2018-06-27 Nr. AB-12365-3-61-3-02998-2015-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-4359-520/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02998-2015-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 22.4.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. M., Š. M., J. S. (buvusi B.), T. Š., R. J., N. V., S. E., R. Z. (buvusi V.), S. K., M. S., L. S., I. A., E. K., E. K., S. Č., A. N., N. A., Ž. K., M. K., A. M. (A. M.) ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. M., Š. M., J. S. (buvusi B.), T. Š., R. J., N. V., S. E., R. Z. (buvusi V.), S. K., M. S., L. S., I. A., E. K., E. K., S. Č., A. N., N. A., Ž. K., M. K. ir A. M. (A. M.) skundą atsakovui Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai J. M., Š. M., J. S. (buvusi B.), T. Š., R. J., N. V., S. E., R. Z. (buvusi V.), S. K., M. S., L. S., I. A., E. K., E. K., S. Č., A. N., N. A., Ž. K., M. K. ir A. M. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami iš atsakovo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) priteisti:

1.1. J. M. 1 088,91 Eur žalos dėl nuo 2007 iki 2014 metų neišduotos tarnybinės uniformos ir 190,75 Eur dėl 2015 metais neišduotos tarnybinės uniformos;

1.2. Š. M. 1 450,38 Eur žalos dėl nuo 2005 iki 2014 metų neišduotos tarnybinės uniformos ir 96,96 Eur dėl 2015 metais neišduotos tarnybinės uniformos;

1.3. J. S. (buvusi B.) 1 401,17 Eur žalos dėl nuo 2005 iki 2014 metų neišduotos tarnybinės uniformos ir 96,96 Eur dėl 2015 metais neišduotos tarnybinės uniformos;

1.4. T. Š. 1 450,38 Eur žalos dėl nuo 2005 iki 2014 metų neišduotos tarnybinės uniformos ir 96,96 Eur dėl 2015 metais neišduotos tarnybinės uniformos;

1.5. R. J. 1 401,17 Eur žalos dėl nuo 2005 iki 2014 metų neišduotos tarnybinės uniformos ir 96,96 Eur dėl 2015 metais neišduotos tarnybinės uniformos;

1.6. N. V. 1 450,38 Eur žalos dėl nuo 2005 iki 2014 metų neišduotos tarnybinės uniformos ir 96,96 Eur dėl 2015 metais neišduotos tarnybinės uniformos;

1.7. S. E. 1 450,38 Eur žalos dėl nuo 2005 iki 2014 metų neišduotos tarnybinės uniformos ir 96,96 Eur dėl 2015 metais neišduotos tarnybinės uniformos;

1.8. R. Z. (buvusi V.) 419,02 Eur žalos dėl nuo 2012 iki 2014 metų neišduotos tarnybinės uniformos ir 277,94 Eur dėl 2015 metais neišduotos tarnybinės uniformos;

1.9. S. K. 1 450,38 Eur žalos dėl nuo 2005 iki 2014 metų neišduotos tarnybinės uniformos ir 96,96 Eur dėl 2015 metais neišduotos tarnybinės uniformos;

1.10. M. S. 1 088,96 Eur žalos dėl nuo 2007 iki 2014 metų neišduotos tarnybinės uniformos ir 190,75 Eur dėl 2015 metais neišduotos tarnybinės uniformos;

1.11. L. S. 1 401,17 Eur žalos dėl nuo 2005 iki 2014 metų neišduotos tarnybinės uniformos ir 96,96 Eur dėl 2015 metais neišduotos tarnybinės uniformos;

1.12. I. A. 1 401,17 Eur žalos dėl nuo 2005 iki 2014 metų neišduotos tarnybinės uniformos ir 96,96 Eur dėl 2015 metais neišduotos tarnybinės uniformos;

1.13. E. K. 419,02 Eur žalos dėl nuo 2012 iki 2014 metų neišduotos tarnybinės uniformos ir 277,94 Eur žalos dėl 2015 metais neišduotos tarnybinės uniformos;

1.14. E. K.384,79 Eur žalos dėl nuo 2013 iki 2014 metų neišduotos tarnybinės uniformos ir 81,58 Eur dėl 2015 metais neišduotos tarnybinės uniformos;

1.15. S. Č. 1 450,38 Eur žalos dėl nuo 2005 iki 2014 metų neišduotos tarnybinės uniformos ir 96,96 Eur dėl 2015 metais neišduotos tarnybinės uniformos;

1.16. A. N. 433,77 Eur žalos dėl nuo 2012 iki 2014 metų neišduotos tarnybinės uniformos ir 273,99 Eur dėl 2015 metais neišduotos tarnybinės uniformos;

1.17. N. A. 1 450,38 Eur žalos dėl nuo 2005 iki 2014 metų neišduotos tarnybinės uniformos ir 96,96 Eur dėl 2015 metais neišduotos tarnybinės uniformos;

1.18. Ž. K. 419,02 Eur žalos dėl nuo 2012 iki 2014 metų neišduotos tarnybinės uniformos ir 277,94 Eur dėl 2015 metais neišduotos tarnybinės uniformos;

1.19. M. K. 433,77 Eur žalos dėl nuo 2012 iki 2014 metų neišduotos tarnybinės uniformos ir 273,99 Eur dėl 2015 metais neišduotos tarnybinės uniformos;

1.20. A. M. 1 450,38 Eur žalos dėl nuo 2005 iki 2014 metų neišduotos tarnybinės uniformos ir 96,96 Eur dėl 2015 metais neišduotos tarnybinės uniformos.

2. Pareiškėjai paaiškino, kad yra statutiniai pareigūnai Tarnyboje, tačiau pareiškėjams, kaip vidaus reikalų sistemos pareigūnams, niekada nebuvo išduotos priklausančios tarnybinės uniformos arba atskiros jų dalys. Visą tarnybos laikotarpį pareiškėjai buvo priversti tarnyboje dėvėti nuosavus drabužius ir avalynę. Prašydami išmokėti dėl to atsiradusią žalą bei apskaičiuoti ir išmokėti jiems kompensacijas už 2015 metais neišduotas tarnybines uniformas arba jų atskiras dalis, pareiškėjai kreipėsi į atsakovą, tačiau jis atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymus, motyvuodamas tuo, kad nėra nustatytos civilinės atsakomybės sąlygos pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį, o apskaičiuoti ir išmokėti kompensaciją už 2015 metais neišduotą tarnybinę uniformą apskritai nėra pagrindo. Pareiškėjai su tokia atsakovo pozicija nesutiko ir vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo (toliau – ir Statutas) 46 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo (toliau – ir Tarnybos įstatymas) 21 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 748 „Dėl pareigūnų tarnybinių uniformų ir skiriamųjų ženklų pavyzdžių patvirtinimo“ (toliau – ir Nutarimas dėl uniformų pavyzdžių patvirtinimo) bei Tarnybos direktoriaus 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 94V patvirtintomis Tarnybos pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo taisyklėmis ir normomis teigė, jog atsakovui nuo 2005 m. sausio 1 d. atsirado pareiga aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis pagal patvirtintas normas.

3. Tarnybai šios pareigos neįvykdžius, pareigūnų turėti nuostoliai dėl uniformos neišdavimo laiku turėtų būti kompensuojami taikant žalos atlyginimo institutą. Pareiškėjų nuostoliai – pareiškėjų turėtos tiesioginės išlaidos, kurias jie patyrė, įsigydami drabužius skirtus dėvėti darbe, o šią žalą (tiesioginius nuostolius) pareiškėjai patyrė dėl atsakovo neteisėto neveikimo – įstatyme nustatytos pareigos nevykdymo. Pareiškėjų įsitikinimu, 30 proc. (nuo uniformos vertės) kompensacijos dydis atitinka teisės aktų nuostatas bei plėtojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

4. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas paaiškino, kad Tarnybos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta norma įpareigojo Tarnybos pareigūnus dėvėti policijos pareigūnų uniformas su skiriamaisiais ženklais tol, kol Vyriausybė ar jos įgaliota institucija patvirtins Tarnybos pareigūnų tarnybinę uniformą bei skiriamuosius ženklus. Tarnyba, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos departamento 2014 m. lapkričio 14 d. rašte išdėstytą siūlymą pakeisti Tarnybos patvirtintus teisės aktus, reglamentuojančius tarnybinės uniformos dėvėjimą, ir patvirtinti finansinę normą, pagal kurią pareigūnai būtų aprūpinami tarnybine uniforma, 2015 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. V-66 „Dėl Tarnybos pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo, apskaitos ir finansinių normų nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir 2015 m. kovo 10 d. įsakymas Nr. V-66) patvirtino Tarnybos pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo, apskaitos ir finansinių normų nustatymo tvarkos aprašą, Tarnybos pareigūnų pirminio aprengimo tarnybine uniforma finansines normas ir pareigūnų perrengimo tarnybine uniforma skaičiuotinas metines finansines normas ir pripažino netekusiu galios Tarnybos įsakymą Nr. 94V su visais pakeitimais ir papildymais.

