d2c6dd93-4e3f-4908-be23-9e30e58ca2f9 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-91-1122/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-52000-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.26.2; 2.1.8; 2.1.14; 2.1.15.3.3.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 18 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja AuÅ¡ra Dambrauskienė, sekretoriaujant Vitai Jurienei, Raimondai Bingelytei, dalyvaujant prokurorei Orijai Audronei Kolbienei, prokurorui Mariui Zupkauskui, kaltinamajam M. S. (M. S.), kaltinamojo gynėjui advokatui Povilui Eigminui, nukentėjusiajam S. V., nukentėjusiojo atstovui advokatui Karoliui Barysui, vieÅ¡uose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka (iÅ¡ dalies nuotoliniu bÅ«du) iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje M.

S. (M. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiÅ¡kai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas, tačiau teistumas iÅ¡nykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje. Teismas n u s t a t ė : M. S. pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , o bÅ«tent: jis 2019 m. gruodžio 7 d. apie 17.02 val., vieÅ¡oje vietoje – Vilniuje, ties Pavilnionių g. 35, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams, kitų asmenų akivaizdoje, S. V. priėjus prie jo automobilio, tyčia dujomis papurÅ¡kė pastarajam į akis, po ko, S. V. atsitraukus nuo jo automobilio, iÅ¡lipo iÅ¡ savo automobilio ir tęsdamas nusikalstamus veiksmus priėjo prie S. V. ir jam dar kartÄ tyčia papurÅ¡kė į akis dujų, tuo padarydamas nukentėjusiajam S. V. abiejų akių pirmo laipsnio ragenų ir junginių maiÅ¡elių nudegimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

Tokiais veiksmais M. S. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje. Kaltinamasis M. S. teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino ir parodė, kad važiuodamas Pavilnionių g. 2019 m. gruodžio 7 d. apie 17 val. vakaro ieÅ¡kojo namo Nr.

29. Važiuodamas link Nr. 35 namo nuvažiavo iki aklavietės, apsisukdamas gale pastebėjo, kad iÅ¡ kiemo atbuline eiga iÅ¡važiuoja „Toyota RAV4“ nepraleisdamas jo, nors pagal Kelių eismo taisykles turėjo jį praleisti. Buvo blogas oras, užrasoję langai, todėl jis (kaltinamasis) galvojo, kad „Toyota RAV4“ vairuotojas galimai jo nepamatė, todėl jis sustojo. Pripažino, jog galimai paliko per maÅ¾Ä atstumÄ vairuotojui užbaigti manevrÄ , tačiau „Toyota RAV4“ vairuotojas ilgai negalėjo užbaigti manevro, todėl kaltinamasis susinervino, nes skubėjo, jo laukė Å¡eima, todėl M.

S. galiausiai sulaukė akimirkos, kai „Toyota RAV4“ vairuotojas pavažiavęs į priekį paliko tarpÄ , ir pro jį „praslydo“ bei nuvažiavo link Nr. 35 namo „šlagbaumo“. Ten sustojo. Kiek atsimena, jokių Å¡viesos signalų nerodė, kad automobilio „Toyota RAV4“ vairuotojas greičiau užbaigtų manevrÄ . Važiavo lėtai, nes jo automobilis senas, todėl mano, kad avarinės situacijos nesukėlė. Sustojęs, kadangi buvo aprasoję langai, blogas matomumas, atidarė savo vairuotojo langÄ iki galo, ieÅ¡kojo reikalingo namo numerio.

Netikėtai prie jo prilėkė nepažįstamas asmuo ir pradėjo rėkti, aiškinti, kaip jis važiavo, kad nepatiko kaltinamojo vairavimo stilius. Asmuo pradėjo necenzūriniais žodžiais keiktis, sakė, kad pamokys, kaip reikia vairuoti. Bandė jį nuraminti, nes nenorėjo jokio konflikto – jam buvo paskambinusi žmona, kuri jo laukė su vaiku prie ieškoto Nr. 29 namo, o oras buvo labai prastas. Taigi ji (kaltinamasis) paprašė dujų, kad asmuo pasitrauktų į šalį, nenorėjo su juo aiškintis, norėjo važiuoti.

Neklausė, kas jis toks, nes buvo iÅ¡sigandęs, jam buvo netikėta, nesuprato, kÄ jis tokio padarė, kad taip reikėtų rėkti. Pabrėžė, jog Å¡iam asmeniui neužstojo automobiliu pravažiavimo – buvo vietos pravažiuoti (rodė nuotraukoje, kur stovėjo jo automobilis). Asmuo pradėjo lįsti su kumščiais pro jo atidarytÄ automobilio langÄ , todėl manė, kad jis nori jam (kaltinamajam) smogti į veidÄ . M. S. paprašė asmens pasitraukti nuo automobilio, kad jis galėtų iÅ¡lipti ir pasikalbėti.

Bandydamas atidaryti duris, jis (kaltinamasis) kiÅ¡o savo kojÄ su protezu į gatvę ir pajuto stiprų smÅ«gį į duris, kurios atsitrenkė į protezÄ (mano, kad galimai sutapimas, bet paskui turėjo iÅ¡siųsti protezo sÄ narį taisyti į VokietijÄ , vaikščiojo su ramentais), mano, kad nepažįstamasis koja ar ranka stipriai trenkė į duris ir jas užtrenkė. Nesuprato nepažįstamo asmens agresyvumo. Po to asmuo pradėjo lįst pas M. S. į automobilį ir sakyti „Gal tave pamokyti vairuoti?“.

Asmuo iki pečių įlindo į jo automobilį, sugniaužtu vienos rankos kumščiu, anot kaltinamojo, iÅ¡ jo veido iÅ¡raiÅ¡kos buvo panaÅ¡u, kad jis nori trenkti. Kaltinamasis kiek pavyko pasitraukė į galÄ , toliau nuo jo, ir automatiÅ¡kai įkiÅ¡o rankÄ Ä¯ kiÅ¡enę, kurioje turėjo savigynai nusipirkęs balionėlį, ir papurÅ¡kė automobilyje, kad asmuo iÅ¡lįstų iÅ¡ jo, nes buvo iÅ¡sigandęs, susinervinęs, kad kažkoks žmogus su kumščiu lenda į jo automobilį.

PaaiÅ¡kino, jog dujas papurÅ¡kė 15 sekundžių nuo asmens atėjimo prie automobilio. Asmuo pasitraukė maždaug pusantro metro nuo automobilio. Pats M. S. pamatė, kad dujos ne tiek pateko asmeniui į akis, kiek raudonais pipirais nudažė jam akinių stiklus. Jis (kaltinamasis) iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, nes buvo Å¡oko bÅ«senos – jam buvo apribota laisvė, kai jis (nukentėjusysis) lindo per langÄ , be to, dujomis papurÅ¡kė savo automobilyje, tai kvapas liko, norėjo gryno oro įkvėpti. Mano, kad jis (nukentėjusysis) nesitikėjo tokio poelgio, nes pasakė „Nu dabar tu gausi“.

M. S. stovėjo prie automobilio galo. Matė, kad jis (asmuo) nubėgo prie savo automobilio, apėjo aplink jį iÅ¡ galo, nusiėmė akinius ir vėl pribėgo prie M. S. su kumščiais. Jis (kaltinamasis) vėl iÅ¡traukė tÄ balionėlį, nes manė, kad tai geriausias bÅ«das nuraminti agresorių, o ne „kumščiais aiÅ¡kintis“, ir papurÅ¡kė balionėliu dar kartÄ . Pabrėžė, jog negalėjo pabėgti nuo asmens. Tada jau matė, kad nukentėjusiajam pakliuvo į akis. Asmuo nubėgo ant žolės, M.

S. priėjo prie jo ir paklausė „Tai kÄ , ponas, daugiau nieko nenori aiÅ¡kintis?“. M. S. priėjo prie asmens automobilio pasiaiÅ¡kinti, pažiÅ«rėti jo bÅ«klę, matė, kad nieko jam baisaus nenutiko. Paklausė, ar dar kažko nori, jis nenoriai atsakė: „Gerai, gerai, atsipraÅ¡au“. Nežino, kodėl jis atsiprašė, gal pajuto kažkokiÄ grėsmę. Nurodė, jog nukentėjusysis jokių smÅ«gių nesudavė, tačiau buvo užsimojęs. Nematydamas jokios tolimesnės konflikto prasmės, atsisėdo į automobilį, nes pergyveno dėl žmonos ir vaiko, kurie jo laukė, ir iÅ¡važiavo.

Jis nepasiÅ¡alino greitai, palaukė, kol viskas baigsis, iÅ¡girdo nukentėjusiojo atsipraÅ¡ymÄ . Mano tik, kad nesulaukti policijos buvo didžiulė jo klaida. Po kelių dienų žmona pasakė, kad buvo apsilankiusi policija ir pradėtas ikiteisminis tyrimas. PaaiÅ¡kino, jog dujų balionėlį vežiojasi savigynai. Jį galima įsigyti visose ginklų parduotuvėse, turėjo teisę jį turėti. Pabrėžė, jog turi ribotas galimybes pabėgti nuo kažko, pasivyti, asiginti, nes yra neįgalus.

Nukentėjusįjį įspėjo, kad pasitrauktų nuo jo, tačiau dėl dujų – ne, nes nebuvo laiko, matė, kad jis jau atliko puolamuosius veiksmus. Jau po ikiteisminio tyrimo užbaigimo valė automobilį ir po sėdyne rado tÄ balionėlį. Pažymėjo, jog toje vietoje, kur įvyko įvykis, ant vieno namo yra trys kameros, ir jis buvo apsilankęs pas to namo administratorių, praÅ¡ydamas duoti vaizdo medžiagÄ . Namo administratorius vis tempė laikÄ (tada buvo žiemos Å¡ventės), galiausiai pasakė, kad jiems nepavyksta prisijungti prie sistemos.

Taip pat pastebėjo, jog iÅ¡ liudytojos I. beveik minutės nufilmuotos medžiagos liko 20 sekundžių. Buvo įsitikinęs, kad su tuo vadovu, iÅ¡ kurio prašė video, buvo susitarta, kad neduotų vaizdo medžiagos, o nukentėjusiojo pateikta vaizdo medžiaga – apkarpyta. PaaiÅ¡kino, jog po visų įvykių neramiai jautėsi, todėl paskambino byloje rastu telefonu liudytojai I., pokalbio metu prisistatė, paklausė, kÄ ji matė – norėjo, kad ji patikslintų, ar iÅ¡ jo pusės buvo keiksmažodžiai, agresija.

Ji jam sakė, kad matė įvykį, kaip jis (nukentėjusysis) elgėsi, sakė, kad teisme galės paliudyti. Jis paprašė jos atsiųsti video medžiagÄ , nes ten buvo daugiau nufilmuota, negu pateikta tyrimui. Taip pat nurodė, jog iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio matė įvykio liudytojų – vaikinų, kurie kažkÄ vis rėkė, galimai buvo iÅ¡gėrę, daugiau liudytojų dėl sumaiÅ¡ties nematė. Be to, teigė ieÅ¡kojęs kitų liudytojų, tačiau neigė apie įvykį su rastais liudytojais kalbėjęs. Paskutinį kartÄ , kai jį iÅ¡kvietė ikiteisminio tyrimo metu, pasakė, kad yra dar viena liudytoja.

RaÅ¡tiÅ¡kai nepateikė praÅ¡ymo jÄ apklausti, nes jam neiÅ¡aiÅ¡kino, kad taip reikia padaryti. PraÅ¡o perkvalifikuoti kaltinimÄ Ä¯ bÅ«tinÄ jÄ gintį, nes, anot kaltinamojo, akivaizdžiai matosi, kad jis gynėsi. Tikina, jog vengė konflikto, nenorėjo fizinio kontakto, bijojo, kad tai gali iÅ¡provokuoti smÅ«gį iÅ¡ kitos pusės. Pabrėžė, jog vengdamas konflikto negalėjo sėsti į automobilį ir pavažiuoti, nes automobilio priekyje buvo „šlagbaumas“, o gale nukentėjusiojo automobilis.

