Legislator Case Law & Legislation
d2c0e946-d012-4a25-8a20-b39cc45c1a2f AI generated

d2c0e946-d012-4a25-8a20-b39cc45c1a2f · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number d2c0e946-d012-4a25-8a20-b39cc45c1a2f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla <a href="paieska.aspx?card_id=78BAAACD-5381-4F07-8A4F-7E2167454CFF">Nr. I-5691-815/2016</a>Administracinė byla Nr. I-5577-815/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00231-2016-8                     Procesinio sprendimo kategorija 1.15.1; 1.15.2.3.2; 1.21; 1.37.2.3; 1.37.3; 3.6; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 29 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, vaizdo koneferencijos būdu dalyvaujant pareiškėjui K.

Legislator headnote

AI generated

d2c0e946-d012-4a25-8a20-b39cc45c1a2f · Vilniaus apygardos administracinis teismas: – 2015 m. balandžio 23 d. (imtinai) buvo iÅ¡vykęs į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (toliau – ir LAVL).

Keywords

AI generated
exposure limit value extension of therapeutic measures protective statutory provisions non-compliance with inspection regulations compliance with technical standards building safety
AI generated

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla <a href="paieska.aspx?card_id=78BAAACD-5381-4F07-8A4F-7E2167454CFF">Nr. I-5691-815/2016</a>Administracinė byla Nr. I-5577-815/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00231-2016-8                     Procesinio sprendimo kategorija 1.15.1; 1.15.2.3.2; 1.21; 1.37.2.3; 1.37.3; 3.6; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 29 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, vaizdo koneferencijos būdu dalyvaujant pareiškėjui K.

P., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo K. P. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė : I 1. PareiÅ¡kėjas K. P. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su 2016 m. sausio 14 d. skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ (b. l. 1–3).2.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad jis nuo 2015 m vasario 6 d. iki 2015 m. liepos 8 d. laikytas LukiÅ¡kių TI-K blogomis, žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis, perpildytose kamerose. PareiÅ¡kėjo skundas grindžiamas iÅ¡ esmės tokiais argumentais.2.1. Pasak pareiÅ¡kėjo, jis buvo laikomas ir keturvietėje, ir aÅ¡tuonvietėje kamerose. Keturvietės kameros plotas – apie 7–8 m2, šį plotÄ taip pat užima dviaukÅ¡tės lovos, stalas, sanitarinis mazgas, todėl laisvos erdvės beveik nebuvo, kameroje nebuvo įmanoma pajudėti, o asmeniui, neatėmus minėtų įrenginių ploto, tekdavo mažiau negu 3 m2 kameros ploto, nors pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakyme Nr. V-241 patvirtintÄ Lietuvos higienos normÄ HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) asmeniui tyri tekti ne mažiau kaip 3,6 m2, o pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikÄ â€“ ne mažesnis kaip 4 m2, į šį plotÄ negali bÅ«ti įskaičiuojami baldų ir sanitarinio mazgo užimami plotai. Be to, trÅ«ko gryno oro, nes dėl įrengtų grotų negalima buvo prieiti prie lango ir jo atidaryti.Pasak pareiÅ¡kėjo, dėl per mažo ploto jis patyrė stresÄ , kameroje dažnai kildavo konfliktų dėl per mažos erdvės, pareiÅ¡kėjÄ kankino nemiga, taip pat nerimas, kad vėl kils konfliktas ir galbÅ«t nukentės pareiÅ¡kėjas, nes LukiÅ¡kių TI-K administracijai konfliktai tarp laikomų asmenų nerÅ«pėjo.

Pasak pareiÅ¡kėjo, jis tapo irzlus, užsidaręs, ilgainiui pradėjo kankinti depresija, dėl per mažos erdvės jautė fizinį ir psichologinį diskomfortÄ .2.2. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K pasivaikščiojimo praktika prieÅ¡tarauja Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ (toliau – ir CPT) Antrosios bendrosios ataskaitos [CPT/Inf (92)3] (toliau – ir ataskaita CPT/Inf (92)3) nuostatoms, nes pareiÅ¡kėjas buvo iÅ¡vedamas pasivaikščioti tik vienÄ kartÄ per dienÄ ir ne ilgiau kaip 1 valandai, dėl to pareiÅ¡kėjas jautė fizinį diskomfortÄ , pareiÅ¡kėjui skaudėjo galvÄ , kankino sÄ narių bei raumenų skausmai.2.3.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad kameros buvo apverktinos bÅ«klės, seniai remontuotos. VasarÄ trÅ«ko geros ventiliacijos, bÅ«davo labai karÅ¡ta ir tvanku, o iÅ¡ kanalizacijos sklisdavo blogas kvapas. Sanitariniai mazgai (tualetas ir kriauklė) nebuvo atitverti nuo likusios kameros dalies, taip pat nebuvo atitvertas ir nuo įėjimo durų, o todėl pareigÅ«nai / pareigÅ«nės atidarydavo duris, pareiÅ¡kėjui esant tualete. PareiÅ¡kėjas į duÅ¡Ä buvo vedamas tik kartÄ per savaitę 15 min. kartu su kitais kameroje laikomais suimtaisiais, nebuvo atsižvelgiama į žmonių skaičių, į metų laikÄ (žmogus vasarÄ greitai suprakaituoja), duÅ¡e nebuvo jokių atitvarų, taigi, nebuvo jokio privatumo.

Pasak pareiÅ¡kėjo, privatumo trÅ«kumas tualete ir duÅ¡e žemino jo orumÄ , dėl to jis jautė pažeminimÄ , patyrė stresÄ , eidamas tualetÄ jautė įtampÄ , psichologinį diskomfortÄ , o tai pakenkė jo pasitikėjimui savimi, pareiÅ¡kėjas įgijo kompleksų. Taigi, dėl privatumo trÅ«kumo pareiÅ¡kėjas patyrė moralinę žalÄ .2.4. PareiÅ¡kėjo nuomone, LukiÅ¡kių TI-K kamerų tipo patalpos prilygintinos maitinimo patalpoms, nes maistas tiekiamas į kamerÄ , o tuo pažeidžiamos higienos normos, nes kamerose neįrengta Å¡ilto vandens sistema.2.5.

Oro drėgmę kameroje didino iÅ¡skalbti rÅ«bai, iÅ¡kabinti džiÅ«ti, dėl drėgmės ant sienų ir lubų buvo pelėsio. LukiÅ¡kių TI-K pastatai nepritaikyti tokiam dideliam asmenų skaičiui, yra susidariusios palankios sÄ lygos veistis parazitams ir graužikams, kamerose buvo pilna tarakonų ir graužikų, o LukiÅ¡kių TI-K neužtikrino jų naikinimo arba naikinimas buvo neefektyvus. Pasak pareiÅ¡kėjų, dėl Å¡ių sÄ lygų jis jautė fizinį ir psichologinį nepatogumÄ , nerimÄ , kankino nemiga, nes pareiÅ¡kėjas juto ropojančius tarakonus, o dėl to pareiÅ¡kėjas patyrė moralinę žalÄ .2.7.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad tokiomis kalinimo sÄ lygomis patiriama kančia, tai patvirtina EŽTT praktika, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, taip pat nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K neužtikrino, jog kalinimo sÄ lygos nepažeistų pareiÅ¡kėjo orumo ir neigimai nepaveiktų jo sveikatos, todėl pareiÅ¡kėjas patyrė moralinę žalÄ .2.8. PareiÅ¡kėjas, pagrįsdamas skundÄ , remiasi, be kita ko, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija), jos 3 straipsniu, Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija Å¡alis narėms Nr. 2006(2) „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ (toliau – ir Europos kalėjimų taisyklės), be kita ko, Å¡ių taisyklių 18.3, 18.4, 19.3 punktais, ataskaita CPT/Inf (92)3, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsniu, įstatymu Nr. XII-630, kuriame ratifikuotas Konvencijos prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ar baudimÄ fakultatyvus protokolas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK), be kita ko, 6.250, 6.271 straipsniais, EŽTT praktika (bylomis Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ , Kasperavičius prieÅ¡ LietuvÄ , Canali prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , Elefteriadis prieÅ¡ RumunijÄ , Yefimenko prieÅ¡ RusijÄ , Lind prieÅ¡ RusijÄ , Ganea prieÅ¡ MoldovÄ , Testa prieÅ¡ KroatijÄ , Mandic ir Jovic prieÅ¡ SlovėnijÄ ), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) praktika (byla Nr. 3K-3-371/2003), LVAT praktika (administracinėmis bylomis Nr. A143-1966/2008, Nr. A438-121/2009, Nr. A502-734/2009, Nr. A438-121/2009, Nr. A525-1181/2010, Nr. A502-1774/2010, Nr. A502-913/2011, Nr. A525-1247/2012, 2012 m. vasario 6 d. procesiniu sprendimu pagal pareiÅ¡kėjo B.

P. skundÄ dėl netinkamų sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K), nurodo, kad Lietuvos valstybei turi bÅ«ti taikomos pakankamo atgrasomojo poveikio principas, todėl ir praÅ¡oma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma yra 8 000 Eur. II Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodo, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas yra nepagrįstas, praÅ¡o skundo netenkinti, taip pat priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 4,56 Eur iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimÄ , savo pozicijÄ grindžia iÅ¡ esmės tokiais argumentais(b. l. 8–15).1.

Nuo 2010 balandžio 11 d. įsigaliojo HN 76:2010, kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 (toliau – ir įsakymas Nr. 124) buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto.2. Iš pareiškėjo asmens įskaitos kortelės kopijų matyti pareiškėjo judėjimas, laikymo Lukiškių TI-K laikotarpiai bei kameros, kuriose jis buvo laikomas.

Pažymėtina, kad 2015 m. vasario 6 d., 2015 m. vasario 12 d., 2015 m. vasario 25 d., 2015 m. vasario 27 d., 2015 m. kovo 5 d., 2015 m. kovo 9 d., 2015 m. kovo 26 d. – 2015 m. kovo 28 d., 2015 m. balandžio 3 d., 2015 m. balandžio 10 d., 2015 m. balandžio 14 d. – 2015 m. balandžio 16 d., 2015 m. balandžio 24 d. – 2015 m. gegužės 8 d., 2015 m. gegužės 14 d.. – 2015 m. liepos 7 d. asmeniui tenkantis kameros plotas visiškai atitiko nustatytus reikalavimus, be to, pareiškėjas 2015 m. balandžio 21 d.

– 2015 m. balandžio 23 d. (imtinai) buvo išvykęs į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (toliau – ir LAVL).

3. LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi, kiek įmanydama, mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.4. LukiÅ¡kių TI-K – specifinė įstaiga, atliekanti tardymo izoliatoriaus ir kalėjimo funkcijas. Vadovaujantis įsakymu Nr. V-124 ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakyme Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir PÄ® taisyklės), 11.1 punktu, maksimalus leistinas LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau Å¡is skaičius nuolat virÅ¡ijamas, gali siekti daugiau kaip 1 000. DidžiausiÄ dalį LukiÅ¡kių TI-K esančių asmenų sudaro suimtieji, taip pat laikomi asmenys, nuteisti laisvės atėmimu iki gyvos galvos, ir nuteistieji, palikti įstaigoje atlikti Å«kio darbus. Nuteistieji iki gyvos galvos užima kameras nuo 1 iki 75, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, jie laikomi po vienÄ (tik labai retais atvejais, jiems praÅ¡ant, jie gali bÅ«ti laikomi po 2).5.

LukiÅ¡kių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytas laikymo sÄ lygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) 8 straipsnis nustato asmenų pristatymÄ Ä¯ tardymo izoliatorių. Asmenys, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtÄ nutartį ar nuosprendį.

Pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį asmenys perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Taigi, LukiÅ¡kių TI-K administracija negali turėti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti į įstaigÄ neturi teisinio pagrindo.Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų ir Ä®statymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų.6.

Dėl nurodytų aplinkybių kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ . Esant tokiai situacijai, LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, Å¡varus patalynės komplektas, kitas teisės aktuose nustatytas inventorius.7.

LukiÅ¡kių TI-K administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Reikalingas inventorius (Å¡luota, samtis, Å¡iukÅ¡liadėžė, kibiras, taip pat kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui) visÄ laikÄ iÅ¡duodami į kameras. Už administracijos reikalavimų nevykdymÄ skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iÅ¡ Å«kio brigados paskirtas nuteistasis, jas plauna bei dezinfekuoja su iÅ¡duotais valikliais.

Siekdamas palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K nuo 2015 m. sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, pagal kuriÄ Å¡i įmonė nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.

8. Dėl kamerų remontoKamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Pažymėtina, kad suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , gadina elektros instaliacijÄ , daužo apÅ¡vietimo lemputes, laužo langus, daužo stiklus, klozetus, griauna atitvarines sieneles, skiriančias klozetÄ nuo miegamųjų vietų ir pan.

Todėl visiÅ¡kai suremontuotose LukiÅ¡kių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotinÄ remontÄ .9. Dėl kamerų įrengimo, valgymo prie stalo Tardymo izoliatorių kamerų įrengimas įtvirtintas Departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakyme Nr. V-176 patvirtintose Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – ir TI taisyklės), pagal kurių 14.6 punktÄ kameroje turi bÅ«ti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai).

Visose Lukiškių TI-K kamerose įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti. Atsižvelgiant į miegamųjų vietų skaičių kamerose, įrengtos atitinkamo dydžio lentynos, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui ir higienos reikmenims sudėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.Stalai kamerose pagaminti, vadovaujantis protingumo principais: nedidelėje kameroje negali būti įrengtas didelis stalas.

Standartinėse kamerose įrengti stalai su 2 pasukamomis kėdutėmis. Daugelis laikomų asmenų medinę spintelę naudoja kaip stalÄ . Taigi, kameroje, kurios plotas yra apie 8 m2 ir kurioje apgyvendinti 4 asmenys, visi kalinamieji gali valgyti tuo pačiu metu atsisėdę: 2 – prie stalo, 2 – ant lovų prie spintelės.10. Dėl sanitarinio mazgo ir Å¡alto vandens tiekimoPagal HN 76:2010 21 punktÄ pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas, jame turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema.

Tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m. Ä®statymuose nereglamentuota, kad gyvenamosiose kamerose esančiuose tualetuose turėtų bÅ«ti įrengtos durelės. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančius teisės aktus (HN 76:2010).11. Dėl ventiliacijos, vėdinimoPagal HN 76:2010 24 punktÄ gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus, tai atitinka higienos normų reikalavimus.

Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.12. Dėl pasivaikščiojimoPagal Ä®statymo 29 straipsnį suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip 1 valandÄ pasivaikščioti gryname ore, pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji, kurie turi bÅ«ti apsirengę pagal metų laikÄ ir oro temperatÅ«rÄ ; suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu, specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje, laikantis Ä®statymo 10 straipsnio reikalavimų; pasivaikščiojimo gali nebÅ«ti arba jo trukmė gali bÅ«ti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sÄ lygų, jeigu su tuo sutinka suimtasis.

Pažymėtina, kad pasivaikščiojimas gali bÅ«ti nutrauktas, jeigu suimtasis pažeidžia Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse nustatytÄ pasivaikščiojimų tvarkÄ . Be to, pasivaikščiojimas gryname ore yra suimtųjų teisė, bet ne pareiga.13. Dėl pareigÅ«nų elgesio13.1. Pagal Departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakyme Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos (toliau – ir Instrukcija), 6 punktÄ laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiÅ«ra – tai visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigÅ«nų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę.

Vadovaudamasis teisės aktais. reglamentuojančiais LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų pareigų atlikimÄ , priežiÅ«ros posto pareigÅ«nas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdamas užtikrinti laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendindamas nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardydamas konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių kilimÄ Ä¯staigoje.13.2. Pagal TI taisyklių 14.2 punktÄ kamerose turi bÅ«ti iÅ¡orinės ir vidinės metalinės durys, duryse gali bÅ«ti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti; langelio durys turi atsidaryti tik į koridoriaus pusę ir gali bÅ«ti rakinamos.

Vidinėse ir iÅ¡orinėse duryse įtaisomi mechaniniai arba elektromechaniniai užraktai, kad jų negalėtų atsklęsti kameroje laikomi asmenys. Vidinių durų konstrukcija turi bÅ«ti iÅ¡ skersinių metalo juostų ir įstatomų į jas strypų. IÅ¡orinės ir vidinės durys turi atsidaryti tik į koridoriaus pusę, iÅ¡orinėms durims įrengiamas atidarymo ribotuvas. IÅ¡orinių durų užraktas gali bÅ«ti montuojamas į sienÄ . Pažymėtina, kad TI taisyklėse neįvirtinta, jog kamerose butų įrengti jose esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių.

Kita vertus, tokių atitvėrimų įrengimas negali bÅ«ti įtvirtintas, kitaip priežiÅ«ros posto pareigÅ«nai negalėtų užtikrinti laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių kilimÄ Ä¯staigoje.13.3. LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaudamiesi Departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d.

įsakyme Nr. 4/07-79 patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigÅ«nų etikos taisyklių reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais, stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.14. PareiÅ¡kėjas skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus, nėra konkretumo. Pažymėtina, kad bÅ«tina įrodyti, jog tam tikri pareiÅ¡kėjo skunde minimi LukiÅ¡kių TI-K trÅ«kumai tiesiogiai darė įtakÄ pareiÅ¡kėjui ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes.

Tam tikras suimtųjų / nuteistųjų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kuris lėmė pareiÅ¡kėjo patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ . PareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybės (visų sÄ Å¾iningų mokesčių mokėtojų) sÄ skaita.15.

Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Å ios žalos atlyginimÄ Ä¯statymas sieja su žalos atsiradimu dėl neteisėtų vieÅ¡ojo administravimo subjektų veiksmų / neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, t. y. žala atlygintina tais atvejais, kai minėti subjektai neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko įstatymuose draudžiamus atlikti veiksmus, arba pažeidė bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 straipsnis).

CK 6.271 straipsnyje nustatyta deliktinė atsakomybė, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų; pagal Å¡io straipsnio 4 dalį valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos / jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė – viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rūšių, jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246–6.249 straipsniuose.

Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė / neveikė, bet bÅ«tina nustatyti ir tai, ar toks veikimas / neveikimas tiesiogiai lėmė pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Civilinė atsakomybė gali bÅ«ti taikoma tik tuo atveju, jeigu nustatytas žalos padarymo faktas.

Žala yra vienas iÅ¡ civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius, civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos.16. Dėl iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimoAtsakovės atstovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis ir LVAT praktika dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo, nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K realiai patyrė bylos dokumentinės medžiagos rengimo iÅ¡laidas, kurios priteistinos iÅ¡ pareiÅ¡kėjo.

Teismo nutartyje LukiÅ¡kių TI-K buvo įpareigotas pateikti teismui su ginču susijusiÄ medžiagÄ , Å¡iÄ medžiagÄ , kuriÄ LukiÅ¡kių TI-K turėjo parengti, vykdydamas minėtÄ teismo nutartį, sudaro 76 A4 formato lapai. Vadovaujantis Dokumentų parengimo iÅ¡laidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarime Nr. 1039, 6 ir 7 punktais bei Lietuvos statistikos departamento 2012 m. gruodžio 12 d. informaciniu praneÅ¡imu Nr. 29, vieno raÅ¡ytinio, grafinio A4 formato lapo kopijos parengimas sudaro 0,06 Eur.

Taigi, Lukiškių TI-K realiai patirtų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, materialinė išraiška yra 4,56 Eur (76 x 0,06 Eur). III Teismo posėdyje pareiškėjas K. P. rėmėsi skundu ir prašė jį tenkinti. Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,k o n s t a t u o j a : I Šioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:1.

PareiÅ¡kėjas K. P. LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas Å¡iose kamerose (žr. atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 8–15), asmens įskaitos kortelės kopijas (b. l. 16–17)): – pareiÅ¡kėjas į LukiÅ¡kių TI-K atvyko 2015 m. vasario 6 d. ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 122 (plotas – 7,28 m2), kameroje buvo 1 asmuo; vėliau perkeltas į kamerÄ Nr. 270 (plotas – 7,79 m2), kameroje buvo 2 asmenys;– 2015 m. vasario 7 d. – 2015 m. vasario 11 d. kameroje Nr. 270 buvo 3 asmenys;– 2015 m. vasario 12 d. kameroje Nr. 270 buvo 2 asmenys;– 2015 m. vasario 13 d.

– 2015 m. vasario 17 d. kameroje Nr. 270 buvo 3 asmenys;– 2015 m. vasario 18 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 266 (plotas – 7,74 m2), kameroje buvo 3 asmenys;– 2015 m. vasario 19 d. – 2015 m. vasario 24 d. kameroje Nr. 266 buvo 3 asmenys;– 2015 m. vasario 25 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 311 (plotas – 7,75 m2), kameroje buvo 2 asmenys;– 2015 m. vasario 26 d. kameroje Nr. 311 buvo 3 asmenys;– 2015 m. vasario 27 d. kameroje Nr. 311 buvo 2 asmenys;– 2015 m. vasario 28 d. – 2015 m. kovo 4 d. kameroje Nr. 311 buvo 3 asmenys;– 2015 m. kovo 5 d. kameroje Nr. 311 buvo 2 asmenys;– 2015 m. kovo 6 d.

– 2015 m. kovo 8 d. kameroje Nr. 311 buvo 3 asmenys;– 2015 m. kovo 9 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 278 (plotas – 7,92 m2), kameroje buvo 1 asmuo;– 2015 m. kovo 10 d. – 2015 m. kovo 12 d. kameroje Nr. 278 buvo 3 asmenys;– 2015 m. kovo 13 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 270 (plotas – 7,79 m2), kameroje buvo 3 asmenys;– 2015 m. kovo 14 d. – 2015 m. kovo 25 d. kameroje Nr. 270 buvo 3 asmenys;– 2015 m. kovo 26 d. – 2015 m. kovo 28 d. kameroje Nr. 270 buvo 2 asmenys;– 2015 m. kovo 29 d. – 2015 m. balandžio 2 d. kameroje Nr. 270 buvo 3 asmenys;– 2015 m. balandžio 3 d. kameroje Nr. 270 buvo 2 asmenys;– 2015 m. balandžio 4 d.

– 2015 m. balandžio 9 d. kameroje Nr. 270 buvo 3 asmenys;– 2015 m. balandžio 10 d. kameroje Nr. 270 buvo 2 asmenys;– 2015 m. balandžio 11 d. – 2015 m. balandžio 12 d. kameroje Nr. 270 buvo 3 asmenys;– 2015 m. balandžio 13 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 278 (plotas – 7,92 m2), kameroje buvo 3 asmenys;– 2015 m. balandžio 14 d. – 2015 m. balandžio 16 d. kameroje Nr. 278 buvo 3 asmenys;– 2015 m. balandžio 17 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 270 (plotas – 7,79 m2), kameroje buvo 3 asmenys;– 2015 m. balandžio 18 d.

– 2015 m. balandžio 20 d. kameroje Nr. 270 buvo 3 asmenys;– 2015 m. balandžio 21 d. iÅ¡vyko į LAVL;– 2015 m. balandžio 24 d. atvyko iÅ¡ LAVL ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 109 (plotas – 7,31 m2), kameroje buvo 1 asmuo;– 2015 m. balandžio 25 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 283 (plotas – 7,69 m2), kameroje buvo 2 asmenys;– 2015 m. balandžio 26 d. – 2015 m. balandžio 29 d. kameroje Nr. 283 buvo 2 asmenys;– 2015 m. balandžio 30 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 316 (plotas – 7,18 m2), kameroje buvo 1 asmuo;– 2015 m. gegužės 1 d.

– 2015 m. gegužės 4 d. kameroje Nr. 316 buvo 2 asmenys;– 2015 m. gegužės 5 d. – 2015 m. gegužės 7 d. kameroje Nr. 316 buvo 1 asmuo;– 2015 m. gegužės 8 d. kameroje Nr. 316 buvo 2 asmenys;– 2015 m. gegužės 9 d. – 2015 m. gegužės 13 d. kameroje Nr. 316 buvo 3 asmenys;– 2015 m. gegužės 14 d. – 2015 m. gegužės 15 d. kameroje Nr. 316 buvo 2 asmenys;– 2015 m. gegužės 16 d. kameroje Nr. 316 buvo 1 asmuo;– 2015 m. gegužės 17 d. – 2015 m. gegužės 19 d. kameroje Nr. 316 buvo 2 asmenys;– 2015 m. gegužės 20 d. kameroje Nr. 316 buvo 1 asmuo;– 2015 m. gegužės 21 d.

– 2015 m. gegužės 26 d. kameroje Nr. 316 buvo 2 asmenys;– 2015 m. gegužės 27 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 404 (plotas – 28,76 m2), kameroje buvo 1 asmuo;– 2015 m. gegužės 28 d. – 2015 m. birželio 1 d. kameroje Nr. 404 buvo 3 asmenys;– 2015 m. birželio 2 d. kameroje Nr. 404 buvo 4 asmenys;– 2015 m. birželio 3 d. kameroje Nr. 404 buvo 5 asmenys;– 2015 m. birželio 4 d. kameroje Nr. 404 buvo 4 asmenys;– 2015 m. birželio 5 d. kameroje Nr. 404 buvo 5 asmenys;– 2015 m. birželio 6 d.

– 2015 m. birželio 11 d. kameroje Nr. 404 buvo 4 asmenys;– 2015 m. birželio 12 d. kameroje Nr. 404 buvo 5 asmenys;– 2015 m. birželio 13 d. – 2015 m. birželio 17 d. kameroje Nr. 404 buvo 6 asmenys;– 2015 m. birželio 18 d. – 2015 m. liepos 7 d. kameroje Nr. 404 buvo 4 asmenys;– 2015 m. liepos 8 d. iÅ¡vyko į PravieniÅ¡kių pataisos namus-atvirÄ jÄ kolonijÄ .2. Remiantis pareiÅ¡kėjo asmens įskaitos kortelės kopijomis, 2015 m. vasario 6 d., 2015 m. vasario 12 d., 2015 m. vasario 25 d., 2015 m. vasario 27 d., 2015 m. kovo 5 d., 2015 m. kovo 9 d., 2015 m. kovo 26 d.

– 2015 m. kovo 28 d., 2015 m. balandžio 3 d., 2015 m. balandžio 10 d., 2015 m. balandžio 14 d. – 2015 m. balandžio 16 d., 2015 m. balandžio 24 d. – 2015 m. balandžio 30 d., 2015 m. gegužės 5 d. – 2015 m. gegužės 7 d., 2015 m. gegužės 16 d., 2015 m. gegužės 20 d., 2015 m. gegužės 27 d. – 2015 m. liepos 7 d. vienam asmeniui tenkantis kameros plotas visiškai atitiko nustatytus reikalavimus, be to, pareiškėjas 2015 m. balandžio 21 d. – 2015 m. balandžio 23 d. (imtinai) buvo išvykęs į LAVL.3.

Vilniaus visuomenės sveikatos centras, vadovaudamasis HN 76:2010 atlikęs tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, patikrinimo aktuose, be kita ko, nurodė:3.1. 2015 m. sausio 16 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-65, atlikus periodinę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nurodyta: dėl profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo (dezinsekcijos, deratizacijos, dezinfekcijos) darbų LukiÅ¡kių TI-K sudaręs sutartį su įmone, turinčia visuomenės sveikatos priežiÅ«ros veiklos licencijÄ verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo veikla, profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo darbai registruojami, Å¡ie darbai vykdomi iki 3 kartų per savaitę; graužikų ir buitinių parazitų buvimo vizualiai nenustatyta;

LukiÅ¡kių TI-K sudarytos sÄ lygos laikomiems asmenims pabÅ«ti gryname ore, pasivaikščiojimo kiemeliai patikrinimo metu buvo tvarkingi; gyvenamosios patalpos vėdinamos natÅ«raliai per atidaromus langus; minkÅ¡tasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) dezinfekuojamas dezinfekavimo kamerose, pildomas dezinfekavimo žurnalas; kiekviename LukiÅ¡kių TI-K korpuse įrengtos patalpos Å¡varaus minkÅ¡tojo inventoriaus laikymui, minkÅ¡tasis inventorius laikomas tam skirtose lentynose; minkÅ¡tasis inventorius buvo tvarkingas, iÅ¡ audinių, tinkamų dezinfekuoti dezinfekavimo kamerose; lovos skalbiniai, rankÅ¡luosčiai, laikomų asmenų asmeniniai drabužiai skalbiami LukiÅ¡kių TI-K teritorijoje veikiančioje skalbykloje, dėl skalbinių skalbimo sudaryta 2014 m. sausio 30 d. sutartis su PravieniÅ¡kių valstybės įmone prie pataisos namų;

Å¡vari patalynė ir rankÅ¡luosčiai laikomi lentynose iÅ¡dezinfekuoto minkÅ¡tojo inventoriaus ir Å¡varių skalbinių laikymui skirtose patalpose; patalynė ir rankÅ¡luosčiai skalbiami kartÄ per savaitę; patalpų paprastojo remonto darbai atliekami pagal poreikį ir turimas lėšas, patikrinimo metu buvo baigiami remonto darbai III korpuso penkiose kamerose ir duÅ¡o patalpoje; patikrinimo metu dalyvavusių asmenų teigimu, I korpuse buvo naujai suremontuotos 25 kameros; sportui skirtose patalpose sporto įranga buvo techniÅ¡kai tvarkinga, prie sportui skirtų patalpų neįrengti duÅ¡as ir tualetas, tačiau patikrinimo metu dalyvavusių asmenų teigimu, sportui skirtose patalpose besilankantiems asmenims sudarytos galimybės kaskart pasportavus nusiprausti duÅ¡e; buitinės atliekos surenkamos gyvenamosiose patalpose į talpas, skirtas jų surinkimui, ir kartÄ per dienÄ yra iÅ¡neÅ¡amos;

Å¡varos ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose rÅ«pinasi jose esantys asmenys, iÅ¡skyrus dalį I korpuso gyvenamųjų patalpų, kurias tvarko tam paskirti asmenys; valymo inventorius ir priemonės iÅ¡duodamos; duÅ¡ai patikrinimo metu buvo tvarkingi, grindys ir sienos padengtos lygia, drėgmei atsparia danga, duÅ¡uose buvo patiesti guminiai grindų kilimėliai; nusiprausti po Å¡iltu duÅ¡u galima ne rečiau kaip kartÄ per savaitę (b. l. 24–26).3.2. 2015 m. birželio 1 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-1348, atlikus operatyviÄ jÄ valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nurodyta: kameroje Nr. 283 pelėsio požymių vizualiai nenustatyta, vėdinimas užtikrinamas per atidaromÄ langÄ ; kameroje Nr. 283 buvo nusilupusių, atÅ¡okusių lubų dažų, tai neatitiko HN 76:2010 28 punkto reikalavimų, todėl duotas nurodymas paÅ¡alinti šį trÅ«kumÄ (b. l. 45–56). 2015 m. liepos 15 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-1734, be kita ko, nustatyta, kad kameroje Nr. 283 sienų ir lubų pavirÅ¡iai nelygÅ«s, yra nutrupėjusių sienų ir lubų dažų, sienų ir lubų pavirÅ¡iai netinkami lengvam valymui ar dezinfekcijai, todėl duotas nurodymas paÅ¡alinti Å¡iuos trÅ«kumus (b. l. 57–58).3.3. 2015 m. birželio 15 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-1513, atlikus operatyviÄ jÄ valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nurodyta: kameroje Nr. 316 lubų ir sienos dalyje ties langu patikrinimo metu buvo pilkų dėmių, vizualiai nustatyti pelėsio požymiai, tai neatitiko HN 76:2010 56 punkto reikalavimų, todėl duotas nurodymas paÅ¡alinti Å¡iuos trÅ«kumus; kameroje Nr. 316 lubų ir sienos dalyje ties langu (kur vizualiai nustatyti pelėsio požymiai) buvo atsilupusių sienos ir lubų dažų, Å¡ie pavirÅ¡iai netinkami lengvam valymui, tai neatitiko HN 76:2010 28 punkto reikalavimų, todėl duotas nurodymas paÅ¡alinti Å¡iuos trÅ«kumus (b. l. 61–65).

Kameroje Nr. 316 pelėsio požymiai ant sienų ir lubų vizualiai nustatyti ir 2015 m. liepos 10 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-1707 (b. l. 66–75).4. LukiÅ¡kių TI-K, atsakydamas į pareiÅ¡kėjo 2015 m. rugsėjo 28 d. praÅ¡ymÄ , 2015 m. spalio 13 d. raÅ¡te Nr. 96-2726 „Dėl informacijos pateikimo apie laikymÄ LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime“, be kita ko, nurodė (b. l. 4):4.1. PareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K laikytas nuo 2015 m. vasario 6 d. iki 2015 m. liepos 8 d. Å¡iame raÅ¡te nurodytose kamerose (nurodant datas ir kamerų plotus), jose laikoma ne daugiau asmenų, negu jose įrengta miegamųjų vietų.4.2.

LukiÅ¡kių TI-K kamerų įrengimas atitinka TI taisyklių, PÄ® taisyklių bei HN 76:2010 reikalavimus. Pagal HN 76:2010 62 punktÄ laisvės atėmimo vietų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį, atsižvelgiant į valstybės finansavimÄ . Visi remonto darbai vykdomi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu. LukiÅ¡kių TI-K kamerose, kuriose laikytas pareiÅ¡kėjas, remontai buvo atliekami: 2011 m. – kameroje Nr. 404, 2013 m. – kamerose Nr. 109, Nr. 122, 2015 m. – kameroje Nr. 266; kitose gyvenamosiose kamerose, kuriose laikytas pareiÅ¡kėjas, remontas nebuvo atliktas.4.3.

LukiÅ¡kių TI-K I, II ir III gyvenamųjų korpusų, kur apgyvendinti visi įstaigoje laikomi suimtieji ir nuteistieji, statinių konstrukcijose asbesto nėra.5. LukiÅ¡kių TI-K (užsakovas) ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (vykdytoja) 2015 m. sausio 2 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 575/18, pagal kuriÄ vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: savo lėšomis ir darbo jėga atlikti Å¡ioje sutartyje nustatytų užsakovo patalpų priežiÅ«rÄ , iÅ¡aiÅ¡kinant buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimÄ ir atlikti jų naikinimÄ ; lankyti objektÄ 4 kartus per mėnesį ir atlikti tyrimus, nustatant kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo kelius ir nustatyti kenkėjų kontrolės priemones; lankyti objektÄ 4 kartus per mėnesį ir užsakovo nurodytose patalpose profilaktiÅ¡kai stebėti užkrėstumÄ kenkėjais, savo medžiagomis ir darbo jėga užtikrinti kenkėjų naikinimÄ ; užsakovui praneÅ¡us apie pastebėtus kenkėjus, atlikti intensyvius naikinimo darbus ne ilgiau kaip per 3 darbo dienas (b. l. 87–89).

II 1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiÅ¡kėjas K. P. praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .Å ioje byloje kyla ginčas, ar pareiÅ¡kėjas K. P. LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas tinkamomis sÄ lygomis. Pasak pareiÅ¡kėjo, jam laisvė buvo apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus, nes jis buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimus, antisanitarinėmis, nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis.

Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ minimalūs vienam kaliniui tenkantys kameros plotai nėra numatyti, o Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakyme Nr. V-124 (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.) nustatyta, jog vienam asmeniui, laikomam Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Taigi, 3,6 kv. m. plotas turi būti vertinimo kriterijumi šioje administracinėje byloje, nes K. P. keliamas ginčas apima laikotarpį nuo 2015 m. vasario mėn. (b. l. 1-3).2. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir gali būti tenkintinas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Å ios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebÅ«tina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusiÄ Å¾alÄ atlygina visiÅ¡kai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iÅ¡ minėtų bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-2233/2011 konstatavo:„Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios bÅ«senos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudÄ , neįmanoma sugrÄ Å¾inti – tokiÄ bÅ«senÄ kai kada (geriausiu atveju) galima tik iÅ¡ naujo sukurti, panaudojant inter alia materialiÄ (pirmiausia piniginę) kompensacijÄ už tÄ moralinę žalÄ (tai nereiÅ¡kia, kad kai kada iÅ¡ties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtÄ moralinę žalÄ ).

Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalÄ , kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi bÅ«ti skiriama vadovaujantis visiÅ¡ko (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais bÅ«dingi svarbÅ«s ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iÅ¡ esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kuriÄ yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos.

Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalÄ paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iÅ¡ naujo sukurti tai, ko negalima sugrÄ Å¾inti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimÄ ). IÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiÅ¡kėjas turėtų likti indiferentiÅ¡kas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigÅ«nų veiksmai, po to, kai Å¡i žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu.

Kitaip tariant, pareiÅ¡kėjo, kuris patiria neturtinę žalÄ , statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiÅ¡ko (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais bÅ«dingi svarbÅ«s ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai.

Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali bÅ«ti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A14-653/07; 2008 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma.

Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali bÅ«ti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Ä®rodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.

Tokiais atvejais bylÄ nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTÄ® 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrÄ ja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstu visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos iÅ¡tyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis.

Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamÄ poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu (žr., pvz., 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).“3. PareiÅ¡kėjas K.

P. LukiÅ¡kių TI-K buvo nuo 2015 m. vasario 6 d. iki 2015 m. liepos 7 d. (imtinai) (žr. LukiÅ¡kių TI-K atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 8-15); asmens įskaitos kortelę (b. l. 16-17)). Apibendrinant kamerų plotų bei tose kamerose laikomų asmenų skaičiaus duomenis, kai tose kamerose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas K. P. (žr. Å¡io sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1, 2 punktus), darytina iÅ¡vada, jog tuo laikotarpiu kamerose trÅ«ko ploto laikomiems asmenims iÅ¡ viso 81 parÄ . Atkreiptinas dėmesys, jog 2015 m. vasario 6 d., 2015 m. vasario 12 d., 2015 m. vasario 25 d., 2015 m. vasario 27 d., 2015 m. kovo 5 d., 2015 m. kovo 9 d., 2015 m. kovo 26 d.

– 2015 m. kovo 28 d., 2015 m. balandžio 3 d., 2015 m. balandžio 10 d., 2015 m. balandžio 14 d. – 2015 m. balandžio 16 d., 2015 m. balandžio 24 d. – 2015 m. balandžio 30 d., 2015 m. gegužės 5 d. – 2015 m. gegužės 7 d., 2015 m. gegužės 16 d., 2015 m. gegužės 20 d., 2015 m. gegužės 27 d. – 2015 m. liepos 7 d. vienam asmeniui tenkantis kameros plotas visiškai atitiko nustatytus reikalavimus, be to, pareiškėjas 2015 m. balandžio 21 d. – 2015 m. balandžio 23 d. (imtinai) buvo išvykęs į LAVL (žr.

LukiÅ¡kių TI-K atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 8–15), asmens įskaitos kortelių kopijas (b. l. 16-17)). Pabrėžtina, kad LukiÅ¡kių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, todėl neteisėtumo faktas yra pakankamai įrodytas (žr. analogiÅ¡kÄ pozicijÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011), o jo motyvai, kad jis nėra kaltas dėl Å¡io pažeidimo nėra reikÅ¡mingi: pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas Å¡ios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebÅ«tina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusiÄ Å¾alÄ atlygina visiÅ¡kai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.4.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas.

Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444- 619/2008 ir kt.). Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinė byla Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-913/2011 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiÅ¡kėjo kalinimo LukiÅ¡kių TI-K kamerų patalpose sÄ lygomis, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai, jog kalinimas tokiomis sÄ lygomis padarė jam įvairių nepatogumų, yra įrodytas.Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi bÅ«ti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, tame tarpe ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo principai. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali bÅ«ti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ ). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ ). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).Šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad neturtinė žala turi būti atlyginama pinigais (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011). Kartu pabrėžtina, kad neturtinės žalos prigimtis lemia, jog nėra galimybės Å¡iÄ Å¾alÄ tiksliai apibrėžti, jÄ apčiuopti, grÄ Å¾inti nukentėjusį asmenį į buvusiÄ padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentÄ . Dėl to įstatyme nustatyti tik kriterijai, į kuriuos privalo atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį kiekvienu konkrečiu atveju.

Kartu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiÅ¡kai atlyginti materialiai nereiÅ¡kia, kad gali bÅ«ti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus dydžio kompensacijos, o teismui jÄ priteisus, gali bÅ«ti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Atsižvelgiant į tai, piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principais (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1452/2010).Teismas pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali bÅ«ti vertinamas tik kaip mažareikÅ¡mis ar smulkmeniÅ¡kas pažeidimas.

Kartu atkreiptinas dėmesys, kad LukiÅ¡kių TI-K stengiamasi palaikyti tvarkÄ : LukiÅ¡kių TI-K (užsakovas) ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (vykdytoja) 2015 m. sausio 2 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 575/18, pagal kuriÄ vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: savo lėšomis ir darbo jėga atlikti Å¡ioje sutartyje nustatytų užsakovo patalpų priežiÅ«rÄ , iÅ¡aiÅ¡kinant buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimÄ ir atlikti jų naikinimÄ ; lankyti objektÄ 4 kartus per mėnesį ir atlikti tyrimus, nustatant kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo kelius ir nustatyti kenkėjų kontrolės priemones; lankyti objektÄ 4 kartus per mėnesį ir užsakovo nurodytose patalpose profilaktiÅ¡kai stebėti užkrėstumÄ kenkėjais, savo medžiagomis ir darbo jėga užtikrinti kenkėjų naikinimÄ ; užsakovui praneÅ¡us apie pastebėtus kenkėjus, atlikti intensyvius naikinimo darbus ne ilgiau kaip per 3 darbo dienas (b. l. 87–89).Be to, teismas, kompleksiÅ¡kai įvertina Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus, kuriuose nurodyta, jog:A) 2015 m. sausio 16 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-65, atlikus periodinę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nurodyta: dėl profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo (dezinsekcijos, deratizacijos, dezinfekcijos) darbų LukiÅ¡kių TI-K sudaręs sutartį su įmone, turinčia visuomenės sveikatos priežiÅ«ros veiklos licencijÄ verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo veikla, profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo darbai registruojami, Å¡ie darbai vykdomi iki 3 kartų per savaitę; graužikų ir buitinių parazitų buvimo vizualiai nenustatyta;

LukiÅ¡kių TI-K sudarytos sÄ lygos laikomiems asmenims pabÅ«ti gryname ore, pasivaikščiojimo kiemeliai patikrinimo metu buvo tvarkingi; gyvenamosios patalpos vėdinamos natÅ«raliai per atidaromus langus; minkÅ¡tasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) dezinfekuojamas dezinfekavimo kamerose, pildomas dezinfekavimo žurnalas; kiekviename LukiÅ¡kių TI-K korpuse įrengtos patalpos Å¡varaus minkÅ¡tojo inventoriaus laikymui, minkÅ¡tasis inventorius laikomas tam skirtose lentynose; minkÅ¡tasis inventorius buvo tvarkingas, iÅ¡ audinių, tinkamų dezinfekuoti dezinfekavimo kamerose; lovos skalbiniai, rankÅ¡luosčiai, laikomų asmenų asmeniniai drabužiai skalbiami LukiÅ¡kių TI-K teritorijoje veikiančioje skalbykloje, dėl skalbinių skalbimo sudaryta 2014 m. sausio 30 d. sutartis su PravieniÅ¡kių valstybės įmone prie pataisos namų;

Å¡vari patalynė ir rankÅ¡luosčiai laikomi lentynose iÅ¡dezinfekuoto minkÅ¡tojo inventoriaus ir Å¡varių skalbinių laikymui skirtose patalpose; patalynė ir rankÅ¡luosčiai skalbiami kartÄ per savaitę; patalpų paprastojo remonto darbai atliekami pagal poreikį ir turimas lėšas, patikrinimo metu buvo baigiami remonto darbai III korpuso penkiose kamerose ir duÅ¡o patalpoje; patikrinimo metu dalyvavusių asmenų teigimu, I korpuse buvo naujai suremontuotos 25 kameros; sportui skirtose patalpose sporto įranga buvo techniÅ¡kai tvarkinga, prie sportui skirtų patalpų neįrengti duÅ¡as ir tualetas, tačiau patikrinimo metu dalyvavusių asmenų teigimu, sportui skirtose patalpose besilankantiems asmenims sudarytos galimybės kaskart pasportavus nusiprausti duÅ¡e; buitinės atliekos surenkamos gyvenamosiose patalpose į talpas, skirtas jų surinkimui, ir kartÄ per dienÄ yra iÅ¡neÅ¡amos;

Å¡varos ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose rÅ«pinasi jose esantys asmenys, iÅ¡skyrus dalį I korpuso gyvenamųjų patalpų, kurias tvarko tam paskirti asmenys; valymo inventorius ir priemonės iÅ¡duodamos; duÅ¡ai patikrinimo metu buvo tvarkingi, grindys ir sienos padengtos lygia, drėgmei atsparia danga, duÅ¡uose buvo patiesti guminiai grindų kilimėliai; nusiprausti po Å¡iltu duÅ¡u galima ne rečiau kaip kartÄ per savaitę (b. l. 24–26).B) 2015 m. birželio 1 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-1348, atlikus operatyviÄ jÄ valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nurodyta: kameroje Nr. 283 pelėsio požymių vizualiai nenustatyta, vėdinimas užtikrinamas per atidaromÄ langÄ ; kameroje Nr. 283 buvo nusilupusių, atÅ¡okusių lubų dažų, tai neatitiko HN 76:2010 28 punkto reikalavimų, todėl duotas nurodymas paÅ¡alinti šį trÅ«kumÄ (b. l. 45–56). 2015 m. liepos 15 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-1734, be kita ko, nustatyta, kad kameroje Nr. 283 sienų ir lubų pavirÅ¡iai nelygÅ«s, yra nutrupėjusių sienų ir lubų dažų, sienų ir lubų pavirÅ¡iai netinkami lengvam valymui ar dezinfekcijai, todėl duotas nurodymas paÅ¡alinti Å¡iuos trÅ«kumus (b. l. 57–58).C) 2015 m. birželio 15 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-1513, atlikus operatyviÄ jÄ valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nurodyta: kameroje Nr. 316 lubų ir sienos dalyje ties langu patikrinimo metu buvo pilkų dėmių, vizualiai nustatyti pelėsio požymiai, tai neatitiko HN 76:2010 56 punkto reikalavimų, todėl duotas nurodymas paÅ¡alinti Å¡iuos trÅ«kumus; kameroje Nr. 316 lubų ir sienos dalyje ties langu (kur vizualiai nustatyti pelėsio požymiai) buvo atsilupusių sienos ir lubų dažų, Å¡ie pavirÅ¡iai netinkami lengvam valymui, tai neatitiko HN 76:2010 28 punkto reikalavimų, todėl duotas nurodymas paÅ¡alinti Å¡iuos trÅ«kumus (b. l. 61–65).

Kameroje Nr. 316 pelėsio požymiai ant sienų ir lubų vizualiai nustatyti ir 2015 m. liepos 10 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-1707 (b. l. 66–75).Teismas, įvertinęs minėtus Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus, daro iÅ¡vadÄ , jog didžiausi trÅ«kumai buvo susiję bÅ«tent su ploto stygiumi, tačiau spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, įvertina ir mažesnius pažeidimus.Teismas, pakartodamas, kad pareiÅ¡kėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali bÅ«ti vertinamas tik kaip mažareikÅ¡mis ar smulkmeniÅ¡kas pažeidimas, atsižvelgdamas į pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmę (81 parÄ pareiÅ¡kėjas K.

P. LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas netinkamai), į tai, kad nenustatyta, jog pareiÅ¡kėjui padaryta žala sveikatai, į Lietuvoje pareiÅ¡kėjo buvimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu egzistavusias ekonomines darbo užmokesčio (minimali mėnesinė alga 2013 m. sausio 1 d. – 2014 m. rugsėjo 30 d. buvo 1000 Lt (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimÄ Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“), nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 1035 Lt, nuo 2015 m. sausio 1 d.

– 300 eurų (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimÄ Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“)) bei gyvenimo sÄ lygas, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 840 eurų, kuri priteistina iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K. Ypač pabrėžtina, kad teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-331-858/2016, kurioje už 169 netinkamo kalinimo dienų buvo priteista 1500 eurų.

Teismo vertinimu, didesnės negu 840 eurų neturtinės žalos priteisimas Å¡ioje administracinėje byloje bÅ«tų vertintinas kaip nepagrįstas pareiÅ¡kėjo uždarbiavimas.5. Atsakovė praÅ¡o atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau, tenkinus pareiÅ¡kėjo skundÄ , Å¡is praÅ¡ymas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo K. P. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 840 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt eurų) neturtinės žalos atlyginimo už jo netinkamÄ laikymÄ LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2015 m. vasario 6 d. iki 2015 m. liepos 7 d. (imtinai) (su pertraukomis netinkamai laikytas 81 parÄ ).LikusiÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                   Ernestas Spruogis