d2c29a9d-80b2-45ff-9374-7e1da72ab874 · Trakų rajono apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-1860-272/2013 m.Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00363-2012-4.Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2; 44.5.2.1; 116.1. (S) TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLietuvos Respublikos vardu 2013 m. lapkričio 18 d.Trakai Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stefanovič,sekretoriaujant Renatai Šimkuvienei,dalyvaujant ieškovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovams A. V. ir R. A., atsakovės N. Z. atstovams advokatui Tadui Zarembai ir R.

K.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos ieÅ¡kinį atsakovei N. Z. dėl žalos atlyginimo ir n u s t a t ė: ieÅ¡kovas KultÅ«ros paveldo departamentas prie KultÅ«ros ministerijos (toliau – Departamentas) praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės N. Z. valstybei 23087,00 Lt visuomenei padarytiems nuostoliams atlyginti, sužalojus valstybės saugomos nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės – Trakų senojo miesto vietos (unikalus kodas KultÅ«ros vertybių registre – 27125; buvęs kodas – A1783) – dalį žemės sklype, (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovas nurodė, kad žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Žemės sklypas), patenka į KultÅ«ros vertybių registre registruotų nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių - Trakų senamiesčio ir Trakų senojo miesto vietos teritorijÄ . KultÅ«ros vertybių registro duomenys, pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos įstatymo (toliau - NKPAÄ®) 8 str. 12 d., yra vieÅ¡i. Trakų senamiestis į KultÅ«ros vertybių registrÄ Ä¯raÅ¡ytas Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerijos KultÅ«ros vertybių apsaugos departamento 1996-10-28 įsakymu Nr. 120 „Dėl objektų įraÅ¡ymo į registrÄ â€œ.

Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro 2005-04-29 įsakymu Nr. Ä®V-190 „Dėl nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių pripažinimo valstybės saugomomis“ Trakų senamiestis pripažintas valstybės saugoma nekilnojamÄ ja kultÅ«ros vertybe (nustatytas apsaugos tikslas - saugoti vieÅ¡ajam pažinimui ir naudojimui). Vadovaudamasis KultÅ«ros paveldo centro nuostatų, patvirtintų KultÅ«ros vertybių apsaugos departamento 2001-06-01 įsakymo Nr. 208 10.3.1. punktu, pagal kurį KultÅ«ros paveldo centras, įgyvendindamas jam pavestus uždavinius, nustato kultÅ«ros vertybių teritorijas, KultÅ«ros paveldo centro direktorius 2002-08-05 patvirtino Trakų senojo miesto vietos (Al783) teritorijos ribų planÄ .

Teritorijos ribų planu nustatyta Trakų senojo miesto vietos (Al783) teritorija - 79,27 ha. Trakų senojo miesto vieta kaip archeologinė vieta į KultÅ«ros vertybių registrÄ Ä¯raÅ¡yta Departamento direktoriaus 2003-04-24 įsakymu Nr. Ä®-114 „Dėl objektų įraÅ¡ymo į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių registrÄ â€œ. Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro 2005-04-29 įsakymu Nr. Ä®V-190 „Dėl nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių pripažinimo valstybės saugomomis“ Trakų senojo miesto vieta pripažinta valstybės saugoma nekilnojamÄ ja kultÅ«ros vertybe (nustatytas apsaugos tikslas - saugoti moksliniam pažinimui).

Pagal KultÅ«ros vertybių registro nuostatų (toliau - Nuostatai), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-09-29 nutarimu Nr. 1053, 5 punktÄ , KultÅ«ros vertybių registro duomenys kaupiami vienoje KultÅ«ros vertybių registro duomenų bazėje, kuriÄ sudaro atributinių ir geoinformacinių duomenų posistemės. IeÅ¡kovas nurodė, kad Žemės sklypas patenka į nekilnojamosios vertybės - Trakų senojo miesto vietos – teritorijÄ ir į saugomos teritorijos - Trakų istorinio nacionalinio parko - teritorijÄ .

Vadovaujantis NKPAÄ® 17 str. 1 d. 1 p., moksliniam pažinimui saugomame objekte, jo teritorijoje, vietovėje be institucijos, atsakingos už objekto apsaugÄ , sutikimo draudžiama atidengti autentiÅ¡kas vertybės pase pažymėtas netirtas saugomas dalis ar elementus, atkasti netirtus pastatų rÅ«sius, atidaryti laidojimo kriptas ar rÅ«sius, atidengti ir judinti archeologinius sluoksnius, naudoti metalo, elektroninius ar kitokius ieÅ¡kiklius. Pagal NKPAÄ® 17 str. 3 d. nuostatas, Žemės sklypo valdytojai, kaip neiÅ¡tirto moksliniam pažinimui saugomo objekto valdytojai, gali vykdyti tik priežiÅ«ros ir konservavimo darbus, tai yra, neatlikus archeologinių tyrimų statyti naujus statinius ar priestatus yra draudžiama.

Pagal NKPAĮ 4 str. 2 d. 1 p. nuostatas, mokslinio pažinimo apsaugos tikslas nustatomas siekiant išsaugoti archeologinius ir kitus unikalius istorinių duomenų, kuriuos galima perimti atliekant saugomo objekto ar vietovės mokslinius tyrimus, šaltinius. Trakų senamiesčio ir Trakų senojo miesto vietos paveldosaugos reikalavimai yra nustatyti Trakų senamiesčio sklypų išplanavimo projekte, patvirtintame Trakų rajono valdybos 1993-12-22 potvarkiu Nr. 395V (toliau - Sklypų išplanavimo projektas), ir Trakų senamiesčio tvarkymo ir naudojimo režime, patvirtintame 1996-07-17 Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus įsakymu Nr. 71 (toliau - Režimas).

Pagal Sklypų iÅ¡planavimo projektÄ Å½emės sklypas patenka į sklypų paminklotvarkos režimÄ â€žC“, kuriame numatyta, jog autentiÅ¡kas užstatymas konservuojamas, galima atskirų elementų rekonstrukcija, papildymas - tai sklypai, kuriuose saugomi pagrindiniai autentiÅ¡ki struktÅ«ros elementai, vėlesni nevertingi elementai gali bÅ«ti perstatomi, rekonstruojami ir atstatomos sunykusios struktÅ«ros dalys, o nauja statyba neleidžiama. Pagal Sklypų iÅ¡planavimo projekto Sklypų apraÅ¡ymo priedÄ Nr. 1.2 Žemės sklypas patenka į archeologinę zonÄ Nr. II.

Trakų senamiesčio kultÅ«rinio sluoksnio intensyvumo zonavime numatyta, kad II zonoje statybos darbai leidžiami tik atlikus archeologinius tyrimus. Pagal Režimo I dalies 3 punktÄ Å½emės sklypas patenka į teritorijos tvarkymo ir naudojimo zonÄ â€žC“, archeologinę zonÄ II, atitinkančiÄ Trakų senamiesčio sklypų iÅ¡planavimo projekto archeologinę zonÄ Nr. II.IeÅ¡kovas nurodė, kad pagal Žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o 4 punktÄ , nuosavybės teises į minėtÄ Å¾emės sklypÄ turi M.

S., E. G., K. Z. G., N. Z. ir A. B. IÅ¡raÅ¡o 7 punkte nurodytas nuo 2009-05-19 galiojantis juridinis faktas, jog nekilnojamasis daiktas - žemės sklypas - yra nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje), todėl atsakovė N. Z. žinojo, jog Žemės sklypas patenka į nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės teritorijÄ . 2009-12-28 Departamento Vilniaus teritorinio padalinio specialistams užfiksavus žemės judinimo darbus Žemės sklype, atsakovei suraÅ¡ytas 2010-01-26 administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. ATV-1 (NKPAÄ® 17 str. 1 d. 1 p. pažeidimas) ir 2010-02-02 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATV-1 N. Z. skirta administracinė nuobauda – 1750,00 Lt bauda.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010-04-02 nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-554-121/2010 N. Z. skundÄ patenkino iÅ¡ dalies ir bylÄ grÄ Å¾ino Departamento Vilniaus teritoriniam padaliniui atlikti papildomÄ aplinkybių tyrimÄ , kurį atlikus 2010-04-23 priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATV-1, kurį N. Z. 2010-05-03 apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010-09-09 nutartimi administracinėje byloje Nr. II-1028-142/2010 nusprendė Departamento 2010-04-23 nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATV-1 pakeisti ir už pažeidimÄ N. Z. skyrė administracinę nuobaudÄ - įspėjimÄ .

Å i nutartis yra įsiteisėjusi, taigi, N. Z. vykdytų neteisėtų žemės kasimo darbų faktas yra įrodytas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-09-09 nutartimi administracinėje byloje Nr. II-1028-142/2010 ir turi prejudicinio fakto galiÄ (CPK 182 str. 2 d.). 2010-04-23 Departamentas gavo Departamento Vilniaus teritorinio padalinio 2010-04-22 raÅ¡tÄ Nr. (11.9.V)-2V-329 „Dėl žalos, padarytos kultÅ«ros paveldo objektui“, kuriame nurodyta, jog 2009-12-28 ir 2010-04-16 Departamento Vilniaus teritorinis padalinys patikrino Žemės sklype mechanizuotai vykdomus žemės kasimo darbus.

Kasybos vieta patenka į Trakų senojo miesto vietos teritorijÄ . Nustatyta, jog žemės sklypo bendrasavininkei N. Z. vykdant pastato rekonstrukcijos darbus, buvo iÅ¡kasta 6,20 x 6,652 m dydžio ir 3,2 m gylio duobė be institucijos, atsakingos už objekto apsaugÄ , sutikimo. Pagal NKPAÄ® 5 str. 10 d. 20 p., Departamentas nustato sužalotų nekilnojamųjų kultÅ«ros paveldo vertybių atkÅ«rimo bÅ«do ir nuostolių dydį, todėl Departamentas ėmėsi veiksmų dėl tikslių duomenų, susisijusių su galimai padaryta žala nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės - Trakų senojo miesto vietos - daliai Žemės sklype nustatymo.

Departamento pareigÅ«nams 2010-05-07 atvykus į Žemės sklypÄ , R. K., kuri prisistatė kaip atsakovės įgaliotas asmuo, trukdė pareigÅ«nams atlikti instrumentinius iÅ¡kastos duobės matavimus. Departamento pareigÅ«nai už kliudymÄ pagal ATPK 188(4) str. nuostatas R. K. 2010-05-07 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ Nr. 2, jį perdavė nagrinėti Trakų rajono apylinkės teismui, kuris 2010-09-23 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN-2.11-894-424-2010 pripažino R.

K. padarius administracinį teisės pažeidimÄ ir skyrė Å¡velniausiÄ administracinę nuobaudÄ - 10 Lt baudÄ . Minėtas nutarimas apskųstas nebuvo. Departamento Vilniaus teritorinis padalinys 2010-07-12 raÅ¡tu Nr. (11.9.V)-2V-724 „Dėl galimos žalos kultÅ«ros paveldo objektui ir sprendimo priėmimo“ informavo DepartamentÄ , jog 2010-07-07 ir 2010-07-10 patikrino situacijÄ vietoje, (duomenys neskelbtini). 2010-07-10 patikrinimo metu fiksuota, kad vykdyti žemės judinimo darbai kieme, tai yra nukastas gruntas iki maždaug 40 cm gylio per visÄ kiemo plotÄ .

Departamento pareigÅ«nams 2010-11-05 pabandžius pakartotinai atlikti instrumentinius matavimus Žemės sklype, atsakovės įgaliotas asmuo R. K. vėl trukdė atlikti fiksavimo darbus, todėl Departamento pareigÅ«nai surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , jį perdavė nagrinėti Trakų rajono apylinkės teismui, kuris 2010-12-17 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.11-1568-424-2010, atsižvelgdamas į pakartotinumÄ , pripažino atsakovės įgaliotinę R.

