2021-02-17 Nr. AB-3682-3-61-3-02291-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2558-552/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02291-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą, pateiktą administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. J. skundą atsakovams Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, Agentūra) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. birželio 7 d. sprendimą Nr. 3R-242(AG-186/04/2018) ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo P. J. (toliau – ir pareiškėjas) skundą.

2. Atsakovas nurodė, kad Komisija, pasisakydama dėl pareiškėjo P. J. pateiktos paraiškos atitikties Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų 2015 metais pateiktoms paraiškoms, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 3D-807 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų 2015 metais pateiktoms paraiškoms, patvirtinimo“ (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 15.1 papunkčiui nurodė, jog siekiant nustatyti, ar pareiškėjas veikia kaip savarankiškas ūkio subjektas, būtina atsižvelgti, ar jį su kitais ekonominę veiklą vykdančiais subjektais sieja teisiniai ir ekonominiai ryšiai, susiklostę per fizinį asmenį, be to, ekonominę veiklą vykdantys subjektai turi verstis tokia pačia veikla ar tokios pačios veiklos dalimi toje pačioje atitinkamoje (gretimoje) rinkoje ar susijusiose rinkose.

3. Nurodė, kad pareiškėjas paraišką teikė kaip fizinis asmuo ir byloje nėra duomenų, jog jis paraiškos pateikimo metu teiktų (duomenys neskelbtini) paslaugas atskirai nuo jam priklausančios individualios įmonės veiklos. Komisija konstatavo, kad nėra pagrindo spręsti, jog Paraiškos pateikimo metu pareiškėjas buvo ūkio subjektas, kurio veikla yra susijusi su jo individualios įmonės veikla. NMA nesutinka su minėtais Komisijos motyvais, nes patvirtinus paraišką ir pareiškėjui suteikus paramą, šis nebūtų savarankiškas Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo (toliau – ir SVVPĮ) prasme. NMA pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas ir jo individuali įmonė neabejotinai būtų susijusi su pareiškėju. SVVPĮ 2 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad „verslininkas – fizinis asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine veikla (įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą)“. Paraiškos III skyriaus 7 punkte pareiškėjas nurodė, kad planuoja vykdyti (duomenys neskelbtini) veiklą. Verslo plane pareiškėjas pažymėjo, jog turi ilgametę (duomenys neskelbtini) veiklos patirtį ir, kad paslaugas teiks ne tik projekto įgyvendinimo vietoje, bet ir aplinkiniuose kaimuose. Vadovaudamasi valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro duomenimis, NMA nustatė, kad pareiškėjas nuo 1993 m. birželio 30 d. taip pat yra įsteigęs individualią įmonę – P. J. (duomenys neskelbtini) įmonę, kurios savininkas ir vadovas jis yra, o pagrindinė įmonės veikla – (duomenys neskelbtini) veikla (ši įmonė verčiasi tokia pačia veikla ar tokios pačios veiklos dalimi toje pačioje atitinkamoje rinkoje ar susijusiose rinkose).

4. Atsakovo teigimu, pareiškėjas nuo 1993 m. yra įmonės savininkas ir vadovas, taigi (duomenys neskelbtini) veiklą vykdys kaip fizinis ir kaip juridinis asmuo, tad yra pažeidžiamas SVVPĮ 2 straipsnio 12 dalies 5 punktas, kadangi yra nustatyti santykiai pagal SVVPĮ 2 straipsnio 12 dalies 1 punktą. Todėl atsakovas sprendė, kad pareiškėjas neužtikrina atitikties Įgyvendinimo taisyklių 9.2 papunktyje nustatytam galimo pareiškėjo reikalavimui bei neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 15.1 papunktyje įtvirtinto tinkamumo gauti paramą reikalavimo.

5. Atsakovas nurodo, kad Komisija, pasisakydama dėl Įgyvendinimo taisyklių 15.12 papunkčio, nurodė, jog NMA sprendime nėra aiškiai nurodyta, kokiais skaičiais ir kokia formule buvo atliktas ekonominio gyvybingumo rodiklių skaičiavimas, kad būtų galima vertinti, ar apskaičiuota teisingai, ir pripažino, kad šioje dalyje NMA sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų. Atsakovo teigimu, pareiškėjas pats pateikė pelno (nuostolių) ataskaitas, kuriose visos reikšmės lygios 0. NMA įsitikinimu, akivaizdu, kad kai visos reikšmės lygios 0, detalaus apskaičiavimo pateikti nereikia, nes kad ir kokius aritmetinius veiksmus atliekant su 0, rezultatas nesikeis, todėl NMA įsakymas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus.

6. Atsakovas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – ir Ministerija) atsiliepime į Agentūros skundą prašė teismo nuožiūra spręsti NMA skunde nurodytus reikalavimus.

7. Nurodė, kad pritarė Komisijos pozicijai, jog pareiškėjas paraiškos pateikimo metu nevykdantis veiklos kaip fizinis asmuo, negali atitikti susijusios įmonės apibrėžimo. Pareiškėjas paraiškoje patvirtino, kad užtikrina, jog jos pateikimo momentu yra savarankiškas ūkio subjektas ir įsipareigojo iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos išlikti savarankišku ūkio subjektu, kaip nurodyta SVVPĮ 2 straipsnio 8 dalyje. Ministerijos vertinimu, NMA įsakyme neturėjo papildomai nurodyti formulės, pagal kurią skaičiuojamas grynojo pelno rodiklis, kadangi pareiškėjo pateiktose ataskaitose nurodytos reikšmės lygios 0.

8. Pareiškėjas P. J. atsiliepime į atsakovo skundą prašė jį atmesti ir Sprendimą palikti nepakeistą.

9. Pareiškėjas nurodė, kad palaiko Komisijos sprendime išdėstytą poziciją, jog NMA ir Ministerijos sprendimai priimti pažeidžiant VAĮ 8 straipsnio reikalavimus. Teigė, kad yra finansiškai pajėgus vykdyti veiką, tai patvirtina Kredito Unijos „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. liepos 31 d. garantinis raštas Nr. 11-SR.

10. Pareiškėjas 2020 m. gruodžio 2 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad Įgyvendinimo taisyklių 16.1 ir 16.2 papunkčiuose nurodyti reikalavimai ir sąlygos pareiškėjams netaikomi tais atvejais, kai jie projekte numato užsiimti tik remiama (duomenys neskelbtini) veikla, todėl šiuo atveju pareiškėjui jie ir negalėjo būti taikomi. Be to, pareiškėjo balanso ir pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, jog pareiškėjo ūkio ekonominis gyvybingumas pagrįstas 94,88 proc. Pareiškėjo vykdoma (duomenys neskelbtini) veikla (85.2 – (duomenys neskelbtini) veikla) yra nesusijusi su projekte numatoma užsiimti ir remiama (duomenys neskelbtini) veikla (75 – (duomenys neskelbtini) veikla, numatyta pagal Ekonominės veiklos rūšį (nurodoma pagal EVRK)). Tą patvirtina ir verslo planas. Projekto veikla yra nesusijusi su pareiškėjo teikiamomis privačios įmonės paslaugomis. Pareiškėjui paskyrus prašomą paramą, jo individuali (duomenys neskelbtini) įmonės veikla ir pasirašyta sutartis bus nutrauktos.

11. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad NMA direktoriaus 2018 m. balandžio 5 d. įsakymas Nr. BR1-92 „Dėl projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ veiklos „parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisykles, taikomas 2015 metais pateiktoms paraiškoms, sąrašo patvirtinimo“ priimtas nekompetentingo administravimo subjekto, nes įsakymas ir sąrašas turėjo būti priimtas NMA direktoriaus, o ne Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento direktoriaus. Be to, įsakymas pasirašytas praleidus terminą, jame nenurodyta apskundimo tvarka.

12. Pareiškėjas pažymėjo, kad NMA ir Ministerijos sprendimai yra nemotyvuoti, nepasisakyta dėl pareiškėjo reikalavimų, sprendimuose nenurodyta jų apskundimo tvarka, juos priėmė neįgalioti subjektai, pažeidžiant terminus. Ministerija ir NMA neatliko Paraiškos atrankos, skaičiavimų paraiškos ekonominio gyvybingumo kriterijams nustatyti, nes minėtų duomenų pareiškėjui nepateikė.

II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimu tenkino atsakovo NMA skundą ir panaikino Komisijos 2018 m. birželio 7 d. sprendimą Nr. 3R-242(AG-186/04-2018), o pareiškėjo P. J. skundą atmetė.

14. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2015 m. gruodžio 14 d. pateikė paramos paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ veiklą „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ (toliau – ir Paraiška), projekto „P. J. (duomenys neskelbtini) gydyklos įrengimas“ (toliau – ir Projektas) įgyvendinimui. Paraiškos III skyriaus 7 punkte pareiškėjas nurodė, kad planuoja vykdyti (duomenys neskelbtini) veiklą. Verslo plane pareiškėjas nurodė, jog turi ilgametę (duomenys neskelbtini) veiklos patirtį ir kad paslaugas teiks ne tik projekto įgyvendinimo vietoje ((duomenys neskelbtini)), bet ir aplinkiniuose (duomenys neskelbtini) kaimuose.

15. VĮ Registrų centro duomenimis, pareiškėjas nuo 1993 m. birželio 30 d. taip pat yra įsteigęs individualią įmonę (toliau – ir IĮ) – P. J. (duomenys neskelbtini) įmonę, kurios savininkas ir vadovas jis yra, o pagrindinė įmonės veikla – (duomenys neskelbtini) veikla (ši įmonė verčiasi tokia pačia veikla ar tokios pačios veiklos dalimi toje pačioje atitinkamoje rinkoje ar susijusiose rinkose). Įmonė įsikūrusi (duomenys neskelbtini).

16. Agentūros direktorius 2018 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. BR1-92 „Dėl projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ veiklos „parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisykles, taikomas 2015 metais pateiktoms paraiškoms, sąrašo patvirtinimo“, įvertinęs nustatytas aplinkybes, Paraišką atmetė. Agentūra 2018 m. balandžio 5 d. raštu Nr. BRK-1588 informavo pareiškėją apie sprendimą. Ministerija 2018 m. gegužės 23 d. rašte Nr. 3IN-642(8.1), išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, jį atmetė ir sprendė, kad Agentūros priimtas sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio nustatytus reikalavimus, pasirašytas kompetentingo subjekto.

17. Teismas nurodė, kad pareiškėjas šiuos sprendimus apskundė Komisijai, kuri nagrinėjamoje byloje skundžiamu Sprendimu panaikino Agentūros 2018 m. balandžio 5 d. įsakymą Nr. BR1-92 dėl paramos neskyrimo P. J., NMA 2018 m. balandžio 5 d. sprendimą Nr. BRK-1588, Ministerijos 2018 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. 3IN-642(8.1) ir įpareigojo NMA P. J. Paraišką vertinti iš naujo. Skundo dalį dėl teisės pasirašyti dokumentą atmetė kaip nepagrįstą. Komisija sprendė, kad, siekdamas gauti paramą jo (duomenys neskelbtini) gydyklos įrengimui, pareiškėjas siekė plėsti jau vykdomą individualios įmonės veiklą, kurią vykdė jis vienas, neturėdamas partnerių.

Todėl, Komisijos vertinimu, laikyti, kad pareiškėjas, paduodamas Paraišką, buvo nesavarankiškas, nėra pagrindo. Aplinkybė, kad vienas asmuo, neturėdamas partnerių, vykdo veiklą dviejose srityse, o Paraišką paramai gauti paduoda kaip fizinis asmuo, patvirtina, jog visa pareiškėjo veikla turėtų būti vertinama kaip vieno ūkinio vieneto. Todėl vertinant, ar pareiškėjas yra tinkamas gauti paramą, turėjo būti vertinama, ar visa pareiškėjo vykdoma veikla atitinka Įgyvendinimo taisyklių 9.1 papunktyje keliamus reikalavimus – pareiškėjas nuo Paraiškos pateikimo iki paramos sutarties pasirašymo turėjo atitikti labai mažos įmonės reikalavimus, t. y. atitikti SVVPĮ 3 straipsnio 3 dalyje nurodytus reikalavimus.

Nustatė, kad Paraiškos vertinimas yra užsitęsęs neproporcingai ilgai ne tik dėl to, kad pareiškėjo pateikta Paraiška yra užpildyta nepakankamai kvalifikuotai, tačiau ir dėl sprendimą priimančios institucijos delsimo priimti sprendimą šiuo pagrindu (Paraiška paduota 2015 m. gruodžio 14 d., sprendimas priimtas 2018 m. balandžio 5 d.). Be to, Paraiškos nagrinėjimo vilkinimas pareiškėjui sukėlė teisines pasekmes, t. y. jis tikėjosi teigiamo sprendimo, o tai sukliudė dėl paramos šiai veiklai pakartotinai kreiptis 2016 ir 2017 metais.

Komisija įpareigojo NMA Paraišką vertinti iš naujo ir pareiškėjui išsireikalavus duomenis apie įsipareigojimus po projekto įgyvendinimo išlikti savarankišku ūkiniu subjektu arba leisti pareiškėjui patikslinti Paraišką aiškiai išlaikant jos pildymo formalumus nurodant, ar ja siekiama plėsti individualios įmonės veiklą, ar siekiama individualiai įmonei įkurti paralelinį ūkinį vienetą, vykdantį analogišką veiklą. Taip pat sprendimuose nėra aiškiai nurodyta, kokiais skaičiais ir kokia formule buvo atliktas paskaičiavimas, kad būtų galima vertinti, ar paskaičiavimas atliktas teisingai.

