d2c6e2db-4abb-4ac3-b421-348c5096ce0f · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas (-a) ………………………Civilinė byla Nr. 2A-929-259/2017Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01499-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.8.;2.1.2.4.1.1.;2.1.2.4.2.7.;2.2.2.3.2.1.;2.6.10.2.4.2.;3.3.1.20.(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 25 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dianos Labokaitės, Mindaugo Å imonio, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo P. L. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo P. L. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „ALINVA“ dėl darbo sutarties ir susitarimo dėl tarpusavio atsiskaitymo pripažinimo negaliojančiais, dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo ir grÄ Å¾inimo į darbÄ , iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais, neturtinės žalos priteisimo, turto iÅ¡reikalavimo ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „ALINVA“ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui P. L. dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo byloje – asociacija Lietuvos neįgaliųjų draugija.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Ieškovas P. L. pateikė atsakovei UAB „ALINVA“ ieškinį, kuriame prašė:

1) pripažinti negaliojančia tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės 2000 m. rugsėjo 26 d. sudarytÄ darbo sutartį Nr. 231;

2) pripažinti negaliojančiu tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės 2016 m. vasario 18 d. sudarytÄ susitarimÄ dėl tarpusavio atsiskaitymo;

3) nustatyti, kad atsakovė ieÅ¡kovÄ iÅ¡ UAB „ALINVA“ direktoriaus pareigų atleido neteisėtai ir grÄ Å¾inti ieÅ¡kovÄ Ä¯ Å¡ias pareigas;

4) priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui 1 000 Eur neturtinę žalÄ ;

5) priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį laikotarpiu nuo 2016-02-01 iki 2016-03-06 – 1 250 Eur, kompensacijÄ už nepanaudotas kasmetines atostogas už 3 metus – 3 150 Eur, iÅ¡eitinę 2 mėnesių iÅ¡mokÄ už darbo staÅ¾Ä â€“ 2 010 Eur, iÅ¡ viso 6 500 Eur;

6) priteisti iš atsakovės ieškovui delspinigius - vidutinį darbo užmokestį pagal DK 141 straipsnio 3 dalį iki bus visiškai atsiskaityta su ieškovu;

7) priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ 6 500 Eur sumÄ , nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;

8) iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui priklausantį turtÄ : 2 vnt. stalinių siuvimo maÅ¡inų, bendra vertė - 500 Eur; 1 vnt. sukirpimo maÅ¡inėlę, pilkos spalvos, 100 Eur vertės; vokiečių gamybos elektrinį lygintuvÄ , 100 Eur vertės; pilkos spalvos svarstykles, 20 Eur vertės; 3 vnt. metalinių stelažų, kurių bendra vertė 300 Eur; 4 vnt. metalinių stelažų, kurių bendra vertė 1 600 Eur; 3 vnt. baltų gėlėmis puoÅ¡tų staltiesių, iÅ¡matavimai 150 x 200, kurių bendra vertė 21 Eur; 50 l talpos plastmasinį bakÄ , kuriame laikomas specialus skystis skirtas lygintuvams, 10 Eur vertės; atsakovei neiÅ¡saugojus daiktų, priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui 2 851 Eur nuostolių;

9) priteisti iš atsakovės ieškovui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.Ieškovas nurodė, kad jis nuo 1992-06-23 iki 2016-02-18 dirbo Lietuvos invalidų draugijos įmonėje „ALINVA“. Buvo įmonės direktorius ir steigėjas, nepaisant to, kad keitėsi įmonės teisinė forma, t. y. 1992-06-23 buvo įkurta IĮ „ALINVA“, o nuo 1997-04-01 – UAB „ALINVA“. Jam nepavykus įrodyti teismuose, kad jis yra UAB „ALINVA“ steigėjas, mano, kad nepagrįstai buvo nušalintas nuo direktoriaus pareigų.

Nurodė, jog darbo sutartis patvirtina, kad ji buvo sudaryta 2000-09-26, tačiau ji yra visiÅ¡kai formali, neatitinka realios situacijos bei sudaryta pažeidžiant DK normas. Å iÄ darbo sutartį jis pamatė jo atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ , t. y. 2016-02-18. Darbo sutartis buvo suraÅ¡yta be jo žinios ir sutikimo. Ant darbo sutarties jis buvo priverstas pasiraÅ¡yti jo atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ . Atleistas iÅ¡ darbo jis buvo po Vilniaus apygardos teismo nutarties priėmimo, Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkui Z.

J. pareikalavus pasiraÅ¡yti dėl darbo sutarties nutraukimo. Jam taip pat buvo liepta pasiraÅ¡yti ir ant 2016-02-18 vienintelio akcininko sprendimo bei 2016-02-18 susitarimo dėl tarpusavio atsiskaitymo, nors jam nebuvo paaiÅ¡kinta, kokiu pagrindu buvo apskaičiuotas atlyginimas už 2016 m. vasario mėnesį ir kompensacija už nepanaudotas atostogas ir kodėl galutinė atsiskaitymo suma laikytina 2 184,83 Eur. Atsakovė teigia, kad darbo sutartis buvo nutraukta dėl jo kaltės, todėl iÅ¡eitinė iÅ¡moka jam nepriklausanti, tačiau tai buvo privalu nurodyti darbo sutartyje ir apie atleidimÄ praneÅ¡ant VSDFV.

IÅ¡ darbo sutarties matyti, kad jis yra atleistas pagal DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ (kituose įstatymuose nustatytais pagrindais). Nepakanka nurodyti DK straipsnį, turi bÅ«ti nurodomas ir įstatymas, kuris reglamentuoja atitinkamos sutarties darbo sutarties pasibaigimÄ . Todėl mano, kad buvo pažeistos darbo sutarties sudarymo ir jo atleidimo iÅ¡ darbo procedÅ«ros. Darbdavys turėjo suraÅ¡yti įsakymÄ dėl atleidimo, kuriame turėjo nurodyti, kokį konkretų darbo drausmės pažeidimÄ jis padarė, ir tai yra akivaizdus DK 240 straipsnio reikalavimų pažeidimas.

Atleidžiant iÅ¡ darbo buvo netinkamai iÅ¡mokėtos iÅ¡mokos už dirbtÄ laikÄ 2016 m. vasario mėnesį ir nepanaudotas atostogas. Darbo sutartis, kuri neatitinka esminių jos sudarymo reikalavimų, pripažintina negaliojančia, nes prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir yra niekinė. IeÅ¡kovas nurodė, kad 2016-02-18 susitarimÄ su UAB „ALINVA“ dėl tarpusavio atsiskaitymo, pasirašė patirdamas realų Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininko Z. J. daromÄ ekonominį spaudimÄ ir grasinimÄ su juo susidoroti.

Todėl įtampoje ir stresinėje situacijoje jis buvo priverstas pasirašyti ant susitarimo sau nenaudingomis aplinkybėmis, visiškai nesupratęs jo turinio, todėl susitarimas turi būti panaikintas CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu. DK šių santykių nereglamentuoja, todėl CK 1.1 straipsnio 1 ir 3 dalies pagrindu taikytinos CK normos. Tik sugrįžęs į namus ir tik po kelių dienų aprimęs, suvokė, kad jam netinkamai buvo paskaičiuotas darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2016 m. vasario mėn. iki 2016-03-07, kadangi darbo sutartį pripažinus negaliojančia, jo kaip direktoriaus, nušalinimo data turėtų būti 2016-03-07, kuomet Juridinių asmenų registre UAB „ALINVA“ direktore įregistruota J.

K.. Jam neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis yra 1 250 Eur. Taip pat netinkamai paskaičiuota kompensacija už nepanaudotas atostogas už 3 metus – 3 150 Eur. Nepriskaičiuota iÅ¡eitinė iÅ¡moka, atsižvelgiant į jo 24 metų darbo staÅ¾Ä . Vadovaujantis DK 140 straipsniu, jam priklausytų 2 mėnesių iÅ¡eitinė iÅ¡moka – 2 100 Eur. IÅ¡ viso jam turėjo bÅ«ti iÅ¡mokėta 6 500 Eur. IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad atleidžiant jį iÅ¡ direktoriaus pareigų, nebuvo suraÅ¡ytas bendrovės materialinių vertybių perdavimo - priėmimo aktas, dėl ko UAB „ALINVA“ liko jo asmeninių darbo priemonių, kurios turi bÅ«ti jam grÄ Å¾intos, o jei jų nėra – turi bÅ«ti grÄ Å¾inta Å¡ių daiktų piniginė vertė.

IeÅ¡kovas nurodė, kad jis iÅ¡ direktoriaus pareigų atleistas pažeidžiant DK normas, todėl pripažintina, kad yra atleistas neteisėtai, ir tokiu atveju, vadovaujantis DK 250 straipsniu, reiÅ¡kia darbdaviui reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ jis vertina 1 000 Eur suma. Nurodo, kad jis patyrė didelį pažeminimÄ , nes Lietuvos neįgaliųjų draugija, veikiant jam už nugaros, neteisėtais bÅ«dais paÅ¡alino jį iÅ¡ įmonės steigėjų ir neteisėtu bÅ«du atleido jį iÅ¡ darbo.

Draugija sunaikino didelę dalį jo turėtų dokumentų, su juo elgėsi itin nepagarbiai, įžeidžiančiai, žeminančiai, mėgino jį apkaltinti vagyste, darant ekonominį spaudimÄ , privertė pasiraÅ¡yti ant dokumentų sau nenaudingomis sÄ lygomis, tinkamai nesusipažinus su dokumentų turiniu. Dėl to žymiai pablogėjo jo reputacija darbuotojų akyse. Dėl Å¡ios situacijos labai iÅ¡gyvena, patiria didelius nepatogumus, savo kolegoms ir buvusiems partneriams aiÅ¡kindamas apie draugijos netinkamÄ elgesį jo atžvilgiu, paskleistas paskalas.

