2024-06-26 Nr. AB-10076-3-66-3-00046-2024-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. R-37-822/2024

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00046-2024-6

Procesinio sprendimo kategorija 5.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. birželio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Audriaus Bakavecko ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Simonai Mockutei,

dalyvaujant pareiškėjams G. U. ir Z. V.,

atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos atstovui Rokui Stabingiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų G. U. ir Z. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

1. Pareiškėjai G. U. ir Z. V. (toliau abu kartu – ir pareiškėjai) 2024 m. birželio 19 d. su skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ir prašė pripažinti negaliojančiais nuo priėmimo momento Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir atsakovas, VRK) 2024 m. birželio 16 d. protokolinius sprendimus dėl Z. V. 2024 m. birželio 13 d. skundo ir 2024 m. birželio 13 d., 2024 m. birželio 14 d. ir 2024 m. birželio 15 d. prašymų (toliau – ir 2024 m. birželio 16 d. protokolinis sprendimas) ir VRK 2024 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. Sp-146 „Dėl 2024 m. birželio 9 d. rinkimų į Europos Parlamentą galutinių rezultatų nustatymo ir paskelbimo“ 1 punktą (toliau – ir Sprendimas) (toliau abu kartu – ir skundžiami VRK sprendimai).

2. Pareiškėjai skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Jie yra rinkimų į Europos Parlamentą stebėtojai ir prašo panaikinti skundžiamus VRK sprendimus dėl šiurkščių ir sisteminių Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso reikalavimų pažeidimų, organizuojant ir vykdant 2024 metų Europos Parlamento rinkimus (Rinkimų kodekso 181 str. 1 d. 2, 3 p.). Rinkimų kodekso 141 straipsnio 1 dalis nustato privalomas sąlygas, kad apylinkės rinkimų komisija rinkimų dieną galėtų atidaryti balsavimo patalpą rinkėjams. 2024 m. birželio 9 d. rinkimai apylinkėse, kuriose balsavimo dieną buvo neantspauduotų biuletenių negalėjo vykti, nes nebuvo įvykdytos Rinkimų kodekso 141 straipsnio 1 dalyje nustatytos privalomos sąlygos. Pareiškėjų reikalavimų tenkinimo atveju keistųsi galutiniai rinkimų į Europos Parlamentą rezultatai.

2.2. Atsakovas 2024 m. birželio 16 d. protokoliniu sprendimu nepagrįstai atmetė Z. V. 2024 m. birželio 13 d. skundą dėl Europos Parlamento rinkimų Vilniaus miesto rinkimų apygardos Nr. 57 komisijos 2024 m. birželio 11 d. posėdžio protokolo Nr. 11 nutarimo Nr. 11 (toliau – ir 2024 m. birželio 13 d. skundas), be jokio teisinio pagrindo nurodydamas, jog apylinkės komisijos pirmininkas sprendžia, kiek biuletenių antspauduoti. Rinkimų biuletenių antspaudavimas ir jų perdavimas apylinkės komisijų nariams yra ne tik privalomas įstatymo reikalavimas dėl balsavimo patalpų atidarymo rinkėjams rinkimų dieną, bet ir VRK Informacinė sistema (VRKIS) neleidžia įvesti apylinkių komisijų nariams neperduotų rinkimų biuletenių, kuriuos privaloma anuliuoti pabaigus balsavimą, šaknelių numerių. Rinkimų kodekso 150 straipsnio 5 dalis reikalauja, kad nepanaudotus ir sugadintus rinkimų biuletenius apylinkės rinkimų komisija suskaičiuotų ir anuliuotų, nukirpdama dešinįjį viršutinį jų kampą, sudėtų į specialiai tam skirtus paketus ir šiuos paketus antspauduotų, o 6 dalis įtvirtina, kad nepanaudotų ir sugadintų rinkimų biuletenių skaičius, taip pat trūkstamų rinkimų biuletenių skaičius ar rastų rinkimų biuletenių perteklius įrašomas į rinkimų apylinkės rinkėjų balsų skaičiavimo protokolą. Prie protokolo pridedami paaiškinimai dėl rinkimų biuletenių skaičių neatitikimo, jeigu toks neatitikimas nustatomas.

2.3. Atsakovo 2024 m. birželio 16 d. posėdyje, pristatant balsavimo rezultatus Užsienio apygardoje Nr. 61, buvo paaiškinta, kad visi skundai išnagrinėti. Tačiau apie išnagrinėtus skundus stebėtojams nepranešama, sprendimai dėl jų skundų nepateikiami. VRK 2024 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. Sp-102 patvirtintas Balsavimo Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas) negali prieštarauti konstitucinio įstatymo normai.

2.4. Atsakovo 2024 m. birželio 16 d. protokolinis sprendimas dėl Z. V. 2024 m. birželio 13 d. prašymo dėl rinkimų biuletenių ir balsavimo rezultatų nepripažinimo Europos Parlamento rinkimų Užsienio apygardos Nr. 61 Ambasados Jungtinėje Karalystėje rinkimų apylinkėje Nr. 55 (toliau – ir 2024 m. birželio 13 d. prašymas) ir 2024 m. birželio 14 d. prašymo dėl rinkimų biuletenių ir balsavimo rezultatų nepripažinimo Europos Parlamento rinkimų Užsienio apygardos Nr. 61 Ambasados Vokietijos Federacinėje Respublikoje rinkimų apylinkėje Nr. 64 (toliau – ir 2024 m. birželio 14 d. prašymas) naikintinas, nes Užsienio apygardos Nr. 61 Ambasados Jungtinėje Karalystėje rinkimų apylinkėje Nr. 55 (Londone) buvo 15 400 vnt. neantspauduotų rinkimų biuletenių, 2024 m. birželio 9 d. atidarant balsavimo patalpas nebuvo 3/5 komisijos narių – tik trys nariai ir komisijos pirmininkė (Rinkimų kodekso 141 str. 2 d. pažeidimas), balsadėžė nebuvo tuščia (Rinkimų kodekso 141 str. 2 d., Aprašo 36 p. pažeidimai), neįmanoma identifikuoti, kurie balsavimo biuleteniai balsadėžėje atsidūrė teisėtai, o kurie – neteisėtai (Rinkimų kodekso 149 str. 2, 3 d., Aprašo 52 p. pažeidimai); 2024 m. birželio 9 d. atidarant balsavimo patalpas Užsienio apygardos Nr. 61 Ambasados Vokietijos Federacinėje Respublikoje apylinkėje Nr. 64 buvo tik komisijos pirmininkas, todėl rinkimai vykti negalėjo.

2.5. Užsienio apygardoje Nr. 61 Europos Parlamento rinkimų biuleteniais balsavimas vokais vyko drauge su 2024 m. gegužės 26 d. Respublikos Prezidento rinkimų II turo biuleteniais, t. y. tada, kai balsavimas rinkimuose į Europos Parlamentą dar nebuvo prasidėjęs.

