tÅ«kstančių keturių Å¡imtų litų), bauda.IÅ¡ V. M. priteista G.

Legislator headnote

AI generated

d2c7527f-41c4-46cc-a8df-caa6a7a4c333 · Vilniaus apygardos teismas: Pažymi, jog nukentėjusiojo elgesys, t.y. tai, jog teisminio nagrinėjimo metu jis dalyvavo tik viename teismo posėdyje, patvirtina, kad pastarajam nebuvo sukeltos neigiamos pasekmės. Tokiais veiksmais nukentėjusysis pripažino, kad nuteistojo veiksmai buvo mažareikÅ¡miai, ir jam nebuvo svarbu, kaip baigsis teismo procesas. Tuo tarpu pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , nemotyvuotas ir bylos aplinkybėmis nepagrįstas ieÅ¡kinio reikalavimas prieÅ¡tarauja baudžiamojo bei civilinio proceso įstatymuose įtvirtintoms nuostatoms, todėl negali bÅ«ti patenkintas net iÅ¡ dalies.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėja Audronė Kartanienė                                                                                                                                                                                                                                                                                   Nuorašas                                                                                                                                                                                                       Pranešėja Audronė KartanienėTeisėja Ainora Kornelija Macevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-359-303/2012Teisminio proceso Nr. 1-10-9-00159-2009-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.2.;2.4.6.3.3.;2.4.6.3.4.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 18 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Audronės Kartanienės,teisėjų Viktoro Dovidaičio, Lauretos Ulbienės, sekretoriaujant Daivai Mintautaitei,dalyvaujant prokurorei Editai Ignatavičiūtei, gynėjui advokatui Ričardui Suslavičiui,nuteistajam V.

M.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. M. ir jo gynėjo advokato Ričardo Suslavičiaus apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 12 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas 80 MGL, t.y. 10 400 Lt (deÅ¡imties tÅ«kstančių keturių Å¡imtų litų), bauda.IÅ¡ V. M. priteista G.

N. 15 000 Lt (penkiolika tÅ«kstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo.              Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ,             n u s t a t ė : V. M. nuteistas už tai, kad Å¡meižė asmenį neva Å¡is padarė sunkų nusikaltimÄ , t.y. 2009-09-14, laikotarpiu nuo 9.00 val. iki 12.00 val., Vilniaus apygardos teisme, esančiame Gedimino pr. 40/1, Vilniuje, vykusio teisiamojo posėdžio metu, vieÅ¡ai tyčia paskleidė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ apie Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorÄ G.

N., paniekinusiÄ ir pažeminusiÄ pastarÄ jį, nurodydamas, kad G. N. 2003-2005 metais, tirdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 07-1-016-03 dėl galimo Vilniaus aps. VPK NTV ENTS pareigÅ«nų piktnaudžiavimo, kyÅ¡ininkavimo, įtariamojo apklausos metu pareikalavo iÅ¡ V. M. 10 000 litų kyÅ¡io už ikiteisminio tyrimo nutraukimÄ , be to, analogiÅ¡ko dydžio kyÅ¡ių reikalavo iÅ¡ kitų įtariamųjų. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. M. ir jo gynėjas adv. R. Suslavičius praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 12 d. nuosprendį, nesant įrodyta V.

M. kaltės, padarius nusikaltimÄ , ir jo atžvilgiu priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamosios teisės normas, netinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos, padarė kitų pažeidimų, kas turėjo esminės reikÅ¡mės nepagrįsto ir neteisėto nuosprendžio priėmimui, todėl skundžiamas nuosprendis dalyje dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir bausmės paskyrimo turi bÅ«ti peržiÅ«rėtas.Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos iÅ¡vados pagrįstos ne įrodymais, o prielaidomis, be to, teismas kreipė dėmesį tik į nuteistÄ jį kaltinančius įrodymus ir neatsižvelgė į jį teisinančius duomenis, kai kuriais atvejais pažeidžiant BPK 20 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles.

Kaltinimui prieÅ¡taraujantys nuteistajam palankÅ«s įrodymai nebuvo nepaneigti, nuosprendyje nenurodyta, kodėl į juos nėra atsižvelgiama. Apeliantų nuomone, skundžiamas nuosprendis yra nemotyvuotas, suraÅ¡ytas remiantis neiÅ¡samiai, selektyviai ir Å¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei vertintais įrodymais, nepaÅ¡alinus įrodymų prieÅ¡taringumo, nesiaiÅ¡kinus, kokia tų prieÅ¡taravimų kilmė ir kokiÄ Ä¯takÄ jie turi surinktų įrodymų patikimumui ir jų vertinimui, priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Tokiu bÅ«du nuosprendis suraÅ¡ytas esmingai pažeidžiant BPK 305 straipsnio 1 dalį. Be to, teismo iÅ¡vados dėl V. M. kaltės neatitinka faktinių bylos aplinkybių, dėl ko laikytina, jog bylÄ nagrinėjęs teismas padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.Apeliantai mano, kad pagrindiniai liudytojai, kurių parodymais grindžiamas skundžiamas nuosprendis, t.y. A. K., A. R., A. L., E. L., S. Ž., parodė, jog jiems nėra žinomi faktai, kad iÅ¡ įtariamųjų buvo reikalaujama duoti kyÅ¡ius, tokiu bÅ«du jie nei patvirtino, nei paneigė aplinkybes, kad V.

M. paskleidė apie nukentėjusįjį žeminančio pobÅ«džio tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ â€“ jog G. N., 2003-2005 metais tirdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 07-1-016-03, apklausos metu pareikalavo iÅ¡ nuteistojo V. M. kyÅ¡io už ikiteisminio tyrimo nutraukimÄ . Be to, pažymi, jog Å¡ių liudytojų parodymai nelaikytini teisėtai gautais duomenimis baudžiamojo proceso įstatymo prasme, kadangi buvo gauti, nesilaikant BPK 80 straipsnio 1 punkte, 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų.

