d2bc2dbc-be6f-4f2d-8609-53264c1b0c67 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr.1-815-827/2014 Proceso Nr. 1-13-1-00014-2013-7 Procesinio sprendimo kategorija:11.2.4.5; 1.2.26.2.1, (S)                           N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. kovo 14 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Å tuopienė,sekretoriaujant Agnei Marčiulionytei,dalyvaujant prokurorei Elinai Jevmenovaitei, kaltinamosios gynėjui advokatui  R. R., kaltinamajam M. K., nukentėjusiajam I. C., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje M.

K., gim. (duomenys neskelbtini), Trakuose, Lietuvos, LR pilietis, vidurinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, UAB „German“ vadovas, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste, deklaruota gyvenamoji vieta Lauko g. 48, Lentvaris, Trakų r., neteistas kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje, padarymu ir n u s t a t ė : M. K. nesunkiai sutrikdė sveikatÄ , o bÅ«tent: jis, 2013-01-01, apie 10 val. 30 min., vieÅ¡oje vietoje – kavinėje „Grigo Vila“, esančioje Vilniuje, GrigiÅ¡kėse, Vilniaus g. 2A, žodinio konflikto metu su I.

C., tyčia sudavė jam du smÅ«gius kumščiu į veidÄ , tuo padarydamas nukentėjusiajam I. C. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį odos nubrozdinimu nosies nugarėlėje, kraujosruva akių vokuose, apatinio žandikaulio lūžiu. Tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis M. K. teismo posėdžio metu kaltu neprisipažino, paaiÅ¡kino, kad minėtÄ dienÄ ryte jis ir A. S. sėdėjo ir gėrė brendį.

Tada iÅ¡ virÅ¡aus atėjo prie jų prisėdo nukentėjusysis Igoris. Visi trys kartu gėrė, bendravo, patalpoje daugiau nieko nebuvo. Pokalbio metu Igoris paklausė, kodėl kaltinamasis neÅ¡ioja grandinėlę ant rankos. Kaltinamasis paaiÅ¡kino, jog nori, todėl ir neÅ¡ioja. Igoris pasakė, kad jam žmona taip pat padovanojo grandinėlę, bet jis neneÅ¡ioja. Kaltinamasis juokaudamas pasakė, kad gal jis bijo, kad iÅ¡ jo atims grandinėlę, todėl ir neneÅ¡ioja. Nukentėjusysis tada atsistojo, atsisuko į kaltinamÄ jį nugara ir pasakė: kalbėk su mano nugara.

Kaltinamasis atsistojo ir pasakė Igoriui: kalbėk su mano užpakaliu, po to įsipylė degtinės ir iÅ¡gėrė. Atsisukant nukentėjusysis trenkė kumščiu į kaktÄ . Kaltinamasis besigindamas truputį užkabino iÅ¡ deÅ¡inės nukentėjusįjį, jie abu susikabino. Kaltinamasis matė, kad Igoris nerimsta, todėl besigindamas dar kartÄ trenkė. Jis krito, prarado sÄ monę, pagulėjo, atsistojo, vėl prisėdo prie stalo, pradėjo atsipraÅ¡inėti. Dar pabuvo iki kokios 12 valandos, tada iÅ¡važiavo.

Nukentėjusysis kaltinamajam trenkė kumščiu į kaktÄ , deÅ¡inę pusę, smÅ«gis nebuvo stiprus, nes kaltinamasis nenukrito. PirmÄ kartÄ kaltinamasis trenkė kumščiu deÅ¡inės rankos į veidÄ , negalėjo nurodyti, į kuriÄ veido vietÄ , tada kaltinamasis su nukentėjusiuoju susikibo, bandė nukentėjusįjį nuraminti, Igoris bandė jam dar kartÄ trenkti, tada kaltinamasis dar kartÄ iÅ¡ deÅ¡inės rankos trenkė į veidÄ nukentėjusiajam ir jis nukrito. Nuo nukentėjusiojo smÅ«gio kaltinamajam buvo nubrozdinta kakta, tačiau dėl to į medicinos įstaigÄ jis nesikreipė.