6. Atsakovo teigimu, Tarnybos įstatyme nėra imperatyviųjų nuostatų, įpareigojančių Tarnybos pareigūnus tarnybos metu, vykdant tarnybines pareigas, dėvėti tarnybinę uniformą. Tarnybos pareigūnai faktiškai nedėvėjo policijos pareigūnų uniformos su skiriamaisiais ženklais nuo Mokesčių policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos įsteigimo 1997 m. vasario 4 d. iki 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 94V priėmimo. Teisės aktai nenustato kompensacijų mokėjimo vidaus tarnybos sistemos pareigūnams. Dėl pareiškėjų skunde cituotų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų atsakovas pažymėjo, kad šiose administracinėse bylose pareiškėjai buvo policijos pareigūnai, kurie pagal vykdomų funkcijų specifiką privalėjo tarnybos metu dėvėti tarnybinę uniformą. Be to, šių pareigūnų aprūpinimą tarnybine uniforma nustato imperatyviosios teisės normos. Todėl pareiškėjų skunde nurodytose administracinėse bylose bei kitose administracinėse bylose pateikti išaiškinimai neturėtų būti taikomi šioje byloje, nes ginčo dalykas savo turiniu, faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis skiriasi.

7. Tarnybos įstatymas nėra įstatymus įgyvendinantis teisės aktas ar žemesnę juridinę galią nei Statutas turintis teisės aktas. Atsakovo teigimu, jis veikė pagal Tarnybos pareigūnų veiklą reglamentuojančius teisės aktus, o pareiškėjai nepateikė nei vieno objektyvaus įrodymo, pagrindžiančio atsakovo neteisėtą veikimą arba neveikimą ir dėl tokio veikimo (neveikimo) patirtą žalą. Žalos skaičiavimas nuo 2005 metų tomis pačiomis kainomis, kurios preliminariai nurodytos 2015 m. kovo 10 d. įsakyme Nr. V-66, yra neteisingas ir neadekvatus, turėtų būti taikoma CK nuostata, pagal kurią žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, jeigu įstatymai ar prievolės esmė nereikalauja taikyti kainų, buvusių žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo dieną.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 12 d. sprendimu skundą tenkino iš dalies, t. y. skundo dalį dėl pareiškėjų J. M., Š. M., J. S., T. Š., R. J., N. V., S. E., R. Z., S. K., M. S., L. S., I. A., E. K., E. K., S. Č., A. N., N. A., Ž. K., M. K. ir A. M. tenkino visiškai ir priteisė iš Tarnybos pareiškėjams: J. M. 1 088,91 Eur dėl nuo 2007 iki 2014 metų ir 190,75 Eur dėl 2015 metais neišduotos tarnybinės uniformos, Š. M. 1 450,38 Eur dėl nuo 2005 iki 2014 metų ir 96,96 Eur dėl 2015 metais neišduotos tarnybinės uniformos, J. B. 1 401,17 Eur dėl nuo 2005 iki 2014 metų ir 96,96 Eur dėl 2015 metais neišduotos tarnybinės uniformos, S. E. 1 450,38 Eur dėl nuo 2005 iki 2014 metų ir 96,96 Eur dėl 2015 metais neišduotos tarnybinės uniformos, R. V. 419,02 Eur dėl nuo 2012 iki 2014 metų ir 277,94 Eur dėl 2015 metais neišduotos tarnybinės uniformos, S. K. 1 450,38 Eur dėl nuo 2005 iki 2014 metų ir 96,96 Eur dėl 2015 metais neišduotos tarnybinės uniformos, M. S. 1 088,96 Eur dėl nuo 2007 iki 2014 metų ir 190,75 Eur dėl 2015 metais neišduotos tarnybinės uniformos, L. S. 1 401,17 Eur dėl nuo 2005 iki 2014 metų ir 96,96 Eur dėl 2015 metais neišduotos tarnybinės uniformos, I. A. 1 401,17 Eur dėl nuo 2005 iki 2014 metų ir 96,96 Eur dėl 2015 metais neišduotos tarnybinės uniformos, E. K. 419,02 Eur dėl nuo 2012 iki 2014 metų ir 277,94 Eur dėl 2015 metais neišduotos tarnybinės uniformos, E. K. 384,79 Eur dėl nuo 2013 iki 2014 metų ir 81,56 Eur dėl 2015 metais neišduotos tarnybinės uniformos, S. Č. 1 450,38 Eur dėl nuo 2005 iki 2014 metų ir 96,96 Eur dėl 2015 metais neišduotos tarnybinės uniformos, A. N. 433,77 Eur dėl nuo 2012 iki 2014 metų ir 273,99 Eur dėl 2015 metais neišduotos tarnybinės uniformos, M. K. 433,77 Eur dėl nuo 2012 iki 2014 metų ir 273,99 Eur dėl 2015 metais neišduotos tarnybinės uniformos turtinės žalos atlyginimą; kitą skundo dalį dėl pareiškėjų T. Š., R. J., N. V., N. A., Ž. K. ir A. M. reikalavimų atmetė.

9. Teismas konstatavo, kad byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos, kurią Tarnybos pareigūnai teigia patyrę darbe nešiodami savo drabužius, kadangi Tarnyba, pareiškėjų teigimu, nevykdė įstatyme įtvirtintos pareigos aprūpinti pareiškėjus tarnybine uniforma.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjai J. M., Š. M., J. S., T. Š., R. J., N. V., R. Z., S. K., L. S., I. A., E. K., E. K., A. N., Ž. K., M. K. ir A. M. 2014 m. rugsėjo 22 d., o pareiškėjai J. M., Š. M., J. S., T. Š., R. J., N. V., S. E., R. Z., S. K., M. S., L. S., I. A., E. K., E. K., S. Č., A. N., N. A., Ž. K., M. K. ir A. M. taip pat ir 2015 m. gegužės 22 d. kreipėsi su prašymais „Dėl žalos atlyginimo už tarnybos metu dėvimos nuosavos aprangos nusidėvėjimą ir kompensacijos už neišduotą tarnybinę uniformą išmokėjimo“ į Tarnybos direktorių, prašydami apskaičiuoti ir išmokėti žalą ir kompensaciją dėl neišduotų tarnybinių uniformų. Atsakydamas į pareiškėjų prašymus, Tarnybos direktorius 2015 m. gegužės 21 d. priėmė identiškus kiekvienam pareiškėjui, t. y. J. M., Š. M., J. S., T. Š., R. J., N. V., S. E., R. Z., S. K., M. S., L. S., I. A., E. K., E. K., S. Č., A. N., N. A., Ž. K., M. K. ir A. M. sprendimus „Dėl žalos atlyginimo už tarnybos metu dėvimos nuosavos aprangos nusidėvėjimą ir kompensacijos už neišduotą tarnybinę uniformą išmokėjimo“, kuriuose nurodė, kad neturi teisinio pagrindo tenkinti pateiktų pareiškėjų prašymų.

11. Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais, kad įstatymų leidėjas ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras akivaizdžiai patvirtino, jog Tarnybos pareigūnams turi būti suteikiamos tarnybinės uniformos, taip pat, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjai pateikė kriterijus dėl žalos apskaičiavimo dydžio, pagrindė žalos dydį ir jo apskaičiavimą, todėl, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo vertinimu, šioje situacijoje teigti, kad neįrodytas realiai patirtos žalos faktas, nėra pagrindo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad dėl to, jog pareiškėjams nebuvo išduotos tarnybinės uniformos, jie, tarnyboje nešiodami savo drabužius, patyrė nuostolių dėl jų nusidėvėjimo. Tai akivaizdus faktas, kuris, remiantis protingumo kriterijumi, neprivalo būti plačiau įrodinėjamas, ir tokia nuostolių rūšis yra pareiškėjų turėtos tiesioginės išlaidos, kurias jie patyrė įsigydami savo drabužius dėvėti darbe, nors įstatymų leidėjas, Vyriausybė, vidaus reikalų ministras savo teisės aktais, Tarnybos vadovybė savo veiksmais sukūrė pareiškėjams akivaizdų teisėtą lūkestį, kad uniformos pareiškėjams bus suteikiamos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad pareiškėjai šiuos tiesioginius nuostolius patyrė dėl atsakovo neteisėto neveikimo – įstatyme nustatytos pareigos nevykdymo.

12. Teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog pareiškėjai būtų atsisakę uniformos, taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjai tarnybos metu nedėvėjo tarnybinės uniformos, ar dėvėjo netinkamą tarnybinę uniformą, todėl, vadovaudamasis protingumo, teisingumo principais, preziumavo, kad pareiškėjai patyrė turtinę žalą, turėdami savo lėšomis įsigyti aprangą ir avalynę, kurias jie dėvėjo vietoj jiems neišduotų naujų tarnybinės uniformos dalių.

13. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad prašomas priteisti žalos atlyginimas nepriklauso pareiškėjams T. Š., R. J., N. V., N. A., Ž. K. ir A. M., nes jų pareigybės ne viešo pobūdžio ir einant tokias pareigas dėvimi civiliai rūbai, ir tuo pačiu pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju iš teismui pateiktų pareigybės aprašymų nustatyta, kad šie pareiškėjai neprivalėjo dėvėti tarnybos metu specialios aprangos, jos nedėvėjo visi Tarnybos pirminės ir vidurinės grandies pareigūnai, uniformos niekada nebuvo išduodamos, todėl nagrinėjamo ginčo atveju neįrodytas realiai patirtos žalos faktas. Nenustačius pastarosios aplinkybės, kaip vienos iš būtinųjų žalos atlyginimo sąlygų sudedamųjų elementų, teismo vertinimu, nėra pagrindo pareiškėjams T. Š., R. J., N. V., N. A., Ž. K. ir A. M. priteisti reikalaujamą žalos atlyginimą.

14. Teismas pabrėžė, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo ir kompensacijų išmokėjimo vidaus tarnybos pareigūnams turėtų būti atsižvelgiama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką, taikant patirtos žalos dydžio apskaičiavimo metodą – pareiškėjams šios kategorijos bylose priteistinas 30 proc. nuo bendros neišduotų tarnybinės uniformos dalių sumos žalos atlyginimas (2015 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-397-520/2015). Teismas vadovavosi pareiškėjų pateiktomis pažymomis ir jose nurodytais apskaičiavimais, nes atsakovas jų neginčijo nei atsiliepime, nei teismo posėdžio metu. Teismas pareiškėjams priteisė pažymose nurodytas sumas kaip žalos atlyginimą.

15. Teismas, pasisakydamas dėl senaties termino, nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio bylose yra pažymėjęs, jog pareigos išduoti tarnybinę uniformą ar jos dalis nevykdymas yra tęstinis pažeidimas, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, todėl ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 str.), todėl atsakovo neteisėti veiksmai, neišduodant tarnybinių uniformų dalių, tęsėsi iki tos dienos, kurią pareiškėjas kreipėsi į teismą (2011 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinė byla Nr. A492-3379/2011; 2013 m. rugsėjo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1647/2013; 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1695/2013; išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014). Atsižvelgdamas į šią praktiką, teismas konstatavo, kad pareiškėjai į teismą kreipėsi nepraleidę trejų metų ieškinio senaties termino, todėl jų reikalavimai dėl žalos atlyginimo trejų metų terminu nėra ribojami ir jiems priteistina visa teismo apskaičiuota nuostolių suma.

16. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju Tarnyba teismui nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jų sudėtingą finansinę padėtį ar kitas reikšmingas aplinkybes, dėl kurių sprendimo vykdymas turėtų būti atidėtas, šį prašymą atmetė.

III. 17. Pareiškėjai J. M., Š. M., J. S., T. Š., R. J., N. V., S. E., R. Z., S. K., M. S., L. S., I. A., E. K., E. K., S. Č., A. N., N. A., Ž. K., M. K. ir A. M. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. sprendimą ir pareiškėjų skundą tenkinti visiškai; priteisti iš atsakovo Tarnybos pareiškėjams 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Teismo sprendimas dėl pareiškėjų T. Š., R. J., N. V., N. A., Ž. K. ir A. M. yra formalus, nepagrįstas, nemotyvuotas, priimtas neįsigilinus į bylos esmę, prieštaraujantis faktinėms bylos aplinkybėms. Teismas visiškai nepagrįstai nutarė, kad Tarnybai neatsirado pareiga aprūpinti dalį pareiškėjų uniformomis pagal patvirtintas normas, kadangi dėl savo atliekamų neviešo pobūdžio funkcijų jie neprivalo dėvėti uniformą atliekant savo tiesiogines funkcijas. Tokia teismo išvada prieštarauja Statutui ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotai praktikai šios kategorijos bylose. Sprendžiant ginčus dėl pareigūnų aprūpinimo tarnybine uniforma reikšmingu aspektu yra laikoma ne pareigūno tarnybos specifika (privalo jis nešioti tarnybinę uniformą ar ne), bet pats faktas, kad jam nebuvo suteikta socialinė garantija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3379/2011). Iš to darytina išvada, kad valstybė privalo aprūpinti vidaus tarnybos pareigūnus tarnybinėmis uniformomis nepriklausomai nuo to, ar jie pagal tarnybos pobūdį privalo kasdien dėvėti tarnybinę uniformą, ar jų tarnybinė veikla atvirkščiai yra neviešo pobūdžio. Teismo nurodyta pareiškėjų tarnybos specifika, kad pareiškėjai dirba kriminalinės žvalgybos pareigūnais, todėl tarnyboje nenešioja uniformos, dėvi civilinius drabužius, nėra ta aplinkybė, dėl kurios pareiškėjai turėtų mažiau socialinių garantijų negu kiti statutiniai pareigūnai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. sausio 31 d. nutarimas Nr. 62 „Dėl piniginės kompensacijos mokėjimo Vidaus reikalų ministerijos sistemos pareigūnams“, galiojęs iki 2011 m. birželio 12 d., numatė, kad kai kuriems Vidaus reikalų ministerijos sistemos pareigūnams, atsižvelgiant į jų darbo specifiką, vietoj uniformos gali būti mokama iki 80 proc. uniformos vertės kompensacija.

17.2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi nuoseklios pozicijos, kad visi statutiniai pareigūnai, o ne viešąsias funkcijas atliekantys pareigūnai, turi teisę būti aprūpinti tarnybine uniforma arba reikalauti, kad būtų atlyginti jų nuostoliai (sumokėta kompensacija). Tarnybos direktorius iki šios dienos nėra priėmęs įsakymo, kuriuo būtų nustatyta kompensacijų išmokėjimo už neišduotą tarnybinę uniformą tvarka. Bet ši aplinkybė nereiškia, kad tokiu būdu yra užkertamas kelias kompensacijoms už neišduotas tarnybines uniformas pareigūnams išmokėti, kadangi aprūpinimas tarnybine uniforma ar atitinkamo dydžio kompensacija vietoj jos yra įstatymu nustatyta garantija, kuri negali būti paneigiama lėšų trūkumu ar teisės aktų nebuvimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. kovo 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-397-520/2015 nusprendė, kad taikant patirtos žalos dydžio apskaičiavimo metodą – pareiškėjams šios kategorijos bylose priteistinas 30 proc. nuo bendros neišduotų tarnybinės uniformos dalių sumos žalos atlyginimas.