Kita vertus, minėtų liudytojų parodymai paneigiami kitais byloje esančiais įrodymais, kurių teismas nuosprendyje nenurodė ir nevertino, t.y. teismas neatsižvelgė į Vilniaus apygardos teismo 2009-09-14 teisiamojo posėdžio protokolo turinį, iÅ¡ kurio matyti, kad kaltinamasis posėdžio metu apie jokio 50 000,00 Lt kyÅ¡io reikalavimÄ iÅ¡ viso nekalbėjo. Skunde pažymima, kad nei prokurorė, nei nukentėjusysis Å¡ios aplinkybės teisiamojo posėdžio metu neįrodinėjo, o kitų įrodymų, galinčių patvirtinti tokios aplinkybės buvimÄ , byloje taip pat nebuvo surinkta, tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas nesiėmė jokių veiksmų, kad minėtas teisiamojo posėdžio protokolas bÅ«tų iÅ¡tirtas, dėl ko jis nuosprendyje liko neįvertintas.

Apeliantų nuomone, byloje surinkti duomenys, t.y. nuteistojo V. M. parodymai, 2009-09-14 Vilniaus apygardos teismo protokolas, neleidžia neginčijamai konstatuoti, jog V. M. jam inkriminuojamÄ veikÄ padarė tiesiogine tyčia, kadangi byloje nėra nustatyta, jog jis norėjo, buvo iÅ¡ anksto suplanavęs taip elgtis, kad suvokė savo veiksmų nusikalstamÄ pobÅ«dį, t.y. nesurinkti neginčijami įrodymai, kad buvo iÅ¡ anksto susiformavusi nuteistojo tyčia apÅ¡meižti G. N., pastarajam padarius sunkų nusikaltimÄ .

PrieÅ¡ingai, Vilniaus apygardos teismo 2009-09-14 protokolo analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis nenorėjo ir nesiekė apÅ¡meižti nukentėjusiojo, t.y. davęs byloje priesaikÄ sakyti tiesÄ ir įspėtas dėl melagingų parodymų davimo, atliko įstatymo jam nustatytÄ pareigÄ ir atsakė į V. P. užduotÄ klausimÄ , be to, į šį klausimÄ jis atsakė jau antrajame teismo posėdyje, t.y. po to, kai buvo apklaustas. Tuo tarpu BK 154 straipsnyje numatyta nusikalstama veika – Å¡meižimas padaroma tik tiesiogine tyčia.

Todėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog nuteistasis V. M. veikė tyčia, laikytina nepagrįsta. Nesant nusikalstamos veikos sudėties požymio – kaltės, nėra pagrindo V. M. nuteisti pagal BK 154 straipsnio 2 dalį. Tuo tarpu bylÄ nagrinėjęs teismas nepagrįstai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos, kas turėjo esminės reikÅ¡mės nepagrįsto ir neteisėto nuosprendžio priėmimui.Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismas, priimdamas V.

M. atžvilgiu apkaltinamÄ jį nuosprendį ir jam skirdamas bausmę, neatsižvelgė į tai, kad pastarasis augina nepilnametį vaikÄ , kuriam reikalingas iÅ¡laikymas, kad jo gaunamos pajamos vos dengia kredito įmokas už bÅ«stÄ , be to, jis yra neteistas, nebaustas administracine tvarka, charakterizuojamas teigiamai. Tinkamai neįvertinus Å¡ių aplinkybių, V. M. paskirta per giežta bausmė, kuri neatitinka teisingumo principo ir bausmės paskirties.Apeliantai mano, skundžiamas nuosprendis dalyje dėl neturtinės žalos atsiradimo ir jos dydžio yra neparemtas jokiais įrodymais ir nemotyvuotas, dėl ko civilinis ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti atmestas kaip nepagrįstas ir neįrodytas, juolab, kad byloje nenustatytos jokios aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas priteisti neturtinę žalÄ .

Pažymi, jog nukentėjusiojo elgesys, t.y. tai, jog teisminio nagrinėjimo metu jis dalyvavo tik viename teismo posėdyje, patvirtina, kad pastarajam nebuvo sukeltos neigiamos pasekmės. Tokiais veiksmais nukentėjusysis pripažino, kad nuteistojo veiksmai buvo mažareikÅ¡miai, ir jam nebuvo svarbu, kaip baigsis teismo procesas. Tuo tarpu pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , nemotyvuotas ir bylos aplinkybėmis nepagrįstas ieÅ¡kinio reikalavimas prieÅ¡tarauja baudžiamojo bei civilinio proceso įstatymuose įtvirtintoms nuostatoms, todėl negali bÅ«ti patenkintas net iÅ¡ dalies.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistojo žiniomis, nukentėjusysis G. N. 2009 m. buvo paaukÅ¡tintas pareigose, paneigia nepagrįstai nuosprendžiu pripažintÄ faktÄ , kad V. M. veiksmais tariamai buvo pažemintas G. N. vardas ir autoritetas, kad nukentėjusysis patyrė neturtinę žalÄ , skaudžių iÅ¡gyvenimų, įtakojusių vienokias ar kitokias neigiamas pasekmes.Skunde teigiama, kad ikiteisminio tyrimo bei teisiamojo posėdžio metu buvo pažeistos V. M., kaip įtariamojo, vėliau kaltinamojo, teisės. Nurodoma, jog nuteistasis iki prokurorės nurodyto termino negalėjo papildyti ikiteisminio tyrimo bylos, kadangi pagal jo praÅ¡ymÄ parengtas ikiteisminio tyrimo bylos medžiagos kopijas, kurias ketino iÅ¡analizuoti ir įvertinti, sprendžiant klausimÄ dėl ikiteisminio tyrimo papildymo, gavo kartu su 2010-11-03 nutarimu atmesti praÅ¡ymÄ papildyti ikiteisminį tyrimÄ .

Teisiamojo posėdžio metu nuteistasis teismo prašė iÅ¡nagrinėti jo Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiajam prokurorui ir Generalinei prokuratÅ«rai pateiktus atitinkamai 2010-11-04 ir 2010-12-22 skundus, teigdamas, kad prokurorė, atlikdama ikiteisminį tyrimÄ , padarė eilę grubių baudžiamojo proceso pažeidimų, kad nuteistasis kaltinamÄ jį aktÄ gavo po trijų mėnesių, kai ikiteisminis tyrimas buvo baigtas, nebuvo užtikrintos visos baudžiamojo proceso kodekse numatytos priemonės, kad nuteistasis galėtų pasinaudoti savo teisėmis, papildant ikiteisminį tyrimÄ .

