d2bbf66a-a2bb-4182-9bba-a6387d318c4f · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr

                                     Baudžiamoji byla Nr.

1A–74/2011

                                  Procesinio sprendimo

kategorija:

                                                Â

1.1.4.2.; 1.2.23.2.; 1.2.23.3.

                                                                                                                         Â

LIETUVOS Apeliacinis teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. sausio 21 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Kęstučio Jucio ir Jono Algimanto Venckaus,

sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,

dalyvaujant prokurorei Rimai Kriščiūnaitei,

nuteistajam I. Z.,

gynėjams advokatams Viačeslavui Žarkovui, Antanui JonuÅ¡ui, Mansurui Muksinovui, atstovei pagal įstatymÄ Raimondai Žaldak,

vertėjai Žanai Tadorovskajai,

teismo posėdyje

apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. Å . ir jo gynėjo advokato Viačeslav Žarkov, nuteistojo J. K. bei nuteistojo I. Z. apeliacinius

skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. liepos 28 d. nuosprendžio, kuriuo:

I.

Z. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 2 d., 22 str. 1 d. 260 str. 1 d., 259 str. 2 d. ir nuteistas:

pagal BK 260 str. 2 d. – laisvės atėmimu 4 metams,

           pagal BK 22 str. 1 d.

260 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 259 str. 2 d. – 10 parų arešto.

Vadovaujantis BK

63 str. 1 d., 4 d., pagal BK 260 str. 2 d., 22 str. 1 d. 260 str. 1 d. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du, o vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p. subendrinta bausme apėmus bausmę, paskirtÄ pagal BK 259 str. 2 d., I. Z. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu I. Z. iÅ¡teisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., 261 str. dėl narkotinių medžiagų – 0,275 g kanapių ir jų dalių – neteisėto įgijimo, gabenimo, laikymo turint tikslÄ parduoti ir kitaip platinti ir jų pardavimo nepilnamečiui, pagal BK 261 str. dėl didelio kiekio narkotinių medžiagų – 72,011 g (60,702 g) kanapių dervos – platinimo nepilnamečiui, nenustačius, kad jis tas veikas padarė.

Be to, tuo pačiu nuosprendžiu į valstybės pajamas konfiskuota 430 litų, į kuriuos 2009-05-05 Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro D. Motužio nutarimu buvo apribotos I. Z. teisės.

M. Š. pripažintas kaltu pagal BK 260 str. 2 d., 260 str. 1 d., 259 str. 2 d. ir nuteistas:

pagal BK 260 str. 2 d. – laisvės atėmimu 4 metams, pagal BK 260 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, pagal BK 259 str. 2 d. – 10 parų arešto.

Vadovaujantis BK

63 str. 1 d., 4 d., pagal BK 260 str. 2 d., 260 str. 1 d. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, o vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p.

subendrinta bausme apėmus bausmę, paskirtÄ pagal BK 259 str. 2 d., M. Å . paskirta subendrinta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo

bausmė.

Vadovaujantis BK

63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, subendrintÄ 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinus su 2009-08-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, M. Å . paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu M. Å . iÅ¡teisintas pagal BK 22 str. 1 d. 261 str. dėl narkotinių medžiagų – 36,03 g kanapių ir jų dalių – pasikėsinimo platinti nepilnamečiui, nenustačius, kad jis tÄ veikÄ padarė (BPK 303 str. 5 d.

1 p.).

J.

K. pripažintas kaltu pagal BK 260 str. 1 d., 261 str. ir nuteistas:

pagal BK 260 str. 1 d. – laisvės atėmimu 3 metams, pagal BK 261 str. – laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK

63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir J. K. paskirta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK

64 str. 1 d., 3 d., prie paskirtos subendrintos bausmės pridėjus dalį neatliktos bausmės, paskirtos 2008-07-24 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, J. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams 15 dienų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

M. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iki 2009 m. balandžio 30 d., vieta, tikslesnė data, laikas, įgijimo aplinkybės nenustatytos, savo namuose (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, laikė nedidelį kiekį – 0,275 g – narkotinių medžiagų – kanapių (ir jų dalis), kol 2009 m. balandžio 30 d., apie 18 val., šias narkotines medžiagas kratos bute metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.

I.

Z. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad turėdamas tikslÄ parduoti ar kitaip platinti, iki 2009 m. balandžio 25 d., tiksli data ir laikas nenustatyti, nenustatytomis aplinkybėmis iÅ¡ nenustatyto asmens neteisėtai įgijo didelį kiekį – 60,702 g – narkotinės medžiagos – kanapių dervos – ir perdavė jÄ laikyti platinimui nepilnamečiui M. Å ., gim. (duomenys neskelbtini). M. Å . ir I. Z. tÄ didelį kiekį narkotinių medžiagų – 60,702 g kanapių dervos, turėdami tikslÄ jÄ parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė M. Å . bute Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), kol 2009 m. balandžio 30 d., apie 18 val., kratos metu Å¡iuos narkotikus surado ir paėmė policijos pareigÅ«nai.

           Be to, I. Z. turėdamas tikslÄ parduoti ir kitaip platinti, pasikėsino įgyti narkotines medžiagas, o M. Å ., turėdamas tikslÄ kitaip platinti, narkotines medžiagas neteisėtai laikė, gabeno. Nusikalstamos veikos buvo padarytos esant Å¡ioms aplinkybėms: I.

Z. ir M. Š. iki 2009 m. balandžio 30 d., tiksli data bei laikas nenustatytas, susitarė, kad M. Š. I. Z. gaus narkotinių medžiagų – kanapių (ir jų dalių). 2009 m. balandžio 30 d., apie 15 val. 15 min., tikslus laikas nenustatytas, prie apleisto pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vykdydamas

I. Z. praÅ¡ymÄ , M. Å . iÅ¡ savo pažįstamo J. K. paėmė 36,03 g narkotinių medžiagų – kanapių (ir jų dalių), kurias, turėdamas tikslÄ kitaip platinti, neteisėtai laikė, atgabeno į (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje, laiptinę, kur gyveno I. Z.. Ten laiptinėje M. Å . ir

I. Z. buvo sulaikyti, pristatyti į Klaipėdos apskrities vyriausiÄ jį policijos komisariatÄ , kur, atlikus kratas, pas M. Å . narkotinė medžiaga buvo surasta.

J.

K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė, gabeno narkotines medžiagas, turėdamas tikslÄ jas parduoti ir kitaip platinti ir jas platino nepilnamečiui. Nusikalstamos veikos buvo padarytos esant Å¡ioms aplinkybėms: 2009 m. balandžio 27 d., apie 14 val., prie (duomenys

neskelbtini), Klaipėdoje, iÅ¡ tyrimo metu nenustatyto asmens, vardu A., J. K. neteisėtai, turėdamas tikslÄ parduoti ir kitaip

platinti, po 22 litus už gramÄ Ä¯gijo ne mažiau kaip 78,27 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), kuriÄ neteisėtai atgabeno į savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir ten neteisėtai laikė. 2009 m. balandžio 30 d., apie 15 val. 15 min., dalį neteisėtai įgytos ir laikomos narkotinės medžiagos – 36,03 g kanapių (ir jų dalių) – atgabeno prie apleisto pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir po 24 litus už vienÄ gramÄ pardavė nepilnamečiui M. Å ., gim. (duomenys neskelbtini), o likusiÄ dalį – 42,24 g – narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) – toliau neteisėtai laikė savo bute iki 2009 m. gegužės 3 d., kai apie 19 val. kratos metu tas narkotines medžiagas surado ir paėmė policijos pareigÅ«nai.

Be to, I. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ir kitaip platinti, įgijo ir laikė nedidelį kiekį

narkotinių medžiagų. Nusikalstama veika buvo padaryta esant šioms aplinkybėms: I. Z. iki 2009 m. birželio 30 d., tiksli data ir laikas

nenustatyti, iÅ¡ tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ir kitaip platinti, įgijo popierinį lankstinukÄ su nedideliu kiekiu – 1,06 g – narkotinių medžiagų – kanapių (ir jų dalių), kurias prie vaikų darželio „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, neteisėtai 2009 m. birželio 30 d. 21 val. laikė prie savęs, kai jį sulaikė policijos pareigÅ«nai ir narkotines medžiagas paėmė.

Apeliacinius skundu M. Š. ir jo gynėjas advokatas Viačeslav Žarkov

praÅ¡o pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2010-07-28 nuosprendį – M. Å . veikÄ dėl neteisėto narkotinių medžiagų ­– 60,702 g

kanapių dervos – laikymo perkvalifikuoti iÅ¡ BK 260 str. 2 d. į BK 259 str. 2 d. ir paskirti M. Å . bausmę nesusijusiÄ su realiu laisvės atėmimu.

Apelianto manymu, baudžiamasis

persekiojimas jo atžvilgiu vyko pažeidžiant BPK nuostatas. Nepradėjus ikiteisminio tyrimo buvo taikomos įvairios procesinės prievartos priemonės, kas prieštarauja

Konstitucijai, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių Konvencijai ir baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimams, įrodymai byloje surinkti pažeidžiant BPK 20 straipsnio nuostatas, todėl jais negali būti paremtas apkaltinamasis nuosprendis.

Apeliaciniame

skunde teigiama, jog ikiteisminis tyrimas I. Z. ir M. Š. atžvilgiu nebuvo pradėtas, o visi įrodymai buvo rinkti

ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuri pradėta kitų asmenų, t. y. R. S. ir V. Č., atžvilgiu. M. Å . ir I. Z. į tyrimÄ buvo

įtraukti operatyvinės informacijos, kurios neįmanoma patikrinti, pagrindu, t. y. remiantis telefoninių pokalbių, kurie prokuroro nutarimu sunaikinti, kaip neturintys reikšmės bylai ir, su kuriais proceso dalyviai neturėjo galimybės susipažinti, turiniu.

Teismas priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį nepagrįstai rėmėsi vyresniosios tyrėjos A. Pietarytės 2009-03-06 ir 2009-03-12 tarnybiniais praneÅ¡imais bei Klaipėdos apskrities VPK ONTB 2-ojo skyriaus virÅ¡ininko R. Strazdausko 2009-04-06 tarnybiniame praneÅ¡ime iÅ¡dėstytais faktais. Minėti tarnybiniai praneÅ¡imai suraÅ¡yti remiantis telefoninių pokalbių metu gautais duomenimis, tačiau Å¡i informacija prokuroro nutarimu sunaikinta, kaip neturinti reikÅ¡mės bylai ir su ja proceso dalyviai neturėjo galimybės susipažinti.

Skunde pažymima, kad 2009-10-16 prokuroro D. Motužio nutarimu buvo nuspręsta sunaikinti mobilaus ryšio telefonų, kurių abonentiniai numeriai:

R. S. MRT (duomenys neskelbtini), V. Č. MRT (duomenys neskelbtini), I. Z. MRT (duomenys neskelbtini), M. Å . MRT (duomenys neskelbtini), A. Å . (duomenys neskelbtini), pasiklausymo metu gautus duomenis, kaip neturinčius reikÅ¡mės bylai. Taigi pakankamų duomenų patvirtinančių M. Å . ir I. Z. dalyvavimÄ padarant nusikalstamas veikas kartu su R. S. ir V. Č. negauta, taip pat nėra duomenų, kad M. Å . ir I. Z. platino narkotines medžiagas „(duomenys neskelbtini)" mokyklos moksleiviams. Nepasitvirtinus operatyvinei informacijai apie R. S. ir V. Č. nusikalstamÄ veikÄ , nenustačius

konkrečių jos aplinkybių ir jų ryšių (nusikalstamų ar socialinių) su M. Š. ir I. Z., atskiras

ikiteisminis tyrimas M. Š. ir I. Z. atžvilgiu nebuvo pradėtas.