K. padarius administracinį teisės pažeidimÄ ir skyrė administracinę nuobaudÄ - 1500 Lt baudÄ .IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad atsakovė 2005-11-29 Trakų rajono savivaldybės administracijai pateikė 2005-11-29 statytojo paraiÅ¡kÄ (dėl projektavimo sÄ lygų) Nr. 05-524, praÅ¡ydama pateikti iÅ¡vadÄ ir parengti projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), dalies rekonstravimui, priestato statybai griaunamos verandos vietoje. Trakų rajono savivaldybės administracijos architektÅ«ros skyrius parengė 2006-02-14 iÅ¡vadÄ Nr. 05-524, kurioje nurodyta: projektinę dokumentacijÄ rengti vadovaujantis galiojančiais įstatymais bei kitais norminiais aktais; parengti projektÄ ; galiojantys teritorijų planavimo dokumentai – Trakų m. bendrasis planas, Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schema, Trakų senamiesčio sklypų iÅ¡planavimo projektas, Trakų senamiesčio tvarkymo ir naudojimo režimo projektas.

Departamento Vilniaus teritorinis padalinys 2006-01-31 raÅ¡tu Nr. (12.13V)-2V-37 „Dėl specialiųjų sÄ lygų projektavimui“ iÅ¡davė specialiÄ sias projektavimo sÄ lygas gyvenamojo namo dalies (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projektui rengti. Trakų rajono savivaldybės administracija 2006-08-08 iÅ¡davė projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ Nr. 05-524 gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), dalies rekonstravimui (toliau - Projektavimo sÄ lygų sÄ vadas). Trakų rajono savivaldybės nuolatinė statybos komisija 2008-09-19 protokolu Nr. AS5-528 pritarė statinio, (duomenys neskelbtini), dalies rekonstrukcijos techniniam projektui.

Nuolatinės statybos komisijos posėdyje dalyvavęs Departamento Vilniaus teritorinio padalinio atstovas statybos techniniam projektui pritarė su pastaba, kad žemės judinimo darbų vietose bÅ«tini archeologiniai tyrimai. Su Nuolatinės statybos komisijos protokolu atsakovė susipažino pasiraÅ¡ytinai, todėl apie reikalavimÄ atlikti archeologinius tyrimus jai buvo žinoma. AnalogiÅ¡ka žyma yra gyvenamojo namo dalies rekonstravimo techninio projekto, kuriam pritarta minėtu Trakų rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisijos protokolu, Žemės sklypo plane.

Trakų rajono savivaldybės administracija 2008-09-24 iÅ¡davė statybos leidimÄ Nr. AS1-492 (toliau - Statybos leidimas). Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras 2009-12-24 pareiÅ¡kimu Nr. 7.8-240 „DėlTrakų rajono savivaldybės administracijos iÅ¡duoto projektavimo sÄ lygų sÄ vado ir statybos leidimopanaikinimo (ABTÄ® 56 str. tvarka)“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ praÅ¡ydamas panaikinti Projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ ir Statybos leidimÄ . Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010-02-19 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-741-331/2010 patenkino pareiÅ¡kimÄ ir nusprendė panaikinti Projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ bei Statybos leidimÄ .

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-03-04 nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-590/2011, konstatavęs, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas nepagrįstai priėmė Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pareiÅ¡kimÄ , kuris buvo paduotas praleidus nustatytus padavimo terminus, nusprendė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-04-06 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. I-331-281/2010 ir administracinę bylÄ nutraukti. Minėtoje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog toks teismo sprendimas nereiÅ¡kia, kad ginčijamas statybos leidimas yra iÅ¡duotas teisėtai ir pagrįstai ir vieÅ¡ojo administravimo subjektų, kurių kompetencijai yra priskirta vykdyti statybos, kultÅ«ros paveldo apsaugos ir pan. kontrolę, teisėti veiksmai Å¡iuo sprendimu nėra saistomi.

Atsižvelgiant į tai, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2011-09-14 ieÅ¡kiniu kreipėsi į Trakų rajono apylinkės teismas, praÅ¡ydama panaikinti Projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ , Statybos leidimÄ ir įpareigoti atsakovę N. Z. per teismo nustatytÄ terminÄ teismo nustatytų kaltų asmenų lėšomis atstatyti gyvenamÄ jį namÄ (duomenys neskelbtini), į padėtį, buvusiÄ iki statybos darbų atlikimo pagal Statybos leidimÄ .IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad jis administracinėje byloje Nr. I-741-331/2010 2010-05-07 praÅ¡ymu Nr. (3.12)2-1286 „Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo“ kreipėsi į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas sustabdyti Projektavimo sÄ lygų sÄ vado ir Statybos leidimo galiojimÄ iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-05-21 nutartimi, kuri yra neskundžiama, administracinėje byloje Nr. A662-1871/2010 Departamento praÅ¡ymÄ dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo patenkino, tačiau atsakovė, kaip jau nurodyta anksčiau, ir toliau vykdė neteisėtus žemės kasimo darbus Žemės sklype, kas buvo užfiksuota Departamento Vilniaus teritorinio padalinio 2010-07-10 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu.IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad archeologas M. M. 2010-01-07 Departamento Mokslinei archeologijos komisijai pateikė paraiÅ¡kÄ iÅ¡duoti leidimÄ vykdyti nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės ar objekto archeologinius žvalgymus objekte (duomenys neskelbtini).

Departamento Mokslinė archeologijos komisija 2010-01-19 posėdžio protokolu Nr. 01 nutarė pritarti M. M. „Trakų senojo miesto vietos (u. k. - 27125) (duomenys neskelbtini) archeologinių tyrinėjimų 2010 metais projektui“ ir siÅ«lyti iÅ¡duoti leidimÄ archeologiniams tyrinėjimams. Apie leidimo vykdyti archeologinius tyrimus neiÅ¡davimo motyvus M. M. buvo informuotas žodžiu, jam atvykus į DepartamentÄ . Departamento sprendimo atsisakyti iÅ¡duoti leidimÄ vykdyti archeologinius tyrimus specialistas M.

M. neskundė. IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad atsakovė 2010-01-12 Departamento Mokslinei archeologijos komisijai pateikė praÅ¡ymÄ leisti 2010 metų sausio mėnesį VÅ Ä® „KultÅ«ros paveldo iÅ¡saugojimo pajėgos“ archeologui M. M. atlikti archeologinius tyrimus Žemės sklype namo priestato statybos vietoje, tačiau atsakovė žemės judinimo darbus pradėjo prieÅ¡ kreipiantis į Departamento Mokslinę archeologijos komisijÄ su minėtu praÅ¡ymu, kas buvo užfiksuota 2009-12-28 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu, taip pat tik po to, kai Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras 2009-12-24 pareiÅ¡kimu Nr. 7.8-240 „Dėl Trakų rajono savivaldybės administracijos iÅ¡duoto projektavimo sÄ lygų sÄ vado ir statybos leidimo panaikinimo“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ ir Statybos leidimÄ .

IeÅ¡kovas pažymėjo, kad savavaliÅ¡ki žemės kasimo bei statybos darbai Žemės sklype buvo pradėti po to, kai Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Statybos valstybinės priežiÅ«ros skyrius (toliau - VAVA) 2009-11-26 statybos sustabdymo aktu Nr. (100)-11.37-10 pareikalavo sustabdyti bet kokius gyvenamojo namo dalies rekonstravimo darbus pagal 2008-09-04 statybos leidimÄ AS-1-492. VAVA 2009-12-28 atsakovei surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ Nr. (100)-11.44-10.1 už tai, kad laike nuo 2009-09-29 iki 2009-11-26 po statybos sustabdymo akto suraÅ¡ymo vykdė statybos/griovimo darbus: nugriovė dalį buvusio Å«kinio pastato, Å¡alia namo iÅ¡kasė 2 m gylio duobę.IeÅ¡kovas nurodė, kad, vadovaujantis CK 6.246 str. 1 d., 6.251 str. 1 d. ir NKPAÄ® 29 str., atsakovei atsirado teisinė pareiga atlyginti visuomenei padarytus nuostolius.

Atsakovė pažeidė NKPAÄ® 17 str. 1 d. 1 p. nuostatas, kad moksliniam pažinimui saugomame objekte, jo teritorijoje, vietovėje be institucijos, atsakingos už apsaugÄ , sutikimo draudžiama atidengti autentiÅ¡kas vertybės pase pažymėtas netirtas saugomas dalis ar elementus, atkasti netirtus pastatų rÅ«sius, atidaryti laidojimo kriptas ar rÅ«sius, atidengti ir judinti archeologinius sluoksnius, naudoti metalo, elektroninius ar kitokius ieÅ¡kiklius; tai yra konstatuota Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-09-09 nutartyje administracinėje byloje Nr. II-1028-142/2010, kuri turi prejudicinę galiÄ .

IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad NKPAÄ® 5 str. 10 d. 20 p. įtvirtinta, kad sužalotų nekilnojamųjų kultÅ«ros paveldo vertybių atkÅ«rimo bÅ«dÄ ir nuostolių dydį nustato Departamentas. AtkÅ«rimo bÅ«do ir nuostolių dydžio nustatymo procedÅ«rÄ reglamentuoja Sužalotų nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių atkÅ«rimo bÅ«do ir nuostolių dydžio nustatymo tvarkos apraÅ¡as, patvirtintas Departamento direktoriaus 2006-07-12 įsakymu Nr. Ä®-315 (toliau - ApraÅ¡as). Departamento direktoriaus 2011-05-09 įsakymu Nr. Ä®-138 „Dėl komisijos sudarymo žemės sklype, (duomenys neskelbtini), sužaloto kultÅ«ros paveldo objekto, Trakų senojo miesto vietos (unikalus kodas KultÅ«ros vertybių registre - 27125;

Trakų r. sav.) atkÅ«rimo bÅ«dui ir nuostolių dydžiui nustatyti“ sudaryta komisija, kuriai įsakymo 2 punktu pavesta nustatyti Žemės sklype sužalotos Trakų senojo miesto vietos atkÅ«rimo bÅ«dÄ bei nuostolių dydį (toliau - Komisija). Departamento direktorius patvirtino minėtos Komisijos 2011-07-11 aktÄ Nr. RG-123, kuriuo nustatyta: a) 2009 m. gruodžio mėnesio pabaigoje, 2010 metų balandžio - gegužės ir tų pačių metų liepos mėnesio pradžioje Žemės sklypo dalyje, kuri patenka į moksliniam pažinimui valstybės saugomo objekto, Trakų senojo miesto vietos, ir vieÅ¡ajam pažinimui ir naudojimui valstybės saugomos nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės, Trakų senamiesčio, teritorijÄ vykdant žemės kasimo darbus, susijusius su (duomenys neskelbtini)gyvenamojo namo verandos (pažymėtos plane kaip 2al/p ir 4al/m) perstatymo ir naujo priestato prie jos statybos darbais, minėto sklypo dalies naudotoja (valdytoja) ir minėtų statybos darbų statytoja N. Z., pažeisdama NKPAÄ® 17 str. 1 d. 1 p. (atidengė ir judino archeologinius sluoksnius be institucijos, atsakingos už apsaugÄ , sutikimo) ir to paties straipsnio 3 dalį (neiÅ¡tirtame mokslinio pažinimo saugomame objekte vykdė statybos darbus, kurie nėra nei priežiÅ«ros, nei konservavimo darbais), ne mažesniame kaip 35 m2 plote sužalojo valstybės saugomÄ kultÅ«ros paveldo objektÄ , Trakų senojo miesto vietÄ , taip negrįžtamai sunaikinant nepažintÄ mokslinių duomenų Å¡altinį ir didelės mokslinės, istorinės ir kultÅ«rinės reikÅ¡mės turinčios kultÅ«ros vertybės dalį;

b) atsižvelgus į tai, kad Žemės sklype Trakų senojo miesto vietos dalis buvo sunaikinta negrįžtamai, pagal NKPAÄ® 29 str. 2 d. nuostatas nustatyti sužalotos nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės atkÅ«rimo bÅ«dÄ bei pasiÅ«lyti žalÄ padariusiai N. Z. atkurti iki sužalojimo buvusiÄ bÅ«klę – netikslinga;

c) Žemės sklype vykdant aukščiau nurodytus žemės kasimo darbus, valstybės (visuomenės) patirti nuostoliai dėl prarasto mokslinių duomenų Å¡altinio yra 23087 Lt, iÅ¡ jų 223 Lt susiję su nuostolių dydžio paskaičiavimu - sÄ matinės dokumentacijos parengimu. Žemės sklype, atliekant žemės kasimo darbus, prieÅ¡ tai neatlikus archeologinių tyrimų, buvo sunaikinti nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės - Trakų senojo miesto vietos - kultÅ«riniai (archeologiniai) sluoksniai ir taip prarastas nepažintas mokslinių duomenų Å¡altinis.