Be to, įvertinus skundžiamų sprendimų turinį, sprendimo dalis dėl ekonominio gyvybingumo paskaičiavimo neatitinka VAĮ 8 straipsnyje keliamų reikalavimų.

18. Teismas nurodė, kad NMA teigimu, pareiškėjas nuo 1993 m. yra įmonės savininkas ir vadovas, todėl tai, jog jis (duomenys neskelbtini) veiklą vykdys ir kaip fizinis, ir kaip juridinis asmuo, pažeidžia SVVPĮ 2 straipsnio 12 dalies 5 punktą, nes nustatyti santykiai pagal SVVPĮ 2 straipsnio 12 dalies 1 punktą neužtikrina atitikties Įgyvendinimo taisyklių 9.2 papunktyje nustatytam galimo pareiškėjo reikalavimui. Pareiškėjas neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 15.1 papunktyje įtvirtinto tinkamumo gauti paramą reikalavimo.

19. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas Įsakymą priėmė remdamasis Įgyvendinimo taisyklių 9.2, 15.1 ir 15.12 papunkčiais, t. y. NMA nesirėmė pareiškėjo 2020 m. gruodžio 2 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodomais 16.1, 16.2, 16.3 papunkčiais. Įgyvendinimo taisyklių 9 punktas (atitinkamai ir jo visi papunkčiai) taikomas ir ūkininkams, nes minėtų taisyklių 9 punkte nustatyta, kad paramos gali kreiptis kaimo gyventojas, įskaitant ūkininką, arba privatus juridinis asmuo. Įgyvendinimo taisyklių 15 punktas (atitinkamai ir jo visi papunkčiai) taikomas visiems paramos siekiantiems asmenims, numatytiems minėtų taisyklių 9 punkte; gi 16 punkte numatytieji reikalavimai yra papildomi specialieji reikalavimai ūkininkams ir juridiniams asmenims. Todėl pareiškėjo rašytiniuose paaiškinimuose pateikti argumentai, kad, neva, Įgyvendinimo taisyklių 9.2, 15.1 ir 15.12 papunkčių nuostatos jo atžvilgiu neturėjo būti taikomos, nėra pagrįsti.

20. Teismas pažymėjo, kad Įgyvendinimo taisyklių 9.2 papunktyje yra įtvirtinta, jog pareiškėjas turi būti savarankiškas ūkio subjektas, kaip tai nurodoma SVVPĮ 2 straipsnio 8 dalyje. Įgyvendinimo taisyklių 15.1 papunktyje įtvirtinta, kad paramos paraišką teikia subjektas, įvardytas galimu pareiškėju Įgyvendinimo taisyklių V skyriuje. Įgyvendinimo taisyklių 9.1 papunktyje nustatyta, kad pareiškėjas turi atitikti labai mažos įmonės reikalavimus, nurodytus SVVPĮ (taikoma juridiniams asmenims) ir Europos Komisijos Rekomendacijoje Nr. 2003/361/EB dėl mikroįmonių, mažujų ir vidutinių įmonių apibrėžimo (toliau – Rekomendacija Nr. 2003/361/EB) (taikoma fiziniams asmenims), ir turi būti savarankiška įmonė, kaip yra apibrėžta SVVPĮ 2 straipsnio 13 dalyje. SVVPĮ 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad įmonė yra savarankiška, kai neturi nei partnerių, nei susijusių įmonių. Įmonės laikomos susijusiomis, jeigu atitinka bent vieną kriterijų, nurodytą SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalyje. Analogiška nuostata yra Rekomendacijos Nr. 2003/361/EB priedo 3 straipsnyje. Savo ruožtu Rekomendacijos Nr. 2003 Nr. 2003/361/EB priedo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Įmonės partnerės“ – tai visos įmonės, kurios neklasifikuojamos kaip susijusios įmonės pagal 3 dalį ir tarp kurių egzistuoja tokie santykiai: įmonė (tiekėjų įmonė) viena pati arba su kita ar kitomis susijusiomis įmonėmis, apibrėžtomis 3 dalyje, turi 25 ar daugiau procentų kitos įmonės (vartotojų įmonės) kapitalo arba balsavimo teisių.

21. Teismas nustatė, kad NMA, vertindama pareiškėjo paraišką, vadovavosi VĮ Registrų centro duomenimis ir nustatė, jog pareiškėjas nuo 1993 m. birželio 30 d. taip pat yra įsteigęs IĮ (duomenys neskelbtini) įmonę, kurios savininkas ir vadovas jis yra, o pagrindinė įmonės veikla – (duomenys neskelbtini) veikla (ši įmonė verčiasi tokia pačia veikla ar tokios pačios veiklos dalimi toje pačioje atitinkamoje rinkoje ar susijusiose rinkose). Pareiškėjo 2020 m. gruodžio 2 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodomi teiginiai, kad pagal VĮ Registrų centro duomenis jo (duomenys neskelbtini) veikla žymima indeksu 85.2, o paraiškoje nurodyta (duomenys neskelbtini) veikla pagal ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių žymima indeksu 75, neturi teisinės reikšmės, nes bet kuriuo atveju pareiškėjas užsiimtų iš esmės ta pačia ekonomine, t. y. (duomenys neskelbtini), veikla, kuri ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių žymima tik indeksu 75. Kadangi Paraišką pareiškėjas pildė savo, kaip fizinio asmens (ūkininko) vardu, o ne savo individualios įmonės vardu, todėl NMA turėjo įvertinti būtent šių dviejų ūkio subjektų sąsają Įgyvendinimo taisyklių ir kitų teisės aktų nustatyto teisinio reguliavimo kontekste: tą NMA darė itin aktyviai, prašydama pareiškėjo pateikti papildomus duomenis ne viename rašte.