Apeliantas ir jo gynėjas nesutinka su teismo išvada, jog telefoninių pokalbių pasiklausymų

ir kratų metu nustatyti duomenys patvirtino, kad I. Z., M. Š. prekiavo įvairiais narkotikais kanabinoidais, o

tiriant jų nusikalstamas veikas buvo iÅ¡aiÅ¡kinti ir kiti asmenys, kurie turėjo vienokių ar kitokių sÄ sajų su kaltinamaisiais ir disponavo narkotinėmis medžiagomis.            R. S. ir V. Č. nebuvo pareikÅ¡ti įtarimai, jie buvo apklausti ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojai Å¡ioje byloje. Abu parodė, kad M. Å . ir I. Z. nepažįsta, iÅ¡ jų narkotinių medžiagų nėra pirkę. A. Å . nebuvo apklaustas Å¡ioje byloje. Byloje nenustatyta ar nuteistieji I. Z. ir

M. Š. palaikydavo nusikalstamus ryšius su minėtais asmenimis.

Apelianto ir jo gynėjo manymu,

atliekant ikiteisminį tyrimÄ baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyti kitos nusikalstamos veikos požymiai, susiję su M. Å . ir

I. Z. veika. Tačiau Å¡ioje baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas dėl narkotinių medžiagų platinimo „(duomenys neskelbtini)" mokykloje nebuvo atskirtas nuo ikiteisminio tyrimo dėl I. Z. ir M. Å . veiksmų. Pagal BPK 162 str. vienoje baudžiamojoje byloje taikant procesines prievartos priemones surinkta informacija apie privatų asmens gyvenimÄ gali bÅ«ti panaudota kitoje baudžiamojoje byloje tik ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo sutikimu. Kitais atvejais ikiteisminio tyrimo metu įrodymai renkami atliekant procesinius veiksmus ir kitose bylose surinktų įrodymų panaudojimas nenumatytas.

BPK normos nesuteikia teisės vienoje byloje pradėti baudžiamÄ jį persekiojimÄ asmenų, kurie nesiejami su tyrimo veika, atžvilgiu. Baudžiamasis persekiojimas pažeidžia asmens laisves ir teises, todėl jo taikymas turi griežtai atitikti BPK reikalavimus. M. Å . manymu, ikiteisminio tyrimo metu policijos pareigÅ«nai neturėdami pakankamų pagrindų ir piktnaudžiaudami suteiktais įgaliojamais jo atžvilgiu, nepradėjus ikiteisminio tyrimo, pradėjo baudžiamÄ jį persekiojimÄ . Kadangi tyrimas nebuvo pradėtas, tai ir duomenys, gauti ikiteisminio tyrimo metu, Å¡iuo požiÅ«riu neatitinka įrodymams keliamų teisėtumo reikalavimų, numatytų BPK 20 straipsnio 4 dalyje.          Â

Be to, pasak apelianto ir jo gynėjo, pareigūnai A. Pietarytė, T. Noreika,

R. Strazdauskas, neturėjo teisės atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, susijusius su elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrole, jos fiksavimu ir kaupimu. Skunde pažymima, kad ikiteisminį tyrimÄ buvo pavesta atlikti Klaipėdos apskrities VPK ONTB 4 skyriaus vyr. tyrėjai L. Granickaitei. Teismas neiÅ¡siaiÅ¡kino ar minėti pareigÅ«nai turėjo teisę atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, susijusius su elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrole, jos fiksavimu ir kaupimu bei kas teikė medžiagÄ ikiteisminio tyrimo teisėjams dėl kratos ir telefoninių pokalbių kontrolės taikymo, ir tokiu bÅ«du pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. įtvirtintÄ teisę į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ ir BPK 44 str. 5 d.

Å ioje

byloje vykdyti teismo nutartį dėl telefoninių pokalbių kontrolės galėjo tik L. Granickaitė. Pareigūnai A. Pietarytė, T. Noreika, R. Strazdauskas, neturėdami ikiteisminio tyrimo pareigūnės L.

Granickaitės sutikimo arba leidimo, spręsdavo klausimus dėl procesinių prievartos priemonių, numatytų BPK 154 str.

taikymo tikslingumo, klausėsi telefoninių pokalbių ir spręsdavo klausimÄ dėl gautos informacijos sunaikinimo tikslingumo. Tai prieÅ¡tarauja BPK nuostatams. Be to, byloje yra T. Noreikos tarnybinis praÅ¡ymas dėl informacijos, gautos klausant telefoninių pokalbių, sunaikinimo. Å ios informacijos sunaikinimas taip pat nebuvo suderintas su ikiteisminio tyrimo pareigÅ«ne L. Granickaitė. Nėra aiÅ¡ku, ar sunaikintoje medžiagoje buvo duomenų apie R. S. ir V. Č. nusikalstamÄ veikÄ ir jų santykius su nuteistaisiais.

Be to, skunde pažymima, kad tyrimui reikÅ¡mės neturintys duomenys ir garso įraÅ¡ai prokuroro nutarimu sunaikinami suraÅ¡ius atitinkamÄ aktÄ . Tačiau byloje yra tik T. Noreikos 2009-05-15 ir 2009-07-01 protokolai dėl M. Å . elektroninių

ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio. Kaip matyti iš protokolo turimų pokalbių kontrolės

iniciatoriumi buvo vyr. tyrėjas T. Noreika. Vykdant teismo nutartis, protokolai buvo surašyti jau po to, kai buvo sulaikyti I. Z. ir

M. Å ..

Ikiteisminio tyrimo metu buvo taikytos procesinės prievartos priemonės - krata ir telefoninių pokalbių kontrolė. Sprendžiant ar tokiais veiksmais gauti duomenys laikytini įrodymais, teismas turėjo patikrinti ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties teisėtumÄ , t. y. ar priimant nutartį buvo laikomasi BPK nuostatų, taip pat ar reikalinga buvo taikyti procesines prievartos priemones.

M. Š. ir jo gynėjo manymu, pareigūnai, siekdami surinkti duomenis apie

I. Z. ir M. Å . veikÄ ir neturėdami pakankamų duomenų, pagrindžiančių bÅ«tinumÄ atlikti  operatyvinius veiksmus, panaudojo ikiteisminio tyrimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagÄ . Ikiteisminio tyrimo teisėjai, sankcionuodami elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, turėjo įsitikinti ikiteisminio tyrimo gautų duomenų pagrįstumu. Pagrindo tokiai sankcijai nebuvo.

SprendimÄ dėl elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, teismas priėmė neįsitikinęs, kad yra pagrindas sankcionuoti M. Å . ir I.

Z. telefoninių pokalbių pasiklausymÄ ir tokiu bÅ«du pažeidė BPK 154 str. nuostatas, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teises į privataus gyvenimo gerbimÄ ir susižinojimo slaptumÄ , bei neatsižvelgė į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos nuostatas bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ . PareigÅ«nai pateikė teismui iÅ¡galvotÄ informacijÄ , kad vykdant telefoninių pokalbių kontrolę gauta informacija apie R. S., V. Č., I. Z., M. Å . ir A. Å . nusikalstamÄ veikÄ ir tuo pagrindu inicijavo tolesnį telefoninių pokalbių klausymÄ si ir kratos atlikimÄ . IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad be pareigÅ«nų tarnybinių praneÅ¡imų jokia kita medžiaga teismui nebuvo pateikta, kadangi pirmas telefoninių pokalbių kontrolės protokolas buvo suraÅ¡ytas tik 2009-05-15. Nėra aiÅ¡ku kodėl buvo sunaikinta telefoninių pokalbių kontrolės metu gauta informacija, jeigu joje kalbama apie I. Z., M. Å . ir A. Å . nusikalstamÄ veikÄ , apie jų ryÅ¡ius su R.

S. ir V. Č..

 Be to, sunaikinus telefoninių pokalbių kontrolės metu gautÄ informacijÄ , buvo užkirstas kelias teismui patikrinti BPK 145 str. ir 154 str. numatytų procesinių prievartos priemonių taikymo pagrįstumÄ bei iÅ¡ esmės suvaržyta nuteistojo M. Å . teisė ginčyti nutarčių dėl BPK 145 str. ir 154 str. taikymo pagrįstumÄ . Todėl duomenys gauti vykdant Å¡ias nutartis negali bÅ«ti pripažįstami įrodymais baudžiamojoje byloje. Be to, teismas pažeidė BPK 7 str. ir 44 str. 9 d. nuostatas. Dėl esminių baudžiamųjų proceso pažeidimų Klaipėdos apygardos teismas negalėjo remtis ikiteisminio tyrimo pateiktais duomenimis ir priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, apeliantas teigia, jog teismo iÅ¡vados dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 260 str. 2 d. yra daugiau grįstos prielaidomis, o ne faktais, teismas atskirai neįvertino įrodymų jų tarpusavio susietumo aspektu. Å ie esminiai BPK pažeidimai sukliudė teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ nuosprendį.

Apeliantas ir jo gynėjas nesutinka su teismo išvada, kad I. Z. didelį kiekį - 60.702 g - narkotinės medžiagos - kanapių dervos - M.

Š. perdavė laikyti platinimui ir M. Š. su I. Z. didelį kiekį narkotinių medžiagų - 60,702 g kanapių

dervos, neteisėtai laikė M. Å . bute, turėdami tikslÄ jÄ parduoti ar kitaip platinti. Teismas skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nedetalizavo ir nenurodė įrodymų, patvirtinančių, kuris iÅ¡ platinimo bÅ«dų (turėdamas tikslÄ parduoti ar kitaip platinti) byloje nustatytas, ir vadovaudamasis prielaidomis inkriminavo M. Å ., kad jis turėjo tikslÄ narkotines priemones platinti abiem kaltinime nurodytais bÅ«dais.

Skunde taip pat nurodoma, jog M. Š. ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu davė nuoseklius parodymus, kad 72,011 g. kanapių dervos

I. Z. jam davė laikinai palaikyti, M. Š. neturėjo tikslo platinti narkotines medžiagas, paėmė tik saugojimui, neturėjo nei tikslo nei galimybės savo nuožiūra disponuoti jam perduotomis

saugoti narkotinėmis medžiagomis. Teismas turėjo detaliai išanalizuoti I. Z. parodymus ir išsiaiškinti ar narkotines medžiagas

perduodant pasaugojimui M. Å ., pastarojo nusikalstamas sumanymas buvo nukreiptas į Å¡ių narkotinių medžiagų platinimÄ .