Konflikto metu jam buvo suplėšyti marÅ¡kiniai. Teigė, kad sportuoja fitnesÄ â€“ lengvÄ kultÅ«rizmÄ . Kadangi neprisipažįsta padaręs kaltinime nurodytus veiksmus, todėl nesutinka ir su pareikÅ¡tais ieÅ¡kiniais (b. l. 136-137). Nukentėjusysis I. C. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad Å¡ventė Naujuosius metus, apie 3 val. nakties nukentėjusysis nuėjo miegoti, rytÄ atėjo į pobÅ«vių salę, ten buvo porÄ merginų, sėdėjo ir A. S. su Maratu. Merginos nuėjo miegoti, o jie sėdėjo ir iÅ¡gėrinėjo.

Nelabai atsimena apie kokias grandinėles Å¡nekėjo. Teigė, kad jis neÅ¡ioja grandinėlę. Nurodė, kad buvo kažkada teistas, Maratui buvo įdomu, kas ir kaip ten vyko, kaip anksčiau gyveno kalėjime nukentėjusysis, tačiau jam tas pokalbis buvo neįdomus, todėl prasidėjo konfliktas. Teigė, jog neprisimena, kaip prasidėjo konfliktas, tik prisimena kaip atsibudo namuose. Apie tai, kas buvo, nukentėjusysis surinko iÅ¡ liudytojų pasakojimų. Apie konfliktÄ ir apie tai, kokiomis aplinkybėmis nukentėjusiajam buvo padarytas sužalojimas, nukentėjusysis negalėjo paaiÅ¡kinti.

Ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai paaiÅ¡kino, kad jis sudavė Maratui, o Maratas sudavė jam, tyrėjau pasakojo maždaug kaip kÄ prisiminė. Nurodė, kad tyrėjai pasakojo, jog atsistojo nuo stalo, sudavė Maratui į pakaušį, su ranka, kumščiu, kuria kumščio vieta – neprisimena. Tada Maratas atsistojo ir trenkė nukentėjusiajam. Jis pajuto vienÄ smÅ«gį, kitų smÅ«gių nejautė. Å iame konflikte dalyvavo nukentėjusysis ir kaltinamasis, A. S. tuo metu buvo išėjęs parÅ«kyti.

Teigė, kad tyrėjai 2013-10-18 apklausoje nurodytos aplinkybės yra teisingos (b. l. 138-140). Apklausta kaip liudytoja B. Å . paaiÅ¡kino, kad Å¡ventė Naujuosius Metus, Igoris vienas iÅ¡ pirmųjų nuėjo miegoti, ryte nuo 10 iki 11 val. vienas iÅ¡ vakarėlio dalyvių pažadino liudytojÄ ir pasakė, kad sumušė jos vyrÄ . Ji nusileido iÅ¡ antro aukÅ¡to ir pamatė, kad Igoris kruvinas – nosis kruvina, aplink lÅ«pÄ kruvina, buvo labai iÅ¡tinusi dalis veido. Paėmė jį už rankos, nuvedė į vonios kambarį, apiplovė, tuo metu atvažiavo Mariaus motina, kuri nuvežė liudytojÄ su nukentėjusiuoju iki GrigiÅ¡kių.

Norėjo važiuoti į ligoninę, tačiau Igoris atsisakė ir nuėjo miegoti. Per miegus muistėsi, todėl suprato, kad jam skauda. Atitraukusi lÅ«pÄ pamatė, kad visi apatiniai dantys kliba. Tada jie nuvažiavo į Žalgirio klinikÄ , kur Igorį paguldė į ligoninę, nes buvo lūžiai. Kai nusileido iÅ¡ antrojo aukÅ¡to Igoris stovėjo apačioje, veidas buvo kruvinas, nosis praskelta, veidas iÅ¡tinęs. Buvo žaizda ant nosies, per vidurį didelis praskėlimas. Igoris jai iÅ¡samiai nepaaiÅ¡kino, kas atsitiko, tik sakė, kad sėdėjo, iÅ¡gėrinėjo, prasidėjo pokalbis, konfliktas.

Kiti asmenys taip pat nepaaiÅ¡kino, kas atsitiko. Igoris sakė, kad sėdėjo jis, Maratas ir kitas liudytojas, daugiau nieko nebuvo. Kai ji nusileido iÅ¡ antro aukÅ¡to daugiau nieko nebuvo, jie buvo trise. Marato ranka buvo kruvina, Igoris sakė, kad susimušė su juo ir tiek (b. l. 140-143). Apklaustas kaip liudytojas A. S. paaiÅ¡kino, kad rytÄ atsikėlęs apie 10 val. nusileido žemyn. Prie stalo sėdėjo Maratas ir Igoris. Tarp Igorios ir Marato prasidėjo pokalbis dėl grandinėlės, liudytojas į pokalbį nesikiÅ¡o.