Pažymėjo, jog iÅ¡ įvykio vietos iÅ¡važiavo, kai kiti asmenys patraukė nukentėjusiojo automobilį. PrieÅ¡tarauja dėl civilinio ieÅ¡kinio. Jei ir padarė žalÄ , tai padarė gindamas save, o ne specialiai. Be to, dujos, kurias naudoja policija ar saugos tarnybos, paprasti pipirinės, negali jokių pasekmių sukelti. Patikino, jog viso konflikto metu iÅ¡liko ramus, jokių necenzÅ«rinių žodžių nevartojo (tai matosi filmuotoje medžiagoje). Pažymėjo, jog vėliau pastebėjo, kad, kai asmuo (nukentėjusysis) trenkė dureles, jis jas įlenkė, tačiau policijoje tyrėja atkalbėjo nuo kreipimosi dėl to, jam pasakė, kad jis to neįrodys.

Jį piktina tyrėjos darbas, nes ji išėjo atostogų ir grįžus pasistengė greitai užbaigti tyrimÄ , nes vilkinosi, nekvietė liudytojų, o pasiÅ«lė kaltinamajam liudytojus iÅ¡kviesti teisme. Nurodė, jog anksčiau buvo trauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl chuliganizmo, neatsargaus nužudymo. Tuo metu buvo 17 metų, teisiamas – jau pilnametis. Per pastaruosius metus teistumai iÅ¡nykę. Administracinių nusižengimų turėjo, nes neleistinoje vietoje pasistatė automobilį. Nukentėjusysis S. V. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykis įvyko 2019 m. gruodžio 7 d. apie 17 val. vakaro.

Jis atvažiavo savo automobiliu „Toyota RAV 4“ į Pavilnionių gatvę, važiavo iki galo ir jam reikėjo apsisukti. Jis važiavo savo automobilio galu į Å¡oninę gatvelę, rodydamas deÅ¡inį posÅ«kį į kairę pusę, kad iÅ¡važiuotų iÅ¡ tos gatvelės į pagrindinę gatvę. Stabtelėjo užsisegti dirÅ¾Ä , dar pasižiÅ«rėjo į deÅ¡inę pusę, jokio automobilio nebuvo. Užsisegė dirÅ¾Ä , jau buvo pradedÄ s judėti. Buvo labai prastas oras, lijo, buvo tamsu ir paskutiniu momentu pamatė už nugaros Å¡viesas.

Abejose kelio pusėse buvo automobiliai ir buvo labai nedidelis tarpas, tačiau automobilis už nugaros dideliu greičiu, iš dešinės pusės nurūko į priekį. Pabrėžė, jog greitis buvo nemažas, jis išsigando, kad galėjo įvykti avarija, galėjo nulaužti j (automobilio) veidrodį. Jis pavažiavo į priekį prie „šlagbaumo“ stovinčio „Passat“ automobilio. Pastatė savo automobilį važiuojamojoje dalyje, įjungė avarinį ir priėjo prie kaltinamojo „Passat“ automobilio.

Automobilio langas buvo atviras, todėl priėjo prie jo ir pasilenkęs pasakė: „KÄ tu čia, žmogau, darai? Per tokius kaip tu, nutinka avarijos. Tu atsipraÅ¡yk manęs, nes padarei nesÄ monę.“ Jo tikslas buvo pasakyti žmogui, kad jis nedarytų kvailų, nemotyvuotų dalykų, kad galima ir kultÅ«ringai važiuoti, kad jo atsipraÅ¡ytų, tačiau negrasino jam, pats jokių necenzÅ«rinių žodžių nevartojo. Mano, jog vairuotojas tokiu vairavimu (ir dideliu greičiu) galėjo ir žmones užmuÅ¡ti, ir jo transporto priemonę sugadinti.

Jis nesulaužė kaltinamojo automobilio durelių ir neįvirto puse kÅ«no į jo automobilį. Jis nemažas ir tikrai negalėjo puse kÅ«no ten įlįsti, galimai buvo įkišęs tik galvÄ . Neigia, jog kumščiai buvo pakelti, rankos nebuvo kaltinamojo automobilyje, nebuvo užsimojęs prieÅ¡ jį. Tik iÅ¡girdo jo (kaltinamojo) žodžius: „Pydaras! Kas tu toks?“. Jų pokalbis galimai truko 15–20 sekundžių ir jis staiga pastebėjo baltÄ debesį. Dujų gavo į kairę pusę labiau, nes jo kairė akis nukentėjo labiau negu deÅ¡inė.

Jo akiniai kažkiek jį apsaugojo. Tuo metu jis (nukentėjusysis) atÅ¡oko nuo automobilio, pradėjo bėgti, blaÅ¡kytis, jam pradėjo gniaužti, spazmuoti gerklę. Po pirmo papurÅ¡kimo jis bėgo į Å¡onÄ , nes jėgos nelygios, neturėjo galimybės pasiprieÅ¡inti, nieko normaliai nematė. Žmonės pradėjo rėkauti, kad jis (nukentėjusysis) patrauktų automobilį, todėl bėgo prie savo automobilio ir tada kaltinamasis jam antrÄ kartÄ papurÅ¡kė dujų. Nuo pirmo iki antro papurÅ¡kimo praėjo gal 5 minutės. Prie „šlagbaumo“ buvo veja, todėl nubėgo link jos, bandė pramerkti akis, duso.

Matė siluetÄ â€“ atėjęs aukÅ¡tas vyras pasakė: „Ateik, pydaras, pasiaÅ¡kinsim“ ir ėjo (sugniaužęs) kumščius link jo. Kaip matyti vaizdo medžiagoje, jį kaltinamasis persekiojo. Dėl to, kad buvo apipurkÅ¡tas dujomis, be galimybės gintis, atsakė „atsipraÅ¡au, atsipraÅ¡au“, kad baigtų konfliktÄ . Bandė grįžti link savo automobilio, nes akys dar kažkiek matė. Tada jis užsidegė variklį, bandė kažkÄ Ä¯Å¾velgti. Kaltinamasis dar kurį laikÄ buvo ir tada iÅ¡važiavo, ne iÅ¡ karto, nes jis (nukentėjusysis) dar spėjo įžvelgti jo automobilio numerį.

Galiausiai iÅ¡girdo moters balsÄ , kuri pasakė, kad ji viskÄ nufilmavo, įvykį matė, klausė, ar jam reikia pagalbos. Jis atsakė – taip, reikia, prašė kviesti policijÄ , greitÄ jÄ . Ji prisistatė vardu I., jie apsikeitė telefono numeriais, I. pasakė, kad atsiųs filmuotÄ medžiagÄ . Paprašė jos, kad palauktų, kol atvyks policija, greitoji. Jis paprašė policininkų, kad patrauktų jo automobilį, kuris buvo ant kelio, bet jie atsisakė. Policija surašė duomenis, liepė paraÅ¡yti paaiÅ¡kinimÄ .

Jis atsakė, kad nieko nemato. Atvažiavusi greitoji pagalba liepė važiuoti į greitosios pagalbos ligoninę. Nuo dujų jo visas veidas ir gerklė degė. Viena akimi atrodė, kad daugiau nebematys. Buvo pakilęs spaudimas. ApžiÅ«rėjusi gydytoja iÅ¡rašė daug vaistų, sulaÅ¡ino nuo skausmo vaistų, kad galėtų akių dugnÄ pažiÅ«rėti. Kadangi, anot medikų, buvo neeilinis atvejis, jam patarė kreiptis į Riomerio ekspertizės teisės institutÄ medicininei apžiÅ«rai. Po poros dienų tÄ ir padarė.

Nustatyta, jog buvo nudegintos ragenos, junginių maiÅ¡elių 1-o laipsnio nudegimai. Grįžęs namo jis vartojo daug vaistų, nuskausminamuosius, Å¡aldė, skausmas buvo didelis. KitÄ dienÄ viskas palengvėjo, bet liekamieji reiÅ¡kiniai liko. Kadangi dirba gydytoju – odontologu, jam reikia smulkias detales įžiÅ«rėti, kelias savaites negalėjo dirbti, koncentruotis darbe, atsirado baimės jausmas, kai eina vakare ir žmogus eina jam už nugaros, kad gali jį užpulti. Atsirado nemiga, spaudimas buvo labai stipriai pakilęs, pradėjo Å¡irdis plakti.

Patyrė didžiulį stresÄ , buvo pažemintas kitų žmonių akyse. Savo moralinę žalÄ vertina 2 000 Eur ir praÅ¡o 750 Eur už advokato atstovavimÄ . Taip pat pažymėjo, kad rÅ«bai buvo atiduoti į valyklÄ ir tai jam irgi kainavo. Anksčiau kaltinamojo nebuvo matęs, nebuvo su juo reikalų turėjęs. Po įvykio jis nukentėjusiojo neatsiprašė. Patikino, jog kaltinamojo automobiliui nepadarė jokios žalos. Nurodė, jog iki posėdžio su jokiu liudytoju nėra bendravęs. Liudytojas P. S. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra Patrulių rinktinės pirmos kuopos antro bÅ«rio vyriausias patrulis.

Teisėjai priminus nagrinėjamo įvykio aplinkybes, liudytojas prisiminė, kad prie Pavilnionių picerijos „Express Pizza“ buvo konfliktas, galimai dėl to, kad vienas asmuo nepraleido kito, ir vienas vairuotojas papurÅ¡kė kitam dujų ir pasiÅ¡alino. Palaiko parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Automobilio „VW Passat“ vairuotojo jau nebuvo, kai atvyko į įvykio vietÄ , pranešėjas teigė, kad jis buvo pasiÅ¡alinęs. Nukentėjusiojo veidas buvo raudonas, apdegintas nuo dujų, akys aÅ¡arojo.

Matėsi, kad nukentėjusysis buvo gavęs dujų. Jo manymu, nukentėjusysis vairuoti tikrai galimybės neturėjo. Atvykę medikai iÅ¡sivežė iÅ¡plauti akis. Kaip suprato, liudytoja I. J. filmavo tÄ vaizdÄ . Neprisimena, ar pareigÅ«nai kvietė medikus. Nukentėjusysis sakė, kad po medikų apžiÅ«ros pats kreipsis į komisariatÄ , raÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ . Neatsimena, ar paėmė iÅ¡ liudytojos filmuotÄ medžiagÄ . Neatsimena, ar atliko daugiau veiksmų. Liudytoja I. J. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad galimai 2019 m. gruodžio 5-7 d.

PerkÅ«nkiemyje stovėjo su vaikais lauke, laukė, kol atvažiuos jų pasiimti, kai iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , riksmÄ ir atsisukusi pamatė, kad apie iki 10 m atstumu vienas vyras priėjęs prie kito automobilio „VW Passat“ pradėjo aiÅ¡kinti, kalbėtis, rėkti ir tas kitas vyras, kuris sėdėjo automobilyje, iÅ¡traukė dujų balionėlį ir pradėjo purkÅ¡ti. Apklausiama nurodė, kad nematė, ar buvo purÅ¡kiama pačiame automobilyje. Vėliau apklausiama nurodė, jog jos dėmesį patraukė nukentėjusiojo automobilio palikimas viduryje gatvės, skersai, ir tai, kad nukentėjusysis iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir keliavo prie „VW Passat“ automobilio.

Asmuo, kuriam buvo papurkÅ¡ta dujų, pradėjo bėgti nuo kito vairuotojo aplink automobilį. Po kažkiek laiko kaltinamasis porÄ Å¾ingsnių paėjo link nukentėjusiojo, porÄ kartų ramiai papurÅ¡kė dujų balionėliu, apsisuko ir įsėdo į automobilį. Pastebėjo, kad kaltinamajam kažkokios problemos su kojomis, nes jis Å¡lubavo. Ji pradėjo filmuoti, kai nukentėjęs vyriÅ¡kis ėjo prie „VW Passat“. Suprato, kad gali kažkas vykti, nes abiejų asmenų automobilių judėjimas buvo neįprastas.