Pirmosios instancijos teismas minėtuose skunduose išdėstytų prašymų netenkino, pažymėdamas, kad į nuteistojo pateiktus skundus atsižvelgs, priimdamas byloje nuosprendį. Tačiau skundžiamame nuosprendyje teismas šių aplinkybių netyrė ir dėl jų nepasisakė, tokiu būdu pripažino, kad prokurorės padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai yra leistini, o nuteistasis neturėjo teisės pasinaudoti BPK 21 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 3 dalyje numatytomis teisėmis.

Tokiu bÅ«du tiek prokurorė, tiek pirmosios instancijos teismas pažeidė vienÄ iÅ¡ pagrindinių baudžiamojo proceso principų – rungimosi principÄ , užkirto keliÄ Ä¯ gynybÄ , ko pasėkoje, apeliantų nuomone, galima teigti, kad pirmosios instancijos teismas galimai ir nesiekė iÅ¡samiai bei neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti visas bylos aplinkybes.Teismo posėdyje nuteistasis V. M. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo V.

M. ir jo gynėjo apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 12 d. nuosprendis keistinas (BPK 328 str. 1 p., 2 p., 3 p., 4 p.). Dėl Å¡meižimo Pagal BK 154 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apie kitÄ Å¾mogų per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje paskleidė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , galinčiÄ paniekinti ar pažeminti tÄ asmenį arba pakirsti pasitikėjimÄ juo, arba Å¡meižė asmenį, neva Å¡is padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimÄ .

Å meižimo objektas, kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame teismo nuosprendyje, yra kito žmogaus garbė ir orumas. Teismų praktikoje aiÅ¡kinama, kad garbė – tai vieÅ¡oji teigiama nuomonė apie asmenį, asmens geras vardas, orumas – tai asmens savęs vertinimas, kurį lemia visuomenės įvertinimas. Taigi Å¡meižimo atveju nukentėjusysis pažeminamas kitų žmonių akyse, kartu pažeidžiant jo orumÄ . Objektyviosios pusės požymis – paskleidimas – tai tikrovės neatitinkančios informacijos (žinios), galinčios paniekinti ar pažeminti kitÄ Å¾mogų arba pakirsti pasitikėjimÄ juo, perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui.

Galimi įvairÅ«s informacijos perdavimo bÅ«dai: žodinis, raÅ¡ytinis, panaudojant spaudÄ , kitas visuomenės informavimo priemones. Å meižimas yra tyčinis nusikaltimas, nes kaltininkas paskleidžia melagingus prasimanymus. Jis suvokia, kad skleidžiamos žinios yra melagingos, prasimanytos ir žemina kito asmens garbę. Kaltininkas tokias žinias gali bÅ«ti prasimanęs, iÅ¡girdęs, sužinojęs iÅ¡ kitų asmenų, bet supranta, kad jos neatitinka tikrovės. Taigi baudžiamoji atsakomybė už Å¡meižimÄ kyla asmeniui, perdavusiam BK 154 straipsnyje nurodyto pobÅ«džio žinias.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V. P. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 225 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, o A. S. - BK 228 straipsnio 2 dalyje, nuteistasis V. M., 2009-09-14, nuo 9.00 iki 12.00 val. vykusio teisiamojo posėdžio metu, kaip liudytojas duodamas parodymus, vieÅ¡ai paskleidė apie nukentėjusįjį G. N., palaikiusį minėtoje byloje valstybinį kaltinimÄ , tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , galinčiÄ paniekinti ar pažeminti jį arba pakirsti pasitikėjimÄ juo, t. y. iÅ¡sakė melagingÄ teiginį neva tai prokuroras G.

N. 2003-2005 metais tirdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 07-1-016-03 dėl galimo Vilniaus apskr. VPK NTV ENTS pareigÅ«nų piktnaudžiavimo, kyÅ¡ininkavimo, įtariamojo apklausos metu, iÅ¡ V. M. reikalavo 10 000 lt kyÅ¡io už ikiteisminio tyrimo nutraukimÄ , be to, nurodė žinÄ s, kad kyÅ¡io buvo reikalauta ne iÅ¡ jo vieno (1 t. b. l. 16). Tokie V. M. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 straipsnio 1 dalyje sudėtį.Ir nors V. M. kaltu neprisipažįsta bei praÅ¡o jį iÅ¡teisinti teigdamas, kad jo nurodytos aplinkybės nėra paneigtos byloje surinktais įrodymais, tačiau tokia nuteistojo gynybinė pozicija vertinama kritiÅ¡kai, kaip siekimas iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, ir atmetama.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2003-10-02 buvo pradėtas ikiteismini tyrimas Nr. 07-1-016-03 pagal BK 225, 226 ir 228 straipsnius dėl Vilniaus m. VPK ENTS pareigūnų galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, kyšininkavimo, tarpininko kyšininkavimo. Šio ikiteisminio tyrimo metu buvo įteikti pranešimai apie įtarimus: V. P. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, 225 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 5 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 5 dalį ir 225 straipsnio 2 dalį, V. M. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, S. Ž. pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį, A.

G. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, A. D. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, A. P. pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, T. T. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, Å . Ž. pagal BK 228 straipsnio 1 ir 2 dalis. Ikiteisminį tyrimÄ Å¡ioje baudžiamojoje byloje buvo pavesta atlikti Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros ONKT skyriaus prokurorams G. N., P. J. ir E. V., grupės vadovu paskiriant prokurorÄ G. N. Sprendžiant iÅ¡ baudžiamosios bylos dokumentų, V. M. Å¡ioje byloje buvo apklaustas keturis kartus, iÅ¡ kurių tris kartus jį apklausė STT Ikiteisminio tyrimo skyriaus virÅ¡ininko pavaduotojas Č.