Maratas atsistojo iÅ¡gerti ar įsipilti iÅ¡gerti ir pasakė Igoriui kalbėti su jo nugara. Igoris užsimojęs iÅ¡ nugaros trenkė jam, pataikė berods į kaktos sritį, buvo įdrėksta virÅ¡uje. Maratas atsisukęs du ar tris smÅ«gius sudavė, Igoris nukrito. Atsimena, kad Marato marÅ¡kiniai buvo suplėšyti. Liudytojas ir Martas priėjo prie Igorio, pakėlė, nuėjo į prausyklÄ , nes iÅ¡ lÅ«pos bėgo kraujas, berods dar iÅ¡ antakio. Igoris kalbėjo, atsiprašė Marato. Buvo jo žmona, ji nusileido į apačiÄ .

Virš pusvalandžio daugiau jie ten buvo apačioje, vėliau paprašė, kad vartus atidarytų. Nukentėjusysis kaltinamajam trenkė dešine ranka, kumščiu, pataikė į kaktos sritį, buvo įdrėksta (b. l. 143-145). Iš 2013-01-14 specialisto išvados Nr. G 86/13(01) matyti, kad I. C. padaryta odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje, kraujosruvos akių vokuose, apatinio žandikaulio lūžis galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2013-01-01), paveikus kietais bukais daiktais, kurių individualių požymių nenustatyta.

Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, dėl apatinio žandikaulio lūžio; kiti sužalojimai atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrukdymu. Sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui ar griuvimui. Savigynos žymių nenustatyta. Sužalojimams padaryti galėjo pakakti 2 trauminių poveikių. Sužalojimai padaryti vienos rūšies daiktais (galimai vienu daiktu) (b. l. 17-18). Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Vilniaus g. 2A, Vilniuje (Grigiškėse) UAB „Vega“ svečių namų „Grigo vila“ patalpose esanti pobūvių salė.

Salės kairėje yra vieta skirta šokiams ir saldžiajam stalui, joje daiktų nėra. Dešinėje pusėje nuo įėjimo yra trys dideli stalai, uždengti baltomis staltiesėmis. Prie stalų stovi raudonais apmušalais kėdės su atlošais. Grindys yra išklotos plytelėmis, patalpos nėra filmuojamos (b. l. 64-67). Teismo posėdžio metu buvo apžiūrėti vyriški marškiniai, baltos spalvos, kurių apykaklė nuplėšta, taip pat nuplėšta ta vieta, kur yra sagos. Kraštas kur yra sagos, visiškai nuplėštas.

Kitoje pusėje marÅ¡kinių, kur yra skylės sagoms susegti, nuplėšta, yra skylė, kraÅ¡tas atplėštas. MarÅ¡kiniai labai neÅ¡varÅ«s, dėmėti ir purvini, netgi ne balti, o pilkÅ¡vi, ant marÅ¡kinių etiketės yra DT raidės, dydis 41/42. Ant jų matosi pelėsio dėmės, apykaklės vidinė pusė labai neÅ¡vari. Kaltinamojo M. K. kaltė padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje įrodyta aukščiau aptartais įrodymais, t. y. iÅ¡ dalies paties kaltinamojo paaiÅ¡kinimais, nukentėjusiojo paaiÅ¡kinimais ,taip pat liudytojų A.

S. ir B. Å . paaiÅ¡kinimais, specialisto iÅ¡vada, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolus ir pateikto daiktinio įrodymo apžiÅ«ra. Pažymėtina, kad paties kaltinamojo paaiÅ¡kinimai apie įvykio aplinkybes yra skirtingi. Ikiteisminio tyrimo metu raÅ¡tu pateiktuose paaiÅ¡kinimuose jis nurodė, kad nukentėjęs, bÅ«damas jam už nugaros kaltinamajam besisukant deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė į kaktos deÅ¡inę pusę, dėl ko kaltinamasis besigindamas jam deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė atgal į veidÄ .