Vadovaujantis NKPAÄ® 29 str. 3 d. nuostatomis, nepažinto mokslinių duomenų Å¡altinio praradimas gali bÅ«ti įskaičiuojamas į tiesioginius valstybės patirtus nuostolius. Kadangi kultÅ«riniai (archeologiniai) sluoksniai, kaip mokslinių duomenų Å¡altiniai, atskleidžiami atliekant archeologinius tyrimus, tokių tyrimų sÄ naudų nustatymui taikomas paveldo tvarkybos reglamentas PTR 4.01.01:2007 „Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo ardomųjų tyrimų ir projektavimo dokumentacijos rengimo darbų sÄ naudų normatyvai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro 2007-08-08 įsakymu Nr. Ä®V-528 (toliau – Normatyvai).

Atsakovė, atlikdama žemės judinimo darbus nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės - Senojo miesto vietos - dalyje, Žemės sklype be leidimo atlikti archeologinius tyrimus bei archeologo paslaugų pirkimo, sutaupė lėšas archeologiniams tyrimams atlikti bei gavo naudos (praturtėjo) iÅ¡ nurodytų neteisėtų veiksmų, todėl iÅ¡ neteisėtų veiksmų gauta nauda įskaityta į visuomenei padarytus nuostolius. IeÅ¡kovas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2005 m. liepos 8 d. nutarime konstatavo, kad kultÅ«ros paminklų bei vertybių apsauga yra vieÅ¡asis interesas, svarbi valstybės funkcija.IeÅ¡kovo atstovai bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kinį palaikė, prašė jį tenkinti visiÅ¡kai, palaikė savo argumentus, iÅ¡dėstytus nagrinėjant bylÄ pirmÄ kartÄ pirmos instancijos teisme, bei argumentus, iÅ¡dėstytus ieÅ¡kinyje ir kituose ieÅ¡kovo procesiniuose dokumentuose.

Nurodė, kad yra įrodytos visos civilinės atsakomybės taikymo atsakovei sÄ lygos, kÄ nustatė ir Vilniaus apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka. Taip pat paaiÅ¡kino, kad Departamentas yra įgaliotas pagal NKPAÄ® nustatyti sužalotų objektų nuostolių dydį. Vykdydamas savo funkcijas Departamentas sudarė KomisijÄ ir nustatė sužalotų objektų nuostolių dydį. Nurodė, kad į bylÄ yra pateikti įrodymai dėl padarytos atsakovės veiksmais žalos apskaičiavimo.

PaaiÅ¡kino, kad pagal NKPAÄ® 29 str. 3 d., nepažinto mokslinių duomenų Å¡altinio praradimas gali bÅ«ti įskaičiuojamas į tiesioginius valstybės patirtus nuostolius, todėl ir buvo paskaičiuoti tiesioginiai valstybės patirti nuostoliai, kam pritarė ir Vilniaus apygardos teismas. Komisija buvo sudaryta iÅ¡ mokslininkų, ekspertų, kurie nustatė nuostolių dydį, o pagal Komisijos duomenis jį apskaičiavo specialistai, ir į bylÄ yra pateikta tai patvirtinanti sÄ mata. Taip pat ieÅ¡kovo atstovai, atsikirsdami į atsakovės argumentÄ , kad ji bÅ«tų gavusi iÅ¡ ieÅ¡kovo 100 procentų kompensacijÄ , jeigu bÅ«tų užsakiusi archeologinius tyrimus, todėl ji iÅ¡ to nepraturtėjo ir nieko nesutaupė, nurodė, kad 2005-04-20 Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro įsakymu Nr. Ä®V-157 patvirtintų Privačios nuosavybės – prieinamų visuomenei lankyti valstybės saugomų nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo objektų - tvarkomųjų paveldosaugos darbų iÅ¡laidų kompensavimo taisyklių 5 p. nurodyta, kad kompensuojami tyrimai, privalomai atlikti prieÅ¡ tvarkybos darbų projektavimÄ ar tvarkybos metu.

Pagal NKPAÄ® 2 str. 34 d., tvarkyba - remontas, avarijos grėsmės paÅ¡alinimas, konservavimas, pritaikymas, restauravimas, atkÅ«rimas. PaaiÅ¡kino, kad atsakovė nevykdė tvarkybos darbų, ji nugriovė priestatÄ ir pastatė naujÄ , tai nėra paveldo objekto restauravimas, konservavimas, taigi, ji vykdė ne tvarkybos, o statybos darbus, todėl užsakiusi archeologinius tyrimus įstatymo nustatyta tvarka nebÅ«tų gavusi jokios kompensacijos ir ji patyrė naudÄ . Taip pat pažymėjo, jog Vilniaus apygardos teismas pasisakė, kad yra nepagrįstas atsakovės argumentas, jog dėl žemės kasimo darbų vykdymo neatlikus archeologinių tyrimų yra kaltas pats ieÅ¡kovas, todėl nėra pagrindo pagal CK 6.248 str. 4 d. atsakovę atleisti nuo civilinės atsakomybės. IeÅ¡kovo nuomone, nėra pagrindo ir mažinti iÅ¡ atsakovės praÅ¡omos priteisti žalos dydį dėl jos turtinės padėties, kadangi nėra pateikti atsakovės sunkiÄ turtinę padėtį pavirtinantys įrodymai, be to, CK neleidžia mažinti žalos dydžio, jei žala padaryta tyčia.

Taip pat pažymėjo, kad pagal LAT 2009-04-14 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009 m., tai atvejais, kai žalos padarymo faktas yra įrodytas, ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo negali bÅ«ti atmestas tik tuo pagrindu, kad Å¡alis tinkamai neįrodė nuostolių dydžio. Atsakovės atstovas advokatas T. Zaremba prašė ieÅ¡kinį atmesti, priteisti atsakovei bylinėjimosi iÅ¡laidas, palaikė savo argumentus, iÅ¡dėstytus nagrinėjant bylÄ pirmÄ kartÄ pirmos instancijos teisme, bei argumentus, iÅ¡dėstytus atsiliepime ir kituose atsakovės procesiniuose dokumentuose.

Papildomai, atsikirsdamas į ieÅ¡kovo atstovų argumentÄ , kad atsakovė vykdė ne tvarkybos, o statybos darbus, nurodė, kad, jeigu atsakovė bÅ«tų vykdžiusi paprastus statybos, o ne tvarkybos darbus, jai nebÅ«tų reikalo kreiptis į ieÅ¡kovÄ dėl leidimo atlikti archeologinius tyrimus, kadangi leidimus statybos darbams iÅ¡duoda ne ieÅ¡kovas, o savivaldybės administracija. Pažymėjo, kad palaikydamas tokiÄ pozicijÄ , kad buvo vykdomi ne tvarkybos, o statybos darbai, ieÅ¡kovas tuo pačiu pripažįsta, kad archeologinių tyrimų iÅ¡ viso nereikėjo atlikti.

Nurodė, kad Å¡iuo atveju reikėtų vertinti objektyviai ir pažymėti, kad ieÅ¡kovas supainiojo fizinį veiksmÄ su teisiniu veiksmu; vienas fizinis veiksmas savyje gali turėti kelis teisinius veiksmus, kasant duobę galima atlikti ir archeologinius tyrimus, ir atitinkamai - statybos darbus. Akivaizdu, kad atliekant archeologinius tyrimus sklype atsiranda duobė lygiai tokia pati, kaip ir atsirastų vykdant statybos darbus. Å iuo atveju, jeigu bÅ«tų archeologiniai tyrimai, tai bÅ«tų ir tvarkybos darbai, už kuriuos atsakovei priklausytų kompensacija.

Nurodė, kad darbo grupės nagrinėti praÅ¡ymams kompensuoti privačios nuosavybės - prieinamų visuomenei lankyti valstybės saugomų nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo objektų tvarkomųjų paveldosaugos darbų, jų projektavimo bei tyrimų (taikomųjų) iÅ¡laidas, iÅ¡vados, kad atsakovei nepriklausytų kompensacija, prieÅ¡tarauja Vilniaus apygardos teismo iÅ¡aiÅ¡kinimams. Taip pat pažymėjo, kad minėtÄ grupę sudarė 5 asmenys, iÅ¡ kurių 3 asmenys yra ieÅ¡kovo tarnautojai, todėl ieÅ¡kovas pateikė sau palankiÄ iÅ¡vadÄ .

Be to, darbo grupė rėmėsi 2005-04-20 Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-157 patvirtintų Privačios nuosavybės – prieinamų visuomenei lankyti valstybės saugomų nekilnojamojo kultūros paveldo objektų tvarkomųjų paveldosaugos darbų išlaidų kompensavimo taisyklių naujesne redakcija, o ne galiojusia ginčo metu. Nurodė, kad ieškovo pateiktas dokumentas, įvardintas kaip Departamento Mokslinės archeologijos komisijos ekspertinė išvada nesudaro pagrindo ieškinio tenkinimui, kadangi vienas iš ekspertinės išvados rengėjų yra G.

Z., kuris buvo liudytoju Å¡ioje byloje. Pažymėjo, kad iÅ¡ ekspertinės iÅ¡vados nematyti, kad buvo panaudotos kokios nors ekspertinės žinios, tai yra tiesiog komisijos nuomonė, kuri teismui nėra privaloma. Pabrėžė, kad ieÅ¡kovas po bylos grÄ Å¾inimo pirmos instancijos teismui nepateikė jokių naujų įrodymų, patvirtinančių pagrindÄ ieÅ¡kiniui tenkinti. Nurodė, kad ieÅ¡kovas yra paskaičiavęs žalos dydį, tačiau jo pateikta sÄ mata yra tik prielaida, kiek galėtų kainuoti, bet ne faktas, kiek kainavo.

Nurodė, jog atsakovė ir toliau palaiko savo argumentus, kad ieÅ¡kovas paskaičiavo per didelį plotÄ , kurį atsakovė bÅ«tų turėjusi iÅ¡tirti. Prašė, jeigu teismas nuspręstų, kad ieÅ¡kovas tinkamai įrodė nuostolių dydį, sumažinti priteisiamų nuostolių dydį, vadovaujantis CK 6.251 str. 2 d. ir CK 6.282 str. 3 d., kuriuose nurodyta, kad teismas gali atsižvelgti į atsakomybės prigimtį, Å¡alių turtinę padėtį, Å¡alių tarpusavio santykius. Nurodė, kad atsakovė yra neįgali, jos pajamos mažos, atsakovė neturi kito nekilnojamojo turto, iÅ¡skyrus tÄ gyvenamÄ jį namÄ (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kinio patenkinimas visÄ apimtimi atsakovei sukeltų labai sunkias pasekmes, taip pat byloje yra įrodymai, kad dėl bylinėjimosi yra labai pablogėjusi atsakovės sveikata, todėl atsakovei priteistinų atlyginti nuostolių suma, nusprendus ieÅ¡kinį tenkinti, turėtų bÅ«ti mažinama iki 2000,00 Lt.Atsakovės N. Z. atstovė R.