2.6. Nepagrįstas atsakovo 2024 m. birželio 16 d. protokolinis sprendimas dėl Z. V. 2024 m. birželio 15 d. prašymo dėl balsavimo rezultatų nepripažinimo rinkimuose į Europos Parlamentą Užsienio apygardoje Nr. 61 (toliau – ir 2024 m. birželio 15 d. prašymas), nes bendras Užsienio apygardos Nr. 61 ir Vilniaus miesto apygardos Nr. 57 rinkėjų balsų skaičiavimo protokolas negalėjo būti surašomas (rinkimų apygardų Nr. 57 ir Nr. 61 naudojami rinkimų biuleteniai yra antspauduojami skirtingais antspaudais, rinkimus vykdo skirtingų apygardų rinkimų apylinkių komisijos, Rinkimų kodeksas nustato ir skirtingas taisykles balsavimui užsienyje bei balsavimui Lietuvoje esančiose rinkimų apylinkėse), o, priešingai nei 2024 m. birželio 16 d. posėdyje teigė atsakovo atstovas, stebėtojas Z. V. turi teisę ginčyti bendro rinkėjų balsų surašymo protokolą, nes buvo įsiregistravęs stebėtoju Vilniaus miesto savivaldybės apygardos Nr. 57 komisijoje bei 10 šios apygardos apylinkių komisijų. Atsakovo rinkimų veiklos dokumentų pareiškėjai turi teisę prašyti atvykę ir į rinkimų apygardą, t. y. šiuo atveju į VRK, kuri yra Užsienio apygardos Nr. 61 rinkimų apygardos komisija.

2.7. Atsakovas sąmoningai ir tyčia pažeidė įstatymu ginamas stebėtojų teises gauti iš atsakovo informaciją apie vykdytą balsavimą (Rinkimų kodekso 92 str. 8 d. 4, 5 p., 160 str. 4 d.). Įstatymo leidėjo siekis įgyvendinti griežtą rinkimų biuletenių apskaitą rinkimų procese atsakovo veiksmais ir neveikimu, sąmoningu savavaldžiavimu paverstas niekiniu. Šių griežtos apskaitos dokumentų judėjimas ir apskaitymas VRKIS realiu laiku nevykdomas, pažeidžiant Rinkimų kodekso reikalavimus. Nėra jokių duomenų, kad prie rinkėjų balsų skaičiavimo protokolų prijungti stebėtojų protestai ir skundai būtų išnagrinėti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. R-31-789/2024 konstatuota būtinybė išnagrinėti visus skundus iki atsakovui tvirtinant galutinius balsavimo rezultatus. Ignoruojant šias aplinkybes buvo priimtas VRK Sprendimas, todėl yra Rinkimų įstatymo 181 straipsnio 2 dalyje nustatytas pagrindas pripažinti Sprendimą negaliojančiu.

3. Atsakovas VRK atsiliepime į skundą prašo jį atmesti, nurodydamas šiuos argumentus:

3.1. 2024 m. birželio 13 d. skundas ir 2024 m. birželio 13 d., 2024 m. birželio 14 d. ir 2024 m. birželio 15 d. prašymai VRK buvo pateikti ir pasirašyti pareiškėjo Z. V.. Pareiškėjas G. U. šių skundų / prašymų VRK nėra pateikęs, todėl neturi materialinio teisinio suinteresuotumo juos skųsti. Pareiškėjai skundžia 2024 m. birželio 16 d. protokolinį sprendimą, kuris išdėstytas VRK birželio 16 d. posėdžio protokole Nr. P-33. Po posėdžio VRK Z. V. taip pat pateikė atsakymus į jo skundus / prašymus 2024 m. birželio 17 d.–2024 m. birželio 18 d. raštais (priedai prie atsiliepimo). Visi pareiškėjo Z. V. skundai / prašymai buvo išnagrinėti.

3.2. Pareiškėjai skunde remiasi ne savo, o įvairių trečiųjų asmenų, kitų rinkimų stebėtojų jiems galimai pateiktais duomenimis, tačiau Rinkimų kodekse yra įtvirtinta galimybė stebėti rinkimus tik asmeniškai, o ne per trečiuosius asmenis. Kitų rinkimų stebėtojų skundai ir protestai buvo nagrinėjami Rinkimų kodekso nustatyta tvarka ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

3.3. Nepagrįsti pareiškėjų argumentai dėl Rinkimų kodekso 141 straipsnio 1 dalies pažeidimų, nes Rinkimų kodekso 141 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų nuostatos turi būti aiškinamos kartu su Rinkimų kodekso 150 straipsnio 4 dalies norma, o minėtos taisyklės patvirtina, kad šios teisės normos negali būti aiškinamos kaip reikalaujančios suantspauduoti visus rinkimų biuletenius dar iki rinkimų apylinkės atidarymo. VRK 2024 m. birželio 16 d. protokoliniame sprendime, be kita ko, yra nurodžiusi, kad rinkimų biuleteniai rinkimų apylinkėje yra antspauduojami pagal poreikį (pagal atėjusių rinkėjų skaičių). Antspauduoti rinkimų biuleteniai išduodami komisijos nariams, kad jie galėtų juos išduoti atėjusiems rinkėjams. Rinkimų apylinkės antspaudas patvirtina, kad biuletenis yra galiojantis (Rinkimų kodekso 156 str. 1 d. 5 p.). Nepagrįsta teigti, kad neantspauduotų rinkimų biuletenių balsavimo patalpose būti negali. Neantspauduoti biuleteniai yra saugomi rinkimų apylinkės patalpose ir suantspauduojami tada, kai jie yra reikalingi rinkimų komisijos nariams (Rinkimų kodekso 141 str. 1 d. 3 p.), kurie išduoda rinkimų biuletenius rinkėjams.

3.4. Rinkimų stebėtojų statusas, teisės ir pareigos įtvirtintos Rinkimų kodekso 92 straipsnyje. Sistemiškai aiškinant Rinkimų kodekso 92 straipsnio 7 ir 8 dalis, darytina išvada, kad rinkimų stebėtojai turi teisę stebėti rinkimų procesą atvykę į konkrečią rinkimų apylinkę (dalis rinkimų stebėtojų registruojasi stebėti rinkimus ne vienoje rinkimų apylinkėje, t. y. rinkimų dieną gali aplankyti ne vieną rinkimų apylinkę), susipažinti su jos veiklos dokumentais, pateikti pastabas rinkėjų balsų skaičiavimo protokole ir gauti tokio balsų skaičiavimo protokolo kopiją. Rinkimų stebėtojų prašymai turi atitikti jiems Rinkimų kodeksu suteiktas teises ir sietini su rinkimų stebėjimu atitinkamoje rinkimų komisijoje. Rinkimų stebėtojų prašymai tais atvejais, kai jie VRK patvirtina tvarka nebuvo registruoti kaip rinkimų stebėtojai atitinkamose rinkimų apylinkėse, laikytini nemotyvuotais. Todėl ta aplinkybė, kad pareiškėjams buvo išduoti rinkimų stebėtojų pažymėjimai, patvirtinantys jų teisę stebėti rinkimus, savaime nereiškia, kad jie šia teise pasinaudojo ir dalyvavo rinkimų stebėjimo veikloje. Pareiškėjas G. U. skundžia VRK 2024 m. birželio 16 d. protokolinį sprendimą, nors nei vienu atveju nėra dalyvavęs kaip rinkimų stebėtojas ir stebėjęs juose nurodytų aplinkybių. Pareiškėjas Z. V. nėra dalyvavęs kaip rinkimų stebėtojas ir nestebėjo nurodytų aplinkybių dėl 3 skundų / prašymų: 2024 m. birželio 13 d., 2024 m. birželio 14 d. ir 2024 m. birželio 15 d. Z. V., kaip rinkimų stebėtojas, stebėjo rinkimus tik dalyje Vilniaus miesto rinkimų apylinkių, kaip tai yra nurodyta 2024 m. birželio 13 d. skunde.

3.5. Rinkimų kodekso 130 straipsnio 1, 2 dalis, 150 straipsnis, VRK 2022 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. Sp-90 patvirtinto „Balsų skaičiavimo protokolų pildymo naudojant „Rinkimų vedlį“, balsų ir pirmumo balsų skaičiavimo, rinkimų (referendumo) biuletenių ir kitų dokumentų pateikimo savivaldybės (apygardos) rinkimų (referendumo) komisijai tvarkos aprašo“ (toliau – ir Aprašas Sp-90) 11–12 punktai patvirtina, kad balsavimo metu yra vykdoma griežta rinkimų biuletenių apskaita, Vedlyje yra fiksuojami tiek rinkimų komisijos nariams išduodami, tiek grąžinami rinkimų biuleteniai, taip pat ir neišdalinti rinkimų biuleteniai. Todėl pareiškėjų skundo teiginiai, kad Vedlyje šie duomenys nėra fiksuojami nėra pagrįsti.

3.6. Dėl balsavimo aplinkybių Lietuvos Respublikos ambasadoje Londone pažymėtina, kad pagal Aprašo 59 punktą, rinkimų stebėtojams pažymėjimus stebėti rinkimus Lietuvos Respublikos ambasadose, atstovybėse, balsavimo punktuose išduoda balsavimo komisijos pirmininkas. Todėl pareiškėjai, norėdami stebėti balsavimą užsienyje, turi kreiptis į atitinkamą balsavimo komisiją. Pareiškėjai nebuvo Lietuvos Respublikos ambasadoje Londone, Lietuvos Respublikos ambasadoje Berlyne rinkimų stebėtojais, todėl pagal Rinkimų kodekso 188 straipsnio 3 dalį jie nepatenka į subjektų, kurie gali teikti skundą dėl balsų skaičiavimo rezultatų ar rinkimų rezultatų, sąrašą. Teikdami skundą, pareiškėjai remiasi trečiojo asmens – rinkimų stebėtojos J. R. duomenimis. J. R. skundas buvo išnagrinėtas Lietuvos Respublikos ambasados Londone balsavimo komisijos ir jokie pažeidimai dėl pateikto skundo nebuvo nustatyti.

3.7. Apraše yra numatyta speciali balsavimo užsienyje vykdymo tvarka, atsižvelgiant į tai, kad užsienyje yra balsuojama paštu, kad toks balsavimas prasideda daug anksčiau iki rinkimų dienos. Balsavimas užsienyje rinkimuose į Europos Parlamentą paštu prasidėjo 2024 m. gegužės 7–15 dienomis, kai Lietuvos Respublikos diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms buvo išsiųsti rinkimų biuleteniai, t. y. likus 4 savaitėms iki rinkimų, tam, kad šios įstaigos galėtų išsiųsti rinkimų biuletenius rinkėjams paštu, o jie, gavę rinkimų biuletenius ir balsavimo vokus, paštu galėtų laiku išsiųsti užpildytus rinkimų biuletenius ambasadose ir atstovybėse veikiančioms balsavimo komisijoms. Atsakovas vadovaujasi Aprašo 70, 72 punktais ir nurodo, kad balsavimo komisijos balsavusių pašto vokais rinkėjų apskaitos veiksmus pradeda ne anksčiau kaip 6 dienos iki rinkimų dienos. Rinkimų biuleteniai yra skaičiuojami pagal Aprašo 72 punkte nustatytą eiliškumą, todėl jokių neatitikimų nustatytai tvarkai nėra nustatyta.

3.8. Argumentai dėl atstovybės balsavimo komisijos surašyto atstovybės balsų skaičiavimo protokolo detaliai nurodyti VRK 2024 m. birželio 16 d. posėdyje. Šiuo atveju buvo laikytasi Apraše nustatytos tvarkos.

3.9. Pareiškėjų skundo argumentai dėl VRKIS veikimo neaiškūs. Detali Vedlio naudojimo tvarka yra aprašyta Apraše Sp-90. Pareiškėjai nepateikia jokių duomenų, kad nustatytos tvarkos nebuvos laikomasi.

3.10. Pareiškėjai savo skunde nepagrįstai nurodo, kad yra teisinis pagrindas naikinti rinkimų rezultatus pagal Rinkimų kodekso 181 straipsnio 1 dalį. VRK 2024 m. birželio 16 d., išnagrinėjusi visus skundus, jokių šiurkščių Rinkimų kodekso 193 straipsnyje nustatytų pažeidimų nenustatė, jokie rinkimų dokumentai nebuvo prarasti, pagal balsų skaičiavimo protokolus buvo galima nustatyti rinkimų rezultatus, todėl pagrįstai priėmė Sprendimą, kuriame nustatė galutinius 2024 m. birželio 9 d. rinkimų į Europos Parlamentą rezultatus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

4. Byloje kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2024 m. birželio 16 d. protokolinio sprendimo dėl Z. V. 2024 m. birželio 13 d. skundo ir 2024 m. birželio 13 d., 2024 m. birželio 14 d. ir 2024 m. birželio 15 d. prašymų, įformintų Vyriausiosios rinkimų komisijos 2024 m. birželio 16 d. posėdžio protokole Nr. P-33, bei Vyriausiosios rinkimų komisijos 2024 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. Sp-146 „Dėl 2024 m. birželio 9 d. rinkimų į Europos Parlamentą galutinių rezultatų nustatymo ir paskelbimo“ 1 punkto, kuriuo patvirtintas 2024 m. birželio 9 d. rinkimų į Europos Parlamentą balsų skaičiavimo ir rezultatų nustatymo protokolas, pagrįstumo ir teisėtumo.

5. Pareiškėjai skundžiamų VRK sprendimų (Sprendimo ir 2024 m. birželio 16 d. protokolinio sprendimo) neteisėtumą iš esmės grindžia Rinkimų kodekso 141 straipsnio nuostatų pažeidimu dėl balsavimo patalpų paruošimo ir atidarymo rinkėjams rinkimų dieną, rinkimų biuletenių (ne)anuliavimo pagal Rinkimų kodekso reikalavimus, balsų skaičiavimo protokolų gavimo, netinkamo atsakovo elgesio su rinkimų biuleteniais, o taip pat neišnagrinėtais stebėtojų skundais ir / arba stebėtojams nepateiktais sprendimais dėl jų skundų. Pažymėtina, jog tiek iš pareiškėjų skundo teismui, tiek iš jų pasisakymų teismo posėdyje matyti, kad visus šiuos argumentus pareiškėjai vertina kaip pagrindą nepripažinti balsavimo rezultatų teisėtais bei aplinkybes, pagrindžiančias poreikį atlikti balsų perskaičiavimą visose rinkimų apylinkėse, o konkrečiose skunde nurodytose rinkimų apylinkėse balsavimo rezultatus pripažinti negaliojančiais, t. y. skundo pagrindą sudaro aplinkybės, susijusios su Rinkimų kodekso XV skyriaus Antrajame skirsnyje nustatytos balsų skaičiavimo ir rezultatų nustatymo tvarkos pažeidimu.

Dėl pareiškėjo G. U. skundo

6. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. gegužės 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. R-31-789/2024 yra išaiškinęs, kad:

6.1. Rinkimų kodekso XIX skyriaus antrajame skirsnyje „Rinkimų ginčai dėl balsų skaičiavimo rezultatų, rinkimų rezultatų ir įgaliojimų“ yra nustatyta speciali rinkimų ginčų dėl balsų skaičiavimo rezultatų nagrinėjimo tvarka: rinkimų ginčus dėl balsų skaičiavimo rezultatų ar rinkimų rezultatų sprendžia rinkimų komisijos 188 straipsnyje nustatyta tvarka pagal suinteresuotų asmenų skundus (188 str. 1 d.); skundas dėl balsų skaičiavimo rezultatų ar rinkimų rezultatų – motyvuotas rašytinis kreipimasis į rinkimų komisiją, surašiusią balsų skaičiavimo protokolą (188 str. 2 d.); skundą dėl balsų skaičiavimo rezultatų ar rinkimų rezultatų gali paduoti rinkimų stebėtojas, atstovas rinkimams, kandidatas, politinė organizacija, iškėlę kandidatą ar kandidatų sąrašą rinkimuose, dėl kurių balsų skaičiavimo rezultatų ar rinkimų rezultatų yra skundžiama (188 str. 3 d.); skundus dėl rinkimų apylinkės rinkėjų balsų skaičiavimo protokolo ar balsų skaičiavimo rezultatų nagrinėja apygardos, savivaldybės rinkimų komisija (189 str. 1 d.); skundus dėl apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos balsų skaičiavimo protokolo surašymo, balsų skaičiavimo rezultatų ir balsų perskaičiavimo nagrinėja Vyriausioji rinkimų komisija (2 d.); Vyriausioji rinkimų komisija visus skundus dėl balsų skaičiavimo ar rinkimų rezultatų išnagrinėja iki galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo dienos (3 d.). Pagal Rinkimų kodekso 179 straipsnį, galutiniai rinkimų rezultatai – išrinktų kandidatų, taip pat galutinės kandidatų eilės kandidatų sąrašuose daugiamandatėje rinkimų apygardoje nustatymas pagal balsavimo rezultatus (1 d.); galutinius rinkimų rezultatus rinkimų apygardose pagal balsavimo rezultatus, išnagrinėjusi visus skundus, nustato Vyriausioji rinkimų komisija (2 d.).

6.2. Įstatymų leidėjas Rinkimų kodekse ne tik nurodė asmenų, galinčių teikti skundus dėl balsų skaičiavimo rezultatų, sąrašą, bet ir įtvirtino specialią tokių skundų padavimo ir nagrinėjimo procedūrą. Rinkimų kodekse nurodyti asmenys, manydami, jog tam tikrose balsavimo apylinkėse buvo padaryti teisės aktų pažeidimai, dėl kurių buvo galbūt neteisingai suskaičiuoti rinkėjų balsai, nesutikdami su apylinkės rinkimų komisijos pateiktais balsų skaičiavimo protokolais ir balsų skaičiavimo rezultatais, turi teisę skųsti apylinkės rinkimų komisijos veiksmus apygardos, savivaldybės rinkimų komisijai, o apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos priimtus sprendimus – VRK, kuri tokius skundus privalo išnagrinėti iki galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo dienos.

6.3. Konstituciniu įstatymu patvirtintame Rinkimų kodekse įstatymų leidėjas suteikė VRK, kaip centrinei rinkimų organizavimo institucijai, kompetenciją spręsti dėl rinkimų (be kita ko, Prezidento) konkrečioje rinkimų apygardoje (-ose) pripažinimo negaliojančiais. Tačiau, prieš naudojantis tokia kompetencija, VRK ir teritorinėms rinkimų organizavimo institucijoms (apygardos, savivaldybės rinkimų komisijoms) Rinkimų kodekse suteikti įgaliojimai išsamiai įvertinti asmenų skunduose dėl balsų skaičiavimo rezultatų ir rinkimų rezultatų nurodytas aplinkybes ir nustatyti teisės aktų pažeidimus.

7. Nagrinėjamu atveju su skundu į teismą kreipėsi du pareiškėjai – G. U. ir Z. V.. Tačiau iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog G. U. dėl skunde teismui nurodytų tariamų pažeidimų balsavimo apygardose nėra pasinaudojęs specialia Rinkimų kodekse nustatyta apygardų rinkimų komisijų sprendimų apskundimo VRK procedūra. Kaip minėta, skundai dėl teisės aktų pažeidimų, dėl kurių buvo galbūt neteisingai suskaičiuoti rinkėjų balsai, gali būti teikiami ir turi būti išnagrinėti iki galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo dienos. VRK 2024 m. birželio 16 d. sprendimu Nr. Sp-146 patvirtinus 2024 m. birželio 9 d. rinkimų į Europos Parlamentą galutinius rezultatus, G. U. nebegali pasinaudoti Rinkimų kodekse įtvirtinta specialia ginčų dėl balsų šiuose rinkimuose skaičiavimo ir šių rinkimų rezultatų nagrinėjimo tvarka. Nustačius šias aplinkybes, konstatuotina, jog administracinės bylos dalis pagal pareiškėjo G. U. skundą nutrauktina pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 10 punktą.

Dėl laisvų, sąžiningų ir atsparių rinkimų proceso garantijų

8. Rinkimų kodekso 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad Europos Parlamento nariai renkami penkeriems metams daugiamandatėje rinkimų apygardoje, apimančioje visą Lietuvos Respublikos teritoriją, pagal proporcinę rinkimų sistemą preferenciniu balsavimu. Rinkimai vykdomi remiantis visuotinės, lygios, tiesioginės rinkimų teisės ir slapto balsavimo principais. Rinkimai taip pat turi atitikti skaidrumo, viešumo, teisingumo, sąžiningumo, pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančių subjektų sąžiningos konkurencijos, rinkimų politinės kampanijos finansavimo skaidrumo reikalavimus (Rinkimų kodekso 3 str.).

9. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, pabrėždamas atstovaujamųjų institucijų rinkimų svarbą, ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijoje įtvirtinti visuotinai pripažinti demokratiniai rinkimų į politines atstovaujamąsias institucijas principai, kaip antai: rinkimai turi būti vykdomi remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise, balsavimas privalo būti slaptas; pagal Konstituciją yra galimi tik tokie rinkimai, kai dėl mandato varžomasi laisvai ir sąžiningai, kai rinkėjai turi teisę ir realią galimybę pasirinkti iš kelių kandidatų, kai balsavimo metu jie gali laisvai ir nekontroliuojami pareikšti savo valią; politinės atstovaujamosios institucijos formavimui turi būti taikomi skaidrumo, viešumo reikalavimai (2010 m. lapkričio 9 d. nutarimas, 2012 m. lapkričio 10 d. išvada, 2014 m. spalio 13 d. nutarimas); būtina užtikrinti rinkimų proceso sąžiningumą (inter alia (be kita ko, įskaitant) 2004 m. lapkričio 5 d., 2008 m. lapkričio 7 d., 2012 m. lapkričio 10 d. išvados). Demokratiški rinkimai yra svarbi piliečių dalyvavimo valdant valstybę forma, kartu ir būtinas valstybės politinių atstovaujamųjų institucijų formavimo elementas. Rinkimai negali būti laikomi demokratiškais, o jų rezultatai – legitimiais ir teisėtais, jeigu jie vyksta paminant Konstitucijoje įtvirtintus demokratinių rinkimų principus, pažeidžiant demokratines rinkimų procedūras (Konstitucinio Teismo 2004 m. lapkričio 5 d. išvada, 2008 m. spalio 1 d. nutarimas, 2008 m. lapkričio 7 d. išvada, 2010 m. lapkričio 9 d., 2012 m. kovo 29 d. nutarimai, 2012 m. spalio 26 d. išvada).

10. Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, jog konstitucinė Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos paskirtis organizuoti rinkimus suponuoja ir jos įgaliojimus kontroliuoti bei imtis priemonių, kad būtų veiksmingai užtikrintas demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų, inter alia rinkimų proceso sąžiningumo ir skaidrumo, principų laikymasis. Konstitucijoje įtvirtintas atsakingo valdymo principas suponuoja tai, kad visos valstybės institucijos ir pareigūnai, inter alia VRK ir teritorinės rinkimų organizavimo institucijos, turi vykdyti savo funkcijas vadovaudamiesi Konstitucija, teise, veikdami Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus (Konstitucinio Teismo 2012 m. spalio 26 d. išvada).

11. Visuotinių, lygių, laisvų, slaptų ir tiesioginių rinkimų principais grindžiamas visas Europos rinkimų paveldas (angl. Europe’s electoral heritage, kaip nurodyta Europos Tarybos komisijos „Demokratija per teisę“ (Venecijos komisija) paskelbtame Gerosios rinkimų praktikos kodekse). Šiais klausimais Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje taip pat akcentuojama, kad laisvi rinkimai yra susiję tiek su subjektinių teisių apsauga, tiek su pozityviąja valstybės pareiga nustatyti susijusias garantijas, pradedant nuo rinkėjų teisės laisvai susiformuoti nuomonę ir baigiant kruopščiu proceso reglamentavimu, kaip nustatomi, apdorojami ir fiksuojami balsavimo rezultatai (2017 m. gegužės 30 d. sprendimo byloje Davydov ir kiti prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 75947/11, 285 p.). Tiek rinkimų stebėjimas, tiek su rinkimais susijusių skundų nagrinėjimas visuotinai pripažįstami svarbiomis rinkimų proceso garantijomis:

11.1. Remiantis Europos Tarybos komisijos „Demokratija per teisę“ (Venecijos komisija) paskelbtu Gerosios rinkimų praktikos kodeksu, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad rinkimų proceso etapai turėtų būti atviri ir skaidrūs ir juos turi būti leidžiama stebėti viso politinio spektro nariams, įskaitant opoziciją, siekiant užtikrinti, kad būtų įgyvendintas rinkėjų laisvės reikšti savo valią principas, ir būtinybė kovoti su sukčiavimu rinkimuose (minėto sprendimo byloje Davydov ir kiti 284 p.). Gerosios rinkimų praktikos kodekse taip pat nurodoma, kad stebėtojams turėtų būti suteikta kuo platesnė galimybė dalyvauti rinkimų stebėjimo veikloje. Rinkimų stebėjimas atlieka svarbų vaidmenį, nes pateikia įrodymų apie tai, ar rinkimų procesas buvo tinkamai vykdomas, ar ne (Kodekso 3.2. dalis). Tai, kad rinkimų stebėjimas yra veiksmingas būdas įtraukti piliečius į rinkimų procesą ir gerinti visuomenės pasitikėjimą rinkimais, pabrėžiama ir Europos Komisijos 2023 m. gruodžio 12 d. rekomendacijoje (ES) 2023/282 dėl įtraukių ir atsparių rinkimų procesų Sąjungoje, Europos aspekto iškėlimo rinkimuose į Europos Parlamentą ir didesnio jų sklandumo. Rinkimų stebėtojų veikla siekiama skatinti rinkimų procesų skaidrumą, remti įsitraukimą bei dalyvavimą ir skatinti laisvus, sąžiningus ir atsparius rinkimų procesus.

12. Atitinkamai, tam, kad su rinkimais susiję skundai būtų tinkamai išnagrinėti teisiniu lygmeniu, pareiškėjas kiekvienu atveju turi įrodyti, kad teikiami skundai yra „rimti ir pagrįsti“ (Europos Žmogaus Teisių Teismo didžiosios kolegijos 2020 m. liepos 10 d. sprendimo byloje Mugemangango prieš Belgiją, pareiškimo Nr. 310/15, 78–79 p.).

13. Rinkimų kodekse nustatyta, kad rinkimų ginčus dėl balsų skaičiavimo rezultatų ar rinkimų rezultatų sprendžia rinkimų komisijos šiame straipsnyje nustatyta tvarka pagal suinteresuotų asmenų skundus (188 str. 1 d.). Skunde dėl balsų skaičiavimo rezultatų ar rinkimų rezultatų, be kita ko, turi būti nurodytos asmeniui žinomos aplinkybės, susijusios su šiame kodekse nustatytos balsų skaičiavimo ir rezultatų nustatymo tvarkos pažeidimu (188 str. 4 d.). VRK, nagrinėdama skundą dėl balsų skaičiavimo rezultatų ar rinkimų rezultatų, turi teisę perskaičiuoti dalį ar visus apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos pateiktus rinkimų biuletenius ir (ar) rinkimų dokumentus. VRK, nustačiusi balsų skaičiavimo protokole aritmetinę klaidą, neteisingai suskaičiuotus rinkimų biuletenius, surašo papildomą apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos balsų skaičiavimo protokolą ir prideda jį prie tos apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos balsų skaičiavimo protokolo (190 str. 2 d.).

Dėl tariamų pažeidimų Europos Parlamento rinkimų metu pobūdžio

14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog pareiškėjas Z. V. kreipėsi į VRK su 2024 m. birželio 13 d. skundu ir nurodė, kad 2024 m. birželio 9 d. rinkimai rinkimų apylinkėse Nr. 59, 101, 102, 104, 105, 107, 109, 111, 112 ir Nr. 113 negalėjo vykti dėl šiurkščių Rinkimų kodekso 141 straipsnio 1 dalies pažeidimų – vykstant balsavimui, nurodytose rinkimų apylinkėse buvo dideli kiekiai neantspauduotų ir rinkimų apylinkių komisijų nariams komisijos pirmininkų neperduotų rinkimų biuletenių. Todėl, pareiškėjo nuomone, VRK turėjo tenkinti pareiškėjo 2024 m. birželio 9 d. skundą Vilniaus miesto rinkimų apygardos Nr. 57 rinkimų komisijai ir, be kita ko, nepripažinti balsų skaičiavimo rezultatų Vilniaus miesto rinkimų apygardos Nr. 57 rinkimų apylinkėse Nr. 59, 101, 102, 104, 105, 107, 109, 111, 112 ir Nr. 113. VRK 2024 m. birželio 16 d. protokoliniu sprendimu konstatavo, kad Vilniaus miesto savivaldybės rinkimų komisija tinkamai ir laiku išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir bendru sutarimu pareiškėjo Z. V. skundo netenkino.

15. Rinkimų kodekso 141 straipsnyje reglamentuojama pasirengimo balsavimui tvarka. Rinkimų kodekso 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog iki atidarydama balsavimo patalpą rinkėjams, apylinkės rinkimų komisija atlieka šiuos veiksmus: įrašo į apylinkės rinkėjų balsų skaičiavimo protokolą šios apylinkės rinkimų komisijos iš rinkimų apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos gautų rinkimų biuletenių skaičių (Rinkimų kodekso 141 str. 1 d. 1 p.); antspauduoja rinkimų biuletenius (Rinkimų kodekso 141 str. 1 d. 2 p.); išdalija rinkimų komisijos nariams rinkėjų sąrašus ir antspauduotus rinkimų biuletenius (Rinkimų kodekso 141 str. 1 d. 3 p.); įrašo kiekvienam rinkimų komisijos nariui išduotų rinkimų biuletenių skaičių į rinkimų apylinkės rinkėjų balsų skaičiavimo protokolą (Rinkimų kodekso 141 str. 1 d. 4 p.).

16. Rinkimų kodekso 150 straipsnis nustato rinkimų biuletenių apskaitos rinkimų apylinkėje tvarką. Pagal rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą nustatomas tos rinkimų apylinkės rinkėjų skaičius. Rinkėjų, kuriems buvo išduoti rinkimų biuleteniai, skaičius nustatomas pagal rinkimų biuletenio gavimą patvirtinančius rinkėjų parašus rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše (Rinkimų kodekso 150 str. 2 d.). Pagal rinkėjų parašus rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, atvykimo lapelius nustatoma, kiek rinkimų biuletenių turėjo būti išduota rinkėjams (Rinkimų kodekso 150 str. 3 d.). Nustatoma, kiek kiekvienas apylinkės rinkimų komisijos narys gavo rinkimų biuletenių ir kiek jų panaudojo: nustatomas jo išduotų rinkėjams rinkimų biuletenių skaičius, rinkėjų sugadintų ir grąžintų pakeisti naujais rinkimų biuleteniais skaičius, nepanaudotų rinkimų biuletenių skaičius (Rinkimų kodekso 150 str. 3 d.).

17. ABTĮ 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai (ABTĮ 56 str. 5 d.). Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 7 d.).

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo Z. V. 2024 m. birželio 13 d. skunde nurodytos aplinkybės bei atsakovo atsiliepimo argumentai nagrinėjamu atveju nepagrindžia Rinkimų kodekso 141 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimų. Pritartina atsakovui, jog Rinkimų kodekso 141 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų nuostatos turi būti aiškinamos sistemiškai kartu su Rinkimų kodekso 150 straipsnio 4 dalimi ir negali būti suprantamos kaip įpareigojančios apylinkės rinkimų komisijas antspauduoti visus rinkimų biuletenius dar iki prasidedant balsavimui. Pastebėtina, jog negaliojančiais rinkimų biuleteniais pripažįstami neantspauduoti rinkimų komisijos antspaudu biuleteniai (Rinkimų kodekso 156 str. 1 d. 5 p.), taigi darytina išvada, jog rinkimų komisijos antspaudas patvirtina, kad rinkimų biuletenis yra galiojantis. Kadangi pareiškėjas savo skundo negrindžia aplinkybėmis, jog rinkimų komisijos skaičiavo negaliojančius rinkimų biuletenius, nėra pagrindo išvadai, jog buvo pažeista Rinkimų kodekse nustatyta balsų skaičiavimo ir rezultatų nustatymo tvarka, todėl VRK 2024 m. birželio 16 d. protokoliniu sprendimu pagrįstai atmetė pareiškėjo Z. V. 2024 m. birželio 13 d. skundą.

Dėl tariamų pažeidimų Europos Parlamento rinkimų metu, balsuojant užsienio apygardose

19. Vertinant pareiškėjo skundo argumentus dėl balsavimo užsienio valstybių ambasadose, nustatytos šios bylai reikšmingos aplinkybės:

19.1. Pareiškėjas Z. V. kreipėsi į VRK su 2024 m. birželio 13 d. prašymu ir prašė pripažinti negaliojančiais balsavimo rezultatus Europos Parlamento rinkimuose Užsienio apygardos Nr. 61 rinkimų apylinkėje Nr. 55 ir Užsienio apygardoje Nr. 61, balsuojant vokais drauge su 2024 m. gegužės 26 d. Respublikos Prezidento rinkimų II turo biuleteniais, nurodydamas tokius argumentus: Užsienio apygardos Nr. 61 Ambasados Jungtinėje Karalystėje rinkimų apylinkėje Nr. 55 buvo 15 400 vnt. neantspauduotų rinkimų biuletenių, 2024 m. birželio 9 d. atidarant balsavimo patalpas nebuvo 3/5 komisijos narių – tik trys nariai ir komisijos pirmininkė, balsadėžė nebuvo tuščia, suskaičiuoti rinkimų biuleteniai sudėti ne į antspauduotus paketus (maišus), o atvirose dėžėse, Užsienio apygardoje Nr. 61 Europos Parlamento rinkimų biuleteniais balsavimas vokais vyko drauge su 2024 m. gegužės 26 d. Respublikos Prezidento rinkimų II turo biuleteniais, t. y. tada, kai balsavimas rinkimuose į Europos Parlamentą dar nebuvo prasidėjęs. Kartu su 2024 m. birželio 13 d. prašymu pareiškėjas VRK pateikė priedus – Užsienio apygardos Nr. 61 Ambasados Jungtinėje Karalystėje rinkimų apylinkės Nr. 55 pirmininkės J. Š. patvirtinimą dėl rinkimų dieną (2024 m. birželio 9 d.) neantspauduotų biuletenių ir tris 2024 m. birželio 9 d. rinkimų stebėtojos J. R. skundus.

19.2. Pareiškėjas Z. V. kreipėsi į VRK su 2024 m. birželio 14 d. prašymu ir prašė pripažinti negaliojančiais balsavimo rezultatus Europos Parlamento rinkimuose Užsienio apygardos Nr. 61 rinkimų apylinkėje Nr. 64, atleisti iš užimamų pareigų Užsienio apygardos Nr. 61 Ambasados Vokietijos Federacinėje Respublikoje rinkimų apylinkės Nr. 64 pirmininką S. K., nurodydamas tokius argumentus – rinkimų dieną (2024 m. birželio 9 d.) atidarant balsavimo patalpas apylinkėje nebuvo 3/5 apylinkės komisijos narių – tik komisijos pirmininkas. Kartu su 2024 m. birželio 14 d. prašymu pareiškėjas VRK pateikė priedus – 2024 m. birželio 13 d. rinkėjos I. J. el. laišką ir dvi nuotraukas iš 2024 m. birželio 9 d. balsavimo Užsienio apygardos Nr. 61 Ambasados Vokietijos Federacinėje Respublikoje rinkimų apylinkės Nr. 64.

19.3. VRK 2024 m. birželio 16 d. protokoliniame sprendime nurodė, kad rinkimų stebėtojas Z. V. nepateikė duomenų, kad stebėjo rinkimus ambasadoje Jungtinėje Karalystėje rinkimų apylinkėje Nr. 55, savo prašyme remiasi kitos rinkimų stebėtojos J. R. duomenimis, kurios protestai yra išnagrinėti minėtos apylinkės balsavimo komisijos ir nurodyti pastebėjimai nebuvo pripažinti pažeidimais. Pareiškėjas Z. V. taip pat nepateikė duomenų, kad stebėjo rinkimus ambasadoje Vokietijos Federacinėje Respublikoje rinkimų apylinkėje Nr. 64, savo prašyme remiasi rinkėjos I. J. duomenimis, kuri, pasak pirmininko S. K. paaiškinimų, balsuoti atvyko 15.41 val., todėl iš nurodytų aplinkybių negali būti sprendžiama apie balsavimo patalpų atidarymo procedūrą. VRK taip pat nurodė, kad rinkimų stebėtojas, kuris nedalyvavo kaip rinkimų stebėtojas rinkimų dieną (2024 m. birželio 9 d.) atitinkamoje rinkimų apylinkėje, nėra laikomas rinkimų stebėtoju pagal Rinkimų kodekso 92 straipsnį, todėl neturi jame nustatytų rinkimų stebėtojo teisių ir pareigų.

20. Rinkimų stebėtojų statusas, jų teisės ir pareigos nustatytos Rinkimų kodekso 92 straipsnyje. Rinkimų stebėtojus registruoja ir jiems pažymėjimus išduoda Vyriausioji rinkimų komisija – stebėti rinkimus visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, rinkimų apygardose, Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose, papildomose balsavimo vietose užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos, visoje savivaldybės teritorijoje, specialiuose balsavimo punktuose, rinkimų apylinkėse (Rinkimų kodekso 92 str. 4 d. 1 p.); apygardos, savivaldybės rinkimų komisija – stebėti rinkimus visoje atitinkamos rinkimų apygardos, savivaldybės teritorijoje arba tos apygardos, savivaldybės konkrečiose rinkimų apylinkėse. Pagal Rinkimų kodekso 92 straipsnio 8 dalį, rinkimų stebėtojai turi teisę stebėti atitinkamos rinkimų komisijos veiklą, įskaitant rinkėjų ir kandidatų registravimą (1 p.); stebėti pasirengimą rinkimams ir dalyvauti vykstant balsavimui (2 p.); stebėti balsavimo procesą, įskaitant biuletenių išdavimą, patį balsavimą, balsų skaičiavimą ir rezultatų nustatymą (3 p.); susipažinti su rinkimų komisijos veiklos dokumentais, užtikrinant asmens duomenų apsaugą (4 p.); fotografuoti, daryti vaizdo ir garso įrašus, užtikrinant asmens duomenų apsaugą ir gavus asmenų sutikimą bei nepažeidžiant teisės į slaptą balsavimą (5 p.); kreiptis į atitinkamą rinkimų komisiją, jos pirmininką, narius, darbuotojus dėl galimų šio kodekso pažeidimų su prašymu juos pašalinti, pateikti pastabas rinkėjų balsų skaičiavimo protokole ir gauti tokio protokolo kopiją (6 p.). Analogiškos stebėtojų teisės yra įtvirtintos ir Rinkimų (referendumo) stebėtojų registravimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausiosios rinkimų komisijos 2022 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu Nr. Sp-60, 12 punkte.

21. Iš aptarto reglamentavimo matyti, jog Rinkimų stebėtojo veikla dėl rinkimų proceso ypatumų, inter alia skaidrumo ir tiesioginio balsavimo principų, yra lokalaus ir, svarbiausia, betarpiško pobūdžio. Todėl, nors VRK išduotas rinkimų stebėtojo pažymėjimas patvirtina aplinkybę, kad atitinkamam asmeniui yra suteikta teisė stebėti rinkimus, be kita ko, ir visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, norėdamas pasinaudoti Rinkimų kodekse suteiktomis teisėmis (įskaitant teises, įtvirtintas jo 92 straipsnio 8 dalyje, taip pat 188 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisę teikti skundą dėl balsų skaičiavimo ar rinkimų rezultatų), rinkimų stebėtojas jas įgyvendinti turi atitinkamos (-ų) rinkimų komisijos (-ų) veiklos vietoje, o jo, kaip stebėtojo, veiksmai turi būti susieti su konkrečia (-iomis) rinkimų komisija (-omis).

22. Byloje esant duomenų apie pareiškėjui Z. V. VRK išduotą pažymėjimą Nr. 100-141, kaip Lietuvos visuomenės tarybos rinkimų stebėtojui visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, atsižvelgiant į pareiškėjo Z. V. 2024 m. birželio 13 d. prašymo ir 2024 m. birželio 14 d. prašymo turinį, taip pat į VRK 2024 m. birželio 16 d. protokoliniame sprendime šiuo aspektu nurodytą informaciją, akcentuotina, kad pareiškėjas byloje nėra pateikęs įrodymų, jog jis turi teisę atstovauti rinkėjams (I. J.) ir kitiems rinkimų stebėtojams (J. R.), ginti jų teises ir teisėtus interesus. Byloje taip pat nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad Z. V. balsavimo dieną pats tiesiogiai stebėjo rinkimus skunde nurodytose rinkimų apygardose konkrečių rinkimų komisijų veiklos vietoje. Todėl aptariamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjas šiose rinkimų apygardose (jo skunde nurodyta apimtimi) įgyvendino kokias nors Rinkimų kodekse rinkimų stebėtojui suteiktas teises ir / ar pareigas. Kartu pažymėtina tai, kad atsakovas atsiliepime nurodė, jog J. R. skundas buvo išnagrinėtas Lietuvos Respublikos ambasados Londone balsavimo komisijos ir jokie pažeidimai dėl pateikto skundo nebuvo nustatyti, taigi pati rinkimų stebėtoja pasinaudojo Rinkimų kodekso 92 straipsnio 8 dalies 6 punktu jai suteikta rinkimų stebėtojos teise, buvo surinkta informacija apie rinkėjos I. J. balsavimą (S. K. paaiškinimas), taigi, nepaisant to, kad pareiškėjas Z. V. nestebėjo rinkimų užsienyje, jam buvo paaiškinta balsavimo užsienyje procedūra. Todėl pareiškėjo Z. V. 2024 m. birželio 13 d. prašymas ir 2024 m. birželio 14 d. prašymas šiuo aspektu atmesti pagrįstai.

23. Tais pačiais motyvais remiantis atmestini ir kiti pareiškėjo argumentai dėl tariamų pažeidimų Užsienio apygardoje Nr. 61. Šiuo aspektu papildomai pažymėtina, jog Z. V. 2024 m. birželio 13 d. prašyme nurodė, jog VRK viešai patvirtino, kad Užsienio apygardoje Nr. 61 Europos Parlamento rinkimų biuleteniais balsavimas vokais vyko drauge su 2024 m. gegužės 26 d. Respublikos Prezidento rinkimų II turo biuleteniais, t. y. tada, kai balsavimas rinkimuose į Europos Parlamentą dar nebuvo prasidėjęs. Atsakovas procesiniuose dokumentuose teigė, kad balsavimas užsienyje rinkimuose į Europos Parlamentą paštu prasidėjo diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms 2024 m. gegužės 7–15 d. išsiuntus rinkimų biuletenius, todėl balsavimas rinkimuose į Europos Parlamentą sutapo su tuo metu vykstančių 2024 m. gegužės 12 d. Respublikos Prezidento rinkimų II turu.

24. Rinkimų kodekso 144 straipsnis nustato balsavimo organizavimo užsienio valstybėse tvarką, o Rinkimų kodekso 145 straipsnis įtvirtina balsavimo organizavimo Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose, papildomose balsavimo vietose užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų tvarką. Rinkimų kodekso 144 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog balsavimo organizavimo, balsų skaičiavimo ir protokolų pateikimo Vyriausiajai rinkimų komisijai tvarką, taip pat rinkimų stebėtojų pažymėjimų įteikimo tvarką nustato ši komisija.

25. VRK 2024 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. Sp-102 „Dėl Balsavimo organizavimo diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose tvarkos aprašo ir formų patvirtinimo“ 1 punktu patvirtino Balsavimo organizavimo Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose tvarkos aprašą. Aprašo X skyrius reglamentuoja balsavimo paštu tvarką. Aprašo 47 punkte nustatyta, kad balsavimo komisija galutiniame atstovybės rinkėjų sąraše (2 priedas) esantiems rinkėjams ir užsiregistravusiems balsuoti paštu paprastai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po to, kai iš VRK gauna rinkimų (referendumo) dokumentus, rinkėjams paštu išsiunčia rinkimų (referendumo) dokumentus. Organizuodama balsavimą paštu, balsavimo komisija rinkėjui paštu, be kita ko, išsiunčia galimo pakartotinio Respublikos Prezidento rinkimų balsavimo metu, kartu su Respublikos Prezidento rinkimų biuleteniu, siunčiamas ir rinkimų į Europos Parlamentą biuletenis rinkėjams, kurie yra įtraukti į rinkimų į Europos Parlamentą rinkėjų sąrašą (Aprašo 49.8 p.). Aprašo 70 punkte, be kita ko, nurodyta, kad balsavusių pašto vokais rinkėjų apskaita yra tvarkoma gavus rinkėjo pašto voką su balsavimo biuleteniais, bet ne anksčiau kaip 6 dienos iki rinkimų (referendumo) dienos ir 6 dienos iki galimo pakartotinio balsavimo rinkimuose dienos. Galimo Respublikos Prezidento rinkimų pakartotinio balsavimo metu, iš vidinio voko išėmus biuletenius, jame esantis Europos Parlamento biuletenis neskaičiuojamas. Europos Parlamento rinkimų biuleteniai įmetami į atskirą balsadėžę, įrengtą ir antspauduotą pagal nustatytus reikalavimus arba saugomi seife (antspauduotame voke). Biuleteniai saugomi iki Europos Parlamento rinkimų dienos. Toks biuletenis skaičiuojamas Europos Parlamento rinkimų dieną (Aprašo 73 p.).

26. Vertinant pareiškėjo skundo argumentus kartu su aptartu teisiniu reglamentavimu ir atsakovo pateiktais duomenimis nėra pagrindo teigti, kad vien ta aplinkybė, jog balsavimas rinkimuose į Europos Parlamentą sutapo su tuo metu vykstančių 2024 m. gegužės 12 d. Respublikos Prezidento rinkimų II turu, yra pakankama pripažinti balsavimo rezultatus negaliojančiais. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas neįrodė aplinkybių, kuriomis remiasi kaip pagrindu ginčyti VRK 2024 m. birželio 16 d. protokolinį sprendimą šiuo aspektu (ABTĮ 56 str. 7 d.).

27. Pareiškėjas Z. V. kreipėsi į VRK su 2024 m. birželio 15 d. prašymu, kuriame nurodė, kad rinkimų į Europos Parlamentą Užsienio apygardos Nr. 61 rinkėjų balsų skaičiavimo protokolas nesurašytas, todėl nėra pagrindo pripažinti šiuos balsavimo rezultatus. Rinkimuose į Europos Parlamentą Užsienio apygarda Nr. 61 yra atskira rinkimų apygarda, todėl jos rinkėjų balsų skaičiavimo protokolas negali būti bendras su Vilniaus miesto savivaldybės apygardos Nr. 57 rinkėjų balsų skaičiavimo protokolu, nes įstatymas ir jokia teisės norma rinkimų apygardos Nr. 57 komisijai nesuteikia teisės vykdyti kitos rinkimų apygardos Nr. 61 komisijos funkcijas. Pareiškėjas prašė pripažinti negaliojančiais rinkimų rezultatus Užsienio apygardoje Nr. 61. Atsakovas 2024 m. birželio 16 d. protokoliniame sprendime vadovavosi Aprašo 77 punktu ir VRK 2024 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. Sp-102 2 punktu.

28. VRK 2024 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. Sp-102 „Dėl Balsavimo organizavimo diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose tvarkos aprašo ir formų patvirtinimo“ 2 punktu nustatė, kad Vyriausioji rinkimų komisija, gavusi balsų skaičiavimo protokolus iš Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų, surašo Vilniaus miesto savivaldybės rinkimų komisijos Nr. 57 Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų 2024 m. Respublikos Prezidento rinkimų ir 2024 m. rinkimų į Europos Parlamentą balsų skaičiavimo protokolus, juos pasirašo ir atitinkamai pakeičia Vilniaus miesto savivaldybės rinkimų komisijos Nr. 57 balsų skaičiavimo protokolus.

29. Taigi VRK 2024 m. birželio 16 d. protokoliniu sprendimu pagrįstai atmetė pareiškėjo Z. V. 2024 m. birželio 15 d. prašymą (ABTĮ 56 str. 7 d.), nes atsakovas veikė teisės aktų nustatyta tvarka.

30. Įvertinusi nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija, be kita ko, atkreipia dėmesį, kad šios bylos dalykas – skundžiamų VRK 2024 m. birželio 16 d. sprendimų tiek, kiek jie yra susiję su Rinkimų kodekse įtvirtintais rinkėjų balsų skaičiavimo pagrindais, pagrįstumas ir teisėtumas. Kitos pareiškėjo skunde teismui išdėstytos aplinkybės (pavyzdžiui, dėl VRKIS, skundų nagrinėjimo, ir pan.) neturėjo ir negalėjo turėti įtakos nei balsavimo biuletenių turiniui, nei juo labiau šių biuletenių skaičiavimui. Todėl šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės nėra teisiškai reikšmingos, sprendžiant dėl galimo Rinkimų kodekse įtvirtintos balsų skaičiavimo ir rezultatų nustatymo tvarkos pažeidimo.

31. Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad VRK ginčijamais sprendimais pagrįstai ir motyvuotai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymus pripažinti balsavimą 2024 m. birželio 9 d. rinkimuose į Europos Parlamentą negaliojančiu bei nustatė galutinius Europos Parlamento rinkimų rezultatus. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad ginčijamais VRK sprendimais buvo pažeistos pareiškėjo teisės dėl rinkimų rezultatų, todėl pareiškėjo Z. V. skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 10 punktu ir 126 straipsniu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Administracinės bylos dalį pagal pareiškėjo G. U. skundą nutraukti.

Pareiškėjo Z. V. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Skirgailė Žalimienė