d2bbace2-c9e4-4557-a3ae-88bb047b3989 · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-31-162/2013 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00764-2010-5 Procesinio sprendimo kategorija 4.4; 74 (S)   KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. balandžio 5 d. Klaipėda        Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Aušrelės Mažrimienės, Remigijaus Armino, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei,  dalyvaujant pareiškėjui A.

L., jo atstovui advokatui Laimonui Straukai, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovei Redai Siautilei, trečiojo suinteresuoto asmens Litgrid AB atstovei R. Č., 2013 m. balandžio 3 d. vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. L. patikslintÄ skundÄ atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – Litgrid AB, UAB „Sweco Lietuva“, VÄ® „Valstybinis žemėtvarkos institutas“ dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos žemėtvarkos skyriaus 2010 m. rugsėjo 29 d.

įsakymo Nr. Ž12-606 „Dėl servitutų nustatymo A. L. žemės sklype (kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)“ 2.2 punkto panaikinimo.              Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:        pareiÅ¡kėjas A. L. skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymÄ Nr. Ž12-606 „Dėl servitutų nustatymo A.

L. žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)“, kuriuo pareiÅ¡kėjo nuosavybės teise valdomame žemės sklype nustatytas žemės servitutas: teisė tiesti ir aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas (servituto naudotojas – AB „Lietuvos energija“, servituto paskirtis – 330 kV elektros perdavimo linijos Klaipėda – TelÅ¡iai statybai ir aptarnavimui), o AB „Lietuvos energija“ įpareigota žemės savininkui atlyginti nuostolius dėl servituto iÅ¡mokant vienkartinę 3 417,06 Lt kompensacijÄ (t.

I, b.l. 5-8).        Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 5 d. nutartimi (t. III, b.l. 13-14) priimtas nagrinėti pareiÅ¡kėjo patikslintas skundas, kuriuo jis praÅ¡o panaikinti ne visÄ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymÄ Nr. Ž12-606 „Dėl servitutų nustatymo A. L. žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)“, o tik įsakymo 2.2 punktÄ , kuriame nustatyta, kad AB „Lietuvos energija“ žemės savininkui atlygina nuostolius dėl servituto iÅ¡mokant vienkartinę kompensacijÄ 3.417,06 Lt per trisdeÅ¡imt dienų nuo servituto įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, reikalavimÄ dėl Å¡io įsakymo 1 ir 2.1 punktų panaikinimo pareiÅ¡kėjas atsisakė (t.

III, b.l. 2-5).        PareiÅ¡kėjas patikslintÄ skundÄ argumentuoja tuo, jog skundžiamo įsakymo 2.2 punkte nurodoma, kad servitutas yra parengtas vadovaujantis specialiuoju planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2010 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 4-462 “Dėl 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda – TelÅ¡iai statybos Klaipėdos, Plungės ir TelÅ¡ių rajonų savivaldybėse specialiojo plano patvirtinimo“, tačiau nustatant pareiÅ¡kėjo dėl servituto patiriamus nuostolius, nėra perskaičiuota žemės sklypo vertė ir Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruoti žemės sklypo pakeitimai.

PareiÅ¡kėjas nesutinka su paskaičiuotos kompensacijos už servituto nustatymÄ dydžiu. Teigia, kad apskaičiuojant kompensacijÄ nebuvo įvertintas žemės sklypo vertės sumažėjimas, nes nustatant servitutÄ miÅ¡ko žemės sklypo plotas nuo 4,3100 ha sumažės iki 1,1650 ha, kas lemia ženkliai mažesnę žemės sklypo vertę. Taip pat nėra įvertintas kasmetinis medienos tÅ«rio prieaugio netekimas, todėl pareiÅ¡kėjas praranda ne tik dalį miÅ¡ko, bet ir pajamas, kurias sudaro kasmetinis medienos tÅ«rinis prieaugis, dėl to pareiÅ¡kėjas patiria nuostolius, kurie nėra įskaičiuoti į iÅ¡mokamos kompensacijos dydį.