17.3. CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato ieškovui (pareiškėjui) teisę kartu su materialiuoju reikalavimu dėl skolos priteisimo kreiptis į teismą su reikalavimu dėl procesinių palūkanų priteisimo. Nepaisant to, kad reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo nebuvo teiktas iškeliant bylą administraciniame teisme, šis pareiškėjų reikalavimas yra tenkintinas, kadangi jis nėra materialaus pobūdžio, todėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatos neapriboja šalių teisės teikti procesinio pobūdžio reikalavimo apeliacinės instancijos teisme. Be to, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti yra dvi būtinosios pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas ir pareiškėjų raštu pareikštas reikalavimas priteisti palūkanas.

18. Atsakovas Tarnyba apeliaciniame skunde prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti; tenkinti Tarnybos apeliacinį skundą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti; nenagrinėti pareiškėjų reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Teismas, iš naujo nagrinėdamas šią bylą, neįvertino labai svarbių šiai bylai išnagrinėti teisinių aplinkybių. Statuto normos yra lex generalis (bendrasis įstatymas) pobūdžio, o paminėtos Tarnybos įstatymo (2002 m. redakcija) 21 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies lex specialis (specialusis įstatymas) nuostatos buvo pereinamojo pobūdžio, skirtos tik tam tikram Tarnybos įstatymo įsigaliojimo periodui, kol iki pertvarkymo nebuvo patvirtinta nei Tarnybos pareigūnų tarnybinė uniforma, nei jos skiriamieji ženklai. Šias Tarnybos įstatymo normas teismas privalėjo aiškinti vadovaudamasis ne tik lingvistiniu, bet ir sisteminiu bei teleologiniu metodu, atsižvelgdamas į kitas Tarnybos įstatymo normas ir įstatymo leidėjo intencijas. Aiškinant Tarnybos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatą pagal įstatymo leidėjo intenciją, jos galiojimas turėjo baigtis 2004 m. birželio 14 d., kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 748 ,.Dėl pareigūnų tarnybinių uniformų ir skiriamųjų ženklų pavyzdžių patvirtinimo“. Pareiškėjai prašo žalą atlyginti pradedant nuo 2005 metų, todėl šiam ginčui Tarnybos įstatymo 21 straipsnio 1 ir 4 dalys negalėjo būti taikomos.

18.2. Teismas neįvertino, kad Tarnybos pareigūnų aprūpinimo uniforma pareigą įtvirtina specialioji teisės norma, esanti Tarnybos įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje, kurioje nustatyta, kad vykdydamas tarnybines pareigas, Tarnybos pareigūnas privalo prisistatyti ir pateikti pažymėjimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. gruodžio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1849-492/2015 nurodė, kad Tarnybos įstatymo 12 straipsnio 3 dalis pareigūnų statuso nesieja su uniformos dėvėjimu, Tarnybos pirminės ir vidurinės grandies pareigūnams tarnybinės uniformos funkcijoms vykdyti nebuvo būtinos, niekada nebuvo išduodamos. Atsižvelgiant į teismo praktiką ir specialųjį teisinį kitų statutinių įstaigų ir Tarnybos teisinį reguliavimą, matyti, kad tarnybinės uniformos dėvėjimas (ir darbdavio poreikis ją išduoti) priklauso ne tik nuo pareigūno statuso, bet ir nuo jam priskirtų konkrečių funkcijų specifikos, kas nulemia aprūpinimo uniformomis privalomumą, ar atvirkščiai – neprivalomą pobūdį. Taigi skirtingai nuo kitų statutinių institucijų, specialiuosiuose teisės aktuose pareigūnams nustatyto privalomumo dėvėti tarnybinę uniformą tarnybos metu Tarnybos įstatyme tokio imperatyvo nėra. Teismas, pripažindamas, kad Tarnybos pareiga aprūpinti pareiškėjus uniformomis kyla iš Statuto (bendrosios teisės normos) reguliavimo (taikomo visoms vidaus reikalų statutinėms įstaigoms) ir ginčo laikotarpiu nebegaliojančios Tarnybos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies normos, ir kartu nevertindamas Tarnybos įstatymo 12 straipsnio 3 dalies normos, apibrėžiančios specialųjį Tarnybos pareigūno statusą (kaip specialiosios normos), nesilaikė konstitucinio teisinės valstybės principo aiškinimo ir specialiosios normos pirmumo prieš bendrąją normą taisyklę. Teismas, nurodydamas, kad Tarnybos pareigą aprūpinti uniformomis lemia ir vėlesni Statuto normų pasikeitimai, ignoravo kitą teisės teorijos taisyklę, kuri skelbia, kad vėlesnė bendroji norma nepanaikina ankstesnės specialiosios normos, išskyrus tame pačiame įstatyme nustatytus atvejus.

18.3. Teismas nepagrindė, kad Tarnybai įstatymuose buvo imperatyviai nustatyta pareiga aprūpinti pareiškėjus uniformomis ir dėl to yra konstatuotas neteisėtas Tarnybos neveikimas. Nenustačius neteisėto neveikimo, negali kilti ir deliktinė civilinė Tarnybos atsakomybė.

18.4. Teismas, priimdamas sprendimą, nevertino, ar iš viso šioje byloje galima konstatuoti, kad žala pareiškėjams realiai kilo, ir neišsiaiškino, ar pareiškėjų pateikti skaičiavimai yra realūs ir pagrindžia pareiškėjų patirtą žalą ir jos dydį. Tarnyba nurodė, kad su pareiškėjų pažymose pateiktais skaičiavimais nesutinka, jie yra nepagrįsti (arba grįsti tik prielaidomis), taikomas skaičiavimo metodas ydingas, todėl kiekvienam pareiškėjui nustatyta žalos suma nepagrįsta. Tarnyba atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodė, kad pareiškėjai, atlikdami skaičiavimus šioje byloje, žalos, patirtos 2005–2015 metais, dydį grindžia 2015 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. V-66 patvirtintomis preliminariomis Tarnybos pareigūnų pirminio aprengimo tarnybine uniforma finansinėmis normomis, nors jos iki 2015 metų dar negaliojo. Tarnyba, vykdydama teismo įpareigojimą, 2017 m. lapkričio 24 d. rašte Nr. 25/8-3-18699 ir Tarnybos atstovas 2018 m. balandžio 12 d. teismo posėdyje pažymėjo, kad pareiškėjų nurodomu laikotarpiu nuo 2005 iki 2015 metų nesant patvirtintos Tarnybos pareigūno uniformoms skaičiuotinos normos per metus, Tarnybai neatliekant viešojo pirkimo ir nenustačius uniformos kainos, buvo neaiški ir Tarnybos pareigūnų uniformos ir jos sudedamųjų dalių vertė, todėl negalėjo būti nustatyta ir pareiškėjų iki 2015 m. kovo 10 d. patirta žala. Kita vertus, jokių skundų dėl asmeninių drabužių, dėvimų Tarnyboje, amortizacijos, patirtų nuostolių egzistavimo ir jų dydžio pareiškėjai taip pat šioje byloje objektyviai nepagrindė. Pareiškėjo pareiga įrodymais pagrįsti reikalaujamą atlyginti žalą neturėtų būti perkeliama atsakovui.

18.5. Teismas sprendime nevertino ir kitų pareiškėjų žalai priteisti būtinųjų sąlygų šioje byloje egzistavimo: priežastinio ryšio, kurio egzistavimą privalėjo įrodyti pareiškėjai, ir Tarnybos kaltės kaip civilinės atsakomybės sąlygos.

18.6. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. lapkričio 6 d. nutartimi grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo nurodė, kad nagrinėjamos bylos ir administracinės bylos Nr. A-1849-492/2015 aplinkybės nėra analogiškos. Tarnybos nuomone, šios bylos faktinės aplinkybės ir administracinės bylos Nr. A-1849-492/2015 aplinkybės yra labai panašios, o Tarnybos santykiams su pareigūnais dėl jų aprūpinimo uniformomis reguliuoti taikoma ta pati teisė – įstatymų normos (Statuto ir Tarnybos įstatymo normos, reguliuojančios pareigūno statusą ir aprūpinimą uniformomis) nesikeitė iš esmės. Nuo 2015 metų pasikeitė ar buvo priimti nauji įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai, nustatantys proceso teisės normas, įgyvendinančiąsias įstatymų normas (Vyriausybė 2015 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 954 pripažino netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimą Nr. 748 „Dėl pareigūnų tarnybinių uniformų ir skiriamųjų ženklų pavyzdžių patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais, o Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2016 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 1V-245 patvirtino Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinių uniformų ir skiriamųjų ženklų bei kursantų uniformų ir skiriamųjų ženklų pavyzdžių aprašymą), tačiau toks pasikeitimas nelemia esminio taikomos teisės pasikeitimo, būtinybės nukrypti nuo vienodos teismų praktikos formavimo. Atsakovo nuomone, grąžinus nagrinėti iš naujo bylą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nepriėmė galutinio sprendimo šioje byloje.