K. prašė ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, jai apie teismo posėdžio datÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai, ji yra atstovaujama advokato. Atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ , o teismui pripažinus, kad ji turi atlyginti žalÄ â€“ atleisti jÄ nuo civilinės atsakomybės. Nurodė, kad ji statybos darbus 2010 m. balandžio mėnesį pradėjo tik po to, kai gavo 2010-04-08 leidimÄ tęsti sustabdytÄ statybÄ .

Leidimo archeologiniams tyrimams iÅ¡davimas užsitęsė dėl paties ieÅ¡kovo kaltės, kÄ Ä¯rodo ieÅ¡kovo 2010-11-24 raÅ¡tas, kuriame nurodyta, kad ieÅ¡kovo Kontrolės skyriaus vedėjui už tai, kad nebuvo pateiktas atsakymas į atsakovės praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ archeologiniams tyrimams atlikti, skirta tarnybinė nuobauda. Mokslinė archeologijos komisija 2010-01-19 posėdyje nutarė siÅ«lyti iÅ¡duoti leidimÄ archeologiniams tyrimams, tačiau ieÅ¡kovas jo vis tiek neiÅ¡davė, nenurodydamas raÅ¡tu jokių priežasčių. 2010-01-07 atsakovė sudarė tyrinėjimo darbų rangos sutartį Nr. 10/01 su VÅ¡Ä® „KultÅ«ros paveldo iÅ¡saugojimo pajėgos“, iÅ¡ kurios matyti, kad 35 kv. m ploto iÅ¡tyrimas bÅ«tų kainavęs 15 000 Lt.

Apie Å¡iÄ sutartį ieÅ¡kovui buvo žinoma, kadangi atsakovė Å¡iÄ sutartį buvo pateikusi į administracinę bylÄ Nr. 1-3015-244/2010, kurioje atsakovu buvo ieÅ¡kovas. IeÅ¡kovas remiasi 2009-12-28 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. (100)-11.44-10, tačiau pagal šį protokolÄ pradėta administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta Trakų rajono apylinkės teismo 2010-08-18 nutarimu, be kita ko, pažymint, kad protokolas suraÅ¡ytas netinkamai, todėl Å¡is protokolas neturi jokios įrodomosios galios Å¡ioje byloje.

Nurodė, jog neneigia, kad Žemės sklype buvo iÅ¡kasta duobė pamatams, tačiau duobės buvimo faktas pats savaime neįrodo visų civilinės atsakomybės sÄ lygų egzistavimo. Atsakovė sudarė sutartį su archeologais ir 2010 m. sausio mėnesį kreipėsi į ieÅ¡kovÄ dėl leidimo archeologiniams tyrimams atlikti iÅ¡davimo, tačiau ieÅ¡kovas neteisėtai delsė pateikti atsakymÄ Ä¯ tokį praÅ¡ymÄ . Tokį ieÅ¡kovo delsimo neteisėtumÄ Ä¯rodo paties ieÅ¡kovo pateiktas Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2010-03-17 sprendimas ir tarnybinės nuobaudos skyrimas ieÅ¡kovo Kontrolės skyriaus vedėjui.

Be to, 2009 m. gruodžio mėnesį atlikti žemės darbai buvo susiję su sklypo dalies paruoÅ¡imu archeologiniams tyrimams, kadangi buvo bÅ«tina paÅ¡alinti žemėje esantį įšalÄ . Taip pat pažymėjo, kad ieÅ¡kovas tinkamais įrodymais neįrodo nei žalos fakto, nei žalos dydžio, jis nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų teigti, kad iÅ¡kastoje vietoje buvo vertingas kultÅ«rinis sluoksnis. Žemės sklypas daug kartų buvo perkastas tiesiant  inžinerinius  tinklus  ir  gyventojams  vykdant  kitokiÄ Â Â kasdienę  veiklÄ Â Â sklype.

Pagal ApraÅ¡o 5.5 punktÄ , Komisijos sužalotų nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių atkÅ«rimo bÅ«dui ir nuostolių dydžiui nustatyti akte privalo bÅ«ti nurodyta konkreti žala, t.y. atskirai nurodant sužalotas ar sunaikintas vertingÄ sias savybes ar elementus. Tačiau tiek Å¡ios komisijos akte, tiek ieÅ¡kinyje yra apsiribojama bendro pobÅ«džio teiginiais apie atsakovės padarytos žalos pobÅ«dį. IeÅ¡kovas nepagrindžia, kokio gylio buvo kultÅ«rinis sluoksnis Žemės sklype ir kad jis buvo pažeistas.

KultÅ«rinio sluoksnio gylis nėra preziumuojamas, taip pat jis nėra apraÅ¡ytas teisės aktuose. IeÅ¡kovo atstovai, tikrindami sklype esančiÄ duobę dar 2009-12-24, nenurodė, kad bÅ«tų atkastas koks nors kultÅ«rinis sluoksnis. IeÅ¡kovas žalos faktÄ grindžia iÅ¡ esmės prielaidomis ir spėjimais, bet ne konkrečiais leistinais įrodymais, dėl ko ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas nesant bÅ«tinosios sÄ lygos - žalos fakto. IeÅ¡kovas teigia, jog žala pasireiÅ¡kė nepažinto mokslinių duomenų Å¡altinio praradimu.

Jokios kitos žalos ieÅ¡kovas neįrodinėja. Pagal NKPAÄ® 29 str. 3 d., nepažinto mokslinių duomenų Å¡altinio praradimas priskiriamas prie tiesioginių valstybės nuostolių. IeÅ¡kovas tiesioginių nuostolių dydį įrodinėja kaip atsakovės gautÄ naudÄ (sutaupytas lėšas) pagal CK 6.249 str. 2 d, tačiau CK 6.249 str. 2 d. numato netiesioginius, o ne tiesioginius nuostolius. IeÅ¡kovas jokiais įrodymais neįrodo tiesioginių nuostolių (nepažinto mokslinių duomenų Å¡altinio praradimo) dydžio, o ieÅ¡kovo pasirinktas įrodinėjimo bÅ«das yra neleistinas įrodinėjant tiesioginius nuostolius.

Neįrodytas nuostolių dydis negali būti priteisiamas. Jei vis dėlto teismas laikytų, kad tiesioginiai nuostoliai gali būti įrodinėjami netiesioginiais nuostoliais, ieškovas vis tiek tinkamai neįrodo nuostolių dydžio. Pagal CK 6.249 str. 2 d., tuo atveju, jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. Ieškovas teigia, kad dėl tariamai padaryto pažeidimo atsakovė sutaupė tas išlaidas, kurias ji būtų patyrusi apmokėti archeologų paslaugoms.

Toks nuostolių skaičiavimo bÅ«das yra nepagrįstas. Naudojant tokį nuostolių skaičiavimo bÅ«dÄ iÅ¡ esmės yra ginama ne visuomenė, o archeologas, kuris neatliko archeologinių tyrimų ir kuris negavo atlyginimo, tačiau ieÅ¡kovas nėra įgaliotas ginti archeologų privačių interesų, be to, archeologas negalėjo vykdyti savo įsipareigojimų ir gauti atlyginimo pagal sudarytÄ sutartį ne dėl atsakovės, o ieÅ¡kovo kaltės, o atsakovė buvo net sumokėjusi archeologams avansÄ .

Kadangi pagal ieÅ¡kovo pozicijÄ Å¾alÄ patyręs asmuo yra visuomenė (valstybė), tai Å¡ioje byloje turi bÅ«ti taikomas CK 6.249 str. 6 d., kurioje nurodyta, kad kai dėl to paties veiksmo atsirado ir žala, ir nauda nukentėjusiam asmeniui, tai gauta nauda nepažeidžiant protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijų gali bÅ«ti įskaitoma į nuostolius. Nurodė, jog akivaizdu, kad visuomenė ir valstybė Å¡iuo atveju taip pat patyrė naudos - valstybė neiÅ¡leido archeologiniams tyrimams lėšų, kurių bÅ«tų reikėję archeologiniams tyrimams, jei tyrimus atlikti bÅ«tų užsakiusi pati valstybė.

Taigi valstybės sutaupytas lėšas (gautÄ naudÄ ) įskaičius į atsakovės sutaupytas lėšas (valstybės tariamai patirtÄ Å¾alÄ ) pripažintina, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas, kadangi patirtÄ Å¾alÄ kompensuoja gauta nauda. Nurodė, kad ieÅ¡kovas nuostolių dydį grindžia iÅ¡ esmės tuo, kad dėl atsakovės veiksmų buvo neiÅ¡tirtas 35 kv. m plotas, o tokio ploto iÅ¡tyrimas bÅ«tų kainavęs 23087 Lt. Toks ieÅ¡kovo nurodytas dydis yra nepagrįstai didelis ir neatitinka rinkos kainų.

Nurodė, kad pagal ApraÅ¡o 4 punktÄ , Komisijos sužalotų nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių atkÅ«rimo bÅ«dui ir nuostolių dydžiui nustatyti darbe turi teisę dalyvauti savininkas, valdytojas ar naudotojas kultÅ«ros paveldo objekto, kuriame pačiame ar jo teritorijoje arba apsaugos zonoje padaryta žala nekilnojamajai kultÅ«ros vertybei, tačiau atsakovei nebuvo pasiÅ«lyta dalyvauti komisijos darbe, dėl ko ji negalėjo teikti komisijos iÅ¡vadoms reikÅ¡mingų įrodymų ir argumentų, be to, į komisijos darbÄ nebuvo pakviestas ir Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos, atsakingos už paveldosaugÄ Trakuose, atstovas.

Atsakovė dar 2010-01-07 buvo sudariusi tyrinėjimo darbų rangos sutartį Nr. 10/01 dėl archeologinių tyrimo atlikimo. Å i sutartis buvo žinoma ieÅ¡kovui, tačiau ieÅ¡kovas, skaičiuodamas nuostolių dydį, sÄ moningai jÄ ignoravo, nors pagal ApraÅ¡o 8 punktÄ privaloma vadovautis ne tik sÄ matiniu žalos skaičiavimo bÅ«du, bet ir kitais vertės nustatymo bÅ«dais. AptariamÄ sutartį atsakovė sudarė 2010-01-07, t.y. tuo metu, kai atsakovė tikėjosi, kad ieÅ¡kovas iÅ¡duos leidimÄ archeologiniams tyrimams atlikti, kai dar nebuvo kilęs joks ginčas dėl leidimo archeologiniams tyrimams ir kai atsakovė negalėjo numatyti, kad po dvejų metų bus pareikÅ¡tas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys dėl žalos priteisimo, t.y.

Å¡i sutartis buvo sudaryta realiomis rinkos sÄ lygomis ir sÄ lygota įprastinių atsakovės poreikių, o ne siekiant po dvejų metų neigti žalos dydį. Taigi aptariama sutartis yra tinkamas įrodymas archeologinių darbų kainoms įrodinėti, kai tuo tarpu ieÅ¡kovo pateikiama sÄ mata tėra prielaida apie galimÄ archeologinių darbų kainÄ , kuriÄ tektų sumokėti archeologams, kadangi galutinė kaina nustatoma pasiraÅ¡ant sutartį. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovo pateikti paskaičiavimai yra atlikti 2011 m. kovo mėnesio kainomis, o archeologiniai tyrimai turėjo bÅ«ti atlikti 2010 m. sausio mėnesį.

Tuo atveju, jei ieÅ¡kovas nebÅ«tų delsęs iÅ¡duoti leidimo archeologiniams tyrimas atlikti, atsakovė bÅ«tų iÅ¡leidusi 15 000 Lt. Taigi vadovaujantis ieÅ¡kovo pozicija atsakovė sutaupė 15 000 Lt, o ne 23 087 Lt. IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai. CK 1.138 str. nustato, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, nevirÅ¡ydamas savo kompetencijos. Tam, kad teisė bÅ«tų apginta asmuo turi Å¡iÄ teisę turėti ir Å¡i teisė turi bÅ«ti pažeista ar jai iÅ¡kilusi reali grėsmė.