Skunde iÅ¡dėstęs servituto instituto paskirtį, jo teisinį statusÄ reglamentuojančias teisės normas, teisminę praktikÄ laiko, kad Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalis prieÅ¡tarauja Konstitucijos 23 straipsniui, nes sudaro galimybę kompensacijÄ nustatyti subjektui, kurio naudai yra nustatomas servitutas, taip suvaržant žemės savininkui gauti teisingÄ ir sÄ Å¾iningÄ atlygį už jo nuosavybės suvaržymÄ . Pažymi, kad skundžiamu įsakymu nuspręsta dėl ilgalaikio servituto nustatymo, todėl turėjo bÅ«ti sprendžiama ne dėl vienkartinės, o dėl periodinės kompensacijos nustatymo.

       PareiÅ¡kėjas ir jo atstovas advokatas Laimonas Strauka praÅ¡o patikslintÄ skundÄ tenkinti jame nurodytais argumentais bei papildomais atstovo paaiÅ¡kinimais teismo posėdyje.        PareiÅ¡kėjo atstovas papildomai paaiÅ¡kino (pareiÅ¡kėjo atstovo raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai, t. III, b.l. 46-51), jog pagal Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalį, ginčai tarp žemės savininko ir vieÅ¡pataujančio daikto savininko dėl nuostolių dydžio nustatymo už servitutÄ sprendžiami Å¡alių susitarimu arba ginčas sprendžiamas teisme civilinio proceso tvarka.

Teigia, kad Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalies reikalavimai pažeisti, nes kompensacijos dydis nustatytas prieÅ¡ žemės savininko valiÄ . Atstovo teigimu, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrius, priimdamas skundžiamÄ Ä¯sakymÄ , nesivadovavo galiojančia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtintos Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimÄ si administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos redakcija, todėl apskaičiuotas kompensacijos ir nuostolių dydis neatitinka skundžiamo įsakymo 2.2. punkto priėmimo metu galiojusio teisės akto nuostatų.

Remiasi Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2010 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 4-462 „Dėl 330 kv. elektros perdavimo oro linijos Klaipėda-TelÅ¡iai statybos Klaipėdos, Plungės ir TelÅ¡ių rajonų savivaldybėse specialiojo plano patvirtinimo“, kuriuo patvirtintame specialiajame plane numatyta, kad įgyvendinus 330 kv. elektros perdavimo oro linijos Klaipėda – TelÅ¡iai statybos projektÄ , miÅ¡kų Å«kio paskirties sklypuose oro linijos apsaugos zonos ribose bus kertamas medelynas ir įrengiamos proskynos, t.y. numatomas miÅ¡ko žemės pavertimas kitomis naudmenomis.

Akcentuoja, kad pagal specialųjį planÄ miÅ¡ko žemės pavertimas kitomis naudmenomis numatomas specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose – infrastruktÅ«ros plėtros (inžinerinių tinklų) projektuose, todėl kol neparengti Å¡ie projektai yra nežinomas tikslus servituto dydis, iÅ¡kertamos medienos kiekis, rÅ«Å¡is ir brandumas, t.y. neįmanoma nustatyti tikslių pareiÅ¡kėjo patiriamų nuostolių. Pažymi, kad nustačius administraciniu aktu servitutÄ , kurio galiojimo laikas neterminuotas, atsakovė privalėjo atsižvelgti į tai, kad specialiojo plano rengėjo pateikti apskaičiavimai apima tik nuostolių atlyginimÄ už 1 metus, todėl priimtas sprendimas dėl vienkartinės kompensacijos iÅ¡mokėjimo pažeidė pareiÅ¡kėjo interesus, nes atsižvelgus į servituto tęstinį pobÅ«dį turėjo bÅ«ti sprendžiama dėl periodinės kompensacijos priteisimo.