Skunde taip pat pažymima, kad I. Z. prisipažino, jog pas M. Š. surastas hašišas priklausė jam (I. Z.), savo namuose šios

narkotinės medžiagos nelaikė, nes bijojo močiutės. 2009-05-01 apklausos metu I. Z. parodė, kad iÅ¡ A. nupirktÄ haÅ¡iÅ¡Ä perdavė pasaugoti M. Å .. 2009-10-15 apklausos metu I. Z. pakeitė

ankščiau duotus parodymus ir parodė, kad 70 g hašišo prašė gauti M. Š.. 2009-12-02 apklausos metu I. Z. parodė,

kad M. Š. 72,011 g kanapių dervos saugoti neperdavė. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu I. Z. pripažino, kad M. Š. perdavė pasaugoti narkotines medžiagas, tačiau tik 20 g. Apelianto ir jo gynėjo manymu, I. Z. parodymus keitė, siekdamas išvengti atsakomybės pagal BK 260 str. 2 d. Tačiau jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (2009-04-30 ir 2009-05-01) sutampa su jo parodymais duotais teisme toje dalyje, kad perdavė narkotikus tik pasaugoti ir  susitarimo su M. Š. dėl minėtų narkotikų platinimo nebuvo.

Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad M. Š. iš I. Z. gautas narkotines medžiagas

- 72,011 g. kanapių dervos - laikė turėdamas tikslÄ jas platinti. Be to, apelianto ir jo gynėjo manymu, teismo prielaida, kad vartojimui sau vynioti narkotikus į lankstinukus nebÅ«tų buvę reikalo, nesusijusi su M. Å . inkriminuojama nusikalstama veika dėl narkotinių medžiagų - 72,011 g. kanapių dervos - laikymo turint tikslÄ jas platinti.

Skunde taip pat pažymima, jog pagal teismų praktikÄ , įgijimu laikomi tik tokie veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna savo žinion narkotinę medžiagÄ , su kuria gali elgtis savo nuožiÅ«ra. Platinimas visada reiÅ¡kia psichotropinės medžiagos perdavimÄ kito asmens dispozicijai, kai medžiagÄ gavęs asmuo gali elgtis su ja savo

nuožiÅ«ra. Å ioje byloje narkotinė medžiaga - 72,011 g. kanapių dervos - M. Å . buvo perduota laikinai, t. y. laikydamas jÄ namuose M. Å . negalėjo ja disponuoti savo nuožiÅ«ra. BÅ«tent I. Z. įsigijo ir disponavo 72,011 g. kanapių dervos. Toks

narkotinių medžiagų perdavimas M. Š., nesuteikiant galimybės jam elgtis su ja savo nuožiūra, nelaikytinas psichotropinės medžiagos platinimu.

Apeliantas M. Å . ir jo gynėjas nesutikdami su teismo paskirta bausme teigia, kad bausmė paskirta netinkamai pritaikius baudžiamÄ jį įstatymÄ , kadangi padaryta nusikalstama veika kvalifikuota ne pagal tÄ BK straipsnį.

 Skunde pažymima, kad M. Š. nuoširdžiai

prisipažino, jog narkotines medžiagas - 0,275 g kanapių ir jų dalių, 72,011 g kanapių dervos - neteisėtai

laikė neturėdamas tikslo parduoti ir kitaip platinti, narkotinių medžiagų -

36,03 g kanapių ir jų dalių - neteisėtai įgijo neturėdamas  tikslo parduoti  ir  kitaip  platinti  ir  perdavė I. Z..

Be to, skunde pažymima, kad nusikalstamos veikos padarymo metu M. Š. buvo nepilnametis, todėl skiriant jam bausmę turi būti taikomos BK nuostatos, nustatančios nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ir bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumus (BK 91 str. 1 d. ir 2 d.).

Apeliantas M. Š. ir jo gynėjas taip pat nesutinka su teismo išvada, jog nėra M. Š. atsakomybę

lengvinančių aplinkybių. Pažymi, jog kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad jis

prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Nurodo, jog. M. Å . dėl

padarytos nusikalstamos veikos nuoÅ¡irdžiai gailisi ir prisipažino jÄ

padaręs, ikiteisminio tyrimo metu bei teisme davė nuoseklius parodymus, savo elgesį vertina kritiškai, mokosi vidurinėje

mokykloje, kardinaliai pakeitė savo gyvenimo bÅ«dÄ , nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Skunde

teigiama, kad sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.), bausmės tikslas šioje byloje

gali būti pasiektas M. Š. neskiriant laisvės atėmimo bausmės. Apelianto ir jo gynėjo manymu, šioje

byloje yra pagrindas taikyti BK 92 str. nuostatas.

Apeliaciniu skundu nuteistasis J. K. praÅ¡o pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2010-07-28 nuosprendį ir jį iÅ¡teisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 261 str. padarymo bei suÅ¡velninti pagal BK 260 str. 1 d. jam paskirtÄ bausmę.

Apeliantas nurodo, jog yra jauno amžiaus, neturi teisinio iÅ¡silavinimo, todėl negalėjo suprasti, kad padarė sunkų nusikaltimÄ . Parduodamas 50 g. narkotinių medžiagų – kanapių (ir jų dalių) jis nežinojo, kad M. Å . yra nepilnametis, tai sužinojo tik ikiteisminio tyrimo metu, todėl, apelianto manymu, jis turi bÅ«ti iÅ¡teisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 261 str. padarymo. Be to, apeliantas nurodo, jog turi Å¡eimÄ , 4 mėn. dukrÄ , yra nedirbantis, užsiregistravęs darbo biržoje ir mokosi suvirintojo kursuose, ateityje nusikaltimų nedarys.

Apeliaciniu skundu nuteistasis I. Z. praÅ¡o pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2010-07-28 nuosprendį: jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 260 str. 2 d. į BK 259 str. 1 d. ir iÅ¡teisinti jį pagal BK 22 str. 1 d., 260 str. 1 d. – dėl pasikėsinimo neteisėtai įgyti 36,06 g narkotinių medžiagų – kanapių (ir jų dalių) turint tikslÄ jas parduoti ar kitaip platinti.

Be to, praÅ¡o pripažinti jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis prisipažinimÄ darant nusikalstamas veikas ir nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si bei bendradarbiavimÄ atskleidžiant ir tiriant nusikalstamas veikas ir kitas BK 59 str. 1 d. nenumatytas aplinkybes, vadovaujantis BK 62 str. 1 d. skirti jam Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir vadovaujantis BK 92 str. atidėti bausmės vykdymÄ .

                     Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, apeliantas teigia, jog jis nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 260 str. 2 d. Skundžiamame nuosprendyje nurodytos aplinkybės neatitinka faktinių aplinkybių, nuosprendis priimtas remiantis prieštaringais M. Š. parodymais, neaiškaus turinio telefoninių pokalbių išklotinėmis ir nesant kitų M. Š. parodymus patvirtinančių duomenų apie apeliantui priklausantį kanapių dervos kiekį. Apeliantas nurodo, jog M. Š. jis perdavė saugoti asmeninio vartojimo tikslais 15 g kanapių dervos. I.

Z. pažymi, kad M. Å . nurodytas perduotos pasaugoti kanapių dervos kiekis (72 g) nesutapo su kratos metu rastu kanapių dervos kiekiu (60, 702 g). Rastos kanapių dervos kiekis neteisingai nurodytas ir 2010-01-07 kaltinamajame akte (72,011 g). Nesutapimai tarp faktiÅ¡kai rasto narkotinių medžiagų kiekio ir pareigÅ«nų dokumentuose užfiksuoto kiekio suteikia pagrindÄ manyti, kad pareigÅ«nai elgėsi Å¡aliÅ¡kai, leido M. Å . iÅ¡vengti

atsakomybės, jÄ perleidžiant apeliantui (I. Z.). M. Å ., siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės, melagingai kaltino I. Z. dėl viso kiekio jo namuose rastos kanapių dervos

priklausymo I. Z.. Apelianto manymu, M. Š. parodymai, nesant kitų įrodymų, negalėjo būti pakankamu pagrindu jį

pripažinti kaltu pagal BK 260 str. 2 d. Apeliantas taip pat nurodo, kad M. Å . už šį epizodÄ iÅ¡vengė atsakomybės nors visas kanapių

dervos kiekis buvo rastas pas jį, jis neprašomas ruošė iš kanapių dervos

lankstinukus galimai prekybai. Be to, byloje yra pakankamai kitų duomenų, jog M. Š. platino narkotikus. Apeliantas teigia, jog duomenų

apie tai jog jis (I. Z.) platino narkotikus neužfiksuota, yra tik operatyvinių darbuotojų nepagrįstų spėjimų.

                   Pasak apelianto, teismas vadovavosi prieštaringais M. Š. parodymais. Epizode

dėl 72,011 g kanapių dervos M. Š. teigė, kad „hašišo" nerūkydavo, tačiau vėliau prieštaraudamas savo paties teiginiams teigė, kad 3-6 g pasiėmė sau parūkyti ir padarė tris lankstinukus. Tokie parodymai prieštarauja kaltinamajame akte užfiksuotai aplinkybei, kad M. Š. bute kratos mestu

rasti 12 lankstinukų su kanapių derva, kurių bendra masė yra 11,309 g ir kanapių dervos paketas, kurio masė 49,393 g. Kam

reikėjo iš kanapių dervos daryti tiek lankstinukų M. Š. nepaaiškino. Apeliantas taip pat nurodo, jog byloje įrodyta, kad tokių lankstinukų su folija pagaminimas buvo atliktas be I. Z. žinios. M. Š. elgesys savavališkai darant iš kanapių dervos lankstinukus ir jų slėpimas įvairiose vietose patvirtina, kad jis su kanapių derva elgėsi kaip savininkas. Apie tai, kad buvo apelianto sutikimas kanapių dervos išfasavimui jokių duomenų nėra. Neužfiksuota neginčijamų duomenų ir apie tai, kokiomis aplinkybėmis, kada ir iš ko kanapių derva buvo įsigyta. Neginčijamas faktas yra tai, kad visas kanapių dervos kiekis (60,702 g) rastas M. Š. gyvenamojoje

vietoje. Nėra neginčijamų įrodymų kam ir kokia rastos kanapių dervos dalis priklauso. Apeliantas nesutinka, kad visas

šis kiekis priklauso jam. Teigia, jog tokio didelio kiekio neįgijo, neplatino ir nesirengė platinti.  Apeliantas

taip pat pažymi, kad tokio kiekio kanapių dervos nereikia jo asmeniniams

poreikiams, be to, neužfiksuota, kad jis butų kam nors pardavęs, siÅ«lęs įsigyti ar kitaip planines kanapių dervÄ . Byloje

esančiuose telefoninių pokalbių protokoluose

neužfiksuotas nė vienas platinimo faktas. Juose kalbama tik apie norÄ parÅ«kyti. Tai tik patvirtina aplinkybes, kad

platinimo ar ketinimo platinti kanapių

dervÄ nebuvo, o kaltinimas ir nuosprendis pagrįstas ne įrodymais, bet prielaidomis. Negalima remtis vien policijos pareigÅ«nų interpretacijomis kÄ galėtų reikÅ¡ti viena ar kita telefoninių pokalbių

ir susiraÅ¡inėjimo metu iÅ¡sakyta necenzÅ«rinių žodžių ir žargono frazė, naudojama rusakalbių asmenų. TikrÄ jÄ frazės

prasmę buvo galima išsiaiškinti tik apklausus asmenis, kuriems apeliantas tariamai galėjo platinti narkotines

medžiagas, tačiau jie neapklausti. Byloje esantys liudytojų apklausos protokolai tik patvirtina faktÄ , kad apeliantas nebuvo žinomas kaip asmuo platinantis narkotikus.