Taigi, asmuo turi teisę kreiptis į teismÄ dėl pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso, bet teisę į pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso apgynimÄ â€“ ieÅ¡kinio patenkinimÄ â€“ asmuo įgyja įrodęs ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančias aplinkybes (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieÅ¡kovas neįrodo faktų, kuriais grindžia savo materialinį teisinį reikalavimÄ (CPK 178 straipsnis), tai jis kartu neįrodo savo teisės ar teisinio intereso pažeidimo.

Taigi, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 str. str.).Teismas visiškai sutinka su ieškovo pozicija, kad šioje byloje yra ginamas viešas interesas, kadangi kultūros vertybių apsauga, jų išsaugojimas yra svarbūs visai visuomenei, tai yra konstatuota ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d. nutarime, kuriame pažymėta, kad kultūros paminklų bei vertybių apsauga yra viešasis interesas, svarbi valstybės funkcija.2012-01-18 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso atsakovei N. Z., M.

S. (daiktinės teisės neįregistruotos), E. G., K. Z. G., A. B. (t. 1, b.l. 29 - 30). Žemės sklypas patenka į KultÅ«ros vertybių registre registruotų nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių - Trakų senamiesčio (unikalus kodas KultÅ«ros vertybių registre – 17114; buvęs kodas – U18, UR5, K18) – ir Trakų senojo miesto vietos teritorijÄ (unikalus kodas KultÅ«ros vertybių registre – 27125; buvęs kodas – A1783) (t. 1, b.l. 13-18). Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro 2005-04-29 įsakymu Nr. Ä®V-190 „Dėl nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių pripažinimo valstybės saugomomis“ Trakų senamiestis pripažintas valstybės saugoma nekilnojamÄ ja kultÅ«ros vertybe (nustatytas apsaugos tikslas - saugoti vieÅ¡ajam pažinimui ir naudojimui).

Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento Kultūros paveldo centro Kultūros vertybės - Trakų senamiesčio - pagrindinio dosjė Vietovės (vietos) aprašo IV dalyje „Kiti duomenys“ nurodyta vertybės kultūrinė vertė: archeologinė, architektūrinė, urbanistinė, kraštovaizdžio (t. 1, b.l. 19-23). Trakų senamiesčio Kultūros vertybių išraše nurodyta, kad į vietovę - Trakų senamiestį - patenka Trakų senojo miesto vieta (Al783).

Trakų senojo miesto vieta, kaip archeologinė vieta, į KultÅ«ros vertybių registrÄ Ä¯raÅ¡yta Departamento direktoriaus 2003-04-24 įsakymu Nr. Ä®-114 „Dėl objektų įraÅ¡ymo į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių registrÄ â€œ. Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro 2005-04-29 įsakymu Nr. Ä®V-190 „Dėl nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių pripažinimo valstybės saugomomis“ Trakų senojo miesto vieta pripažinta valstybės saugoma nekilnojamÄ ja kultÅ«ros vertybe (nustatytas apsaugos tikslas - saugoti moksliniam pažinimui).Pagal NKPAÄ® 17 str. 1 d. 1 p., moksliniam pažinimui saugomame objekte, jo teritorijoje, vietovėje draudžiama be institucijos, atsakingos už objekto apsaugÄ , sutikimo atidengti autentiÅ¡kas vertybės pase pažymėtas netirtas saugomas dalis ar elementus, atkasti netirtus pastatų rÅ«sius, atidaryti laidojimo kriptas ar rÅ«sius, atidengti ir judinti archeologinius sluoksnius, naudoti metalo, elektroninius ar kitokius ieÅ¡kiklius, o pagal NKPAÄ® 17 str. 3 d., neiÅ¡tirtame moksliniam pažinimui saugomame objekte valdytojas gali vykdyti tik priežiÅ«ros ir konservavimo darbus.IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės valstybei 23087,00 Lt visuomenei padarytiems nuostoliams atlyginti, sužalojus valstybės saugomos nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės – Trakų senojo miesto vietos (unikalus kodas KultÅ«ros vertybių registre – 27125; buvęs kodas – A1783) – dalį Žemės sklype, t.y. praÅ¡o taikyti atsakovei deliktinę civilinę atsakomybę.Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ).

Kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. ŽalÄ padarytÄ asmeniui ar turtui privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.245 str., 6.263 str.). Taigi, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos, atlikus veiksmus, kuriuos įstatymas ar sutartis draudžia, arba pažeidus bendro pobÅ«džio taisyklę elgtis atidžiai ar rÅ«pestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Civilinė atsakomybė atsiranda tik esant visoms civilinės atsakomybės sÄ lygoms:

žalai (nuostoliams); neteisėtiems veiksmams; priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; už žalÄ atsakingo asmens kaltei. IÅ¡ Å¡ių keturių sÄ lygų tik atsakovo kaltė pagal civilinius įstatymus yra preziumuojama. Deliktinės civilinės atsakomybės bylose neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos įrodinėjimo naÅ¡ta tenka ieÅ¡kovui.Pagal CK 6.281 str. 1 d., priteisdamas žalos atlyginimÄ , teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, įpareigoja atsakingÄ už žalÄ asmenį atlyginti jÄ natÅ«ra (pateikti tos pat rÅ«Å¡ies ir kokybės daiktÄ , pataisyti sužalotÄ daiktÄ ir pan.) arba visiÅ¡kai atlyginti padarytus nuostolius.

Nuostoliai yra piniginė žalos išraiška. Kaip matyti iš 2009-12-28 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto, Departamento Vilniaus teritorinio padalinio specialistai patikrinimo metu nustatė, kad Žemės sklype iškasta apie 3,5 × 2,0 × 2,0 m dydžio duobė, o leidimai archeologiniams tyrimams atlikti sklype ir žemės kasimo darbams išduoti nebuvo (t. 1, b.l. 31-32). Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei už šiuos veiksmus 2010-01-26 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. ATV-1 ir Vilniaus apygardos administracinis teismo 2010-09-09 nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-1028-142/2010 paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas (t.1, b.l. 34-38).

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Å¡i nutartis yra įsiteisėjusi.Pagal CPK 182 str. 2 p., nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).Atsakovės neteisėti veiksmai, t.y. žemės kasimo darbų neatlikus archeologinių kasinėjimų faktas Žemės sklype, ir kaltė yra nustatyti įsiteisėjusia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-09-09 nutartimi administracinėje byloje Nr. II-1028-142/2010 (t. 1, b.l. 34-38), kuri turi prejudicinę galiÄ , todėl teismas atsakovės neteisėtų veiksmų ir kaltės iÅ¡ naujo neįrodinėja.

Pažymėtina, kad ir Vilniaus apygardos teismas 2013-05-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2179-611/2013 m. (toliau – Vilniaus apygardos teismo Nutartis), iÅ¡nagrinėjęs apeliacine tvarka civilinę bylÄ pagal atsakovės N. Z. apeliacinį skundÄ dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013-01-25 sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos ieÅ¡kinį atsakovei N. Z. dėl žalos atlyginimo, konstatavo, kad atsakovės neteisėti veiksmai ir kaltė jau yra nustatyti įsiteisėjusia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-09-09 nutartimi administracinėje byloje Nr. II-1028-142/2010, todėl atskirai jų įrodinėti nereikia (CPK 182 str.).

Taip pat Vilniaus apygardos teismas Nutartyje nurodė, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog žemės sklype, (duomenys neskelbtini), atliekant žemės kasimo darbus, prieš tai neatlikus archeologinių tyrimų, buvo sunaikintos nekilnojamosios kultūros vertybės – Trakų senojo miesto vietos – kultūriniai (archeologiniai) sluoksniai, tokiu būdu buvo prarastas nepažintas mokslinių duomenų šaltinis. Tokiu būdu buvo konstatuotas ir pats žalos faktas. Taip pat neabejotinai konstatuota, jog tarp atsakovės neatliktų veiksmų, t.y.

žemės skasimo darbų vykdymo neatlikus archeologinių tyrimų, ir atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Taigi Å¡iuo atveju egzistuoja visos deliktinės atsakomybės sÄ lygos (t. 3, b.l. 36-46). Todėl konstatuotina, kad ir Å¡ios aplinkybės yra įrodytos ir teismas iÅ¡ naujo jų neanalizuoja ir nevertina.Pagal NKPAÄ® 5 str. 10 d. 20 p., Departamentas nustato sužalotų nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių atkÅ«rimo bÅ«dÄ ir nuostolių dydį, o nuostolių dydžio nustatymo bÅ«dÄ reglamentuoja ApraÅ¡as.

Aprašo 4 punkte nustatyta, kad sužalotų nekilnojamųjų kultūros vertybių atkūrimo būdui ir nuostolių dydžiui nustatyti sudaroma komisija (toliau – Komisija) iš Departamento Kontrolės skyriaus ir, esant reikalui, kitų Departamento skyrių atstovų, Departamento teritorinio padalinio atstovo(-ų) ir savivaldybės paveldosaugos padalinio ar kito administracijos atstovo(-ų) (jeigu savivaldybėje paveldosaugos padalinio nėra); esant reikalui, gali būti kviečiami kiti atskirų sričių specialistai, ekspertai bei valstybės ir savivaldybių institucijų atstovai; komisijos darbe turi teisę dalyvauti savininkas, valdytojas ar naudotojas kultūros paveldo objekto, kuriame pačiame ar jo teritorijoje arba apsaugos zonoje padaryta žala nekilnojamajai kultūros vertybei.

Departamento direktoriaus 2011-05-09 įsakymu Nr. Ä®-138 dėl komisijos sudarymo žemės sklype, (duomenys neskelbtini), sužaloto kultÅ«ros paveldo objekto, Trakų senojo miesto vietos (unikalus kodas KultÅ«ros vertybių registre - 27125; Trakų r. sav.), atkÅ«rimo bÅ«dui ir nuostolių dydžiui nustatyti, buvo sudaryta Komisija, kuriai įsakymo 2 punktu pavesta nustatyti Žemės sklype sužalotos Trakų senojo miesto vietos atkÅ«rimo bÅ«dÄ ir nuostolių dydį (t. 1, b.l. 176, 177). Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad jai nebuvo pasiÅ«lyta dalyvauti Komisijos darbe, dėl ko ji negalėjo teikti Komisijos iÅ¡vadoms reikÅ¡mingų įrodymų ir argumentų, be to, į Komisijos darbÄ nebuvo pakviestas ir Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos, atsakingos už paveldosaugÄ Trakuose, atstovas, tačiau, kaip matyti iÅ¡ ApraÅ¡o 4 punkto, jame nėra numatytas privalomas savininko, kurio teritorijoje arba apsaugos zonoje padaryta žala nekilnojamajai kultÅ«ros vertybei, dalyvavimas Komisijos darbe, o teismo vertinimu, kaip savivaldybės paveldosaugos padalinio atstovė Komisijoje dalyvavo Trakų rajono savivaldybės administracijos ArchitektÅ«ros skyriaus vyriausioji specialistė E. S. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes atsakovės argumentai, kad jai nebuvo pasiÅ«lyta dalyvauti Komisijos darbe, be to, į Komisijos darbÄ nebuvo pakviestas ir Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos, atsakingos už paveldosaugÄ Trakuose, atstovas, atmetami kaip nepagrįsti.

Teismo vertinimu, Komisija, sužalotų nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių atkÅ«rimo bÅ«dui ir nuostolių dydžiui nustatyti, sudaryta nepažeidžiant teisės aktų nustatytų reikalavimų jos sudarymui. Pagal ApraÅ¡o 5 punktÄ , Komisija savo iÅ¡vadas įformina akte, kuriame inter alia nurodoma:

i) žala, padaryta nekilnojamajai kultÅ«ros vertybei (atskirai nurodant sužalotas ar sunaikintas vertingÄ sias savybes ar elementus), ir nuostolių dydys; ii) žalos padarymo aplinkybės, bÅ«das ir laikas; iii) siÅ«lomas sužalotos nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės atkÅ«rimo bÅ«das, darbų apimtys (jeigu galima atkurti tik iki sužalojimo buvusiÄ nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės bÅ«klę). ApraÅ¡o 6 punkte nurodyta, kad iÅ¡laidos, susijusios su žalos įvertinimu, įskaičiuojamos į nuostolius.