PareiÅ¡kėjo atstovo teigimu, kompensacijos apskaičiavimas pagrįstas teorinio pobÅ«džio prielaidomis, neatsižvelgta į realias rinkos vertes, todėl pažeidžiamas teisingo atlyginimo už servituto nustatymÄ principas.        Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos atstovė Reda Siautilė  su pareiÅ¡kėjo patikslintu skundu nesutinka atsiliepime į patikslintÄ skundÄ nurodytais argumentais.        Atsakovė Nacionalinė žemė tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepimu į pareiÅ¡kėjo A.

L. patikslintÄ skundÄ praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (t. III, b.l. 20-23). Nurodo, kad Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289, 16.6 punkte įtvirtinta nuostata, jog Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas priima sprendimÄ nustatyti servitutÄ ir jame turi nurodyti vienkartinės ar periodinės kompensacijos dydį ir mokėjimo terminus. Tarnaujančio daikto savininkui už administraciniu aktu nustatytÄ servitutÄ yra nustatoma vienkartinė arba periodinė kompensacija.

 Pažymi, kad skundžiamas įsakymas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtintos Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimÄ si administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos nuostatomis. Teigia, kad Metodika reglamentuoja ne tik nuostolių už sunaikinamus pasėlius ir sodinukus, iÅ¡kertamÄ miÅ¡kÄ atlyginimÄ ir jo apskaičiavimo tvarkÄ , bet ir nuostolių už prarastÄ galimybę naudoti žemės sklypÄ ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ ir (ar) pobÅ«dį atlyginimÄ ir jo apskaičiavimo tvarkÄ , todėl ji reglamentuoja tiek tiesioginių, tiek ir netiesioginių nuostolių, susijusių su administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, patiriamų tarnaujančiojo daikto savininko ar valstybinės žemės patikėtinio, atlyginimÄ ir apskaičiavimo tvarkÄ .

Atsakovės teigimu, Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalies nuostatose ir Metodikoje nurodytas baigtinis objektų, už kuriuos atlyginami nuostoliai, sÄ raÅ¡as, tačiau galimos situacijos, kai dėl žemės servituto administraciniu aktu nustatymo tarnaujančio daikto savininkas patirs nuostolių ir dėl kitokių objektų, patirs kitokių rÅ«Å¡ių nuostolių, taip pat situacijos, kai iÅ¡mokėjus Metodikoje nustatyta tvarka apskaičiuotÄ nuostolių kompensacijÄ , tarnaujančio daikto savininko realiai patirti dėl žemės servituto nustatymo nuostoliai nebus visiÅ¡kai ir teisingai atlyginti.

Pažymi, kad tokiais atvejais tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu prieÅ¡ vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkÄ dėl likusių neatlygintinų nuostolių priteisimo, pateikdamas savo nurodomÄ nuostolių dydį patvirtinančius faktinius ir teisinius argumentus.        Trečiojo suinteresuoto asmens Litgrid AB atstovė R. Č. praÅ¡o patikslintÄ skundÄ netenkinti atsiliepime į patikslintÄ skundÄ nurodytais argumentais.

       Trečiasis suinteresuotas asmuo Litgrid AB (AB „Lietuvos energija“ procesinių teisių perėmėja), kuriam pavesta atlyginti pareiÅ¡kėjui patirtus nuostolius dėl žemės servituto nustatymo, atsiliepimu į patikslintÄ skundÄ (t. III, b.l. 26-28) praÅ¡o jo netenkinti. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas nepagrįstai teigia, jog skundžiamu įsakymu nustatant servitutÄ turėjo bÅ«ti perskaičiuota žemės sklypo vertė. Skundžiamas įsakymas priimtas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir juose nėra nustatytas reikalavimas perskaičiuoti žemės sklypo vertę.

Nekilnojamojo turto registre turto vertė įregistruojama atsižvelgiant į masinį vertinimÄ , pagal atitinkamų teritorijų verčių žemėlapius. Nesutinka su pareiÅ¡kėjo teiginiu, kad Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruoti žemės sklypo pakeitimai, nes iÅ¡ byloje pateikto iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro aiÅ¡kiai matyti servituto įregistravimas. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas jokiais įrodymais nepagrindė teiginių, esÄ vienkartinė kompensacija yra nepakankama, ar kad ji apskaičiuota netinkamai ir neteisingai.