Nurodė nesupratusi, dėl ko jie susipyko. Blogai girdėjosi, ar buvo necenzÅ«riniai žodžiai, nes kiti automobiliai, esantys netoliese negalėjo pravažiuoti ir pypino, ir kiti žmonės rėkavo, kad praleistų, tai blogai girdėjosi, kas kÄ Å¡nekėjo. Nukentėjusiojo automobilis trukdė pravažiuoti kitiems automobiliams, nes stovėjo viduryje kelio, „VW Passat“ automobilis stovėjo Å¡alia kelio. PurÅ¡kimÄ dujų balionėliu matė nuo pat pradžių. Pažymėjo, jog tuo momentu, kai vyras priėjo prie „VW Passat“ vairuotojo, atsidarė langas ir jie pradėjo aiÅ¡kintis, rėkti, tas vyriÅ¡kis, kuris priėjo, pasilenkė prie lango, jis iki pusės įlindo į automobilį, galva ir dalis iki rankų.

Nematė tiksliai, ar buvo įkiÅ¡tos rankos. Nurodė, jog įvykio momentu jai pasirodė, kad nukentėjęs yra tas, kuris byloje yra nukentėjusysis, nepastebėjo, kad nukentėjusysis pultų vairuotojÄ , įkišęs galvÄ Ä¯ automobilį, nepastebėjo agresyvių ketinimų iÅ¡ nukentėjusiojo pusės. Nežino, ar nukentėjusysis galėjo atlikti kažkokius aktyvius veiksmus kaltinamojo automobilyje. Tas asmuo, kuris purÅ¡kė dujas, dar porÄ kartų papurÅ¡kė bÅ«damas lauke į orÄ , netaikydamas į žmogų, ir atsisėdęs į automobilį iÅ¡važiavo.

Nepastebėjo, kad vyrai vienas kitam bandytų suduoti smÅ«gius. Po to ji iÅ¡kvietė policijos ekipaÅ¾Ä ir greitÄ jÄ pagalbÄ , nes nukentėjusiojo veidas buvo raudonas, manė, kad jam bloga. Atvykus pareigÅ«nams, pradžioje jÄ apklausė dėl įvykio. Paskui atvažiavusi greitoji pagalba nuvedė nukentėjusįjį į automobilį, apžiÅ«rėjo ir paleido. Policininkas paklausė, ar nukentėjusysis raÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ , jis pasakė, kad taip. Jie paprašė nukentėjusiojo, kad važiuotų su greitÄ jÄ , nes pats nenuvažiuos, kadangi akys pripurkÅ¡tos dujų.

Jis pasakė, kad pats nuvažiuos, viskas gerai, ir liudytoja iÅ¡važiavo po to, kai jos duomenis užrašė policininkai. Patikino, kad po įvykio su kaltinamuoju nėra bendravusi, tačiau buvo gautas skambutis iÅ¡ kaltinamojo, jis prisistatė ir paprašė, kad ji jam iÅ¡siųstų video įraÅ¡Ä . Pokalbio metu kaltinamasis negrasino jai, nepasakojo savo įvykių versijos – buvo trumpas pokalbis. Kontaktas su nukentėjusiuoju taip pat buvo žinutės bÅ«du ir ji jam nusiuntė elektroniniu bÅ«du vaizdo įraÅ¡Ä .

VienodÄ Ä¯raÅ¡Ä siuntė ir kaltinamajam, ir nukentėjusiajam. Patikslino, jog buvo nemalonu įvykio metu ir baisoka, nes buvo su 2 vaikais. Tokiame įvykyje buvo pirmÄ kartÄ ir nemanė, kad taip gali vykti, ar galima taip elgtis vieÅ¡oje vietoje, gatvėje. Ji su vaikais jautė dujų kvapÄ â€“ vaizdo įraÅ¡e girdisi, kaip sakoma, kad vaikai pasitrauktų, nes dujos. Pradėjo kosėti su vaikais, buvo pasitraukę toliau nuo įvykio, bet nuo vėjo pakliuvo ir jiems. IÅ¡lipę žmonės iÅ¡ kitų automobilių rėkė, kad praleistų, klausė, kÄ iÅ¡sidirbinėja, didelis triukÅ¡mas buvo.

Neatsimena, ar buvo patrauktas automobilis, bet kiti asmenys pravažiavo. Nematė to momento, kai buvo patrauktas automobilis, nes atvažiavo jos pusseserė ir jos pradėjo kalbėtis ir kviesti policijÄ bei greitÄ jÄ . Teisėjai pagarsinus liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo teisingi, nes ji tik posėdžio metu klausydamasi prisiminė kai kurias aplinkybes. Atsiminė, kad kaltinamasis bandė taikytis dujų balionėliu į nukentėjusįjį.

Jos nuomone, tai buvo atsakas į nukentėjusiojo veiksmÄ prieinant prie automobilio „VW Passat“. Pabrėžė, jog jÄ labiau Å¡okiravo tas įvykis, kai purÅ¡kė dujas, konfliktas tarp dviejų asmenų, o ne kitų žmonių rėkimas, kad patrauktų automobilius. Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. gruodžio 19 d. įtariamuoju apklaustas M. S. parodė, kad buvo teistas prieÅ¡ 15 metų, administracinių nuobaudų neturėjo, psichiatrinėje ligoninėje, priklausomybės ligų centre nesigydė.

Niekur nedirba, nes turi neįgalumÄ (kadangi nustatytas 30 procentų darbingumo lygis dėl kojos amputacijos). Gyvena su sugyventine ir 3-jų metų dukra. Teisės jam iÅ¡aiÅ¡kintos, apklausos metu gynėjas nereikalingas, lietuvių kalbÄ moka, raÅ¡o, skaito, vertėjas nereikalingas. Kuo yra įtariamas, suprato, kaltu prisipažįsta iÅ¡ dalies. 2019 m. gruodžio 7 d. apie 16.30 val. jis su savo automobiliu „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas Pavilnionių g. Vilniuje, pateko į aklavietę.

Buvo priverstas apsisukti ir važiuodamas atgal ties Pavilnionių g. 35-o namu, staiga prieÅ¡ jo automobilį iÅ¡ kiemo atbula eiga iÅ¡važiavo automobilis „Toyota RAV 4“, juodos spalvos. Kadangi minėto automobilio vairuotojas jo nepraleido, sustojo, laukdamas, kada minėtas automobilis užbaigs manevrÄ ir jis galės važiuoti toliau. Kadangi minėto automobilio vairuotojas ilgÄ laikÄ negalėjo pabaigti savo manevro, pamatydamas pirmÄ galimybę pravažiuoti, jis praslydo tarp to ir kito automobilio tarpo ir nuvažiavo link Pavilnionių g. 35-o namo.

Jis skubėjo, nes jam paskambinusi žmona pasakė, kad ilgÄ laikÄ laukia su vaiku lauke. Privažiuodamas prie Pavilnionių g. 35-o namo, atidaręs savo (vairuotojo) langÄ , kadangi langai buvo aprasoję, bandė įsižiÅ«rėti jam reikalingo namo numerį. Sustojus prie 35-o namo Å¡lagbaumo, staiga iÅ¡ galo priėjo jam nepažįstamas apie 45 metų vyras, kuris buvo su akiniais. Pastarasis kiÅ¡damas galvÄ Ä¯ jo automobilio salonÄ , pro atidarytÄ langÄ , vartodamas necenzÅ«rinę leksikÄ jo atžvilgiu, pradėjo rėkti, grasindamas, kad su juo susidoros, bÅ«damas nepatenkintas, kad jis jo nepraleido, aplenkė jo automobilį.

Vyras atrodė agresyviai nusiteikęs, rėkdamas gestikuliavo, mojavo rankomis, jam pasirodė, kad jis jam per atidarytÄ langÄ trenks. Jis paprašė vyrÄ , kad duotų jam iÅ¡eiti iÅ¡ automobilio, tuo metu bandė atidaryti vairuotojo duris. Pravėręs duris, tuo momentu nepažįstamas vyras, galimai keliu trenkė į vairuotojo dureles bei jas užtrenkė, taip neduodamas jam iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio. Bandydamas vyrÄ apraminti, paprašė, kad pastarasis pasiÅ¡alintų nuo jo automobilio, sakė, kad jis atstotų nuo jo, kad jis neturi laiko.

Tačiau pastarasis nuo jo automobilio nenuėjo, provokavo konfliktÄ , kiÅ¡damas savo galvÄ Ä¯ jo automobilio salonÄ . Jam pasirodė, kad Å¡is tuoj jam trenks, todėl jis automatiÅ¡kai kiÅ¡damas rankÄ Ä¯ kiÅ¡enę, kiÅ¡enėje aptiko dujų balionėlį, kurį iÅ¡traukęs, bandydamas apsiginti nuo to vyro, tiesiai iÅ¡ savo automobilio (sėdėdamas savo automobilio vairuotojo vietoje) papurÅ¡kė tam vyrui į veidÄ . Vyras Å¡iek tiek aprimo, tada iÅ¡lipo iÅ¡ savo automobilio, tačiau, kadangi vyras ir toliau jo atžvilgiu keikėsi necenzÅ«riniais žodžiais, kažkÄ sakydamas, kad jis „gaus“, maksimaliai prisiartinęs prie jo dar kartÄ papurÅ¡kė tam vyrui į veidÄ .

Tuo metu į minėto vyro automobilį įsėdo kažkokie asmenys, kurie bandė patraukti jo automobilį, nes pastarojo automobilis užtvėrė pravažiavimÄ . Tada vyras atsiprašęs jo nubėgo prie savo automobilio. Nematydamas tolimesnio konflikto prasmės, iÅ¡važiavo paimti žmonos. Dujų balionėlį įvykio metu kažkur pametė, todėl pateikti negali. Dujų balionėlį „Walter“ pirko Kalvarijų g. esančioje parduotuvėje „Oksalis“. Kaltu pagal jam pareikÅ¡tÄ Ä¯tarimÄ prisipažįsta iÅ¡ dalies, kadangi konfliktÄ iÅ¡provokavo automobilio „Toyota RAV 4“ vairuotojas, dujas panaudojo savigynai, tikslo pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ neturėjo (1 t., b. l. 78–80).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. gruodžio 8 d. liudytoju apklaustas S. V. parodė, kad 2019 m. gruodžio 7 d. apie 17 val. jis važiavo savo automobiliu „Toyota RAV 4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Pavilnionių gatve, Vilniuje. Jis nusprendė apsisukti ir važiuoti į kitÄ kelio pusę. Kai jis apsisuko, t. y. atbulai galu įvažiavo į kitÄ gatvelę ir priekiu vėl iÅ¡važiavo laikydamasis kairės pusės į Pavilnionių gatvę, link 35 namo, jis pamatė, kad už jo automobilio stovi kažkoks automobilis.

Švietė automobilio žibintų šviesos. Jis (S. V.) važiavo lėtai. Jis pamatė kaip minėtas automobilis, kuris buvo už jo automobilio, aplenkė jį iš dešinės ir dideliu greičiu nuvažiavo. Kadangi minėtas automobilis važiavo dideliu greičiu ir vos nekliudė jo automobilio, jis išsigando, kad galėjo įvykti eismo įvykis, pradėjo staigiai stabdyti automobilį. Minėtas automobilis pavažiavo apie 50 m į priekį ir sustojo pasukdamas dešiniau link 35 namo, šalia užkardos.

Jis norėdamas paklausti žmogaus, kodėl jis chuliganiÅ¡kai vairuoja savo automobilį, sukeldamas avarinę situacijÄ , privažiavo prie minėto automobilio, iÅ¡lipo iÅ¡ savo automobilio ir priėjo prie minėto automobilio iÅ¡ vairuotojo pusės. Jis priėjo prie vairuotojo durelių. Jis pamatė, kad yra atidarytas minėto automobilio vairuotojo durelių langas. Jis buvo priėjęs prie pat automobilio vairuotojo durelių ir minėto automobilio vairuotojo paklausė, kodėl jis chuliganiÅ¡kai vairuoja automobilį ir aplenkė jį važiuodamas dideliu greičiu.