22. Teismas nurodė, kad Komisijos suvestiniame pranešime dėl jurisdikcijos pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (2008/C 95/01) (toliau – ir Suvestinis pranešimas) 54 punkte nurodyta, jog vienvaldė kontrolė įgyjama tada, kai viena įmonė gali daryti lemiamą įtaką kitai įmonei. Taigi, šiuo atveju galima daryti išvadą, kad pareiškėjas tiek pagal paraišką veikiant kaip fizinis asmuo, tiek savo įmonėje turi lemiamo sprendimo įtaką ir veto teises. Lemiamos (esminės) įtakos apibrėžtis yra pateikiama ir Europos komisijos mažų, labai mažų ir vidutinių įmonių vadove (toliau – ir MVĮ vadovas) – esminę įtaką darančios „įmonės“ samprata apima viešąsias įstaigas, privačius subjektus (koks bebūtų jų teisinis statusas) ir fizinius asmenis. Ryšių, kuriais gali būti daroma esminė įtaka, pavyzdžiai pateikiami MVĮ vadove (remiantis Suvestiniu pranešimu): akcininkas turi „veto teises“ priimant strateginius įmonės sprendimus, nors šis akcininkas neturi galios savarankiškai tokių sprendimų priimti. Veto teisės, kuriomis gali būti perduodama kontrolė, paprastai siejamos su sprendimais tokiais kaip biudžeto, verslo plano, didelių investicijų ar vyresniosios vadovybės skyrimo klausimais. Atsižvelgiant į tai net ir smulkieji akcininkai, turintys daugiau nei 25 proc. įmonės akcijų/balsų, gali turėti teisę vetuoti sprendimus ir turėti lemiamą įtaką įmonei (Suvestinio pranešimo 67 ir 68 punktai). Tiek Suvestiniame pranešime, tiek MVĮ vadove akcentuojama, kad nors 50 proc. akcijų turintis akcininkas ir negali savarankiškai (vienvaldiškai) priimti strateginių įmonės sprendimų, tačiau faktiškai jis vis tiek turi veto teises ir lemiamą įtaką įmonės valdyme.

23. Šiuo atveju pareiškėjas yra įmonės vadovas ir savininkas, todėl jo esmine įtaka įmonės valdyme abejoti nėra pagrindo. Taip pat pareiškėjas paraišką paramai pateikė kaip fizinis asmuo, todėl akivaizdu, kad jeigu jis gautų paramą veiklai vykdyti, jis turėtų esminę įtaką veiklos vykdyme. Įvertinęs teisės aktų nuostatas ir išaiškinimus, teismas sprendė, kad Įgyvendinimo taisyklių 9.2 punkto nuostatos reiškia, jog asmuo būtų tinkamas kreiptis dėl paramos, jeigu pareiškėjas būtų savarankiškas ūkio subjektas.

24. Teismas nurodė, kad bylos medžiaga patvirtina, jog priimant NMA įsakymą dėl paramos neskyrimo buvo analizuojami geografiniai, ekonominiai, funkciniai ir teisiniai bei asmeniniai pareiškėjo ryšiai, t. y. vertinamos objektyviosios ir subjektyviosios aplinkybės. NMA nustatė kokioje vietoje pareiškėjo įmonė teikia (duomenys neskelbtini) paslaugas, be to, pareiškėjo prie paraiškos pateiktame verslo plane buvo nurodyta, kokioje vietoje jis vykdys veiklą kaip fizinis asmuo. Taip pat NMA išanalizavo VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenis apie pareiškėjo finansinę padėtį. Buvo analizuojamas pareiškėjo statusas, bei jo funkcijos. Pagal SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 2 punktą, susijusiomis įmonėmis laikomos įmonės, kuriose dėl to paties fizinio asmens ar kartu veikiančių fizinių asmenų veiklos susiformavę bent vienas iš šios dalies 1 punkte nurodytų įmonių ryšių, jeigu šios įmonės verčiasi tokia pačia veikla ar tokios pačios veiklos dalimi toje pačioje rinkoje ar susijusiose rinkose.

25. Teismas konstatavo, kad bendrovė, kurios vadovas ir savininkas pareiškėjas yra, ir tai, jog pareiškėjas paraišką pateikė kaip fizinis asmuo, reiškia, kad pareiškėjas veiklą vykdys ir kaip fizinis ir kaip juridinis asmuo, todėl tiek įmonėje, tiek individualiai veiktų tas pats asmuo, o ir veikla irgi būtų tokia pati – (duomenys neskelbtini). Taigi tai nėra savarankiškos įmonės, kaip reikalaujama pagal tinkamumo gauti paramą kriterijus. Šiuo atveju nėra abejonių, kad pareiškėjas kaip fizinis asmuo ir jam priklausanti įmonė yra susiję, taip pat, jog pareiškėjas derina savo kaip fizinio asmens interesus su įmones interesais. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisiniu reglamentavimu ir teismų išaiškinimais, tai, kad pareiškėjo individualios įmonės ir pareiškėjo veiklos procesas atskirtas, neleidžia teigti, jog jie yra savarankiški ir nepriklausomai vienas nuo kito veikiantys subjektai.

26. Teismas sprendė, kad Komisijos sprendimo teiginys, jog laikyti, kad pareiškėjas, paduodamas Paraišką, buvo nesavarankiškas, nėra pagrindo, yra niekuo nepagrįstas. Teismas Komisijos sprendimo dalį, kurioje nustatyta, kad Agentūros įsakyme netinkamai pritaikytos Įgyvendinimo taisyklių 9.2, 15.1 papunkčių nuostatos, panaikino.

27. Teismas nurodė, kad NMA, skaičiuodama ekonominio gyvybingumo rodiklius, įsakyme vertino, jog pareiškėjo pateikti finansiniai duomenys, t. y. 2014 m. (ataskaitinių) metų pardavimo pajamų ir grynojo pelno (nuostolių) reikšmės lygios nuliui, todėl grynojo pelningumo rodiklis nėra lygus ar didesnis už 2 proc. Teismas pabrėžė, kad, siekdamas paramos, pareiškėjas pats ir turėjo pateikti duomenis, todėl NMA, turėdama pareiškėjo pateiktus duomenis, padarė pagrįstą išvadą. Pareiškėjo su 2020 m. gruodžio 2 d. rašytiniais paaiškinimais pateiktų finansinių duomenų teismas nevertino, nurodė, kad juos pareiškėjas turėjo teikti NMA Paraiškos vertinimu metu.

28. Teismas pažymėjo, kad Komisija, pasisakydama dėl Įgyvendinimo taisyklių 15.12 papunkčio, nurodė, jog NMA sprendime nėra aiškiai nurodyta, kokiais skaičiais ir kokia formule buvo atliktas ekonominio gyvybingumo rodiklių skaičiavimas, kad būtų galima vertinti, ar apskaičiuota teisingai, ir pripažino, jog ši NMA sprendimo dalis neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų. Teismas nurodė, kad pareiškėjas pats pateikė pelno (nuostolių) ataskaitas, kuriose visos reikšmės lygios 0. Teismas sutiko su NMA pozicija, kad, kai visos reikšmės lygios 0, detalaus apskaičiavimo įsakyme pateikti nereikia, nes kad ir kokius aritmetinius veiksmus atliekant su 0, rezultatas nesikeis. Todėl Komisijos sprendimo dalis, kurioje nustatyta, kad NMA įsakyme netinkamai pritaikytos Įgyvendinimo taisyklių 15.12 papunkčio nuostatos, naikintina.