Dauguma pažinojusių žmonių dabar vengia net su juo sveikintis. Nuo 2016-02-18 gyvenant stresinėje bÅ«klėje, ėmė blogėti jo sveikata. Naktimis blogai miega, tapo nervingas Å¡eimos narių ir aplinkinių atžvilgiu, dažnai jaučia stiprų skausmÄ Å¡irdies plote, ėmė kamuoti dažni ir stiprÅ«s galvos skausmai. Atsakovė UAB „ALINVA“ pateikė ieÅ¡kovui prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei 6 839,49 Eur nuostoliams atlyginti, 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad ieÅ¡kovas, pasinaudodamas savo kaip vadovo turima informacija ir savo pareigų nevykdymu, nepateikiant teisės aktų nustatyta tvarka Juridinių asmenų registrui bendrovės akcininkų sÄ raÅ¡o, kuriame bÅ«tų nurodytas akcininkas Lietuvos neįgaliųjų bendrija, bei pažeisdamas kitas CK 2.87 straipsnyje nustatytas bendrovės vadovo pareigas, neteisėtai surašė 2013-12-16 UAB „ALINVA“ akcininkų sÄ raÅ¡Ä , kuriame nurodė save kaip vienintelį akcininkÄ , šį sÄ raÅ¡Ä pateikė Juridinių asmenų registrui įregistravimui, vėliau tuo pagrindu pakeitė bendrovės įstatus ir juos įregistravo Juridinių asmenų registre.

Savo ketinimams įgyvendinti ieÅ¡kovas UAB „ALINVA“ vardu 2013-12-23 sudarė sutartį su UAB „JL firma“ neva dėl buhalterinės apskaitos audito atlikimo, nors iÅ¡ tikrųjų pagal minėtÄ sutartį pasitelkta L. M. surašė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ 2014-02-10 iÅ¡vadÄ dėl UAB „ALINVA“ akcininko, kuri buvo panaudota teisminiame ginče prieÅ¡ vienintelį UAB „ALINVA“ akcininkÄ - Lietuvos neįgaliųjų draugijÄ . Už patikrinimo paslaugas ieÅ¡kovas sumokėjo nurodytai bendrovei 579,24 Eur (2 000 Lt) iÅ¡ UAB „ALINVA“ lėšų.

Minėta sutartis buvo sudaryta dėl UAB „ALINVA“ Å«kinės finansinės veiklos audito atlikimo, o ne dėl UAB „ALINVA“ steigimo, pertvarkymo ir akcijų įsigijimo patikrinimo. P. L. neturėjo teisės rinktis audito įmonės ir nustatyti audito apmokėjimo sÄ lygas, nes tokiÄ teisę pagal UAB „ALINVA“ įstatų 7.3 punktÄ turi tik visuotinis akcininkų susirinkimas. Vienintelis akcininkas Lietuvos neįgaliųjų draugija tokio sprendimo dėl audito atlikimo, audito iÅ¡rinkimo ir audito apmokėjimo sÄ lygų nebuvo priėmęs. Dėl to P. L. neteisėtai sumokėjo UAB „JL firma“ 579,24 Eur iÅ¡Â UAB „ALINVA“ lėšų, tuo padarydamas žalÄ bendrovei.

Nors iÅ¡vada suraÅ¡yta tik 2014-02-10, P. L. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ apmokėti vizavo 2014-02-05, o sumokėta buvo 2014-02-06, t. y. dar prieÅ¡ akto pateikimÄ . NurodytÄ iÅ¡vadÄ P. L. panaudojo teisminiame ginče su UAB „ALINVA“ vieninteliu akcininku, gindamas ne bendrovės, o savo privačius interesus, siekiant neteisėtai užvaldyti UAB „ALINVA“ akcijas. TÄ patvirtina ir Kauno apygardos prokuratÅ«ros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2014-03-14 nutarimas ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-04-10 nutartis, iÅ¡ kurių matyti, kad prokuratÅ«ra ir teismas, priimdami procesinius sprendimus, rėmėsi neteisėtai ir nepagrįstai iÅ¡duota 2014-02-10 iÅ¡vada.

Teisminiame ginče su bendrovės akcininku, siekdamas sau asmeninės naudos, P. L. iÅ¡ bendrovės UAB „ALINVA“ lėšų sumokėjo advokatui P. M. 6 260,25 Eur, pats asmeniÅ¡kai jokių bylinėjimosi iÅ¡laidų nemokėjo, nors su tuo pačiu advokatu asmeniÅ¡kai buvo sudaręs atstovavimo sutartį, t. y. 2014-05-20 ieÅ¡kovas sudarė sutartį su advokatu P. M. dėl teisinių paslaugų Nr. 1756 savo vardu. Apie tai, kad Lietuvos neįgaliųjų draugija nėra bendrovės akcininke, ji sužinojo 2014 m. sausio mėnesį ir nedelsiant kreipėsi į teismÄ teisminės gynybos.

Bylos nagrinėjimas tęsėsi iki 2016-02-15, kai apeliacinės instancijos teismas atmetė P. L. apeliacinį skundÄ . Ä® bylinėjimosi procesÄ buvo įtraukta ir UAB „ALINVA“, nors jokio materialinio suinteresuotumo bendrovė neturėjo ir negalėjo turėti. Nors UAB „ALINVA“ buhalterinėje apskaitoje buvo įregistruotos ir apmokėtos visos advokato P. M. iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros kaip atskiros, tačiau visų jų yra ta pati serija (VPM) ir numeris (1755), tik skirtingos datos.

P. L., bÅ«damas asmeniÅ¡kai suinteresuotas advokato paslaugų teikimu teisminiame ginče prieÅ¡ bendrovės akcininkÄ , aplaidžiai įtraukė į bendrovės sÄ skaitÄ dokumentus, neatitinkančius įstatymo reikalavimų ir juos apmokėjo. Ä®siteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5826-466/2015 konstatuota, kad P. L. negalėjo teikti pakeisto akcininkų sÄ raÅ¡o be UAB „ALINVA“ steigėjos ir akcijų savininkės Lietuvos neįgaliųjų draugijos žinios, ir kad jis, bÅ«damas bendrovės direktoriumi, nesant Lietuvos neįgaliųjų draugijos nutarimo, negalėjo priimti sprendimo dėl naujų įstatų redakcijos patvirtinimo ir jo skyrimo UAB „ALINVA“ direktoriumi.

P. L. veiksmai, siekiant pertvarkyti juridinį asmenį tokiu bÅ«du, yra akivaizdus jo asmeninių interesų prieÅ¡taravimas juridinio asmens interesams ir tikslams, dėl kurių jis buvo įsteigtas. Teismas, pasisakydamas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, taip pat pažymėjo, kad priteisus iÅ¡laidas iÅ¡ UAB „ALINVA“, bÅ«tų pažeisti steigėjo ir tikrojo savininko Lietuvos neįgaliųjų draugijos interesai ir kad už susidariusiÄ situacijÄ yra atsakingas P. L.. Ä®siteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti neteisėti P. L. veiksmai, pažeidžiantys CK 2.87 straipsnyje įtvirtintas jo, kaip bendrovės direktoriaus, pareigas, dėl ko jis ir buvo atÅ¡auktas iÅ¡ UAB „ALINVA“ direktoriaus pareigų.

P. L. savo neteisėtais veiksmais, apmokėdamas iÅ¡ UAB „ALINVA“ lėšų 6 260,25 Eur iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti teisminiame ginče prieÅ¡ bendrovės akcininkÄ , tenkindamas vien savo privačius interesus užvaldyti bendrovės akcijas, UAB „ALINVA“ padarė 6 260,25 Eur žalÄ . Jo kaltė kaip civilinės atsakomybės bÅ«tinoji sÄ lyga yra akivaizdi, nes ieÅ¡kovas savo tyčiniais veiksmais veikė prieÅ¡ UAB „ALINVA“ vienintelio akcininko interesus, siekdamas vien savo privačių interesų, veikė sÄ moningai ir laisva valia.

Tarp P. L. neteisėtų veiksmų ir UAB „ALINVA“ patirtos žalos yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, kadangi žala patirta dėl ieÅ¡kovo, kaip UAB „ALINVA“ valdymo organo nario, pareigų veikti sÄ Å¾iningai, bÅ«ti lojaliu juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieÅ¡tarautų ar galėtų prieÅ¡tarauti juridinio asmens interesams, nepainioti juridinio asmens turto su savo turtu, arba naudoti jį ar informacijÄ , kuriÄ jis gauna, bÅ«damas juridinio asmens organo nariu, asmeninei naudai, gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo, pažeidimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino. Teismas priteisė iš ieškovo P. L. atsakovei UAB „ALINVA“ 6 839,49 Eur nuostoliams atlyginti, 205,23 Eur žyminį mokestį, 907,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 116,41 Eur kitų būtinų pagrįstų išlaidų.Teismas nustatė, kad ieškovas P. L. nuo 1997-03-19 (paskyrimo data) iki 2016-02-18 (įgaliojimų pabaigos data) buvo UAB „ALINVA“ vadovu.

Iki 1997-04-04 UAB „ALINVA“ turėjo individualios įmonės statusÄ ir buvo Lietuvos invalidų draugijos įmonė „ALINVA“. 2000-09-26 Lietuvos invalidų draugija, bÅ«dama vienintele UAB „ALINVA“ akcininke, sudarė su ieÅ¡kovu darbo sutartį dėl direktoriaus pareigų, nurodydama, kad P. L. pradėjo dirbti 1993-03-15, o darbo sutartis nutraukta 2016-02-18 pagal DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , t. y. kai darbo sutartis pasibaigia, jÄ nutraukus DK ar kitų įstatymų numatytais pagrindais (1 t., b. l. 3).

Vienintelė UAB „ALINVA“ akcininkė Lietuvos neįgaliųjų draugija, vadovaudamasi UAB „ALINVA“ įstatų 7.1, 7.3 ir 8.3 punktais, LR akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 29 straipsnio 6 punktu, atÅ¡aukė ieÅ¡kovÄ iÅ¡ UAB „ALINVA“ direktoriaus pareigų ir nutraukė su juo darbo sutartį (1 t., b. l. 4, 21). AtÅ¡aukus P. L. iÅ¡ bendrovės direktoriaus pareigų, tÄ pačiÄ dienÄ (2016-02-18) tarp UAB „ALINVA“ ir ieÅ¡kovo buvo sudarytas susitarimas dėl paskaičiuoto už vasario mėnesį darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas atsiskaitymo grafiko, kuriame paskaičiuotos iÅ¡mokėtinos sumos ir susitarta dėl mokėtinų sumų iÅ¡mokėjimo grafiko (1 t., b. l. 5).Teismas, pasisakydamas dėl ieÅ¡kinio reikalavimo pripažinti darbo sutartį negaliojančia, sprendė, jog ieÅ¡kovas neįrodė, kad sudarant darbo sutartį buvo pažeistos imperatyvios DK normos, reglamentuojančios darbo sutarties sudarymÄ .