Pagal ApraÅ¡o 8 punktÄ , nuostolių dydis apskaičiuojamas pagal darbų medžiagų, mechanizmų, darbo sÄ naudų normatyvus, žalos ir nuostolių atlyginimo normatyvus bei kitais vertės nustatymo bÅ«dais. ApraÅ¡o 10 punkte numatyta, kad į tiesioginius valstybės patirtus nuostolius gali bÅ«ti įskaičiuojamos valstybės ir savivaldybių biudžetų iÅ¡laidos sužaloto objekto tvarkybai, negautos pajamos iÅ¡ turizmo, nepažinto mokslinių duomenų Å¡altinio ir Å¡vietimo bei lavinimo priemonės praradimas.

Valstybės ir savivaldybių biudžetų iÅ¡laidos prarastai ar sužalotai vertybei atskleisti ir jai apsaugoti gali bÅ«ti įskaičiuojamos į netiesioginius nuostolius.Kaip matyti iÅ¡ Komisijos 2011-07-11 akto Nr. RG-123 (t. 1, b.l. 97-107), Komisija konstatavo, kad: a) 2009 m. gruodžio mėnesio pabaigoje, 2010 metų balandžio - gegužės ir tų pačių metų liepos mėnesio pradžioje žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), kuri patenka į moksliniam pažinimui valstybės saugomo objekto, Trakų senojo miesto vietos, ir vieÅ¡ajam pažinimui ir naudojimui valstybės saugomos nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės, Trakų senamiesčio, teritorijÄ , vykdant žemės kasimo darbus, susijusius su (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo verandos (pažymėtos plane kaip 2al/p ir 4al/m) perstatymo ir naujo priestato prie jos statybos darbais, minėto sklypo dalies naudotoja (valdytoja) ir minėtų statybos darbų statytoja N. Z., pažeisdama NKPAÄ® 17 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ (atidengė ir judino archeologinius sluoksnius be institucijos, atsakingos už apsaugÄ , sutikimo) ir to paties straipsnio 3 dalį (neiÅ¡tirtame mokslinio pažinimo saugomame objekte vykdė statybos darbus, kurie nėra nei priežiÅ«ros, nei konservavimo darbais), ne mažesniame kaip 35 m2 plote sužalojo valstybės saugomÄ kultÅ«ros paveldo objektÄ , Trakų senojo miesto vietÄ , taip negrįžtamai sunaikinant nepažintÄ mokslinių duomenų Å¡altinį ir didelės mokslinės, istorinės ir kultÅ«rinės reikÅ¡mės turinčios kultÅ«ros vertybės dalį;

b) atsižvelgus į tai, kad žemės sklype, (duomenys neskelbtini) senojo miesto vietos dalis buvo sunaikinta negrįžtamai, pagal NKPAÄ® 29 straipsnio 2 dalies nuostatas nustatyti sužalotos nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės atkÅ«rimo bÅ«dÄ bei pasiÅ«lyti žalÄ padariusiai N. Z. atkurti iki sužalojimo buvusiÄ bÅ«klę - netikslinga;

c) žemės sklype, (duomenys neskelbtini), vykdant aukščiau nurodytus žemės kasimo darbus, valstybės (visuomenės) patirti nuostoliai dėl prarasto mokslinių duomenų Å¡altinio yra 23 087 Lt, iÅ¡ jų 223 Lt susiję su nuostolių dydžio paskaičiavimu - sÄ matinės dokumentacijos parengimu. 2011-07-11 akto Nr. RG-123 VII dalyje „Dėl padarytos žalos Trakų senojo miesto vietos daliai žemės sklype (duomenys neskelbtini) masto, pobÅ«džio ir patirtų nuostolių nustatymo bei paskaičiavimo principų“ Komisija nurodė atsakovės veiksmais padarytos žalos mastÄ , pobÅ«dį ir patirtų nuostolių nustatymo bei apskaičiavimo principus.

Å iuo atveju, kaip matyti iÅ¡ pateiktos Nuostolių, susijusių su mokslinių duomenų Å¡altinio praradimu, paskaičiavimo dokumentacijos (t. 1, b.l. 174-180), nuostoliai buvo paskaičiuoti sudarant archeologinių tyrinėjimų sÄ matÄ 22864 Lt sumai, taip pat į nuostolius įskaičiuota ir sÄ matinės dokumentacijos parengimo iÅ¡laidos.Byloje surinktais raÅ¡ytinais įrodymais, Å¡alių paaiÅ¡kinimais, teisme apklaustų liudytojų parodymais yra nustatyta, kad atsakovės neteisėtais veiksmais žemės sklype, (duomenys neskelbtini), atliekant žemės kasimo darbus, prieÅ¡ tai neatlikus archeologinių tyrimų, buvo sunaikintos nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės – Trakų senojo miesto vietos – kultÅ«riniai (archeologiniai) sluoksniai, tokiu bÅ«du buvo prarastas nepažintas mokslinių duomenų Å¡altinis, taigi, yra įrodytas žalos padarymo faktas, kÄ savo 2013-05-23 Nutartimi patvirtino ir Vilniaus apygardos teismas (t. 3, b.l. 44), todėl teismas Å¡ių aplinkybių, kurios yra įrodytos, iÅ¡ naujo neanalizuoja ir nevertina.

Atsakovė nesutinka su ieÅ¡kovo pateiktu žalos paskaičiavimu. Atsakovės atstovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog atsakovė ir toliau palaiko savo argumentus, kad ieÅ¡kovas paskaičiavo per didelį plotÄ , kurį atsakovė bÅ«tų turėjusi iÅ¡tirti. Nurodė, kad atsakovės į bylÄ pateikta 2010-01-07 Tyrinėjimo darbų rangos sutartis Nr. 10/01 yra patikimas įrodymas, kadangi sutartyje nurodyta 15000 Lt darbų kaina buvo sÄ lygota rinkos sÄ lygų bei sutarties Å¡alių įprastinių poreikių.

Atsakovė 2010 m. negalėjo žinoti, kad po dvejų metų jai teks Å¡iÄ sutartį naudoti kaip įrodymÄ byloje, todėl mano, kad Å¡ios sutarties kaina yra objektyvi ir atspindi rinkos kainas. Tuo tarpu ieÅ¡kovas žalos dydį paskaičiavo 2011 m. kovo mėn. kainomis, nors ieÅ¡kiniu siekia įrodyti, kiek atsakovė sutaupė 2009 m. gruodžio mėnesį - 2010 m. pradžioje. IeÅ¡kovas savo skaičiavimuose dėl žalos dydžio nepagrįstai laiko, kad priestato statybos vietoje bÅ«tų reikėję iÅ¡tirti 35 kv. metrus ploto, nes iÅ¡ ataskaitos apie (duomenys neskelbtini) atliktus tyrimus, bÅ«tų pakakę iÅ¡tirti kelis kvadratinius metrus ploto iÅ¡kasant Å¡urfus, dėl ko ieÅ¡kovas nepagrįstai padidina žalos dydį ir nepagrįstai siekia prisiteisti per didelę sumÄ iÅ¡ atsakovės, t.y. siekia nepagrįstai praturtėti atsakovės sÄ skaita.Å ie atsakovės argumentai paneigiami kitais byloje surinktais įrodymais.2005 m. birželio 22 d.

Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-259 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimui reikalingų tyrimų duomenų apimties aprašo patvirtinimo“ nustatyta, kad pagal tyrimų apimtį ir sudėtį skiriamos šios tyrimo stadijos:

1) žvalgomieji tyrimai, kurie atliekami, kai reikia patikslinti nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių apimtį ir sudėtį, nustatyti fizinę bÅ«klę bei pagrindinius ardymo faktorius. lokalizuoti autentiÅ¡kos medžiagos iÅ¡likimÄ , nustatyti autentiÅ¡kų formų tipus, svarbiausius istorinės raidos etapus ir kultÅ«rinės vertės neturinčius intarpus. Žvalgomaisiais taip pat laikomi nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės dalies tyrimai;

2) detalieji tyrimai, kuriais tiksliai lokalizuojami visi išlikę nekilnojamųjų kultūros vertybių autentiškumo ir kiekybės požymiai, detalizuojama ir konkretizuojama vertybių sudėtis ir apimtis, nustatomi visi sunaikinti ar sunykę kultūrinės vertės požymiai, visos vertingos dalys ir raida, ištiriami visi ardymo veiksniai ir irimo procesai;

3) papildomi tyrimai, kurie atliekami, kai reikia iÅ¡tirti ir įvertinti naujus kultÅ«rinės vertės požymius, atsiradusius tvarkybos metu. Konkrečius reikalingus tyrimus pasirenka nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių atskleidimÄ organizuojantys ir vykdantys juridiniai ir fiziniai asmenys. 2001 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerijos kultÅ«ros vertybių apsaugos departamento direktorius įsakymu Nr. 318 „Dėl kultÅ«ros vertybių apsaugos departamento leidimų atlikti archeologinius tyrimus iÅ¡davimo tvarkos ir mokslinės archeologijos komisijos nuostatų patvirtinimo“ numatyta, kad archeologiniai žvalgomieji tyrinėjimai – yra tokie tyrimai, kai atskirais 1-4 kvadratinių metrų Å¡urfais plačiau netyrinėjant, nustatoma objektų kultÅ«rinė vertė, paplitimo ribos bei chronologija; archeologiniai tyrinėjimai – yra tokie tyrimai, kai iÅ¡tisiniais plotais tiriama teritorija, kurioje numatyta nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių tvarkymo metu judinti žemę arba kuriÄ numatyta iÅ¡tirti pagal kultÅ«ros vertybių apsaugos bei mokslines programas; archeologiniai tyrimai – žemės pavirÅ¡iaus žvalgymas bei žemės kasinėjimas, siekiant moksliÅ¡kai iÅ¡tirti tokias vertybes ar objektus ir surinkti informacijÄ apie esamÄ archeologijos palikimÄ . 2008-09-19 Trakų rajono savivaldybės nuolatinės komisijos protokole Nr. AS5-528 nurodyta, kad pritarta statinio, (duomenys neskelbtini), statybos techniniam projektui su pastaba, kad žemės judinimo darbų vietose bÅ«tini archeologiniai tyrimai (t. 1, b.l. 40-42), 2010-01-07 archeologas M.

M. pateikė paraiÅ¡kÄ iÅ¡duoti leidimÄ vykdyti nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės archeologinius tyrimus, 2010-01-12 Trakų senojo miesto vietos (duomenys neskelbtini) archeologinių tyrinėjimų 2010 m. projekte taip pat buvo planuojama iÅ¡tirti visÄ 35 kvadratinių metrų bÅ«simo priestato plotÄ (t. 1, b.l. 58-60). 2010-01-19 KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos mokslinės archeologijos komisija pritarė archeologo M. M. „Trakų senojo miesto vietos (duomenys neskelbtini) archeologinių tyrinėjimų 2010 m. projektui“ ir siÅ«lė iÅ¡duoti leidimÄ archeologiniams tyrimams.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai patvirtino, kad Žemės sklype buvo numatyta atlikti 35 kv. m plote archeologinius tyrinėjimus kasinėjant žemę, o ne kasti šurfus, kadangi šioje teritorijoje turėjo būti atliekama priestato statyba griaunamos verandos vietoje. Ši aplinkybė patvirtinama ir ieškovo teismui papildomai pateikta Komisijos Išvada, kurioje konstatuota, jog atsižvelgiant į tai, kad planuojamo priestato vietoje nustatytas vertingas archeologinis sluoksnis, likęs priestato plotas turėjo būti tiriamas ne žvalgomaisiais, o detaliaisiais archeologiniais tyrimais.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ ir į tai, kad įstatyminis reglamentavimas numato, jog konkrečius reikalingus tyrimus pasirenka nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių atskleidimÄ organizuojantys ir vykdantys juridiniai ir fiziniai asmenys, teismas konstatuoja, jog atsakovės argumentas, kad Žemės sklype turėjo bÅ«ti kasami Å¡urfai, atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.Atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovas žalos dydį paskaičiavo 2011 m. kovo mėn. kainomis, nors ieÅ¡kiniu siekia įrodyti, kiek atsakovė sutaupė 2009 m. gruodžio mėnesį - 2010 m. pradžioje.