B. Tuo tarpu prokuroras G. N. apeliantÄ Å¡ioje byloje įtariamuoju apklausė tik vienÄ kartÄ , t. y. 2005-11-07, dalyvaujant jo gynėjai adv. E. L., ir 2005-11-30 priėmė nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ baudžiamojoje byloje Nr. 07-1-016-03 eilės asmenų, tame tarpe ir V. M., atžvilgiu, nustatęs BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte bei 212 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose esančius pagrindus, t. y. nesurinkus pakankamai duomenų, kad V. M. bei kiti bylos įtariamieji padarė vienus ar kitus jiems inkriminuojamus nusikaltimus arba nustačius, kad pastarieji nepadarė tam tikrų, jiems inkriminuotų veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (1 t. b. l. 19-22, 23, 24-33, 46-70).

Analizuojant nuteistojo V. M. parodymus apie neva tai prokuroro G. N. iÅ¡ jo reikalauto 10 000 lt kyÅ¡io už bylos nutraukimÄ , o tai, sprendžiant iÅ¡ aukščiau minėto procesinio sprendimo, reiÅ¡kia, kad už prokuroro teisėtÄ , vykdant įgaliojimus, veikimÄ , aplinkybes, matyti, kad jo parodymai nėra nuoseklÅ«s, be to prieÅ¡tarauja faktiniams bylos duomenims. Taigi 2009-09-14 vykusio posėdžio metu, V. M. pareiÅ¡kęs, kad prokuroras G. N. 2005 m. vasarÄ , apklausdamas jį dėl pareikÅ¡tų jam įtarimų, žodžiu pareikalavo iÅ¡ jo 10 000 lt kyÅ¡io už ikiteisminio tyrimo nutraukimÄ , nurodė, kad jo apklausoje gynėjas nedalyvavo, kadangi jo buvo atsisakęs (1 t. b. l. 16).

Ikiteisminio tyrimo metu V. M. duodamas parodymus apie jam inkriminuojamo nusikaltimo aplinkybes, taipogi tvirtino, kad su prokuroru kabinete buvo tik dviese ir įspėjo, kad apie jo nurodytÄ faktÄ paliudyti niekas negalės. Pripažinęs, kad G. N. jį, kaip įtariamÄ jį apklausė tik kartÄ , nurodė, jog apklausa iÅ¡ pradžių vyko bendravimo forma: jam davė klausytis įrašų, įkalbinėjo duoti parodymus prieÅ¡ V. P. bei kitus įtariamuosius. Tuo tarpu dėl jo paties sakė, kad galima susitarti, t. y. nutraukti bylÄ , nes yra įtariamas pirmÄ kartÄ , ir kad visa tai jam kainuos 10 000 lt.

Tačiau kokiu bÅ«du jis turėtų tuos pinigus perduoti, jam neįvardino. Tiesiog leido suprasti, kad jis susirastų pažįstamÄ Å¾mogų, kuris galėtų prie G. N. „prieiti“ ir perduoti minėtÄ sumÄ (1 t. b. l. 147-148). Duodamas parodymus teisme apie jam inkriminuojamo nusikaltimo, t. y. Å¡meižimo aplinkybes, V. M. vėlgi aiÅ¡kino, kad 2005 m. rudenį, atvykus jam į apklausÄ , kabinete buvo tik prokuroras ir jis. Ir nors Å¡iuo kartu pastarasis visgi pripažino, kad advokatė į kabinetÄ buvo užėjusi, tačiau paklaususi ar reikalinga ji, išėjo.

Taipogi pripažino, kad į kabinetÄ buvo užėjęs ir žmogus, kuris sėdi Å¡alia prokuroro, tačiau jis taipogi išėjo. Pagal nuteistÄ jį, tarp jo ir G. N. vyko bendro pobÅ«džio pokalbis, kurio metu prokuroras užsiminė apie bylos nutraukimÄ , praÅ¡ydamas prieÅ¡ kitus duoti parodymus ir už tai žadėdamas jam pagelbėti. Be to, prokuroras pasiÅ«lė jam sumokėti 10 000 lt, nurodydamas, kad pinigus reikia perduoti kažkaip „per aplinkui“ ar „per žmogų“. Tačiau nuteistojo teigimu, jis detalių nesitikslino, prokurorui pinigų nenešė, aplinkinių kelių pinigų perdavimui, neieÅ¡kojo ( 2 t. b. l. 24-26,162-163).

Tačiau, prieÅ¡ingai nei mano apeliantai, nuteistojo V. M. nurodytos neva tai iÅ¡ jo reikalauto kyÅ¡io aplinkybės yra paneigtos byloje surinktais duomenimis, ir visų pirma tuometinės V. M. gynėjos adv. E. L. parodymais, iÅ¡ kurių matyti, kad nagrinėjamo įvykio metu, ji kaip įtariamojo V. M. gynėja, dalyvavo ne tik STT, bet ir Vilniaus apygardos prokuratÅ«roje vykusiose V. M. apklausose. Pasak Å¡ios liudytojos, prokurorui G. N. apklausiant jos ginamÄ jį V. M., ji niekur nebuvo išėjusi. Be to, kabinete buvo ir prokuroro padėjėjas R.

B. Nurodė, kad prokuroras G. N. visuomet laikosi BK ir BPK nuostatų, ir visuomet geriau palauks, nei įtariamojo apklausÄ pradės be advokato. Buvo klausomasi garso įrašų. Liudytoja pažymėjo, kad iÅ¡ prokuroro G. N. per apklausas nėra girdėjusi dviprasmiÅ¡kų pasisakymų ar kokių nors užuominų dėl tyrimo nutraukimo už pinigus. To negirdėjo ir nagrinėjamo įvykio metu. Prokuroro užduodami klausimai, pasak minėtos liudytojos, visuomet yra tikslÅ«s, aiÅ¡kÅ«s ir konkretÅ«s, per apklausas jaučiamas disciplinuotumas.