Teismas nenustatė, kad ieÅ¡kovo nurodyti pažeidimai, sudarant darbo sutartį, prieÅ¡tarautų DK normoms, reguliuojančioms darbo sutarties sudarymÄ , jos turinį, darbo sutarties sÄ lygas. Nurodė, kad bendrovės vadovu P. L., pagal Juridinių asmenų registro duomenis (UAB „ALINVA“, kaip uždaroji akcinė bendrovė, įregistruota 1997-04-01), direktoriumi pradėjo dirbti nuo 1997-03-19. Pasikeitus teisiniam reglamentavimui, t. y. įsigaliojus ABÄ® pakeitimams dėl darbo sutarties su bendrovės vadovu sudarymo tvarkos, darbo sutartį su ieÅ¡kovu sudarė Lietuvos invalidų draugija - vienintelis akcininkas, o įraÅ¡as, kad darbuotojas pradėjo dirbti 1993-03-15 tik patvirtina darbo įmonės vadovu pradžiÄ (2 t., b. l.

13) ir, kad keičiantis įmonės statusui, P. L. ir toliau liko įmonės vadovu. Abejonės dėl įraÅ¡o tikrumo darbo sutartyje dėl darbo sutarties pakeitimo - dydžio ir tvarkos nustatymo, iÅ¡sklaidytos iÅ¡reikalavus iÅ¡ atsakovės darbo sutarties originalÄ (2 t., b. l. 9), o toks įraÅ¡as neprieÅ¡tarauja DK normoms (DK 95 str.), prieÅ¡ingai, darbo sutarties pakeitimai dėl pagrindinės darbo sutarties sÄ lygos - darbo užmokesčio, turi bÅ«ti privalomai įraÅ¡omi į darbo sutartį. Teismo vertinimu, darbo sutarties originalas paneigia ieÅ¡kovo nurodytÄ aplinkybę, kad darbo sutartį, jos pakeitimo sÄ lygas ieÅ¡kovas pasirašė tik pasiraÅ¡ydamas sutartyje apie darbo sutarties nutraukimÄ .

IÅ¡ darbo sutarties turinio teismas nustatė, kad pati darbo sutartis pasiraÅ¡yta juodu raÅ¡alu, sutarties pakeitimas ir apie darbo sutarties nutraukimÄ pasiraÅ¡yta mėlynu raÅ¡alu, tačiau dėl paraÅ¡o konfigÅ«racijos (pasiraÅ¡ant vienu metu, paprastai nesiskiria paraÅ¡o dydis ir vizualiai jie bÅ«na panaÅ¡Å«s) pasiraÅ¡yta ne vienu metu, ne darbo sutarties nutraukimo dienÄ , kaip teigia ieÅ¡kovas. Be to, iÅ¡ bylos duomenų teismas nustatė, kad Å¡ia darbo sutartimi buvo naudojamasi ir nagrinėjant ginÄÄ Vilniaus miesto apylinkės teisme (civilinė byla Nr. 2-5826-4662015) ir Vilniaus apygardos teisme (civilinė byla Nr. 2A-794-262/2016) pagal ieÅ¡kovės Lietuvos neįgaliųjų draugijos ieÅ¡kinį atsakovui P. L., UAB „ALINVA“, VÄ® Registrų centrui dėl akcininkų sÄ raÅ¡o, įstatų pripažinimo negaliojančiais ir teisinės registracijos panaikinimo, o ieÅ¡kovas tuo metu neginčijo aplinkybės, kad darbo sutartis pasiraÅ¡yta be jo žinios ir sutikimo, prieÅ¡ingai, ja rėmėsi, atsikirsdamas į Lietuvos neįgaliųjų draugijos ieÅ¡kinį.Pasisakydamas dėl ieÅ¡kovo reikalavimo pripažinti 2016-02-18 susitarimÄ negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas taip pat neįrodė, o ir byloje nėra duomenų, jog grasinimas ekonominio spaudimo priemonėmis (neiÅ¡mokėti darbo užmokestį) buvo realus, nes darbo sutarties nutraukimo dienÄ ginčijamas susitarimas buvo pasiraÅ¡ytas Å¡alių, kuriame jau buvo paskaičiuotos atlyginimas už vasario mėnesį, kompensacija už nepanaudotas atostogas ir kitos piniginės lėšos, skirtos ieÅ¡kovui, nutraukiant su juo darbo sutartį.

Toks grasinimas, net jei bÅ«tų ir įrodytas, teismo vertinimu, nėra realus, nes pažeistos teisės gali bÅ«ti ginamos įstatymų nustatyta tvarka, kuo, ieÅ¡kovas ir pasinaudojo, pateikdamas teismui nagrinėjamÄ ieÅ¡kinį. Teismas nurodė, kad neįrodyta ir nebuvo net įrodinėjama, kad grasinimas neiÅ¡mokėti darbo užmokesčio galėjo sukelti didelių ekonominių sunkumų. IeÅ¡kovas taip pat neįrodinėjo, kokios buvo sunkios aplinkybės, nepriklausančios nuo jo, ir kad atsakovė jas žinojo bei savanaudiÅ¡kai jomis pasinaudojo.Teismas nurodė, kad tai, jog ieÅ¡kovas ginčija jam pagal susitarimÄ priklausančių iÅ¡mokėti sumų pagrįstumÄ , rodo, kad tai yra tik ieÅ¡kovo ketinimas pripažinus susitarimÄ negaliojančiu, atsirandančiai galimybei ginčyti, jam priklausančių iÅ¡mokėti sumų dydį ir apimtį.

IeÅ¡kovas teigdamas, kad jam neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis už vasario mėnesį, nes jo įgaliojimų laikas baigėsi tada, kai Juridinių asmenų registre įregistruotas kitas vadovas, t. y. 2016-03-07, nepagrįstai darbo užmokestį skaičiuoja iki Å¡ios datos. P. L. įgaliojimų pabaigos pagrindas yra 2016-02-18, vienintelio akcininko sprendimas atÅ¡aukti vadovÄ iÅ¡ pareigų, remiantis ABÄ®, o ne naujo vadovo iÅ¡vieÅ¡inimas Juridinių asmenų registre. IeÅ¡kovas taip pat nepaneigė atsakovės nurodytų aplinkybių dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas paskaičiavimo, o iÅ¡eitinės iÅ¡mokos nesumokėjimo klausimai yra sietini su P. L. atÅ¡aukimo iÅ¡ vadovo pareigų (ne) pagrįstumu.Teismas taip pat nurodė, kad teismų praktikoje pažymėta, kad net ir esant vadovo kaltei, kompetentingas bendrovės organas, įgyvendindamas teisę atÅ¡aukti jo iÅ¡rinktÄ vadovÄ , neprivalo laikytis tvarkos, nustatytos drausminei nuobaudai skirti ir tai yra atsakymas į ieÅ¡kovo nurodytÄ aplinkybę, kad atsakovė nesilaikė DK numatytos drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos. Teismas sprendė, kad atsakovės UAB „ALINVA“ atÅ¡aukimas ieÅ¡kovo P. L. iÅ¡ vadovo pareigų pagrįstas, netekus pasitikėjimo vadovu dėl priimtų teismo sprendimų.

Taip pat teismas nenustatė pažeidimų įforminant atleidimÄ , todėl atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl jo grÄ Å¾inimo į vadovo pareigas, tuo pačiu ir reikalavimÄ iÅ¡mokėti iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ pagal DK 140 straipsnį, nes ji mokama tik nutraukus darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį ir 136 straipsnio 1 dalies 6 punktÄ , bei dėl neturtinės žalos priteisimo.Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas, reikÅ¡damas reikalavimÄ dėl turto iÅ¡reikalavimo, neįrodė nuosavybės (valdymo) teisės į nurodytus daiktus ir kad juos neteisėtai užvaldė atsakovė (CK 4.95 str.).

PrieÅ¡ingai, reikÅ¡damas šį reikalavimÄ ir nurodydamas aplinkybę, kad toks reikalavimas reiÅ¡kiamas, nes nebuvo suraÅ¡ytas bendrovės materialinių vertybių perdavimo-priėmimo aktas, ir kad nesant daiktų, reikalaujama priteisti piniginę kompensacijÄ , ieÅ¡kovas piktnaudžiauja teise, tikslu sumažinti praÅ¡omų priteisti nuostolių dydį.Teismas, spręsdamas dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo, nustatė, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal atsakovės kreipimÄ si dėl tyrimo pradėjimo P. L. atžvilgiu pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, (1 t., b. l. 88-92), Lietuvos neįgaliųjų draugija kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams P. L., UAB „ALINVA“ ir VÄ® Registrų centrui dėl akcininkų sÄ raÅ¡o, įstatų pripažinimo negaliojančiais ir teisinės registracijos panaikinimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-5826-466/2015 2015-04-15 sprendimu ieÅ¡kinį patenkino ir pripažino neteisėtu 2013-12-16 UAB „ALINVA“ akcininkų sÄ raÅ¡Ä bei panaikino VÄ® Registrų centro sprendimÄ Ä¯registruoti šį akcininkų sÄ raÅ¡Ä , įregistruotus įstatus. Vilniaus apygardos teismas 2016-02-15 nutartimi paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ . Nurodytais teismo sprendimais buvo nustatyti neteisėti, vienasmeniÅ¡ki įmonės vadovo P. L. veiksmai, pertvarkant bendrovę į privačiÄ ir jam dėl to tapus vieninteliu bendrovės akcininku.

UAB „ALINVA“ nuostoliais laiko bendrovės sumokėtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti bei iÅ¡laidas, kurias įmonė patyrė, sumokėdama UAB „JL firma“ už audito paslaugas, ir kurios yra susijusios su minėtų civilinių bylų nagrinėjimu.Teismas, vertindamas P. L., kaip įmonės vadovo, veiksmų teisėtumÄ ir jų atitikimÄ Ä¯statymo leidėjo valiai ir draudimams, nustatė, kad jis, bÅ«damas bendrovės vadovu ir tuo pačiu atsakovu anksčiau nurodytose civilinėse bylose ir gindamas savo interesus Å¡iose bylose, naudodamasis vadovo galimybėmis, atstovavimo sutartį su advokatu, kaip įmonės vadovas, sudarė su UAB „ALINVA“ ir apmokėjo už advokato paslaugas iÅ¡ įmonės lėšų, nors iÅ¡ esmės gynė tik savo interesus kaip tuo metu vienintelio įmonės akcininko bei vadovo ir taip pat buvo sudaręs atstovavimo sutartį su tuo pačiu advokatu (1 t., b. l. 93-96).