Jis pasakė, kad taip niekas nedaro ir paprašė vairuotojo jo atsipraÅ¡yti. Vyras – vairuotojas, nesutiko su jo iÅ¡sakyta kritika, ir pasakė: ,,pidaras, kas tu toks esi“. Vyras staigiai jam į veidÄ pradėjo purkÅ¡ti aÅ¡arines dujas. Jis nematė, kurioje rankoje vyras laikė dujų balionÄ , ir iÅ¡ kur jį paėmė. Pajuto aÅ¡trų kvapÄ : jam pradėjo stipriai skaudėti akis, griaužti veidÄ ir skaudėti gerklę. Jis pradėjo bėgti nuo automobilio link žalios vejos. Jis iÅ¡girdo, kaip minėtas vyras, t. y. vairuotojas, pradėjo Å¡aukti:

„ateik čia, pidaras, pasiaiÅ¡kinsime“. Jis (vairuotojas) sakydamas Å¡iuos žodžius pribėgo prie jo (S. V.) ir dar kartÄ pradėjo purkÅ¡ti aÅ¡arines dujas jam į veidÄ . Jam pradėjo dar labiau skaudėti akis, griaužti veidÄ ir stipriai perÅ¡tėjo gerklė. Toliau nubėgo nuo vyro. Matydamas įtariamojo vyro profilį, pamatė, kaip jis pribėgo prie savo automobilio, atsisėdo už vairo. Jis (S. V.) grįžo prie savo automobilio ir pamatė įtariamojo vyro automobilio valstybinį numerį (duomenys neskelbtini).

Automobilis buvo galimai „VW Passat“ markės, baltos spalvos. Vyras iÅ¡važiavo Pavilnionių gatve. Jis iÅ¡girdo, kaip prie jo priėjo nepažįstama moteris ir pasakė, kad ji matė incidentÄ ir jį nufilmavo savo telefonu. Moteris prisistatė I. vardu ir pasakė, kad turi filmuotÄ medžiagÄ ir galės jam pateikti. Moteris paklausė jo, ar jam reikia medikų pagalbos. Jis pasakė, kad jam reikia policijos ir kad kviestų greitÄ jÄ pagalbÄ . Moteris iÅ¡kvietė medikus. Atvažiavo greitoji pagalba ir policija.

Jį medikai apžiÅ«rėjo ir iÅ¡vežė į ligoninę. Ligoninėje apžiÅ«rėjo ir nustatė ragenos ir junginės maiÅ¡elio nudeginimÄ . Po apžiÅ«ros jį paleido namo gydytis ambulatoriÅ¡kai, buvo iÅ¡raÅ¡yti vaistai. Jis įtariamÄ jį vyrÄ atpažinti galės, nes matė jo veidÄ . Vyrui apie 30–35 metus, aukÅ¡tas, pailgo veido, vidutinio kÅ«no sudėjimo, kirptas trumpai, apsirengęs tamsiais drabužiais. Jis nematė, kaip atrodė dujų balionėlis. Moteris jam dar vaizdo medžiagos nepersiuntė (1 t., b. l. 23–25).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. sausio 9 d. papildomai liudytoju apklaustas S. V. parodė, kad pilnai patvirtina savo anksčiau duotus parodymus, prie kurių tik gali papildyti, kad kai 2019 m. gruodžio 7 d. apie 17 val. priėjo prie automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), minėto automobilio vairuotojas sėdėjo už vairo. Jam priėjus prie automobilio, vairuotojas pravėrė vairuotojo durelių stiklÄ . Jis vairuotojo paklausė, kodėl jis taip chuliganiÅ¡kai vairuoja, daro nesÄ mones.

Vairuotojas jo atžvilgiu vartodamas necenzÅ«rinius žodžius pradėjo klausinėti, kas jis yra, ko iÅ¡ jo nori. Tarp jų įvyko ginčas, kurio metu jis pasilenkė prie vairuotojo atidaryto lango pasiaiÅ¡kinti situacijÄ ir tuo metu veide pajuto aÅ¡trų dujų kvapÄ ir stiprų veido ir akių skausmÄ . Dujų poveikis buvo stipresnis į kairę veido pusę. Dujų balionėlis (kurio jis nematė) buvo paruoÅ¡tas iÅ¡ anksto ir asmuo buvo pasiruošęs jį panaudoti. Kai dujų srovė pataikė jam į veidÄ ir į akis, jam pradėjo deginti veidÄ ir akis, ir aptemo akyse, todėl nieko nematė.

Jis nubėgo kelis metrus nuo automobilio „VW Passat“. IÅ¡ minėto automobilio iÅ¡lipęs vairuotojas pribėgo prie jo ir dar kartÄ papurÅ¡kė dujomis jam į veidÄ , dėl ko jis pajuto dar didesnį skausmÄ . Nubėgęs apie 10-15 metrų atsisukęs pamatė, kad tas asmuo atsistojęs į kovinę padėti sakė: „ateik čia, pasiaiÅ¡kinsim“. Kadangi buvo palikęs savo automobilį su įjungtu varikliu, sudarė kliÅ«tį pravažiuoti kitiems automobiliams, jis įsėdo į savo automobilį.

Sugebėjo pamatyti to asmens automobilio valstybinio numerio raides – tai buvo (duomenys neskelbtini). Tuo metu minėtas vairuotojas iÅ¡važiavo. Kažkas iÅ¡ Å¡alia sustojusių vairuotojų bandė padėti jo automobilį pastatyti į Å¡onÄ , kad galėtų pravažiuoti kiti automobiliai. Jautė labai didelį deginantį skausmÄ veido ir akių (kairės ypač) srityje. IÅ¡girdo moteriÅ¡kÄ balsÄ , kuris pasakė, kad viskÄ nufilmavo ir galės pateikti vaizdo įraÅ¡Ä . KÄ vėliau ji ir padarė, atsiuntė vaizdo įraÅ¡Ä Ä¯ jo el. paÅ¡tÄ .

Moters vardas – I. MinėtÄ Ä¯raÅ¡Ä jis vėliau pateikė policijos pareigÅ«nui. Kai moteris paklausė, ar jam reikalinga greitosios medicinos pagalba, jis atsakė, kad ji kviestų greitÄ jÄ pagalbÄ ir policijos pareigÅ«nus. Atvykus pareigÅ«nams paaiÅ¡kino įvykusiÄ situacijÄ , pareiÅ¡kimÄ apie įvykį parašė tÄ pačiÄ dienÄ vakare VPK. Atvykę medikai jį nuvežė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur jam suteikė pirminę pagalbÄ , iÅ¡rašė receptÄ vaistams ir rekomendacijas tolimesniam gydymui. 2019 m. gruodžio 10 d. kreipėsi į Valstybinę teismo medicinos tarnybÄ , kur buvo apžiÅ«rėtas ir jam buvo nustatyta abiejų akių pirmo laipsnio ragenų ir junginių maiÅ¡elių nudegimai.

Tačiau iki Å¡iol, laikas nuo laiko, jaučia kairės akies spazmÄ , aÅ¡arojimÄ , skausmÄ . Dėl Å¡io įvykio patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ , nes buvo užpultas be pagrindo, jokių fizinių veiksmų iÅ¡ jo pusės nebuvo, tarp jų vyko tik žodinis ginčas, kuris galėjo bÅ«ti iÅ¡spręstas to asmens atsipraÅ¡ymu. Tačiau minėtas asmuo jo atžvilgiu panaudojo dujas, sukeldamas jam didelį fizinį skausmÄ ir padarydamas kÅ«no sužalojimus. Iki Å¡iol jaučia pasekmes, kurios jam trukdo kokybiÅ¡kai jaustis, gyventi ir dirbti.

Jam padarytÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertins ir civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos pateiks teismo posėdžio metu. Taikytis su kaltu asmeniu atsisako, nori, kad kaltas asmuo bÅ«tų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, o byla bÅ«tų perduota į teismÄ (1 t., b. l. 27–29). Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. sausio 15 d. liudytoja apklausta I. J. parodė, kad 2019 m. gruodžio 7 d. apie 17 val. buvo Pavilnionių gatvėje, Vilniuje. Tuo metu Pavilnionių g. pamatė tiesiai stovintį automobilį „Toyota“, valstybinio numerio nežino.

O šiam automobiliui priekyje, skersai gatvės, stovintį automobilį „VW Passat“, kurio valstybinio numerio taip pat nežino. Atrodė, kad automobilis „VW Passat“ užvažiavo automobiliui „Toyota“ į priekį ir sustojo. Dėl ko tai atsitiko – nežino, nes konflikto pradžios nematė. Pastebėjo, kaip iš automobilio „Toyota“ išlipo vyras, kuris priėjo prie automobilyje „VW Passat“ sėdinčio vairuotojo, kurio vairuotojo langas buvo atidarytas. Automobilio „Toyota“ vairuotojas pasilenkė link atidaryto automobilio „VW Passat“ vairuotojo lango ir paklausė:

„Kaip vairuoji?“. Po sekundės pamatė, kad „Toyotos“ vairuotojo galva įkiÅ¡ta pro atidarytÄ vairuotojo langÄ Ä¯ automobilio „VW Passat“ salonÄ . Tačiau labai greitai „Toyotos“ vairuotojas atsitraukė nuo automobilio „VW Passat“ ir griebėsi rankomis už veido. Kas tuo metu atsitiko nematė. Ji stovėjo apie 10 metrų atstumu nuo jų. IÅ¡ automobilio „VW Passat“ iÅ¡lipo vairuotojas, kurio Å¡iuo metu apibÅ«dinti negali, atsimena, kad minėtas vyras Å¡lubavo, kuris iÅ¡tiesus rankÄ pradėjo purkÅ¡ti dujomis į įvairias puses, pagrindinai į „Toyotos“ vairuotojÄ , bandydamas pastarajam pataikyti į veidÄ .

Ji pradėjo įvykį filmuoti savo mobiliojo ryÅ¡io telefonu. Tuo metu aplink pypseno kiti sustoję vairuotojai, nes automobiliai „Toyota“ ir „VW Passat“ užtvėrė kitiems automobiliams keliÄ . Kad tuo metu kÄ nors sakytų „Toyotos“ vairuotojas negirdėjo, „VW Passat“ vairuotojas sakė atseit, „tu dar mokinsi mane vairuoti“. Automobilio „Toyota“ vairuotojas bandė pabėgti nuo „VW Passat“ vairuotojo, tačiau pastarasis eidamas „Toyota“ vairuotojui iÅ¡ paskos ir toliau purÅ¡kė dujų balionėliu.

Dujas pajuto ir ji, jai jokia žala padaryta nebuvo. Po kiek laiko „VW Passat“ vairuotojas labai greitai grįžo prie savo automobilio ir iÅ¡važiavo. Galimai pastarasis pastebėjo, kad ji jį filmavo. „Toyota“ vairuotojas grįžo į savo automobilį, bet vairuoti jis negalėjo, nes jo visas veidas buvo raudonas, akys aÅ¡arojo, pastarasis nieko nematė, net negalėjo į Å¡onÄ patraukti savo automobilio. Vėliau jo automobilį kažkas patraukė į Å¡onÄ . Po kiek laiko priėjo jos pusseserė (kurios ji laukė).

Pastaroji paklausė, kas atsitiko, nes pati įvykio nematė. Ji jai trumpai papasakojo ir tada ji iÅ¡ savo telefono paskambino į policijÄ . Atvykusiems policijos pareigÅ«nams ji nurodė savo duomenis ir jie iÅ¡važiavo. Vaizdo įraÅ¡Ä vėliau persiuntė nukentėjusiajam, kuris jai paliko savo duomenis (1 t., b. l. 47–49). Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. sausio 8 d. liudytoju apklaustas P. S. parodė, kad 2019 m. gruodžio 7 d. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu E. S., apie 17.05 val. iÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – ir OVS) gavo praneÅ¡imÄ , kad ties Pavilnionių g. 35, Vilniuje, automobilio „VW“ vairuotojas sukonfliktavo su kitu vairuotoju, pripurÅ¡kė pastarajam į akis dujų bei pasiÅ¡alino link ZujÅ«nų.

Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėja I. J., kuri paaiškino, kad matė ir nufilmavo įvykį, kaip automobilio „VW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas sukonfliktavo su kitu, automobilio „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoju bei pastarajam pripurškė dujų į akis. Buvęs vietoje automobilio „Toyota“ vairuotojas S. V. patvirtino, kad tarp jo ir automobilio „VW“ vairuotojo įvyko žodinis konfliktas, nes pastarasis sudarinėjo avarines situacijas, galimai buvo neblaivus bei konflikto metu prieš jį (S. V.) panaudojo dujas.

Matėsi, kad S. V. veidas buvo raudonas, akys raudonos, aÅ¡arojo. Ä® vietÄ buvo iÅ¡kviesti GMP darbuotojai, kurie S. V. iÅ¡sivežė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Pastarasis papildė, kad su pareiÅ¡kimu kreipsis asmeniÅ¡kai po medikų apžiÅ«ros. Automobilio „VW“ vairuotojas pasiÅ¡alino, jo sulaikyti nepavyko. Pranešėja I. J. nurodė, kad prireikus pateiks Å¡io įvykio vaizdo įraÅ¡Ä . Vietoje kitų įvykį galimai mačiusių asmenų nebuvo (1 t., b. l. 51–53).

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad Bendruoju pagalbos telefonu 2019 m. gruodžio 7 d. 17.02 val. buvo gautas pranešimas, kad pranešėja matė, kaip vairuotojas su automobiliu „VW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sukonfliktavo su kitu vairuotoju, pripurškė kitam vairuotojui į akis ašarinių dujų. Vairuotojas su „VW“ pasišalino link Zujūnų (1 t., b. l. 9–11). Iš S. V.2019 m. gruodžio 8 d. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2019 m. gruodžio 7 d. apie 17 val.

Vilniuje, Pavilnionių g. 35, žodinio konflikto metu su kitu vairuotoju dėl jo chuliganiÅ¡ko vairavimo pareiÅ¡kėjui netikėtai vairuotojas pradėjo purkÅ¡ti į akis dujas, taip sukėlė fizinį skausmÄ . PraÅ¡o pradėti ikiteisminį tyrimÄ ir pripažinti jį nukentėjusiuoju (1 t., b. l. 1–5). Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 4-ojo bÅ«rio vyriausiojo patrulio E. S. 2019 m. gruodžio 7 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodoma, kad 2019 m. gruodžio 7 d. apie 17.05 val. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu P. S. iÅ¡ Vilniaus apskrities VPK OVS gavo praneÅ¡imÄ , kad pranešėja matė, kaip Vilniuje, Pavilnionių g. ties 35 pastatu, vairuotojas su automobiliu „VW“ sukonfliktavo su kitu vairuotoju, pripurÅ¡kė kitam vairuotojui į akis dujų.

Vairuotojas su „VW“ pasiÅ¡alino link ZujÅ«nų. Atvykus į įvykio vietÄ pareigÅ«nus pasitiko I. J., kuri matė ir nufilmavo, kaip vyras su automobiliu „VW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sukonfliktavo su automobilio „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoju S. V. ir automobilio „Toyota“ vairuotojui pripurÅ¡kė dujų. Ä®vykio vietoje buvęs automobilio „Toyota“ vairuotojas paaiÅ¡kino, kad sukonfliktavo su automobilio „VW“ vairuotoju, nes jis sudarinėjo avarines situacijas.

Ä® įvykio vietÄ atvyko Greitoji medicinos pagalba 0843, kurie iÅ¡sivežė „Toyota“ automobilio vairuotojÄ Ä¯ Lazdynų ligoninę. „Toyota“ vairuotojas po medikų vizito atvyks į VPK OVS paraÅ¡yti pareiÅ¡kimo, taip pat pateiks video medžiagÄ , kuriÄ nufilmavo I. J. (1 t., b. l. 12). IÅ¡ S. V. 2019 m. gruodžio 7 d. pareiÅ¡kimo matyti, kad jame nurodytos analogiÅ¡kos aplinkybės, kaip ir jo apklausų metu. Pridėta VÅ¡Ä® Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2019 m. gruodžio 7 d. medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡o kopija, iÅ¡ kurios matyti, kad S. V. diagnozuota ragenos ir junginės maiÅ¡elio nudegimas (1 t., b. l. 13–14).

IÅ¡ 2019 m. gruodžio 8 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buvo apžiÅ«rėta įvykio vieta adresu Pavilnionių g. 35, Vilnius, pridėtos fotonuotraukos (1 t., b. l. 15–19). IÅ¡ 2019 m. gruodžio 8 d. savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad S. V. dar kartÄ pateikia VÅ¡Ä® Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2019 m. gruodžio 7 d. medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡o kopijÄ (1 t., b. l. 32–34). IÅ¡ 2019 m. gruodžio 11 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«ros objektai yra 4 vnt. vaizdo įrašų iÅ¡ UAB „Vetpulsas“ Pavilnionių g. 35-41, Vilniuje, pavadinimais: 78.63.104.77_001_IP Camera 01-20191207163800-20191207180800; 78.63.104.77_001_IP Camera 01-20191207163800-20191207180800_part1; 78.63.104.77_001_IP Camera 01-20191207163800-20191207180800_part2; 78.63.104.77_001_IP Camera 01-20191207163800-20191207180800_part3.

Vaizdo įraÅ¡ai trunka laikotarpyje nuo 2019 m. gruodžio 7 d. 16.30 val. – 18 val. Vaizdo įraÅ¡uose matomas vaizdas yra iÅ¡ vienos vaizdo stebėjimo kameros. Vaizdo įraÅ¡uose fiksuojamas įvažiavimas į teritorijÄ bei perkeliamasis užtvaras. Atidarius vaizdo įraÅ¡Ä pavadinimu „78.63.104.77_001_IP Camera 01-20191207163800-20191207180800_part1“ vaizdo įraÅ¡o 17:18 val. matomas vyras, kuris vaikščioja vaizdo stebėjimo kameros fiksuojamojoje zonoje, veidÄ užsidengęs rankomis.

PeržiÅ«rėjus pateiktus vaizdo įraÅ¡us daugiau reikÅ¡mingų duomenų ikiteisminiam tyrimui negauta (1 t., b. l. 56–59). IÅ¡ 2019 m. gruodžio 11 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«ros objektas yra vaizdo įraÅ¡as, gautas 2019 m. elektroniniu paÅ¡tu iÅ¡ nukentėjusiojo S. V., kuriam jį persiuntė I. J., pavadinimu „20191208_191515_667547982982023“. PeržiÅ«rėjus vaizdo įraÅ¡Ä nustatyta, kad vaizdo įraÅ¡e laikas ir data nėra fiksuojami. Vaizdo įraÅ¡as trunka 00:25 sek.

Vaizdo įraÅ¡e matoma, kaip gatve bėga vyras, trumpų žilų plaukų, su juodos spalvos striuke. Minėtas vyras bėgdamas gatve stabteli prie gatvėje stovinčio kito vyro. Gatvėje stovintis vyras deÅ¡ine ranka pradeda purkÅ¡ti nežinomÄ skystį, galimai aÅ¡arines dujas, į galvos sritį, vyrui, kuris yra žilų plaukų. Po minėto veiksmo, vyras, kuris yra žilų plaukų pasitraukia nuo gatvėje stovėjusio vyro, rankomis dengiasi veidÄ . Vyras, kuris purÅ¡kė nežinomÄ skystį yra aukÅ¡tas, trumpų plaukų, aukÅ¡tos kaktos.

Vilki pilkos spalvos sportines kelnes su baltos spalvos juostelėmis Å¡onuose ir tamsios spalvos striuke. Vaizdo įraÅ¡o pabaigoje minėtas vyras, kuris purÅ¡kė nežinomÄ skystį sėda į baltos spalvos automobilio, galimai „VW Passat“, vairuotojo vietÄ . Automobilio valstybiniai numeriai nefiksuojami (1 t., b. l. 60–64). Vaizdo įraÅ¡as CD laikmenoje (1 t., galionio virÅ¡elio vidinė dalis, vokas). IÅ¡ 2020 m. sausio 15 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«ros objektai yra Bendrojo pagalbos centro 2019 m. gruodžio 7 d.

Centro informacinėje sistemoje užregistruoti du skambučiai iÅ¡ telefono numerio (duomenys neskelbtini), gauti iÅ¡ BPC elektroniniu paÅ¡tu. Garso įrašų rinkmenų pavadinimai sudaryti pagal įraÅ¡o datÄ , įraÅ¡o pradžios laikÄ . Ä®jungus įraÅ¡Ä girdime Bendrojo pagalbos centro (moteriÅ¡kÄ balsÄ ), kurį pažymi Nr. 1 ir kitÄ moteriÅ¡kÄ balsÄ , kuri pažymi Nr.

2. Nr. 2 – Ar BMW tai jau čia viskÄ reiÅ¡kia. Nr. 1 – 112. Nr. 2 – Labas vakaras. ŽiÅ«rėkit aÅ¡ jau čia prie PerkÅ«nkiemio, žmogui (kažkam – atsargiai nevažiuokit) žmogui su dujom balionėliu....(antrame plane girdisi moteriÅ¡kas balsas, kuris sako: su dujų balionėliu...). Nr. 1 – PapurÅ¡kė į akys, taip? Nr. 2 -...KSA9...., KSA...KG...(antrame plane girdisi vyriÅ¡kas balsas). Nr. 1 - Pasakykit man vardÄ ir numerį. Nr. 2 – (duomenys neskelbtini). Nr. 1 – (duomenys neskelbtini)? Nr. 2 – Taip ir (duomenys neskelbtini).

Nr. 1 – (duomenys neskelbtini). Nr. 2 – Čia BMW bus markės automobilis..ir..(su kažkuo kalbasi)....ne BMW tenai, ai Pasatas ir jis žmogui nepraleido, žmogus iÅ¡važiavo, ir jis išėjo purkÅ¡ti jam su dujų balionėliu. Yra vaizdo įraÅ¡as. Nr. 1 – Tai čia dabar kada tai viska įvyko? Nr. 2 – Dukrai pataikė mÅ«sų į akis. Nr. 1 – O tai kada čia viskas įvyko. Nr. 2 – Va kÄ tik įvyko ir jis pravažiavo, Å¡itam žmogui bloga, jis negali, nieko nemato, sėdi maÅ¡inoj savo, o Å¡itas iÅ¡važiavo paėmė.

Nr. 1 – Kur nuvažiavo, nematėt? Nr. 2 - ...žinot kur, kur (suprasti neįmanoma). Nr. 1 – Kaip sakot? Nr. 2 – Čia prie PerkÅ«nkiemio „Strastytos“. Nr. 1 – O koks tenai namo numeris, nematot artimiausias? Nr. 2 – Tenai namo numeris 15, man atrodo. Nr. 1 – PerkÅ«nkiemio 15. Nr. 2 - (į kažkÄ kreipėsi) PerkÅ«nkiemio? PerkÅ«nkiemio 35. Nr. 1 – Perkunkiemio 35, taip? Nr. 2 – Taip, taip, atvažiuokit čianai, nu tai nežinau... Nr. 1 – O tam asmeniui nereikia greitosios, kurį užpuolė? Nr. 2 – AÅ¡ nežinau, gal reikia.

Nu žmogus sėdi, jam matyt bloga. Nr. 1 – O JÅ«s jį galit pakalbint, paklausti, ar jam viskas gerai? Nr. 2 - (į kažkÄ kreipėsi) Jums bloga, gal iÅ¡kviest greitÄ jÄ ? Reikės, gerai tada. Nr. 1 – Tai JÅ«s lauksite PerkÅ«nkiemio 35 tada? Nr. 2 – Taip, taip. Nr. 1 – Supratau, o kur tas VW nuvažiavo Passatas? Nr. 2 – Passatas iÅ¡važiavo, ai, Pavilnionių gatvė 35. Nr. 1 – Pavilnionių gatvėje JÅ«s dabar esat? Nr. 2 – Taip, taip, taip. Nr. 1 – Supratau, o į kur link tas Passatas nuvažiavo? Nr. 2 – Passatas, aÅ¡ nepastebėjau.