                   Apeliantas teigia, kad tai jog jam priklausė tik dalis kanapių dervos (15 g), iš dalies patvirtinta M. Š. parodymai.

M. Å . parodė, kad kanapių dervÄ buvo paėmęs pasaugoti, tačiau nėra nuoseklių parodymų, iÅ¡

kurių būtų galima tiksliai nuspręsti kokį kiekį, kokiomis aplinkybėmis, kada ir iš ko priėmė pasaugoti. I. Z. taip pat pažymi, kad jo parodymai (nuoširdus

prisipažinimas) dėl pas M. Š. rastos kanapių dervos

kiekio buvo nuoseklūs ir nesikeitė. Be to, M. Š. gyvenamosios vietos kratos protokole užfiksuota, kad kanapių derva buvo

laikoma ne vienoje vietoje, kai kurios dalys buvo iÅ¡fasuotos, 2 paketėliai rasti piniginėje, nors pagal M. Å . parodymus kanapių derva turėjo bÅ«ti vienoje plytoje, kuriÄ I. Z. buvo davęs pasaugoti. M. Å . nuoÅ¡irdžiame prisipažinime pripažino faktÄ , kad kanapių derva fasavo savarankiÅ¡kai be I. Z. žinios.

M. Š. parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Teismas priimdamas nuosprendį dėl šio epizodo rėmėsi nenuosekliais ir prieštaringais kito kaltinamojo,

kuris yra tiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi, parodymais, byloje nėra objektyvių, tiesiogiai patvirtinančių

faktÄ , įrodymų, jog apeliantas įgijo daugiau nei 15 g kanapių dervos ir jÄ perdavė saugoti M. Å .. Taip

pat nėra įrodymų, jog turėtas tikslas platinti kanapių dervÄ .

Apeliantas taip pat pažymi, kad teismas priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį negali vadovautis abejotinais įrodymai, o visos abejonės turėjo bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai. Teismas nepagrįstai vadovavosi telefoninių

pokalbių išklotinėmis, kuriose vartojama labai daug necenzūrinių žodžių ir žargono ir dėl šių priežasčių neįmanoma

nustatyti tikrojo pokalbio turinio prasmės. Siekiant nustatyti prasmę, turėjo būti apklausti šių pokalbių dalyviai. Pokalbiuose tiesiogiai neminimos narkotinės medžiagos ir jų platinimas.

Apeliantas neigia, kad su M. Š. platino narkotikus. Teismas nepagrįstai vadovavosi vyresniosios tyrėjos A. Pietarytės 2009-03-12 tarnybinio pranešimo turiniu, iš kurio tariamai matyti, kad narkotikus jis platino su M. Š..

Byloje yra kiti įrodymai paneigiantys faktÄ , kad tokio turinio pokalbiai buvo užfiksuoti. Vyr. tyrėjas Tomas

Noreika 2009-10-14 tarnybiniame

pranešime konstatavo, kad atliekant telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę, I. Z. naudojamais mobilaus ryšio telefonais negauti duomenys turintys reikšmės I. Z. nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti. Be to, užfiksuoti pokalbiai

nepanaudoti ikiteisminio tyrimo byloje. 2009-10-16 nutarimu šie pokalbiai buvo sunaikinti. Tai reiškia, kad teismas

vadovavosi įrodymais, kurių turinys neaiškus, kurių neįmanoma patikrinti ir kurių nėra ikiteisminio tyrimo byloje. Teismas

taip pat nepagrįstai vadovavosi ir R. Strazdausko tarnybinio pranešimo

turiniu. Be to, teismo išvada, kad frazė „Reikia dar plytos" ir panašūs išsireiškimai neginčijamai gali būti kanapių dervos siūlymas, yra paremta

prielaidomis, kadangi šių žinučių autoriai apklausti nebuvo.

Apeliantas teigia, kad teismo išvada, kad visas kanapių dervos kiekis, rastas kratos metu M. Š. bute tikrai priklausė I. Z., pagrįsta prielaidomis, o ne įrodymais. Ikiteisminio tyrimo

duomenys t. y. liudytojų parodymai, telefoninių pokalbių iÅ¡klotinės patvirtina faktÄ , kad narkotinių medžiagÄ platinimu

užsiėmė M. Š.. Tai paaiškina aplinkybę, kodėl kratos metu

M. Å . gyvenamojoje vietoje rasti narkotikai buvo iÅ¡dėlioti ne vienoje vietoje, o dalis jų buvo iÅ¡fasuota. M. Å . patvirtino aplinkybę, kad kanapių dervÄ iÅ¡fasavo savarankiÅ¡kai be I. Z. žinios

Be to, apeliantas teigia, kad ikiteisminis

tyrimas atliktas aplaidžiai, todėl sunku nustatyti tikrÄ sias faktines aplinkybes. Pažymėtina tai, kad ikiteisminio

tyrimo metu užfiksuota, kad M. Š. bute rasta 72 g kanapių dervos, tačiau specialisto išvadoje nustatytas mažesnis dervų kiekis,

tai rodo aplaidų ikiteisminio tyrimo atlikimÄ , nesistengiant iÅ¡siaiÅ¡kinti, ir nesigilinant į tikrÄ sias aplinkybes,

sprendžiant kam ir kiek priklausė kanapių dervos.

Apeliantas taip pat nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 22 str. 1 d., 260 str. 1 d. dėl

pasikėsinimo neteisėtai įgyti 36,06 g narkotinių medžiagų - kanapių (ir jų dalių) turint tikslÄ jas parduoti

ar kitaip platinti. Teismas neteisingai nustatė, kad minėtÄ narkotinių medžiagų kiekį M. Å . paėmė I. Z.,

o šis ketino platinti. Apeliantas nurodo, jog minėtas narkotines medžiagas įsigyti telefonu įkalbinėjo M. Š.. M. S. siūlė pirkti kanapių

žolės tik todėl, kad I. Z. jÄ vartojo, o M. Å . pardavinėjo. Kadangi siÅ«lomo kiekio už siÅ«lomÄ kainÄ Ä¯sigyti neketino, todėl sutiko tik palaikyti kompanijÄ kol M. Å . nusipirks sutartÄ kanapių žolę. J. K. apeliantas nepažinojo, su juo nesikalbėjo, nežinojo kokį kiekį kanapių žolės ketina įsigyti M. Å ., ketinamo įsigyti kiekio nederino. VisiÅ¡kai nepagrįsti M. Å . parodymai, kad jis nespėjo apeliantui perduoti kanapių žolės. Jis tai galėjo atlikti bet kada, nes buvo pakankamai laiko iki prie namų sulaikė policijos pareigÅ«nai. Nuo vietos, kurs buvo įsigyta kanapių žolė, iki namų reikia važiuoti per visÄ miestÄ , todėl jei bÅ«tų norėjęs ir turėjęs tikslÄ perduoti narkotines medžiagas, M. Å . jas bÅ«tų perdavęs dar iki grįžtant prie namų, kur buvo sulaikyti.

Teismas padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas kadangi vadovavosi telefoninių pokalbių išklotinėmis ir jų pagrindu

daromomis prielaidomis. Telefoninių pokalbių metu neužfiksuota kokį tikslų kanapių žolės kiekį įgis

M. Å ., taip pat neaptarta kiek jos tariami turėtų perduoti apeliantui. Neužfiksuota, kad minėtus narkotikus I. Z. ketina platinti. Teismas vadovavosi tik prielaidomis apie galimÄ ketinimÄ narkotinėmis medžiagomis pasidalinti,

tačiau jokių tai patvirtinančių neginčijamų įrodymų nenurodo. Tai, jog skundžiamas nuosprendis pagrįstas

prielaidomis, bet ne įrodymais, patvirtina ir teismo išvada, jog yra pagrindo manyti, kad tarp I. Z. ir M. Š. galėjo būti ir buvo kitokių susitarimų, kurie telefoninių pokalbių metu

viešinami nebuvo, todėl pokalbių pasiklausymo metu nebuvo užfiksuoti. Be to, nėra aišku kokiais įrodymais remdamasis

teismas daro iÅ¡vadÄ , kad už J. K. perduotus narkotikus ketino atsiskaityti I. Z..Â

Apelianto nuomone, 36,06 g kanapių ir jų dalių radimas pas M. Å . įrodo, kad bÅ«tent M. Å . atliko nusikalstamÄ veikÄ , kai įsigijo iÅ¡ J. K. neaiÅ¡kiais tikslais minėtas narkotines medžiagas. Apeliantas teigia tik palaikęs jam kompanijÄ ir neturėjęs tikslo įsigyti Å¡ių narkotinių medžiagų. Tai, kad M. Å . neturėjo pinigų autobuso bilietui įsigyti nepatvirtina, fakto, kad Å¡is asmuo negalėjo įsigyti narkotinių priemonių. Pagal nustatytas aplinkybes tai priežastiniais ryÅ¡iais nesusijusios aplinkybės, nes narkotinės medžiagos buvo įsigytos į skolÄ .

Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai asmenį (M. Š.) pas kurį rasti narkotikai,

kuris dėl jų įsigijimo derėjosi ir juos įsigijo yra iÅ¡teisino, o asmenį (I. Z.), kuris tik stebėjo galimai nusikalstamÄ procesÄ ,

pripažino kaltu. Tokia kvalifikacija prasilenkia su LR BK 260 str. 1 d. taikymu ir su LR BK 2 str. 3 d. Teismas pažeidė asmenų lygybės prieÅ¡ įstatymÄ principÄ ir teisės į teisingÄ teismÄ principus.

I.

Z. taip pat nesutinka su teismo išvada, kad byloje nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei pagrindų taikyti LR BK 92 straipsnį. Teismas nepagrįstai nesivadovavo LR BK 62 str. 1 d. Švelnesnės bausmės skyrimui buvo visos

reikalingos aplinkybės. Apeliantas nurodo, jog prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi, padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išsiaiškinant

nusikalstamas veikas ir jų padarymo aplinkybes, jo padarytos veikos turtinės žalos nesukėlė. Tai patvirtina byloje esantis

nuoširdus prisipažinimas, bendradarbiavimas atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus ir duodant parodymus. Teismas taip pat

neįvertino tos aplinkybės, kad jis nusikalstamas veikas padarė dėl to, kad būdamas nepilnamečiu buvo įtrauktas į

narkotikų vartojimÄ , narkotikų įsigydavo asmeniniam vartojimui.

Apeliantas taip pat pažymi, kad yra pagrindas pripažinti LR BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kadangi jis prisipažino ir padėjo tirti nusikalstamų veiksmų padarymo aplinkybes. Jis prisipažino ir gailėjosi dėl padarytų nusikalstamų veikų laisva valia, o neprispirtas surinktų

įrodymų, kritiškai vertino savo poelgius, todėl jo prisipažinimas ir gailėjimasis taip pat turi būti

pripažintas atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Be

to, lengvinančiomis aplinkybėmis teismas gali pripažinti ir BK 59 str. 1 d. nenurodytas aplinkybes. Apelianto nuomone, lengvinančiomis aplinkybėmis turėtų būti laikoma

tai, kad narkotikus vartoti pradėjo neseniai

dėl nepalankių aplinkybių šeimoje, mokykloje charakterizuojamas teigiamai, anksčiau neteistas, nebaustas,

neįtrauktas į įskaitas ir nėra kitų neigiamai charakterizuojančių duomenų.

I. Z. yraÂ

nepilnametis, anksčiau neteistas, nebaustas administracinėmis nuobaudomis, priklausomybės ligų įskaitoje

neįrašytas, charakterizuojamas

patenkinamai. Apelianto manymu, Å¡ių aplinkybių pakanka tam, kad bÅ«tų galima pritaikyti LR BK 92 str. ir bausmės vykdymÄ

atidėti, tačiau teismas nesprendė bausmės atidėjimo klausimo.

Be to, apeliantas teigia, kad skiriant bausmę, teismas neatsižvelgė į LR BK 80-82 str., 90-91 str. numatytus bausmių skyrimo ypatumus nepilnamečiams bei nepakankamai atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas bylos aplinkybes. Teismas neįvertino kaip bausmės vykdymas paveiks teigiamus jo socialinius ryšius, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, apeliantas neteks galimybės baigti mokslus, įgyti specialybę ir pan. Be to, teismas nepakankamai dėmesio skyrė jo asmenybės įvertinimui. Apelianto manymu bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, pažymi, jog ateityje nusikaltimų nedarys.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis I. Z., jo gynėjas, atstovė pagal įstatymÄ , nuteistųjų M. Å . ir J. K. gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti juose iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu, prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistojo M. Š. ir jo gynėjo advokato Viačeslavo Žarkovo, nuteistųjų J. K. bei

I. Z. apeliaciniai skundai atmetami.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, betarpiškai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, kuriuos išsamiai išanalizavęs, kolegijos nuomone, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, o taip pat nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl nuteistųjų kaltės ir jų

padarytų nusikalstamų veikų juridinės kvalifikacijos. Priešingai nei teigiama M. Š. skunde, pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl

visų nuteistųjų kaltės pagrindė ne samprotavimais ar prielaidomis, o byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu. Byloje esantys faktiniai duomenys, kaip įrodymų šaltinis, kolegijos nuomone, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso nustatyta tvarka. Įrodymai, kuriais teismas pagrindė nuteistųjų M. Š., I. Z. ir

J. K. kaltę, įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Skundžiamas nuosprendis atitinka baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus.

Nuteistojo M. Š. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama ikiteisminio tyrimo veiksmams kurie buvo atlikti nuo bylos tyrimo pradžios. Apeliantai savo skunde išdėstė eilę BPK normų pažeidimų, kurie

jų nuomone, buvo esminiai ir turėjo įtakos priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį M. Å . atžvilgiu. Esminiai atlikto ikiteisminio bylos tyrimo

trūkumai, apeliantų nuomone, yra šie: ikiteisminis tyrimas I.

Z. ir M. Å . atžvilgiu pradėtas nebuvo, visi įrodymai buvo rinkti kitoje ikiteisminio tyrimo byloje; įrodymus ikiteisminio tyrimo metu surinko pareigÅ«nai, kuriems nebuvo pavesta atlikti ikiteisminį tyrimÄ ir jie nebuvo proceso subjektais; teismai, leisdami taikyti procesines prievartos priemones, numatytas BPK 145 ir 154 straipsniuose, pažeidė BPK nuostatus, nesant tam įstatymų numatytų pagrindų; įrodymai – telefoniniai pokalbiai – buvo gauti pažeidžiant BPK nuostatus ir negalėjo bÅ«ti įrodymų Å¡altiniu baudžiamojoje byloje. Â

Teisėjų kolegija atsakys į Å¡iuos nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentus dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jo atlikimo. Byloje nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2009 m. vasario 23 d. pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro 4-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. Bykovo praneÅ¡imÄ Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokurorui D. Motužiui dėl narkotinių medžiagų – kanapių ir jų dalių platinimo Klaipėdos „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinės mokyklos moksleiviams ( BK 260 straipsnio 1 dalis ir 261 straipsnis ). BPK 166 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas arba gavus skundÄ , pareiÅ¡kimÄ ar praneÅ¡imÄ apie nusikalstamÄ veikÄ arba prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Kaip matyti iÅ¡ praneÅ¡imo apie pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ , jis buvo pradėtas vadovaujantis BPK 166 straipsnio 1 dalies

2 punktu, nes pareigÅ«nas, atlikdamas tyrimÄ baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nustatė nusikalstamos veikos požymius ir apie tai, sutinkamai su BPK 171 straipsnio 1 dalimi, iÅ¡ karto pranešė prokurorui. Baudžiamojo proceso įstatymai nereikalauja, kad ikiteisminis tyrimas bÅ«tų pradėtas tiktai konkretaus asmens atžvilgiu, nes BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, pakako nustatyti nusikalstamos veikos požymius. Kaip matyti iÅ¡ 2009 m. birželio

30 d. tyrėjo G. Mažono tarnybinio praneÅ¡imo, buvo nustatytas galimai nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo I. Z. ir, apie tai praneÅ¡us Klaipėdos m. apylinkės prokuratÅ«ros skyriaus prokurorei, jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Be to, kaip matyti iÅ¡ Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros ONKTS prokuroro D. Motužio nutarimo, baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kuriÄ tiriant galimai buvo nustatyti nusikalstamos veikos, numatytos BK 261 str. požymiai, buvo sujungta su baudžiamÄ ja byla Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo pradėta tirti gavus pakankamai faktinių duomenų apie galimai I. Z. ir M. Å . padarytas nusikalstamas veikas.  Taigi, apeliacinio skundo argumentai, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pažeidžiant BPK reikalavimus ir atliekant tyrimÄ kitoje byloje, yra nepagrįstas ir atmestinas. Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokuroras D. Motužis, vadovaudamasis BPK 171 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimais, pavedė atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus ikiteisminio tyrimo įstaigai, Å¡iuo atveju – Klaipėdos apskrities VPK ONT biuro 4-o skyriaus pareigÅ«nams, kuri ir pranešė prokurorui apie pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ . Todėl nei prokuroras, nei ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai nepažeidė BPK reikalavimų ir Å¡ioje dalyje, nes tyrimÄ buvo pavesta atlikti įstaigai, o ne konkretiems pareigÅ«nams. Ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, organizuodami ir atlikdami ikiteisminio tyrimo veiksmus, pirmiausiai vadovaujasi BPK normomis, taip pat žinybiniais teisės aktais, kuo gali bÅ«ti ir generalinio prokuroro rekomendacijos, tačiau tokio pobÅ«džio teisės aktai ( rekomendacijos ir pan. ) teismui nėra privalomi. Darbinių funkcijų pasiskirstymo tarp ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų klausimai neįeina į teismo kompetencijÄ , o skunde minimas tyrėjas T. Noreika taip pat yra Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos ketvirto skyriaus pareigÅ«nas, todėl turėjo teisę atlikti ikiteisminio bylos tyrimo veiksmus. Apeliacinio skundo teiginys, kad ikiteisminį tyrimÄ byloje atliko pareigÅ«nai, kuriems nebuvo pavesta jį atlikti, yra nepagrįstas ir atmetamas.

Nuteistojo M. Å . ir jo gynėjo apeliaciniame skunde abejojama, ar buvo laikomasi BPK 145 ir 154 straipsnių reikalavimų, reglamentuojančių kratos ir elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, jos fiksavimÄ ir kaupimÄ . Kaip galima suprasti iÅ¡ pakankamai nekonkretaus ir perteklinio skundo turinio, apeliantai mano, jog ikiteisminio tyrimo teisėjai taikė Å¡ios rÅ«Å¡ies prievartos priemones, neįsitikinę, ar jos yra pagrįstos. Iki BPK 145 ir 154 straipsniuose numatytų ikiteisminio tyrimo veiksmų sankcionavimo, nebuvo gauta pakankamai duomenų, kad

R. S. ir V. Č. įsigydavo narkotikus pas I. Z. ir M. Å ., o taip pat, kad apeliantas nebuvo prisidėjęs prie narkotinių medžiagų platinimo „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijoje. Å ie skundo teiginiai kolegijos vertinami kaip visiÅ¡kai nepagrįsti, nes ikiteisminio tyrimo metu visos kratos ir elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolė buvo atliekama gavus teisėjo sutikimÄ ir nepažeidžiant BPK reikalavimų ( BPK 44 straipsnis ). Susipažinus su bylos dokumentais, nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu buvo laikomasi rungimosi principo ( BPK 7 straipsnis ), nes kaltinimo ir gynybos Å¡alys teisme turėjo lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti juos tiriant, ginčyti prieÅ¡ingos Å¡alies argumentus. Kaip nustatyta byloje, dalis telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu įraÅ¡ytų pokalbių buvo sunaikinti, nes jų metu negauta duomenų turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti, apie tai bylÄ tiriantys pareigÅ«nai praneÅ¡imais informuodavo prokurorÄ . Su tokiais duomenimis, kurie nesusiję su tiriama byla ir buvo sunaikinti, vertinant grynai loginiu aspektu, įtariamieji ar jų gynėjai ir negalėjo susipažinti, nes jie neturėjo reikÅ¡mės nustatant faktines aplinkybes ar buvo padaryta nusikalstama veika. Tokių duomenų nevertino ir pirmosios instancijos teismas, kuris nuosprendyje iÅ¡samiai motyvavo, kokie ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys laikytini įrodymais, be to jų teisėtumas teismo buvo patikrintas BPK numatytais proceso veiksmais – apklausiant kaltinamuosius, liudytojus, tiriant raÅ¡ytinius bylos dokumentus. Surinktų faktinių duomenų pagrindu, buvo sulaikyti narkotikų disponavimu įtariami asmenys, jiems buvo pareikÅ¡ti įtarimai dėl nusikalstamų veikų padarymo, taip pat surastos narkotinės medžiagos. Darytina iÅ¡vada, kad esminių proceso pažeidimų byloje atliekant ikiteisminį tyrimÄ , nenustatyta, netiesiogiai tai pripažįsta ir apeliantai, nes skunduose jie pasisako dėl kai kurių įrodymų vertinimo.