Nurodė, kad rinkos kainas 2009 m. pabaigoje - 2010 m. pradžioje atspindi 2010-01-07 Tyrinėjimo darbų rangos sutartis Nr. 10/01, kurioje nurodyta, kad archeologiniai tyrimai Žemės sklype butų kainavę 15000 Lt. IeÅ¡kovo atstovai nurodė, kad žala apskaičiuota 2011 metų kovo mėnesio kainomis, kadangi apskaičiavus žalÄ 2009 m. gruodžio mėnesį - 2010 m. pradžioje kainomis Å¡i žala bÅ«tų dar didesnė; taip pat pažymėjo, kad bÅ«tent atsakovės atstovė R. K. trukdė ieÅ¡kovo atstovams patekti į Žemės sklypÄ ir paskaičiuoti žalÄ ; taip pat nurodė, kad 2010-01-07 Tyrinėjimo darbų rangos sutartis Nr. 10/01 neatspindi realios darbų kainos, ir neaiÅ¡ku, kaip Å¡ie darbai paskaičiuoti.

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, Departamento pareigÅ«nams 2010-05-07 atvykus į Žemės sklypÄ atsakovės atstovė R. K. neleido pareigÅ«nams apžiÅ«rėti ir patikrinti kultÅ«ros vertybės – Trakų senojo miesto vietos – dalį, t.y. Žemės sklypÄ , už kÄ jai Trakų rajono apylinkės teismas 2010-09-23 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN-2.11-894-424-2010 skirta administracinė nuobauda - 10 Lt bauda (t.1, b.l. 93-94). Taip pat R. K. Trakų rajono apylinkės teismo 2010-12-17 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.11-1568-424-2010 m. nubausta 1500,00 Lt bauda už tai, kad ji 2010-11-05 draudė Departamento pareigÅ«nams atlikti statybvietės matavimus Žemės sklype, jiems kliudė (t. 1, b.l. 95-96).

Taigi, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent dėl atsakovės atstovės R. K., kuri trukdė ieÅ¡kovui nustatyti žalÄ 2010 metų pradžioje, neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovas neturėjo galimybės paskaičiuoti žalos pagal tuo metu buvusiÄ padėtį, todėl žala atitinkamai paskaičiuota 2011 m. kovo mėnesio kainomis. Atsakovės argumentas, kad iÅ¡ jos priteistinos žalos dydis turėtų bÅ«ti toks, koks yra pasiÅ«lytas archeologo M. M. 2010-01-07 tyrinėjimo rangos sutartyje Nr. 10/01, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi, pagal NKPAÄ® 5 str. 10 d. 20 p., įstatymo įgaliota institucija nustatyti sužalotų nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių atkÅ«rimo bÅ«dÄ ir nuostolių dydį yra Departamentas, kas yra nurodyta ir ApraÅ¡o 3 punkte.

Be to, teismo nuomone, 2010-01-07 Tyrinėjimo darbų rangos sutartyje Nr. 10/01 nurodyta 15000 Lt kainÄ už archeologinius tyrimus negalima laikyti galimu žalos dydžiu, kadangi ji paneigiama 2011-07-11 Aktu Nr. RG-123 ir sÄ matiniu žalos skaičiavimu, kurie atlikti pagal nustatytÄ metodikÄ (t. 1, b.l. 97-107, 178-182).Teismas nesutinka su atsakovės argumentu, kad ieÅ¡kovas neteisingai paskaičiavo padarytos žalos dydį, kadangi žalos nustatymas ir nuostolių apskaičiavimas detaliai apraÅ¡ytas ir pagrįstas 2011-07-11 akte Nr. RG-123 (t. 1, b.l. 97-107).

Kaip matyti iÅ¡ Å¡io akto, Komisija konstatavo, jog iÅ¡ viso žemės darbai buvo vykdyti ne mažesniame kaip 110,6 m2 plote: po veranda, t.y. 12,6 m2 plote (zona „A“) (6.6. punktas), naujo priestato vietoje, t.y. 29 m2 plote (zona „B“) (6.4.2. punktas), palei naujo priestato sienas, t.y. 22 m2 plote (zona „C“) (6.4.3. punktas), bei kieme, t.y. 47 m2 plote (zona „D“) (6.4.4 punktas). Vadinasi, bendras plotas - 110,6 m2, o nuostolių dydis skaičiuotas tik 35 m2 plotui, todėl darytina iÅ¡vada, kad sužalotas plotas netgi buvo sumažintas atsakovės naudai, kaip pagrįstai pažymėjo ieÅ¡kovas, ir atsakovės argumentai, kad ieÅ¡kovas paskaičiavo per didelį plotÄ , kurį atsakovė bÅ«tų turėjusi iÅ¡tirti, atmetami kaip nepagrįsti.Atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovas tiesioginių nuostolių dydį įrodinėja kaip atsakovės gautÄ naudÄ (sutaupytas lėšas) pagal CK 6.249 str. 2 d., kitų savo reikalavimo pagrindų nenurodė, todėl Vilniaus apygardos teismui Nutartimi konstatavus, kad atsakovė naudos nepatyrė, ieÅ¡kinys atmestinas.Kaip teisingai pastebėjo atsakovės atstovas, Vilniaus apygardos teismas 2013-05-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2179-611/2013 m. konstatavo, kad atsakovė naudos nepatyrė, kadangi tuo atveju, jeigu ji bÅ«tų atlikusi archeologinius tyrimus, valstybė jai bÅ«tų kompensavusi Å¡iuos tyrimus visiÅ¡kai.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas Å¡ios aplinkybės iÅ¡ naujo nenagrinėja, neanalizuoja ir nevertina, kaip ir su ja susijusių Å¡alių argumentų bei pateiktų Å¡iai aplinkybei pagrįsti įrodymų, taip pat ir ieÅ¡kovo papildomai pateikto Darbo grupės nagrinėti praÅ¡ymams kompensuoti privačios nuosavybės - prieinamų visuomenei lankyti valstybės saugomų nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo objektų tvarkomųjų paveldosaugos darbų, jų projektavimo bei tyrimų (taikomųjų) iÅ¡laidas 2013-10-03 Posėdžio protokolo Nr. 01.Tačiau, teismo vertinimu, ieÅ¡kovas savo reikalavimÄ dėl valstybei padarytos žalos atlyginimo ir jos dydį grindė ne tik tuo, kad atsakovė sutaupė lėšas archeologiniams tyrimams atlikti bei gavo naudos iÅ¡ nurodytų neteisėtų veiksmų, bet grindė savo reikalavimÄ ir CK 6.246 str. 1 d., 6.251 str. 1 d., NKPAÄ® 29 str., vadovaujantis kuriais atsakovei atsirado teisinė pareiga atlyginti visuomenei padarytus nuostolius.Vadovaujantis NKPAÄ® 29 str. 3 d. nuostatomis, nepažinto mokslinių duomenų Å¡altinio praradimas gali bÅ«ti įskaičiuojamas į valstybės patirtus nuostolius.

Kaip nurodyta nuostolių, susijusios su mokslinių duomenų Å¡altinio praradimu, paskaičiavimo aiÅ¡kinamajame raÅ¡te (t. l, b.l. 175), nuostoliai, susiję su mokslinių duomenų Å¡altinio praradimu nagrinėjamu atveju, skaičiuoti pagal Komisijos pateiktus duomenis, vadovaujantis paveldo tvarkybos reglamentu PTR 4.01.01:2007 „Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo ardomųjų tyrimų ir projektavimo dokumentacijos rengimo darbų sÄ naudų normatyvai“ (toliau – Reglamentas Nr. 1), patvirtintu Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro 2007-08-08 įsakymu Nr. Ä®V-528, bei Paveldo tvarkybos reglamentu PTR 4.01.26:2007 „Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo paveldotvarkos darbų skaičiuojamųjų kainų nustatymo rekomendacijos“ (toliau – Reglamentas Nr. 2), patvirtintu Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro 2007-08-08 įsakymu Nr. Ä®V-527.

Reglamentas Nr. 1 yra skirtas apskaičiuoti nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo tyrimų ir projektavimo dokumentacijos rengimo darbų sÄ naudas, kurių pagrindu nustatoma Å¡ių darbų skaičiuojamoji kaina, rengiamos tyrimo ir projektavimo darbų sÄ matos, projektavimo konkursų dokumentai bei sutartys (Reglamento Nr. 1 1 punktas), o Reglamentas Nr. 2 nustato reikalavimus kultÅ«ros paveldo tvarkybos darbų (toliau – tvarkybos darbai) kiekių ir resursų poreikio (toliau – resursų poreikis) žiniaraščių sudarymui, rengiant tvarkybos darbų projektus; nustato, kaip iÅ¡ anksto numatyti ir apskaičiuoti ekonomiÅ¡kai pagrįstas tvarkybos darbų projektinių sprendinių parengimo, jų realizavimo, projekto valdymo ir kitas iÅ¡laidas (Reglamento Nr. 2 1 punktas).

Kaip matyti iÅ¡ pateiktos Nuostolių, susijusių su mokslinių duomenų Å¡altinio praradimu, paskaičiavimo dokumentacijos (t. 1, b.l. 174-180), nuostoliai paskaičiuoti sudarant archeologinių tyrinėjimų sÄ matÄ 22864 Lt sumai (pagal 2011-03 kainas) (b.l. t. 1, b.l. 180), taip pat į nuostolius įskaičiuotas ir sÄ matinės dokumentacijos sudarymas (t. 1, b.l. 178). Kaip matyti iÅ¡ archeologinių tyrinėjimų sÄ matos, joje yra detaliai nurodyta, kas sudaro 22864,00 Lt sumÄ , o bÅ«tent: archeologijos tyrimai II kategorijos grunte miesto sÄ lygomis, kai vidutinis kultÅ«rinio sluoksnio storis 1,4 m, k1=1.1; fotodarbai ir jų organizavimo sÄ naudos, kai fotografuojama natÅ«roje; tyrimų ataskaitos parengimas.IeÅ¡kovas, perdavus bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmos instancijos teismui, pateikė papildomus įrodymus praÅ¡omų iÅ¡ atsakovės priteisti 23087,00 Lt nuostolių dydžiui pagrįsti - 2013-09-30 Mokslinės archeologijos komisijos ekspertinę iÅ¡vadÄ (toliau – IÅ¡vada) dėl KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos direktoriaus 2011 m. gegužės 9 d.