Kadangi buvo arti vienas kito, todėl vengdamas daugiau smÅ«gių, apkabino I. C., pradėjo grumtis. Bandė jį nuraminti, bet nukentėjęs dar kelis kartus siekė jam suduoti smÅ«gį ir tuo metu besiginant kaltinamasis sudavė dar kartÄ deÅ¡inės rankos kumščiu I. C. į veidÄ . Teigė, kad pirmas smÅ«gis buvo silpnas, nes norėjo tik apsiginti ir sustabdyti bei apraminti užpuolikÄ . Kai nukentėjęs dar labiau įsiaudrino, net suplėšė jo marÅ¡kinius, smaugė jį ir norėjo suduoti dar smÅ«gį, kaltinamasis kumščiu sudavė antrÄ kartÄ Ä¯ jo veidÄ , dėl ko I.

C. nukrito ir prarado sÄ monę. Po kelių minučių nukentėjęs atsikėlė, atsiprašė kaltinamojo (b. l. 78-80). Taigi iÅ¡ Å¡ių paaiÅ¡kinimų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, jog nukentėjusiajam sudavė tris smÅ«gius, tuo tarpu specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad sužalojimai padaryti dviem smÅ«giais. Teisme kaltinamasis taip pat teigė, kad sudavė du smÅ«gius kumščiu į veidÄ , nurodė, jog buvo susikibę, tačiau nenurodė jog nukentėjusysis jį smaugė.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nenurodė jokių jam padarytų sužalojimų, tuo tarpu teisme teigė, kad jam buvo sužalota kakta. Liudytoju apklaustas S. teisme nenurodė to, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo buvo grumtynės – jis teigė, kad nukentėjęs trenkė kaltinamajam iÅ¡ nugaros, o Å¡is atsisukęs du ar tris kartus kumščiu trenkė nukentėjusiajam į veidÄ . AnalogiÅ¡kas aplinkybes A. S. nurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2013-01-30 (b. l. 20). 2013-08-12 apklausoje nurodė analogiÅ¡kas aplinkybes, tačiau teigė, kad Po to, kai Maratas atsistojo iÅ¡gerti degtinės, Igoris buvo jam iÅ¡ nugaros (stovėjo) ir vienÄ kartÄ ranka (kumščiu) trenkė į galvÄ ties deÅ¡ine puse.

Tada M. I. sudavė gal kokius du smūgius į veido sritį, jie abu susikibo, tiksliai pasakyti negaliu kaip, nes viskas labai greitai įvyko. Tarp jų nesikišo ir nesidomėjo, tik matė, kad Igorio veidas kraujuotas, prakirsta lūpa ir rodos antakis. Liudytojas palydėjo Igorį prie kriauklės, kur jis nusiprausė. Dėl kaltinamojo ir nukentėjusiojo susikibimo Maratui suplyšo marškiniai ir ant kaktos buvo apibrozdinimas. Daugiau sužalojimų liudytojas nepastebėjo (b. l. 21). Nukentėjusysis teismo posėdžio metu nepaaiškino aplinkybių, kuriomis jis buvo sužalotas, tačiau patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu nurodytos aplinkybės yra teisingos.

Teismas tokiÄ nukentėjusiojo pozicijÄ vertina kaip siekį pakeisti savo pozicijÄ teisminio bylos nagrinėjimo metu į palankesnę kaltinamajam. Nukentėjusiojo paaiÅ¡kinimai teismo posėdžio metu iÅ¡ esmės reiÅ¡kia tai, kad jis dėl kažkokių tai priežasčių vengė teismui paaiÅ¡kinti įvykio aplinkybės, nors ikiteisminio tyrimo metu tiek pareiÅ¡kime, tiek kelis kartus apklausiamas teigė, kad jį sužalojo M. K.. Teismas mano, kad nukentėjusysis siekdamas palengvinti kaltinamojo pozicijÄ ir norėdamas teisme iÅ¡vengti liudyti prie kaltinamÄ jį teigė, jog įvykio aplinkybių visai neprisimena, o duomenis apie įvykio aplinkybes susirinko iÅ¡ kitų liudytojų ir iÅ¡ Marato pasakojimų.

IÅ¡ 2013-10-18 nukentėjusiojo apklausos matyti, kad jis paaiÅ¡kino, jog rytÄ pabudo kambaryje antrame vilos aukÅ¡te, po to leidosi laiptais į pirmÄ aukÅ¡tÄ â€“ į salę. Prie stalo sėdėjo M. K. ir dar vienas vaikinas. Išėjo visi parÅ«kyti, po to grįžo į salę (Å¡iÄ aplinkybę taip pat nurodė ir A. S. praktiÅ¡kai visuose savo paaiÅ¡kinimuose). Salėje sėdėjo trise: nukentėjęs, Maratas ir vaikinas vardu ArtÅ«ras. Vienoje stalo pusėje sėdėjo jis ir Maratas, Å¡alia vienas kito (tai irgi savo paaiÅ¡kinimuose 2013-01-30 nurodė A.