Nr. 1 – Nepastebėjot kur nuvažiavo (antrame plane kažkas kalba). Nr. 2 – Tiesiai, tiesiai link ZujÅ«nų. Nr. 1 – Supratau, JÅ«sų vardas, pavardė? Nr. 2 – AÅ¡ bÅ«siu A. I. Nr. 1 – Gerai laukit. Ä®raÅ¡o trukmė - 2,37 min. Nr. 1 - 112, klausau. Nr. 2 – labas vakaras, čia buvo iÅ¡kvietimas į Pavilnionių 35 policijos. Nr. 1 – Aha, taip. Nr. 2 – ŽiÅ«rėkite, o per kiek maždaug bus, nes tas vyriÅ¡kis dabar pabėgęs, nes dabar peržiÅ«rėjome vaizdo įraÅ¡Ä , tai jisai neblaivus, ta prasme.

Jis nuvažiavo link ZujÅ«nų ir kažkaip policija pas mus nelabai dirba, ar ne? Nr. 1 – Tai ne, policijos pareigÅ«nai informuoti iÅ¡kart, jie. Nr. 2 – Ar jie iÅ¡ karto informuoti? Nr. 1 – Taip, jie iÅ¡ karto informuoti, iÅ¡ karto iÅ¡važiuoja. Nr. 2 – Ai supratau, tai jie čia privažiuos, nes pas mus, pas mane, pas vaikÄ gimtadienis, mes nelabai, mes turim vaizdo įraÅ¡Ä bet nelabai turim laiko laukt. Nr. 1 – PareigÅ«nai iÅ¡kart informuoti, tai laukite pareigÅ«nų. Nr. 2 – Nu gerai, dėkui.

Nr. 1 – Ačiū, viso gero. Įrašo trukmė – 00:51 min. (1 t., b. l. 67–68). Iš VĮ „Regitra“ duomenų bažės išrašo matyti, kad automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso M. S. (1 t., b. l. 70). Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. gruodžio 10 d. Specialisto išvados Nr. G4392/2019(01) matyti, kad S. V. VšĮ RVUL nustatyta abiejų akių pirmo laipsnio ragenų ir junginių maišelių nudegimai. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti vienmomentiškai paveikus veido sritį chemine medžiaga, prieš kreipiantis medicinos pagalbos.

Sužalojimai visumoje vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 37). Kaltinamojo M. S. 2020 m. lapkričio 27 d. teisiamojo posėdžio metu pateiktas įvykio vaizdo įraÅ¡as CD laikmenoje (2 t., galionio virÅ¡elio vidinė dalis, vokas). Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai Pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnį atsako tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡kai tyčiodamasis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

Å io nusikaltimo objektas – vieÅ¡oji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant Å¡iÄ normÄ bÅ«tina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti vieÅ¡oje vietoje. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvÅ«s vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo bÅ«dai:

1) įžūlus elgesys;

2) grasinimai;

3) piktybinis tyčiojimasis;

4) vandaliÅ¡ki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiÅ¡kia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog įžūlus elgesys reiÅ¡kia agresyvų, moralės požiÅ«riu nepriimtinÄ , aplinkinius Å¡okiruojantį veikimÄ ar neveikimÄ , kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar vieÅ¡oji tvarka. Toks elgesys gali bÅ«ti fizinis smurtas prieÅ¡ žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-447/2010, 2K-229/2011, 2K-719/2012, 2K-318/2012, 2K-406/2013, 2K-229/2014).

Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį veikos požymių nepakanka, reikia nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-242/2011, 2K-7-404/2014). Å ių padarinių konstatavimas kartu reiÅ¡kia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan.

Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė Å¡iuos padarinius, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-141/2015, 2K-310-942/2016, 2K-28-976/2018). VieÅ¡osios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi bÅ«tina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-72/2010, 2K-91/2010, 2K-136/2010, 2K-410/2011, 2K-447/2012, 2K-437/2013, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018).

Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau pirmiausia įvertinant iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymÄ , kaltininko siekiamÄ rezultatÄ ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-242/2011, 2K-164-976/2015, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018).

Atsižvelgęs į tai, teismas, vadovaudamasis iÅ¡vardytų nuoseklių, neprieÅ¡taringų ir vienas kitÄ papildančių įrodymų visuma bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuoja, kad M. S. kaltė padarius jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje, visiÅ¡kai įrodyta. M. S. ikiteisminio tyrimo metu kaltinimas pareikÅ¡tas dėl to, kad jis 2019 m. gruodžio 7 d. apie 17.02 val., vieÅ¡oje vietoje – Vilniuje, ties Pavilnionių g. 35, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams, kitų asmenų akivaizdoje, vairuodamas savo automobilį sukėlė avarinę situacijÄ , o S. V. priėjus prie jo automobilio, tyčia dujomis papurÅ¡kė pastarajam į akis, tuo padarydamas nukentėjusiajam S. V. abiejų akių pirmo laipsnio ragenų ir junginių maiÅ¡elių nudegimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu ir taip demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

Nagrinėjant bylÄ teisme nukentėjusiojo atstovas pateikė praÅ¡ymÄ patikslinti kaltinimÄ , keičiant faktines aplinkybes, ir jį iÅ¡dėstyti taip, kad M. S. pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , o bÅ«tent: jis 2019 m. gruodžio 7 d. apie 17.02 val., vieÅ¡oje vietoje – Vilniuje, ties Pavilnionių g. 35, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams, kitų asmenų akivaizdoje, vairuodamas savo automobilį sukėlė avarinę situacijÄ , o S. V. priėjus prie jo automobilio, tyčia dujomis papurÅ¡kė pastarajam į akis, po ko, S. V. atsitraukus nuo jo automobilio, iÅ¡lipo iÅ¡ savo automobilio ir tęsdamas nusikalstamus veiksmus priėjo prie S. V. ir jam dar kartÄ tyčia papurÅ¡kė į akis dujų, tuo padarydamas nukentėjusiajam S. V. abiejų akių pirmo laipsnio ragenų ir junginių maiÅ¡elių nudegimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu ir taip demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nagrinėjant bylÄ nustatytus duomenis, patikslintas kaltinimas atitinka aptariamo įvykio aplinkybes ir ikiteisminio tyrimo metu pareikÅ¡tas kaltinimas keistinas, jį papildant, kad M. S. ne vienÄ , o du kartus papurÅ¡kė dujų nukentėjusiajam S. V. Pastebėtina, kad kaltinimo patikslinimas nepakeičia nusikalstamos veikos kvalifikacijos pagal BK 284 straipsnį. Be to, kaltinamasis buvo supažindintas su nukentėjusiojo praÅ¡ymu dėl kaltinimo patikslinimo, todėl daroma iÅ¡vada, kad M.

S. teisė į gynybÄ nebuvo pažeista. Be to, teismas tikslina kaltinimÄ ir iÅ¡ jo Å¡alina aplinkybę, kad M. S. „vairuodamas savo automobilį sukėlė avarinę situacijÄ â€œ, kadangi Å¡ioje byloje surinktais duomenimis nebuvo nustatyta, ar avarinė situacija buvo iÅ¡ tiesų sukelta, kuris iÅ¡ įvykio dalyvių jÄ sukėlė, be to, tai ir nėra Å¡ios baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas. Tokios aplinkybės paÅ¡alinimas taip pat nekeičia veikos kvalifikacijos pagal BK 284 straipsnį.

Pabrėžtina, kad teismų praktikoje pažymima, jog motyvas ir tikslas nėra bÅ«tinieji BK 284 straipsnyje įtvirtintos veikos sudėties požymiai ir neturi reikÅ¡mės jos kvalifikavimui, Å¡is nusikaltimas gali bÅ«ti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali bÅ«ti tiek chuliganiÅ¡ki, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiÅ¡ki arba kitokie, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams aiÅ¡kintis pasirinko vieÅ¡Ä jÄ vietÄ ir bÅ«dÄ , kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbÄ aplinkiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-404/2014, 2K-382-1073/2017, 2K-384-788/2018, 2K-160-697/2019).

Apibendrindamas, teismas konstatuoja, kad Å¡iuo atveju pareikÅ¡tas ir patikslintas kaltinimas M. S. visiÅ¡kai pasitvirtino. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. S. neneigė, kad nukentėjusiojo atžvilgiu naudojo dujas, tačiau teigė, jog konfliktÄ iÅ¡provokavo pats nukentėjusysis S. V., įlindęs pro langÄ Ä¯ jo automobilį ir bandydamas iÅ¡siaiÅ¡kinti dėl neva netinkamo kaltinamojo automobilio vairavimo įvykio vietoje, o dujų nukentėjusiajam papurÅ¡kė, kadangi gynėsi nuo S. V., kuris jam neva kėlė grėsmę įlįsdamas per atidarytÄ vairuotojo pusės langÄ Ä¯ jo automobilio vidų norėdamas suduoti, po to lauke bėgdamas link jo su kumščiais.

Teismo vertinimu, atsižvelgus tiek į byloje surinktÄ medžiagÄ , tiek ir į teismų formuojamÄ praktikÄ Å¡io pobÅ«džio bylose, Å¡iuo atveju tokia kaltinamojo pozicija laikytina jo gynybine versija ir neÅ¡alina jo baudžiamosios atsakomybės už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ . Pagal BK 28 straipsnio 2 dalį asmuo neatsako pagal šį kodeksÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

Tačiau sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant bÅ«tinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos bÅ«tinosios ginties teisėtumo sÄ lygos, susijusios su dviem pagrindiniais Å¡io instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba. Vertinant, ar kÅ«no sužalojimo kitam asmeniui metu egzistavo bÅ«tinosios ginties situacija, pirmiausiai bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar nukentėjusiojo veiksmai įvykio metu laikytini pavojingu, realiu ir akivaizdžiu kėsinimusi. Kėsinimosi pavojingumÄ rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia Å¡iame straipsnyje nurodytas vertybes; kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje; kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams.

Pirmiausia pažymėtina tai, kad kaip nurodė nukentėjusysis S. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, jis po, jo nuomone, galimai M. S. sukeltos avarinės situacijos, iÅ¡lipęs iÅ¡ savo automobilio priėjo prie kaltinamojo automobilio ir pamtęs, kad atidarytas vairuotojo pusės langas pasilenkė, norėdamas duoti pastabÄ M. S. dėl jo vairavimo, kad jo atsipraÅ¡ytų, tačiau negrasino kaltinamajam, pats jokių necenzÅ«rinių žodžių nevartojo, nesulaužė kaltinamojo automobilio durelių ir neįvirto puse kÅ«no į jo automobilį, negalėjo ten tilpti, kumščių nebuvo pakėlęs ir rankų į kaltinamojo automobilį nebuvo įkišęs, nebuvo užsimojęs prieÅ¡ jį.

IÅ¡ karto po to, po keliasdeÅ¡imt sekundžių kaltinamasis jam papurÅ¡kė dujų į veidÄ , dėl ko jis nuo M. S. automobilio pasitraukė, pradėjo bėgti, blaÅ¡kytis, nes gniaužė gerklę, perÅ¡tėjo akis. Kadangi žmonės pradėjo reikalauti, kad patrauktų savo automobilį, bėgo prie savo automobilio ir tada kaltinamasis jam antrÄ kartÄ papurÅ¡kė dujų. Tada bėgo link vejos prie Å¡lagbaumo. Atsiprašė vien tam, kad baigtų konfliktÄ . Netrukus kaltinamasis automobiliu pasiÅ¡alino.

Å ie nukentėjusiojo parodymai yra nuoseklÅ«s, neprieÅ¡taringi, juos patvirtina ir papildo kiti byloje surinkti ir teismo iÅ¡tirti įrodymai. Å tai liudytoja I. J., kuri stebėjo visÄ Ä¯vykį ir jį filmavo mobiliuoju telefonu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad nukentėjusiajam priėjus prie kaltinamojo automobilio „VW Passat“, pasilenkus prie vairuotojo, tarp jų kilo konfliktas, ir nors nematė, kas įvyko automobilyje, tačiau labai greitai nukentėjusysis atsitraukė nuo automobilio „VW Passat“ ir griebėsi rankomis už veido.

Netrukus iÅ¡ automobilio „VW Passat“ iÅ¡lipo kaltinamasis, kuris iÅ¡traukęs dujų balionėlį ir iÅ¡tiesęs rankÄ pradėjo purkÅ¡ti dujomis į nukentėjusiojo pusę, bandydamas pastarajam pataikyti į veidÄ , kuris pradėjo bėgti nuo kaltinamojo, tačiau kaltinamasis paėjęs link nukentėjusiojo jam iÅ¡ paskos, dar kartÄ Å¡iam papurÅ¡kė dujų balionėliu, apsisuko ir įsėdo į savo automobilį. Matė, kad nukentėjusysis priėjęs prie kaltinamojo automobilio ir pasilenkęs prie lango, įlindo į kaltinamojo automobilį virÅ¡utine kÅ«no dalimi, tačiau nematė, ar buvo įkiÅ¡tos rankos, nepastebėjo, kad nukentėjusysis pultų kaltinamÄ jį, įkišęs galvÄ Ä¯ automobilį, nepastebėjo agresyvių ketinimų iÅ¡ nukentėjusiojo pusės. Nežino, ar nukentėjusysis galėjo atlikti kažkokius aktyvius veiksmus kaltinamojo automobilyje.

Nepastebėjo, kad vyrai vienas kitam bandytų suduoti smÅ«gius. Jos nuomone, tai buvo kaltinamojo atsakas į nukentėjusiojo veiksmÄ prieinant prie automobilio „VW Passat“. Nurodė, jog įvykio momentu jai pasirodė, kad nukentėjęs yra tas, kuriam buvo papurkÅ¡ta dujų. Liudytojas P. S. taip pat patvirtino, kad jam dirbant pagal iÅ¡kvietimÄ nuvykus į įvykio vietÄ pasitiko pranešėja I. J., kuri paaiÅ¡kino, kad matė ir nufilmavo įvykį, kaip kaltinamasis sukonfliktavo su nukentėjusiuoju bei pastarajam pripurÅ¡kė dujų į akis, kÄ patvirtino įvykio vietoje buvęs nukentėjusysis S. V., kuris nurodė, kad tarp jo ir automobilio „VW“ vairuotojo (kaltinamojo) įvyko žodinis konfliktas, nes pastarasis sudarinėjo avarines situacijas, galimai buvo neblaivus bei konflikto metu prieÅ¡ jį (S. V.) panaudojo dujas.

Liudytojas matė, kad S. V. veidas, akys buvo raudoni, akys aÅ¡arojo, buvo gavęs dujų. IÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , kuri S. V. iÅ¡sivežė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Tai patvirtina ir patrulio E. S. 2019 m. gruodžio 7 d. tarnybinis praneÅ¡imas. IÅ¡ Bendrojo pagalbos centro pateiktos informacijos bei garso įrašų ažiÅ«ros matyti, kad dėl Å¡io įvykio Bendrojo pagalbos centro telefonu 112 kreipėsi liudytojos I. J. giminaitė A. I., nurodydama bÅ«tent, kad įvykio vietoje kaltinamasis papurÅ¡kė dujų į akis nukentėjusiajam, dėl ko jam reikalinga medicinos pagalba ir policija.

Teismo vertinimu, vaizdo įrašai, tiek ikiteisminio tyrimo metu pateiktas, tiek kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu pateiktas, taip pat patvirtina, kad dujos M. S. net ir išlipus iš automobilio buvo purškiamos tiesiai į nukėntėjusiojo S. V. pusę, taikantis į jį, nukentėjusiajam neatliekant jokių puolamųjų veiksmų, o bėgant nuo kaltinamojo, kai tuo tarpu M. S. šaukė ant nukentėjusiojo, o liudytoja, filmavusi įvykį, taip pat vaikams nurodė pasitraukti toliau, nes jautėsi dujos, pradėjo kosėti, taigi kaltinamasis akivaizdžiai persekiojo nukentėjusįjį.

Pats kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio lauke maksimaliai prisiartinęs prie nukentėjusiojo dar kartÄ papurÅ¡kė jam į veidÄ . Taigi nėra pagrindo vertinti, kad lauke kaltinamasis dujų purÅ¡kė į įvairias puses, o ne į nukentėjusįjį. Galiausiai iÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto iÅ¡vados matyti, kad nukentėjusiajam S. V. VÅ¡Ä® RVUL įvykio dienÄ nustatyta abiejų akių pirmo laipsnio ragenų ir junginių maiÅ¡elių nudegimai, kurie galėjo bÅ«ti padaryti vienmomentiÅ¡kai paveikus veido sritį chemine medžiaga, prieÅ¡ kreipiantis medicinos pagalbos; sužalojimai visumoje vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Taigi, aptarti įrodymai, jų sugretinimas ir visuma rodo, kad kaltinamojo M. S. veiksmai šiuo atveju nebuvo gynyba, o priešingai, intensyvus nukentėjusiojo S. V. puolimas naudojant kitokio smurtinio pobūdžio veiksmus – purškiant dujas, dėl ko nukentėjusysis buvo nežymiai sužalotas ir sutrikdyta viešoji tvarka. Būtent kaltinamasis M. S. nuo susitikimo su nukentėjusiuoju S. V. pradžios elgėsi agresyviai, dėl ko nukentėjusysis S. V. kai tik priėjo prie kaltinamojo automobilio ir beveik iš karto gavęs dujų, bandė trauktis nuo kaltinamojo, bėgo, siekė išvengti tolesnio konflikto.

Kaip nurodė liudytoja I. J., S. V. Å¡iuo atveju akivaizdžiai buvo nukentėjęs. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad iki kaltinamajam M. S. panaudojant dujas, nukentėjusysis S. V. nesiekė pažeisti baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių, ne tik nekėlė tam tiesioginės grėsmės, bet ir nedavė kaltinamajam M. S. pagrindo taip manyti, visa tai egzistavo tik kaltinamojo vaizduotėje. PrieÅ¡ingai, teismas kaltinamojo agresyvų elgesį ir smurtinio pobÅ«džio veiksmus naudojant dujas vertina kaip pavojingÄ , realų ir akivaizdų kėsinimÄ si į nukentėjusiojo S. V. sveikatÄ .

Teismas pažymi tai, jog byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad iki tol, kol kaltinamasis panaudojo dujas prieÅ¡ nukentėjusįjį S. V., pastarasis atliko bent kokius nors smurtinius veiksmus, buvo užsimojęs ir realiai ketino smogti ar kėlė kitokiÄ pavojingÄ , realiÄ ir akivaizdžiÄ grėsmę kaltinamajam. Dėl Å¡ios priežasties kaltinamojo M. S. veiksmų Å¡iuo atveju nėra pagrindo vertinti kaip bÅ«tinosios ginties. Apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, kad M.

S. veika Å¡iuo atveju peržengė privataus konflikto (nepaisant to, dėl ko jis kilo, kad ir dėl galimai įvykusios avarinės situacijos) ribas ir tapo pavojinga ne tik nukentėjusiajam, bet ir aplinkai bei aplinkiniams, kad savo veiksmais jis demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams, aplinkai, nepaisė visuotinai priimtų elgesio taisyklių, užuot konfliktÄ sprendęs teisėtais bÅ«dais. Nagrinėjamu atveju minėtų padarinių – visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymo – kilimÄ patvirtina tai, jog, kaip nustatyta byloje, veika buvo padaryta darbo dienÄ , po darbo valandų, asmenų poilsio metu, vieÅ¡oje vietoje, gyvenamojo namo, daugiabučio kieme, kur buvo nemažai asmenų, kurie vykusį konfliktÄ stebėjo, tai atkreipė jų dėmesį, liudytoja I.

J. patvirtino, kad Å¡is įvykis jÄ sukrėtė, buvo nemalonu ir baisoka, nes buvo ir su dviem vaikais, nemanė, kad taip gali vykti, kad galima taip elgtis vieÅ¡oje vietoje, be to, ir ji pati su vaikais jautė dujų kvapÄ , vaizdo įraÅ¡e taip pat girdisi, kaip sakoma, kad vaikai pasitrauktų, nes dujos, pradėjo kosėti su vaikais, dujų pakliuvo ir jiems, be to, aplink buvo daug žmonių, kurie iÅ¡lipę iÅ¡ automobilių Å¡aukė, kad praleistų, jie klausė, kas čia vyksta, didelis triukÅ¡mas buvo, sujudimas, tačiau liudytoja I.

J. pabrėžė, jog jÄ labiau Å¡okiravo tas įvykis, kai kaltinamasis purÅ¡kė dujas, bÅ«tent konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, o ne aplinkinių pasipiktinimas eismo situacija, galiausiai liudytoja I. J. (atėjusi jos giminaitė) iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus ir greitÄ jÄ pagalbÄ . Taigi iÅ¡ to akivaizdu, kad vieÅ¡oje vietoje buvusiems kitiems asmenims toks kaltinamojo elgesys pasirodė nepriimtinas, įžūlus, jie pasijuto Å¡okiruoti, be to, suprantama, dėl incidento buvo sutrikdytas ir žmonių poilsis, darbas.

Galiausiai teismas sprendžia, kad kaltinamasis M. S., atlikdamas nurodytus veiksmus, veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia – jis suvokė, kad bÅ«damas vieÅ¡oje vietoje, esant ir kitiems asmenims, ir smurtiniu bÅ«du spręsdamas tarpusavio konfliktÄ su nukentėjusiuoju S. V., tokiu bÅ«du gali sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarkÄ , t. y. nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei bei nukentėjusiajam turės jo atliekami veiksmai. Apibendrinant tai, kas nurodyta aukščiau, teismo nuomone, byloje esančių įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, jog nagrinėjamo įvykio metu kaltinamasis M.

S. savo tyčiniais įžūliais nurodytais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, tokiu bÅ«du realiai sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Todėl jo veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, sudėtį. Bausmės skyrimo motyvai Už BK 284 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymÄ yra numatytos alternatyvios bausmės: vieÅ¡ieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam M.

S., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko kaltės formÄ ir rūšį – padarytas vienas baigtas tyčinis nesunkus (BK 11 str. 4 d.) nusikaltimas, susijęs su vieÅ¡Ä ja tvarka. Teismas vertina, jog kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas Å¡iuo atveju taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibÅ«dinančius kaltinamÄ jį M.

S. – iÅ¡situokęs, tačiau su sugyventine augina mažametį vaikÄ , iÅ¡laiko kitus nepilnamečius vaikus, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, turi neįgalumÄ (nustatytas 30 procentų darbingumo lygis) (1 t., b. l. 86, 88, 89), iÅ¡ kaltinamojo žodžių – uždarbiauja neoficialiai, per vienerius metus iki nusikalstamos veikos padarymo 3 kartus baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, daugelis baudų sumokėtos, yra galiojančių nuobaudų (1 t., b. l. 90), teistas tris kartus už chuliganizmÄ , plėšimÄ , tyčinį nužudymÄ ir kelių transporto eismo saugumo pažeidimÄ , teistumas iÅ¡nykęs (1 t., b. l. 91–92), duomenų apie gydymÄ psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre nėra.

Ä®vertinęs visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog Å¡iuo atveju kaltinamajam M. S. skirtina BK 284 straipsnio sankcijoje numatyta ir prokuroro siÅ«loma bausmės rÅ«Å¡is – laisvės apribojimas, kurios trukmė nustatytina mažesnė nei Å¡ios rÅ«Å¡ies bausmės vidurkis, tačiau artima jam, t. y. 1 metai laisvės apribojimo, per šį laikÄ Ä¯pareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, atlyginti nusikalstama veika padarytÄ turtinę žalÄ ir bÅ«ti gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu, mokymusi arba lankymusi sveikatos priežiÅ«ros įstaigose (BK 48 str. 4 d. 1, 3 p., 6 d.).

Teismo vertinimu, atsižvelgus į anksčiau iÅ¡vardytas bausmei individualizuoti reikÅ¡mingas aplinkybes, apibÅ«dinančias tiek kaltinamÄ jį, tiek ir jo įvykdytÄ nusikalstamÄ veikÄ , tokio pobÅ«džio ir dydžio bausmė atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Nors prokuroras taip pat prašė taikyti M. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise disponuoti ginklais) (BK 68 str.), tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad M.

S. šiuo nuosprendžiu pripažinta nusikalstama veika nebuvo padaryta naudojantis tokia teise, kadangi aptariamo dujų balionėlio įsigijimui ir naudojimui joks specialus leidimas nereikalingas, bendroji specialiame įstatyme įtvirtinta teisė disponuoti D kategorijos ginklu (atkreiptinas dėmesys, jog šiuo atveju specialisto nebuvo patvirtinta, kad M. S. naudotas dujų balionėlis yra būtent toks ginklas) nėra speciali teisė BK 68 straipsnio prasme, todėl nėra pagrindo M. S. uždrausti disponuoti visų rūšių ginklais.

Dėl civilinių ieÅ¡kinių ir kitų klausimų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamÄ ja byla. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Å¡io kodekso nuostatas.

Kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių Å¡is kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

CK 6.283 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimÄ sveikatos sužalojimo atveju, 1 dalyje numatyta, jog jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ . To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu jo sveikata nebÅ«tų sužalota, ir su sveikatos grÄ Å¾inimu susijusios iÅ¡laidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiÅ«ros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo iÅ¡laidos bei kitos sveikatos grÄ Å¾inimui bÅ«tinos iÅ¡laidos).

Remiantis civilinės atsakomybės kompensacine funkcija ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nukentėjusiam asmeniui turi būti atlyginama ta nuostolių dalis, kurios nekompensuoja išmokos pagal socialinių draudimų įstatymus. Šiuo atveju Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 16,79 Eur dydžio civilinį ieškinį, kadangi po įvykio, kurio metu buvo sužalotas S. V., nukentėjusiojo sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš PSDF lėšų (1 t., b. l. 40).

Kartu su civiliniu ieÅ¡kiniu pateiktas nukentėjusiojo S. V. gydymo paslaugų apskaitos iÅ¡raÅ¡as (1 t., b. l. 41). Minėtas dokumentas patvirtina civiliniame ieÅ¡kinyje nurodytas nukentėjusiajam suteiktų gydymo paslaugų iÅ¡laidas, jų sumÄ . Vilniaus teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pripažinta civiliniu ieÅ¡kovu (1 t., b. l. 45). Teismas vertina, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys yra pagrįstas, įrodytas byloje pateiktais duomenimis, todėl jis tenkintinas ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai 16,79 Eur dydžio žalos atlyginimas priteistinas iÅ¡ kaltinamojo.

Be to, nukentėjusysis S. V. teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį su papildomu praÅ¡ymu dėl 2 750 Eur žalos atlyginimo – 2 000 Eur neturtinės žalos ir 750 Eur iÅ¡laidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti (1 t., b. l. 181–185, 2 t., b. l. 69–71). S. V. civiliniame ieÅ¡kinyje ir praÅ¡yme nurodo, jog Å¡ioje byloje kaltinamasis M. S. tyčia, panaudodamas dujas, nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo S. V. sveikatÄ . Tai reiÅ¡kia, jog buvo pažeista svarbiausia, fundamentali įstatymo saugoma vertybė.

Kaltinamasis papurÅ¡kė dujas nukentėjusiajam į akis, kas sukėlė jam didelį fizinį skausmÄ . Sveikatos sužalojimas pasireiÅ¡kė abiejų akių pirmo laipsnio ragenų ir junginių maiÅ¡elių nudegimais. Nukentėjusysis dėl prieÅ¡ jį atliktų neteisėtų veiksmų patyrė stiprų fizinį skausmÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, pažeminimÄ bei stresÄ . Jam buvo skirtas gydymas, taip pat nuskausminamieji. Sutriko įprasta dienotvarkė. Nusikalstama veika buvo padaryta vieÅ¡oje vietoje, matant praeiviams, dėl ko S. V. patyrė pažeminimo jausmÄ .

Nors buvo nustatytas nežymus sužalojimo mastas, tačiau jo pobÅ«dis sukėlė nukentėjusiajam didelį stresÄ ir nerimÄ dėl ateities, kadangi buvo pažeistas ypatingai svarbus jutiminis organas – akys. Tai sukėlė papildomų iÅ¡gyvenimų, ar nudeginimas chemine medžiaga nepablogins regėjimo. Sprendžiant klausimÄ dėl neturtinės žalos dydžio, reikÅ¡minga yra tai, kad kaltininkas padarė tyčinį nusikaltimÄ , veikdamas tiesiogine tyčia. IÅ¡ ikiteisminio tyrimo surinktų duomenų matyti, kad kaltinamasis papurÅ¡kęs dujų ir, nukentėjusiajam atsitraukus nuo kaltinamojo, priėjo ir dar kartÄ papildomai papurÅ¡kė dujų.

Tai rodo, kad kaltinamasis suvokė savo atliekamo veikimo pavojingÄ pobÅ«dį ir siekė sukelti nukentėjusiajam sužalojimus, todėl praÅ¡omos neturtinės žalos dydis yra pagrįstas ir proporcingas padarytai žalai. Minėta, neturtinės žalos dydį kiekvienÄ kartÄ nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d.), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikÅ¡mingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotÄ teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose.

Kasacinės instancijos teismas, aiÅ¡kindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimÄ , yra ne kartÄ pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus reiÅ¡kia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį sielvartÄ , fizinį skausmÄ , kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2009).

Nagrinėjamu atveju nustatant nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į visumÄ bendrųjų Å¡iam dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų aplinkybių, kartu ir į specifines, Å¡iai konkrečiai situacijai reikÅ¡mingas aplinkybes. Teismas atsižvelgia į tai, kad žala nukentėjusiajam padaryta smurtiniu tyčiniu nesunkiu nusikaltimu, jÄ padarė prieÅ¡ tai jam asmeniÅ¡kai nepažįstamas asmuo – kaltinamasis, su kuriuo kilo konfliktas dėl potencialios avarinės situacijos, taip pat į veikos pobÅ«dį – nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas papurÅ¡kus dujomis į akis, nukentėjusysis buvo laikinai nedarbingas, vartojo vaistus, sužalotas svarbus jutiminis organas – akys, tai apsunkino jo galimybes dirbti ir užsiimti kasdiene veikla.

Taip pat nukentėjusysis civiliniame ieÅ¡kinyje bei teisiamojo posėdžio metu teigė, jog dėl jam padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo patyrė ne tik fizinį, tačiau ir dvasinį skausmÄ , pažeminimÄ , įvykį stebint paÅ¡aliniams asmenims. Nukentėjusysis nurodė, jog jautė nerimÄ , kad dėl įvykio jam bus negrįžtamai pažeistas regos organas – akys. Patytė stresÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, baimę. Teismo vertinimu, nukentėjusiojo nurodyti tiek fiziniai, tiek moraliniai iÅ¡gyvenimai dėl įvykio neabejotinai turėjo neigiamos įtakos jo savijautai, gyvenimui tam tikrÄ laikÄ po įvykio, todėl vertintini kaip neturtinė žala.

Tačiau Å¡iuo atveju nustatant jos dydį pažymėtina, jog byloje nenustatyta, kad neigiami sveikatos padariniai nukentėjusiajam yra itin sunkÅ«s, ilgalaikiai ar iÅ¡liekantys visam jo gyvenimui, todėl laikui bėgant mažėja. Kaip minėta, atsižvelgtina ir į tai, jog prieÅ¡ nukentėjusįjį buvo padarytas nesunkus nusikaltimas, kuriuo jam buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas. Todėl atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ir siekiant iÅ¡laikyti pusiausvyrÄ tarp nukentėjusiojo teisės į neturtinės žalos atlyginimÄ Ä¯gyvendinimo ir žalÄ padariusio asmens teisėtų interesų, kad pareiga atlyginti neturtinę žalÄ bÅ«tų realiai įgyvendinama, atsižvelgiant į teismų praktikoje priteistinus neturtinės žalos atlyginimo dydžius panaÅ¡aus pobÅ«džio baudžiamosiose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-19-511/2020, 2K-341-648/2018)), konstatuotina, kad iÅ¡dėstytų neturtinės žalos piniginės iÅ¡raiÅ¡kos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų aplinkybių pagrindu nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatytinas 1 000 Eur.

Teismo vertinimu, bÅ«tent tokia suma neturtinei žalai atlyginti labiausiai atitiks ne tik aptartas Å¡iam dydžiui nustatyti reikÅ¡mingas aplinkybes, bet ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taip pat nukentėjusysis civiliniame ieÅ¡kinyje praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo ir visas patirtas iÅ¡laidas už suteiktÄ teisinę pagalbÄ . Kartu su civiliu ieÅ¡kiniu ir praÅ¡ymu pateikti tai patvirtinantys dokumentai, iÅ¡ kurių matyti, kad praÅ¡oma iÅ¡laidų atlyginimo suma sudaro 750 Eur, tai pagrindžiama pridedamomis sÄ skaitomis faktÅ«romis ir banko bei Lietuvos paÅ¡to patvirtinimais apie apmokėjimus.

Teismo nuomone, atsižvelgus į M. S. padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir sunkumÄ , faktinį ir teisinį bylos sudėtingumÄ ir apimtį, teisinės pagalbos teikimo trukmę, darytina iÅ¡vada, kad nukentėjusiojo S. V. už teisinę pagalbÄ sumokėtas atlygis advokatui atitinka proporcingumo kriterijus. Atsižvelgęs į iÅ¡vardytas aplinkybes, kaltinamojo ir nukentėjusiojo turtinę padėtį, priteistinÄ civilinio ieÅ¡kinio sumÄ , teisinės pagalbos bÅ«tinumo pagrindÄ ir apimtį procese, teismas sprendžia, kad S. V. praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos, dėl ko iÅ¡ M.

S. S. V. naudai priteistina 750 Eur proceso iÅ¡laidų, turėtų atstovo paslaugoms apmokėti (BPK 106 str. 2 d.). M. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (1 t., b. l. 81), paliktina iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymÄ , panaikintina. Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai su vaizdo įraÅ¡ais, saugomi vokuose prie 1 ir 2 bylos tomų galinių virÅ¡elių vidinės dalies – paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : M. S. (M. S.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1, 3 punktais, 6 dalimi, įpareigoti M. S. (M.

S.) laisvės apribojimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, atlyginti nusikalstama veika padarytÄ turtinę žalÄ ir bÅ«ti gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu, mokymusi arba lankymusi sveikatos priežiÅ«ros įstaigose. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo Å¡iÄ bausmę vykdančioje institucijoje dienos. M. S. (M. S.) ikiteisminio tyrimo metu paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonÄ â€“ raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymÄ panaikinti.

Civilinės ieÅ¡kovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti iÅ¡ M. S. (M. S.) Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 16,79 Eur (Å¡eÅ¡iolikos eurų septyniasdeÅ¡imt devynių centų) turtinės žalos atlyginimÄ . Jį pervesti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas 191351679) sÄ skaitÄ AB „Swedbank“ banke Nr. LT217300010002484333, mokėjimo paskirtyje nurodant: „žala PSDFV už S. V. gydymÄ â€œ.

Civilinio ieÅ¡kovo ir nukentėjusiojo S. V. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti S. V. naudai iÅ¡ M. S. (M. S.) 1 000 Eur (vieno tÅ«kstančio eurų) neturtinės žalos atlyginimÄ ir 750 Eur (septynių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties eurų) turėtų iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įraÅ¡ais, saugomus vokuose prie 1 ir 2 bylos tomų galinių virÅ¡elių vidinės dalies – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

IÅ¡aiÅ¡kinti M. S. (M. S.), kad laisvės apribojimo bausmės vykdymÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybÄ per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos Å¡aukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybÄ apie jų vykdymÄ ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) praneÅ¡ti probacijos tarnybai apie savo gyvenamÄ jÄ , darbo ar mokymosi vietÄ , iÅ¡vykimÄ už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiÅ«ros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisÄ ir laikytis intensyvios priežiÅ«ros sÄ lygų, praneÅ¡ti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimÄ ar pastebėtÄ Å¡io įtaiso gedimÄ . Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiÅ«ra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisÄ . Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyviÄ priežiÅ«rÄ arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areÅ¡tu.

Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja AuÅ¡ra Dambrauskienė