Taip pat teismo vertinimu, P. L. neturėjo teisės rinktis audito įmonės ir nustatyti audito apmokėjimo sÄ lygas, nes tokiÄ teisę pagal UAB „ALINVA“ įstatų 7.3 punktÄ turi tik visuotinis akcininkų susirinkimas (1 t., b. l. 23-32). Tokie P. L. veiksmai prieÅ¡tarauja juridinio asmens interesams, nes remdamasis tuo, kad atsakove byloje buvo ir UAB „ALINVA“, sukÅ«rė situacijÄ , kai asmeninius interesus iÅ¡kėlė aukščiau juridinio asmens interesų ir elgėsi nesÄ Å¾iningai bendrovės atžvilgiu, savo, kaip atsakovo, gynybos iÅ¡laidas sutapatindamas su bendrovės iÅ¡laidomis ir perkeldamas jas bendrovei.

Teismas pripažino, kad P. L., veikdamas savanaudiÅ¡kai, siekė patenkinti savo asmeninius interesus, iÅ¡ įmonės lėšų apmokėdamas iÅ¡laidas už advokato pagalbÄ , o sudarydamas sutartį dėl audito (1 t., b. l.

75) ir padengdamas iÅ¡laidas už auditÄ , kurio iÅ¡vadomis jis naudojosi nagrinėjant bylÄ teismuose, siekdamas įrodyti, kad jis yra vienintelis bendrovės akcininkas, ne tik, kad veikė savanaudiÅ¡kai, bet ir virÅ¡ijo savo kompetencijÄ ir funkcijas, numatytas bendrovės įstatuose. Teismas sprendė, kad yra visos sÄ lygos P. L., kaip įmonės vadovo, civilinei atsakomybei taikyti. Nurodė, kad iÅ¡ įmonės lėšų mokėdamas bylinėjimosi ir kitas iÅ¡laidas, neturėdamas tam įgaliojimų, buvo nelojalus įmonei, veikė aiÅ¡kiai aplaidžiai ir savanaudiÅ¡kai, o besÄ lygiÅ¡kai iÅ¡ įmonės lėšų apmokėdamas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti, kurios yra pakankamai didelės, neanalizavo advokato pateiktų sÄ skaitų pagrįstumo, virÅ¡ijo protingos Å«kinės - komercinės rizikos ribas.

Tokius buvusio įmonės vadovo veiksmus teismas pripažino neteisėtais bei pažeidžiančiais įmonės turtinius interesus. Taip pat nurodė, kad žala įmonei pasireiÅ¡kė tuo, jog neteisėtai sumokėjus iÅ¡ įmonės sÄ skaitos iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti ir už audito aktÄ , suprastėjo įmonės finansinė padėtis. Dėl Å¡ių priežasčių UAB „ALINVA“ negalėjo iÅ¡ karto atsiskaityti ir su pačiu ieÅ¡kovu. Å iuo atveju žala pasireiÅ¡kia ir įmonės turėto turto (piniginių lėšų) realiu sumažėjimu, ir Å¡is sumažėjimas yra ieÅ¡kovo neteisėtų veiksmų rezultatas.

P. L. savo kaltės nepaneigė. Nustatęs, kad UAB „ALINVA“ sumokėjo advokato P. M. kontorai 6 260,25 Eur iÅ¡laidų jo pagalbai apmokėti ir 579,24 Eur UAB „JL firma“ už audito aktÄ , teismas sprendė, kad buvęs bendrovės vadovas privalo atlyginti sumažėjusio įmonės turto ekvivalentÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas P. L. praÅ¡o Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti, perskaičiuoti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės naudai priteistas bylinėjimosi iÅ¡laidas, priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui bylinėjimosi iÅ¡laidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , netyrė ir nevertino aplinkybių, dėl kurių tarp Å¡alių kilo ginčas, ir dėl to neatskleidė bylos esmės. Apeliantas nurodo, kad byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad jis 1992-06-23 vykusiame susirinkime, kurio darbotvarkėje buvo numatyta svarstyti klausimus dėl invalidų įdarbinimo ir įmonės steigimo ir dėl įmonės pavadinimo, įsteigė individualiÄ Ä¯monę pavadinimu „ALINVA“.

Susirinkimo metu buvo nutarta: steigti įmonę su pavadinimu „ALINVA“; vadovauti įmonei skirti P. L.. Dėl to Juridinių asmenų registre 1992-06-23 buvo įregistruota Lietuvos invalidų draugijos įmonė „ALINVA“, o jis buvo jos steigėjas ir direktorius. Pradinį įmonės įstatinį kapitalÄ jis įnešė iÅ¡ savo asmeninių lėšų. Visas individualios įmonės „ALINVA“ turtas (įrenginiai, medžiagos) buvo suformuotas iÅ¡imtinai visų 1992-06-23 vykusiame susirinkime dalyvavusių asmenų, bet daugiausia jo, piniginėmis lėšomis.

Atsakovė ir trečiasis asmuo byloje nepateikė nei vieno dokumento, patvirtinančio, jog Lietuvos neįgaliųjų draugija kokiu nors įnaÅ¡u prisidėjo steigiant individualiÄ Ä¯monę „ALINVA“. PrieÅ¡ingai, bylos dokumentai patvirtino, kad Lietuvos invalidų draugijos 1992-11-06 įstatai buvo įregistruoti 4 mėnesiais vėliau, t. y. 1993-01-22, nei buvo įsteigta individuali įmonė „ALINVA“. Be to, pagal Lietuvos invalidų draugijos įstatus, ji neturėjo teisės steigti individualių (personalinių) įmonių.

Apeliantas pažymi, kad jo paties 2004-12-14 praÅ¡ymu įmonė „ALINVA“ buvo priimta į Lietuvos neįgaliųjų draugijÄ nariu - stebėtoju, kas buvo patvirtinta draugijos valdybos 2005-02-09 posėdyje bei kas patvirtina, kad Lietuvos neįgaliųjų draugija visada žinojo, kad nėra individualios įmonės „ALINVA“ steigėja, o vėliau UAB „ALINVA“ vienintelė akcininkė ir savininkė. Apeliantui nepavykus Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-5826-466- 2015, o vėliau ir Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-794-262/2016, teismų įtikinti, kad jis, steigiant „ALINVA“, įstatinį kapitalÄ Ä¯nešė iÅ¡ savo asmeninių lėšų, didžiÄ jÄ dalį jo turėtų dokumentų sunaikino arba pasisavino.

Dėl to, kad apeliantas neturėjo pakankamai lėšų toliau bylinėtis su Lietuvos neįgaliųjų draugija, nepagrįstai jis nėra laikomas „ALINVA“ steigėju ir nepagrįstai yra atleistas iÅ¡ UAB „ALINVA“ direktoriaus pareigų.Teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , iÅ¡ esmės rėmėsi vien tik Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-5826-466-2015 ir Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-794-262/2016 priimtais baigiamaisiais procesiniais sprendimais ir Å¡aliÅ¡kai palaikė atsakovės pozicijÄ , visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, kad byloje pati atsakovė yra pateikusi duomenis apie Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-04-10 nutartį Nr. S-P-17-572/2014, kurioje konstatuota, kad sprendžiant ikiteisminio tyrimo pradėjimo netikslingumo klausimÄ visos Lietuvos neįgaliųjų draugijos aplinkybės dėl galimo UAB „ALINVA“ akcijų pasisavinimo, neteisėto jų įregistravimo bei galimo dokumentų klastojimo buvo įvertintos pilnai ir visapusiÅ¡kai.

Vadinasi, tiek Alytaus VPK Nusikaltimų tyrimo skyriaus Ekonominių nusikaltimų tyrimų poskyrio tyrėjos nutarimas atsisakyti pardėti ikiteisminį tyrimÄ , tiek ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartis atmesti Lietuvos neįgaliųjų draugijos skundÄ yra teisingi ir teisėti. Juo labiau, kad Lietuvos neįgaliųjų draugija Å¡ios teismo nutarties neskundė, kas leidžia manyti, kad su tokia nutartimi sutiko. Pirmos instancijos teismas turėjo remtis ne tik minėtais civilinių bylų baigiamaisiais procesiniais sprendimais, bet ir tyrėjos bei ikiteisminio tyrimo teisėjos baigiamaisiais procesiniais sprendimais.

Teismas turėjo pareigÄ pateikti įrodymų, kuriais grindžia savo iÅ¡vadas, vertinimÄ bei nurodyti argumentus, dėl kurių atmetė kuriuos nors įrodymus, tačiau šiuo atveju teismas, spręsdamas ginÄÄ , nesivadovavo įstatyme įtvirtintomis įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklėmis.Teismas, pažeisdamas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, netinkamai sprendė ir dėl byloje pateiktos darbo sutarties Nr. 231, kuri buvo sudaryta 2000-09-26. Å i darbo sutartis yra absoliučiai formali, neatitinkanti realios situacijos bei sudaryta pažeidžiant DK teisės normas.

Darbo sutarties 7 punkte nurodyta, kad darbuotojas pradėjo dirbti 1993-03-15, nors tai netiesa, kadangi apeliantas dirba nuo pat įmonės įsteigimo (1992-06-23). Å iÄ darbo sutartį apeliantas pirmÄ kartÄ pamatė jo atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ , t. y. 2016-02-18. Darbo sutartis buvo suraÅ¡yta be jo žinios ir sutikimo. Ant jos jis buvo priverstas pasiraÅ¡yti atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ . Tai, kad teismas nurodė, jog apie darbo sutartį apeliantui turėjo bÅ«ti žinoma nagrinėjant civilines bylas Vilniaus miesto apylinkės ir Vilniaus apygardos teismuose, yra tik prielaida.

Minėtose bylose ginčo dėl darbo sutarties nei viena iÅ¡ Å¡alių nekėlė, kadangi byloje buvo sprendžiami kitokio pobÅ«džio klausimai. Apeliantas mano, kad Lietuvos neįgaliųjų draugija Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-5826-466-2015 buvo pateikusi kitÄ darbo sutartį, apie kuriÄ jis nežino iki Å¡iol. Darbo sutartis, kuriÄ apeliantas turi, jam buvo įteikta jo atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ (2016-02-18), pareikalavus pasiraÅ¡yti ant jos trijose vietose. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad apeliantas nenurodė, kokias įtvirtintas imperatyvias teisės normas pažeidė atsakovė sudarant darbo sutartį.