Nuteistieji M. Å . ir I. Z. apeliaciniuose skunduose nesutinka su jiems inkriminuotos veikos kvalifikacija pagal BK 260 straipsnio 2 dalį dėl didelio kiekio narkotinės medžiagos – 60,702 g kanapių dervos neteisėto įgijimo ir laikymo, turint tikslÄ platinti. Kadangi apeliantai

ginčija iš esmės tas pačias teismo nustatytas aplinkybes, tai kolegija dėl I. Z. ir M. Š. skundų motyvų pasisakys

kartu. M. Š. skunde nurodo, kad 72,011 g kanapių dervos priėmė iš I. Z. tik pasaugoti ir neturėjo tikslo šios narkotinės medžiagos platinti. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas šioje dalyje turėjo detaliau analizuoti I. Z. parodymus,

duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, nes pastarasis buvo pripažinęs, kad M. Š. davė narkotines medžiagas laikinam saugojimui, o

susitarimo platinti tarp jų nebuvo. Nors narkotikų platinimÄ kaip tikslÄ teismas motyvavo tuo, kad M. Å . kanapių dervÄ vyniojo į lankstinukus, tačiau tai, apelianto manymu, turi bÅ«ti vertinama tik kaip prielaida. I. Z. savo apeliaciniame skunde nurodo kitokias aplinkybes, t.y. kad perdavė M. Å . pasaugoti tik

15 g kanapių dervos, o tai, kad M. Å . darė lankstinukus su Å¡ia narkotine medžiaga, slėpė jÄ skirtingose buto vietose, patvirtina faktÄ , kad elgėsi su narkotine medžiaga kaip savininkas ir ruošėsi jas savarankiÅ¡kai

pardavinėti. Teisėjų kolegija atmeta šiuos M. Š. ir I. Z. skundų argumentus ir juos vertina kaip pastangas

iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK

260 straipsnio 2 dalyje. I. Z. sÄ moningai ir prieÅ¡taraudamas anksčiau savo duotiems parodymams, bando sumažinti tikslu

platinti neteisėtai įgytos narkotinės medžiagos didelį kiekį, o M. Å . didelį kiekį narkotinės medžiagos neteisėtÄ laikymÄ

mėgina interpretuoti tik „laikinu pasaugojimu“. Â

Pagal LR BK 260 straipsnio 2 dalį atsako asmuo, kuris neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių medžiagų, turėdamas tikslÄ jas parduoti, arba pardavė ar kitaip platino. Kiekviena iÅ¡ Å¡ių alternatyvių veikų atitinka iÅ¡ esmės savarankiÅ¡kÄ Â nusikaltimo sudėtį ir bet kurios iÅ¡ jų padarymas gali bÅ«ti pakankamas pagrindas kaltininkÄ bausti pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų padarymÄ , byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktÄ ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iÅ¡ Å¡ių alternatyvių veikų įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų reikalavimų. Tokia teismų praktika buvo suformuota ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinėje sesijoje iÅ¡nagrinėtoje kasacinėje byloje Nr. 2K-P-218-2009. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad I. Z., turėdamas tikslÄ parduoti ar kitaip platinti, iki 2009 m. balandžio 25 d., nenustatytomis aplinkybėmis ir iÅ¡ nenustatyto asmens neteisėtai įgijo didelį kiekį 60,702 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos ir perdavė jÄ laikyti M. Å .. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , įgijimas – tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo, gauna narkotinių medžiagų. Tai gali bÅ«ti pirkimas, mainai, pasisavinimas, dovanos gavimas ir kt.

Iš apkaltinamojo nuosprendžio turinio matyti, kad I.

Z. kanapių dervos neteisėtas įgijimas pripažįstamas nustatytu ir Å¡i veika pagrįsta baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais įrodymais. Gali kilti abejonių, ar pagrįstai inkriminuotas neteisėtas įgijimas, kai nėra nustatyta tiksli data, vieta ir asmuo, kuris perdavė I. Z. kaltinime nurodytÄ kanapių dervos kiekį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimo faktas teismo nustatytas pagrįstai, nes I.

Z. apklaustas įtariamuoju 2009-05-01, davė pakankamai iÅ¡samius, nuoseklius parodymus apie narkotikų įsigijimo aplinkybes, t.y., kad kanapių dervÄ pirko maždaug prieÅ¡ 6 dienas pas asmenį vardu A.  Pas šį asmenį ir anksčiau ne kartÄ buvo pirkęs vadinamojo „haÅ¡iÅ¡o“ ( kanapių dervos ). I. Z. konkrečiai parodė, kad kanapių dervÄ Ä¯gijo prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, (duomenys neskelbtini)gatvėje, apie 17 valandÄ , pirko vienÄ â€žhaÅ¡iÅ¡o“ plytelę, kuriÄ nuvežė M. Å . į namus laikinai saugoti      ( t. II, b.l. 113-114 ). I. Z. iÅ¡samiai apibÅ«dino vyriÅ¡kio, pas kurį pirko kanapių dervÄ , iÅ¡orinius požymius, apytikrį amžių, aprangÄ , tai, kad jis kalbėjo rusiÅ¡kai ir susisiekdavo su juo

skambindamas iš skirtingų telefonų. Iš I. Z. bei M. Š. parodymų, palyginus juos su telekomunikacijų tinklais

gauta informacija, galima spręsti, kad  nupirkta narkotinė  medžiaga netrukus buvo atnešta pas M. Š. į namus jam saugoti. Taigi, veikos aplinkybės dėl narkotinių medžiagų įgijimo nuosprendyje aprašytos tiek, kiek nustatytos bylos duomenimis ir jų pakanka pripažinti, kad I.

Z. neteisėtai įgijo didelį kiekį narkotinės medžiagos - kanapių dervos. Minėtos narkotinės medžiagos įgijimo faktas nėra preziumuojamas tik ta aplinkybe, kad jÄ atnešė I. Z. ir kratos metu ji buvo rasta pas M. Å . bute.

Analogiškas aplinkybes kaip buvo įgyta kanapių derva, ikiteisminio tyrimo metu  2009-05-01 paaiškino ir kitas nuteistasis M. Š.. Jis parodė, kad kanapių dervos plytelę maždaug prieš savaitę jam į namus atnešė

I. Z., kuris paprašė jÄ pasaugoti, nes jis pats savo namuose bijojo jÄ laikyti. I. Z. paaiÅ¡kino kokios sÄ vokos narkotinių medžiagų apibÅ«dinimui buvo vartojamos tarp prekeivių, t.y. kanapių

dervÄ vadindavo „haÅ¡iÅ¡u“, „haÅ¡u“, „šokoladu“, kanapės ir jų dalys buvo

vadinamos „žole“ ar „planu“. Šios I. Z. ir M. Š. nurodytas aplinkybes patvirtina telekomunikacijų

tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolų turinys, iÅ¡ kurių suvestinių matyti, jog I. Z., telefoninių pokalbių, įvykusių 2009-04-27- 29 dienomis metu, tariasi su nenustatytu abonentu dėl „plytos“ ( sufasuotos kanapių dervos) įsigijimo. Â

Kaip jau buvo minėta šioje nutartyje, I. Z. ginčija

pirmosios instancijos teismo nustatytÄ aplinkybę, tvirtindamas, kad iÅ¡ M. Å . bute rasto 60,702 g kanapių dervos kiekio, jam

priklausė tik 15 g ir būtent tokį kiekį jis perdavė M. Š. saugoti.

15 g kanapių dervos paliko saugoti ne platinimo, bet asmeninio vartojimo tikslais. Teisėjų kolegija atmeta šiuos I. Z. skundo teiginius kaip nepagrįstus, remdamasi paties apelianto I. Z. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais parodymais bei palygindama juos su kitais šioje byloje ištirtais įrodymais. Apklaustas įtariamuoju 2009-05-01 I.

Z. pilnai pripažino kaltę ir parodė, kad prieÅ¡ tris mėnesius užsidirbdavo pinigų pardavinėdamas „žolę“, kuriÄ pirkdavo iÅ¡ klasės draugo M.

Å ., taip pat parodė, kad jÄ pardavinėdavo po 25 lt. už vienÄ gramÄ . Kai M. Å . nebeturėjo iÅ¡ kur gauti „žolės‘, jis susipažino su

asmeniu vardu A., kuris pasiÅ«lė jam pirkti ir pardavinėti „haÅ¡iÅ¡Ä â€œ (kanapių derva). I. Z. parodė, kad iÅ¡ A. keturis kartus po 15 g pirko kanapių dervos, mokėdamas jam po 300 Lt., o parduodamas jÄ vartojantiems asmenims po 25 Lt. už vienÄ gramÄ . Paskutinį kartÄ pas A. pirko plytelėje sufasuotÄ kanapių dervÄ , kuriÄ nuvežė ir paliko pas M. Å . ( t. II, b.l. 112-115 ). I. Z. parodymai dėl 60,607 g kanapių dervos įsigijimo ir palikimo saugoti pas M. Å ., pilnai atitinka pastarojo parodymus, kuriuos jis davė tÄ pačiÄ dienÄ apklaustas įtariamuoju ( t.II, b.l. 169-171 ). IÅ¡ esmės M. Å . parodymai dėl narkotinės medžiagos gavimo aplinkybių, kiekio ir jos laikymo savo bute iÅ¡ esmės nesikeitė, todėl jie laikytini Å¡ioje dalyje nuosekliais ir atitinkančiais kitas byloje nustatytas aplinkybes. I. Z. ir M. Å . parodymai, duoti pirmÄ kartÄ juos apklausiant įtariamaisiais, pagal faktines aplinkybes atitinka telefoninių pokalbių ir siųstų trumpųjų SMS žinučių turinį, kuriuos pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai aptarė ( t. I, b.l. 60, 63, 79-80 ). Be to, Å¡ių telefoninių pokalbių ir SMS žinučių turinys patvirtina I. Z. bei M. Å . parodymus, kad narkotines medžiagas jie kartu platindavo tretiesiems asmenims, nes I. Z. buvo informuotas ir žinojo narkotinių medžiagų kiekius ir pirkimo-pardavimo kainas. Å i iÅ¡vada daroma, nes 2009-04-27 d. 22 val. 17 min. SMS žinute M.

Å . praÅ¡oma paimti „vienÄ gerÄ Å¡okoladÄ â€œ, sekančiÄ dienÄ nenustatytas asmuo M. Å . praÅ¡o gauti to „kieto“, kuris yra „geras“ ir M. Å . pažada pasistengti. Tomis pačiomis dienomis yra

užfiksuoti ir I. Z. telefoniniai pokalbiai bei SMS žinutės su nenustatytais asmenimis, kurių prašo „plytos“. Apklaustas įtariamuoju 2009-10-15 I. Z. parodymus pakeitė ir parodė, kad M. Š. paprašė gauti 70 g kanapių dervos, jis panašų kiekį paėmė pas A. ir nunešęs atidavė M. Š., liepęs jam pačiam atsiskaityti su pardavėju. Jam šios narkotinės medžiagos nereikėjo, ji buvo skirta tik M. Š.. Taip pat I.

Z. skirtingai nei anksčiau, parodė, kad kanapių dervos kitiems asmenims jis niekada neplatino, rÅ«kė jÄ pats, retkarčiais pavaiÅ¡indavo savo bendraamžius ( t. II, b.l. 117-119). Apklaustas įtariamuoju dar kartÄ â€“ 2009-12-02 d., I. Z. vėl pakeitė savo parodymus dėl 60,702 g kanapių dervos įgijimo aplinkybių. Jis parodė, kad pas A. kanapių dervos nepaėmė ir į namus M. Å . neatnešė, pastarojo

praÅ¡ymu tik surado vaikinÄ , pas kurį galima įsigyti Å¡ių narkotikų ir jam davė M. Å . telefono numerį ( t. II, b.l. 122-123). Teisiamajame

posėdyje I. Z. dar kartÄ pakeitė parodymus ir paaiÅ¡kino, kad nupirko 20 g kanapių dervos, kuriÄ davė palaikyti M. Å . ( t. III, b.l. 181 ). Apeliaciniame skunde I. Z. tvirtina, kad M. Å . davė pasaugoti tik 15 g kanapių dervos, taigi apelianto pozicija dėl narkotikų kiekio ir įsigijimo aplinkybių vėl pasikeitė.

Nors apeliaciniame skunde I. Z. ir nurodo, kad jo parodymai dėl didelio kiekio kanapių dervos įgijimo ir laikymo buvo nuoseklÅ«s, tačiau teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai I. Z. parodymus, iÅ¡skyrus duotus 2009-05-01 d., vertino kaip nenuoseklius ir jais rėmėsi tiek, kiek jie atitinka kitus byloje iÅ¡tirtus įrodymus. PrieÅ¡ingai, nei teigiama I. Z. skunde, byloje neginčijamai nustatyta, kad I. Z. pas nenustatytÄ asmenį neteisėtai įgijo 60,702 g kanapių dervos, kuriÄ su M.

Å . neteisėtai laikė pastarojo bute, turėdami tikslÄ platinti. M. Å . parodymus dėl didelio kiekio kanapių dervos  laikymo, byloje

patvirtina ir kiti įrodymai – kratos M. Å . bute metu buvo rasta ir paimta iÅ¡ viso 60,702 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, iÅ¡ kurios 11,309 g buvo suvyniota į 12 vienetų folijos lankstinukų, o viename kietame rudos spalvos fragmente – 49,393 g M. Å . patvirtino, kad I. Z. atneÅ¡tÄ kanapių dervÄ jis paslėpė skirtingose buto vietose. Pirmosios instancijos teismo tirti pokalbiai telefonu bei siųstos SMS žinutės tarp nenustatytų asmenų ir I. Z. bei M. Å ., liudytojos M. V. parodymai patvirtina, kad abu kaltinamieji padėdavo vienas kitam gauti narkotinių medžiagų, rÅ«pinosi jų saugojimu, realizacija ir atsiskaitymais už parduotus narkotikus. Tai įrodo ir tas faktas, kad I. Z. kanapių dervÄ patikėjo saugoti M. Å ., kadangi bijojo, kad narkotinių medžiagų pas jį namuose neaptiktų jo močiutė. I.

Z. taip pat buvo davęs parodymus dėl jo namuose surastų pinigų, paaiÅ¡kindamas, kad dalis iÅ¡ 900 Lt. bendros sumos buvo gauti pardavus „haÅ¡iÅ¡Ä â€œ, parodė kurioje vietoje slėpdavo narkotikus, kokiomis dozėmis juos fasuodavo į lankstinukus.  Apeliantų bendrÄ tikslÄ platinti narkotinės medžiagos įrodo ir tokios aplinkybės, kad dalį gautos laikyti kanapių dervos M. Å . sufasavo į lankstinukus ( vadinamas „dozes“ ) , pasilikdamas kelis gramus pasiliko savo reikmėms, taip pat jis žinojo vieno gramo kanapių dervos kainÄ , turėjo ratÄ asmenų, kuriems siÅ«lydavo pirkti narkotines medžiagas. Å iuos parodymus M. Å . davė apklausiamas įtariamuoju 2009-05-01

d. ( t. II, b.l. 170-171 ), iš esmės teisme jie nepakito, tik savo parodymuose M. Š. akcentavo tai, kad visa kanapių derva priklausė vienam

I. Z.. BendrÄ apeliantų I. Z. ir M. Å . tikslÄ platinti narkotines medžiagas įrodo dar viena aplinkybė. Teisiamojo posėdžio metu M. Å . parodė, kad jis niekada nerÅ«ko „haÅ¡iÅ¡o“ ( t. III, b.l. 183 ), tačiau nesugebėjo  paaiÅ¡kinti kokiu tikslu dalį kanapių dervos buvo suvyniojęs į lankstinukus, nors byloje iÅ¡tirtais įrodymais nustatyta, kad paprastai narkotinės medžiagos kaip kanapės ir jų dalys ar kanapių derva pardavinėjama už atitinkamÄ kainÄ ir sufasuota apytikriai po vienÄ gramÄ .

Kaip galima suprasti iÅ¡ M. Å . apeliacinio skundo, apeliantas bando atriboti sÄ vokas kaip narkotinių medžiagų neteisėtas laikymas ir saugojimas, neįgyjant į jÄ nuosavybės. Tai, kad kanapių dervos realizacija buvo bendras I. Z. ir M. Å . reikalas, jau buvo aptarta Å¡ioje nutartyje. Baudžiamojoje teisėje narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymu pripažįstamas bet kokios tyčinės veikos, susijusios su faktiniu Å¡ių medžiagų buvimu kaltininko žinioje, pažeidžiant teisės aktais nustatytÄ jų laikymo tvarkÄ . Baudžiamoji atsakomybė už narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymÄ kyla nepriklausomai nuo jų laikymo trukmės, todėl net ir trumpalaikis saugojimas taip pat yra laikymas.  Taigi, darytina iÅ¡vada, kad I. Z. kartu su M. Å . neteisėtai laikė 60,702 g kanapių dervos pastarojo bute, nes žinojo, kad Å¡i medžiaga yra narkotinė ir norėjo taip veikti ( BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas ). I. Z. ir M. Å . nusikalstama veika pagal BK 260 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai ir keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį Å¡ioje dalyje nėra pagrindo.

Kaltinamajame akte buvo nurodyta, kad pas M. Å . buvo rasta ir paimta 72,011 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos. Tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo nustatytas mažesnis narkotinių medžiagų kiekis – 60,702 g, nes suraÅ¡ant kaltinamÄ jį aktÄ buvo padaryta aritmetinė klaida. Apie tai savo baigiamojoje kalboje pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė ir prokuroras, o teismas nuosprendyje šį apsirikimÄ iÅ¡taisė. Pagal kratos protokolÄ ir specialisto iÅ¡vadÄ matyti, kad pas M. Å . rastas ir paimtas kanapių dervos kiekis atitinka nustatytÄ jį skundžiamu nuosprendžiu, tačiau Å¡i aplinkybė apeliantų padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos nekeičia. Â

Kaip matyti iÅ¡ M. Å . apeliacinio skundo, nuosprendžio dalis dėl jo pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, yra neskundžiama, nes jis prisipažino neteisėtai laikęs ir gabenęs narkotines medžiagas - 36,03 g kanapių ir jų dalių – turėdamas tikslÄ jas platinti. Skundžiama yra tik bausmė, tačiau kolegija dėl Å¡ios skundo dalies pasisakys toliau.

I. Z. praÅ¡o jį iÅ¡teisinti iÅ¡ kaltinimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, kadangi jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepadarė. Skunde nurodo, kad neturėjo tikslo įsigyti ir platinti M. Å . įsigytų narkotinių medžiagų – 36,06 g kanapių ir jų dalių, į vietÄ , kurioje M. Å . įgijo narkotines medžiagas, važiavo pastarojo praÅ¡ymu „palaikyti jam  kompanijÄ â€œ. Apelianto I. Z. skundas dalyje dėl jo iÅ¡teisinimo Å¡iame nusikalstamos veikos epizode yra atmetamas, nes pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl pasikėsinimo įgyti narkotines medžiagas, tikslu jas platinti, iÅ¡samiai pagrįstos byloje surinktais ir iÅ¡tirtais įrodymais.  I.

Z. kaltė padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ grindžiama jo paties,

M. Š., J. K., liudytojų A. J., T. Noreikos parodymais, kratų metu rastais daiktais, specialisto išvada, iš dalies – telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu įrašytais telefoniniais pokalbiais ir trumposiomis SMS žinutėmis.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išsamiai analizavo I. Z. parodymus, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu

bei teisme ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad jie yra prieÅ¡taringi, todėl jais remtasi tiek, kiek juose nurodytos aplinkybės atitinka kitus byloje surinktus įrodymus. Apklaustas įtariamuoju 2009-05-01 d. I. Z. davė iÅ¡samius parodymus apie savo ir M. Å . veiklÄ , susijusiÄ

su narkotinių medžiagų, iš esmės kanapių ir jų dalių ( jų vadinamos „žolės“ )

platinimu jÄ vartojantiems asmenims, t.y. jis parodė, kad abu su M. Å . keletÄ mėnesių iki sulaikymo pardavinėjo narkotikus.

Dėl 36,03 g kanapių ir jų dalių įgijimo aplinkybių, I. Z. parodė, kad 2009-04-29 jam paskambino M. Å . ir pasakė, kad surado asmenį, pas kurį galima nupirkti „žolės“ ir, kad kartu važiuos jÄ paimti sekančiÄ dienÄ . 2009-04-30 apie 15 val., jis kartu su M. Å . nuvažiavo

iki „(duomenys neskelbtini)“, kur pasiliko laukti prie parko, o M. Š. po pusvalandžio grįžo su „žole“. Po to policijos

pareigÅ«nai juos sulaikė I. Z. gyvenamojo namo laiptinėje, o M. Å . asmens kratos metu buvo rastos kanapės ir jų dalys. Apeliantas taip pat parodė, kad negali tiksliai pasakyti ar narkotinės priemonės bÅ«tų atitekusios pardavinėti tik vienam M. Å ., ar bÅ«tų tekę ir jam pačiam ( t. II, b.l. 112-115 ). Vėliau apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, I. Z. parodymus keitė, bei parodė, kad kanapes ir jų dalis M. Å . gavo savarankiÅ¡kai, jam tų narkotikų nereikėjo, o kartu su juo važiavo „tik dėl kompanijos“. Teisiamojo posėdžio metu I. Z. savo parodymus vėl pakeitė, kaltu prisipažino dalinai ir parodė, kad 36,03 g kanapių ir jų dalių su M. Å . įsigijo per pusę, o pinigus pastarasis jam liepė atiduoti, kai jis ( I. Z. ) parduos dalį savo narkotikų.  Apklaustas įtariamuoju tÄ pačiÄ dienÄ , M. Å . parodė tokias pat

įvykio aplinkybes, tačiau patikslino, kad narkotines medžiagas pirko pas J. ( J. K. ), o iniciatyvÄ pirkti „žolę“ rodė I.

Z., nes jam tai buvo reikalinga.  Dėl Å¡io nusikalstamos veikos epizodo M. Å . ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylÄ , savo

parodymų nekeitė, be to, juos patvirtino akistatoje su I. Z. ir parodymų patikrinimo vietoje metu ( t. 169-171, 180-187, 191, t. III, b.l. 184 ). Â

Byloje nenustatyta objektyvių priežasčių, dėl kurių M. Å . turėjo tikslÄ apkalbėti I. Z. padarius nusikaltimÄ , nes jie yra klasės draugai, taip pat neginčytinai įrodyta, kad abu

siejo bendri reikalai – prekyba narkotinėmis medžiagomis. Be to, M. Š. parodymus pilnai patvirtino J. K.,

kuris parodė, kad turėjo nusipirkęs apie 100 g „žolės“, kurios apie pusę kiekio 2009-04-30 d. iš anksto sutartoje vietoje perdavė M. Š.,

o likusi buvo rasta pas jį namuose kratos metu ( t. III, b.l. 28-30 ).   M. Š. ir J. K. parodymus dėl 36,03 g kanapių

ir jų dalių įsigijimo aplinkybių, jų kiekio, rasto pas M. Š. ir

J. K., patvirtina ir liudytojų A. J. ir

T. Noreikos parodymai, teismas šiuos įrodymus vertino bendrame kontekste su kitais įrodymais ir padarė pagrįstas išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo fakto.

Nors I. Z. skunde teigia, kad teismas, remdamasis telefoninių pokalbių iÅ¡klotinėmis, padarė neteisingas iÅ¡vadas dėl jo ketinimo įgytas narkotines medžiagas platinti, tačiau byloje esantys ir teismo iÅ¡tirti įrodymai patvirtina prieÅ¡ingai – apeliantas turėjo tikslÄ Ä¯gyti dalį narkotinės medžiagos iÅ¡ M. Å . perduotų kanapių ir jų dalių, o toliau jas ketino platinti narkotines medžiagas vartojantiems asmenims. TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ne tik jau aptarti I. Z., M. Å . parodymai bei kratų metu surastos narkotinės medžiagos, tačiau ir intensyvÅ«s tarpusavio telefoniniai kontaktai tarp jų pačių ir kitų asmenų. Pirmosios instancijos teismas Å¡ių įrodymų analizei skyrė pakankamÄ dėmesį, juos palygino su kitais įrodymais ir padarė pagrįstas iÅ¡vadas dėl I. Z. kaltės, padarius veikÄ , numatytÄ BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje.  Susipažinus su 2009 m. balandžio 27-30 dienomis užfiksuotais telefoniniais pokalbiais bei trumpaisiais SMS praneÅ¡imais tarp I. Z., M. Å . ir kitų nenustatytų asmenų, darytina iÅ¡vada, kad iniciatyvÄ pirkti

kanapes ir jų dalis rodė M. Å ., tačiau su pasiÅ«lymu I. Z. sutiko, tarpusavyje derino narkotinės medžiagosÂ

kiekį, kainÄ , laikymo vietÄ . 2009-04-30 d. 15 val. 22 min. įvyko I. Z. pokalbis su nenustatytu asmeniu, kai jisai klausia I. Z., ar „jau pasiėmei žalio“, Å¡is atsako teigiamai ir  susitaria

dėl susitikimo. Už keleto minučių I. Z. septyniems abonentams išsiuntinėja trumpuosius SMS pranešimus su tekstu, kad yra „žalio“ ( t. I, b.l. 67-68 ), iš ko galima suprasti, kad tie abonentai buvo potencialūs

narkotinių medžiagų pirkėjai. Byloje nustatyta, kad tokiu pat laiku M. Š. paėmė kanapes ir jų dalis pas J. K.,

 taigi,  I. Z. tai jau žinojo, todėl SMS pranešimų siuntimas parodo, kad gautos narkotinės medžiagos bus platinamos tretiesiems asmenims.

Apeliaciniu skundu I. Z. neskundžia kitos nuosprendžio dalies, kurioje nuteistas už veikas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje, todėl kolegija, neišeidama iš skundo ribų, dėl šios nuosprendžio dalies nepasisako.

Taip pat M. Š. ir I. Z. prašo pakeisti nuosprendį ir sumažinti jiems paskirtas bausmes. M.

Å . praÅ¡o skirti bausmę, nesusijusiÄ su realiu laisvės atėmimu. I. Z. praÅ¡o pripažinti jo atsakomybę lengvinančiomis

aplinkybėmis tai, kad jis prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikas, bendradarbiavo atskleidžiant ir tiriant Å¡ias veikas ir kitas jo asmenybę teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, taikyti jo atžvilgiu Å¡velnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmę ir atidėti jos vykdymÄ .

Teisėjų kolegija abiejų apeliantų – M. Š. ir I. Z. - prašymus dėl paskirtų bausmių švelninimo, vertina

kaip nepagrįstus ir juos atmeta. Pirmosios instancijos teismas motyvuotai paskyrė terminuotas laisvės atėmimo bausmes nuteistiesiems I.

Z. ir M. Å .. Nebuvo pažeisti LR BK Bendrojoje dalyje numatyti bausmės skyrimÄ reglamentuojantys reikalavimai. PrieÅ¡ingai, nei teigiama skunduose, teismas atsižvelgė į tai, kad I. Z. ir

M. Š. nusikalto būdami nepilnamečiai, todėl bausmes jiems paskyrė vadovaudamasis BK XI skyriaus, nustatančio nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, nuostatomis. Tai matyti ir iš I. Z. bei

M. Å . paskirtų bausmių. BK 260 str. 1 ir 2 dalyse numatytos veikos yra sunkÅ«s tyčiniai nusikaltimai, už jų padarymÄ Ä¯statymeÂ

numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. I. Z. ir M. Š. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2

dalyje padarymÄ , paskirtos minimalios laisvės atėmimo bausmės, kokios gali bÅ«ti

skiriamos tik nepilnamečiams. Tokia pat minimali bausmė paskirta I. Z. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1

dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ , o M. Å . ji tik nežymiai virÅ¡ija minimumÄ . Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje visiÅ¡kai pagrįstai pažymėjo, kad byloje nenustatyta aplinkybių, lengvinančių ar sunkinančių nuteistųjų I. Z. ir M. Å . atsakomybę. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ esti tada, kai asmuo savanoriÅ¡kai prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , t.y. veikÄ , kuriÄ jis betarpiÅ¡kai padarė, tačiau prisipažinimas turi bÅ«ti savanoriÅ¡kas. Nagrinėjamoje byloje negali bÅ«ti pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe prisipažinimas, o juo labiau nuoÅ¡irdus gailėjimasis, nes I.

Z. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme aktyviai neigė savo kaltę,

keitė parodymus. Byloje aplamai nenustatyta nei vieno atvejo, kad I. Z. būtų bendradarbiavęs atskleidžiant ir tiriant

nusikalstamas veikas. Savo kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 2 dalyje padarymo, iÅ¡ dalies savo kaltę neigė ir M. Å ., todėl jo atžvilgiu atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, taip pat negali bÅ«ti pripažinta. Dėl minėtų priežasčių negali bÅ«ti taikomas BK 62 straipsnio nuostatos ir paskirta Å¡velnesnė bausmės rÅ«Å¡is, nei numatyta įstatymo sankcijoje. Ä® abu nuteistuosius teigiamai charakterizuojančias aplinkybes nuosprendyje buvo atsižvelgta skiriant bausmę. Apeliacinės instancijos teismui I. Z. ir M. Å . gynėjai pateikė papildomų dokumentų dėl savo ginamųjų sveikatos bÅ«klės, papildomas charakteristikas iÅ¡ mokymosi vietos, tačiau jos nesudaro pagrindo dar labiau Å¡velninti bausmes, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Teismas gali atidėti bausmės vykdymÄ nepilnamečiui asmeniui nuo vienerių iki trejų metų, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus, jei nusprendžiama, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo. Skundžiamu nuosprendžiu tiek I. Z., tiek M. Å . galutinės subendrintos bausmės virÅ¡ija keturis metus, todėl jų vykdymas negali bÅ«ti atidėtas. Be to, darant iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, privalu įvertinti, ar nuteistojo nusikaltimas padarytas atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, dėl kitų asmenų įtakos, ar nuteistasis linkęs daryti nusikalstamas veikas, abejingas dėl savo elgesio galimų nusikalstamų padarinių ir panaÅ¡iai ( baudžiamoji byla Nr. 2K-271/2010 ). Nusikalstamas veikas     I. Z. ir M. Å . padarė neatsitiktinai, narkotinių medžiagų platinimas buvo jų pragyvenimo Å¡altiniu. Abu nuteistieji buvo pakankamai abejingi  dėl savo

elgesio galimų nusikalstamų padarinių, tai iliustruoja ir toks faktas, kad I. Z. 2009-10-15 d. vykusios apklausos metu pripažino, kad

jis toliau rÅ«ko „žolę“. Narkotinių medžiagų platinimo padariniai paprastai yra sunkÅ«s. Byloje yra nustatyta, kad narkotinės medžiagos, kaip kanapių derva ar kanapės ir jų dalys buvo platinamos Klaipėdos „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinės mokyklos moksleiviams, dėl ko du nepilnamečiai buvo apsinuodiję kanabinoidais ir jiems prireikė gydytojų pagalbos. Darytina iÅ¡vada, kad bausmės tikslai ( BK 41 straipsnis ) I. Z. ir M. Å . atžvilgiu bus pasiekti tik realiai atliekant paskirtÄ bausmę. Â

Nuteistasis J. K. apeliaciniu skundu praÅ¡o suÅ¡velninti bausmę, paskirtÄ pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir iÅ¡teisinti iÅ¡ kaltinimo pagal 261 straipsnį, kadangi parduodamas M. Å . apie

50 g kanapių ir jų dalių, nežinojo, jog jis yra nepilnametis.

Dėl J. K. nuteisimo pagal BK 261 straipsnį.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino J. K. kaltu dėl narkotinių medžiagų platinimo nepilnamečiui

asmeniui ir paskyrė jam laisvės atėmimo bausmę. J. K. skunde neigia tas pačias faktines aplinkybes dėl M. Š. nepilnametystės, kurias buvo pripažinęs ikiteisminio tyrimo metu. 2009-05-04, 2009-10-13 ir

2009-12-01 apklaustas įtariamuoju J. K. parodė, kad M. Š. pažinojo apie du metus, žinojo, kad jo draugė kartu su

juo mokėsi toje pačioje mokykloje. Be to, jis parodė, kad teko švęsti M. Š. brolio A. gimtadienį ir tuo metu M.

Š. galėjo būti 13-14 metų. Kai pardavė kanapes ir jų dalis M. Š., suprato, kad jis yra nepilnametis ( t. III, b.l. 28-35 ). Bylos nagrinėjimo

teisme metu J. K. parodymus pakeitė ir parodė, kad su M. Å . dėl reikalų buvo susitikęs tik vienÄ kartÄ , kitais

kartais susitikęs tik pasisveikindavo ir apie jo amžių nieko nežinojo. M. Š. parodė, kad su J. K. nebuvo

gerai pažįstamas, jo brolis buvo pažįstamas su J. K. žmona. Tokį J. K. parodymų pakeitimÄ kolegija vertina tik kaip jo pastangas iÅ¡vengti atsakomybės už sunkesnį nusikaltimÄ , pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi J. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Tai, kad J. K. gerai žinojo M. Å . amžių, patvirtina ta aplinkybė, kad jo draugė mokėsi su M. Å ., todėl žinodamas savo draugės amžių, jis turėjo žinoti ir M. Å . amžių. M. Å . žinojo J. K. telefono numerį, į jį kreipėsi dėl narkotinių medžiagų įsigijimo ir tai patvirtina, kad jie abu buvo pažįstami.

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į J. K. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ bei rūšį, dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes, pakankamai iÅ¡samiai vertino kaltininko asmenybę. Vadovaujantis LR BK 61 str. 2 d., teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, privalo motyvuotai parinkti bausmės rūšį, o taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ , teismas J. K. paskyrė trejų metų laisvės atėmimo bausmę,

taigi, ji yra artima įstatymo sankcijoje numatytos bausmės minimumui. J. K. anksčiau yra teistas ir teistumas yra neišnykęs. Dar

labiau švelninti bausmę apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK

326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

n u t a r ė :

              Nuteistųjų

M. Š. ir jo gynėjo advokato Viačeslavo Žarkovo, I. Z. ir J. K. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos

pirmininkas                                                                          Â

Linas Žukauskas

Teisėjai                                                                                                Â

Kęstutis Jucys

                                                                                                             Jonas Algimantas Venckus

 Â