įsakymu Nr. Ä®-138 sudarytos komisijos 2011 m. liepos 11 d. akte Nr. RG-123 nustatyto žemės sklype, (duomenys neskelbtini), sužaloto kultÅ«ros paveldo objekto, Trakų senojo miesto vietos, atkÅ«rimo bÅ«do ir patirtų nuostolių dydžio. IÅ¡vadoje nurodyta, kad pritariama Departamento direktoriaus 2011-05-09 įsakymu Nr. Ä®-138 sudarytos komisijos 2011-07-11 aktui Nr. RG-123 ir jame nustatytam žemės sklype, (duomenys neskelbtini), sužaloto kultÅ«ros paveldo objekto, Trakų senojo miesto vietos, atkÅ«rimo bÅ«dui ir patirtų nuostolių dydžiui (2 punktas).Atsakovės atstovas prašė kritiÅ¡kai vertinti Å¡iÄ IÅ¡vadÄ , kadangi teismas ekspertizės neskyrė; atsakovės atstovo nuomone, tai yra tik komisijos nuomonė, kuri teismui nėra privaloma ir nesudaro pagrindo tenkinti ieÅ¡kinį.Teismas sutinka su atsakovės atstovo argumentu, kad ieÅ¡kovo pateikta IÅ¡vada - tai nėra ekspertizės iÅ¡vada, gauta CPK nustatyta tvarka teismui paskyrus ekspertizę, tačiau Å¡alys turi teisę ir pareigÄ Ä¯rodinėti savo reikalavimus ir atsikirtimus visomis leistinomis priemonėmis (CPK 12, 178 straipsniai), o pagal CPK 177 str. 1 d., įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių Å¡alių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, arba kad jų nėra.

CPK 177 str. 2 d. numato, kad tie duomenys nustatomi Å¡iomis priemonėmis: Å¡alių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiÅ¡kinimais, liudytojų parodymais, raÅ¡ytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiÅ«rų protokolais ir ekspertų iÅ¡vadomis. Taigi, teismas vertina ieÅ¡kovo pateiktÄ IÅ¡vadÄ kaip vienÄ iÅ¡ leistinų įrodymų ieÅ¡kovo reikalavimams pagrįsti, o ta aplinkybė, kad vienas iÅ¡ Mokslinės archeologijos komisijos, pateikusios ekspertinę iÅ¡vadÄ , narių yra, kaip pastebėjo atsakovės atstovas, liudytoju Å¡ioje byloje apklaustas G.

Z., nesudaro pagrindo teismui nesiremti Å¡iuo dokumentu kaip vienu iÅ¡ įrodymų, juo labiau, kad, kaip paaiÅ¡kino ieÅ¡kovo atstovas, G. Z. dalyvavo Komisijoje todėl, kad jis buvo iÅ¡vykęs į įvykio vietÄ kaip Å¡ios Komisijos narys, todėl ir dalyvavo teikiant IÅ¡vadÄ .Pagal Mokslinės archeologijos komisijos nuostatų, patvirtintų KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos direktoriaus 2006-03-23 įsakymu Nr. Ä®-107, 2 punktÄ , Komisija yra patariamoji institucija, atliekanti eksperto ir konsultanto funkcijas, nagrinėjant ir sprendžiant archeologinio paveldo apsaugos, apskaitos ir archeologinių ardomųjų tyrimų (toliau – tyrimai) klausimus bei problemas;

Å¡ių nuostatų 3 punktas nustato, kad Komisija sa­vo veik­lo­je va­do­vau­ja­si Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ne­kil­no­ja­mo­jo kul­tÅ«­ros pa­vel­do ap­sau­gos įsta­ty­mu, ki­tais tei­sės ak­tais bei Å¡iais Nuo­sta­tais; nuostatų 5 punktas nustato, kad Komisija atlieka Å¡ias funkcijas: 5.1. vertina tyrėjų parengtus tyrimų projektus ir priima motyvuotÄ sprendimÄ jiems pritarti, nepritarti ar grÄ Å¾inti pataisyti pagal nurodomas Komisijos pastabas; 5.2. teikia Departamento Kontrolės skyriui rekomendacijas dėl leidimų tyrimams iÅ¡davimo, leidimų galiojimo sustabdymo ir galiojimo sustabdymo panaikinimo bei leidimų panaikinimo; 5.3. recenzuoja bei svarsto recenzuotas tyrimų ataskaitas bei, esant reikalui, skiria ekspertus Å¡ių ataskaitų vertinimui; 5.4. sprendžia ginčus dėl tyrimų; 5.5. dalyvauja rengiant su archeologinio paveldo apskaita, apsauga ir tyrimais susijusių teisės aktų projektus, teikia siÅ«lymus Å¡iems projektams tobulinti bei galiojantiems teisės aktams keisti ir papildyti.

Taigi, darytina iÅ¡vada, kad Komisija, pateikusi IÅ¡vadÄ , yra kompetentinga teikti iÅ¡vadÄ nagrinėjamu klausimu. Komisija IÅ¡vadoje padarė tokias iÅ¡vadas:

1. Žemės sklype (duomenys neskelbtini), vykdant žemės darbus neatlikus archeologinių tyrimų, buvo sunaikinta didelės vertės istorinės, archeologinės, mokslinės ir kultÅ«rinės reikÅ¡mės valstybės saugomos nekilnojamosios archeologinės vertybės Trakų senojo miesto vietos (unikalus kodas KultÅ«ros vertybių registre 27125) dalis, kurios nebeįmanoma atkurti, todėl buvo negrįžtamai prarastas mokslo duomenų Å¡altinis; Komisija pažymi, kad Mokslinės archeologijos komisijos nariai dar 2010 m. sausio mėn. iÅ¡važiuojamajame Mokslinės archeologijos komisijos posėdyje buvo tiesiogiai nuvykę į sužalojimo vietÄ (duomenys neskelbtini) ir neteisėtai iÅ¡kastoje duobėje konstatavo vertingÄ archeologinį sluoksnį, stebėjo XVII-XVIII a. keramikos fragmentus; atsižvelgiant į tai, kad planuojamo priestato vietoje nustatytas vertingas archeologinis sluoksnis, likęs priestato plotas turėjo bÅ«ti tiriamas ne žvalgomaisiais, o detaliaisiais archeologiniais tyrimais.

2. Pritarti Departamento direktoriaus 2011 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. Į-138 sudarytos komisijos 2011 m. liepos 11 d. aktui Nr. RG-123 ir jame nustatytam žemės sklype (duomenys neskelbtini), sužaloto kultūros paveldo objekto, Trakų senojo miesto vietos, atkūrimo būdui ir patirtų nuostolių dydžiui; Mokslinės archeologijos komisija konstatuoja, jog sunaikinant archeologinį sluoksnį buvo negrįžtamai prarastas vertingas mokslo duomenų šaltinis, kurio pažinimo kaštai ir yra visuomenės patirtų nuostolių piniginė išraiška.

3. Patirtų nuostolių dydžiui apskaičiuoti buvo naudojamos pagrįstai nustatytos apimtys; nuostoliai, susiję su mokslinių duomenų Å¡altinio praradimu, apskaičiuoti vadovaujantis paveldo tvarkybos reglamentu PTR 4.01.01:2007 „Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo ardomųjų tyrimų ir projektavimo dokumentacijos rengimo darbų sÄ naudų normatyvai“, patvirtintu Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro 2007-08-08 įsakymu Nr. Ä®V-528, bei paveldo tvarkybos reglamentu PTR 4.01.26:2007 „Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo paveldotvarkos darbų skaičiuojamųjų kainų nustatymo rekomendacijos“, patvirtintu Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro 2007-08-08 įsakymu Nr. Ä®V-527; taigi, KultÅ«ros paveldo departamentas, nustatydamas nuostolių dydį, rėmėsi Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro patvirtintais normatyvais.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visetÄ , vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo nurodytas nuostolių dydis yra pagrįstas ir apskaičiuotas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, Žemės sklype vykdant žemės kasimo darbus, valstybės (visuomenės) patirti nuostoliai dėl prarasto mokslinių duomenų Å¡altinio yra 23087,00 Lt, iÅ¡ jų 223,00 Lt – susiję su nuostolių dydžio paskaičiavimu – sÄ matinės dokumentacijos parengimu (t. 1, b.l. 97-107).

Atsakovės atstovas prašė, teismui nusprendus ieÅ¡kinį tenkinti, vadovaujantis CK 6.251 str. 2 d., 6.282 str. 3 d., sumažinti priteistinų iÅ¡ atsakovės nuostolių dydį, motyvuodamas tuo, kad atsakovė yra neįgali, jos pajamos yra mažos, atsakovė neturi kito nekilnojamojo turto, iÅ¡skyrus gyvenamÄ jį namÄ (duomenys neskelbtini), o ieÅ¡kinio patenkinimas visÄ apimtimi atsakovei sukeltų labai sunkias pasekmes; pažymėjo, kad dėl bylinėjimosi yra labai pablogėjusi atsakovės sveikata.

Ä® bylÄ yra pateikta atsakovės neįgaliojo pažymėjimo kopija (t. 3, b.l. 12), 2013-02-21 pažyma apie gaunamas pajamas Nr. PŽ 3 (t. 3, b.l. 13, 60), iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ medicininių dokumentų (t. 3, b.l. 14).Pagal CK 6.251 str. 2 d., teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, Å¡alių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. CK 6.282 str. 3 d. numato, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalÄ padariusio asmens sunkiÄ turtinę padėtį, iÅ¡skyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia.Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nesudaro pagrindo mažinti iÅ¡ atsakovės priteistinų valstybei nuostolių dydį, kadangi atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie jos Å¡eimos sudėtį, nuosavybės teise turimÄ nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , turimas pinigines lėšas, esančias bankuose ir kitose kredito įstaigose, apie jos visų rÅ«Å¡ių gaunamas pajamas (pažymėtina, kad atsakovė pateikė tik pažymÄ apie jos gaunamÄ darbo užmokestį bei įrodymÄ , kad ji yra iÅ¡ dalies darbinga, bet nepateikė įrodymų apie jos gaunamos nedarbingumo paÅ¡alpos dydį).

Be to, pažymėtina, kad atsakovė visÄ Å¡ios bylos nagrinėjimo laikÄ naudojosi ir naudojasi mokama advokato pagalba, jai nebuvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, kuri suteikiama esant sunkiai asmens turtinei padėčiai (pažymėtina, kad tik Å¡ioje byloje atsakovė už advokato pagalbÄ yra sumokėjusi 6352,50 Lt), o atsakovės atstovo nurodytos aplinkybės, kad atsakovei ieÅ¡kinio patenkinimas visÄ apimtimi sukeltų labai sunkias pasekmes, yra neįrodytos (CPK 12, 178 str. str.), todėl atsakovės praÅ¡ymas sumažinti iÅ¡ jos valstybei priteistinų nuostolių dydį, atsižvelgiant į jos turtinę padėtį, yra nepagrįstas ir netenkintinas.Teismas klausimo dėl atsakovės atleidimo nuo civilinės atsakomybės CK 6.248 str. 4 d. pagrindu (t.y. dėl to, kad, atsakovės teigimu, dėl žemės kasimo darbų vykdymo neatlikus archeologinių tyrimų yra kaltas pats ieÅ¡kovas) nesprendžia, kadangi, kaip nurodė atsakovės atstovas 2013-06-28 teismo posėdyje (t. 3, b.l. 58), atsakovė Å¡io praÅ¡ymo nebepalaiko (pažymėtina, kad dėl Å¡io atsakovės praÅ¡ymo nepagrįstumo pasisakė Vilniaus apygardos teismas 2013-05-23 nutartyje (t. 3, b.l. 44).Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas ir tenkintinas visiÅ¡kai.Visi kiti byloje esantys ir teismo posėdyje aptarti įrodymai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi sprendžiant šį ginÄÄ , todėl priimant sprendimÄ teismo neanalizuojami ir nevertinami.

Patenkinus ieÅ¡kinį, iÅ¡ atsakovės priteistina 693,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų (žyminio mokesčio) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str.), nuo kurio mokėjimo ieÅ¡kovas yra atleistas (CPK 83 str. 1 d. 5 p.), valstybei. Taip pat iÅ¡ atsakovės priteistina ir 34,65 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 12, 88, 92, 93, 96, 176-178, 259-260, 265, 268-270 straipsniais, teismasn u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai.Priteisti iÅ¡ N. Z. 23087 Lt 00 ct žalos atlyginimo valstybei, Å¡iÄ sumÄ sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 7290.Priteisti iÅ¡ N. Z. 727 Lt 65 ct bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei.Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                                  Irena Stefanovič