Apeliantas pažymi, kad patikslintame ieškinyje jis nurodė, jog darbo sutarties sudarymo data žymiai vėlesnė (2000-09-26), nei darbuotojas pradėjo dirbti (1993-03-15), taip pat liko teismo neįvertinta tai, kad realiai jis pradėjau dirbti 1992-06-23. Be to sutartyje nėra nurodyta, kada ši darbo sutartis įsigaliojo, o darbo sutarties 4 punkte, kur turėtų būti nurodyta kiek kartų per mėnesį mokamas darbuotojui darbo užmokestis, kuriomis dienomis, valandinis tarifinis atlygis, mėnesinė alga ir priemokos, nurodyta, kad darbdavys įsipareigoja darbuotojui mokėti darbo užmokestį iš LID UAB „ALINVA“ lėšų.

Antrajame lape nurodytas darbuotojo atleidimo pagrindas nėra aiškus ir suprantamas, o prie parašų nėra nurodyta žodžių „susipažinau“, „sutinku“, nėra ir datos. Tokia darbo sutartis, kuri iš esmės neatitinka esminių jos sudarymo reikalavimų, pripažintina negaliojančia, nes prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir yra niekinė (CK 1.80 str. 1 d.). Nors konkrečių pažeistų imperatyvių įstatymo normų apeliantas ir nebuvo nurodęs, tačiau teismui jis aiškiai nurodė, kad sudaryta darbo sutartis iš esmės neatitiko jo valios.

DviÅ¡aliam sandoriui sudaryti bÅ«tina, kad jo dalyviai iÅ¡reikÅ¡tų savo valiÄ , kad jų valiÄ Å¾inotų kita sandorio Å¡alis. Nagrinėjamu atveju darbo sutartyje nėra iÅ¡reikÅ¡ta jokia apelianto valia, nes apie jÄ sužinojo tik atleidimo iÅ¡ direktoriaus pareigų dienÄ . Be to, darbo sutartyje nenurodyta, kada ji įsigalioja, todėl tokia darbo sutartis neatitinka įstatyme nustatytos formos ir todėl laikytina negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Teismas tinkamai neiÅ¡tyrė ir neįvertino aplinkybių, dėl kurių tarp Å¡alių kilo ginčas, nenustatė, kurios iÅ¡ Å¡alių veiksmai yra netinkami ir nesÄ Å¾iningi.

Apeliantas teismui paaiÅ¡kino, kad nesutarimai tarp jo ir Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininko Z. J. prasidėjo 2015 m. vasario mėn. pabaigoje, kai jis atvyko į UAB „ALINVA“ ir apelianto, kaip įmonės direktoriaus, reikalavo finansiÅ¡kai paremti Lietuvos neįgaliųjų draugijÄ problemų sprendimui. Pirmininkas Z. J. jokių konkrečių objektyvių Lietuvos neįgaliųjų draugijos problemų neįvardijo. Kadangi UAB „ALINVA“ dirba tik neįgalieji ir Lietuvos neįgaliųjų draugijai jau yra atidavę 14 000 Lt (4 054,68 Eur), bei tuo metu buvo reikalinga atnaujinti darbo įrengimus ir kelti įmonės darbuotojų atlyginimus, skirti pirmininko Z.

J. reikalaujamos finansinės paramos nebuvo galimybės. Dėl apelianto nepaklusimo pirmininkui Z. J., buvo imtasi siekti apelianto atleidimo iÅ¡ UAB „ALINVA“ direktoriaus pareigų. Kadangi pirmininko Z. J. reikalavimai buvo nepagrįsti, apeliantas pareiÅ¡kimo atleisti iÅ¡ einamų direktoriaus pareigų nepateikė. 2015 m. balandžio mėn. pirmininkas Z. J. atsiuntė jam, kaip UAB „Alinva“ direktoriui, praneÅ¡imÄ , kad yra skelbiamas UAB „ALINVA“ bankrotas, dėl to pagrindinis įmonės darbų užsakovas UAB „Garlita“ atsiėmė įrengimus ir nutraukė užsakymus.

UAB „ALINVA“ veikla beveik sustojo ir tuo pat metu su apeliantu buvo siekiama susidoroti, inicijuojant prieÅ¡ jį baudžiamÄ sias ir civilines bylas.Teismas neįvertino, kad apelianto atžvilgiu buvo naudojamas ekonominis spaudimas ir realÅ«s grasinimai, dėl ko jis buvo priverstas pasiraÅ¡yti ant visų atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ jam pateiktų dokumentų, tinkamai nesupratęs tų dokumentų turinio, esmės ir pasekmių. 2016-02-15 priimta Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-794-262/2016, kuri apeliantui dar nebuvo įteikta ir kurios turinys jam nebuvo žinomas.

Vos po keleto dienų, t. y. 2016-02-18 į UAB „ALINVA“ buveinę atvyko Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkas Z. J. ir pakeltu balso tonu nurodė, kad apeliantas yra atleidžiamas iš direktoriaus pareigų bei reikalavo pasirašyti ant darbo sutarties. Apeliantui niekas nepaaiškino, koks buvo teismo sprendimas, kokiu pagrindu jis yra nušalinamas nuo direktoriaus pareigų, iš kur atsirado minėta darbo sutartis. Jam taip pat buvo liepta pasirašyti ir ant 2016-02-18 vienintelio akcininko sprendimo bei 2016-02-18 susitarimo dėl tarpusavio atsiskaitymo.

Tačiau apeliantui nebuvo paaiÅ¡kinta, kokiu bÅ«du yra paskaičiuotas atlyginimas už 2016 m. vasario mėnesį ir kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, pagal kokiÄ avanso apyskaitÄ jis yra skolingas UAB „ALINVA“ 258,61 Eur, ir kodėl laikytina, kad galutinė neiÅ¡mokėta suma yra bÅ«tent 2 184,83 Eur. Faktinės aplinkybės, kad dėl pirmininko Z. J. daryto ekonominio spaudimo (grasinimo susidoroti ir neiÅ¡mokėti darbo užmokesčio už dirbtÄ Ä¯monėje laikÄ ) apeliantas buvo priverstas pasiraÅ¡yti susitarimÄ dėl tarpusavio atsiskaitymo sau nepalankiomis sÄ lygomis, atitinka CK 1.91 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ savarankiÅ¡kÄ sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindÄ .

Darbo kodeksas šių santykių nereglamentuoja, todėl CK 1.1 straipsnio 3 dalies pagrindu taikytinos CK 1.91 straipsnio normos bei jų aiškinimo ir taikymo praktika. Vien tai, kad atsakovė byloje pateikė buhalterės sudarytas skaičiuotes, kurios neva patvirtina, kad apeliantui visos išeitinės išmokos paskaičiuotos teisingai, nesudarė objektyvaus pagrindo teismui nevertinti patikslintame ieškinyje pateiktų apeliantui priklausiusių išmokų paskaičiavimo. Buhalterės atlikti paskaičiavimai buvo tokie, kokius jai liepė paskaičiuoti pirmininkas Z.

J.. Todėl teismas privalėjo tinkamai iÅ¡tirti ir nustatyti, kurie apeliantui priklausančių iÅ¡mokėti iÅ¡mokų paskaičiavimai yra teisingi. Atsakovei teigiant, kad darbo sutartis buvo nutraukta neva dėl apelianto kaltės, todėl jam pagal DK 140 straipsnį iÅ¡eitinė iÅ¡moka nepriklauso, jai teko pareiga tai tinkamai nurodyti nutraukiamoje darbo sutartyje ir praneÅ¡ti apie atleidimÄ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui. Atsakovei to nepadarius, apeliantas mano, kad jį atleidžiant iÅ¡ direktoriaus pareigų buvo pažeistos darbo sutarties nutraukimÄ reglamentuojančios teisės normos ir jam priklauso iÅ¡eitinė iÅ¡moka, atsižvelgiant į 24 metų darbo staÅ¾Ä , vadovaujantis DK 140 straipsniu.Teismas neįvertino aplinkybių, kad atleidžiant apeliantÄ iÅ¡ direktoriaus pareigų, nebuvo suraÅ¡ytas bendrovės materialinių vertybių perdavimo-priėmimo aktas, dėl ko bendrovėje liko apelianto asmeninių darbo priemonių.

IÅ¡ viso UAB „ALINVA“ pasisavino apelianto asmeninių darbo įrankių ir kitų daiktų už 1 301 Eur, kuriuos privalo grÄ Å¾inti, o jų nesant - atlyginti 2 851 Eur patirtų nuostolių. Aplinkybes apie bendrovėje buvusius apelianto įrengimus, darbo priemones ir įrankius patvirtino liudytoju apklaustas Ž. K., kuris patvirtino, kad bendrovėje esančius įrenginius ir kitus įrankius dažnai tenka remontuoti, kad jie seni, susidėvėję. Teismas, nagrinėdamas šį klausimÄ , Å¡aliÅ¡kai rėmėsi atsakovės iÅ¡sakyta pozicija ir neatliko tinkamo įrodymų tyrimo ir vertinimo.Teismas tinkamai neįvertinto ir atsakovės ieÅ¡kovui padarytos neturtinės žalos.

Dėl atsakovės siekio susidoroti su apeliantu, dėl jos inicijuotų bylų prieÅ¡ apeliantÄ , jis patyrė sunkius dvasinius iÅ¡gyvenimus ir sukrėtimus, didelius nepatogumus, emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , reputacijos pablogėjimÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ ir kitus neigiamus iÅ¡gyvenimus. Å iuo atveju apeliantas patyrė didelį pažeminimÄ , nes Lietuvos neįgaliųjų draugija paÅ¡alino jį iÅ¡ įmonės steigėjo ir neteisėtu bÅ«du atleido iÅ¡ įmonės direktoriaus pareigų.

Lietuvos neįgaliųjų draugija sunaikino didžiÄ jÄ dalį jo turėtų dokumentų, su apeliantu elgėsi itin nepagarbiai, įžeidžiančiai, žeminančiai, mėgino apkaltinti jį vagyste, darant ekonominį spaudimÄ privertė pasiraÅ¡yti ant dokumentų sau nenaudingomis sÄ lygomis, tinkamai nesusipažinus su dokumentų turiniu. Dėl viso to žymiai pablogėjo apelianto reputacija kitų darbuotojų ir buvusių įmonės klientų akyse. Dėl sudarytos situacijos jis labai iÅ¡gyvena iki Å¡iol, patyrė didelius dvasinius, emocinius iÅ¡gyvenimus, patiria didelius nepatogumus savo buvusiems kolegoms, verslo partneriams aiÅ¡kindamas apie Lietuvos neįgaliųjų draugijos netinkamÄ elgesį jo atžvilgiu, paskleistas paskalas.