29. Teismas konstatavo, kad NMA, išanalizavusi geografinį, ekonominį, funkcinį ir asmeninį ryšį bei išnagrinėjusi visas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, įsakyme, kuriame netenkino pareiškėjo Paraiškos, pateikė teisėtą ir pagrįstą jų vertinimą. Todėl Komisijos sprendimas panaikinti NMA įsakymą neturi teisinio ir faktinio pagrindo. NMA teisėtai pareiškėjui neskyrė paramos. Atitinkamai, Komisija neteisėtai ir nepagrįstai NMA įsakymą panaikino, taip pat nepagrįstai panaikino NMA 2018 m. balandžio 5 d. sprendimą Nr. BRK-1588 ir Ministerijos 2018 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. 3IN-642(8.1).

III. 30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimą ir atsakovo skundą atmesti, palikti Komisijos sprendimą galioti. Nesant galimybės tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, prašo: panaikinti NMA 2018 m. balandžio 5 d. raštą Nr. BRK-1588; panaikinti NMA 2018 m. balandžio 5 d. įsakymo Nr. BR1-92 dalį dėl projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklas kurti ir plėtoti“ veiklos „parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisykles, taikomas 2015 metais pateiktoms paraiškoms, sąrašo eilės Nr. (paraiškos registracijos Nr. 19VK-KL-15-1-07256_PR001) dėl paramos neskyrimo P. J.“; panaikinti Žemės ūkio ministerijos 2018 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. 3IN-642(8.1); įpareigoti NMA pareiškėjo paraišką vertinti iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.

31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nenagrinėjo ginčo esmės, kad NMA Sprendimas ir įsakymas pasirašytas ne NMA direktoriaus, todėl ginčijami sprendimas ir įsakymas priimti nekompetentingų viešojo administravimo subjektų. Šios aplinkybės nepaneigė ir Ministerija. Pareiškėjui nebuvo pateikti skundžiamų Sprendimą ir įsakymą pasirašiusių asmenų įgaliojimai, skundžiamuose aktuose nenurodyta jų apskundimo tvarka. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių netyrė ir dėl jų nepasisakė.

32. Pareiškėjas Komisijos ir pirmosios instancijos teismo veiksmus vertina kaip Komisijos ir teismo šališkumą valstybinės institucijos naudai. Teigia, kad nagrinėjamu atveju NMA ir ŽŪM privalėjo faktinę situaciją apibūdinti bei pagrįsti taip, jog ji būtų aiški ne tik valstybės tarnautojams, atsakingiems už šį priimta ginčijamą sprendimą, bet ir pareiškėjui.

33. Pareiškėjas nurodo, kad ginčijamas teismo sprendimas yra be motyvų ir argumentų, tą patvirtina byloje nustatytos aplinkybės, kurios pateiktos 2020 m. gruodžio 1 d. rašytiniuose paaiškinimuose, skunde ir patikslintame skunde Komisijai, teismui pateiktuose atsiliepimuose nurodytomis. Tačiau pirmosios instancijos teismas nesigilino į nurodytas aplinkybes ir jų nevertino, dėl jų nepasisakė.

34. Pareiškėjas pažymi, kad jis šiuo atveju siekia gauti paramą ne kaip fizinis asmuo, o kaip pareiškėjas ūkininkas projekte numatydamas užsiimti tik remiama (duomenys neskelbtini) veikla, todėl atitinka visus teisės aktuose keliamus reikalavimus ir sąlygas gauti paramą. Teigia, kad jo teikiamos paslaugos visiškai nesusijusios su jo teikiamomis privačios įmonės paslaugomis. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui paskyrus prašomą paramą, jo individuali (duomenys neskelbtini) įmonės veikla bei pasirašyta sutartis bus nutrauktos. Šiuo atveju nėra abejonių, kad jo, kaip ūkininko ūkis ir jam priklausanti įmonė, kurios veikla bus nutraukta iškart, tik gavus paramą, yra visiškai nesusiję. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisiniu reglamentavimu, jie yra savarankiški ir nepriklausomai vienas nuo kito veikiantys subjektai.

35. Akcentuoja, kad pareiškėjo paraiškos pateikimo metu pareiškėjas buvo ir yra ūkio subjektas, kurio veikla nėra susijusi su jo individualios įmonės veikla, dėl to patvirtinus paraišką ir suteikus paramą, jis būtų savarankiškas SVVPĮ prasme.

36. Pareiškėjas nurodo, kad pagal VAĮ 8 straipsnį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Iš atsakovų ginčijamo sprendimo, įsakymo ir sąrašo duomenų matyti, kad nėra pateikti aiškūs ir vienareikšmiški paskaičiavimai, kodėl Paraiška neatitinka ekonominio gyvybingumo kriterijų, nenurodyta, kokius faktinius duomenis atsakovai Ministerija ir NMA taikė, skaičiuodami Paraiškos ekonominio gyvybingumo kriterijus. Ekonominio gyvybingumo nustatymo skaičiavimai atsakovų ginčijamuose sprendimuose, įsakyme ir sąraše nei kituose su priimtu sprendimu susijusiuose dokumentuose nepateikti, dėl to pareiškėjas neturi galimybės patikrinti skaičiavimų teisingumo.

37. Pareiškėjo nuomone, NMA ir Ministerija neatliko Paraiškos atrankos, skaičiavimų Paraiškos ekonominio gyvybingumo kriterijams nustatyti, nes duomenys pareiškėjui nebuvo pateikti. Pažymi, kad papildomos dokumentacijos buvimas viešojo administravimo subjekto žinioje savaime nereiškia, jog jo priimtas individualus administracinis aktas yra pagrįstas. Svarbu, kad ši papildoma dokumentacija būtų pateikta pareiškėjui, į šia dokumentaciją būtų pateikta aiški nuoroda individualiame administraciniame akte. Priešingu atveju tokia dokumentacija negali būti laikoma individualaus administracinio akto sudedamąja (motyvuojamąja) dalimi. Paraiškos vertinimo metu atsakovai nesurinko pakankamai informacijos ginčijamoms išvadoms pagrįsti. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintas reikalavimas, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje turi vadovautis įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principais.

38. Pareiškėjas cituoja Taisyklių 16, 16.1, 16.2, 16.3, 17, 17.1 ir 17.2 punktus ir teigia, kad atsakovų ginčijami sprendimai, įsakymas ir sąrašas laikytini nepagrįsti ir turi būti panaikinti, nes nagrinėjamu atveju negali būti taikomi Taisyklių 9.2 ir 15.1. punktai.

39. Atsakovas NMA atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

40. Atsakovas atsiliepime pakartoja faktines aplinkybes, nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nuoseklus, detalus ir motyvuotas, todėl jo naikinti nėra jokio teisinio pagrindo. Sprendime konkrečiai apibrėžtas ginčo dalykas, pagrindai, kuriais remiantis NMA priėmė Sprendimą, jame pasisakyta dėl visų svarbių aplinkybių – SVVPĮ ir Taisyklių nuostatų, Sprendimo priėmimo pagrindų ir t. t.