S.), o kitoje stalo pusėje tas vaikinas ArtÅ«ras. Visi trys iÅ¡gėrė degtinės, Å¡nekučiavosi. Maratas pradėjo domėtis nukentėjusiojo praeitimi, teistumu. Nukentėjusiajam tai buvo nemalonu, todėl jis atsistojo ir pasakė, kad kalbėtų jis nukentėjusiajam į nugarÄ Â ir norėjo iÅ¡eiti iÅ¡ salės, bet kaltinamasis jam pasakė, kad nukentėjęs kalbėtų jam į nugarÄ . Tada nukentėjęs bandė kaltinamajam suduoti vienÄ kartÄ deÅ¡inės rankos kumščiu į galvos sritį, bet tikrai negali tiksliai pasakyti, ar pataikė ar ne.

Tuo metu Maratas kaip ir sėdėjo ir buvo nusisukęs nugara į nukentėjusįjį. Ar ArtÅ«ras tuo metu buvo prie stalo, nukentėjusysis neprisiminė. Po to, viskas labai greitai buvo ir Maratas puolė nukentėjusįjį, sudavė jam kumščiais į galvos, tiksliau į nosies ir barzdos sritį. Jis po to, kiek prisimena, nukrito ant žemės ir daugiau kaip ir nieko neprisiminė. Neprisiminė net to momento, kaip draugė plovė jam veidÄ , kuris, kaip ji sakė, buvo stipriai kraujuotas (b. l. 13-14).

Taigi, iÅ¡ Å¡ių nukentėjusiojo paaiÅ¡kinimų metyti, jog jis įvykio aplinkybes nupasakoja iÅ¡ atminties, o ne nurodydamas jas iÅ¡ kitų asmenų sužinojo. Tik aplinkybę, kad veidas buvo smarkiai kraujuotas, jis nurodė kaip sužinotÄ iÅ¡ savo sugyventinės, iÅ¡ tai matosi iÅ¡ apklausos protokolo, kitos aplinkybės pasaokojamos iÅ¡ atminties, ir jos atitinka liudytojo A. S. nurodytoms aplinkybėms, netgi sutampa paaiÅ¡kinimų detalės. Ä®vertinus tai, teismas mano, kad nukentėjusiojo paaiÅ¡kinimai, jog jis nieko neprisimena iÅ¡ įvykio, o viskÄ , kÄ yra nurodęs, tai nurodęs iÅ¡ kitų asmenų jam papasakotų aplinkybių, yra nepagrįsti, ir teikiami tikslu palengvinti kaltinamojo situacijÄ .

Juo labiau, kad įvykio metu patalpoje buvo tik trys asmenys – M. K., A. S. ir nukentėjusysis, todėl nėra aiÅ¡ku, kokie asmenys jam galėjo apie įvykį papasakoti. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes teismas daro iÅ¡vadas, jog byloje nustatyta, jog dėl kilusio asmeninio konflikto kaltinamasis M. K. sudavė nukentėjusiajam du smÅ«gius į veidÄ , dėl ko I. C. buvo padaryta odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje, kraujosruvos akių vokuose, apatinio žandikaulio lūžis, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Suplėšyti marÅ¡kiniai ir liudytojos A. S. paaiÅ¡kinimas patvirtina, kad tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo buvo grumtynės, tačiau to negalima vertinti kaip užpuolimo nuo kurio bÅ«tų reikėję gintis, nes užpuolimo fakto nepatvirtina kiti bylos duomenys. Teismas mano, kad bylos aplinkybės ir joje esantys įrodymai patvirtina tai, kad tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo buvo žodinis konfliktas, kuris vėliau peraugo į tarpusavio apsismÅ«giavimÄ ir apsistumdymÄ , tačiau byloje nėra pagrindo M.

K. veiksmus vertinti kaip bÅ«tinÄ jÄ gintį, nes tarpusavio muÅ¡tynėse bÅ«tinosios ginties nebÅ«na. Teismas vertina, kad sužalojimas buvo padarytas tyčia. Kaltinamasis fiziÅ¡kai sveikas ir stiprus asmuo, sportuojantis lengvÄ jį kultÅ«rizmÄ , suprato, kad stipriai smÅ«giuodamas kumščiu žmogui į veidÄ , suprato, kad tokie smÅ«giai gali sužaloti, taip pat ir nesunkiai sužaloti nukentėjusįjį ir nors nenorėjo tų pasekmių, tačiau sÄ moningai leido joms atsirasti. M. K. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad tais pačiais veiksmais, kuriais padarė sužalojimÄ nukentėjusiajam I.

C. pažeidė ir vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , t. y. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje. Teismas mano, kad Å¡io straipsnio inkriminavimas M. K. yra nepagrįstas. Teismas sutinka su tuo, kad veiksmai atlikti vieÅ¡oje vietoje, tačiau Å¡iuo atveju įvertintinos visos įvykio aplinkybės, t. y. tai, kad nors vieta ir vieÅ¡a, tačiau renginys buvo uždaras, paÅ¡aliniai ne vakarėlio dalyviai, tose patalpose negalėjo bÅ«ti, tuo metu patalpoje buvo tik trys asmenys – kaltinamasis, nukentėjusysis ir liudytojas, veiksmų motyvas yra tik asmeninės konfliktinės paskatos, konfliktas truko labai trumpÄ laiko tarpÄ ir buvo nukreiptas tik į asmens sužalojimÄ dėl asmeninio konflikto, tiesioginio ar netiesioginio tikslo pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ nebuvo, todėl darytina iÅ¡vada, kad vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymas Å¡iuo atveju yra tiek minimalus, jog nėra pakankamo pagrindo jį inkriminuoti kaltinamajam kaip atskirÄ idealiÄ ja sutaptimi padarytÄ nusikaltimÄ .

Dėl Å¡ių priežasčių kaltinamasis M. K. iÅ¡teisintinas dalyje, kurioje jis kaltinamas padaręs vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , numatytÄ BK 284 straipsnio 1 dalyje. Bausmės skyrimasSkiriant kaltinamajai bausmę teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.Kaltinamasis M. K., neteistas, administracine tvarka bausta, bet nuobaudos negalioja, dirbantis, nevedęs, vaikų neturi Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, lengvinančia aplinkybes pripažintina tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 138 straipsnio 1 dalyje, yra tyčinis, nesunkus, nusikaltimas. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnio nuostatas, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , esant lengvinančiai aplinkybei, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus kaltinamajam 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant atsipraÅ¡yti nukentėjusiojo, laisvės apribojimo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, bei per 6 mėn. laikotarpį neatlygintinai iÅ¡dirbti 50 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliais, nusenusias ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Civiliniai ieÅ¡kiniai. Civiliniai ieÅ¡kovai Vilniaus teritorinė ligonių kasa ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius byloje pareiÅ¡kė ieÅ¡kinius atitinkamai 1900,30 Lt ir 1644,43 Lt sumai. Ligonių kasos žalÄ sudarė asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų apmokėjimo iÅ¡laidos, kurios buvo dengiamos iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina yra 1900,30 Lt. Å ios iÅ¡laidos grindžiamos į bylÄ pateiktais įrodymais (b. l.

28) ir pripažinus M. K. kaltu dėl I. C. sužalojimo, Å¡ios iÅ¡laidos ieÅ¡kovui priteistinos iÅ¡ M. K.. VSDFV Vilniaus skyriaus žalÄ sudaro nukentėjusiajam I. C. iÅ¡mokėtos ligos paÅ¡alpos jo nedarbingumo, kurį sukėlė padarytas sveikatos sužalojimas, laikotarpiu. ŽalÄ pagrindžia į bylÄ pateikti įrodymai. Å ios iÅ¡laidos taip pat priteistinos iÅ¡ M. K.. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297- 298, 301- 308 str., 255-256 str., n u s p r e n d ė : M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti laisvės apribojimÄ 6 mėnesiams, įpareigojant:atsipraÅ¡yti nukentėjusiojo I.

C. (Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 7 dalis);per bausmės laikÄ nuo 22 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu (Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas); per bausmės laikÄ neatlygintinai iÅ¡dirbti 50 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktas); IÅ¡aiÅ¡kinti kaltinamajam, jog laisvės apribojimo bausmės vykdymÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti Å¡iÄ bausmę areÅ¡tu.Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).

Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal jam pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje padarymo iÅ¡teisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.).Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti iÅ¡ M. K. 1900,31 Lt žalos atlyginimÄ Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti iÅ¡ M. K. 1644,43 žalos atlyginimÄ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                     Inga Å tuopienė