Dėl tokios susidariusios situacijos, nemažai jį pažinojusių žmonių dabar vengia su juo net sveikintis. Nuo 2016-02-18 gyvenant emocinėje depresijoje ir stresinėje bÅ«klėje, ėmė blogėti jo sveikata. Naktimis blogai miega, tapo nervingas savo Å¡eimos nariams, dažnai jaučia stiprų skausmÄ Å¡irdies plote, ėmė kamuoti dažni ir stiprÅ«s galvos skausmai, atsirado silpnumas, dažnai vargina keistas nuovargis. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos pagrįstumÄ ir dydį, turėjo atsižvelgti į apelianto pateiktus medicininius dokumentus, tinkamai įvertinti atsakovės veiksmus ir nustatyti priežastinį ryšį tarp atsakovės veiksmų ir apelianto sveikatai sukeltų neigiamų pasekmių, atsižvelgti į kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, bei vadovautis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.Apeliantas nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu ir dalyje, kuria teismas patenkino atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį.

Pažymi, kad atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinyje netinkamai interpretavo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-15 sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-5826-466-2015 ir Vilniaus apygardos teismo 2016-02-15 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-794-262/2016, kadangi atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinyje cituojamais žodžiais teismas pasisakė dėl procesinių bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo, kur buvo nuspręsta ieÅ¡kovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas priteisti tik iÅ¡ vieno atsakovo, t. y. apelianto, nes ieÅ¡kovo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas iÅ¡ atsakovės UAB „ALINVA” pažeistų UAB „ALINVA” teismo pripažinto steigėjo Lietuvos neįgaliųjų draugijos interesus.

Teismas neatsižvelgė į tai, kad civilinėje byloje Nr. 2-5826-466-2015 pagal ieÅ¡kovo Lietuvos neįgaliųjų draugijos ieÅ¡kinį atsakovais buvo nurodyti UAB „ALINVA“, P. L. ir VÄ® „Registrų centras“. Pats ieÅ¡kovas, laikydamas save UAB „ALINVA“ vieninteliu akcininku, visiÅ¡kai nepagrįstai atsakovu minėtoje byloje nurodė UAB „ALINVA“. Tuo metu apeliantas, save laikė UAB „ALINVA“ steigėju, vieninteliu akcininku ir buvo jos direktorius, taigi, pagal tuo metu buvusiÄ situacijÄ turėjo visas teises UAB „ALINVA“ vardu sudaryti atstovavimo sutartį su advokatu ir sumokėti už jo paslaugas iÅ¡ bendrovės lėšų.

Taip pat, kaip vienintelis akcininkas, jis turėjo pagrįstÄ teisę bendrovės lėšomis gintis pats nuo atsakovo ieÅ¡kinio. Apelianto veiksmai nesudarė tiesioginio priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytos žalos ir apelianto neteisėtų veiksmų, todėl prieÅ¡ieÅ¡kinis buvo nepagrįstas ir teismo turėjo bÅ«ti atmestas.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė UAB „ALINVA“ praÅ¡o Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ apelianto atsakovės naudai jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme.

Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Atmestini apelianto argumentai, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5826-466-2015 nustatytas faktines aplinkybes, kas įsteigė UAB „ALINVA“, pirmosios instancijos teismas turėjo nagrinėti iš naujo. CPK 182 straipsnio 2 punktas nustato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys.

Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje byloje UAB „ALINVA“ įsteigimo aplinkybės buvo nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kai byloje dalyvavo tiek P. L., tiek UAB „ALINVA“, tokios aplinkybės iÅ¡ naujo neįrodinėtinos.Teismas pagrįstai nustatė, kad ieÅ¡kovas nenurodė, kokias imperatyvias teisės normas pažeidė atsakovė sudarant darbo sutartį, be to, neaiÅ¡ku, kokių teisinių pasekmių ieÅ¡kovas siekia reikalaudamas pripažinti darbo sutartį negaliojančia, nes pats, kaip teigia, bÅ«damas UAB „ALINVA“ direktoriumi bÅ«tent pagal ginčijamÄ darbo sutartį mokėjo sau kaip direktoriui atlyginimÄ , todėl faktiÅ¡kai laikė darbo sutartį tinkamai sudaryta.

Darbo sutartis buvo pateikta ir Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-5826-466-2016 su apelianto paraÅ¡ais, todėl apeliantas nurodo tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kad darbo sutartis jam buvo pateikta ir liepta pasiraÅ¡yti trijose vietose tik jo atleidimo iÅ¡ bendrovės vadovo pareigų dienÄ .Nors apeliantas teigia apie ekonominį spaudimÄ ir realius grasinimus, tačiau tokių savo teiginių neįrodė (CPK 178 str.). Apeliantas buvo atleistas įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. sprendimui, kai buvo patvirtinta apelianto kaltė siekiant užvaldyti Lietuvos neįgaliųjų draugijos akcijas.Apelianto atleidimas buvo įformintas tinkamai, o vienintelio UAB „ALINVA“ akcininko valia atleisti bendrovės vadovÄ dėl jo kaltų veiksmų ir pasitikėjimo praradimo iÅ¡reikÅ¡ta tinkamai ir aiÅ¡kiai, todėl apelianto argumentai dėl jo atleidimo aplinkybių pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai atmesti.

Apeliantas neginčijo paties atleidimo fakto ir neįrodė, kad atleidus iÅ¡ darbo su juo nebuvo pilnai atsiskaityta.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino neįrodytas aplinkybes dėl apelianto reikalavimo įpareigoti UAB „ALINVA“ grÄ Å¾inti jo daiktus arba priteisti nuostolius, nes apeliantas šį reikalavimÄ patvirtinančių įrodymų nepateikė ir jo neįrodė (CPK 178 str.). ApeliantÄ byloje atstovavo profesionalÅ«s teisininkai advokatai, kurie turėjo pareigÄ pateikti tinkamus dokumentus teismui, kurie bÅ«tų pagrindas atidėti bylos nagrinėjimÄ ir nevilkinti civilinio proceso, be to, turėjo pareigÄ padėti apeliantui užduoti klausimus raÅ¡ytiniais procesiniais dokumentais, jei tokių klausimų kilo.

Apelianto dalyvavimas bylos nagrinėjime nebuvo pripažintas bÅ«tinu. Bylos nagrinėjimo metu apelianto atstovei nebuvo užduoti klausimai, kurių ji negalėjo atsakyti, be to, ji nenurodė klausimų, kuriuos norėtų užduoti apeliantas, ir neprašė pripažinti apelianto dalyvavimÄ teismo procese bÅ«tinu.Pirmosios instancijos teismas priėmė teisingÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ tenkinti prieÅ¡ieÅ¡kinį, kadangi apeliantas pats pripažįsta, kad nuo jam, kaip fiziniam asmeniui, pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dėl akcijų pasisavinimo gynėsi bendrovės UAB „ALINVA“ lėšomis.

Todėl akivaizdu, kad apeliantas pats patvirtino pažeidęs CK 2.87 straipsnio 4 dalyje įtvirtintÄ draudimÄ painioti juridinio asmens turtÄ su savo turtu arba jį naudoti asmeninei naudai be juridinio asmens dalyvių sutikimo. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė CPK 329 str. 2 ir 3 d.).IÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka teisėjų kolegija nustatė, jog nuo 1992-06-23 iki 1997-04-01 UAB „ALINVA“ turėjo individualios įmonės statusÄ ir buvo Lietuvos invalidų draugijos įmonė „ALINVA“ (1 t. b. l. 9-11).

Nuo 1997-04-01 iki šiol UAB „ALINVA“ yra Lietuvos neįgaliųjų draugijos įmonė (1 t. b. l. 9-11). Apeliantas P. L. Lietuvos invalidų draugijos Centro tarybos 1993-03-17 įsakymu buvo paskirtas įmonės „ALINVA“ laikinai einančio direktoriaus pareigoms (2 t. b. l. 13). 2000-09-26 Lietuvos invalidų draugija, būdama vienintele UAB „ALINVA“ akcininke, sudarė su ieškovu darbo sutartį, kurioje nurodoma, kad P. L. priimtas dirbti direktoriaus pareigoms, sutartyje nurodant, kad P. L. pradėjo pas darbdavį dirbti 1993-03-15 (2 t. b. l. 19).

Vienintelis UAB „ALINVA“ akcininkas, Lietuvos neįgaliųjų draugija 2016-02-18 sprendimu, vadovaudamasis UAB „ALINVA“ įstatų 7.1, 7.3 ir 8. 3 punktais bei LR Akcinių bendrovių įstatymo 20 str. 1 d. 4 p. ir 29 str. 6 p., atÅ¡aukė P. L. nuo 2016-02-18 iÅ¡ UAB „ALINVA“ direktoriaus pareigų ir nutraukė su juo darbo sutartį (1 t. b. l. 4, 21, 22). 2016-02-18 dienÄ tarp buvusio darbdavio UAB „ALINVA“ ir P. L. buvo sudarytas susitarimas dėl paskaičiuoto už vasario mėnesį darbo užmokesčio dydžio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, bendros iÅ¡mokamos sumos dydžio nustatymo, susitarta dėl neiÅ¡mokėtų sumų iÅ¡mokėjimo grafiko (1 t., b. l. 5).Nagrinėjamoje byloje kilo buvusi darbuotojo ir darbdavio ginčas dėl bendrovės vadovo atleidimo iÅ¡ darbo pagrindų nustatymo, jo atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo, darbo sutarties pripažinimo negaliojančia, tinkamo atsiskaitymo atleidžiant darbuotojÄ ir darbo ir žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka sprendžia, kad Alytaus rajono apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias bendrovės vadovo atleidimo iÅ¡ darbo pagrindus ir procedÅ«ras (CK 2.87 str.

ABÄ® 19 str., 37 str., DK 124 str. 1 d.), atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarkÄ (DK 141 str. 1 d., 2 d.), taip pat tinkamai aiÅ¡kino ir taikė procesinės teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigas, įrodymų vertinimo procedÅ«ras (CPK 178 str., 185 str.), dėl ko buvo teisingai iÅ¡spręsta byla, teismo sprendimo iÅ¡vados atitinka nustatytas faktines aplinkybėms byloje. Dėl to skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o pateiktas apeliacinis skundas byloje atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).  Teisėjų kolegija pažymi, jog bendrovės administracijos vadovo, kaip specifinio darbo teisinių santykių subjekto, teisinį statusÄ visų pirma reglamentuoja Akcinių bendrovių įstatymas.

Vadovo rinkimo ir atÅ¡aukimo bei atleidimo iÅ¡ pareigų tvarka nustatyta ABÄ® 37 straipsnyje, kuriame įtvirtinta absoliuti bendrovės akcininkų (o) kompetencija Å¡iais klausimais. Administracijos vadovÄ iÅ¡rinkusio (paskyrusio) organo teisė jį atÅ¡aukti yra nesusijusi su bendrovės direktoriaus kaltais veiksmais ar kitomis aplinkybėmis (ABÄ® 37 str. 3 d.). Bendrovės akcininkai (as) Å¡iÄ teisę įgyvendina atsižvelgdami į ABÄ® 19 straipsnio 8 dalies reikalavimÄ veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai.

AtÅ¡aukimo teisės absoliutumÄ lemia bendrovės ir jos administracijos vadovo santykių, pagrįstų pasitikėjimu, pobÅ«dis, administracijos vadovo pareigybės ir jo atliekamo vadovavimo darbo reikÅ¡mė bendrovei (CK 2.87 str.). Teisėjų kolegija, aiÅ¡kindama nurodytos teisės normos taikymÄ , pažymi, jog kompetentingas bendrovės organas turi teisę bet kada atÅ¡aukti jo iÅ¡rinktÄ administracijos vadovÄ , nepaisant to, yra jo kaltė ar ne. Todėl UAB „ALINVA“ vienintelio akcininko Lietuvos neįgaliųjų draugijos 2016-02-18 sprendimas (1 t. b. l. 4, 21, 22) atÅ¡aukti nuo 2016-02-18 bendrovės direktorių P. L. iÅ¡ bendrovės direktoriaus pareigų yra teisėtas ir pagrįstas jau vien Å¡iuo teisiniu pagrindu (ABÄ® 37 str. 3 d.).

Nagrinėjamu atveju yra nustatyta, jog UAB „ALINVA“ direktoriaus atleidimo iÅ¡ darbo pagrindine priežastimi buvo paaiÅ¡kėjusi faktinė aplinkybė, kad bendrovės direktorius neteisėtai sudarė 2013-12-16 UAB „ALINVA“ akcininkų sÄ raÅ¡Ä , kuriame nurodė save kaip vienintelį akcininkÄ , šį sÄ raÅ¡Ä pateikė Juridinių asmenų registrui, įregistravo Registre save kaip vienintelį bendrovės akcininkÄ , pertvarkė tokiu bÅ«du bendrovę iÅ¡ vieÅ¡ojo juridinio asmens į UAB „ALINVA“, kaip privatų juridinį asmenį.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-04-15 sprendime yra konstatavęs (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-5826-466/2015, 1 t. b. l. 33-40), jog dėl nurodytų veiksmų bendrovės direktoriaus P. L. asmeniniai interesai akivaizdžiai prieÅ¡taravo UAB „ALINVA“ interesams bei tikslams, dėl kurių bendrovė buvo įsteigta. Minėtu teismo sprendimu buvo pripažintas neteisėtu P. L. sudarytas 2013-12-16 akcininkų sÄ raÅ¡as, kuriame jis nurodomas kaip vienintelis UAB „ALINVA“ akcininkas, panaikintas sprendimas įregistruoti UAB „ALINVA“ įstatus (1 t. b. l. 33-46). Minėtoje byloje yra nustatyta ir kita aplinkybė, kad P. L. padarė bendrovei 6 839,49 Eur turtinę žalÄ , kadangi UAB „ALINVA“ vardu 2013-12-23 sudarė sutartį su UAB „JL firma“ neva dėl buhalterinės apskaitos audito atlikimo, nors bendrovės vienintelis akcininkas Lietuvos invalidų draugija Å¡ios paslaugos neužsakė, direktorius P. L. apmokėjo už paslaugas iÅ¡ bendrovės lėšų.

Taip pat nurodomame sprendime yra nustatyta, kad byloje savo interesams ginti P. L. pasisamdė advokatÄ , už jam suteiktas teisines paslaugas apmokėjo iÅ¡ bendrovės lėšų. Esant Å¡ioms nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad UAB „ALINVA“ vienintelis akcininkas Lietuvos neįgaliųjų draugija pagrįstai priėmė 2016-02-18 sprendimÄ (1 t. b. l. 4, 21, 22) atÅ¡aukti nuo 2016-02-18 bendrovės direktorių P. L. iÅ¡ bendrovės direktoriaus pareigų, Å¡iam praradus pasitikėjimÄ , kadangi jis vadovaujamo juridinio asmens atžvilgiu veikė nesÄ Å¾iningai, nebuvo jam lojalus, sukÅ«rė situacijÄ , leidžiančiÄ daryti iÅ¡vadÄ , jog savo interesus iÅ¡kėlė aukščiau vadovaujamos bendrovės interesų, savo naudai panaudojo vadovaujamos bendrovės lėšas (CK 2.87 str. 1 d., 2 d., 3 d., 4 d., ABÄ® 37 str. 3 d.).

Esant Å¡ios nutarties 20 ir 21 punktuose nurodytoms faktinėms aplinkybėms ir juose iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad Alytaus rajono apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog P. L. teisėtai atleistas iÅ¡ bendrovės vadovo pareigų ir atmetė jo reikalavimÄ grÄ Å¾inti jį į UAB „ALIVA“ direktoriaus pareigas. Teisėjų kolegija todėl laiko nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kuriuose teigiama, jog teismas neatskleidė bylos esmės, nevertino įrodymų, kad apeliantas įkÅ«rė bendrovę, savo įnaÅ¡ais ir turtu suformavo bendrovės įstatinį kapitalÄ , nevertino atleidimo aplinkybių ir darbo sutarties nutraukimo iniciatoriaus neteisėtų veiksmų, be pagrindo vadovavosi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-15 sprendimo iÅ¡vadomis (Skundo 14.1 p., 14. 2 p., 14. 5 p.).

Byloje konstatavus, kad bendrovės direktorius P. L. iÅ¡ darbo atleistas teisėtai ir pagrįstai, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė atmesti ieÅ¡kovo reikalavimus atlyginti jam neturtinę žalÄ (CPK 178 str., CK 6.250 str.). Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus (skundo 14. 6 p.), kuriuose teigiama, jog ieÅ¡kovui nepagrįstai, atleidus jį iÅ¡ darbo, nebuvo iÅ¡mokėta įstatymo nustatyta dviejų mėnesių dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka (DK 140 str. 2 d.). Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal iÅ¡eitinės iÅ¡mokos mokėjimo tvarkÄ reglamentuojančiÄ DK teisės normÄ , nutraukus darbo sutartį ne tik DK ketvirtajame skirsnyje nurodytais, bet ir kituose įstatymuose nustatytais atvejais, kai nėra darbuotojo kaltės, atleistam darbuotojui iÅ¡mokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka (DK 140 str. 2 d.).

Taigi, sprendžiant klausimÄ dėl iÅ¡eitinės iÅ¡mokos mokėjimo pagal DK 140 str. 2 d., yra svarbu ginčo atveju nustatyti ar UAB „ALINVA“ vadovas iÅ¡ pareigų buvo atleistas esant jo kaltei. Ä®monės vadovo teisinė padėtis įmonėje lemia tai, kad jam keliami kitokie reikalavimai negu kitiems įmonės darbuotojams, taigi ir bendrovės vadovo kaltė dėl atleidimo iÅ¡ pareigų turi bÅ«ti vertinama pagal kriterijus, nustatytus atsižvelgiant į jo teisinį statusÄ , o ne vertinant jo veiksmus drausminių nuobaudų už darbo drausmės pažeidimus skyrimo požiÅ«riu.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, atsižvelgiant į nurodytus įmonės vadovo teisinės padėties aspektus, į tai, jog vadovo kaltę nagrinėjamu atveju lėmė ir bendrovės vienintelio akcininko pasitikėjimo juo praradimas, kadangi ieÅ¡kovas vadovaujamo juridinio asmens atžvilgiu veikė nesÄ Å¾iningai, nebuvo jam lojalus, sukÅ«rė situacijÄ , leidžiančiÄ daryti iÅ¡vadÄ , jog savo interesus iÅ¡kėlė aukščiau vadovaujamos bendrovės interesų, savo naudai panaudojo vadovaujamos bendrovės lėšas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad yra ieÅ¡kovo kaltė dėl jo atleidimo iÅ¡ bendrovės direktoriaus pareigų ir dėl to teisingai pritaikė DK 140 str. 2 d., nurodęs, kad atleidžiant ieÅ¡kovÄ iÅ¡ pareigų, neturėjo bÅ«ti sumokėta iÅ¡eitinė iÅ¡moka.

Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kovo reikalavimus priteisti jam neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį už laikÄ nuo 2016-02-01 iki 2016-03-06 – 1 250 Eur, kompensacijÄ už nepanaudotas kasmetines atostogas už 3 metus – 3 150 Eur, iÅ¡eitinę 2 mėnesių iÅ¡mokÄ už darbo staÅ¾Ä â€“ 2 010 Eur, iÅ¡ viso 6 500 Eur. Ä®statymų leidėjas yra įtvirtinęs nuostatÄ , jog darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dienÄ privalo iÅ¡mokėti visas jam priklausančias pinigų sumas (DK 141 str. 2 d.).

Tačiau įstatyme yra numatyta galimybė darbuotojo ir darbdavio susitarimu nustatyti kitokiÄ atsiskaitymo tvarkÄ (DK 141 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ ieÅ¡kovas ir bendrovės „ALINVA“ administracijos direktorė sudarė susitarimÄ , kuriuo nustatytas paskaičiuotas ir neiÅ¡mokėtas ieÅ¡kovui darbo užmokestis, nustatyta bendra iÅ¡mokama suma, nustatyta kompensacijos suma už nepanaudotas atostogas, susitarta dėl neiÅ¡mokėtų sumų sumokėjimo grafiko (1 t. b. l. 5).