Teigė, kad į apklausÄ ji atėjo pirma, o pasirašę apklausos protokolÄ , su savo ginamuoju išėjo kartu. Kad prokuroras iÅ¡ V. M. kokiomis nors aplinkybėmis bÅ«tų prašęs kyÅ¡io, klientas jai neužsiminė. Netikėti Å¡ios liudytojos parodymais teismui nebuvo pagrindo, juolab, kad juos vienu ar kitu aspektu pagrindžia ir kiti bylos duomenys. Taigi iÅ¡ liudytojo R. B. parodymų matyti, kad jis, kaip prokuroro padėjėjas, nuo 2004 metų vidurio buvo perkeltas į prokuroro G. N. kabinetÄ , kuriame jie kartu dirbo iki 2008 metų.

Kadangi kabinete bÅ«davo apklausinėjami liudytojai, įtariamieji bei atliekami kiti proceso veiksmai, tam tikros bylos, kuriose ikiteisminį tyrimÄ atlikdavo G. N., jam buvo žinomos. Dėl Å¡ios priežasties jis prisiminė ir bylÄ , kurioje buvo įtariami piktnaudžiavimu bei kita nusikalstama veika Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigÅ«nai, tarp kurių buvo minima ir V. M. pavardė. Nors konkrečiai Å¡io asmens apklausos aplinkybių nepamena, tačiau visos apklausos, liudytojo teigimu, vykdavo pagal procesÄ .

Ir jei tai bÅ«davo įtariamojo apklausa, joje visuomet dalyvaudavo advokatas. Kadangi prokuroras dirbo preciziÅ¡kai ir detaliai, perklausydavo telefoninius pokalbius bei užduodavo klausimus, mano, kad gynėjai tam tikra prasme gal ir galėjo bÅ«ti nepatenkinti iki smulkmenų skrupulingu prokuroro darbu. Kad prokuroras G. N. bÅ«tų užsiminęs ar reikalavęs iÅ¡ proceso dalyvių kyÅ¡io ar kitokio atlygio, nėra girdėjęs, kaip ir to, kad jam kas nors bÅ«tų siÅ«lęs kyšį ar kitÄ atlygį už kokio nors procesinio sprendimo priėmimÄ .

Tai, pasak liudytojo, yra labai sÄ Å¾iningas pareigÅ«nas. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes byloje nurodė ir nukentėjusiuoju apklaustas G. N. Taigi pasak Å¡io, su V. M., kaip su įtariamuoju, jam teko susidurti 2005 metais tiriant baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 07-1-016-03 dėl Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigÅ«nų piktnaudžiavimo, kyÅ¡ininkavimo. Ä® apklausÄ , kuri vyko jo kabinete, pastarasis buvo iÅ¡kviestas su jo gynėja advokate E. L. Kartu su juo kabinete buvo ir prokuroro padėjėjas R.

B. Ä®tariamasis V. M. buvo apklaustas apie bylai reikÅ¡mės turinčias aplinkybes, po to jam buvo pateikti perklausyti garso įraÅ¡ai bei užduodami klausimai. Ä®tariamojo apklausos protokolas buvo pildomas eigoje ir duodamas jam pasiraÅ¡yti. Gynėja, nukentėjusiojo teigimu, dalyvavo įtariamojo apklausoje nuo jos pradžios iki pabaigos ir tik po to pasirašė protokolÄ . Nukentėjusiojo G. N. bei liudytojų E. L. ir R. B. nurodytas aplinkybes patvirtina ir byloje esantis įtariamojo V. M. 2005-11-07 papildomos apklausos protokolas.

IÅ¡ Å¡io procesinio dokumento turinio matyti, kad V. M. apklausa buvo pradėta 13.00 val. ir baigta 14.30 val. Ä®tariamÄ jį baudžiamojoje byloje Nr. 07-1-016-03 papildomai apklausė Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros ONKT skyriaus prokuroras G. N., dalyvaujant įtariamojo gynėjai adv. E. L. Apklausa pradėta įtariamojo parodymais, po to, perklausius atskirus garso įraÅ¡us, įtariamajam buvo užduodami konkretÅ«s klausimai ir užraÅ¡yti jo atsakymai, po kiekvienu kurių, yra V. M. paraÅ¡as. Baigus įtariamojo apklausÄ , protokolÄ pasirašė V.

M., jo gynėja ir apklausÄ atlikęs prokuroras G. N. ( 1 t. b. l. 33-35).Taigi aukščiau aptarti duomenys, prieÅ¡ingai nei mano apeliantai, objektyviai paneigia nuteistojo nurodytas jo, kaip įtariamojo apklausos aplinkybes, tame tarpe ir pastarojo nurodytÄ situacijÄ dėl neva tai iÅ¡ V. M. reikalauto už bylos nutraukimÄ 10 000 lt kyÅ¡io. Reikia pažymėti ir tai, kad ir pati nuteistojo nurodyta kyÅ¡io reikalavimo situacija nėra įtikinama: neįtikėtina, kad prokuroras, iÅ¡ vienos pusės, iÅ¡drįsęs praÅ¡yti konkretaus dydžio kyÅ¡io iÅ¡ asmens, su kuriuo jį siejo tik procesiniai santykiai bei liepęs jam ieÅ¡koti tarpininkų Å¡iam kyÅ¡iui paduoti, to nesietų laiku, vieta, bÅ«du ir pan., su savo, kaip prokuroro tolimesniais proceso veiksmais, gi iÅ¡ kitos pusės, pats, nepraėjus nei mėnesiui po nuteistojo nurodyto pokalbio, be jokių iÅ¡lygų priima procesinį sprendimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ visos eilės asmenų, tame tarpe ir V.

M. atžvilgiu. Apeliantų skundo argumentai, kuriais Å¡ie neigia nuteistojo veiksmuose tiesioginės tyčios buvimÄ , taipogi yra nepagrįsti ir, kaip gynybos versija, atmetami. PrieÅ¡ingai nei mano apeliantai, nagrinėjamo nusikaltimo, t.y. Å¡meižimo sudėtis nereikalauja Å¡ios veikos padarymui kokio tai nors iÅ¡ankstinio pasiruoÅ¡imo, taip pat nėra svarbu ir tai, kada, t. y. pirmosios ar antrosios liudytojo apklausos metu, V. M. Å¡meižė nukentėjusįjį. Å iuo atveju nėra svarbu ir tai, ar tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ V.

M. paskleidė pasakodamas visa, kas jam žinoma byloje apie turinčias reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti aplinkybes ar atsakydamas į kieno nors užduotÄ klausimÄ . Svarbu tik tai, kad pastarojo paskleista apie nukentėjusįjį informacija, galinti paniekinti ar pažeminti jį arba pakirsti pasitikėjimÄ juo, neatitinka tikrovės ir tai kad, kas nustatyta skundžiamu teismo nuosprendžiu, nuteistasis apie tai suvokė. V. M. paskleista informacija apie G. N., teigiant, kad jis neva tai 2003-2005 metais tirdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 07-1-016-03 dėl galimo Vilniaus apskr.

VPK NTV ENTS pareigÅ«nų piktnaudžiavimo, kyÅ¡ininkavimo, įtariamojo apklausos metu, iÅ¡ V. M. reikalavo 10 000 lt kyÅ¡io už ikiteisminio tyrimo nutraukimÄ suprantama vienareikÅ¡miai. Tokios informacijos paskleidimas sukelia neigiamÄ nuomonę apie nukentėjusįjį, ir ne tik kaip pareigÅ«nÄ , bet ir asmenį, jį žemina, menkina, pakerta kitų žmonių pasitikėjimÄ juo, diskretiduoja. Tai suprato ir nuteistasis V. M. Todėl darytina iÅ¡vada, jog nuteistasis tyčia skleidė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , gerai suvokdamas, kad tokios žinios pažemins G.

N. ne tik kaip pilietį, bet ypač kaip valstybės pareigÅ«nÄ , vieÅ¡Ä asmenį, juolab, kad tai buvo padaryta bylos, kurioje nukentėjusysis palaikė valstybinį kaltinimÄ , nagrinėjimo metu. Apelianto teiginys, vieÅ¡ai pasakytas 2009-09-14, nuo 9.00 iki 12.00 val. vykusio teisiamojo posėdžio metu, neva tai jis žinÄ s, kad kyÅ¡io buvo reikalauta ne iÅ¡ jo vieno (1 t. b. l. 16), taipogi yra paneigtas bylos medžiaga. Analizuojant surinktus įrodymus matyti, kad byloje buvo apklausti liudytojais asmenys – A.

R., A. D., A. L., T. T., A. G., E. V., A. P., S. Ž., V. S. ir V. P., neva tai pagal V. M. galintys patvirtinti 2009-09-14 teismo posėdžio metu jo nurodytÄ faktÄ . Tačiau iÅ¡skyrus baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-00009-07 kaltinamÄ V. P., kurios nagrinėjimo metu V. M. iÅ¡sakė aukščiau minėtÄ teiginį, nei vienas iÅ¡ Å¡ių asmenų, V. M. nurodytų aplinkybių, objektyviai nepatvirtino. PrieÅ¡ingai, liudytojų A. L., A. G., A. P., S. Ž., A. R., A. D. ir V. S. teigimu už ikiteisminio tyrimo Nr. 07-1-016-03 nutraukimÄ , nei prokuroras G.

N. nei koks nors kitas pareigūnas, kyšio iš jų nereikalavo. Kad konkrečiai iš ko nors būtų reikalaujamas kyšis, negirdėjo ir liudytoju apklaustas E. V. Tuo tarpu byloje apklausto liudytoju V. P. parodymai, vertinami kritiškai, kaip siekimas padėti apeliantui išvengti atsakomybės ir atmetami, nes, viena vertus, šio liudytojo parodymų objektyviai nepatvirtina jokie kiti įrodymai ar netgi juos paneigia, pvz. liudytojo S. Ž. parodymai, kita vertus, liudytojo V. P. parodymai nėra patikimi ir dėl savo prieštaringumo paties nuteistojo nurodytoms aplinkybėms.

Tuo tarpu tai, kad nuteistasis V. M. ar liudytojas V. P., vieniems ar kitiems asmenims skleidė apie G. N. vienokio ar kitokio pobÅ«džio niekuo nepagrįstus gandus, V. M. kaltės Å¡ioje byloje nepaÅ¡alina.Tačiau apeliantų skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai nusprendė, jog nuteistasis V. M., 2009-09-14 teisiamojo posėdžio metu Å¡meižė prokurorÄ G. N., neva Å¡is padarė sunkų nusikaltimÄ , t. y. reikalavo 50 000 lt kyÅ¡io, iÅ¡ dalies yra pagrįstas, atkreipiant pastarųjų dėmesį į tai, kad pagal teismo nustatytas faktines aplinkybes, V.

M. nuteistas už tai, kad 2009-09-14 vykusio teisiamojo posėdžio metu, apie prokurorÄ G. N. paskleidė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , neva tai Å¡is, už ikiteisminio tyrimo Nr. 07-1-016-03 nutraukimÄ iÅ¡ jo reikalavo 10 000 lt kyÅ¡io bei analogiÅ¡ko dydžio kyÅ¡ių reikalavo ir iÅ¡ kitų įtariamųjų. Taigi, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantai, skundžiamame nuosprendyje ne tik kad nėra nurodyta jų skunde minima 50 000 lt dydžio suma, bet ir konkretus įtariamųjų, iÅ¡ kurių neva tai buvo reikalaujamas kyÅ¡is, skaičius.

Akivaizdu, kad tokios teismo nuosprendyje nustatytos aplinkybės kelia pagrįstas abejones dėl nuteistojo V. M. veiksmų juridinio vertinimo.Kita vertus, reikia pastebėti, kad Å¡ios, nuosprendyje iÅ¡dėstytos iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių. Kaip matyti iÅ¡ teisiamojo posėdžio protokole esančių įrašų, V. M., kaip liudytojas, 2009-09-14 duodamas parodymus vieÅ¡ai pasakė, kad prokuroras G. N., 2003-2005 metais tirdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl piktnaudžiavimo tarnyba, jo, kaip įtariamojo apklausos metu, neva tai reikalavo 10 000 lt kyÅ¡io už ikiteisminio tyrimo nutraukimÄ , be to, nurodė žinÄ s, kad kyÅ¡io buvo reikalauta ne iÅ¡ jo vieno (1 t. b. l. 16).