41. Teismas teisingai akcentavo, kad NMA Sprendime remtasi būtent Taisyklių 9.2, 15.1 ir 15.12 papunkčiais, o ne Taisyklių 16.1, 16.2, 16.3 papunkčiais, kaip tą klaidingai pareiškėjas nurodė savo 2020 m. gruodžio 2 d. rašytiniuose paaiškinimuose. Akivaizdu, kad teismas sprendime išnagrinėjo visus rašytinius įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo interpretacijos, kurios akivaizdžiai neatitinka Sprendimo turinio, yra nepagrįstos. Teisinga sprendimo išvada, kad Taisyklių 9 punktas taikomas ir ūkininkams (paramos gali kreiptis kaimo gyventojas, įskaitant ūkininką, arba privatus juridinis asmuo), o Taisyklių 15 punktas taikomas visiems paramos siekiantiems asmenims, numatytiems minėtų taisyklių 9 punkte, tuo tarpu 16 punkte numatytieji reikalavimai yra papildomi specialieji reikalavimai ūkininkams ir juridiniams asmenims. Pritaria teismo sprendimo išvadoms, kad pareiškėjo rašytiniuose paaiškinimuose pateikti argumentai, jog Taisyklių 9.2, 15.1 ir 15.12 papunkčių nuostatos jo atžvilgiu neturėjo būti taikomos, nėra pagrįsti. Teismas, išnagrinėjęs byloje esančius rašytinius įrodymus, pagrįstai sprendė, kad NMA, skaičiuodama ekonominio gyvybingumo rodiklius, vertino, jog pareiškėjo pateikti finansiniai duomenys, t. y. 2014 m. (ataskaitinių) metų pardavimo pajamų ir grynojo pelno (nuostolių) reikšmės lygios nuliui, todėl grynojo pelningumo rodiklis nėra lygus ar didesnis už 2 proc. Sutinka su teismo išvadomis, kad siekdamas paramos, pareiškėjas pats ir turėjo pateikti duomenis, todėl NMA, turėdama pareiškėjo pateiktus duomenis, pagrįstai sprendė, o pareiškėjo su 2020 m. gruodžio 2 d. rašytiniais paaiškinimais pateiktų finansinių duomenų teismas pagrįstai nevertino, nes juos reikėjo teikti NMA Paraiškos vertinimu metu. Teismas tinkamai išnagrinėjo ginčą, priėmė išsamų bei motyvuotą sprendimą, todėl jo naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

42. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, nors sprendime įvertinti visi pareiškėjo pateikti argumentai ir paaiškinimai, visi rašytiniai įrodymai, analizuotas teisinis reglamentavimas. Pareiškėjas visiškai nepagrįstai teigia, kad teismas nesigilino į jo nurodytas aplinkybes ir jų nevertino, ir dėl jų nepasisakė, kadangi įvertinus teismo sprendimo turinį yra aišku, jog teismas nagrinėjo visus pareiškėjo teiginius bei 2020 m. gruodžio 2 d. rašytinius paaiškinimus ir pažymėjo, kodėl juose nurodyti teiginiai yra nepagrįsti. Atitinkamai, jei pareiškėjas mano, kad teismas nepasisakė dėl kažkurio argumento, kodėl apeliaciniame skunde nėra aiškiai įvardijama, dėl ko konkrečiai sprendime nepasisakyta – vietoje tikslių argumentų, pareiškėjas apsiriboja deklaratyviomis interpretacijomis.

43. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teikia pasikartojančius teiginius, plečiamai aiškina situacijai neaktualias aplinkybes. Didžiojoje apeliacinio skundo dalyje yra teikiami pasikartojantys argumentai, neva NMA sprendimas ir lydraštis pasirašyti neįgaliotų asmenų, su kuo NMA kategoriškai nesutinka. Pažymi, kad lydraštis nėra ir negali būti prilyginamas administraciniam sprendimui. Lydraščiu buvo persiųstas Sprendimas, tačiau lydraštis negali būti ir nėra laikomas savarankišku administraciniu aktu.

44. NMA nurodo, kad apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai nurodoma, neva NMA Sprendimas pasirašytas ne NMA direktoriaus, pareiškėjui nėra pateiktas Sprendimą pasirašiusio įgaliojimas. Klausimas dėl Sprendimo pasirašymo jau buvo nagrinėjamas Komisijoje, pirmosios instancijos teisme ir LVAT, pareiškėjui nekilo jokių klausimų šiuo aspektu. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. 3P-20 NMA direktoriaus funkcijoms atlikti buvo paskirtas V. T. (NMA Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento (duomenys neskelbtini)). Atitinkamai, Sprendimas buvo pasirašytas įgalioto asmens, o pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai šiuo klausimu nepagrįsti.

45. Pažymi, kad NMA jokia forma nebuvo nurodžiusi pareiškėjui, kad parama bus skirta ar kitaip nesuteikė jokių teisėtų lūkesčių. Pareiškėjai, teikdami paraiškas, visuomet prisiima riziką, kad, nustačius teisės aktų nuostatų neatitiktis, gali būti atsisakoma skirti paramą. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teisėtų lūkesčių principo pažeidimo, institucijos turi būti suteikusios asmenims konkrečias garantijas, dėl kurių neįvykdymo gali atsirasti tam tikrų teisinių pasekmių. NMA tokių garantijų nesuteikė, tad pareiškėjas negalėjo turėti jokių pagrįstų ir teisėtų lūkesčių.

46. NMA nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad ginčijamame įsakyme ir prie jo priedų nepateikta tiksli informacija apie atsakovo ginčijamo įsakymo apskundimo tvarką, kadangi lydraštyje aiškiai nurodoma, kad yra siunčiamas Sprendimas (įsakymas) bei pačiame lydraštyje detaliai paaiškinta Sprendimo apskundimo tvarka ir terminai. Atsižvelgiant į tai, kad yra nagrinėjama byla dėl Sprendimo, akivaizdu, kad pareiškėjui apskundimo tvarka buvo suprantama.

47. Pareiškėjas apeliaciniame skunde net keletą kartų nurodo, kad NMA Sprendimas neatitinka VAĮ reikalavimų, keliamų administraciniam sprendimui. Atsakovo nuomone, NMA Sprendime yra aiškiai nurodyta, kokiais pagrindais bei teisės aktų nuostatomis remtasi priimant Sprendimą.

48. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 straipsnio, tačiau nepaaiškina ir nenurodo, kas konkrečiai sprendime nebuvo išnagrinėta tinkamai.