Nors ieÅ¡kovas byloje reiÅ¡kė reikalavimÄ pripažinti minėtÄ susitarimÄ negaliojančiu, pirmosios instancijos teismas šį reikalavimÄ atmetė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismo sprendimas atmesti ieÅ¡kovo reikalavimÄ pripažinti negaliojančiu susitarimÄ dėl atsiskaitymo tvarkos yra pagrįstas ir teisėtas, kadangi Å¡iam reikalavimui pagrįsti ieÅ¡kovas byloje nepateikė jokių objektyvių įrodymų, iÅ¡skyrus teigimÄ , kad jam buvo daromas psichologinis spaudimas atleidimo dienÄ .

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame teismo sprendime pagrįstai pažymėjo, jog negaliojančiu CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu gali bÅ«ti pripažintas tik sandoris, kuris sudarytas susiklosčius sunkioms aplinkybėms ir aiÅ¡kiai nenaudingomis sandorį sudariusiam asmeniui sÄ lygomis, kurios atsirado nepriklausomai nuo kitos sandorio Å¡alies (stichinė nelaimė, gaisras, liga, Å¡eimos nario mirtis, nedarbas ir pan.) ir kai kita sandorio Å¡alis, žinodama apie tokias aplinkybes, savanaudiÅ¡kai jomis pasinaudoja.

Teismas pagrįstai konstatavo, jog ieÅ¡kovas neįrodinėjo, kokios buvo susiklosčiusios sunkios aplinkybės, nepriklausančios nuo jo valios.Byloje atmetus ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti jo nurodomas iÅ¡mokas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė atmesti ieÅ¡kinio reikalavimus priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės delspinigius - vidutinį darbo užmokestį pagal DK 141 straipsnio 3 dalį iki bus visiÅ¡kai atsiskaityta su ieÅ¡kovu; 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ 6 500 Eur sumÄ , nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CPK 178 str., CK 6. 37 str. 2 d., DK 141 str. 1 d.).Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus (skundo 14.4 p.), kuriuose teigiama, jog teismas nepagrįstai atsisakė pripažinti negaliojančia tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės 2000 m. rugsėjo 26 d. sudarytÄ darbo sutartį Nr. 231.

Byloje ieÅ¡kovas neįvardijo teisinio pagrindo, kuriuo grindė minėtÄ reikalavimÄ (1 t. b. l. 133-139). Faktiniu ieÅ¡kinio pagrindu ieÅ¡kovas įvardijo tas aplinkybes, jog darbo sutartis yra absoliučiai formali, sudaryta pažeidžiant DK nuostatas, o ginčijamÄ darbo sutartį apeliantas teigia pasirašęs atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ . Teisėjų kolegija pažymi, jog darbo sutartis gali bÅ«ti pripažinta negaliojančia esant įstatyme nustatytiems pagrindams (Å¡alies valios yda, esminiai formos ir turinio trÅ«kumai).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ieÅ¡kovas byloje nepateikė objektyvių įstatymo leistinų įrodymų, spręsti, kad ieÅ¡kovo ir darbdavio 2000 m. rugsėjo 26 d. sudaryta darbo sutartis Nr. 231 bÅ«tų pripažinta negaliojančia. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo iÅ¡reikalautas ginčijamos darbo sutarties originalas (1 t. b. l. 19, abi pusės), kuriame yra ieÅ¡kovo paraÅ¡ai, įraÅ¡ai apie darbo sutarties sÄ lygų pakeitimÄ , įraÅ¡as apie darbo sutarties nutraukimÄ , su kuo ieÅ¡kovas yra supažindintas pasiraÅ¡ytinai.

Teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime pagrįstai pažymėjo, jog „Darbo sutarties originalas paneigia ieÅ¡kovo nurodytÄ aplinkybę, kad darbo sutartį, jos pakeitimo sÄ lygas ieÅ¡kovas pasirašė tik pasiraÅ¡ydamas sutartyje apie darbo sutarties nutraukimÄ . Darbo sutartyje aiÅ¡kiai matyti, kad pati darbo sutartis pasiraÅ¡yta juodu raÅ¡alu, sutarties pakeitimas ir apie darbo sutarties nutraukimÄ pasiraÅ¡yta mėlynu raÅ¡alu, tačiau akivaizdu, kad dėl paraÅ¡o konfigÅ«racijos (pasiraÅ¡ant vienu metu, paprastai nesiskiria paraÅ¡o dydis ir vizualiai jie bÅ«na panaÅ¡Å«s) pasiraÅ¡yta ne vienu metu, ne darbo sutarties nutraukimo dienÄ , kaip teigia ieÅ¡kovas.

Be to, iÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad Å¡ia darbo sutartimi buvo naudojamasi ir nagrinėjant ginÄÄ Vilniaus miesto apylinkės teisme (civilinė byla Nr. 2-5826-4662015) ir Vilniaus apygardos teisme (Civilinė byla Nr. 2A-794-262/2016) pagal ieÅ¡kovės Lietuvos neįgaliųjų draugijos ieÅ¡kinį atsakovui P. L., UAB „ALINVA“, VÄ® Registrų centrui dėl akcininkų sÄ raÅ¡o, įstatų pripažinimo negaliojančiais ir teisinės registracijos panaikinimo (1 tomas, b. l. 41-46, 2 tomas, b. l. 14-15).

IeÅ¡kovas tuo metu neginčijo aplinkybės, kad darbo sutartis pasiraÅ¡yta be jo žinios ir sutikimo, prieÅ¡ingai, ja rėmėsi, atsikirsdamas į Lietuvos neįgaliųjų draugijos ieÅ¡kinį“. Apelianto nurodomos aplinkybės, jog ginčijamoje darbo sutartyje nėra nurodyta, kada Å¡i darbo sutartis įsigaliojo, jog darbo sutarties 4 punkte, turėtų bÅ«ti nurodyta kiek kartų per mėnesį mokamas darbuotojui darbo užmokestis, kuriomis dienomis, valandinis tarifinis atlygis, mėnesinė alga ir priemokos, o tik nurodyta, kad darbdavys įsipareigoja darbuotojui mokėti darbo užmokestį iÅ¡ LID UAB „ALINVA“ lėšų, nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamÄ darbo sutartį negaliojančia (CPK 178 str.).

Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog Alytaus rajono apylinkės teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti atsakovės pasisavintus daiktus už 1301 Eur sumÄ (skundo 14.7 p.). IÅ¡ byloje esančio dokumentų priėmimo –perdavimo akto ir akto turinio (2 t. b. l. 20-23) matyti, jog ieÅ¡kovas perdavė bendrovės atstovei dokumentus ir pasiėmė bendrovėje buvusius kai kuriuos jam priklausančius daiktus. Pretenzijų dėl negrÄ Å¾intų daiktų atsakovei nei atleidimo dienÄ , nei iki bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos ieÅ¡kovas nereiÅ¡kė.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog byloje ieÅ¡kovas nepateikė jokių jo nurodytų ieÅ¡kinyje daiktų įsigijimo dokumentų ar kitų įrodymų, pagal kuriuos bÅ«tų galima identifikuoti daiktus, nustatyti jų įsigijimo laikÄ ir vertę, kad spręsti, jog reikalaujami gražinti daiktai priklauso ieÅ¡kovui nuosavybės teise (CPK 178 str., CK 4.38 str.). IeÅ¡kovas taip pat neįrodė aplinkybės, kad reikalaujamus gražinti daiktus neteisėtai užvaldė atsakovė. Esant Å¡ioms nustatytoms aplinkybėms ir nurodomų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog ieÅ¡kovo teisė iÅ¡reikalauti nurodomus daiktus iÅ¡ atsakovės neįrodyta, todėl negali bÅ«ti ginama (CK 178 str., CK 4.95 str.).

Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį ir priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo P. L. atsakovei UAB „ALINVA“ 6 839,49 Eur nuostoliams atlyginti. Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakydamas dėl juridinio asmens vadovo teisinio statuso, iÅ¡aiÅ¡kino, jog kai bendrovės vadovas padaro bendrovei žalos veikdamas kaip jos valdymo organas, tai jam taikytina civilinė atsakomybė pagal civilinius įstatymus, o ne materialinė atsakomybė pagal Darbo kodeksÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „OptimalÅ«s finansai“ v.

G. P., bylos Nr. 3K-7-444/2009). Nagrinėjamu atveju žalos padarymo faktas ir jos dydis yra konstatuotas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5826-466-2015 ir Vilniaus apygardos teismo 2016-02-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-794-262/2016, 1 t. b. l . 33-46), kas turi prejudicinę galiÄ nagrinėjamoje byloje. Todėl žalos padarymo fakto ir jos dydžio Å¡ioje byloje atskirai įrodinėti nereikia (CPK 182 str. 2 d.).

Ä®statymų leidėjas CK 2.87 straipsnio 4 dalyje yra nustatęs, jog juridinio asmens valdymo organo narys, privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ . Byloje nustačius, jogieÅ¡kovas, bÅ«damas UAB „ALINVA“ direktoriumi, savo kaltais veiksmais padarė vadovaujamai bendrovei nurodomÄ Å¾alÄ , Å¡i turi bÅ«ti atlyginama (CK 2.87 str. 4 d.). Apeliacinio skundo argumentai (skundo 14.9 p.), jog ginčo sprendimo metu ieÅ¡kovas buvo UAB „ALINVA“ akcijų savininku ir todėl turėjo visas teises UAB „ALINVA“ vardu sudaryti atstovavimo sutartį su advokatu ir sumokėti už jo paslaugas iÅ¡ bendrovės lėšų, nesudaro pagrindo atmesti atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį.BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atsakovė turėjo 484 Eur iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti, Å¡ias iÅ¡laidas praÅ¡o priteisti iÅ¡ apelianto.

Apeliacinį skundÄ atmetus, praÅ¡ymas tenkintinas (CPK 98 str.). Nustatyta, kad bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, valstybė turėjo 5,23 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. IeÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmetus, Å¡ios iÅ¡laidos valstybei priteisiamos iÅ¡ apelianto (CPK 92 str.), (Å¡ias iÅ¡laidas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sÄ skaita Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „ALINVA“ (į. k. 149644884, buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) iÅ¡ P. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 484 Eur turėtų iÅ¡laidų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti valstybei iÅ¡ P. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 5,23 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Å¡ias iÅ¡laidas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sÄ skaita Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).Å i nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai                                                                                                                     Diana Labokaitė                                                                                                                                  Mindaugas Å imonis Arvydas Žibas