Jokių kitų įrašų, patvirtinančių, kad pastarasis bÅ«tų sakęs, jog analogiÅ¡ko dydžio kyÅ¡ių nukentėjusysis reikalavo ir iÅ¡ kitų įtariamųjų, protokole nėra. Ir nors nukentėjusiojo teigimu, nuteistasis V. M. visgi buvo pareiÅ¡kęs, kad Å¡is, už ikiteisminio tyrimo nutraukimÄ kyÅ¡io reikalavo ir iÅ¡ kitų asmenų, viso 50 000 lt, tačiau ir tokių, kaip V. M. pasakytų žodžių, protokole neužfiksuota, pastabų dėl teisiamojo posėdžio protokolo neiÅ¡samumo, nepateikta.

Tuo tarpu byloje apklausto liudytoju A. K. parodymai, Å¡iuo aspektu, nėra pakankamai konkretÅ«s. Todėl nesant pakankamai objektyvių duomenų paneigti aukščiau iÅ¡dėstytoms abejonėms, kurios turi bÅ«ti vertinamos nuteistojo naudai, darytina iÅ¡vada, kad V. M. 2009-09-14 vykusio teisiamojo posėdžio metu, Å¡meižė prokurorÄ G. N. neva Å¡is padarė apysunkį nusikaltimÄ , numatytÄ BK 225 straipsnio 1 dalyje, teigiant, kad prokuroras G. N. 2003-2005 metais tirdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 07-1-016-03 dėl galimo Vilniaus apskr.

VPK NTV ENTS pareigÅ«nų piktnaudžiavimo, kyÅ¡ininkavimo, įtariamojo apklausos metu, iÅ¡ V. M. neva tai reikalavo 10 000 lt kyÅ¡io už ikiteisminio tyrimo nutraukimÄ , o tai, sprendžiant iÅ¡ bylos duomenų, reiÅ¡kia, kad už teisėtÄ veikimÄ vykdant įgaliojimus, be to, nurodė žinÄ s, kad kyÅ¡io buvo reikalauta ne iÅ¡ jo vieno. Tokie nuteistojo nusikalstami veiksmai, kaip jau buvo minėta, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 154 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, pažymint tai, kad Å¡meižimas padarius sunkų ar labai sunkų nusikaltimÄ galimas tik dėl tokių tyčinių nusikalstamų veiksmų, už kuriuos baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė virÅ¡ija Å¡eÅ¡erius metus laisvės atėmimo (BK 11 str. 5 ir 6 d.).

Dėl V. M. paskirtos bausmės BK 54 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad teismas bausmę skiria pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Be to, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadijÄ , kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

Tik visų Å¡ių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ bausmės paskirtį. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam V. M. bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį bei jos pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikÅ¡mės aplinkybes.V. M. nuteistas už tyčinę nusikalstamÄ veikÄ , kuri pagal įstatymÄ priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d. ).

Be to, apeliantas praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba, pagal darbo vietas charakterizuojamas teigiamai, turi Å¡eimÄ , kurioje auga mažametis sÅ«nus. V. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Visos aukščiau nustatytos aplinkybės, skiriant nuteistajam bausmę, teismo buvo įvertintos ir lėmė, jog apeliantui buvo paskirta sankcijoje numatyta Å¡velniausia bausmės rūšis – bauda. Tačiau, pirmosios instancijos teismas, nenustatęs byloje nei V.

M. atsakomybę lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių, nemotyvuotai nukrypo nuo BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatytos taisyklės – skiriamos bausmės dydį skaičiuoti nuo jos vidurkio, ir pastarajam paskyrė savo dydžiu griežtesnę nei Å¡iai bausmės rūšiai įstatyme numatytas vidurkis (BK 47 str. 3 d. 2 p., 2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija). Dėl pasakyto teismo nuosprendis Å¡ioje dalyje keistinas, nuteistajam paskiriant baudÄ , savo dydžiu ne didesnę nei Å¡iai bausmės rūšiai įstatyme numatytas vidurkis (BK 47 str. 3 d. 2 p., 2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija).

Dėl civilinio ieškinio Apeliantų argumentai dėl kurių šie mano, kad nukentėjusiojo G. N. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo turėjo būti atmestas, yra nepagrįsti ir atmetami. Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo. Tačiau, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas ( restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma.

Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimÄ ir kt. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 str. 2 d. Taigi, teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje bÅ«tų užtikrinta protinga prieÅ¡ingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra.

Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus, Civilinio kodekso 6.250 straipsniu yra vadovaujamasi ir baudžiamosiose bylose. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. M. nusikalstamų veiksmų pasėkoje, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje G.

N. palaikė valstybinį kaltinimÄ , apie nukentėjusįjį buvo paskleista tikrovės neatitinkanti, žeminanti jį, kompromituojanti kaip pareigÅ«nÄ , ir netgi įžeidžianti informacija, galinti jį paniekinti bei pakirsti pasitikėjimÄ juo, ne tik kaip pareigÅ«nu, bet ir kaip asmeniu. To pasėkoje, pastarasis, be jokių abejonių, patyrė didelį emocinį ir dvasinį sukrėtimÄ , nepatogumus, pablogėjo jo, kaip vieÅ¡o asmens geras vardas ir reputacija, tikėtina ir tuo, kad dėl tokio pobÅ«džio kompromituojančios jo reputacijÄ informacijos, jam pasidarė sunkiau atlikti savo pareigas.

BÅ«tent padarytų nusikaltimų pasekmės – pakirsta reputacija, sumenkintas kitų žmonių pasitikėjimas juo, kaip asmens ir kaip pareigÅ«no pažeminimas, ir yra laikomos, Å¡ioje byloje, esminiu neturtinės žalos atlyginimo kriterijumi. Be abejojo, kolegija atsižvelgia ir į V. M. kaltę, nusikaltimo pobÅ«dį bei jo sunkumÄ â€“ padaryta veika be jÄ kvalifikuojančių požymių, nuteistojo turtinę padėtį, į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei teisminę praktikÄ ir mano, kad nukentėjusiajam priteistas 15 000 litų dydžio neturtinės žalos atlyginimas turi bÅ«ti sumažintinas iki 10 000 litų, atkreipiant dėmesį į tai, kad neturtinės žalos atlyginimo tikslas yra kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkÅ«rimas.

Dėl kitų apeliacinio skudo argumentų Apeliantų skundo argumentai, kad tiek prokurorė, tiek ir bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė vienÄ iÅ¡ pagrindinių baudžiamojo proceso rungimosi principų bei užkirto keliÄ Ä¯ gynybÄ , tai siedami su ikiteisminio tyrimo pabaiga, kaltinamojo akto nesavalaikiu gavimu bei nuteistojo raÅ¡ytais 2010-11-04 ir 2010-12-22 skundais Vilniaus apylinkės Vyriausiajam prokurorui ir Generalinei prokuratÅ«rai, yra nepagrįsti. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, prokurorė, nepažeisdama BPK 218 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos, 2010-10-20 protokolu, įtariamajam V.

M. pranešė apie ikiteisminio tyrimo pabaigimÄ , iÅ¡aiÅ¡kindama jo teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei pateikti praÅ¡ymus papildyti ikiteisminį tyrimÄ (1 t. b. l. 167). Sprendžiant iÅ¡ susipažinimo su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga protokolo, įtariamajam V. M. 2010-10-28, 13.00 val., buvo pateikta visa ikiteisminio tyrimo medžiaga bei nustatytas terminas – iki 2010-11-03, per kurį jis turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir pateikti praÅ¡ymus dėl ikiteisminio tyrimo papildymo.

IÅ¡ Å¡iame protokole esančių įrašų matyti, jog įtariamasis V. M. su ikiteisminio tyrimo medžiaga susipažino bei pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ leisti jam iki 2010-11-30 pateikti skundus ir praÅ¡ymus, bylai papildyti. Taigi ir Å¡iuo atveju BPK 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga tvarka nebuvo pažeista, įtariamojo V. M. 2010-10-28 praÅ¡ymas, 2010-11-03 nutarimu buvo iÅ¡spręstas (1 t. b.l. 171-174). Todėl tai, kad Å¡is įtariamojo praÅ¡ymas buvo iÅ¡spręstas ne taip, kaip jis to pageidavo, nesudaro pagrindo pripažinti, kad buvo pažeistas rungimosi principas ar užkirstas nuteistojo kelias į gynybÄ , pažymint tai, kad teikti įrodymus bei dalyvauti juos tiriant, yra viena iÅ¡ BPK 22 straipsnio 3 dalyje numatytų kaltinamojo teisių, kuria Å¡is gali naudotis ir bylÄ nagrinėjant teisme.

Reikia pastebėti ir tai, kad pastarasis, pasinaudodamas savo procesine teise, šį prokurorės nutarimÄ , sprendžiant iÅ¡ byloje esančių 2010-11-05 ir 2010-12-22 skundų nuorašų, apskundė, atitinkamai Vilniaus m. apylinkės Vyriausiajam prokurorui bei Generalinei prokuratÅ«rai, gautų atsakymų į juos, teismui nepateikė (1 t. b. l. 18-20). Analizuojant bylos duomenis, liudijančius kaltinamojo akto V. M. įteikimo aplinkybes matyti, kad prokurorė, iki bylos perdavimo teismui, t. y. 2010-11-10 raÅ¡tu Nr. 1.2-12212, įtariamajam V.

M. iÅ¡siuntė kaltinamojo akto lietuvių kalba nuoraÅ¡Ä ( 1 t. b. l. 175-176). Ir nors byloje nėra tikslių duomenų, kada Å¡is aktas V. M. buvo įteiktas, tačiau, sprendžiant iÅ¡ 2011-02-21 protokole esančių įrašų, kaltinamasis aktas V. M., kÄ patvirtino ir pats, buvo įteiktas (2 t. b. l. 3). Taigi ir Å¡iuo aspektu nuteistojo teisė į gynybÄ bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu nebuvo suvaržyta.        Tuo tarpu sprendžiant iÅ¡ teisiamojo posėdžio protokole esančių įrašų, matyti, kad V.

M., kaip kaltinamajam buvo iÅ¡aiÅ¡kintos jo procesinės teisės ( BPK 22 str. 3 d.), kuriomis pastarasis tiek pats, tiek ir per gynėjÄ , naudojosi: kaip jau buvo minėta, jis gavo kaltinamojo akto nuoraÅ¡Ä , turėjo gynėjÄ , kuris prokurorei pareiÅ¡kė nuÅ¡alinimÄ , teikė praÅ¡ymus, ir teismas juos sprendė, uždavė klausimus, davė paaiÅ¡kinimus, į teismÄ kreipėsi paskutiniu žodžiu bei apskundė teismo nuosprendį (BPK 22 str. 3 d., 2 t. b. l. 22-27, 67-70, 85, 107-109, 121-122, 132-133, 144-147, 151, 158-159, 162-168).

Visos Å¡ios aplinkybės neleidžia teigti, kad, kaip mano apeliantai, esmingai buvo pažeistos V. M., kaip įtariamojo, o vėliau ir kaip kaltinamojo procesinės teisės, nes pats baudžiamasis procesas Å¡ioje byloje, kaip visuma, visgi buvo sÄ Å¾iningas. Kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 3, 4 punktais, n u s p r e n d ė: Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 12 d. nuosprendį pakeisti: Nuteistojo V. M. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 154 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 154 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 50 MGL ( 6 500 lt) dydžio baudÄ . IÅ¡ nuteistojo V.

M. priteistÄ nukentėjusiajam G. N. 15 000 lt neturtinę žalÄ sumažinti iki 10 000 lt. KitÄ nuosprendžio dalį, apeliacinio skundo ribose, palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                                                                       Audronė Kartanienė Teisėjai                                                                                                                                    Laureta Ulbienė                                                                                                                                                  Viktoras DovidaitisNuoraÅ¡as tikras :Kolegijos pirmininkė                                                                                                   Audronė Kartanienė