18.7. Teismas nepagrįstai atmetė Tarnybos prašymą teismo sprendimo vykdymą atidėti kitiems biudžetiniams metams. Tarnybos patvirtintuose 2018 metų asignavimuose nenumatytos (neskirtos) lėšos žalai pareiškėjams atlyginti, todėl sprendimui įsiteisėjus jo įvykdyti nedelsiant Tarnyba negalės.

18.8. Teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjai T. Š., R. J., N. V., N. A., Ž. K. ir A. M. neprivalėjo dėvėti tarnybos metu specialios aprangos, jos nedėvėjo visi Tarnybos pirminės ir vidurinės grandies pareigūnai, uniformos niekada nebuvo išduodamos, todėl nagrinėjamo ginčo atveju neįrodytas realiai patirtos žalos faktas.

18.9. Pareiškėjų reikalavimas dėl procesinių palūkanų yra naujas, jis nebuvo pareikštas teisme nagrinėjant šią bylą pirmąja instancija, todėl vadovaujantis ABTĮ 134 straipsnio 6 dalimi yra laikytinas bylos ribų išplėtimu ir nenagrinėtinas apeliacinėje instancijoje.

19. Pareiškėjai atsiliepime į atsakovo Tarnybos apeliacinį skundą prašo atmesti Tarnybos apeliacinį skundą, o pareiškėjų apeliacinį skundą tenkinti.

20. Pareiškėjai nurodo, kad teismas, nagrinėdamas bylą, buvo saistomas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1099-1062/2017 pateiktų išaiškinimų. Atsakovo motyvai dėl to, kad žalos atlyginimas pareiškėjams nepriklauso, peržengia administracinės bylos nagrinėjimo ribas, kurias nustatė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Todėl, tam, kad pareiškėjams galima būtų atlyginti patirtą žalą (nuostolius), reikėjo tik nustatyti jų dydį, ką teismas skundžiamu sprendimu ir padarė. Nuostolių dydžio įrodinėjimo požiūriu yra didelė tikimybė, kad pareiškėjų patirtos išlaidos buvo ne mažesnės, negu tarnybinės uniformos vertė. Į bylą pateikti tikslius duomenis yra sudėtinga dėl objektyvių priežasčių – praėjo didelis laiko tarpas, dėl to gali būti neišlikę daiktų įsigijimą patvirtinantys įrodymai, be to, pareiškėjai, turėdami teisėtus lūkesčius gauti įstatyme numatytas garantijas, galėjo tokių įrodymų ir apskritai nerinkti. Kita vertus, toks įrodinėjimas nepagrįstai užtęstų ir apsunkintų bylos procesą, ir bet kokiu atveju pareiškėjams galėtų būti atlygintos tik išlaidos, neviršijančios neišduotos tarnybinės uniformos vertės. Vadovaujantis galiojančiais teisės aktais bei suformuota praktika, iš atsakovo pareiškėjams priteistinas žalos atlyginimas lygus 30 proc. neišduotų uniformų ir jų atskirų dalių vertės. Tačiau pareiškėjai neturi galimybės nustatyti tikslaus padarytos žalos dydžio, kadangi nėra žinoma tarnybinės uniformos vertė, kuri per ilgą laiko tarpą galėjo keistis, o tarnybinės uniformos finansinės normos buvo patvirtintos tik 2015 m. kovo 10 d. Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. V-66.

21. Nagrinėdamas administracines bylas dėl žalos, atsiradusios dėl laiku neišduotos tarnybinės uniformos ar jos atskirų dalių, atlyginimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad savo praktikoje laikosi pozicijos, jog pareiškėjams turėtų būti kompensuojama suma už tas tarnybinės uniformos dalis, kurios yra patvirtintos paties atsakovo pateiktais įrodymais (2015 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-397-520/2015). 2015 m. gegužės 6 d. prašymais atsakovo Tarnybos buvo prašoma, be kita ko, apskaičiuoti pareiškėjų patirtos žalos dydį, tačiau ir šie prašymai buvo nepagrįstai atmesti. Vykdydama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartį, Tarnybos profesinė sąjunga padavė Tarnybos direktoriui raštą „Dėl dokumentų pateikimo“ Nr. S-11, kuriuo buvo prašoma pateikti pažymas apie tai, kokios tarnybinės uniformos dalys nebuvo išduotos pareiškėjams ir kokia yra neišduotų uniformos dalių vertė. Tarnybos direktorius 2015 m. birželio 19 d. raštu „Dėl dokumentų pateikimo“ Nr. 25/17-8-11581 atsisakė tenkinti Tarnybos profesinės sąjungos 2015 m. birželio 4 d. prašymą, motyvuodamas tai tuo, kad neturi tam nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Dėl šios priežasties Tarnybos profesinė sąjunga buvo priversta pati apskaičiuoti, kokios pareiškėjams tarnybinės uniformos dalys nebuvo išduotos, kokia yra jų vertė ir jos pagrindu apskaičiuoti žalos atlyginimai ir kompensacijos pagal Tarnybos direktoriaus 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 94V ir 2015 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. V-66 patvirtintas normas.

22. Nepaisant to, kad reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo nebuvo teiktas iškeliant bylą administraciniame teisme, šis pareiškėjų reikalavimas yra tenkintinas, kadangi jis nėra materialaus pobūdžio, todėl ABTĮ nuostatos neapriboja šalių teisės teikti procesinio pobūdžio reikalavimo apeliacinės instancijos teisme, kuris nebuvo teikiamas pirmosios instancijos teisme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis ABTĮ (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) normomis, įsigaliojusiomis nuo 2016 m. liepos 1 d. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.). Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme taip pat buvo nagrinėjama vadovaujantis nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojusio ABTĮ nuostatomis, nes Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutartimi buvo panaikintas pirmiau priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir byla perduota nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 str. 2 d.).

24. Nagrinėjamoje byloje ginčo dalykas yra pareiškėjų (Tarnybos statutinių pareigūnų) teisė į turtinės žalos atlyginimą dėl pareiškėjams nuo 2005 iki 2015 metų neišduotos tarnybinės uniformos.

25. Byloje esantys duomenys patvirtina ir atsakovas neginčija fakto, kad pareiškėjams tarnybinės uniformos nebuvo išduotos. Tarnyba pareiškėjams į jų raštiškus prašymus išduoti tarnybinę uniformą, gautus 2014 m. rugsėjo 22 d. – 2014 m. spalio 1 d., 2014 m. spalio 2 d. raštu Nr. 25/17-1-3012 atsakė, kad 2014 metais neturi galimybės išduoti tarnybinės uniformos, nes tam tikslui Tarnybai nebuvo skirti valstybės biudžeto asignavimai. Pareiškėjai su prašymais dėl atlyginimo už tarnybos metu dėvimos nuosavos aprangos nusidėvėjimą ir kompensacijos už neišduotą tarnybinę uniformą 2015 m. balandžio 27 d. – 2015 m. gegužės 22 d. kreipėsi į Tarnybą, prašydami apskaičiuoti ir išmokėti žalos dėl Tarnyboje dėvėtos nuosavos aprangos atlyginimą už 2015 metais neišduotą tarnybinę uniformą. Tarnyba 2015 m. gegužės 21 d. raštais atsakė, kad tai padaryti neturi teisinio pagrindo, nes Tarnybos pareigūnų veiklą reglamentuojančiame specialiajame įstatyme nėra imperatyviųjų nuostatų, įpareigojančių Tarnybos pareigūnus tarnybos metu, vykdant tarnybines pareigas, dėvėti tarnybinę uniformą.