49. NMA nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikia argumentus, neva jis atitiko keliamus ekonominio gyvybingumo reikalavimus, tačiau NMA, skaičiuodama ekonominio gyvybingumo rodiklius vertino, jog pareiškėjo pateikti finansiniai duomenys, t. y. 2014 m. (ataskaitinių) metų pardavimo pajamų ir grynojo pelno (nuostolių) reikšmės lygios nuliui, todėl grynojo pelningumo rodiklis nėra lygus ar didesnis už 2 proc. Nors pareiškėjas ir teikia paskaičiavimus, nurodydamas 94,88 proc. gyvybingumą, tačiau Paraiškos vertinimas jau yra baigtas ir priimtas Sprendimas, todėl pareiškėjo pateikti argumentai yra teisiškai nereikšmingi. Be to, pareiškėjas jokia forma nepaaiškina, kaip apskaičiavo jo nurodomą 94,88 proc. gyvybingumą.

50. NMA atkreipia dėmesį į papildomą dokumentą, kuriuo vadovaujasi Europos Sąjungos valstybės narės nagrinėjant susijusių įmonių klausimus – Europos Komisijos „MVĮ apibrėžties naudotojo vadovas“ (toliau – MVĮ vadovas). MVĮ vadove verslininkams ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams pateikiama bendrų gairių, kuriomis vertėtų vadovautis taikant MVĮ apibrėžtį. MVĮ vadovo apibrėžties tikslas – užtikrinti, kad paramos priemonėmis galėtų naudotis tik tos įmonės, kurioms tokios paramos iš tiesų reikia. Todėl MVĮ apibrėžtis taikoma pagal visas politikos kryptis, programas ir priemones, kurias Europos Komisija rengia ir skiria MVĮ. Pareiškėjas vykdydamas individualią veiklą, būdamas vienintelis veiklos vadovas ir steigėjas, atitinka visus susijusios įmonės kriterijus.

51. Priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 52. Byloje kilęs ginčas dėl NMA 2018 m. balandžio 5 d. įsakymo, kuriuo pareiškėjo paraiška gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“, pripažinta netinkama ir Ministerijos 2018 m. gegužės 23 d. rašto, kuriuo pareiškėjo skundas atmestas, pagrįstumo ir teisėtumo.

53. Pareiškėjas, manydamas, jog atsakovas netinkamai įvertino jo teiktą paraišką, o ginčijami sprendimai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją, kuri jo skundą tenkino. Po to, NMA šį Komisijos sprendimą apskundė teismui. Pirmosios instancijos teismas Komisijos sprendimą panaikino, o pareiškėjo P. J. skundą atmetė.

54. Apeliaciniu skundu pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kvestionuodamas jį trimis pagrindiniais aspektais. Visu pirma, apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netyrė ir nepasisakė dėl jo argumentų, susijusių su skundžiamus sprendimus priėmusių asmenų kompetencija ir teisę pasirašyti tokius dokumentus. Antra, pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu ginčijamų sprendimų vertinimu VAĮ įstatymo 8 straipsnio požiūriu. Trečia, apeliaciniame skunde nurodoma, kad vertindamas įrodymus teismas buvo šališkas, neaktyvus, neatliko išsamaus bylos aplinkybių tyrimo ir vertinimo.

55. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

56. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su skundžiamų NMA ir Ministerijos sprendimų priėmimo ir pasirašymo aplinkybėmis, teisėjų kolegija pažymi, kad šiuos argumentus pareiškėjas teikė ir skųsdamas NMA ir Ministerijos sprendimus Komisijai, juos pakartojo ir teikdamas procesinius dokumentus pirmosios instancijos teisme, jie buvo aptariami teismo posėdžių metu. Nors apeliantas teigia, jog šie argumentai neišnagrinėti, teisėjų kolegija su tuo nesutinka, nes Komisijos sprendime šie pareiškėjo nusiskundimai bei Komisijos pozicija dėl to išdėstyta atskiroje pastraipoje. Kaip matyti iš bylos medžiagos, NMA direktoriaus įsakymas pasirašytas Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento direktoriaus, kuriam nuo 2018 m. sausio 19 d. Žemės ūkio ministro 2018 m. sausio 17 d.įsakymu Nr.3P-20 buvo pavesta atlikti NMA direktoriaus funkcijas. Kartu su NMA direktoriaus įsakymo išrašu pareiškėjui buvo išsiųstas 2018 m. balandžio 5 d. NMA raštas Nr.BRK-1588, kurį pasirašė tokius lydraščius įgaliotas pasirašyti NMA darbuotojas. Žemės ūkio ministerijos atsakymą pareiškėjui pasirašė Ministerijos kanclerė, kuriai tokią teisę suteikia Ministerijos vidiniai teisės aktai. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjui nebuvo pateikti minėtų dokumentų popierinių variantų originalai, nėra pakankama pripažinti, kad ginčijami sprendimai priimti ir pasirašyti nekompetentingų asmenų.

57. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Be administraciniams aktams taikomų pagrįstumo ir teisėtumo reikalavimų, ne mažiau svarbu, kad administracinis aktas, kuris sukelia atitinkamas teisines pasekmes, apskritai būtų aiškus ir suprantamas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-650-556/2015). Individualiu administraciniu aktu turi būti išreikšta viešojo administravimo subjekto valia, privaloma asmeniui ir sukelianti jam ne bet kokių, bet konkrečių tiesioginių padarinių, todėl būtina reikalavimą ne tik pagrįsti objektyviais duomenimis bei teisės normomis, bet ir suformuluoti aiškias nuostatas dėl akto adresato teisinio statuso pasikeitimų ir priimto sprendimo motyvų (aiškumo reikalavimas) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1652-662/2015; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2760-492/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1571-624/2015; 2015 m. birželio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1234-520/2015).

58. Tačiau akcentuotina, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu tais atvejais, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2359/2012).

59. Nagrinėjamu atveju apeliantas neneigia, jog asmeniškai gavo NMA direktoriaus įsakymo išrašą, liečiantį jo teiktos paraiškos įvertinimą bei šio dokumento lydraštį, kuriame detaliai nurodyta įsakymo apskundimo tvarka. Kaip matyti iš pareiškėjo teiktų argumentų Komisijai ( ypač 2018 m. gegužės 29 d. patikslinto skundo) ir tolesnio proceso, jam buvo suprantama viešojo administravimo subjekto valia nepripažinti jo tinkamu subjektu paramai gauti dėl to, kad jis neatitiko Įgyvendinimo taisyklių 15.1 ir 15.12 punktų reikalavimų –nebuvo savarankiškas ūkio subjektas ir nepagrindė atitikimo ekonominio gyvybingumo kriterijams. Pareiškėjas savo skunduose bei kitokiuose procesiniuose dokumentuose ir ginčijo NMA poziciją šiais aspektais, papildydamas savo argumentus Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatomis.

60. Darytina, išvada, kad ginčijami sprendimai iš esmės atitiko Viešojo administravimo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, juose nurodyti konkretūs faktiniai duomenys ir teisės normos, sąlygojusios sprendimų priėmimą, nurodyta jų apskundimo tvarka, pareiškėjas teisės aktų nustatytais terminais ir tvarka gynė savo galimai pažeistas teises tiek ikiteisminio ginčų nagrinėjimo institucijose, tiek administraciniuose teismuose.Taigi pareiškėjo nurodyti ginčijamų sprendimų trūkumai neribojo jo teisių į teisminę gynybą, netrukdė suprasti ir apibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį ar visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti ginčą.

61. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytiems argumentams, susijusiems su pareiškėjo, kaip savarankiško ūkio subjekto vertinimu. Tarp šalių nėra ginčo, jog pareiškėjas kreipėsi paramos kaip fizinis asmuo, kaimo gyventojas. Jis prašė paramos (duomenys neskelbtini) veiklai vystyti – (duomenys neskelbtini) gydyklos statybai ir įrengimui. Kartu byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra individualios įmonės, ilgą laiką besiverčiančios (duomenys neskelbtini) veikla toje pačioje geografinėje teritorijoje, savininkas ir vienintelis darbuotojas. Įvertinus šias aplinkybes Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo bei Europos Komisijos Rekomendacijos 2003/361/EB aspektu, akivaizdu, jog pareiškėjas, kaip fizinis asmuo ir jo individuali įmonė laikytini susijusiais verslo subjektais ar ūkiniais vienetais. NMA, prieš priimdama sprendimą, vertino objektyviasias ir subjektyviasias aplinkybes, apibrėžiančias pareiškėjo ir jo individualios įmonės ryšius ir teisingai įvertino, jog pareiškėjas neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 15.1 papunkčio reikalavimų. Situacijos nekeičia ir hipotetiniai pareiškėjo pažadai, gavus paramą, nutraukti individualios įmonės veiklą. Ūkio subjektas, pretenduojantis gauti paramą, privalo būti savarankišku ir paraiškos pateikimo momentu, ir visu projekto vykdymo bei kontrolės laikotarpiu.

62. Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde pareiškėjas, skirtingai nuo ankstesniuose ginčo etapuose užimtos pozicijos, teigė, jog paramos prašė kaip ūkininkas ir teismui teikė jo ūkininko ūkio finansinius duomenis. Tai taip pat papildomai patvirtina NMA pozicijos teisingumą, jog pareiškėjas nėra savarankiškas ūkio subjektas. Pareiškėjo pozicijos prieštaringumą atskleidžia ir tie argumentai, kuriais jis pageidauja, kad jam būtų taikomi tik Įgyvendinimo taisyklių 16-17 punkto reikalavimai su išimtimis (duomenys neskelbtini) veiklai, tačiau kartu prieštarauja Įgyvendinimo taisyklių 15 punkto reikalavimų taikymui. Pažymėtina, kad Įgyvendinimo taisyklių 15 punkto reikalavimai taikomi visiems pareiškėjams, o 16 – 17 punktuose išdėstytos papildomos sąlygoms pareiškėjams – atitinkamai juridiniams asmenims, ūkininkams arba kaimo gyventojams.

63. Apeliantas taip pat teigė, jog NMA netinkamai vertino jo atitikimą Įgyvendinimo taisyklių 15.12 papunkčiui. Ši teisės norma reikalauja, jog pateiktame verslo plane pareiškėjas įrodytų, kad ūkio subjektas atitinka ir projekto įgyvendinimo metu bei projekto kontrolės laikotarpiu atitiks ekonominio gyvybingumo kriterijus, kaip nurodyta Ūkio subjektų, siekiančių pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. 3D-440 „Dėl Ūkio subjektų, siekiančių pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių patvirtinimo“. Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėse reikalaujama, kad tais atvejais, kai paramos prašantis asmuo anksčiau vykdė ūkinę veiklą, paraiškos vertinimui būtų pateikti ataskaitinių ar praėjusių ataskaitinių metų finansinės atskaitomybės ataskaitos, iš kurių turėtų būti skaičiuojami grynasis pelningumas ( ne mažiau kaip 2 proc) ir skolos rodiklis ( ne mažiau kaip 0,6 proc.). Pareiškėjas NMA pateikė 2014 ir 2015 metų finansinės atskaitomybės ataskaitas, kuriose pardavimo pajamų ir grynojo pelno (nuostolių) reikšmės nurodytos lygios nuliui, taigi akivaizdu, jog pareiškėjas netenkino ir šio Įgyvendinimo taisyklių papunkčio reikalavimų ir tam atlikti papildomus aritmetinius skaičiavimus nebuvo reikalinga.

64. Pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su įrodymų priėmimu ir rungimosi principo laikymusi, teisėjų kolegija pažymi, kad prašant paramos, vertinami iki NMA sprendimo priėmimo pretendento pateikti dokumentai. Esant neaiškumų, pagal Administravimo taisyklių 42 punktą, NMA turi teisę pareikalauti pateikti papildomus dokumentus. Nagrinėjamu atveju Agentūra 2017 metų vasario – gegužės mėnesiais prašė pareiškėjo pateikti papildomus dokumentus, pagrindžiančius, be kita ko, jo nuosavų lėšų turėjimą, paskolos suteikimo galimybę, pinigų srautų ataskaitas už 2015 metus ir pan. Pareiškėjas tokius dokumentus Agentūrai teikė ir jie buvo vertinami. Pareiškėjo su 2020 m. gruodžio 2 d. rašytiniais paaiškinimais pateikti finansiniai duomenys nebuvo teikti NMA paraiškos vertinimo metu, todėl negali turėti įtakos priimto NMA sprendimo pagrįstumui. Pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjo teiktus dokumentus, suteikė jam galimybę išdėstyti savo argumentus, sprendime pažymėjo, kodėl nesiremia šiais duomenimis, todėl nėra pagrindo teigti, jog buvo pažeistas rungimosi principas.

65. Apeliantas taip pat teigia, kad Agentūra itin užvilkino paramos suteikimo klausimą, pažeidė jo teisėtus lūkesčius ir užkirto jam kelią pateikti naujas paraiškas 2016-2017 metais. Pripažintina, jog pareiškėjo paraiškos vertinimo ir paramos skyrimo procesas užtruko, tačiau tam turėjo įtakos ir pareiškėjo netinkamai pateikta paraiška, kurią reikėjo pildyti ir tikslinti. Pateikęs paraišką, pareiškėjas galėjo turėti tik tokius teisėtus lūkesčius, kad ši paraiška per protingą terminą bus įvertinta, bet negalėjo būti užtikrintas, kad jam bus skirta parama. Jei pareiškėjas mano, kad atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai vilkino jo paraiškos vertinimą, jis turi teisę naudotis žalos atlyginimo institutu, tačiau tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir nėra pakankamu pagrindu pripažinti skundžiamus administracinius aktus neteisėtais.

66. Teisėjų kolegija, apibendrindama nustatytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog Agentūra pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 9.2 ,15.1. ir 15.12 punktų reikalavimų, todėl Įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas, yra padaryta, tinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus bei nustačius teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikius ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas.

67. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. J. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė