d2c5592a-d893-4b19-9ff0-60d397cfaf95 · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2S-935-730/2019 Teisminio proceso Nr. 2-25-3-01347-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.3.2.3; 1.3.9.2.3. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 20 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „GLA Logistics“ atskirÄ jį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „GLA Logistics“ ieÅ¡kinį atsakovui A.

S. dėl nuostolių priteisimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė pateikė ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 3000 EUR nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų, skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo, ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo 2016 m. spalio 14 d. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 36, pagal kuriÄ atsakovas buvo priimtas dirbti į ieÅ¡kovės įmonę (duomenys neskelbtini), susitariant, kad atsakovui bus mokamas 500 EUR dydžio darbo užmokestis per mėnesį.

Atsakovas 2018 m. sausio 31 d., vykdydamas savo darbo funkcijas, tai yra vairuodamas transporto priemonę komandiruotės metu, nepakluso darbdavio nurodymams dėl kelionės marÅ¡ruto, pasirinko netinkamÄ keliÄ , dėl to nuslydo nuo važiuojamosios kelio dalies, todėl ieÅ¡kovei teko užsakyti techninės pagalbos kelyje paslaugas, tai ieÅ¡kovei kainavo 2723, 03 EUR. Atsakovui praneÅ¡us apie įvykį, į atsakovo banko sÄ skaitÄ 2018 m. sausio 31 d. buvo pervesta 2300 EUR, o 2018 m. vasario 1 d. – dar 400 EUR, iÅ¡ viso – 2700 EUR, mokėjimo paskirtyse nurodant „Reiso iÅ¡laidos“.

Jau po darbo sutarties su atsakovu nutraukimo ieÅ¡kovė kreipėsi į autorizuotÄ servisÄ dėl vilkiko remonto paslaugų suteikimo, kadangi reikėjo panaikinti dėl 2018 m. sausio 31 d. įvykio, dėl kurio kaltas atsakovas, vilkikui padarytus įbrėžimus. Uždaroji akcinė bendrovė „Scania Lietuva“, įvertinusi užsakomų darbų kainÄ , pateikė peržiÅ«rai skirtÄ sÄ skaitÄ , kurioje pažymėjo, kad remonto darbų kaina sudarys 552,37 EUR su PVM. Kadangi Å¡ios iÅ¡laidos ieÅ¡kovei atsirado bÅ«tent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, jos įskaičiuotinos į ieÅ¡kovo patirtus nuostolius.

2. Atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo nesutinka su ieÅ¡kiniu. Nurodo, kad jeigu kalbama apie 2017 m. rugpjūčio 29 d. įvykį (duomenys neskelbtini), kai buvo apgadintas vilkikas SCANIA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaltę prisiėmė laivo komanda. Pateikė tai įrodančius dokumentus ir paaiÅ¡kinimÄ , reikalingÄ draudikams. 2018 m. sausio 31 d. vežė krovinį vilkiku IVECO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vilkikas sugedo (nekėlė pagalvių, nesukėlė reikiamo oro slėgio, sunkino važiavimÄ ).

IÅ¡kart pranešė ieÅ¡kovei, kad vilkikas sugedo. IeÅ¡kovė susisiekė su IVECO servisu, kad duotų patarimų dėl gedimo paÅ¡alinimo. Su servisu ir su darbdaviu susisiekė keletÄ kartų, bet gedimo paÅ¡alinti nepavyko. PasiÅ«lė ieÅ¡kovei surasti servisÄ , darbdavys atsisakė, motyvuodamas tuo, jog per brangu ir spaudžia laikas. Darbdavys liepė tęsti kelionę, rizikuojant. Sutarė, jog važiuos trumpiausiu ir tiesiausiu keliu. Tuo keliu buvo važiuota ne kartÄ , Å¡iuo keliu važiuoja visas sunkiasvoris ir negabaritinis autotransportas.

Apie tariamÄ savivalę ir nepaklusnumÄ negalėjo bÅ«ti nė kalbos. Kadangi orai žiemos laiku nenuspėjami, privažiavo slidžiÄ Ä¯kalnę, vilkikas į jÄ nepajėgė užvažiuoti (užbuksavo). Buvo iÅ¡kviesta techninė pagalba. Jos padedamas mėgino uždėti grandines ant ratų. Uždėti buvo neįmanoma (darbdavys žinojo, kad negalima uždėti grandinių), todėl su technine pagalba vilkikas buvo užtemptas į kalnÄ . Vilkikas nuo kelio važiuojamosios dalies nenuslydo ir iÅ¡ iÅ¡orės apgadintas nebuvo.

Ä®vykio deklaracijos pildyti nereikėjo ir, sugrįžus į garaÅ¾Ä , jokių paaiÅ¡kinimų nereikalavo ir pretenzijų nereiÅ¡kė. Sugedusį vilkikÄ priėmė įmonės automechanikas. IeÅ¡kovė pati turi prisiimti kaltę, neįvertinusi gedimo rimtumo ir su tuo susijusių galimų pasekmių, todėl ir turėjo nuostolių. Ä®monė pažadėjo atsiskaityti už darbÄ , bet neatsiskaitė. IeÅ¡kovė paprašė atlyginti už techninės pagalbos iÅ¡kvietimÄ 2018 m. vasario 1 d. ir tada pasakė, kad neiÅ¡mokės uždarbio, ir pasiÅ«lė kreiptis į Darbo inspekcijÄ , tai jis ir padarė.

Po jam palankaus darbo ginčų komisijos sprendimo darbdavys pažadėjo bet kokia kaina iÅ¡sireikalauti pinigus. Apie jokius geranoriÅ¡kus susitarimus nebuvo kalbos, nieko nežadėjo, nebuvo duodama pasiraÅ¡yti jokių aktų, įrodančių jo kaltę. IeÅ¡kovas darbo ginčų komisijos sprendimo neskundė. IeÅ¡kinys pateikiamas beveik po metų. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Plungės apylinkės teismas 2019 m. vasario 27 d. nutartimi ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtÄ , iÅ¡aiÅ¡kino ieÅ¡kovei, kad dėl reikalavimo atlyginti turtinę žalÄ ji turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisijÄ , grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei patikslintÄ ieÅ¡kinį, teisme gautÄ 2019 m. vasario 26 d., ir grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei 68 EUR žyminio mokesčio.

Pirmosios instancijos teismo motyvai: 3.1. Pirmosios instancijos teismas dėl faktinių aplinkybių nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu priteisti iÅ¡ atsakovo žalÄ , kuri atsirado dėl atsakovo netinkamo darbinių funkcijų vykdymo, jų metu buvo apgadintas ieÅ¡kovei priklausantis transportas. Pagal nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Darbo kodekso 220 straipsnio 1 dalį darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į darbo ginčų komisijÄ su praÅ¡ymu iÅ¡nagrinėti darbo ginÄÄ dėl teisės privalo kreiptis per tris mėnesius, o neteisėto nuÅ¡alinimo, neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais, – per vienÄ mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimÄ .

Minėto straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tiesiogiai teisme turi bÅ«ti nagrinėjamas darbo ginčas dėl teisės, susijęs su streiku ar lokautu. 3.2. Pirmosios instancijos teismas dėl ieÅ¡kinio palikimo nenagrinėto nurodė, kad ieÅ¡kovės atstovės nurodė, kad į darbo ginčų komisijÄ nesikreipė, nes yra praleidusi numatytÄ 3 mėnesių terminÄ . Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nors ieÅ¡kovė yra praleidusi DK 220 straipsnyje 1 dalyje nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ pateikti raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ nagrinėti ginÄÄ darbo ginčų komisijai, tačiau privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka dar galima pasinaudoti, pateikiant darbo ginčų komisijai praÅ¡ymÄ atnaujinti praleistÄ praÅ¡ymo pateikimo terminÄ (DK 220 straipsnio 2 dalis), jeigu praÅ¡yme nurodytas termino praleidimo priežastis darbo ginčų komisija pripažįsta svarbiomis. 3.3.

Pirmosios instancijos teismas dėl teisinio reglamentavimo nurodė, kad sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant Darbo kodekso nuostatas, tiek darbuotojas, tiek darbdavys dėl materialinės atsakomybės taikymo turėtų kreiptis bendra tvarka individualiems darbo ginčams nagrinėti nustatyta tvarka į darbo ginčus nagrinėjantį organÄ , netaikant iÅ¡imties. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡is tarp Å¡alių kilęs ginčas patenka į ginčų sritį, kuriai privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kad kreipimosi į darbo ginčų komisijÄ terminas nėra naikinamasis ir privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka dar galima pasinaudoti, ieÅ¡kinys dėl žalos priteisimo paliktinas nenagrinėtas. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 4. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė „GLA Logistics“ praÅ¡o panaikinti Plungės apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – perduoti bylÄ nagrinėti toliau pirmosios instancijos teismui.

Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai: 4.1. Apeliantė dėl faktinių aplinkybių nurodo, kad nagrinėjamu atveju buvo įvykę du eismo įvykiai, tai yra 2017 m. rugpjūčio 29 m. ir 2018 m. sausio 31 d., tai patvirtina raÅ¡ytiniai įrodymai. Teismui ieÅ¡kinys buvo pareikÅ¡tas 2018 m. gruodžio 14 d., tai yra praėjus daugiau nei penkiolikai mėnesių nuo pirmojo įvykio ir daugiau nei deÅ¡imt mėnesių nuo antrojo įvykio kilimo ir kartu nuo ieÅ¡kovės reikalavimo teisių atsakovui atsiradimo dienos, iÅ¡ to akivaizdu, jog terminÄ kreiptis į darbo ginčų komisijÄ ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės praleido.

IeÅ¡kovė nesutinka su teismo nutartyje daroma iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju ikiteismine ginčo sprendimo tvarka dar galima pasinaudoti, pateikiant darbo ginčų komisijai praÅ¡ymÄ atnaujinti praleistÄ praÅ¡ymo pateikimo terminÄ . Nors ieÅ¡kovė ir turi teisę tokį praÅ¡ymÄ teikti, tai savaime nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovė gali pasinaudoti ikiteismine ginčo sprendimo tvarka – teismas Å¡iuo atveju visiÅ¡kai nevertino, ar ieÅ¡kovės galimybės pasinaudoti minėtu savo pažeistų teisių gynybos bÅ«du yra realios. 4.2.

Apeliantė dėl termino atnaujinimo nurodo, kad pirmosios instancijos teismui buvo paaiÅ¡kinta, kad nėra objektyvių ir svarbių priežasčių, kurios sudarė kliÅ«tis ieÅ¡kovei per įstatymo nustatytÄ terminÄ ginti savo teises kreipiantis į darbo ginčų komisijÄ â€“ tai yra ieÅ¡kovė, nesulaukusi, kol atsakovas geruoju atlygins savo darbdaviui padarytÄ Å¾alÄ , 2018 m. birželio–rugpjūčio mėnesiais atliko iÅ¡skaitas iÅ¡ atsakovo darbo užmokesčio bei komandiruotpinigių, nors tokios teisės neturėjo, ir toks iÅ¡skaitų atlikimas darbo ginčų komisijos 2018 m. spalio 2 d. sprendimu Nr. DGKS-5267, kuriuo buvo iÅ¡nagrinėtas atsakovo A.

S. skundas dėl darbo užmokesčio bei kitų iÅ¡mokų priteisimo iÅ¡ buvusios darbdavės uždarosios akcinės bendrovės „GLA Logistcs“, buvo pripažintas neteisėtu. Kaip matyti iÅ¡ to, kas nurodyta, teismas turėjo bei galėjo įvertinti, kad ieÅ¡kovė terminÄ kreiptis su skundu į darbo ginčų komisijÄ praleido dėl priežasčių, kurios negalėtų bÅ«ti vertinamos nei kaip objektyvios, nei kaip svarbios, todėl pagrindo tikėtis, kad darbo ginčų komisija tenkintų atsakovės praÅ¡ymÄ dėl termino atnaujinimo skundui pateikti, nėra, tai atitinkamai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovės galimybės pasinaudoti ikiteismine ginčų sprendimo tvarka nėra realios.

5. Atsakovas A. S. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ , kuriuo praÅ¡o Plungės apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistÄ ir atskirÄ jį skundÄ atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai: 5.1. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad tarp Å¡alių kilęs ginčas patenka į ginčų sritį, kuriai privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad kreipimosi į darbo ginčų komisijÄ terminas nėra naikinamasis ir privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka dar galima pasinaudoti, ieÅ¡kinys dėl žalos priteisimo paliktinas nenagrinėtas. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Atskirasis skundas tenkinamas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtas, konstatavus faktÄ , kad nėra pasinaudota ikiteisminių ginčų nagrinėjimo tvarka. Dėl atskirojo skundo argumentų 8. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi iÅ¡ esmės nurodo, kad teismas palikdamas ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes, nenustatė priežasčių dėl ikiteisminės ginčų tvarkos nagrinėjimo, nevertino galimybių atnaujinti procesÄ kreiptis į darbo ginčų komisijÄ .

Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tarp Å¡alių kilęs ginčas patenka į ginčų sritį, kuriai privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka. Atsižvelgiant į Å¡alių nurodytus argumentus, darytina iÅ¡vada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad ginčas dėl nuostolių kildinamas iÅ¡ darbo teisės pažeidimų, pagrįstai ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtÄ nurodydamas, kad apeliantė turi kreiptis į darbo ginčų komisijÄ .

9. Pirmiausia byloje nėra ginčo dėl fakto, kad ieÅ¡kovės praÅ¡omi priteisti nuostoliai yra susiję su darbo santykiais, tai yra su atsakovo, kaip buvusio darbuotojo, galbÅ«t atliktais neteisėtais veiksmais. Viena iÅ¡ teisės kreiptis į teismÄ tinkamo įgyvendinimo sÄ lygų yra pasinaudojimas įstatymo nustatyta privaloma iÅ¡ankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka tam tikrų kategorijų bylose. Jeigu asmuo kreipėsi į teismÄ nesilaikydamas ginčo iÅ¡ankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos, teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį arba palieka jį nenagrinėtÄ , tačiau tik tada, jei Å¡ia tvarka dar galima pasinaudoti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

10. DK 216 straipsnyje nustatyta, kad individualius darbo ginčus nagrinėjantys organai yra darbo ginčų komisija ir teismas. Darbo ginčų komisija paprastai yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus, jeigu DK ar kiti įstatymai nenustato kitokios individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos. Darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į darbo ginčų komisijÄ su praÅ¡ymu iÅ¡nagrinėti darbo ginÄÄ dėl teisės privalo kreiptis per tris mėnesius (DK 220 straipsnio 1 dalis). Praleistas praÅ¡ymo pateikimo terminas gali bÅ«ti atnaujintas darbo ginčų komisijos sprendimu (DK 220 straipsnio 2 dalis).

11. Atsižvelgiant į tokį darbo ginčų nagrinėjimo tvarkos reguliavimÄ , darytina iÅ¡vada, kad jeigu DK ar kituose įstatymuose nėra nustatyta kita tam tikro individualaus darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimo (sprendimo) tvarka, tokio darbo ginčo nagrinėjimui (sprendimui) privaloma iÅ¡ankstinė nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarka galioja, tai yra jo nagrinėjimas (sprendimas) priskiriamas darbo ginčų komisijos kompetencijai ir dėl tokio individualaus darbo ginčo iÅ¡nagrinėjimo darbo ginčo Å¡alis visų pirma turi kreiptis į darbo ginčų komisijÄ .

Pažymėtina, kad Å¡iuo metu galiojančioje DK redakcijoje nurodyta dar ir tai, kad ieÅ¡kinys dėl darbo ginčo dėl teisės teisme pagal CPK nuostatas gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas ir darbo ginčų komisijai priėmus sprendimÄ atsisakyti atnaujinti praleistÄ terminÄ kreiptis į darbo ginčų komisijÄ su atitinkamu praÅ¡ymu iÅ¡nagrinėti darbo ginÄÄ dėl teisės (galiojančio DK 231 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju individualų darbo ginÄÄ dėl teisės savo sprendimu jau iÅ¡sprendžia tiesiogiai teismas.

12. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad apeliantė kreipėsi į teismÄ praleidusi terminÄ kreiptis į darbo ginčų komisijÄ . Å iame kontekste sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad apeliantė, pareikÅ¡dama savo reikalavimus tiesiogiai teismui, o ne darbo ginčų komisijai, nesilaikė darbo teisės normose nustatytos individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarkos. Kita vertus, ir pats teismas įvairiose Å¡io ginčo procesinėse stadijose, tai yra priimant ieÅ¡kinį, rengiant parengiamÄ jį teismo posėdį, ruošėsi ginčo nagrinėjimui. Teismas nustatė, kad apeliantė nepasinaudojo ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka tik antrajame parengiamajame teismo posėdyje.

13. Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes, teismas vadovaujasi vėliausiais precedentais, tai yra Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-421-464/2019 ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1541-852/2019 formuojama praktika dėl aplinkybių, kai bylÄ nagrinėjant teisme iÅ¡aiÅ¡kėja aplinkybės, kad ieÅ¡kovas pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį nesilaikė iÅ¡ankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos ir kai ginčo nagrinėjimas yra pažengęs.

14. Nurodytose (nutarties 13 punktas) teismų nutartyse iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tuo atveju, jei yra praleistas terminas kreiptis į darbo ginčų komisijÄ terminas, bÅ«tina įvertinti, ar terminas buvo praleistas ne tik dėl ieÅ¡kovės, tačiau ir ar tam turėjo įtakos ir teismo (ne)atlikti procesiniai veiksmai. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį pateikė 2018 m. gruodžio 14 d. ir teismas tik antrojo parengiamojo posėdžio metu, tai yra po daugiau nei dviejų mėnesių laikotarpio nutarė palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ , paaiÅ¡kėjus, kad ieÅ¡kovė nepasinaudojo ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į 13 punkte nurodytÄ teismų praktikÄ nėra jokių priežasčių manyti, kad ganėtinai daug, skaičiuojant nuo žalos atsiradimo momento, praleistas terminas apeliantei darbo ginčų komisijoje bÅ«tų atnaujintas, termino įtakos darė ir teismo atliekami procesiniai veiksmai. Todėl labiau tikėtina, kad vien dėl aiÅ¡kiai praleisto termino iÅ¡ankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarka apeliantė jau nebegalėtų pasinaudoti, darbo ginčų komisijoje ginčas nebÅ«tų iÅ¡nagrinėtas iÅ¡ esmės, o apeliantė vėl turėtų iÅ¡ naujo inicijuoti tapatų ginÄÄ teisme.

Tokiam ginčui, teismo įsitikinimu, turėjo bÅ«ti taikoma privaloma neteisminė nagrinėjimo tvarka, numatyta DK 220 straipsnio 1 dalyje, tai yra darbo ginčų komisijoje. Nepaisant to, Å¡iuo metu proceso dalyviai objektyviai negalėtų pasinaudoti tokia neteismine tvarka, kadangi yra praleistas DK 220 straipsnio 1 dalyje numatytas 3 mėnesių kreipimosi į darbo ginčų komisijÄ terminas. Esant Å¡iai situacijai ir įvertinus tai, jog darbo ginčo neiÅ¡nagrinėjimas darbo ginčų komisijoje dėl praleisto procedÅ«rinio kreipimosi į ginčų komisijÄ termino nekliudo darbo ginčo Å¡alims kreiptis į teismÄ , Å¡is darbo ginčas iÅ¡sprendžiamas iÅ¡ esmės.

15. Atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-421-464/2019, konstatuojama, kad nagrinėjamoje byloje susiklostė situacija, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs nagrinėti ieÅ¡kinį, neįvertino, ar apeliantė yra įvykdžiusi sÄ lygÄ , kuri jai konkrečiu atveju suteikia teisę kreiptis į teismÄ teisminės gynybos, ir bylÄ nagrinėjo virÅ¡ dviejų mėnesių. Toks procesinis rezultatas, teismo vertinimu, be kita ko, reiÅ¡kia, kad apeliantei yra užkirsta galimybė apginti savo pažeistas teises, o tai neatitinka pamatinių civilinio proceso tikslų – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus bei kuo greičiau atkurti teisinę taikÄ tarp ginčo Å¡alių (CPK 2 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad esant tokiai susiklosčiusiai situacijai, teisės į teisminę gynybÄ užtikrinimas yra svarbesnis tikslas nei formalus teisės aktų taikymas ir aiÅ¡kinimas.

16. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, palikdamas apeliantės ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ , netinkamai iÅ¡aiÅ¡kino procesines teisės normas, ieÅ¡kinio priėmimo laikotarpiu tinkamai nekvalifikavęs Å¡alis siejančių teisinių santykių ir ginčo kilmės, todėl netinkamai iÅ¡sprendė ne tik ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , tačiau ir bylos teismingumo klausimÄ , vėliau sÄ lygojusį apeliantės teisės į teisingÄ teismÄ bei teisminę gynybÄ pažeidimÄ . Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados 17. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes (nutarties 8–16 punktai), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino procesines teisės normas, todėl ginčijama nutartis naikintina ir byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

18. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam Å¡alių ginčo iÅ¡sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010). Vadovaudamasis CPK 335–339 straipsniais, teismas n u t a r i a : Plungės apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartį panaikinti ir bylÄ perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teisėja Erinija Kazlauskienė