26. Pareiškėjai skundo reikalavimus kiekvienam iš jų priteisti turtinės žalos atlyginimą grindė Statuto 46 straipsnio 1 dalies, Tarnybos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. 748, Tarnybos direktoriaus 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 94 normomis ir nurodė, kad atsakovas turėjo pareigą pareiškėjus aprūpinti tarnybinėmis uniformomis, užtikrinti jų socialinę garantiją – būti aprūpintais tarnybine uniforma ar atitinkamo dydžio kompensacija. Pareiškėjų teigimu, jie, nešiodami savo drabužius, patyrė nuostolių dėl jų nusidėvėjimo ir šie nuostoliai turi būti atlyginti.

27. Pirmosios instancijos teismas dalies pareiškėjų reikalavimus tenkino visiškai, o pareiškėjų T. Š., R. J., N. V., N. A., Ž. K. ir A. M. skundo reikalavimus atmetė, nustatęs, kad šie pareiškėjai vykdo ne viešo pobūdžio funkcijas, kurias einant dėvimi civiliniai rūbai.

28. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjų reikalavimus, rėmėsi šioje byloje priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutartimi (administracinė byla Nr. eA-1099-1062/2017), kuria buvo panaikintas byloje priimtas sprendimas, kuriuo visiškai buvo atmesti pareiškėjų skundo reikalavimai.

29. Vadovaujantis ABTĮ 148 straipsnio 2 dalimi, kai apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstyti teisės išaiškinimai yra privalomi pirmosios instancijos teismui.

30. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutartimi (administracinė byla Nr. eA-1099-1062/2017), vadovaujantis Statuto, įsigaliojusio 2003 m. gegužės 1 d., 46 straipsnio 1 dalimi, 46 straipsnio 2 dalimi (straipsnis keistas 2006 m. liepos 19 d. įstatymu Nr. X-804, įsigaliojo 2006 m. lapkričio 1 d.), Statuto 54 straipsniu, Tarnybos įstatymo 21 straipsnio 1, 4 dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 748 „Dėl pareigūnų tarnybinių uniformų ir skiriamųjų ženklų pavyzdžių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 954, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 1V-245 patvirtintu Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinių uniformų ir skiriamųjų ženklų bei kursantų uniformų ir skiriamųjų ženklų pavyzdžių aprašymu, Tarnybos direktoriaus 2015 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. V-66 patvirtintu Tarnybos pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo, apskaitos ir finansinių normų nustatymo tvarkos aprašu bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2007 m. vasario 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-180/2007; 2010 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1244/2010; 2011 m. kovo 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-2434/2011 ir kt.), akcentuojant, kad šiuo atveju Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. A-1849-492/2015 nelaikytina turinčia precedento galią, išaiškinta, jog Tarnybos statutinių pareigūnų aprūpinimas tarnybine uniforma ar atitinkamo dydžio kompensacijos vietoj jos išmokėjimas yra įstatymu nustatyta garantija, kuri negali būti keičiama ar ribojama žemesnės galios teisės aktais ir paneigiama lėšų trūkumu, nes įstatymas to nenustato, ir nurodyta, kad pareiškėjai pateikė kriterijus dėl žalos apskaičiavimo dydžio, atitinkamai pagrindė žalos dydį ir jo apskaičiavimą, todėl, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju teigti, kad neįrodytas realiai patirtos žalos faktas, nėra pagrindo.

31. Taigi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. lapkričio 6 d. nutartimi šioje byloje jau nustatė esminę teisiškai reikšmingą šiai bylai išspręsti aplinkybę – pareiškėjai tiesioginius nuostolius dėl to, kad jiems buvo neišduotos tarnybinės uniformos, patyrė dėl atsakovo neteisėto neveikimo – įstatyme nustatytos pareigos nevykdymo.

32. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus, konstatavo, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjai būtų atsisakę uniformos, taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjai tarnybos metu nedėvėjo tarnybinės uniformos ar dėvėjo netinkamą tarnybinę uniformą, todėl, vadovaudamasis protingumo, teisingumo principais, preziumavo, kad pareiškėjai J. M., Š. M., J. S., S. E., R. Z., S. K., M. S., L. S., I. A., E. K., E. K., S. Č., A. N. ir M. K. patyrė turtinę žalą, turėdami savo lėšomis įsigyti aprangą ir avalynę, kurias jie dėvėjo vietoj jiems neišduotų naujų tarnybinės uniformos dalių.

33. Įvertinus atsakovo apeliacinio skundo argumentus, matyti, kad atsakovas iš esmės nesutinka su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutartyje (administracinė byla Nr. eA-1099-1062/2017) išdėstytais teisės išaiškinimais ir remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracine byla Nr. A-1849-492/2015 nurodo, kad tarnybinės uniformos dėvėjimas (ir darbdavio poreikis ją išduoti) priklauso ne tik nuo pareigūno statuso, bet ir nuo jam priskirtų konkrečių funkcijų specifikos, kas nulemia aprūpinimo uniformomis privalomumą, ar atvirkščiai – neprivalomą pobūdį.

34. Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje byloje nagrinėjamas faktines ir teisines aplinkybes, neturi pagrindo konstatuoti, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. A-1849-492/2015 nagrinėjamai situacijai laikytina turinčia precedento galią, ir neturi būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais, kad įstatymų leidėjas ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras akivaizdžiai patvirtino, jog Tarnybos pareigūnams turi būti išduodamos tarnybinės uniformos, be to, aprūpinimas tarnybine uniforma ar atitinkamo dydžio kompensacijos vietoj jos išmokėjimas yra įstatymu nustatyta garantija, kuri negali būti keičiama ar ribojama žemesnės galios teisės aktais. Atsakovo argumentai, kad ne visi pareiškėjai privalo dėvėti uniformas atlikdami tam tikras tiesiogines funkcijas, nepaneigia iš įstatymų kylančios pareigos išduoti Tarnybos pareigūnams tarnybines uniformas. Atsakovas neargumentavo, kodėl, pavyzdžiui, Tarnybos pareigūnams, kuriems, atsižvelgiant į jų atliekamų funkcijų pobūdį, nereikia tarnybos metu dėvėti tarnybinę uniformą, neturi būti išduodamos išeiginės tarnybinės uniformos ir pan.

35. Nagrinėjamu atveju pagrįstai ir teisėtai konstatuota, kad yra visos būtinosios sąlygos taikyti nusistovėjusioje teismų praktikoje suformuotas taisykles, skirtas žalai, patirtai dėl laiku neišduotų tarnybinės uniformos dalių, atlyginti. Šio procesinio dokumento motyvuojamoje dalyje paminėtų teisės aktų, reglamentuojančių Tarnybos pareigūnų aprūpinimą uniformomis, nuostatos turi būti suprantamos kaip imperatyvas aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pati Tarnyba 2014 m. spalio 2 d. raštu Nr. 25/17-1-3012 pareiškėjams atsakydama, jog 2014 metais neturi galimybės išduoti tarnybinės uniformos, nes tam tikslui Tarnybai nebuvo skirti valstybės biudžeto asignavimai, neneigė, jog pareiškėjams šiuo atveju tarnybinės uniformos turėjo būti išduodamos, tik tai nepadaryta dėl finansinių resursų stokos.

36. Atsakovas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su skundžiamo teismo sprendimo dalimi, kuria pareiškėjams J. M., Š. M., J. S., S. E., R. Z., S. K., M. S., L. S., I. A., E. K., E. K., S. Č., A. N. ir M. K. priteistas turtinės žalos atlyginimas, nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą, nevertino, ar iš viso šioje byloje galima konstatuoti, jog žala pareiškėjams realiai kilo, ir neišsiaiškino, ar pareiškėjų pateikti skaičiavimai yra realūs ir pagrindžia pareiškėjų patirtą žalą ir jos dydį.

37. Kaip nurodyta anksčiau, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutartimi nustatyta, kad pareiškėjai pateikė kriterijus dėl žalos apskaičiavimo dydžio, pagrindė žalos dydį ir jo apskaičiavimą. Šią aplinkybę patvirtina pareiškėjų pateiktas patirtos žalos apskaičiavimas.

38. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pagrįstai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, taikant patirtos žalos dydžio apskaičiavimo metodą, kad pareiškėjams šios kategorijos bylose priteistinas 30 proc. nuo bendros neišduotų tarnybinės uniformos dalių sumos žalos atlyginimas (2015 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-397-520/2015), ir remdamasis pareiškėjų pateiktomis pažymomis ir jose nurodytais apskaičiavimais priteisė jose nurodytas sumas kaip žalos atlyginimą.

39. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tuomet jų dydį nustato teismas. Teisėjų kolegija, taikydama šią materialiosios teisės normą, nurodo, kad tais atvejais, kai akivaizdu, jog tam tikrų nuostolių patirta, tačiau nėra galimybės nustatyti tikslų jų dydį, nuostolius įvertina teismas kiek įmanoma tiksliau, atsižvelgdamas į bylos šalių pateiktus apskaičiavimus ir įrodymus, taip pat taikydamas teismų praktikoje suformuotus nuostolių dydžio apskaičiavimo kriterijus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-397-520/2015).

40. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014, nagrinėdama ginčą dėl tarnybinės uniformos dalių teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais neišdavimo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų pareigūnams, vertino, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 128 patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos 1 punkte įtvirtintas kompensacijos dydis (30 proc. nuo uniformos dalių vertės) laikytinas protingu ir adekvačiu pareiškėjų patirtiems nuostoliams dėl uniformų dalių neišdavimo. Toks pareiškėjų patirtos žalos dydžio apskaičiavimas taikytas ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtose administracinėse bylose dėl tarnybinės uniformos dalių neišdavimo laiku statutiniams pareigūnams, kuriose pripažinta, kad, pareigūnams nepateikus jokių duomenų apie realiai turėtas išlaidas rūbams ir avalynei įsigyti ar jiems taisyti, jų patirtų nuostolių dydis lygus minėtos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos tvarkos 1 punkte įtvirtintai kompensacijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1796/2013; 2013 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-1936/2013; 2013 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1648/2013; 2013 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1608/2013; 2013 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1647/2013 ir kt.).

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjų patirtos žalos dydžio apskaičiavimas atitinka nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kad pareiškėjams šios kategorijos bylose priteistinas 30 proc. nuo bendros neišduotų tarnybinės uniformos dalių sumos žalos atlyginimas.

42. Tarnyba su pareiškėjų pažymose pateiktais skaičiavimais nesutinka, be kita ko, pažymėdama, kad pareiškėjai, atlikdami skaičiavimus šioje byloje, žalos, patirtos 2005–2015 metais, dydį grindžia 2015 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. V-66 patvirtintomis Tarnybos pareigūnų pirminio aprengimo tarnybine uniforma finansinėmis normomis, nors jos iki 2015 metų dar negaliojo.

43. Bylos duomenimis nustatyta, kad, vykdydama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartį, Tarnybos profesinė sąjunga 2015 m. birželio 4 d. padavė Tarnybos direktoriui raštą „Dėl dokumentų pateikimo“ Nr. S-11, kuriuo buvo prašoma pateikti pažymas apie tai, kokios tarnybinės uniformos dalys nebuvo išduotos pareiškėjams ir kokia yra neišduotų uniformos dalių vertė. Tarnybos direktorius 2015 m. birželio 19 d. raštu Nr. 25/17-8-11581 „Dėl dokumentų pateikimo“ atsisakė tenkinti Tarnybos profesinės sąjungos 2015 m. birželio 4 d. prašymą, motyvuodamas tai tuo, kad neturi tam nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

44. Be to, nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 13 d. raštu kreipėsi į Tarnybą, prašydamas pateikti duomenis apie Tarnybos tarnybinės uniformos vertę, t. y. kiekvienam pareiškėjui priklausiusios išduoti, bet neišduotos tarnybinę uniformą sudarančių dalių kiekį ir kainas. Tarnyba 2017 m. lapkričio 24 d. raštu atsakė, kad tikslių duomenų dėl uniformos dalių kainos dėl objektyvių priežasčių neturi galimybės pateikti.

45. Spręsdama dėl pareiškėjams priteistos sumos dydžio, teisėjų kolegija pastebi, kad atsakovas Tarnyba, kritikuodamas pirmosios instancijos teismo nustatytą pareiškėjams atlygintinos žalos dydį, nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde nepateikia jokių konkrečių priteistinos žalos dydžio apskaičiavimų, susijusių su neišduotomis tarnybinės uniformos dalimis, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai žalos dydį apskaičiavo remdamasis pareiškėjų pateiktais skaičiavimais, o atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė pareiškėjams atlygintinos žalos dydį, atmestini.

46. Apeliacinį skundą taip pat padavė pareiškėjai, prašydami pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. sprendimą ir pareiškėjų skundą tenkinti visiškai; priteisti iš atsakovo Tarnybos pareiškėjams 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

47. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl pareiškėjų T. Š., R. J., N. V., N. A., Ž. K. ir A. M. yra nepagrįstas, o tai reiškia, jog pareiškėjai T. Š., R. J., N. V., N. A., Ž. K. ir A. M. nesutinka su teismo sprendimu, kuriuo konstatuota, kad Tarnybai neatsirado pareiga aprūpinti šių pareiškėjų uniformomis pagal patvirtintas normas, kadangi dėl savo atliekamų ne viešo pobūdžio funkcijų jie neprivalo dėvėti uniformų atlikdami savo tiesiogines funkcijas, ir atmesti jų skundo reikalavimai.

48. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjų T. Š., R. J., N. V., N. A., Ž. K. ir A. M. nurodytas aplinkybes, pirmiausia nurodo, kad pareiškėjai T. Š., R. J., N. V., Ž. K. ir A. M. 2014 m. rugsėjo 22 d. – 2014 m. spalio 1 d. kreipėsi į Tarnybą su raštiškais prašymais išduoti tarnybinę uniformą. Tarnyba pareiškėjams 2014 m. spalio 2 d. raštu Nr. 25/17-1-3012 atsakė, kad 2014 metais neturi galimybės išduoti tarnybinės uniformos, nes tam tikslui Tarnybai nebuvo skirti valstybės biudžeto asignavimai. Taigi Tarnyba neneigė, jog pareiškėjams T. Š., R. J., N. V., Ž. K. ir A. M., šiuo atveju tarnybinės uniformos turi būti išduodamos, tik tai nepadaryta dėl finansinių resursų stokos.

49. Pareiškėjai T. Š., R. J., N. V., N. A., Ž. K. ir A. M. su prašymais 2015 m. balandžio 27 d. – 2015 m. gegužės 22 d. kreipėsi į Tarnybą, prašydami apskaičiuoti ir išmokėti žalos dėl Tarnyboje dėvėtos nuosavos aprangos atlyginimą už 2015 metais neišduotą tarnybinę uniformą. Tarnyba priėmė identiškus kiekvienam pareiškėjui sprendimus, nurodydama, kad tai padaryti neturi teisinio pagrindo, t. y. priėmė tokius pat sprendimus, kaip ir kitiems pareiškėjams, kuriems yra priteistas žalos atlyginimas.

50. Tarnyba tik 2017 m. lapkričio 24 d. rašte pirmosios instancijos teismui išskyrė pareiškėjus T. Š., R. J., N. V., N. A., Ž. K. ir A. M. ir nurodė, kad vadovaujantis Tarnybos direktoriaus 2015 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. V-66 patvirtinto Tarnybos pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo, apskaitos ir finansinių normų nustatymo tvarkos aprašo 23 punktu Tarnybos pareigūnai, kurie atlieka ne viešo pobūdžio funkcijas, tarnybos metu dėvi ne tarnybinę uniformą, o civilinius drabužius.

51. Atsakovas Tarnyba, nurodydama, kad T. Š., R. J., N. V., N. A., Ž. K. ir A. M. pagrindinės funkcijos pagal pareigybės aprašymą – kriminalinės žvalgybos vykdymas, ir paminėdama tik kai kurias pareiškėjų atliekamas funkcijas, susiaurino paminėtų pareiškėjų atliekamų funkcijų sąrašą, nurodytą šių asmenų pareigybės aprašymuose, kita vertus, kaip minėta anksčiau, įstatymų leidėjas ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras yra patvirtinę, jog Tarnybos pareigūnams turi būti išduodamos tarnybinės uniformos, be to, aprūpinimas tarnybine uniforma ar atitinkamo dydžio kompensacijos vietoj jos išmokėjimas yra įstatymu nustatyta garantija, kuri negali būti keičiama ar ribojama žemesnės galios teisės aktais. Be to, atsakovo argumentai, kad, vadovaujantis Tarnybos direktoriaus 2015 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. V-66 patvirtinto Tarnybos pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo, apskaitos ir finansinių normų nustatymo tvarkos aprašo 23 punktu, Tarnybos pareigūnai, kurie atlieka ne viešo pobūdžio funkcijas, tarnybos metu nedėvi tarnybinių uniformų, nepaneigia atsakovo pareigos išduoti Tarnybos pareigūnams tarnybines uniformas.

52. Pareiškėjai T. Š., R. J., N. V., N. A., Ž. K. ir A. M. dėl to, kad jiems nebuvo išduotos tarnybinės uniformos, patyrė nuostolių, dėl to, jiems, kaip ir kitiems pareiškėjams, pagrindus žalos dydį ir jo apskaičiavimą, o atsakovui nepateikus jokių konkrečių priteistinos žalos dydžio apskaičiavimų, susijusių su neišduotomis tarnybinės uniformos dalimis, remiantis pareiškėjų pateiktomis pažymomis ir juose nurodytais paskaičiavimais, priteisiamos jose nurodytos sumos kaip žalos atlyginimas, t. y. tenkinami šių pareiškėjų apeliacinio skundo reikalavimai dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, pirmosios instancijos dalis, kuria atmesti šių pareiškėjų reikalavimai dėl turtinės žalos atlyginimo, panaikinama.

53. Nagrinėjamu atveju visi pareiškėjai apeliaciniame skunde suformulavo reikalavimą priteisti jiems iš atsakovo Tarnybos 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pažymėtina, kad pareiškėjai J. M., Š. M., J. S., S. E., R. Z., S. K., M. S., L. S., I. A., E. K., E. K., S. Č., A. N. ir M. K. apeliacinį skundą grindžia tik tuo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti pakeistas, priteisiant jiems procesines palūkanas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjai pirmosios instancijos teisme nebuvo pareiškę skundo reikalavimų dėl procesinių palūkanų priteisimo, o jų skundo reikalavimai dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo yra patenkinti visiškai.

54. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). ABTĮ 134 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštais reikalavimais.

55. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningam procesui užtikrinti, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., 2017 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4266-442/2017).

56. Pareiškėjai teigia, kad, nepaisant to, jog reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo nebuvo teiktas iškeliant bylą administraciniame teisme, kasacinio teismo praktika neapriboja šalių teisės teikti reikalavimą priteisti palūkanas vėliau.

57. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.37 straipsnio 2 dalį, yra konstatavęs, jog procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Šios palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007; 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-915/2018; 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-1075/2018). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. birželio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012 pažymėjo, kad kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį dėl procesinių palūkanų priteisimo jau po bylos, kurioje buvo sprendžiama ginčo esmė, išnagrinėjimo – pagrindinio reikalavimo patenkinimo.

58. Taigi tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad pareiškėjai (ieškovai) reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo turi reikšti pirmosios instancijos teismui kartu su pagrindiniu reikalavimu (arba užvesti naują bylą), o ne apeliacinės instancijos teismui.

59. Atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjai reikalavimo priteisti palūkanas skunde pirmosios instancijos teismui nebuvo pareiškę, o apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, vadovaudamasi ABTĮ 134 straipsnio 6 dalimi, teisėjų kolegija pareiškėjų reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo nenagrinėja ir pareiškėjų apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. sprendimo pakeitimo priteisiant iš atsakovo Tarnybos pareiškėjams 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo netenkina.

60. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atmetė Tarnybos prašymą teismo sprendimo vykdymą atidėti kitiems biudžetiniams metams, Tarnybai nepateikus jokių įrodymų, pagrindžiančių jos sudėtingą finansinę padėtį ar kitas reikšmingas aplinkybes, dėl kurių sprendimo vykdymas turėtų būti atidėtas. Tarnyba apeliaciniame skunde akcentuoja, kad patvirtintuose 2018 metų asignavimuose nenumatytos (neskirtos) lėšos žalai pareiškėjams atlyginti, todėl sprendimui įsiteisėjus jo įvykdyti nedelsiant negalės. Įvertinus išdėstytus argumentus bei pareiškėjams priteistos sumos dydį, tai, kad atsakovas nepagrindė jokiais įrodymais šio savo prašymo, teisėjų kolegijos nuomone, teismo sprendimo vykdymo šioje byloje nėra pagrindo atidėti (ABTĮ 85 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 str. 1 d.).

61. Dėl šioje byloje nustatytų bylos faktinių ir teisinių aplinkybių pareiškėjų T. Š., R. J., N. V., N. A., Ž. K. ir A. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, t. y. panaikinama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. sprendimo dalis, kuria atmesti šių pareiškėjų skundo reikalavimai, ir šių pareiškėjų skundo reikalavimai tenkinti, priteisiant jiems iš Tarnybos turtinės žalos atlyginimą, nurodytą skunde; kita teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista; pareiškėjų J. M., Š. M., J. S., S. E., R. Z., S. K., M. S., L. S., I. A., E. K., E. K., S. Č., A. N. ir M. K. apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų J. M., Š. M., J. S. (buvusi B.), S. E., R. Z. (buvusi V.), S. K., M. S., L. S., I. A., E. K., E. K., S. Č., A. N. ir M. K. apeliacinį skundą atmesti.

Pareiškėjų T. Š., R. J., N. V., N. A., Ž. K. ir A. M. (A. M.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Atsakovo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjų T. Š., R. J., N. V., N. A., Ž. K. ir A. M. (A. M.) skundas.

Pareiškėjų T. Š., R. J., N. V., N. A., Ž. K. ir A. M. (A. M.) skundą tenkinti ir priteisti iš atsakovo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos:

pareiškėjui T. Š. 1 450,38 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt eurų ir trisdešimt aštuonis euro centus) dėl nuo 2005 iki 2014 metų ir 96,96 Eur (devyniasdešimt šešis eurus ir devyniasdešimt šešis euro centus) dėl 2015 metais neišduotos tarnybinės uniformos turtinės žalos atlyginimą;

pareiškėjai R. J. 1 401,17 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus vieną eurą ir septyniolika euro centų) dėl nuo 2005 iki 2014 metų ir 96,96 Eur (devyniasdešimt šešis eurus ir devyniasdešimt šešis euro centus) dėl 2015 metais neišduotos tarnybinės uniformos turtinės žalos atlyginimą;

pareiškėjui N. V. 1 450,38 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt eurų ir trisdešimt aštuonis euro centus) dėl nuo 2005 iki 2014 metų ir 96,96 Eur (devyniasdešimt šešis eurus ir devyniasdešimt šešis euro centus) dėl 2015 metais neišduotos tarnybinės uniformos turtinės žalos atlyginimą;

pareiškėjui N. A. 1 450,38 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt eurų ir trisdešimt aštuonis euro centus) dėl nuo 2005 iki 2014 metų ir 96,96 Eur (devyniasdešimt šešis eurus ir devyniasdešimt šešis euro centus) dėl 2015 metais neišduotos tarnybinės uniformos turtinės žalos atlyginimą;

pareiškėjai Ž. K. 419,02 Eur (keturis šimtus devyniolika eurų ir du euro centus) dėl nuo 2012 iki 2014 metų ir 277,94 Eur (du šimtus septyniasdešimt septynis eurus ir devyniasdešimt keturis euro centus) dėl 2015 metais neišduotos tarnybinės uniformos turtinės žalos atlyginimą;

pareiškėjui A. M. (A. M.) 1 450,38 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt eurų ir trisdešimt aštuonis euro centus) dėl nuo 2005 iki 2014 metų ir 96,96 Eur (devyniasdešimt šešis eurus ir devyniasdešimt šešis euro centus) dėl 2015 metais neišduotos tarnybinės uniformos turtinės žalos atlyginimą.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė