d2bec649-ec63-4873-b6e2-1028b339bbf8 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinės bylos Nr. e2-1909-866/2018 Teisminio proceso Nr.2-55-3-00752-2017-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugsėjo 11 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėja Asta Pikelienė, sekretoriaujant S. A. dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Disona“ atstovams: advokatei I. L., advokatei L. A., vadovui R. K., atsakovo UAB „Vilniaus parkai“ atstovui advokato padėjėjui P. G., trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės atstovui T.

M., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau tekste UAB) „Disona“ patikslintÄ ieÅ¡kinį dėl nuosavybės teisių į nekilnojamÄ jį turtÄ pripažinimo ir įregistravimo arba kompensacijos už Å¡io nekilnojamojo turto pagerinimÄ priteisimo, pareikÅ¡tÄ atsakovui UAB „Vilniaus parkai“, tretieji asmenys – UAB „Giransa“, Vilniaus miesto savivaldybė, n u s t a t ė :

1. ieÅ¡kovas UAB „Disona“ patikslintais ieÅ¡kinio reikalavimais praÅ¡o: 1.1. Pripažinti ir įregistruoti ieÅ¡kovui UAB „Disona“ nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini): 1) 170,79 kv. m. pastato – kavinės su pirtimi ir gyvenamaisiais kambariais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpas, bendras plotas 425,96 kv. m.;

2) pastatÄ -stoginę – lauko kavinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 555,40 kv. m.;

3) kitus inžinierinius statiniu – priegrindÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 53 kv. m.;

4) kitus inžinierinius statinius – pėsčiųjų takÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 506 kv. m.;

5) kitus inžinierinius statinius – kiemo aikÅ¡telę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 922 kv. m. 1.2. Netenkinus pirmojo reikalavimo pripažinti ir įregistruoti ieÅ¡kovui UAB „Disona“ nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Vilniaus parkai“ (arba toliau tekste atsakovas) 255 000 Eur kompensacijÄ už ieÅ¡kovo UAB „Disona“ investuotas lėšas už Å¡io turto sukÅ«rimÄ . 1.3. Priteisti 6 proc. dydžio procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. 1.4. Priteisti ieÅ¡kovo UAB „Disona“ patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovas savo reikalavimus atsakovui grindžia tarp ieÅ¡kovo, atsakovo ir UAB „Giransa“ 2000 m. balandžio 28 d. sudaryta Negyvenamųjų pastatų ir patalpų subnuomos su investicija į remontÄ triÅ¡ale sutartimi Nr. 00-04-28 (arba toliau tekste Subnuomos sutartis). Nurodo, kad pagal Subnuomos sutartį ieÅ¡kovui buvo subnuomojamos atsakovui priklausančios sudegusios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Vingio parko teritorijoje (kavinė „LakÅ¡tingala“). IeÅ¡kovas įsipareigojo savo lėšomis Å¡iÄ kavinę atstatyti ir įrengti (rekonstruoti), bei pradėjus eksploatacijÄ mokėti nuomos mokestį, kuris įskaitomas į rekonstrukcijos darbų lėšas (Subnuomos sutarties 1, 9 punktai), taip pat įgijo teisę į papildomai savo lėšomis padidinto patalpų ploto bei naujai sukurtų objektų nuosavybę (Subnuomos sutarties 5 punktas).

3. Subnuomos sutartis buvo sudaryta 1999 m. gruodžio 27 d. tarp atsakovo ir trečiojo asmens UAB „Giransa“ sudarytos Negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos su investicija į remontÄ sutarties Nr. 99-12-27 (toliau tekste Nuomos sutartis) ir 2000 m. balandžio 3 d. Nuomos sutarties papildymo pagrindu.

4. Procesiniuose dokumentuose ir žodinių posėdžių metu ieÅ¡kovas teigė, jog jis pilnai ir tinkamai įvykdė Subnuomos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, kavinės patalpos buvo rekonstruotos ieÅ¡kovo lėšomis pagal 1995 m. parengtÄ kavinės „LakÅ¡tingala“ rekonstrukcijos darbo projektÄ bei 2003 m. gegužės 13 d. patvirtintÄ papildomÄ projektÄ , ieÅ¡kovui investavus bendrÄ 1 663 274 Lt (481 717, 45 Eur) savo lėšų sumÄ . Å i suma buvo Å¡alių suderinta ir patvirtinta dokumentuose bei pripažinta atsakovo akcininko Vilniaus miesto savivaldybės, investicija apskaityta atsakovo finansinėje atskaitomybėje, kaip įsipareigojimas ieÅ¡kovui.

Rekonstruoti statiniai buvo pripažinti tinkamais naudoti ir atsakovo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Po rekonstrukcijos vien kavinės pastato plotas padidėjo 170,79 kv. m. iki 425,96 kv. m., buvo naujai pastatyta lauko kavinė ir sutvarkyta aplinka. Atliktos investicijos pagrindu ieÅ¡kovas įgijo nuomos teisę į patalpų 255, 17 kv. m. plotÄ iki 2098 metų, o į papildomai padidintÄ ir sukurtÄ patalpų/statinių plotÄ turi įgyti nuosavybės teisę. Tačiau atsakovas vengia perleisti nuosavybės teisę įforminant sandorį notarine forma, nors ginčo perleidimo ieÅ¡kovui procedÅ«ros buvo pradėtos, gautas atsakovo steigėjo Vilniaus miesto savivaldybės leidimas – Å¡iÄ aplinkybę, ieÅ¡kovo teigimu, patvirtina 2008-2010 metais datuoti bei į bylÄ pateikti raÅ¡tai ir protokolai.

5. Sutarties sÄ lyga, kad po rekonstrukcijos įgis nuosavybės teises į naujai sukurtus nekilnojamojo turto objektus (padidintÄ patalpų plotÄ ), buvo esminė ieÅ¡kovui apsisprendžiant sudaryti Subnuomos sutartį ir įsipareigoti investuoti didelės apimties pinigines lėšas į itin blogos bÅ«klės subnuomojamo nekilnojamojo turto objekto rekonstravimÄ /atstatymÄ . IeÅ¡kovas pabrėžia, jog iki 2011 metais kilusio ginčo, dėl vengimo perleisti nuosavybės teises į ieÅ¡kovui priklausančiÄ objektų dalį, jis padidintu rekonstruotų objektų plotu naudojosi kaip savo, dėl to pretenzijų jam niekas nereiÅ¡kė.

6. ReikalavimÄ pripažinti ir įregistruoti ieÅ¡kovui nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ ieÅ¡kovas laiko prioritetiniu, ir tik tuo atveju, jei šį reikalavimÄ teismas atmestų ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 255 000 Eur kompensacijÄ , o bÅ«tent investicijų dalį, skirtÄ patalpų/statinių padidinimui ar sukÅ«rimui, remiantis UAB „Capital vertinimas“ 2017 m. liepos 14 d. vertinimo iÅ¡plėstine pažyma. IeÅ¡kovas nurodo, kad egzistavusių patalpų pagerinimui buvo skirta 227 000 Eur investicijų. Å i dalis ir toliau yra įskaitytina į subnuomos mokestį ir jos ieÅ¡kovas priteisti nepraÅ¡o.

7. IeÅ¡kovo nuomone, atmetus ieÅ¡kinį pilna apimtimi, bÅ«tų sudaryta prielaida atsakovui nepagrįstai praturtėti ieÅ¡kovo sÄ skaita, kadangi pats nepatyręs jokių iÅ¡laidų jis įgijo 255 000 Eur padidėjusį nekilnojamÄ jį turtÄ (duomenys neskelbtini).

8. Atsakovas UAB „Vilniaus parkai“ su ieškiniu nesutiko ir prašo taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmesti visa apimtimi, priteisti atsakovo naudai iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

9. Savo pozicijÄ visų pirma grindžia tuo, kad ieÅ¡kovas praleido deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ ieÅ¡kiniu keliamiems reikalavimams dėl nuosavybės teisių į nekilnojamÄ jį turtÄ pripažinimo ir įregistravimo arba kompensacijos už Å¡io nekilnojamojo turto pagerinimÄ . Nekilnojamojo turto registro duomenimis ginčo statinių rekonstrukcija baigta ir statiniai įregistruoti atsakovo vardu 2004 metais. Nuo to laiko ieÅ¡kovas žinojo apie tariamai pažeistais savo teises, tačiau daugiau nei 13 metų jokių aktyvių veiksmų nesiėmė, nereikalavo nuosavybės teisių į statinius, nereikalavo tarimai padarytos investicijos kompensacijos, taigi praleido 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

10. Tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo sudarytas joks sandoris, jog ieškovui būtų perėjusios nuosavybės teisės į ginčo patalpas, tokio susitarimo nebuvo, tokios valios atsakovas neišreiškė, todėl tokie ieškovo reikalavimai turi būti atmesti kaip neteisėti ir nepagrįsti. Atlikta rekonstrukcija nėra pagrindas perleisti ginčo statinių UAB „Disona“, rekonstravus ginčo statinius nuosavybė į naujai pastatytus statinius bendru šalių sutarimu perėjo UAB „Vilniaus parkai“.

Nuosavybės teisių perleidimas ieÅ¡kovui pagal Subnuomos sutarties 5 p. niekada nebuvo suderintas su Vilniaus miesto savivaldybe, joks sprendimas nepriimtas, nebuvo sudaryta jokia nuosavybės teisių perleidimo sutartis bei suderintos tokio sandorio sÄ lygos. 2008-2010 metais vykusios derybos dėl ginčo patalpų perleidimo ieÅ¡kovui jokios prievolės nesukÅ«rė, galutinio susitarimo nepasiekta. Pažymi, kad asmenys, vykdantys prievolinius įsipareigojimus pagal sutartį, nuosavybės teisės į objekto be savininko valios neįgyja.

11. Pagal Subnuomos sutarties nuostatas atsakovas nebuvo įsipareigojęs perleisti ieškovui nuosavybės teise priklausančio turto, šalys buvo susitarusios, kad ieškovo investuotos lėšos bus įskaitomos į nuomos mokestį. Dėl to, UAB „Disona“ realiai neperveda UAB „Vilniaus parkai“ nuomos mokesčio, o šio mokesčio suma yra sumažinama UAB „Disona“ tariamai atlikta investicija.

12. Subnuomos sutarties 5 p. įraÅ¡yta norma iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja imperatyvioms teisės normoms ir yra niekinė, kadangi neatitinka reglamentuojančių nuosavybės teisės perleidimo sandorį normų. IeÅ¡kovas turi galimybę pretenduoti įsigyti turtÄ bendra tvarka su visais kitais privatizavimo programoje dalyvaujančiais asmenimis ir tik tokiu atveju, jeigu Vilniaus miesto savivaldybė priimtų sprendimÄ , įtraukti aptariamÄ turtÄ Ä¯ privatizavimo programÄ ir jį parduoti.

13. Atsakovo vienintelė akcininkė yra Vilniaus miesto savivaldybė, atsakovo akcijos priklauso savivaldybei kaip turtas, bÅ«tent ji priima sprendimus dėl UAB „Vilniaus parkai“ turto valdymo, naudojimo ir disponavimo. UAB „Vilniaus parkai“ yra įsteigta tenkinti vieÅ¡uosius interesus, todėl atsakovo turtÄ galima laikyti vieÅ¡uoju turtu ir turi bÅ«ti naudojamas siekiant patenkinti tam tikrus vieÅ¡us interesus. Disponuoti valstybės turtu galima tik įstatyme nurodytais atvejais ir bÅ«dais, todėl darytina iÅ¡vada, kad Å¡ioje byloje pažeistos Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisės gynimas yra prioritetinis vieÅ¡asis interesas.

14. Nesutikdamas su pareikÅ¡tu reikalavimu dėl kompensacijos priteisimo nurodo, jog Subnuomos sutarties esmė buvo tokia, kad atsakovas iÅ¡nuomoja ginčo objektÄ , o ieÅ¡kovas kapitaliai suremontuoja ir pagal savo poreikius įrengia ginčo objektÄ , vėliau nuomojasi Subnuomos sutartyje numatytÄ plotÄ ir moka mokestį Subnuomos sutarties nustatyta tvarka (Subnuomos sutarties 9 p.). IeÅ¡kovo mokėtinas nuomos mokestis už 255,17 kv. m. patalpų plotÄ Ä¯kaitomas į tariamai ieÅ¡kovo atliktÄ investicijÄ , atsakovui nenumatyta pareiga kompensuoti ieÅ¡kovo tariamai patirtas iÅ¡laidas, todėl reikalavimas dėl kompensacijos keliamas be jokio teisinio pagrindo.

Pagal Subnuomos sutarties 15 p. kompensacija dėl statybos darbų galėtų bÅ«ti reikalaujama tik nutraukus Subnuomos sutartį dėl atsakovo kaltės, Subnuomos sutartis galioja ir yra vykdoma, sutartis galioja iki 2 098 metų – per numatytÄ terminÄ investicija bus pilnai kompensuota. Nagrinėjamu atveju joks turtas nebuvo sukurtas, ieÅ¡kovas atliko atsakovui priklausančių pastatų rekonstrukcijÄ , joks naujas statinys nebuvo pradėtas statyti bei nėra sukurtas. Subnuomos sutartyje nėra kaip nors iÅ¡skiriamas anksčiau buvęs ir papildomai pastatytas patalpų plotas, investuotos sumos paskirstymas neturi jokios reikÅ¡mės, kadangi Nekilnojamo turto registre kavinės pastatas įregistruotas kaip vientisas objektas.

15. Subnuomos sutarties 5 p. nurodoma dėl papildomai padidinto rekonstruojamo kavinės pastato ploto galimo perleidimo, kiti statiniai į šį punktÄ nepatenka. IeÅ¡kovas jokiais tiesioginiais įrodymais nepagrindė tariami atliktos investicijos dydžio, neįrodė patirtų iÅ¡laidų realumo.

16. Ieškovo pateikta UAB „Capital vertinimas“ pažyma akivaizdžiai neįrodo statybos kaštų, nepateiktas joks apskaičiavimas, pažyma nepagrįsta rinkos vertinimais bei yra tik informacinio (konsultacinio) pobūdžio dokumentas.

17. Tiek Nuomos sutartyje, tiek Subnuomos sutartyje buvo nurodytas bendras išnuomotų tuo metu buvusių negyvenamųjų patalpų plotas, kurį sudarė 255,17 kv. m., bendra nuomos mokesčio suma gavosi 1 148,27 Lt (4,50 Lt x 255,17 kv. m.). Ieškovas UAB „Disona“ neteisėtai bei faktiškai naudojosi daug didesniu atsakovei nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu, kurio bendras plotas sudaro 2 462,36 kv. m.

18. Atsakovas pažymi, kad teismų jau iÅ¡nagrinėtose civilinėse bylose ginčai vyko tarp tų pačių Å¡alių, dėl tų pačių statinių; teismai yra pasisakę ir iÅ¡aiÅ¡kinę Å¡ioje byloje ieÅ¡kovo nurodomų Nuomos sutarties ir Subnuomos sutarties nuostatas, įskaitant ir dėl ieÅ¡kovo teisės į turtÄ . Ä®siteisėję teismo sprendimai ir juose nustatyti faktai turi res judicata galiÄ ir jais privaloma vadovautis nagrinėjamoje byloje. IÅ¡vardina teismų sprendimus ir juose padarytas iÅ¡vadas.

19. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė su ieÅ¡kiniu nesutiko, praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį, ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ , skirti ieÅ¡kovui 5792 Eur baudÄ .

20. Nurodo, jog palaiko atsakovo pateiktus argumentus dėl ieÅ¡kovo praleisto 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Papildomai nurodė, jog alternatyviam reikalavimui priteisti kompensacijÄ turi bÅ«ti taikomas 3 metų senaties terminas.

21. Nurodo, kad ieÅ¡kovo atlikta investicija niekada nebuvo ir nėra ginčijama, ji buvo pripažinta, ginčo statinių rekonstrukcijai ir sukÅ«rimui investuota bendra 481 717,45 Eur (be (duomenys neskelbtini) 488,44 Eur) suma buvo ir yra apskaityta atsakovo finansinėje atskaitomybėje kaip atsakovo įsiskolinimas ieÅ¡kovui. Subnuomos sutartis tarp Å¡alių nėra nutraukta, yra galiojanti ir vykdoma, pagal sutartyje įtvirtintÄ , Å¡alių sutartÄ tvarkÄ visa ieÅ¡kovo investicija visa apimtimi yra naudojama nuomos mokesčiui įskaityti ir ieÅ¡kovui bus padengta nuomos mokesčio sÄ skaita, vadovaujantis Subnuomos sutarties 1, 2 ir 4 punktais.

Subnuomos sutarties sudarymo ir jos vykdymo metu Å¡alys numatė subnuomos mokesčio įskaitymÄ neskaidant į pagerinimų investicijas ir naujų objektų sukÅ«rimo investicijas. Nėra pagrindo laikyti, kad rekonstrukcijos metu padidintas pastato plotas atliktas ieÅ¡kovo savo lėšomis papildomai. Pripažinus ieÅ¡kovo nuosavybę į padidėjusį po rekonstrukcijos patalpų plotÄ , iÅ¡eitų, jog nuosavybę ieÅ¡kovas įgytų neatlygintinai – tai prieÅ¡tarautų Subnuomos sutarties nuostatoms, pažeistų atsakovės, Vilniaus miesto savivaldybės bei vieÅ¡Ä jį interesÄ .

22. Nėra pagrindo vadovautis Subnuomos sutarties 5 p., kadangi nėra įgyvendinta jame numatyta sÄ lyga, bÅ«tent: niekada nebuvo ir nėra duotas Vilniaus miesto savivaldybės pritarimas ginčo statinių perleidimui ieÅ¡kovo nuosavybėn. Å iuo atveju ieÅ¡kovas nepagrįstai ir neteisėtai remiasi įvairių Vilniaus miesto savivaldybėje vykusių pasitarimų protokolais, nepagrįstai teigdamas neva tai reiÅ¡kia suderinimÄ , nurodytÄ Subnuomos sutarties 5 p.

23. Anot trečiojo asmens, jokia kompensacija už atliktus statybos darbus ieškovui nepriklauso, kadangi pagal Subnuomos sutarties 15 p. nuomotojas privalo apmokėti subnuomininko patirtas išlaidas statybos metu tik tuo atveju, kai sutartis nutraukiama dėl atsakovo kaltės.

24. Teigia, jog UAB „Disona“ akivaizdžiai nepagrįsto ieÅ¡kinio Å¡ioje byloje pareiÅ¡kimas, be kita ko, nutylint aplinkybes apie priimtus įsiteisėjusius minėtus teismų sprendimus kitose civilinėse bylose tarp tų pačių bylos Å¡alių bei dėl tų pačių sutartinių santykių, taip pat praÅ¡ant taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, yra piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pavyzdys. Teismai įsiteisėjusiais sprendimais yra galutinai ir neginčijamai iÅ¡sprendę tarp Å¡ios bylos Å¡alių iÅ¡ tų pačių sutartinių santykių kilusius ginčus, yra pasisakę ir iÅ¡aiÅ¡kinę Å¡ioje byloje ieÅ¡kovo nurodomų Nuomos sutarties ir Subnuomos sutarties nuostatas, įskaitant ir dėl statinių nuosavybės teisės, o teismų sprendimai buvo priimti UAB „Vilniaus parkai“ naudai. Priimti ir įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai turi res judicata ir prejudicinę galias.

25. Trečiasis asmuo UAB „Giransa“ teismo posėdžių metu palaikė ieÅ¡kovo pozicijÄ .

26. Liudytoju apklaustas UAB „Giransa“ buvęs direktorius R. J. paaiÅ¡kino, jog jis iÅ¡ UAB „Giransa“ pusės derino Nuomos sutarties bei vėliau Subnuomos sutarties pasiraÅ¡ymÄ , projektas buvo patrauklus investicijoms dėl siÅ«lomo 99-iems metams nuomos termino, tačiau pačiai UAB „Giransa“ projektas buvo per didelis, savo finansų neužteko. Ä®traukiant į projekto įgyvendinimÄ UAB „Disona“ dalies turto perdavimas jos nuosavybėn buvo aptartas.

27. Liudytoju apklaustas UAB „Vilniaus parkai“ buvęs direktorius A. N. paaiÅ¡kino, kad jis dalyvavo derinant kavinės „LakÅ¡tingala“ atstatymo projektÄ bei pasiraÅ¡ant Nuomos ir Subnuomos sutartis, tačiau nebuvo savarankiÅ¡kas – visi dokumentai ir sprendimai susiję su nekilnojamu turtu turėjo bÅ«ti ir buvo derinami su Vilniaus m. savivaldybe, ji gi rengė sutarčių projektus. Vilniaus m. savivaldybė skubino sutvarkyti objektÄ , kadangi apdegęs per gaisrÄ kavinės pastatas stovėjo Vingio parko centre. Savo lėšomis ir jėgomis UAB „Vilniaus parkai“ neįstengė atlikti remonto darbų, keletÄ kartų buvo inicijuoti konkursai dėl pastato atstatymo, laimėjo UAB „Giransa“. Negalėjo paaiÅ¡kinti, apie kurį konkrečiai padidintÄ plotÄ buvo sutarta Subnuomos sutarties 5 punkte: pirminiame projekte numatytas kavinės 2 aukÅ¡tas, vėliau projektas iÅ¡siplėtė. Priduodant objektus jis jau nebedirbo.

28. Teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartimi, ieÅ¡kovo praÅ¡ymu byloje paskirta statybos techninės veiklos ekspertizė. Pateiktu 2018 m. vasario 20 d. teismo ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. liepos 20 d. raÅ¡tu „Dėl teismo ekspertizės akto (duomenys neskelbtini) akto pakeitimų, papildymų ir paaiÅ¡kinimo“ nustatyta, jog pastato, esančio M(duomenys neskelbtini), rekonstravimui pagal Subnuomos sutartį ir tos pačios dienos priėmimo – perdavimo aktÄ buvo skirta 81,5 proc. atliktų investicijų dalis; dalis į 170, 79 kv. m. rekonstrukcijos metu padidintÄ Å¡io pastato plotÄ sudaro 34,5 proc. nuo visų investicijų į visus objektus. Kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini), ekspertas priskyrė naujos statybos rÅ«Å¡iai, iÅ¡skirtos kiekvienam iÅ¡ Å¡ių statinių paskaičiuotos procentinės dalys nuo visų ieÅ¡kovo investicijų.

29. Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas prof. Dr. S. M. papildomai paaiškino, jog jokia patalpų dalis nesudaro pagrindinio pastato 170, 79 kv. m. ploto, taip pat negalima atskirti perduotų rekonstrukcijai 255 kv. m. patalpų – rekonstrukcijos metu pasikeitė ir pirmojo aukšto kvadratūra. Kavinė faktiškai nebuvo perstatyta, bet sugriauta ir naujai sukurta.

30. Teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės: padarytas įraÅ¡as Nekilnojamojo turto registre dėl atsakovui UAB „Vilniaus parkai“ priklausančių statinių, esančių M. K. Č. g. 102, Vilniuje, nuosavybės perleidimo draudimo. Teismo nustatytos aplinkybės ir iÅ¡vados Dėl faktinių bylos aplinkybių 31. Byloje ginčas kilo iÅ¡ tarp ieÅ¡kovo (subnuomininkas), atsakovo (nuomotojas) ir trečiojo asmens UAB „Giransa“ (nuomininkas) 2000 m. balandžio 28 d. sudarytos Negyvenamųjų pastatų ir patalpų subnuomos su investicija į remontÄ triÅ¡alės sutarties Nr. 00-04-28 sÄ lygų aiÅ¡kinimo ir vykdymo (t. 1, b. l. 26-29).

32. Subnuomos sutartyje nurodyta, jog ji sudaryta pagal generalinę Nuomos sutartį Nr. 99-12-27 bei jos papildymÄ bei vadovaujantis Vilniaus m. valdybos 1999 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr. 802. Sutartimi UAB „Disona“ subnuomojami negyvenamieji pastatai ir patalpos, kurių balansinė vertė 101 497 Lt (1998 m. balandžio 16 d.) Vilniaus m. savivaldybės sprendimas Nr. 715), esantys Vilniaus mieste, Vingio parke, (duomenys neskelbtini)Nr. 102, patalpų inventorizacinis Nr. 13001, kavinei atstatyti ir įrengti.

33. Nurodomos Å¡ios sÄ lygos: mokėti nuomos mokestį, pradėjus patalpų eksploatacijÄ , po 1 148,27 Lt už mėnesį ir PVM, kurį subnuomininkas įskaito pagal Å¡iÄ sutartį už įdėtas lėšas iÅ¡raÅ¡ant PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ už nuomÄ ir atliktų darbų vertei įskaitymo sumai (1 p.); Å¡alių susitarimu kapitalinis remontas gali bÅ«ti atliekamas subnuomininko lėšomis, įskaitant lėšas į nuomos mokestį (9 p.). Sutartis galioja iki 2098 m. gruodžio 27 d. (3 p.).

Užbaigtos rekonstrukcijos ir remonto darbų vertė įvertinama pagal pasiraÅ¡ytÄ faktiÅ¡kai atliktÄ darbų aktÄ , vertę subnuomininkas apskaito kaip sukauptas pajamas ir naudoja subnuomos mokesčiui su UAB „Vilniaus parkai“ už atitinkamo dydžio sumÄ , pasiraÅ¡ant įsipareigojimų įskaitymo aktÄ (4 p.). Be nuomotojo raÅ¡tiÅ¡ko leidimo subnuomininkas negali daryti projektinių pakeitimų, o vykdyti patalpų atstatymÄ pagal esamÄ projektÄ , iÅ¡skyrus patalpų remonto darbus (inžinierinių tinklų – apÅ¡ildymo, vandentiekio ir pan.) (7.2. p.). 15 p. nurodoma, jog sutarties nutraukimo be subnuomininko kaltės atveju nuomotojas privalo ne ginčo tvarka apmokėti visas iÅ¡laidas, patirtas patalpų statybos metu ir visas kitas iÅ¡laidas, patirtas dėl sutarties nutraukimo įskaitant ir bÅ«simus nuostolius, galimus dėl pastato veiklos sustabdymo.

34. Sutarties 5 p. įtvirtinta: subnuomininkui savo lėšomis papildomai padidinus rekonstruojamo pastato plotÄ , suderinus su Vilniaus miesto savivaldybe, papildomai įrengto ploto nuosavybė pereina subnuomininkui įforminant jam nuosavybės teisę.

35. TÄ pačiÄ dienÄ pasiraÅ¡ytas Subnuomos sutarties priedas: Å¡alių sudarytos 8 asmenų komisijos pasiraÅ¡ytas Nuomojamų negyvenamų patalpų ir pastatų perdavimo-priėmimo aktas-protokolas (toliau tekste 2000 m. balandžio 28 d. perdavimo-priėmimo aktas), kuriuo ieÅ¡kovui perduota pradėta statyti kavinė „LakÅ¡tingala“ bei užfiksuota techninė bÅ«klė perdavimo metu. Tame tarpe 5 p. ir 7 p. nurodoma, jog iÅ¡nuomojamas kavinės plotas sudaro 255, 17 kv. m., o atstačius pastatÄ Ä¯rengtos vidaus sienos ir pertvaros plotÄ sumažins, jį patikslinti po inventorizacijos ir dėl teisingo nuomojamo ploto atstatymo kreiptis į steigėjÄ ), kavinės likutinė vertė sudaro 30 160 Lt.

Kapitalinis remontas bus atliekamas subnuomininko lėšomis, o įdėtos lėšos užskaitomos kaip bÅ«simo laikotarpio nuomos mokestis. (t. 1, b. l. 14). Su Subnuomos sutarties sudarymu susijusios faktinės aplinkybės 36. Vilniaus miesto valdybos Urbanistikos ir architektÅ«ros skyrius 1994 m. gruodžio 16 d. raÅ¡tu „Dėl kavinės „LakÅ¡tingala“ rekonstrukcijos“ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau tekste 1994 m. Leidimas rekonstrukcijai) leidžiama tuo metu valstybinei įmonei „Vilniaus parkai“ parengti kavinės rekonstrukcijos projektinius pasiÅ«lymus, projekte numatant gretimos teritorijos sutvarkymÄ . (t.1, b. l. 11).

37. Valstybės įmonės „Vilniaus parkai“ 1995 m. objekto kavinė „LakÅ¡tingala“ rekonstrukcijos darbo projektas, parengtas architekto J. K. bei vyr. inžinieriaus B. T. (kelių dalių, suderintas su Vilniaus m. valdyba) (toliau tekste 1995 m. Projektas). Projekte numatyta įrengti kavinės pastato 1 ir 2 aukÅ¡tus, tame tarpe įrengti baseinÄ , saunÄ , duÅ¡ines ir kt., aptverti kavinės kiemelį dekoratyvine tvora, įrengti patogius takus pėstiesiems ir aikÅ¡telę dviračiams saugoti, privažiavimÄ prie Å«kinių pastatų, kt. 2 aukÅ¡to plane numatyti kontora ir darbo kabinetai.

Eksplikacijoje iÅ¡skirti restorano ir restorano kiemelio rekonstrukcijos darbai, įskaitant buvusių Å¡aligatvio ir aptvėrimo ardymÄ (t. 1, b. l. 33-43). 38. 1995 m. lapkričio 30 d. Vilniaus aps. valdytojo administracijos Valstybinės statinių statybos inspekcijos Vilniaus m. inspekcijos Leidimas vykdyti statybos darbus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau tekste Statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo leidžiama griežtai laikantis 1995 m. architekto J. K. parengto ir suderinto projekto perstatyti kavinę „LakÅ¡tingala“ Å«kio bÅ«du.

Leidimo blanko forma užpildyta ranka, iÅ¡ įrašų su atliktais taisymais matyti, jog leidimas iÅ¡duotas UAB „Vilniaus parkai“ ir UAB „Disona“, galiojimo laikas nustatytas iki 1997 m. gruodžio 30 d., vėliau pratęstas iki 2001 m. liepos 27 d. bei iki 2004 m. vasario 17 d. (t.1, b. l. 13) 39. 1998 m. balandžio 16 d. Vilniaus miesto valdybos Sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl leidimo UAB „Vilniaus parkai“ nuomoti nebaigtÄ statyti kavinę „LakÅ¡tingala“ (toliau tekste Valdybos sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo atsakovui leista atviro konkurso tvarka iÅ¡nuomoti kavinę tikslinei paskirčiai jÄ atstatyti.

Nurodoma, jog pagal 1997 m. rugpjūčio 13 d. registracijos pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) plotas sudaro 255 kv. m., po gaisro likutinė vertė pagal balansÄ yra 30 370 Lt, atsakovo įdėtos lėšos atstatant objektÄ (nebaigta statyba) 71 127 Lt). 2 p. nurodoma, jog privaloma vadovautis Vilniaus m. valdybos nustatyta investicinių nuomos sutarčių sudarymo tvarka ir nuomos sutarties projektus derinti su Ekonomikos ir Teisės departamentais (t. 1, b. l. 72). 40. 1999 m. gegužės 6 d. Vilniaus miesto valdybos Sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) nuomos (toliau tekste Valdybos sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), nuspręsta Vilniaus m. tarybos 1999 m. sausio 15 d. sprendimo Nr. 322 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teise turimo nekilnojamojo turto valdymo taisyklių patvirtinimo“ pagrindu leisti atsakovui iÅ¡nuomoti 255,17 kv. m. negyvenamÄ sias patalpas (duomenys neskelbtini) (kavinę „LakÅ¡tingala“) atviro konkurso tvarka nustatant pradinę 9 Lt kainÄ už 1 kv. m. per mėnesį. (t.1, b. l. 54) 41. 1999 m. gruodžio 3 d. atsakovo Konkurso organizavimo komisijos posėdžio protokolas, kuriuo nustatyta, jog atvirÄ nebaigtos statyti kavinės nuomos konkursÄ laimėjo UAB „Giransa“, pasiÅ«liusi kainÄ po 4,5 Lt už 1 kv. m. per mėnesį.

Nutarta sudaryti su laimėtoju negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (t. 1, b. l. 16). 42. 1999 m. gruodžio 27 d. tarp atsakovo UAB „Vilniaus parkai“ (nuomotojas) ir UAB „Giransa“ (nuomininkas) sudaryta Negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos su investicija į remontÄ sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (Nuomos sutartis), pagal kuriÄ atsakovas įsipareigojo konkurso laimėtojui UAB „Giransa“ perduoti nuomos teisę į 255,17 kv. m. bendro ploto negyvenamuosius pastatus ir patalpas, esančius (duomenys neskelbtini), patalpų inventorizacinis Nr. (duomenys neskelbtini), kavinei atstatyti bei įrengti, mokant nuomos mokestį (po patalpų atstatymo) 1 148,27 Lt per mėnesį.

Nuomos sutarties terminas - iki 2098 m. gruodžio 27 d., bet ne ilgiau kaip iki negyvenamųjų patalpų įtraukimo į privatizavimo programÄ . Atstatymo terminas nustatomas nuo 2000 m. balandžio 1 d. iki 2001 m. birželio 1 d. (Nuomos sutarties 1-3 p.). 5.3 punkte numatyta be nuomotojo raÅ¡tiÅ¡ko leidimo nedaryti projektinių pakeitimų, 7 p. nurodoma, kad Å¡alių susitarimu kapitalinis remontas gali bÅ«ti atliekamas nuomininko lėšomis. Lėšos, panaudotos kapitaliniam remontui, gali bÅ«ti įskaitomos į nuomos mokestį.

Pagal 13 p. sutarties nutraukimo be nuomininko kaltės atveju nuomotojas privalo apmokėti visas iÅ¡laidas, pagal nuomininko sÄ matÄ . Vienas sutarties egzempliorius perduodamas steigėjui, iÅ¡davusiam leidimÄ . (t. 1, b. l. 50-52).

43. TÄ pačiÄ dienÄ Å¡alių pasiraÅ¡ytas Nuomos sutarties priedas: Nuomojamų negyvenamų patalpų ir pastatų perdavimo-priėmimo aktas-protokolas, kuriuo trumpai užfiksuota kavinės „LakÅ¡tingala“ techninė bÅ«klė perdavimo UAB „Giransa“ metu. Tame tarpe nurodoma, jog kapitalinis remontas bus atliekamas nuomininko lėšomis, o įdėtos lėšos užskaitomos kaip bÅ«simo laikotarpio nuomos mokestis. (t. 1, b. l. 53). 44. 2000 m. balandžio 3 d. Nuomos sutarties papildymu, pakeistas 5.2 p.:

„Pastatų rekonstrukcijÄ pradėti iki 2000-05-01, prieÅ¡ tai pateikiant nuomotojui raÅ¡tiÅ¡kÄ patvirtinimÄ apie turimas rekonstrukcijai nuosavas arba investitoriaus lėšas ir pastato subnuomos triÅ¡alę sutartį pasiraÅ¡ant jÄ nuomotojui, nuomininkui ir subnuomininkui su subnuomininko finansiniais įsipareigojimais atlikti rekonstrukcijÄ subnuomininko lėšomis ir su teise po rekonstrukcijos pastatÄ tiesiogiai nuomoti iÅ¡ nuomotojo“ (t. 1, b. l. 12). Dėl ieÅ¡kovo statybų (rekonstrukcijos) darbų vykdymo eigos 45. 2000 m. rugpjūčio 25 d. trijų Subnuomos sutarties Å¡alių pasiraÅ¡ytas Nuomojamų negyvenamų patalpų ir pastatų perdavimo-priėmimo aktas-protokolas Nr. 2, kuriuo nurodoma, jog atstačius kavinės pastatÄ , pagal inventorizacijos bylÄ Nr. (duomenys neskelbtini), 2000 m. rugpjūčio 21 d. kavinės bendras plotas sudaro 244, 37 kv. m. (t. 1 b. l. 26). 46. 2000 rugpjūčio 30 d.

Vilniaus aps. virÅ¡ininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos Aktas Nr. 779 Dėl individualaus statinio priėmimo naudoti (toliau tekste Priėmimo aktas Nr. 779). Juo konstatuota, jos inspekcijoje registruojama iÅ¡ statytojo UAB „Vilniaus parkai“ priimta naudoti kavinė „LakÅ¡tingala“, statinio plotas 244,37 m, nukrypimas nuo projekto nežymus. (t. 1, b. l. 18-19) 47. 2000 m. gruodžio 6 d. trijų Subnuomos sutarties Å¡alių pasiraÅ¡ytas Aktas-protokolas Nr. 3: remiantis Subnuomos sutarties 5 p., projektu, pratęstu Statybos leidimu Nr. (duomenys neskelbtini), ir pagal inventorizacijos bylÄ Nr. (duomenys neskelbtini), atliktÄ 2000 m. gruodžio 4 d., kavinės bendras plotas padidėjo 99,08 kv. m.

Å iuo dokumentu Å¡alys patvirtina, jog Subnuomos sutarties 5 p. įtvirtintas bÅ«tinas suderinimas su Vilniaus m. savivaldybe siejamas su pratęstu iki 2001 m. liepos 27 d. Statybos leidimu Nr. R95-504, todėl iki nurodytos datos UAB „Disona“ perduos eksploatuoti padidintÄ plotÄ , pateiks nuomotojui bendrÄ atliktų darbų aktÄ , pažymas apie investicijų dydį ir pasiraÅ¡ys įsipareigojimų įskaitymo aktÄ . (t. 1, b. l. 45) 48. Užsakovo UAB „Vilniaus parkai“ ir rangovo UAB „Disona“ pasiraÅ¡ytas objekto Kavinė-restoranas „LakÅ¡tingala“ Atliktų statybos-apdailos darbų aktas Nr. 1 nuo 2000 m. gegužės mėnesio iki 2001 m. gruodžio 27 d. (toliau tekste Darbų aktas Nr. 1), su patvirtinta bendra darbų verte 1 469 037 Lt (t. 1, b. l. 15) 49. 2001 m. lapkričio 18 d.

Vilniaus aps. viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos Aktas Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl gyvenamųjų ir verslo patalpų pripažinimo tinkamomis naudoti (toliau tekste Priėmimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)). Konstatuota, jog inspekcijoje registruojama iš statytojo UAB „Vilniaus parkai“ bei subnuomininko UAB „Disona“ priimtos naudoti pastogės patalpos, įrengtos virš kavinės patalpų, inventorizacijos Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 99,08 kv. m.

Be kita ko, akte nurodoma, jog viso pastato aukštų skaičius yra vienas plius pastogė plius antresolė, o bendras statybinis tūris 421 kv. m. (t. 1, b. l. 20-21) 50. Su ieškiniu pateikti 2003 m. gegužės 12-14 d. patvirtinto/suderinto papildomo projekto brėžiniai, parengti architekto E. S. (toliau tekste 2003 m. Projektas). Eksplikacijoje numatyti sujungti su pagrindiniu pastatu lauko virtuvė-baras 72 kv. m.; vasaros lauko kavinė 470 kv. m., scena 12 kv. m. (t. 1, b. l. 68-70). 51. 2003 m. gegužės 14 d.

Vilniaus aps. viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Pripažinimo tinkamu naudotis aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau tekste Priėmimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)), konstatuota, jog iš statytojo UAB „Vilniaus parkai“ bei subnuomininko UAB „Disona“ komisijos priimtas Kavinės-restorano „Lakštingala“ kiemelis, inventorizacijos Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 633,19 kv. m., taip pat išvardinti pagalbiniai statiniai: trinkelių danga 633,19 kv. m., asfaltas 309,31 kv. m., stoginė 291,02 kv. m. (t. 1, b. l. 22-23) 52.

Užsakovo UAB „Vilniaus parkai“ ir rangovo UAB „Disona“ pasirašytas objekto Kavinė-restoranas „Lakštingala“ – lauko kavinė su virtuve ir gerbūvio Atliktų statybos-apdailos darbų aktas Nr. 2 nuo 2003 m. balandžio mėnesio iki 2003 m. lapkričio mėnesio. (toliau tekste Darbų aktas Nr. 2), su patvirtinta bendra darbų verte 194 237 Lt (t. 1, b. l. 84) 53. 2004 m. vasario 17 d. Vilniaus aps. viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Pripažinimo tinkamu naudotis aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau tekste Priėmimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)), iš statytojo UAB „Vilniaus parkai“ bei subnuomininko UAB „Disona“ komisijos priimta Kavinės-restorano „Lakštingala“ lauko kavinė su virtuve, inventorizacijos Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 435,50 kv. m., taip pat išvardinti pagalbiniai statiniai: stoginė 555,40 kv. m, trinkelių danga 222 kv. m., asfaltas 270 kv. m., betono plytelių danga 362 kv. m. (t. 1, b. l. 24-25) 54.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis su istorija adresu (duomenys neskelbtini) įregistruoti statiniai, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos sudaro 5 nekilnojamieji daiktai, priklausantys atsakovui nuosavybės teise: 54.1. Pastatas - Kavinė su pirtimi ir gyvenamaisiais kambariais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pradžios metai 1996, statybos pabaigos metai 2000, rekonstravimo pradžios metai 2003, rekonstravimo pabaigos metai 2004; bendras plotas 425,96 kv. m., 2010 m. kovo 2 d. nustatyta vidutinė rinkos vertė 411 840 Eur.

Sprendimo priėmimo dienai atsakovo nuosavybės teisės į pastatÄ Ä¯registruotos 1997 m. birželio 3 d. Priėmimo-perdavimo akto pagrindu. Nuo 2001 m. kovo 5-6 d. įregistruotos Nuomos ir Subnuomos sutartys visam pastatui. 54.2. Pastatas - Stoginė–lauko kavinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 12M1ž, statybos pradžios metai 2003, statybos pabaigos metai 2004, bendras plotas 555,40 kv. m., 2004 m. vidutinė rinkos vertė buvo 10 542 Eur. 54.3. Kiti inžinieriniai statiniai-Priegrinda, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 53 kv. m., plane pažymėta c12, c13, c14, statybos pabaigos metai 2004; tuo metu vidutinė rinkos vertė buvo 1580 Eur. 54.4.

Kiti inžinieriniai statiniai -Pėsčiųjų takas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 506 kv. m.; plane pažymėta c2, c5, c8, c9, c10, c 11; statybos pradžios metai 2000, statybos pabaigos metai 2003; 2004 m. vidutinė rinkos vertė 15 791 Eur. 54.5. Kiti inžinieriniai statiniai - kiemo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 922 kv. m.; plane pažymėta a1, a2, a3, a4, c1, c3, c6, c7, statybos pabaigos metai 2000, 2004 m. vidutinė rinkos vertė 38 522 Eur.

55. Iš Nekilnojamojo turto registro išregistruoti kaip sunaikinti tuo pačiu adresu anksčiau įregistruoti du atsakovui priklausantys pagalbinio ūkio paskirties pastatai – stoginės:

1) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 10/1ž, 167 kv. m. ploto, 2) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 11/1ž, 124 kv. m. ploto. Abu Å¡ie pastatai buvo įregistruoti 2003 m. pagal Priėmimo aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini) bei iÅ¡registruoti 2004 m. pagal Priėmimo aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl ieÅ¡kinio senaties 56. IeÅ¡kovas pirmu ieÅ¡kinio reikalavimu praÅ¡o pripažinti ir įregistruoti jam nuosavybės teises į ieÅ¡kinyje iÅ¡vardintÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), kaip tai numatyta Subnuomos sutarties 5 punkte. Teismui netenkinus pirmojo reikalavimo, ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Vilniaus parkai“ 255 000 Eur kompensacijÄ už ieÅ¡kovo investuotas lėšas už Å¡io turto sukÅ«rimÄ , o bÅ«tent investicijų dalį, orientuotÄ Ä¯ patalpų/statinių padidinimÄ ar sukÅ«rimÄ .

57. Atsakovas praÅ¡o taikyti 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė šį praÅ¡ymÄ palaikė, alternatyviam reikalavimui, dėl investicijų priteisimo, prašė taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , motyvuodamas tuo, kad pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai) yra priskiriamos prie žalos, ir Å¡iam reikalavimui taikomas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).

58. IeÅ¡kovas teigė, jog nėra praleidęs ieÅ¡kinio senaties termino, argumentuodamas tuo, jog iki pat 2010 m. pradžios pagrįstai tikėjosi, kad Subnuomos sutarties 5 p. nuostata bus įvykdyta ir nuosavybė į padidintų patalpų/statinių plotÄ bus jam perleista. 2008-2010 metais atsakovas su Vilniaus m. savivaldybe atliko veiksmus, kuriais tiesiogiai pripažino savo prievolę ieÅ¡kovui, t. y. pradėjo nuosavybės teisės perleidimo ieÅ¡kovui procedÅ«ras. Å ias aplinkybes įrodinėja kartu su ieÅ¡kiniu pateiktais Vilniaus m. savivaldybės ir kitais dokumentais, įrodančius, kaip teigiama, apie 2008 m. pradėtas turto perleidimo veiksmų procedÅ«ras (t. 1, b. l. 46-49, 57-61, 71; t. 5, b. l. 47).

59. IeÅ¡kovo nuomone, IeÅ¡kiniu reiÅ¡kiamų reikalavimų senaties terminas, jį skaičiuojant nuo 2004 m., buvo nutrauktas dar 2008 m. gale (CK 1.130 straipsnis 2 dalis). Aplinkybės, nutraukusios senaties terminÄ , iÅ¡nyko tik 2010 m. pradžioje, kada atsakovas taip ir neįgyvendino įpareigojimo perleisti objektų ieÅ¡kovo nuosavybėn ir ieÅ¡kovo teisės buvo pažeistos. BÅ«tent nuo tada bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas, skaičiuotinas iÅ¡ naujo. Todėl ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo metu (2017 m. balandžio 13 d.) 10 m. senaties terminas, pradėtas skaičiuoti nuo 2010 m. pradžios, nėra suėjęs. IeÅ¡kovas padidintu patalpų plotu naudojosi kaip savo, kaip patalpų savininkas mokėjo žemės nuomos mokestį. Nei atsakovas, nei Vilniaus miesto savivaldybės administracija iki pat 2011 metų, kai kilo ginčas dėl vengimo perleisti nuosavybės teises į ieÅ¡kovui priklausančiÄ turto dalį, nereiÅ¡kė ieÅ¡kovui jokių pretenzijų dėl patalpų naudojimo.

60. IeÅ¡kovas 2018 m. rugpjūčio 19 d. paaiÅ¡kinimais ir 2018 m. rugpjūčio 22 d. posėdžio metu patikslino, jog apie jo pažeistas teises sužinojo tik 2011 m. kovo 29 d., kai Vilniaus miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimÄ Nr. A1-34 parduoti statinius vieÅ¡o konkurso bÅ«du, ir ieÅ¡kovui tapo žinoma, kad atsakovas neketina vykdyti savo įsipareigojimų dėl turto perleidimo ieÅ¡kovui.

61. Atsakovas praÅ¡o teismo ieÅ¡kinį atmesti, ieÅ¡kovui praleidus 10 (deÅ¡imties) metų terminÄ , per kurį jis galėjo apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį, ir tai yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti (Civilinio kodekso (toliau CK) 1.124 straipsnis, 1.125 straipsnio 1 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis). PraÅ¡ymÄ grindžia Å¡iais argumentais: 61.1. Nekilnojamojo turto registre statinių rekonstrukcija baigta ir ginčo statiniai įregistruoti atsakovo vardu 2004 metais. Taigi, ieÅ¡kovas bÅ«tent nuo to laiko žinojo apie tariamai pažeistais savo teises, t. y. nuo nuosavybės teisės į nekilnojamojo turto objektus teisėto įregistravimo atsakovo nuosavybės teisėmis.

IeÅ¡kovas daugiau nei 13 metų jokių aktyvių veiksmų nesiėmė, nereikalavo nuosavybės teisių į ieÅ¡kinyje nurodomus statinius, o taip pat nereikalavo tarimai padarytos investicijos kompensacijos. Tuo ieÅ¡kovas ženkliai praleido bendrÄ 10 metų senaties terminÄ . 61.2. IeÅ¡kovas keliamÄ reikalavimÄ dėl kompensacijos grindžia 2007 m. kovo 27 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Ä®sakymu dėl UAB „Vilniaus parkai“ 2006 metų finansinės atskaitomybės tvirtinimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo, kaip įrodinėjama, buvo nustatytas ieÅ¡kovo atliktos tariamos kompensacijos dydis.

Nuo minėto įsakymo priėmimo taip pat praėjo daugiau nei 10 metų. Akcentuoja, jog ieÅ¡kovas nepraÅ¡o senaties termino atnaujinti, o terminÄ praleido ženkliai daugiau nei 13 metų, jokių reikalavimų atsakovui nereiÅ¡kė, todėl nesielgė pagal pakankamai atidaus ir rÅ«pestingo asmens reikalavimus, todėl ieÅ¡kinio senatis taikytina. 61.3. CK 1.130 straipsnio 2 dalis netaikoma, nes atsakovas neturėjo jokios prievolės perleisti ginčo statinių ieÅ¡kovui, dėl to ieÅ¡kovo reikalavimų senaties terminas turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo 2004 metų. 2008 – 2010 metų ginčo statinių perleidimas ieÅ¡kovui derinimas gali bÅ«ti vertinamas kaip Å¡alių derybos, tačiau derybos nelaikomos sukeliančiomis teisinius padarinius.

Taigi jokios prievolės dėl vykusių derybų atsakovui neatsirado. Nei vienas iš atsakovo valdymo organų nėra sudaręs jokių sandorių dėl ginčo statinių.

62. Trečiasis asmuo Vilniaus m. savivaldybė praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį ir palaiko atsakovo argumentus. Nurodo, jog neturi bÅ«ti taikoma CK 1.130 straipsnio 2 ir 3 dalys, pagal kuriÄ senaties terminÄ nutraukia skolininko veiksmai. Vilniaus m. savivaldybės pritarimas statinių perleidimui niekada nebuvo duotas, Savivaldybės komisijos protokolas ir nuomonė savaimė dar nebuvo Vilniaus m. savivaldybės sprendimas pritarti nuosavybės teisių perleidimui, yra vidinis dokumentas. Senaties 10 metų terminas, skaičiuojamas nuo 2004 metų, yra praleistas.

63. Pagal CK 1.125 straipsnio 1 dalį bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Ieškovo reikalavimui pripažinti ir įregistruoti jam nuosavybės teises į nekilnojamojo turto objektus taikytinas dešimties metų senaties terminas.

64. Pagal CK 1.130 straipsnio 2 ir 3 dalis, ieÅ¡kinio senaties terminÄ taip pat nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę. Nutrauktas ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda iÅ¡ naujo nuo to momento, kai iÅ¡nyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas ieÅ¡kinio senaties terminÄ nutraukti. Iki senaties termino nutraukimo praėjęs laikas į naujÄ terminÄ neįskaičiuojamas.

65. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ieÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 straipsnis). IeÅ¡kinio senaties terminas nesukuria asmeniui materialiųjų teisių, tačiau per įstatyme nustatytÄ terminÄ suteikia tokiai teisei gynybÄ nuo pažeidimų. Teisinio santykio Å¡alis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieÅ¡kinio senaties terminu, jei kita Å¡alis nepateisinamai ilgÄ laikÄ neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo paÅ¡alinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės, kaip teisinių santykių stabilumas (vadinamoji apsauginė senaties termino funkcija).

IeÅ¡kinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. IeÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia apibrėžiama ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimÄ ), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad Å¡ios yra pažeistos; teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali sutapti, bet gali ir nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau, tačiau pastarÄ jÄ aplinkybę jis turi įrodyti. (žr. pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2014).

66. Pripažinęs, kad ieÅ¡kovas apie savo teisės pažeidimÄ sužinojo ne teisės pažeidimo dienÄ , teismas turi įvertinti, ar ieÅ¡kovas apie teisės pažeidimÄ sužinojo ne vėliau, nei tokioje pačioje situacijoje turėjo sužinoti apdairus ir rÅ«pestingas asmuo. Turėjimo sužinoti apie teisės pažeidimÄ momentas (skirtingai nei realaus sužinojimo) sietinas labiau su objektyviais įvykiais ir savybėmis, nei su subjektyviais, nukreiptais vien į ieÅ¡kovo asmenį. Sprendžiant, kada apie pažeistÄ teisę turėjo sužinoti apdairus ir rÅ«pestingas asmuo, bÅ«tina nustatyti teisės pažeidimo pobÅ«dį bei momentÄ (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-378/2016 25 punktÄ ). Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumÄ , atsakovo veiksmų ar neveikimo įtakÄ ieÅ¡kovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikÅ¡mingas aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

67. Atsakovas ir trečiasis asmuo, Vilniaus m. savivaldybė, įrodinėja, jog bÅ«tent po turto objektų 2004 m. įregistravimo atsakovo nuosavybės teisėmis Nekilnojamojo turto registre, po atliktos rekonstrukcijos/atstatymo darbų pabaigos, ieÅ¡kovas turėjo suvokti, kad jo tariamos teisės pagal Subnuomos sutarties 5 punkto nuostatÄ yra pažeistos, t .y. kad nuosavybės teisių į objektus jis neįgyja. Tačiau ieÅ¡kovas daugiau nei 13 metų jokių aktyvių veiksmų nesiėmė, nereikalavo nuosavybės teisių į statinius ar tarimai padarytos investicijos kompensacijos.

68. Atsikirsdamas į Å¡iuos argumentus ieÅ¡kovas akcentuoja aplinkybę, jog jis eilę metų nesuvokė ir negalėjo numanyti, jog ginčo objektų nuosavybės teisių perleidimo jam procedÅ«ros visai nebus vykdomos. Visu nekilnojamuoju turtu, įregistruotu adresu (duomenys neskelbtini), kurį UAB „Disona“ suremontavo ar sukÅ«rė savo lėšomis, ji visÄ laikÄ naudojosi kaip savo, vykdė Å«kinę veiklÄ , iki tam tikro laiko pretenzijų nebuvo reiÅ¡kiama. 2018 m. rugpjūčio 22 d. žodinio posėdžio metu ieÅ¡kovas patvirtino, kad su atsakovu bendravo geranoriÅ¡kai, ieÅ¡kovo vadovas asmeniÅ¡kai registravo turto objektus Nekilnojamojo turto registre, pagal jam suteiktÄ atsakovo įgaliojimÄ , pilnai pasitikėdamas atsakovu.

Jam buvo išaiškinta, kad kitaip nuomotojo sklype statybų/rekonstrukcijos darbų pabaigos įregistruoti negalima. Taigi, jis laukė, kada atsakovas atliks tolesnius žingsnius dėl nuosavybės teisių perleidimo. Šių ieškovo argumentų atsakovas ir trečiasis asmuo nepaneigė.

69. Subnuomos sutartyje nėra numatytas 5 p. susitarimo įvykdymo konkretus terminas. Duomenų apie tai, kad ieškovas kuriuo nors laikotarpiu būtų atsisakęs siekio nuosavybės teisėmis įgyti dalį ar visus statinius, esančius (duomenys neskelbtini), po jų rekonstrukcijos, byloje nėra.

70. Nesutiktina su argumentais, jog ieškovo subjektyvus vertinamas aprašomų atsakovo ir trečiojo asmens Vilniaus m. savivaldybės atliktų 2008-2010 metais veiksmų turėtų būti kitoks, t. y. sutartyje nesant konkretaus įvykdymo termino, tarp šalių vykstant deryboms dėl turto perleidimo, ieškovas turėjo suvokti, kad sutartis nebus įvykdyta, tai kaip jis tikėjosi. Nepaisant to, kad galutiniai sprendimai nebuvo priimti, susitarimas tarp šalių nepasiektas, teismo vertinimu, nėra objektyvaus pagrindo išvadai, kad po 2004 m. objektų įregistravimo, ieškovas turėjo suvokti, kad jo teisės yra pažeidžiamos, juolab, kad ginčo šalims puikiai žinoma, jog sprendimas dėl turto perleidimo galėjo būti priimtas tik pritarus steigėjui.

71. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad Å¡iuo atveju atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobÅ«dį, tarp Å¡alių vykusias derybas dėl nuosavybės perleidimo, ieÅ¡kovo subjektyvus suvokimas apie jo teisių pažeidimÄ negali bÅ«ti konstatuojamas anksčiau nei nuo 2010 m. balandžio 27 d. Ketinimų protokolo pasiraÅ¡ymo, skirtÄ pateikti Vilniaus m. savivaldybės administracijai, kuriuo be kita ko Å¡alys aptarė ir preliminarias pirkimo – pardavimo sÄ lygas. Å is raÅ¡ytinis įrodymas patvirtina, kad atsakovas aptariamu laikotarpiu, nebuvo aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kęs savo valios dėl sutarties vykdymo, atvirkščiai tarpusavio derybos, priimti sprendimai leido ieÅ¡kovui tikėtis siekiamo rezultato. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kinys teisme gautas 2017 m. balandžio 13 d., laikytina, kad deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminas nėra praleistas.

72. Teismas nesutinka su trečiojo asmens argumentais, kad alternatyviam reikalavimui dėl investicijų priteisimo, turi būti taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo.

73. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, kad, remiantis šios teisės normos nuostatomis, galima teigti, jog žala yra nukentėjusiojo turtiniai ir kitokie praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2008; 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331-695/2015). Žala suprantama kaip tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurių atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų.

74. Å iuo atveju, reikalavimÄ priteisti dalį investuotų lėšų, ieÅ¡kovas grindžia ne žalos atlyginimo institutu, bet nepagrįstu atsakovo parturtėjimu (CK 6.237 straipsnis).

75. Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog teisinė kvalifikacija, teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovo nurodytas teisinis ieÅ¡kinio pagrindas ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomas ir Å¡io nesaisto. Kai ieÅ¡kovas, ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstęs faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , klaidingai nurodo materialiosios teisės normÄ , teismas turi pritaikyti normÄ , atitinkančiÄ iÅ¡dėstytÄ ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ . Å is teismo veiksmas negali bÅ«ti vertinamas kaip ieÅ¡kinio ribų peržengimas, nes nei ieÅ¡kinio dalykas, nei ieÅ¡kinio pagrindas tokiu atveju nėra keičiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2012 ir joje nurodyta teismų praktika).

76. Å iuo atveju, teismo vertinimu, atsižvelgiant į tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius, reikalavimas dėl investicijų į iÅ¡nuomotÄ turtÄ priteisimo, spręstinas vadovaujantis CK 6.501 straipsnio nuostatomis. Todėl, nepagrįstais laikytini trečiojo asmens argumentai, kad pareikÅ¡tas reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir dėl to turi bÅ«ti taikomas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Dėl nuosavybės teisių į nekilnojamojo turto objektus pripažinimo 77. IeÅ¡kiniu ieÅ¡kovas praÅ¡o teismo pripažinti ir įregistruoti ieÅ¡kovui UAB „Disona“ nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), o bÅ«tent į 1) 170,79 kv. m. pastato-kavinės su pirtimi ir gyvenamaisiais kambariais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpas, bendras plotas 425,96 kv. m.;

2) pastatÄ - stoginę–lauko kavinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 555,40 kv. m.;

3) kitus inžinierinius statinius - priegrindÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 53 kv. m.;

4) kitus inžinierinius statinius - pėsčiųjų takÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 506 kv. m.; kitus inžinierinius statinius - kiemo aikÅ¡telę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 922 kv. m.

78. Å iuos savo reikalavimus kildina iÅ¡ Subnuomos sutarties 5 p. įrodinėdamas, jog tuo ieÅ¡kovas ir atsakovas aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai susitarė, kad ieÅ¡kovui savo lėšomis papildomai padidinus rekonstravimo pastato plotÄ , suderinus su Vilniaus miesto savivaldybe, papildomai įrengto ploto nuosavybė pereina ieÅ¡kovui įforminant jam nuosavybės teisę.

79. Tikslindamas reikalavimų dalykÄ ieÅ¡kovas iÅ¡vardino statinius bei jų dalys, kuriuos ieÅ¡kinyje jis priskiria prie minimų praÅ¡omų priteisti ginčo patalpų Subnuomos sutarties 5 p. nuostatų pagrindu, pagal Nekilnojamojo turto registro nekilnojamojo turto objekto adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylÄ (t. 5, b. l. 84-172), antstolio D. S. parengtÄ 2016 m. gegužės 24 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ Nr. 32-16-434 (t. 5, b. l. 51-64); UAB „Disona“ perduotų ir naujai sukurtų patalpų planus (t. 5, b. l. 38-45).

80. Būtent, Subnuomos sutarties 5 p. papildomai padidinto ploto reikšmę patenka pastato-kavinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpos, kadastrinių matavimų byloje pažymėtos indeksais Nr. 1-3, 1-4 ir 1-5, bei nuo 1-21 iki 1-31 (priestatas - lauko virtuvė, taip pat pastogė ir antresolė); pastatas – stoginė-lauko kavinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); priegrinda, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėta indeksais c12, c13, c14; kiemo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėta indeksais nuo a1 iki a4, c1,c2, c3, c4, c6, c7; pėsčiųjų takai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėti indeksais c2, c5c 8c, c9, c10, c11.

IeÅ¡kovas pripažino, jog praÅ¡ydamas pripažinti jo nuosavybę į 170,79 kv. m. pagrindinio pastato plotÄ jis suvokia, jog skaičiuojant patalpomis padidėjęs plotas bÅ«tų didesnis, 179,21 kv. m., tačiau ieÅ¡kinio reikalavimÄ formuluoja bÅ«tent remiantis padidėjusio ploto paskaičiavimu aritmetiniu bÅ«du: 425,96 - 255, 17 = 170,79 (kv. m). Taip pat jam yra suprantama, jog minimi ieÅ¡kinyje priegrinda, pėsčiųjų takai ir kiemo aikÅ¡telė faktiÅ¡kai nėra patalpos, bet kavinės teritorijoje esantys inžinieriniai statiniai.

81. Atsakovas nurodo, jog ieÅ¡kovo ir atsakovo nebuvo sudarytas joks sandoris, jog ieÅ¡kovui bÅ«tų perėjusios nuosavybės teisės į ginčo objektus, tokio susitarimo nebuvo, tokios valios atsakovas neiÅ¡reiÅ¡kė. Pagal Subnuomos sutarties nuostatas atsakovas nebuvo įsipareigojęs perleisti jam nuosavybės teise priklausančio turto, Å¡alys buvo susitarusios, kad ieÅ¡kovo investuotos lėšos bus įskaitomos į nuomos mokestį. Subnuomos sutarties esmė buvo tokia, kad atsakovas iÅ¡nuomoja ginčo objektÄ , o ieÅ¡kovas kapitaliai suremontuoja ir pagal savo poreikius įrengia ginčo objektÄ , vėliau nuomojasi ir moka mokestį Subnuomos sutarties nustatyta tvarka. Po rekonstrukcijos visas turtas įregistruotas kaip atsakovo nuosavybė.

82. Anot atsakovo, Subnuomos sutarties 5 p. įrašyta norma iš esmės prieštarauja imperatyvioms teisės normoms ir yra niekinė, kadangi neatitinka reglamentuojančių nuosavybės teisės perleidimo sandorį normų (CK 4.47., 1.74 straipsniai).

83. Subnuomos sutartyje nėra kaip nors iÅ¡skiriamas anksčiau buvęs ir papildomai pastatytas patalpų plotas, investuotos sumos paskirstymas neturi jokios reikÅ¡mės, kadangi Nekilnojamo turto registre kavinės pastatas įregistruotas kaip vientisas objektas. Be to, Subnuomos sutarties 5 p. nurodoma dėl papildomai padidinto rekonstruojamo kavinės pastato ploto galimo perleidimo, kiti statiniai į šį punktÄ nepatenka.

84. Nesutikdamas su reikalavimu trečiasis asmuo Vilniaus m. savivaldybė papildomai nurodė, jog visos ieÅ¡kovo investuotos lėšos yra įtrauktos į atsakovo balansÄ ir pagal Subnuomos sutartyje įtvirtintÄ tvarkÄ bus gražintos ieÅ¡kovui visa apimtimi, taigi nėra pagrindo laikyti, jog rekonstrukcijos metu padidintas rekonstruojamo pastato plotas atliktas ieÅ¡kovo savomis lėšomis papildomai. Jo nuomone, iÅ¡ faktinių aplinkybių bei Å¡alių elgesio, susidariusi situacija neatitinka Subnuomos sutarties 5 p., numatančio galimybę ieÅ¡kovui įgyti nuosavybę tuo atveju, jei rekonstruojamo pastato plotas padidinamas ieÅ¡kovo savomis lėšomis papildomai. Nėra pagrindo vadovautis Subnuomos sutarties 5 p. ir dėl to, jog nėra įgyvendinta ir kita jame numatyta sÄ lyga - Vilniaus miesto savivaldybės pritarimas ir suderinimas ginčo turto perleidimui ieÅ¡kovo nuosavybėn – toks pritarimas niekada nebuvo ir nėra duotas.

85. IeÅ¡kovas praÅ¡o teismo taikyti sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles (CK 6.193 straipsnis) ir bendruosius principus (CK 1.5 ir 1.2. straipsniai), kadangi klausimai kilo dėl tarp Subnuomos sutarties Å¡alių laisva valia suderintų nuostatų aiÅ¡kinimo. Ä®rodinėja, jog tikroji Å¡aliu valia sudarant Nuomos ir Subnuomos sutartis yra ta, kad iÅ¡ esmės Å¡alys susitarė, jog UAB „Disona“ investuos į nekilnojamÄ jį turtÄ ir už tai gaus teisinga atlygį - naujai sukurtų nekilnojamojo turto objektų nuosavybės teises.

86. CK 6.193 straipsnyje įtvirtintos sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklių nuostatos: aiÅ¡kinant sutartį, pirmiausia turi bÅ«ti nagrinėjami tikrieji sutarties Å¡alių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiÅ¡kinimu, o jeigu Å¡alių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama atsižvelgiant į tai, kokiÄ prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis bÅ«tų suteikę analogiÅ¡ki Å¡alims protingi asmenys (1 dalis); visos sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslÄ bei jos sudarymo aplinkybes (2 dalis); kai abejojama dėl sutarties sÄ lygų, jos aiÅ¡kinamos tas sÄ lygas pasiÅ«liusios Å¡alies nenaudai ir jas priėmusios Å¡alies naudai (4 dalis); aiÅ¡kinant sutartį, taip pat turi bÅ«ti atsižvelgiama į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių tarpusavio santykių praktikÄ , Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (5 dalis).

87. Kaip minėta, Å¡alys ginčo Subnuomos sutarties sÄ lygas ir tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ aiÅ¡kina skirtingai, todėl teismas iÅ¡vadas dėl sutarties sÄ lygų ir tikrųjų Å¡alių ketinimų, aiÅ¡kina atsižvelgiant į žemiau nustatytas faktines bylos aplinkybes, susijusias su sutarties pasiraÅ¡ymu bei jos vykdymu. 88. 1994-1995 metais, UAB „Vilniaus parkai“ (anksčiau valstybinė įmonė) gavus Vilniaus m. valdybos leidimÄ rekonstrukcijai, parengtas ir suderintas su miesto valdymo organais objekto kavinė „LakÅ¡tingala“, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbo projektas (1995 m. Projektas), bei iÅ¡duotas Statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo vėliau pratęstas iki 2001 m. liepos 27 d. bei iki 2004 m. vasario 17 d., be UAB „Vilniaus parkai“ jame buvo įraÅ¡yta ir UAB „Disona“ (t. 1, b. l. 11, 33-43, 13).

89. Nėra ginčo, jog objektas labai nukentėjo gaisro metu, bÅ«klė buvo itin bloga, jis nebuvo naudojamas. Nurodytu laikotarpiu kartu nuspręsta perstatyti kavinę „LakÅ¡tingala“ Å«kio bÅ«du, kartu numatytas gretimos teritorijos sutvarkymas. Projektinėje dokumentacijoje atvaizduotas planas įrengti kavinės pastato 1 ir 2 aukÅ¡tus, tame tarpe įrengti baseinÄ , saunÄ , duÅ¡ines ir kt., aptverti kavinės kiemelį dekoratyvine tvora, įrengti patogius takus pėstiesiems ir aikÅ¡telę dviračiams saugoti, privažiavimÄ prie Å«kinių pastatų, kt. 2 aukÅ¡to plane pažymėti bÅ«simieji kontora ir darbo kabinetai. Eksplikacijoje iÅ¡skirti restorano ir restorano kiemelio rekonstrukcijos darbai, įskaitant buvusių Å¡aligatvio ir aptvėrimo ardymÄ .

90. Liudytoju apklaustas UAB „Vilniaus parkai“ buvęs direktorius A. N. paaiÅ¡kino, kad Vilniaus m. savivaldybė skubino sutvarkyti objektÄ , esantį pačiame Vingio parko centre. Tačiau savo lėšomis ir jėgomis UAB „Vilniaus parkai“ remonto darbų atlikti neįstengė, finansavimo Å¡altinių neturėjo. Å ių teiginių ginčo Å¡alys neneigė. (2018 m. gegužės 20 d. teismo posėdžio protokolas, t. 7, garso įraÅ¡as).

91. Vilniaus miesto valdybos sprendimais 1998 m. balandžio 16 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1999 m. gegužės 6 d. (duomenys neskelbtini)UAB „Vilniaus parkai“ leista atviro konkurso tvarka iÅ¡nuomoti kavinę tikslinei paskirčiai jÄ atstatyti. Užfiksuota, kad pagal 1997 m. rugpjūčio 13 d. registracijos pažymėjimÄ Nr. 437 plotas sudaro 255 kv. m, po gaisro iÅ¡likusio objekto likutinė vertė pagal UAB „Vilniaus parkai“ balansÄ yra 30 370 Lt, UAB „Vilniaus parkai“ įdėtos lėšos atstatant objektÄ (nebaigta statyba) 71 127 Lt, pradinė nuomos kaina 9 Lt kainÄ už 1 kv. m. per mėnesį. Minėti sprendimai parengti valstybės/savivaldybių turto valdymÄ reguliuojančių teisės aktų pagrindu, Valdybos sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) 2 p. nurodoma, jog privaloma vadovautis Vilniaus m. valdybos nustatyta investicinių nuomos sutarčių sudarymo tvarka ir nuomos sutarties projektus derinti su Ekonomikos ir Teisės departamentais. (t. 1, b. l. 72, 54).

92. Å alių paaiÅ¡kinimais, konkursÄ skelbė keletÄ kartų, dėl prastos objekto bÅ«klės pretendentų nebuvo, kol atvirÄ nebaigtos statyti kavinės nuomos konkursÄ laimėjo UAB „Giransa“, pasiÅ«liusi kainÄ po 4,5 Lt už 1 kv. m. per mėnesį. Pagal 1999 m. gruodžio 3 d. Konkurso organizavimo komisijos posėdžio protokolÄ nutarta sudaryti su laimėtoja UAB „Giransa“ negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. (t. 1, b. l. 16).

93. Pagal 1999 m. gruodžio 27 d. Nuomos sutartį Nr. 99-12-27 ir priedÄ , Perdavimo-priėmimo aktÄ -protokolÄ , UAB „Giransa“ perduota nuomos teisę į 255,17 kv. m. bendro ploto negyvenamuosius pastatus ir patalpas, esančius (duomenys neskelbtini), patalpų inventorizacinis Nr. (duomenys neskelbtini), kavinei atstatyti bei įrengti, mokant nuomos mokestį (po patalpų atstatymo) 1 148,27 Lt per mėnesį. Nuomos sutarties terminas - iki 2098 m. gruodžio 27 d., bet ne ilgiau kaip iki įtraukimo į privatizavimo programÄ , atstatymo terminas nuo 2000 m. balandžio 1 d. iki 2001 m. birželio 1 d. (Nuomos sutarties 1-3 p.). 5.3 punkte numatyta be nuomotojo raÅ¡tiÅ¡ko leidimo nedaryti projektinių pakeitimų. 7 p. nurodoma, kad Å¡alių susitarimu kapitalinis remontas gali bÅ«ti atliekamas nuomininko lėšomis, o perdavimo aktu tuo paties punkto pagrindu patvirtintas susitarimas kapitalinį remontÄ atlikti nuomininko lėšomis, įdėtas lėšas užskaitant kaip bÅ«simo laikotarpio nuomos mokestį, trumpai užfiksuota kavinės techninė bÅ«klė perdavimo metu.

Pagal 13 p. sutarties nutraukimo be nuomininko kaltės atveju nuomotojas privalo apmokėti visas iÅ¡laidas, pagal nuomininko sÄ matÄ . Nuosavybės teisių į nuomotojo turtÄ /turto dalis perleidimo nuomininkui galimybių nenumatyta. (t. 1, b. l. 50-52, 53).

94. Pagal 2000 m. balandžio 3 d. Nuomos sutartis papildymÄ pakeistas 5.2 p.: „Pastatų rekonstrukcijÄ pradėti iki 2000-05-01, prieÅ¡ tai pateikiant nuomotojui raÅ¡tiÅ¡kÄ patvirtinimÄ apie turimas rekonstrukcijai nuosavas arba investitoriaus lėšas ir pastato subnuomos triÅ¡alę sutartį pasiraÅ¡ant jÄ nuomotojui, nuomininkui ir subnuomininkui su subnuomininko finansiniais įsipareigojimais atlikti rekonstrukcijÄ subnuomininko lėšomis ir su teise po rekonstrukcijos pastatÄ tiesiogiai nuomoti iÅ¡ nuomotojo“ (t. 1, b. l. 12).

95. Tokiu subnuomininku pagal 2000 m. balandžio 28 d. Subnuomos sutartį tapo ieÅ¡kovas UAB „Disona“. Su ja sutartis sudaryta pagal generalinę Nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)bei jos papildymÄ , su nuoroda į Valdybos sprendimÄ Nr. 802 (t. 1, b. l. 26-29), Å¡alių sudaryta 8 asmenų komisija tos pačios dienos Perdavimo-priėmimo aktu-protokolu patvirtino perdavimÄ subnuomininkui pradėtos statyti kavinės „LakÅ¡tingala“, nustačius pastato techninę bÅ«klę perdavimo metu.

Pažymima, jog akte užfiksuota, kad iÅ¡nuomojamas kavinės plotas sudaro 255, 17 kv. m., o atstačius pastatÄ Ä¯rengtos vidaus sienos ir pertvaros plotÄ sumažins, jį patikslinti po inventorizacijos ir dėl teisingo nuomojamo ploto atstatymo kreiptis į steigėjÄ - 5 p. ir 7 p.). Privalomame laikytis rekonstrukcijos metu 1995 m. Projekte numatyta perstatyti pagrindinį kavinės pastatÄ , įrengti baseinÄ , saunÄ , duÅ¡ines ir kt., 2 aukÅ¡te buvo numatyti kontora ir darbo kabinetai. Perduodant nuomai patalpas buvo žinoma, jog nuomojamo ploto duomuo yra laikinas.

96. Apklaustas liudytoju UAB „Giransa“ buvęs direktorius R. J. paaiÅ¡kino, jog jis iÅ¡ UAB „Giransa“ pusės derino Nuomos sutarties bei vėliau Subnuomos sutarties pasiraÅ¡ymÄ , projektas buvo patrauklus investicijoms dėl siÅ«lomo 99-iems metams nuomos termino, tačiau pačiai UAB „Giransa“ projektas buvo per didelis, savo finansų neužteko. Ä®traukiant į projekto įgyvendinimÄ UAB „Disona“ dalies turto perdavimas jos nuosavybėn buvo aptartas (2018 m. gegužės 20 d. teismo posėdžio protokolas, t. 7, garso įraÅ¡as).

97. Buvęs atsakovo direktorius A. N. nurodė, jog visi dokumentai ir sprendimai susiję su nekilnojamu turtu turėjo būti ir buvo derinami su Vilniaus m. savivaldybe, ji gi rengė aptariamų sutarčių projektus.

98. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad sutarties sudarymas ir vykdymas, Vilniaus m. savivaldybės atsakingų asmenų buvo kontroliuojamas, prižiūrimas visas objekto atstatymo (rekonstrukcijos) procesas, suderinami bei patvirtinami konkretūs veiksmai ir sprendimai, suderinti visi projektiniai pakeitimai ir ieškovo atliktų darbų apimtis.

99. Subnuomos sutarties sudarymo momentu adresu (duomenys neskelbtini), egzistavo bei buvo įregistruotas tik vienas UAB „Vilniaus parkas“ nekilnojamojo turto vienetas, kurio inventorizacinis Nr. 13001 – atitiko sudegusios kavinės „Lakštingala“ vieno aukšto pastato, unikalus daikto Nr. 1095-909-5017, statybos pradžios metai 1996 (nebaigta statyba). Kadastrinių matavimų byloje yra šio objekto apskaitos kortelė; nurodoma minėto 1997 m. duomenimis nustatyto 255, 17 kv. m. ploto sudėtis. (t. 5, b. l. 112-114).

Šis nekilnojamojo turto vienetas nebuvo atskirtas nuo šalia kavinės esančios teritorijos, t. y. kavinės kiemo su šaligatviais, tvora ir kt. priklausiniais bei rekonstrukcijos 1995 m. Projekte bei kituose dokumentuose iki ginčo sutarties sudarymo traktuojamas kaip bendras objektas – kavinė „Lakštingala“. Pažymėtina, jog kaip jau minėta, 1995 m. Projekte kavinės pastato ir jos kiemo rekonstrukcijos darbai atskirti, taip pat yra akivaizdu, kad buvo numatyti anksčiau buvusių kiemo elementų ardymo darbai. 100.

Taigi, darytina iÅ¡vada, kad rekonstravimo darbams atlikti pagal 1995 m. ProjektÄ Nuomos ir Subnuomos sutartimis faktiÅ¡kai buvo perduotas vientisas objektas - pradėta statyti kavinė „LakÅ¡tingala“, inventorizacinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriÄ sudarė sudegusios kavinės „LakÅ¡tingala“ vieno aukÅ¡to pastatas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1997 m. duomenimis pastatyto 255, 17 kv. m. ploto, bei Å¡ios kavinės teritorija – kiemas su iÅ¡likusiais kiemo elementais, nesudarančiais savarankiÅ¡kų įregistruotų nekilnojamojo turto vienetų.

Å iÄ teismo iÅ¡vadÄ patvirtina pateiktos nuotraukos, kuriose užfiksuota objekto bÅ«klė iki rekonstrukcijos (t. 7, b. l. 55-56). Nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad 1995 m. Projekte buvo numatyti pastatyti kiti savarankiÅ¡ki statiniai kavinės teritorijoje, tokių duomenų teismui nepateikta. Kita vertus, nuotraukose matyti, jog ir iki rekonstrukcijos kavinės kieme buvo įrengta vieÅ¡o maitinimo erdvė su stalais bei suolais. 101. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad visi objekto atstatymo/rekonstravimo darbai Å¡alių susitarimu turėjo bÅ«ti atlikti bÅ«tent UAB „Disona“ lėšomis.

Å iuo klausimu pažymėtina, kad nei atsakovas, nei UAB „Giransa“ buvęs vadovas negalėjo paaiÅ¡kinti teismui savo įmonių realaus indėlio į kavinės „LakÅ¡tingala“ rekonstrukcijÄ iki Subnuomos sutarties sudarymo. Likutinė kavinės vertė dokumentuose nurodoma skirtingai, 2018 m. balandžio 28 d. Perdavimo-priėmimo akte komisijos ji patvirtinta 30 370 Lt. 102. Pažymėtina, kad iÅ¡ esmės triÅ¡ale ginčo Subnuomos sutartimi, buvo ne tik perleistos visos nuomininko teisės ir pareigos subnuomininkui, nuomotojui sutinkant, bet ir praplėsta teisių bei pareigų apimtis. 103.

Praplėsta 1 p. sÄ lyga: pradėjus patalpų eksploatacijÄ mokėti 1 148, 27 Lt už mėnesį ir PVM nuomos mokestį, kurį subnuomininkas įskaito pagal Å¡iÄ sutartį už įdėtas lėšas iÅ¡raÅ¡ant PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ už nuomÄ ir atliktų darbų vertei įskaitymo sumai. Papildomai numatyta, kad užbaigtos rekonstrukcijos ir remonto darbų vertė įvertinama pagal pasiraÅ¡ytÄ faktiÅ¡kai atliktÄ darbų aktÄ , vertę subnuomininkas apskaito kaip sukauptas pajamas ir naudoja subnuomos mokesčiui su UAB „Vilniaus parkai“ už atitinkamo dydžio sumÄ , pasiraÅ¡ant įsipareigojimų įskaitymo aktÄ (4 p.); 15 p. nurodoma, jog sutarties nutraukimo be subnuomininko kaltės atveju nuomotojas privalo ne ginčo tvarka apmokėti visas iÅ¡laidas, patirtas patalpų statybos metu ir visas kitas iÅ¡laidas, patirtas dėl sutarties nutraukimo įskaitant ir bÅ«simus nuostolius, galimus dėl pastato veiklos sustabdymo.

Ä®trauktas naujas 5 p.: subnuomininkui savo lėšomis papildomai padidinus rekonstruojamo pastato plotÄ , suderinus su Vilniaus miesto savivaldybe, papildomai įrengto ploto nuosavybė pereina subnuomininkui įforminant jam nuosavybės teisę. 104. IeÅ¡kovas tvirtina, kad jam nebuvo sudarytos galimybės derėtis dėl Subnuomos sutarties sÄ lygų, ji buvo sudaryta atsakovo, kurio visas akcijas nuosavybės teise valdo Vilniaus miesto savivaldybės administracija, pasiÅ«lytomis sÄ lygomis, parengtomis remiantis Vilniaus miesto valdybos 1998 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tipinių sutarčių ar kitų aktų formų bei Negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos investicinių sutarčių rengimo taisyklių patvirtinimo (toliau – Sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini)) patvirtintomis Negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos investicinių sutarčių rengimo taisyklėmis (toliau – Investicinių sutarčių taisyklės arba Taisyklės) naudojant Sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintÄ tipinę negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos sutarties formÄ bei nuomojamų negyvenamųjų pastatų ir patalpų perdavimo - priėmimo akto formÄ (t. b. l. 117-128). 105.

IeÅ¡kovas įrodinėja, jog sutarties Å¡alys sudarė (tikroji valia buvo sudaryti) ne įprastÄ negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos sutartį, tačiau nuomos investicinę sutartį, remiantis Investicinių sutarčių taisyklėmis. Nurodo sekančius šį teiginį pagrindžiančius argumentus: nuomojamos patalpos/pastatas tinkamos naudoti buvo tik atlikus kapitalinio remonto darbus, kai yra pateikiamas investicinis projektas (Taisyklių 1 p.), sutarties forma atitiko tipinę formÄ (Taisyklių 2 p.).

Sulygina tipinės negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos sutarties pavyzdį su Subnuomos sutarties pagrindiniu tekstu (sutampa reikalaujama sutartinių sÄ lygų iÅ¡dėstymo tvarka, dalių numeracija, perkeltos imperatyvios sÄ lygos, dėl kurių Å¡alys negalėjo tartis, o privalėjo įtraukti į subnuomos sutarties tekstÄ ir jį vykdyti, kt.). Teigia, kad Subnuomos sutartyje nuomos objektas charakterizuotas kaip vienas turtinis vienetas, o nuomos mokestis buvo nustatytas už visÄ Subnuomos sutarties pagrindu buvusį registruotÄ subnuomuotinÄ turtÄ , nes kito turto, t. y. ginčo patalpų Subnuomos sutarties sudarymo metu tiesiog nebuvo (atitinka Taisyklių 4.1 ir 4.2 punktų), ir kt. (žr. pvz. ieÅ¡kovo 2017 m. spalio 8 d. raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai, t. 4, b. l. 107-114). 106.

Apeliuoja į Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo (redakcija nuo 2000 kovo 8 d. iki 2000 m. gegužės 23 d.) 2 straipsnio investicijos sampratÄ : investavimas tai yra investuotojo veiksniai, kuriais jis įgyja nuosavybės teisę arba kreditoriaus reikalavimo teisę į investavimo objektÄ arba teisę šį objektÄ valdyti ir naudoti. Teigia, kad Subnuomos sutarties 5 p. ir buvo užfiksuota ieÅ¡kovo teisė ir investuotų piniginių lėšų grÄ Å¾os forma, kadangi pasiraÅ¡ymo metu abiem Å¡alims buvo žinoma susitariamos priimti investicijos apimtis, t. y. rekonstrukcijos ir remonto darbų apimtis bendru Å¡alių sutarimu buvo užfiksuota rekonstrukcijos projekte, kuriame aiÅ¡kiai užfiksuotas ginčo patalpų sukÅ«rimas.

Subnuomos sutarties 5 punkto sÄ lyga yra esminė, lėmusi UAB „Disona“ apsisprendimÄ Ä¯sipareigoti investuoti itin didele sumÄ Ä¯ svetimÄ nekilnojamÄ turtÄ . 107. Su Å¡iais ieÅ¡kovo teiginiais, teismas sutinka tik iÅ¡ dalies. IÅ¡ tikrųjų, Valdybos sprendimu Nr. 715V atsakovas įpareigotas organizuojant nuomos konkursÄ ir sudarant nuomos sutartį vadovautis Vilniaus m. valdybos nustatyta investicinių nuomos sutarčių sudarymo tvarka, o 1999 m. Nuomos sutarties forma faktiÅ¡kai atitinka tipine.

Tačiau akivaizdu, jog nurodomas 1995 m. Projektas rekonstrukcijai negali bÅ«ti vertinamas kaip investicinis, o jo parengimo metu UAB „Giransa“ ir UAB „Disona“ net nebuvo įsteigtos (įregistruotos atitinkamai 1998 ir 1996 metais). Leidimas statyboms iÅ¡duotas kavinę perstatyti Å«kio bÅ«du. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog pagal Investicinių sutarčių taisykles, lėšos, investuojamos objekto kapitalinio remonto darbams, yra kompensuojamos atitinkamÄ laikotarpį neimant iÅ¡ nuomininko nuomos mokesčio arba atitinkamÄ laikotarpį mažinant nuomos mokesčio dydį bei teikiant kitas Taisyklėse numatytas lengvatas; sutartyje privalomai nustatomas investuojamų lėšų dydis, o privalomo turinio investicinis projektas įvardijamas kaip bÅ«tinas priedas (Taisyklių 1, 6 ir 7 punktai).

Subnuomos sutartyje numatyta įvertinti užbaigtos rekonstrukcijos ir remonto darbų vertę pagal pasiraÅ¡ytÄ faktiÅ¡kai atliktÄ darbų aktÄ , taigi pasiraÅ¡ymo metu Å¡alims nebuvo žinoma susitariamos priimti visos finansinės investicijos apimtis, jų buvo sprendžiamas darbų mastas. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad tarp Å¡alių susiklostę santykiai Subnuomos sutarties sudarymo metu iÅ¡ esmės nepatenka į ieÅ¡kovo nurodomų teisės aktų reguliavimo sritį, bei kad Subnuomos sutarties sÄ lygos akivaizdžiai buvo derinamos su ieÅ¡kovu, kadangi įtrauktos papildomos ieÅ¡kovui naudingos sÄ lygos. 108.

Kita vertus, nėra pagrindo atmesti ieÅ¡kovo argumentų, kad Subnuomos sutarties 5 punkto sÄ lyga yra esminė, lėmusi UAB „Disona“ apsisprendimÄ Ä¯sipareigoti investuoti itin didele sumÄ Ä¯ svetimÄ nekilnojamÄ turtÄ , bei kad Å¡alių susitarimu tokiu bÅ«du užfiksuota papildoma ieÅ¡kovo investuotų piniginių lėšų grÄ Å¾os forma. Nesutiktina su atsakovo atsiliepimo teiginiais, kad pripažintinas tik Å¡alių Subnuomos sutartyje įraÅ¡ytas susitarimas ieÅ¡kovo atliktÄ investicijÄ Ä¯skaityti į nuomos mokestį už 255,17 kv. m. patalpų plotÄ , kadangi taip įtvirtinta Subnuomos sutarties 9 punkte, bÅ«tent todėl jis nebuvo įsipareigojęs perleisti nuosavybės teise priklausančio turto.

Teismo vertinimu, Subnuomos sutarties 5 p. sÄ lyga atitiko tikrųjų Å¡alių ketinimų sutarties pasiraÅ¡ymo metu, nuostata buvo žinoma atsakovui ir jo steigėjui, Å¡alys niekada jos neginčijo ir neprašė teismų Å¡ios sÄ lygos pripažinti negaliojančia. Å i teismo iÅ¡vada patvirtinama taip pat ir liudytojų R. J. ir A. N. paaiÅ¡kinimais. 109. Tačiau įtvirtindami Subnuomos sutartyje 5 punkto sÄ lygÄ papildomai įrengto ploto, kuris galės bÅ«ti parleistas ieÅ¡kovui, Å¡alys nekonkretizavo.

Jis nebuvo apibrėžtas nei patalpomis, nei ploto dydžiu. Sutiktina su ieÅ¡kovo teiginiais, kad Subnuomos sutartyje nuomos mokestis buvo nustatytas už visÄ Subnuomos sutarties pagrindu buvusį registruotÄ subnuomotinÄ turtÄ , nes kito turto (ginčo patalpų) Subnuomos sutarties sudarymo metu tiesiog nebuvo. 1995 m. Projekte buvo aiÅ¡kiai užfiksuotas numatytas įrengti kavinės pastato 2-as aukÅ¡tas, taigi, labiau tikėtina, jog bÅ«tent dėl Å¡ių naujai įrengiamų pastato patalpų ploto galėjo bÅ«ti susitarta Å¡alims įraÅ¡ant 5 punkto nuostatÄ . 110.

Pažymėtina, kad liudytojas UAB „Vilniaus parkai“ buvęs direktorius, į Å¡alių užduotus klausimus A. N. negalėjo paaiÅ¡kinti, apie kurį konkrečiai padidintÄ plotÄ buvo sutarta Subnuomos sutarties 5 punkte nurodydamas, kad pirminiame projekte numatytas kavinės 2 aukÅ¡tas, tačiau vėliau projektas iÅ¡siplėtė. 111. Bylos dokumentais nustatyta, kad laikotarpyje iki 2001 m. lapkričio 18 d. UAB „Disona“ perdavė, o atsakovas ir valstybinė komisija priėmė bei pripažino tinkamais naudoti (Priėmimo aktai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) atstatytÄ kavinės pastato 1-jį aukÅ¡tÄ , kurio plotas sumažėjo iki 244, 37 kv. m., taip pat įrengtas virÅ¡ kavinės patalpų pastogės patalpas, plotas 99,08 kv. m.

Nurodoma, jog viso pastato aukštų skaičius yra vienas + pastogė + antresolė, o bendras statybinis tūris 421 kv. m. Ieškovui vykdant objekto atstatymo/rekonstravimo darbus visų ginčo šalių susitarimu/pritarimu vietoje 1995 m. Projekte planuojamų kavinės 2 aukšte įrengti biuro ir darbo kabinetų buvo įrengtos pastogės ir antresolės patalpos su gyvenamaisiais kambariais. Raštiško sprendimo nepateikta. (t. 1 b. l. 15,18-19, 20-21, 26, 45) 112. 2000 m. gruodžio 6 d. trijų Subnuomos sutarties šalių pasirašytu Aktu-protokolu Nr. 3 šalys patvirtino, jog kavinės bendras plotas padidėjo 99,08 kv. m. (pastogė), ir pagal Subnuomos sutarties 5 p. papildomai įrengto ploto nuosavybė pereina subnuomininkui įforminant jam nuosavybės teisę.

įtvirtintas bÅ«tinas suderinimas su Vilniaus m. savivaldybe siejamas su pratęstu iki 2001 m. liepos 27 d. Statybos leidimu Nr. (duomenys neskelbtini), todėl iki nurodytos datos UAB „Disona“ perduos eksploatuoti padidintÄ plotÄ , pateiks nuomotojui bendrÄ atliktų darbų aktÄ , pažymas apie investicijų dydį ir pasiraÅ¡ys įsipareigojimų įskaitymo aktÄ . 113. Nurodytas dokumentas patvirtina teismo iÅ¡vadas dėl Å¡alių susitarimo perleisti UAB „Disona“ nuosavybėn turto, bÅ«tent kavinės pastato (o ne visų nekilnojamo turto objektų) naujai pastatytų patalpų su įrengtais gyvenamaisiais kambariais, pagal Subnuomos sutarties 5 p. Jokių kitų dokumentų, iÅ¡ kurių galima bÅ«ti kitaip konkretizuoti bei apibÅ«dinti perleistinÄ turtÄ pagal Subnuomos sutarties 5 p., byloje nėra. 114.

Objekto rekonstrukcijos darbai buvo vykdomi ir 2003-2004 metais, iÅ¡ pateiktų dokumentų matyti, kad Å¡alys žodžiu susitarė (raÅ¡ytinių dokumentų nėra) ir vėliau įteisino didesnę darbų apimtį ir rezultatÄ . 115. Kaip jau minėta, pirminiame etape buvo numatytas kavinės kiemo teritorijos sutvarkymas (Å¡aligatviai, tvora, kt.), o iki rekonstrukcijos kavinės kieme buvo iÅ¡likusi anksčiau įrengta vieÅ¡o maitinimo erdvė su stalais bei suolais. 2003 m. gegužės 12-14 d. dienomis patvirtintas papildomas Projektas (jame sujungti su pagrindiniu pastatu lauko virtuvė-baras 72 kv. m.; vasaros lauko kavinė 470 kv. m., scena 12 kv. m.) ir tuo pačiu metu ir UAB „Disona“ priimtas pripažintas tinkamu naudotis Kavinės-restorano „LakÅ¡tingala“ kiemelis, bendras plotas 633,19 kv. m., taip pat iÅ¡vardinti pagalbiniai statiniai: trinkelių danga 633,19 kv. m., asfaltas 309,31 kv. m., stoginė 291,02 kv. m. - Priėmimo aktas Nr. /101/11.4-690 (t. 1, b. l. 68-70, 22-23). 116.

Visi baigti statyti ir perduoti objektai priimti tuo pačiu atsakovo inventoriniu (inventorizacijos) Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo vientisas objektas buvo identifikuojamas perduodant jį subnuomininkui (bei nuomininkui) rekonstrukcijai. 117. Svarbu pažymėti, kad Nekilnojamojo turto registre Priėmimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įregistruoti du atsakovui priklausantys pagalbinio ūkio paskirties pastatai – stoginės:

1) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), 167 kv. m. ploto, 2) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), 124 kv. m. ploto. Nurodyta Å¡ių objektų statybos pabaigos metai 2000. 118. 2004 m. vasario 17 d. Priėmimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini).4-433 priimta pripažinta tinkama naudotis Kavinės-restorano „LakÅ¡tingala“ lauko kavinė su virtuve, bei iÅ¡vardinti pagalbiniai statiniai: stoginė 555,40 kv. m, trinkelių danga 222 kv. m., asfaltas 270 kv. m., betono plytelių danga 362 kv. m. (t. 1, b. l. 84, 24-25) To paties akto pagrindu Nekilnojamojo turto registre iÅ¡registruoti kaip sunaikinti du pagalbinio Å«kio paskirties pastatai – stoginės, įregistruoti pagal Priėmimo aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini).

Taigi naujai pastatyta lauko kavinė įgijo savarankiÅ¡ko maitinimo paskirties pastato – stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statusÄ senosios kieme buvusios vieÅ¡o maitinimo erdvės zonoje. 119. Apibendrinant darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovui užbaigus suderintos apimties rekonstrukcijos darbus jam perduotame pagal 2000 m. balandžio 28 d. Perdavimo-priėmimo aktÄ atsakovo vientisame objekte, inventorizacijos Nr. (duomenys neskelbtini), apraÅ¡ytų 2003-2004 m. priėmimo-perdavimo aktų pagrindu Nekilnojamojo turto registre atsakovo nuosavybe naujai įregistruoti keturi nekilnojamojo turto vienetai: maitinimo paskirties pastatas – stoginė-lauko kavinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiti inžinieriniai statiniai (priklausiniai) - priegrinda, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pėsčiųjų takas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo aikÅ¡telė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 120.

Nėra jokių faktinių duomenų, patvirtinančių, jog jau sudarant Subnuomos sutartį jos 5 punkte galėjo bÅ«ti įtvirtintas Å¡alių gera valia sudarytas susitarimas perleisti ieÅ¡kovui nuosavybę ne tik į papildomai padidintÄ pagrindinio pastato plotÄ , bet ir į keturis 2003-2004 metais sukurtus nuosavybės teisės objektus. Teismas nustatė, kad įtvirtintas pirminis Å¡alių susitarimas sudarant Subnuomos sutartį ir pradedant rekonstrukcijos darbus jokių papildomai sukuriamų statinių neapėmė, jų nebuvo numatyta 1995 m.

Projekte. Kavinės kiemo teritorijos sutvarkymas negalėjo patekti į Subnuomos sutartį sutarties 5 p. sÄ lygos dėl galimo nuosavybės teisių perleidimo sritį. Jokiais raÅ¡ytiniais susitarimais, dėl naujai sukuriamų objektų, ginčo Subnuomos sutarties sÄ lygos nebuvo pakeistos. 121. IeÅ¡kinio reikalavimas pripažinti ieÅ¡kovo nuosavybę į 170,79 kv. m. pagrindinio pastato plotÄ , remiantis padidėjusio ploto paskaičiavimu aritmetiniu bÅ«du (425,96 - 255, 17 = 170,79) atitinka Subnuomos sutarties 5 p. papildomai įrengto rekonstruojamo pagrindinio pastato ploto apibrėžimÄ .

Tačiau pažymėtina, kad ir paties pagrindinio pastato priestatas – lauko virtuvė-baras atsirado tik 2003 m. Projekte. FaktÄ , kad Å¡io priestato iÅ¡ karto nebuvo planuojama, patvirtino ir pats ieÅ¡kovo vadovas R. K. 2018 m. rugpjūčio 22 d. teismo posėdžio metu. 122. Nustatyta, kad rekonstrukcijos rezultatas buvo priimtas, įteisintas, be abejonių pasiektas ieÅ¡kovo įdėtomis lėšomis bei darbu. Tačiau teismas sprendžia, jog duomenų, įrodančių tikruosius Å¡alių ketinimus dėl keturių 2003-2004 metais sukurtų nuosavybės teisės objektų (įskaitant ir vieÅ¡o naudojimo pėsčiųjų takų, pan.) nuosavybės perleidimo ieÅ¡kovui pagal Subnuomos sutarties 5 p. byloje nėra.

Jeigu tokie susitarimai ir buvo Å¡alims derinant bei tvirtinant projektinius pakeitimus (iÅ¡plečiant pirminį projektÄ ), jokie pateikti įrodymai to nepatvirtina. 123. Labiau tikėtina, jog Subnuomos sutarties 5 p. sÄ lyga skirta Å¡alių susitarimui dėl pagrindinio pastato dalies, įrengiamos pastogės su gyvenamaisiais kambariais, nuosavybės teisių perleidimo ieÅ¡kovui įtvirtinti. Å iÄ aplinkybę patvirtina 2000 m. gruodžio 6 d. Aktas-protokolas Nr.

3. Be Å¡io dokumento, kaip minėta, nei pačioje sutartyje, nei vėlesniuose dokumentuose 5 p. sÄ lygos objektas niekada nebuvo konkretizuotas bei apibÅ«dintas. 124. IeÅ¡kovas, teismo vertinimu, subjektyviai interpretuoja 5 p. sÄ lygos taikymÄ nurodydamas, kad bÅ«tinas steigėjo sutikimas buvo gautas savaime. Savo pozicijÄ grindžia argumentu, kad Subnuomos sutarties 7.2 p. imperatyviai nurodyta, jog draudžiama be nuomotojo raÅ¡tiÅ¡ko leidimo daryti projektinių pakeitimų, o vykdyti patalpų atstatymÄ pagal esamÄ projektÄ , ir tai turėtų bÅ«ti suprantama kaip darbų vykdymas pagal projektÄ , pagal kurį numatytas pastatyti ir perduoti ginčo patalpas, kai ieÅ¡kovo papildomai pastatytos ginčo patalpos bus laikomos ieÅ¡kovo investicine grÄ Å¾a (padidėjęs rekonstruojamo pastato plotas bei sukurti pastato priklausiniai bei inžineriniai statiniai) - todėl yra gautas steigėjo sutikimas. 125.

Su tokiu Subnuomos sutarties sÄ lygų aiÅ¡kinimu teismas nesutinka. Teismas Å¡iuo sprendimu jau pasisakė dėl rekonstrukcijos faktinio atitikimo projektui, projektinių pakeitimų ir kt. Nei iÅ¡ sutarties 7.2 p., nei iÅ¡ pratęsiamo Statybos leidimo Nr. R95-504, nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad buvo gautas Vilniaus m. savivaldybės sutikimas perleisti konkrečius nekilnojamo turto objektus ar jų dalis ieÅ¡kovui. Å ie ieÅ¡kovo teiginiai faktinių aplinkybių neatitinka. 126. Atmestini ieÅ¡kinio argumentai, jog Subnuomos sutarties 5 p. atsakovas ne įsipareigojo ateityje perleisti nuosavybės teises, o Å¡alių valia buvo, kad papildomai įrengtas plotas savaime pripažįstamas ieÅ¡kovo nuosavybe, tačiau atsakovas vengia įforminti sandorį notarine forma (papildomai įrengto ploto nuosavybė pereina ieÅ¡kovui įforminant jam nuosavybės teisę).

Teismas sprendžia, kad Subnuomos sutarties 5 p. nėra turto perleidimo sandoris, kurio pagrindu ieÅ¡kovas įgijo nuosavybę. Ginčo sutarties sÄ lyga patvirtina tik tai, kad Å¡alys sulygo, ateityje kompensuoti dalį ieÅ¡kovo numatomų įdėti nuosavų lėšų į atsakovui priklausančio turto rekonstravimÄ perleidžiant natÅ«ra bÅ«simÄ neapibrėžtÄ dalį turto, su sÄ lyga, kad atsakovo steigėjas bÅ«simam sandoriui pritars. Atsakovas negalėjo Subnuomos sutarties 5 p. perleisti turto, kurio jis pats dar nebuvo teisėtu savininku, kadangi turtas net nebuvo sukurtas. 127.

Atkreiptinas dėmesys, jog po rekonstrukcijos nebuvo patikslintas ir nuomojamo ploto dydis, kuris buvo nustatytas 1997 m. duomenimis - nors visos Å¡alys žinojo, kad atstačius jis keisis bei patvirtino, jog plotas tikslintinas inventorizacijos metu, dėl teisingo nuomojamo ploto atstatymo reikės kreiptis į steigėjÄ . Nekilnojamojo turto registre nuo 2001 m. kovo 5-6 d. įregistruotos Nuomos ir Subnuomos sutartys atsakovo pastatui, Kavinei su pirtimi ir gyvenamaisiais kambariais, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini). 128.

Teismas sprendžia, kad Subnuomos sutarties sÄ lygos neapėmė ir nenumatė objekto kavinė „LakÅ¡tingala“ viso sukurto rekonstrukcijos metu rezultato ir nesureguliavo su gautu rezultatu susijusių faktinių bei teisinių pasekmių, atsiradusių Å¡alių tarpusavio santykių. Visas atstatytas ir naujai sukurtas UAB „Disona“ lėšomis 5-ių statinių kompleksas adresu (duomenys neskelbtini), nuo pat 2000 m. balandžio 28 d. perdavimo akto savaime liko ieÅ¡kovo valdyme, atskirais aktais jam statiniai nebuvo perduoti.

Nėra ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovas visais objektais naudojosi kaip savo, vykdė Å«kinę-komercinę veiklÄ , prižiÅ«rėjo bei tvarkė. Subnuomos sutartis nebuvo pakeista bei papildyta; nei papildomos nuomos, nei panaudos ar nuosavybės teisių santykiais statinių komplekso buvimas pas ieÅ¡kovÄ nebuvo tinkamai sureguliuotas. Tam tikrÄ laiko tarpÄ visas Å¡alis situacija tenkino, bet vėliau Å¡alių interesai nebesutapo, atsirado tarpusavio pretenzijos, nuo 2010 metų vyksta teisminiai ginčai. Prasidėjusių nesutarimų laikotarpiui Å¡alys skirtingai, savo interesais, interpretuoja galiojančios Subnuomos sutarties sÄ lygas. 129.

IeÅ¡kovas tvirtina, kad atsakovas 2008-2010 metais buvo pradėjęs ginčo turto perleidimo ieÅ¡kovui procedÅ«ras, t. y. atsakovas buvo kreipęsis ir gavęs leidimÄ perleisti turtÄ ; iÅ¡vardina Å¡iuos argumentus pagrindžiančius įrodymus: 129.1. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2008 spalio 21 Pažyma Nr. (duomenys neskelbtini). Ja neprieÅ¡taraujama, kad UAB „Vilniaus parkai“ perleistų valstybiniame žemės sklype (duomenys neskelbtini), esančius nuosavybės teisės valdomus pastatus ir patalpÄ : pastatÄ - kavinę su pirtimi ir gyvenamaisiais kambariais; pastatÄ - stoginę-lauko kavinę, kitus statinius (inžinerinius) – priegrindÄ , pėsčiųjų takÄ , kiemo aikÅ¡telę – pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis (arba toliau – visi 5 turtiniai vienetai). (t. 5, b. l. 47). 129.2.

IÅ¡raÅ¡as iÅ¡ 2008 m. spalio 29 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos posėdžio Protokolo Nr. 200-41: nutarta pavesti UAB „Vilniaus parkai“ direktoriui rengti Kolegijos protokolinio nutarimo ir Administracijos direktoriaus įsakymo projektus dėl leidimo parduoti atsakovo balanse esantį negyvenamÄ jį pastatÄ , susidedantį iÅ¡ 5 atskirų turtinių vienetų subnuomininkui susitarimo pagrindu. Nustatyta pradinė pardavimo kaina 2 500 000 Lt, remiantis UAB „Ober-Haus“ nustatyta rinkos verte.

Padaryti atitinkami pavedimai Turto departamentui, o atsakovui pavesta įskaityti ieÅ¡kovo investuotÄ 1 663274 Lt sumÄ Ä¯ pardavimo kainÄ . (t. 1, 1 b. l. 60) 129.3. Vilniaus miesto savivaldybės mero ieÅ¡kovui adresuotas 2008 gruodžio 2 d. raÅ¡tas Nr. A51-26664 (3.26-PD-4), kuriuo patvirtinti 2008 m. spalio 29 d. komisijos posėdžio priimti nutarimai; kartu patvirtinama, jog subnuomininko UAB „Disona“ investuota suma padidino atsakovo ilgalaikio turto, pastato-kavinės, vertę, 1 523 296 Lt (atskaičius PVM) suma yra apskaityta UAB „Vilniaus parkai“ 2006 m. finansinėje atskaitomybėje. (t. 1 b. l. 44) 129.4. 2009 m. lapkričio 11 d.

Vilniaus m. savivaldybės mero pasitarimo su UAB „Disona“ protokolas Nr. 28-(1.2.13-T1), kuriuo nutarta pavesti atsakovui iki 2009 m. gruodžio 1 d. parengti objekto iÅ¡ 5 turtinių vienetų pirkimo-pardavimo sutarties projektÄ . (t. 1, b. l. 57-59). 129.5. 2010 m. balandžio 27 d. ieÅ¡kovo ir atsakovo Ketinimų protokolas. Juo Å¡alys susitarė, esant raÅ¡ytiniam ir galiojančiam UAB „Vilniaus parkai“ vienintelio akcininko pritarimui parduoti visus 5 turtinius vienetus, siekti sudaryti preliminariÄ pirkimo - pardavimo sutartį, numatant jos preliminarias sÄ lygas, bÅ«tent, įvertinus visas pirkėjos UAB „Disona“ investuotas lėšas į rekonstrukcijÄ , nurodoma numatyta papildomai sumokėti kaina 363 000 Lt.

Å alys patvirtino, jog Ketinimų protokolas skirtas pateikti Vilniaus m. savivaldybės administracijai, kuriai nepritarus nei preliminari, nei pagrindinė prikimo-pardavimo sutartis nebus sudaroma. Tuo pačiu susitarta taikiai užbaigti tris teisminius ginčus, susijusius su nekilnojamo turto mokesčiu. (t 1 b. l. 46-49). 129.6. Apeliuoja į atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. vasario 14 d. atsiliepimo į UAB „Disona“ skundÄ dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos tarybos 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl UAB „Vilniaus parkai“ likvidavimo) panaikinimo, taip pat 2012 m. gruodžio 22 atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teiginius apie likusius neiÅ¡spręstais klausimus, tame tarpe ir apie turto perleidimÄ pagal Subnuomos sutarties 5 punktÄ . (t. 4 b. l. 145-151) 130.

IeÅ¡kovo nuomone, nurodyti dokumentai patvirtina, kad atliktos investicijos paties atsakovo ir jo akcininko Vilniaus miesto savivaldybės administracijos valia turėjo bÅ«ti įskaitytos į mokėtinÄ kainÄ už perleidžiamas patalpas. PaaiÅ¡kina, kad 2010 m. balandžio 27 d. ieÅ¡kovo ir atsakovo Ketinimų protokolas 2010 m. birželio 29 d. buvo pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai. Akcentuoja, jog protokolu buvo sutarta dėl kainos likučio sumokėjimo, tačiau buvo tariamasi dėl visų statinių pardavimo, o ne tik dėl ginčo objekto, t. y. ir dėl rekonstruoto 255.17 kv. m. pastato ploto.

Taigi atsakovas nėra įvykdęs Subnuomos sutarties 5 p. įsipareigojimo įforminti (įregistruoti) ieÅ¡kovui nuosavybės teisių į ieÅ¡kovo lėšomis rekonstruotų patalpų padidėjusį plotÄ . Todėl ieÅ¡kovas priverstas ginti Å¡ias savo pažeistas teises teisme. 131. Su Å¡iais ieÅ¡kovo argumentais nesutiktina. 132. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, jog visų Å¡alių buvo suprantama, kad visu atsakovui priklausančiu statiniu kompleksu, esančiu (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovas naudojasi bei jį valdo nuomos pagrindais; taip buvo iki pat Å¡alių inicijuoto ginčo dėl nuomos ir subnuomos sutarčių nutraukimo ir nuomos mokesčio priteisimo iÅ¡nagrinėjimo, bÅ«tent Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-676-611/2015 padarytų iÅ¡vadų, kad „aplinkybių visuma neleidžia teigti, kad Å¡alys subnuomos sutartimi susitarė dėl nuomos ir subnuomos patalpų, kurias atsakovė (UAB „Disona“) naujai sukÅ«rė po atliktos ieÅ¡kovei (UAB „Vilniaus parkai“) priklausančių patalpų rekonstrukcijos, ir dėl nuomos mokesčio už Å¡ias patalpas mokėjimo“ 133. 2006-2008 metais atsakovas inicijavo derybas dėl didesnio nuomos mokesčio nustatymo, įtraukimo didesnio faktiÅ¡kai valdomo turto masto (ploto), kaip nuomojamo/ subnuomojamo, nuomos (subnuomos) sutarties pakeitimÄ ar papildymÄ .

Buvo keliami investicijų dydžio ir įskaitymo klausimai ir kt. Susitarimas nepasiektas. IÅ¡ ieÅ¡kovo nurodomų dokumentų, kuriais įrodinėjamos pradėtos ginčo turto perleidimo ieÅ¡kovui procedÅ«ros 2008-2010 m., matyti, jog atsakovo netenkino mokamo už naudojimÄ si visais objektais Subnuomos sutartimi nustatyta nuomos mokesčio suma, nuomojamo ploto kvadratÅ«ra nebeatitiko (nes padidėjo), turimÄ nuosavybės objektÄ laikė nuostolingu. Buvo atliktos turto įvertinimo procedÅ«ros. Tačiau, kaip problemos iÅ¡sprendimo bÅ«das, visÄ laikÄ buvo svarstomas pardavimas subnuomininkui viso statinių komplekso, kaip atsakovui esančiomis sÄ lygomis nenaudingo, o ieÅ¡kovui turint pirmumo teisę objektÄ privatizavimo metu (Subnuomos sutarties 3 p.).

Tuo metu buvo svarstomi viso komplekso pardavimo kaina bei skirtumas, kurį turės papildomai sumokėti ieÅ¡kovas, į pardavimo kainÄ Ä¯skaičius įdėtos investicijos sumÄ . 134. Pažymėtina, kad bÅ«tent iÅ¡ paties ieÅ¡kovo cituojamame 2010 m. balandžio 27 d. ieÅ¡kovo ir atsakovo Ketinimų protokolo aiÅ¡kiai matyti, jog Å¡alims susitarus dėl pardavimo sÄ lygų kitu žingsniu bus siekiama gauti Vilniaus m. savivaldybės pritarimÄ , o jai nepritarus nei preliminari, nei pagrindinė prikimo-pardavimo sutartis nebus sudaroma. 135.

Nėra duomenų, jog pritarimas buvo gautas pateikus Ketinimų protokolÄ Vilniaus miesto savivaldybės administracijai. Pagal iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ 2010 m. spalio 29 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos posėdžio Protokolo Nr. (duomenys neskelbtini)ir Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2011 m. kovo 29 d. SprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuspręsta leisti atsakovui parduoti 5 turto vienetus vieÅ¡o konkurso bÅ«du (t. 1, b. l. 61-63). 136.

Teismas sutinka Vilnius m. savivaldybės argumentais, jog negalima taikyti Subnuomos sutarties 5 p. kadangi nėra įgyvendinta jame numatyta sÄ lyga - Vilniaus miesto savivaldybės pritarimas ir suderinimas ginčo turto perleidimui ieÅ¡kovo nuosavybėn. Teismas sprendžia, kad toks pritarimas niekada nebuvo ir nėra duotas, Å¡alių derybos rezultato nedavė. Atsakovas taip pat atsisakė savo ketinimų dėl turto pardavimo ieÅ¡kovui. 137. Jokiame dokumente nekeliamas Subnuomos sutarties 5 p. sÄ lygos taikymo klausimas, t. y. tam tikros konkretizuotos dalies statinių (ploto) nuosavybės perleidimas ieÅ¡kovui, kitÄ dalį paliekant jam nuomoti iki sutarties termino pabaigos.

Buvo sprendžiami viso komplekso valdymo, nuomos, pardavimo ieÅ¡kovui klausimai. Atsižvelgiant į teismo iÅ¡vadas, jog Subnuomos sutarties 5 p. sÄ lyga buvo skirta tuometiniam Å¡alių susitarimui dėl pagrindinio pastato dalies, įrengiamos pastogės su gyvenamaisiais kambariais, nuosavybės teisių perleidimo ieÅ¡kovui ateityje, teismas konstatuoja, kad Å¡io įpareigojimo atsakovas nebuvo įvykdęs bei vykdęs. Kita vertus, nėra jokių duomenų apie tai, jog pats ieÅ¡kovas po 2000 m. gruodžio 6 d.

Akto-protokolo Nr. 3 butų inicijavęs Å¡io klausimo svarstymÄ , reikalavęs konkretizuoti ir įvykdyti įsipareigojimÄ . Subnuomos sutarties 5 p. sÄ lyga nebuvo realizuojama. 138. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-65-656/2017 apeliacine tvarka 2017 m. balandžio 7 d. nutartimi iÅ¡nagrinėjęs atsakovų UAB „Disona“ ir UAB „Giransa“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. sprendimo byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Vilniaus parkai“ ieÅ¡kinį atsakovams UAB „Disona“ ir UAB „Giransa“ dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ be pagrindo užimtų patalpų, konstatavo, kad nei nuomos sutarties pagrindu, nei rangos sutarties pagrindu, asmenys vykdantys prievolinius įsipareigojimus pagal sutartį, nuosavybės teisės į objektÄ be savininko valios neįgyja.

Atsakovai (UAB „Disona“ ir UAB „Giransa“) neįgijo jokių nuosavybės teisių į ginčo statinius, tokio susitarimo tarp Å¡alių nebuvo, tokios valios (ieÅ¡kovas UAB „Vilniaus parkai“) neiÅ¡reiÅ¡kė. 139. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad visi Å¡alių susitarimai liko derybų stadijoje, visoms Å¡alims naudingas ir priimtinas sprendimas nebuvo rastas, ieÅ¡kovas nuosavybės teisių į ginčo objektus neįgijo nei vienu iÅ¡ CK 4.47 straipsnyje nurodytų pagrindų, o vien tai, kad ieÅ¡kovas investavo atitinkamÄ lėšų sumÄ Ä¯ iÅ¡sinuomotÄ objektÄ , nėra teisinis pagrindas nuosavybei įgyti.

Todėl, teismas, ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje, laiko nepagrįstu ir neįrodytu. Dėl turto pagerinimo (investicijų) priteisimo 140. IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 255 000 Eur kompensacijÄ tuo atveju, jei teismas atmestų pirmÄ ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl nuosavybės teisių pripažinimo. BÅ«tent, iÅ¡ Å¡alių pripažintos bendros ieÅ¡kovo investicijų sumos (481 717,45 Eur) priteisti investicijų dalį, skirtÄ patalpų/statinių padidinimui ar sukÅ«rimui, remiantis UAB „Capital vertinimas“ 2017 m. liepos 14 d. vertinimo iÅ¡plėstine pažyma.

Nurodo, kad egzistavusių patalpų pagerinimui buvo skirta 227 000 Eur investicijų; Å¡i dalis ir toliau yra įskaitytina į subnuomos mokestį ir jos ieÅ¡kovas priteisti nepraÅ¡o. 141. ReikalavimÄ grindžia Å¡iais argumentais: 141.1. Pagal Subnuomos sutarties 1 punktÄ IeÅ¡kovo mokėtinas subnuomos mokestis kiekvienÄ mėnesį buvo įskaitomas į IeÅ¡kovo atliktos investicijos sumÄ . Taigi ieÅ¡kovo ir atsakovo vienarÅ«Å¡iai prieÅ¡prieÅ¡iniai reikalavimai egzistuoja tik investicijų, skirtų Subnuomos sutarties sudarymo metu jau egzistavusių patalpų ploto pagerinimui, apimtyje: tik pastarojoje apimtyje yra pareiga mokėti Subnuomos sutartyje numatytÄ subnuomos mokestį (CK 6.13 straipsnis). 141.2.

Teigia, kad naujai sukurto patalpų ploto ir naujai pastatytų turto objektų nuosavybė pagal Subnuomos sutartį turi bÅ«ti perleista ieÅ¡kovui (Subnuomos sutarties 5 p. pagrindu) ir ieÅ¡kovas neturi pareigos mokėti subnuomos mokesčio už Å¡ias patalpas/objektus. Atitinkamai, bÅ«tent Å¡ioje apimtyje Å¡alių prieÅ¡prieÅ¡inės pareigos neegzistuoja ir įskaitymas nėra galimas. Nuomos mokesčio įskaitymas nepanaikina ieÅ¡kovo teisės į kompensacijÄ , nes ieÅ¡kovas nuomos mokestį turi pareigÄ mokėti ir po kompensacijos grÄ Å¾inimo ar įskaitymo į perleidžiamo turto vertę.

Atsakovas neturėtų jokio teisinio pagrindo gauti ir nuosavybę, ir pastarÄ jÄ investicijų dalį. Todėl Å¡i investicijų dalis priteistina ieÅ¡kovui kaip kompensacija. 141.3. Visi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovo akcininkas Vilniaus miesto savivaldybė pripažino tiek investicijų dydį, tiek savo pareigÄ jas atlyginti, įskaitant jas į perleidžiamo turto kainÄ . Taigi atsakovas ir jo akcininkas niekada neginčijo įsipareigojimo atlyginti ieÅ¡kovo padarytas investicijas, jas pripažino, neginčijo, įtraukė į savo balansÄ . 141.4.

Subnuomos sutarties prieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas lemtų neteisėtÄ , nelogiÅ¡kÄ ir privataus juridinio asmens veiklos tikslams (pelno siekimas) prieÅ¡taraujančiÄ iÅ¡vadÄ , esÄ ieÅ¡kovas įsipareigojo investuoti itin didelę sumÄ nesitikint jokios investicinės grÄ Å¾os. Susidarytų situacija, kad ieÅ¡kovas priėmė absurdiÅ¡kÄ investicinį sprendimÄ , t. y. investuoti didelę sumÄ Ä¯ ginčo patalpų sukÅ«rimÄ atsakovo naudai ir jas nuomotis iÅ¡ atsakovo mokant rinkos kainÄ - atsakovo interpretacijų pagrindu seka iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo investicija įskaitoma tik už subnuomoto pastato ir patalpų 1/10 dalies naudojimÄ si, o likusias 9/10 dalis, kurios sukuriamos ieÅ¡kovo lėšomis, ieÅ¡kovas naudoja mokėdamas rinkos kainÄ . 141.5.

Atmetus ieÅ¡kinį pilna apimtimi bÅ«tų sudaryta prielaida atsakovui nepagrįstai praturėti ieÅ¡kovo sÄ skaita (CK 6.237 str.), nes nepatyręs jokių iÅ¡laidų atsakovas įgijo net 255 000 Eur padidėjusį nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini). AiÅ¡kaus juridinio pagrindo tam nėra. 142. Atsakovas nesutikdamas su ieÅ¡kinio reikalavimais Å¡ioje dalyje nurodo, kad Subnuomos sutarties esmė ir konkretus tikslas buvo tokie, kad atsakovas iÅ¡nuomoja ginčo objektÄ , o ieÅ¡kovui suteikiama teisė kapitaliai suremontuoti ir pagal savo poreikius įrengia ginčo objektÄ , vėliau nuomoti Subnuomos sutartyje numatytÄ plotÄ ir mokėti mokestį sutartyje nustatyta tvarka.

IeÅ¡kovo mokėtinas mokestis įskaitomas į tariamai ieÅ¡kovo atliktÄ investicijÄ . Subnuomos sutartimi atsakovui nenumatyta pareiga kompensuoti ieÅ¡kovo tariamai patirtas iÅ¡laidas, todėl ieÅ¡kovo keliamas kompensacijos reikalavimas yra be jokio teisinio pagrindo. Jam nėra aiÅ¡kÅ«s ieÅ¡kovo pastangos iÅ¡skirti investicijų sumas dėl tariamo ginčo turto pagerinimo ir sukÅ«rimo bei kuo bÅ«tent ginčo turto pagerinimas skiriasi nuo tariamo sukÅ«rimo. Nagrinėjamu atveju joks turtas nebuvo sukurtas, ieÅ¡kovas atliko atsakovui priklausančių pastatų rekonstrukcijÄ , joks naujas statinys nebuvo pradėtas statyti bei nėra sukurtas.

Akcentuoja, kad pagal Subnuomos sutarties 15 p. kompensacija dėl statybos darbų galėtų bÅ«ti reikalaujama tik nutraukus Subnuomos sutartį dėl atsakovo kaltės, sutartis galioja ir yra vykdoma, todėl ieÅ¡kovo reikalavimai yra visiÅ¡kai nepagrįsti ir neteisėti. Net jei teismas manytų, jog ieÅ¡kovas kompensacijos reikalauja teisėtai, ieÅ¡kovas jokiais tiesioginiais įrodymais nepagrindė tariami atliktos investicijos dydžio, neįrodė patirtų iÅ¡laidų realumo. 143. Vilniaus m. savivaldybė praÅ¡o šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ atmesti motyvuodama tuo, kad atlikta investicija niekada nebuvo ir nėra ginčijama, ji buvo pripažinta - ieÅ¡kovo nurodoma ginčo statinių rekonstrukcijai ir sukÅ«rimui investuota bendra 481 717,45 Eur (be (duomenys neskelbtini) 488,44 Eur) suma buvo ir yra apskaityta atsakovės finansinėje atskaitomybėje, t. y. nurodyta kaip atsakovo įsiskolinimas ieÅ¡kovui.

Visa ieÅ¡kovo investuota suma (o ne jos dalis) buvo įskaityta į atsakovo balansÄ ir pagal Subnuomos sutarties 1 p. ir 4 p. yra naudojama nuomos mokesčiui įskaityti, t. y. pagal sutartyje nustatytÄ Å¡alių sutartÄ tvarkÄ yra palaipsniui ieÅ¡kovui grÄ Å¾inama, bei visa apimtimi bus padengta (gražinta) nuomos mokesčio sÄ skaita per sutartyje numatytÄ terminÄ , taigi ieÅ¡kovui bus visiÅ¡kai kompensuota. Nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti taikomas įskaitymas pagal CK 6.130 straipsnį, kadangi ieÅ¡kovo (investicijos į ginčo patalpas) ir atsakovo (nuomos mokestis) reikalavimai neva nėra vienarÅ«Å¡iai prieÅ¡prieÅ¡iniai reikalavimai.

Jo nuomone, Å¡iuo atveju reikalavimai atitinka visų bÅ«tinų įskaitymui atlikti sÄ lygų, apeliuoja į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sÄ vokos „vienarÅ«Å¡iai reikalavimai“ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ . IeÅ¡kovo noras pagal nesÄ Å¾iningÄ Subnuomos sutarties ir Å¡alių elgesio jos vykdymo procese aiÅ¡kinimÄ teismine tvarka prisiteisti lėšas, kurios pagal Subnuomos sutartį pagrįstai yra įskaitomos į nuomos mokestį, yra absoliučiai neteisėtas ir netenkintinas. Nenutraukus nuomos pagal Subnuomos sutarties 15 p. jokios kompensacijos bÅ«ti negali. 144.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gruodžio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 676-611/2015 padarė išvadas, kad „aplinkybių visuma neleidžia teigti, kad šalys subnuomos sutartimi susitarė dėl nuomos ir subnuomos patalpų, kurias atsakovė (t .y. UAB „Disona“) naujai sukūrė po atliktos ieškovei (t .y. UAB „Vilniaus parkai“) priklausančių patalpų rekonstrukcijos, ir dėl nuomos mokesčio už šias patalpas mokėjimo“.

Kartu konstatuota, kad nėra teisinio pagrindo nutraukti nuomos ir subnuomos sutartis dėl UAB „Disona“ ir UAB „Giransa“ padarytų esminių sutarčių pažeidimų, susijusių su nuomos mokesčio nemokėjimu. 145. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A- 65- 656/2017 dėl iškeldinimo iš be pagrindo užimtų patalpų, nutarė iškeldinti UAB „Giransa“ ir UAB „Disona“ iš UAB „Vilniaus parkai“ nuosavybės teise priklausančių nekilnojamų daiktų (patalpų ir statinių), esančių (duomenys neskelbtini): dalies pastato – kavinės su pirtimi ir gyvenamaisiais kambariais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) patalpų, kadastrinių matavimų byloje pažymėtų indeksais Nr. 1-13; 1-14; 1-15; 1-16; 1-18; 1-19; 1-20; 1-21; 1-22; 1-23; 1-24; 1-25; 1-26; 1-27; 1-28; 1-29; 1-30; 1-31; 555,40 kv. m. pastato – stoginės – lauko kavinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kadangi dėl minėtų patalpų nuomos šalių nesieja jokie sutartiniai santykiai.

IeÅ¡kinį dalyje dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ inžinerinių statinių: priegrindos, kiemo aikÅ¡telės bei pėsčiųjų tako atmetė. 146. Taigi, Å¡iose bylose teisiniai ginčai apėmė Subnuomos sutarties vykdymÄ (255 kv.m.), kiek tai susiję su nuomos objekto apimtimi bei nuomos mokesčio mokėjimu, atitinkamai konstatuojant, kad ieÅ¡kovas neturėjo teisės subnuomos pagrindais naudotis padidintomis patalpomis/sukurtais objektais. Tačiau, nurodytose bylose nebuvo pareikÅ¡tų reikalavimų dėl nuosavybės teisių pripažinimo ir/ar atliktų investicijų priteisimo.

Taigi, ginčai nurodytose bylose ir Å¡ioje byloje yra skirtingais teisiniais pagrindais, todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad yra priimti teismų sprendimai, kuriais iÅ¡spręstas ginčas dėl nuosavybės teisių pripažinimo ir/ar atliktų investicijų priteisimo. 147. Civilinėje teisėje galioja sÄ Å¾iningumo prezumpcija, kuri reiÅ¡kia, kad kiekvienas asmuo laikomas sÄ Å¾iningu, jeigu neįrodyta kitaip. Civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnis).

CK 6.158 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekviena sutarties Å¡alis teisiniuose santykiuose privalo elgtis sÄ Å¾iningai, 2 dalyje įtvirtintas imperatyvas, draudžiantis Å¡alims savo susitarimu pakeisti ar panaikinti nustatytÄ pareigÄ . SÄ Å¾iningas elgesys yra privalomas tiek esant ikisutartiniams santykiams (CK 6.163 straipsnis), tiek sudarant sutartį (CK 6.162 straipsnis), tiek aiÅ¡kinant jos turinį (CK 6.193 straipsnis), tiek jÄ vykdant (CK 6.200 straipsnis). Pagal CK 6.200 straipsnio 2, 3 dalis, vykdydamos sutartį Å¡alys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi bÅ«ti vykdoma kuo ekonomiÅ¡kesniu kitai Å¡aliai bÅ«du. 148.

Teismams nagrinėjant Å¡alių ginčus, kartu ir Å¡ioje byloje buvo ne kartÄ akcentuojama į vieÅ¡o intereso egzistavimÄ naudojant atsakovo turtÄ efektyviausiu bÅ«du, racionaliai ir tinkamai. Atsakovas atsiliepimu pabrėžė, jog UAB „Vilniaus parkai“ yra įsteigti tenkinti vieÅ¡uosius interesus, vienintelė akcininkė yra Vilniaus miesto savivaldybė, kuri priima sprendimus dėl UAB „Vilniaus parkai“ turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo; civilinės teisės normos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos ir taikomos atsižvelgiant tiek į teisinio santykio subjekto (valstybės), tiek ir į objekto (valstybės turto) specifikÄ vadovaujantis visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo bei vieÅ¡osios teisės principais.

Valstybės ar savivaldybės turtas, kaip vieÅ¡osios nuosavybės teisės objektas, turi bÅ«ti naudojamas siekiant patenkinti tam tikrus vieÅ¡us interesus. 149. Bylos nagrinėjimo metu neginčijamai nustatyta, kad esant tikslui kuo greičiau sutvarkyti Vingio parko centre esantį gaisro metu stipriai nukentėjusį, apgriuvusį bei nenaudojamÄ objektÄ (kavinę) bei jo teritorijÄ , atsakovas savo lėšų ir pajėgumo rekonstrukcijai neturėjo, jo steigėjas nefinansavo. 150. Nėra ginčo ir dėl to, kad visi rekonstrukcijos darbai buvo atlikti privataus juridinio asmens, UAB „Disona“ lėšomis, tai buvo visoms Å¡alims žinoma bei suderinta pasiraÅ¡ant Subnuomos sutartį, bei taip pat statybų darbų vykdymo eigoje derinant projektinius pakeitimus, plečiant rekonstrukcijos apimtis bei įteisinant rekonstrukcijos rezultatÄ .

Nėra pagrindo abejoti, jog ieÅ¡kovas, bÅ«damas verslininku, prisiimdamas įsipareigojimus savo lėšomis tinkamai įvykdyti atsakovo turto rekonstravimo darbus pagal patvirtintÄ projektÄ bei jo papildymÄ , siekė vykdyti paslaugų teikimo veiklÄ , gauti iÅ¡ jos pelno, kas buvo žinoma ir UAB „Vilniaus parkai“ sudarant Subnuomos sutartį. Ä® Subnuomos sutartį, visiems suderinus, buvo įtraukta papildoma kompensacinė sÄ lyga, atsakovo įsipareigojimas perleisti ieÅ¡kovui nuosavybės teisę į papildomÄ pastato plotÄ (5 p.).

Nėra pagrindo atmesti ieÅ¡kovo argumentų, kad Subnuomos sutarties 5 punkto sÄ lyga buvo esminė, lėmusi UAB „Disona“ apsisprendimÄ Ä¯sipareigoti investuoti itin didele sumÄ Ä¯ svetimÄ nekilnojamÄ turtÄ , bei kad Å¡alių susitarimu tokiu bÅ«du užfiksuota papildoma ieÅ¡kovo investuotų piniginių lėšų grÄ Å¾os forma. 151. VisiÅ¡kai nelogiÅ¡ku pripažintinas atsakovo argumentas aiÅ¡kinant Subnuomos sutartyje įtvirtintÄ Å¡alių valiÄ : jog taip ieÅ¡kovui suteikiama teisė kapitaliai suremontuoti ir pagal savo poreikius įrengti ginčo objektÄ , vėliau nuomoti Subnuomos sutartyje numatytÄ plotÄ ir mokėti mokestį sutartyje nustatyta tvarka, t. y. mokėtinÄ nuomos mokestį už nuomojamÄ 255,17 kv. m kavinės pastato plotÄ Ä¯skaityti į visÄ ieÅ¡kovo atliktÄ investicijÄ 99 metų laikotarpiui.

Pirma, nėra jokios logikos tame, kad visas objektas įrengiamas pagal ieÅ¡kovo poreikius, be numatytos teisės pagal savo poreikius įrengtu objektu naudotis Å«kinėje veikloje. AntrÄ , rekonstrukcijos atsakovui reikėjo trumpais terminais, taigi ir ieÅ¡kovo lėšų investicijų reikėjo skubiai. Perspektyva įdėtas lėšas susigrÄ Å¾inti per 99 metus, nuomojant nedidelę dalį viso atsakovo objekto, kai ieÅ¡kovo lėšos (ir darbas) panaudotos visam objektui, negalėjo bÅ«ti patraukiu pasiÅ«lymu ieÅ¡kovui norint pritraukti jo investicijas.

Tikrųjų Å¡alių ketinimų Å¡is interpretavimas neatvaizduoja. 152. Jau buvo minėta, kad ieÅ¡kovo lėšomis atsakovas savo valdomame žemės sklype įteisino nuosavybės teisėmis pilnai atstatytÄ pagrindinį kavinės pastatÄ , kurio plotas padidėjo nuo 255, 17 kv. m. iki 425, 96 kv. m. (Å¡iuo metu tai yra Kavinė su pirtimi ir gyvenamaisiais kambariais); taip pat sukurti keturi nauji nekilnojamojo turto vienetai. IeÅ¡kovo lėšomis sutvarkyta teritorija. Nuo pat objekto perdavimo rekonstrukcijai momento visas pastatytas kompleksas ilgÄ laikÄ buvo ieÅ¡kovo valdyme, tam pritariant atsakovui ir jo steigėjui, bÅ«tent pagal savo poreikius ieÅ¡kovas visÄ objektÄ naudojo savo Å«kinėje veikloje. 153.

Teismo jau pasisakyta, kad Subnuomos sutarties sÄ lygos rezultato nenumatė ir visos Å¡alių po rekonstrukcijos sukurtos situacijos nesureguliavo. Teismo nuomone, pasekmių naÅ¡ta neturi bÅ«ti perkeliama vienai pusei, t .y. ieÅ¡kovui - atsakovas ir Vilniaus m. savivaldybė leido dabartinei situacijai atsirasti ir kartu yra už jÄ atsakingi. Jų atstovaujančių asmenų nuomonė ne vienÄ kartÄ keitėsi, geranoriÅ¡kai nebuvo įvykdytas įsipareigojimas dėl dalies turto perleidimo ieÅ¡kovo nuosavybėn (Subnuomos sutarties 5 p.), atsakovas ir Vilniaus m. savivaldybė atsisakė ketinimų parduoti visÄ objektÄ ieÅ¡kovui, įskaitant į pardavimo kainÄ ieÅ¡kovo įdėtos investicijos sumÄ .

Abipusio naudingas ir visoms Å¡alims priimtinas sprendimas nerastas. IlgÄ laikÄ subnuomininkui rodomu lojalumu buvo sudarytos visos sÄ lygos jam bÅ«ti įsitikinusiam, jog už įdėtas lėšas bei pastangas jis turi teisę naudotis visu statinių kompleksu bei kad nuosavybė jam realiai bus perleista. Subnuomos sutarties sÄ lygų aiÅ¡kinimas iÅ¡imtinai atsakovo naudai yra nepagrįstas ir sÄ Å¾iningumo principo neatitinkantis. 154. Teismas nustatė, kad nėra pagrindo teismo sprendimu pripažinti ieÅ¡kovo nuosavybės teisių į papildomai jo lėšomis sukurtus naujus statinius bei į padidėjusį pagrindinio pastato plotÄ .

Taip pat ieÅ¡kovas negali jų nuomoti, valdyti bei jais naudotis, kadangi to nenumatyta Subnuomos sutartyje bei to nebenori objektų savininkas. IeÅ¡kovas yra iÅ¡keldintas iÅ¡ lauko kavinės ir jo sukurtos (savo lėšomis ir pagal savo poreikius) pagrindinio pastato dalies. 155. Teismas, jau minėjo, kad iÅ¡ esmės ginčo Subnuomos sutartimi visos nuomininko teisės ir pareigos perėjo subnuomotojui. CK 6.501 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai nuomininkas nuomotojo leidimu iÅ¡sinuomotÄ daiktÄ pagerina, jis turi teisę į turėtų Å¡iam tikslui bÅ«tinų iÅ¡laidų atlyginimÄ , iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai įstatymai arba sutartis numato kÄ kita. 156.

Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiÅ¡kinant ir taikant minėtÄ teisės normÄ , iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, sprendžiant dėl daikto pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimo, bÅ«tina nustatyti tokias sÄ lygas: nuomininkas pagerino iÅ¡sinuomotÄ daiktÄ ; nuomininkas turėjo nuomotojo leidimÄ daryti daikto pagerinimus; nuomininko turėtų Å¡iam tikslui bÅ«tinų iÅ¡laidų dydį; įstatymų ar Å¡alių sutarties nenustatyta kitokių Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimo taisyklių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-701/2016 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ). 157.

Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tam tikri daikto remonto darbai savaime nereiÅ¡kia, jog daiktas yra pagerintas. Daikto pagerinimu gali bÅ«ti pripažįstami tokie darbai, dėl kurių pagerėja to daikto techninės savybės, konkretus daiktas tampa vertingesnis, naudingesnis. Daikto pagerinimui paprastai nepriskiriamas jo pritaikymas specifiniams nuomininko (panaudos gavėjo) poreikiams, kai tokie daikto pertvarkymai naudingi tik naudojant daiktÄ pagal tam tikrÄ konkrečiÄ paskirtį, o naudojant daiktÄ kitam tikslui – nereikalingi (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2012 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ). 158. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės pastatė iÅ¡ naujo iÅ¡sinuomotÄ objektÄ , sukÅ«rė papildomas patalpas ir atskirus nekilnojamojo turto objektus. Byloje nėra ginčo dėl to, kad investicijos buvo atliktos ieÅ¡kovo lėšomis ir kad buvo nuomotojo sutikimas. Tačiau tiek atsakovas, teik trečiasis asmuo apeliuoja į tai, kad ieÅ¡kovas galėtų reikalauti visos investicijų sumos tik nutraukus Subnuomos sutartį ne dėl nuomininko kaltės (Sutarties 15 p.). 159.

Su Å¡iais argumentais teismas nesutinka. Pirma, ieÅ¡kovas nepraÅ¡o priteisti visos investicijų sumos, o tik tÄ investicijų dalį, kuri tenka naujai sukurtoms patalpoms bei nekilnojamojo turto objektams, ir kuriais jis, atsižvelgiant į aukščiau nurodytais teismų sprendimais konstatuotas aplinkybes, negalės naudotis, Subnuomos sutarties pagrindu. Antra, teismas Å¡ioje byloje sprendė, kad objekto perstatymas ir naujų nekilnojamojo turto objektų sukÅ«rimas vyko nuomotojo sutikimu. Trečia, Å¡ioje byloje sprendžiant dėl tikrųjų Å¡alių ketinimų, iÅ¡ esmės nustatyta, kad Å¡alių ketinimai sudarant ginčo sutartį buvo susieti su visu objektu, o ne su atskiromis jo dalimis.

Todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad Å¡alys sutartimi susitarė, kaip bus kompensuojama investuotų lėšų sumÄ Ä¯ atskiras patalpas/objektus. 160. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad yra visos sÄ lygos kasacinės instancijos teismo suformuotos sÄ lygos CK 6.501 straipsnio nuostatų taikymui. 161. Byloje Å¡alių ginčo dėl bendros ieÅ¡kovo investuotos į rekonstrukcijÄ bendros 481 717,45 Eur sumos nėra, ji buvo nustatyta Å¡alių pasiraÅ¡ytais aktais ir kitais dokumentais.

Vilniaus m. savivaldybė patvirtino, kad ieškovo nurodoma ginčo statinių rekonstrukcijai ir sukūrimui investuota bendra 481 717,45 Eur (be (duomenys neskelbtini) 488,44 Eur) suma buvo ir yra apskaityta atsakovo finansinėje atskaitomybėje, t. y. nurodyta kaip atsakovo įsiskolinimas ieškovui. 162. Atsakovo atstovas teigė, jog nors ši suma ir apskaityta, patvirtinta finansinėse ataskaitose, šalių suderinimo aktuose, tačiau jo manymu neįrodyta, nes bylos nagrinėjimo metu ieškovas neįrodė patirtų išlaidų realumo visais pirminiais buhalteriniais apskaitos dokumentais.

Å iuos atsakovo argumentus teismas vertina kaip visiÅ¡kai deklaratyvius ir niekuo nepagrįstus, juolab, kad atsakovas nepateikė nei vieno ieÅ¡kovo investicijų dydį ar pagrįstumÄ paneigiančio įrodymo. 163. IeÅ¡kovas praÅ¡o teismo vadovautis jo užsakymu parengtos UAB „Capital vertinimas“ 2017 m. liepos 14 d. IÅ¡plėstinės formos konsultacinės pažymos apie investicijų į turto pagerinimÄ bei sukÅ«rimÄ dydį duomenimis (t 4 b. l. 5-45). Remdamasis Å¡ia pažyma ir savo skaičiavimais ieÅ¡kovo nurodoma praÅ¡oma priteisti naujai sukurtų patalpų investicijos suma sudaro 255 000 Eur. 164.

IeÅ¡kovas nurodė, ir bylos dokumentai tai patvirtina, jog atliktų investicijų paskirstymas pagal objektus buvo detaliai atskleistas atsakovo užsakymu atliktoje 2006 m. gruodžio 15 d. UAB „Delfa“ investicijų į nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯vertinimo ataskaitoje Nr. 26100, kuria atsakovas vadovavosi apskaitant investicijas 2006 m. finansinėje atskaitomybėje (ilgalaikio turto vertę balanse). (žr., pvz. t. 1, b. l. 17, 56, 60). Tačiau teismo įpareigojimo pateikti nurodytÄ atsakovas neįvykdė motyvuodamas tuo, jog dokumentas neiÅ¡saugotas ar nerastas. 165.

Siekiant nustatyti investuotų lėšų dalis, 2018 m. sausio 4 d. nutartimi byloje paskirta statybos techninės veiklos ekspertizė. 2018 m. vasario 20 d. teismo ekspertizės aktu Nr. 18-04 ir 2018 m. liepos 20 d. raÅ¡tu „Dėl teismo ekspertizės akto Nr. 18-04 akto pakeitimų, papildymų ir paaiÅ¡kinimo“ nustatyta, jog pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimui pagal Subnuomos sutartį ir tos pačios dienos priėmimo-perdavimo aktÄ buvo skirta 81,5 proc. atliktų investicijų dalis; dalis į 170, 79 kv. m. rekonstrukcijos metu padidintÄ Å¡io pastato plotÄ sudaro 34,5 proc. nuo visų investicijų į visus objektus.

Kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini), ekspertas priskyrė naujos statybos rūšiai, išskirtos kiekvienam iš šių statinių paskaičiuotos procentinės dalys nuo visų ieškovo investicijų: stoginei lauko kavinei 10,3 proc., priegrindai 0,6 proc., pėsčiųjų takui 3,2 proc. ir kiemo aikštelei 4,4 proc. (t. 6 , b. l. 1-93; t. 8, b. l. 7-62) 166. 2018 m. rugpjūčio 22 d. teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas prof. Dr. S. M. papildomai paaiškino, jog jokia patalpų dalis nesudaro pagrindinio pastato 170, 79 kv. m. ploto, kaip tai formuluoja ieškovas (ir teismas užduodant klausimus), taip pat negalima atskirti perduotų rekonstrukcijai 255 kv. m. patalpų – rekonstrukcijos metu pasikeitė ir pirmojo aukšto kvadratūra.

Todėl jis nustatė investicijų dalis jų procentine iÅ¡raiÅ¡ka. Kavinė faktiÅ¡kai nebuvo perstatyta, bet sugriauta ir naujai sukurta. 167. IeÅ¡kovas teismo posėdžio metu iÅ¡ esmės sutiko su ekspertizės nustatytu procentine iÅ¡raiÅ¡ka investuotų lėšų paskirstymu pagal atskirus objektus, jo nuomone, ekspertizės akte padarytos iÅ¡vados mažiau nei 1000 Eur tikslumu atitinka jo paties paskaičiuotos sumos (atsižvelgiant į ieÅ¡kovo užsakymu parengtus UAB „Capital vertinimas“ 2017 m. liepos 14 d. pažymÄ ir 2018 m. kovo 18 d.

E. G. statybos kaÅ¡tų/investicijų paskaičiavimÄ (t. 7, b. l. 70 -111; t. 8, garso įraÅ¡as). 168. Pagal ekspertizės akto iÅ¡vadas investicijų dalis, skirta turto pagerinimui ar sukÅ«rimui, sudaro 53,1 proc. nuo visos 481 717,45 Eur ieÅ¡kovo įdėtų į rekonstrukcijÄ lėšų sumos, pinigine iÅ¡raiÅ¡ka tai sudarytų 255 791, 96 Eur sumÄ . IeÅ¡kinio reikalavimu praÅ¡oma priteisti 255 000 Eur sumÄ , Å¡iÄ sumÄ teismas laiko pagrįsta bei įrodyta (CPK 178 straipsnis). Dėl baudos skyrimo 169.

Trečiasis asmuo Vilniaus m. savivaldybė atsiliepimais praÅ¡o skirti ieÅ¡kovui 5 792 Eur baudÄ nurodydamas, jog UAB „Disona“ akivaizdžiai nepagrįsto ieÅ¡kinio Å¡ioje byloje pareiÅ¡kimas nutylint aplinkybes apie priimtus įsiteisėjusius minėtus teismų sprendimus kitose civilinėse bylose tarp tų pačių bylos Å¡alių bei dėl tų pačių sutartinių santykių, taip pat praÅ¡ant taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Savivaldybės nuomone, galima pagrįstai įtarti, kad pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nekilnojamojo turto atžvilgiu, UAB „Disona“ nepagrįstai siekia suvaržyti ir apsunkinti įsiteisėjusio Vilniaus apygardos teismo procesinio sprendimo e2A- 65- 656/2017 dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ be pagrindo užimtų patalpų dėl iÅ¡keldinimo vykdymÄ , užkirsti keliÄ UAB „Vilniaus parkai“ ginčo pastatus naudoti pagal jų paskirtį ir taip tenkinti vieÅ¡Ä interesÄ , jog Vingio parke bÅ«tų vykdoma parko lankytojų interesus tenkinanti veikla, taip pat statinių naudojimas teiktų finansinę naudÄ UAB „Vilniaus parkai“ ir tuo pačiu Savivaldybei (iÅ¡ turimų akcijų).

NesÄ Å¾iningai reiÅ¡kiant akivaizdžiai ir žinomai nepagrįstus bei neteisėtus reikalavimus, ieÅ¡kovo veiksmai atitinka Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) CPK 95 straipsnyje numatytus piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymius, praÅ¡o taikyti CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatytas poveikio priemones. 170. Nurodytus argumentus teismas laiko visiÅ¡kai nepagrįstais, atsižvelgiant vien į tai, kad Å¡ioje byloje teismas ieÅ¡kinio reikalavimus iÅ¡ esmės pripažino pagrįstais ir įrodytais.

Kita vertus, vien byloje dalyvaujančio asmens subjektyvus ieÅ¡kinio pagrįstumo vertinimas ar kelių teisminių ginčų inicijavimas, siekiant pažeistų teisų gynimo, negali bÅ«ti vertinamas kaip akivaizdus nesÄ Å¾iningumas, dėl kurio turėtų bÅ«ti taikomos nurodytos sankcijos. Dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo 171. CK 6. 37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kai abi sutarties Å¡alys yra verslininkai ar privatÅ«s juridiniai asmenys, tai už termino praleidimÄ mokamos Å¡eÅ¡ių procentų dydžio metinės palÅ«kanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio. 172. Atsižvelgiant į Å¡alių teisinį santykį, teisinį reglamentavimÄ , teismas tenkina ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl 6 procentų dydžio metinių palÅ«kanų priteisimo nuo priteistos (255 000 Eur) sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teise dienos (2017 m. balandžio 25 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo 173. Ieškovas prašo priteisti šias patirtas 19 023, 76 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: žyminis mokestis – 2 888 Eur; teismo ekspertizė – 4 840 Eur; advokatės L. A. suteiktos paslaugos – 3 000 Eur (rašytiniai paaiškinimai, dokumentų pateikimas teismui, atstovavimas teisme), TGS Baltic advokatų kontoros suteiktos paslaugos (t. IV, b. l. 92-106) – 7 327, 76 Eur; advokatės I. L. susipažinimas su bylos medžiaga ir atstovavimas teismo posėdyje – 605 Eur; rašytiniai paaiškinimai – 242 Eur, atstovavimas posėdyje – 121 Eur. 174.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. 175. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) (Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio 7 punktas). 176. Teismas įvertinęs ieÅ¡kovui suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pagrįstumÄ , sprendžia, kad ieÅ¡kovo patirtos teisinės pagalbos bendros iÅ¡laidos 11 295, 76 Eur atitinka Rekomendacijose nustatytus dydžius. 177. Å iuo atveju ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė du alternatyvius reikalavimus. Nors teismas reikalavimo dėl nuosavybės teisių pripažinimo netenkino, tačiau tenkino reikalavimÄ dėl investicijų į nekilnojamÄ jį turtÄ priteisimo, taigi laikytina, jog iÅ¡ esmės ieÅ¡kinio reikalavimai patenkinti, todėl iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai priteistinos patirtos 19 023, 76 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieškinio reikalavimo dėl nuosavybės teisių pripažinimo netenkinti, likusioje dalyje ieškinį tenkinti. Priteisti iš atsakovo UAB „Vilniaus parkai“, į. k. 120185194, ieškovo UAB „Disona“, į. k. 123637950, naudai 255 000 Eur turto pagerinimo išlaidų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos(255 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teise dienos (2017 m. balandžio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 19 023, 76 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismÄ . Teisėja Asta Pikelienė