Kompensacija buvo tinkamai ir teisingai apskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtintÄ Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimÄ si administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikÄ , o pareiÅ¡kėjas nenurodė ir neįrodė jokių taikytinų teisės aktų pažeidimų, padarytų paskaičiuojant kompensacijÄ .  Pažymi, jog visiÅ¡kai neturi reikÅ¡mės pareiÅ¡kėjo teiginiai, jog sumažėja žemės vertė dėl servituto nustatymo ar patiriami nuostoliai dėl medienos prieaugio nebuvimo, nes Å¡ie teiginiai neturi teisinės reikÅ¡mės skundžiamo įsakymo kontekste, kadangi nustatant kompensacijÄ pagal MetodikÄ pareiÅ¡kėjo nurodyti aspektai nėra vertinami.

Nurodo, kad skundžiamu įsakymu pareiškėjo žemės sklype nustatytas servitutas reikalingas tiesti 330 kV elektros perdavimo linijai Klaipėda – Telšiai, numatytas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 4-462 „Dėl 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda – Telšiai statybos Klaipėdos, Plungės ir Telšių rajonų savivaldybėse specialiojo plano patvirtinimo“ patvirtintame specialiajame plane. Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalimi, patvirtinto specialiojo plano sprendiniai yra privalomi planuojamai veiklai bei nustato privalomuosius reikalavimus, kurių laikytis pareiga kyla planuotojams ir žemės savininkams.

Teigia, kad pareiÅ¡kėjo žemės sklypui nustatytas servitutas tiesti ir aptarnauti elektros linijÄ atitinka Konstitucijos 23 straipsnį. PareiÅ¡kėjui priklausančio žemės sklypo paskirtis nebus kaičiama, o miÅ¡ko žemė paverčiama kitomis naudmenomis vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1131 „Dėl miÅ¡ko žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios“, kurio 4 punkte numatyta, kad miÅ¡ko žemė paverčiama kitomis naudmenomis, nustatyta tvarka parengus ir patvirtinus specialiuosius ar detaliuosius planus, tik tada, kai patvirtinti MiÅ¡kų įstatymo 11 straipsnio 2, 3, 4 dalyse nurodyti teritorijų planavimo dokumentai.

Pažymi, kad teisės aktuose nenustatyta jokių apribojimų nustatyti servitutÄ miÅ¡ko žemėje, o nustačius servitutÄ pareiÅ¡kėjo žemės sklypo paskirtis nesikeičia. Teigia, kad atsakovė tinkamai įgyvendino įstatyme numatytas funkcijas ir administracinį servitutÄ pareiÅ¡kėjos žemės sklypui nustatė pagrįstai vadovaudamasi teisės aktais, kurie yra iÅ¡vardinti įsakymo preambulėje. Mano, kad kompensacija buvo tinkamai ir teisingai apskaičiuota vadovaujantis Metodika, atitinka Žemės įstatymo 23 straipsnio nuostatas, todėl nėra jokio pagrindo naikinti įsakymo 2.2 punktÄ .

       Tretiesiems suinteresuotiems asmenims – VÄ® „Valstybinis žemėtvarkos institutas“ ir UAB „Sweco Lietuva“ apie bylos nagrinėjimo teismo posėdyje laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai (t. III, b.l. 43, 44). Atstovai į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys nepraneÅ¡tos, negautas praÅ¡ymas bylos nagrinėjimÄ atidėti, taip pat nepateikti atsiliepimai.        Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos Å¡alių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai praneÅ¡ta, nėra kliÅ«tis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.

Byla nagrinėjama trečiųjų suinteresuotų asmenų – VÄ® „Valstybinis žemėtvarkos institutas“ ir UAB „Sweco Lietuva“ atstovams nedalyvaujant.        Teisėjų kolegija konstatuoja        Ginčo dalykas nagrinėjamoje byloje yra Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymo Nr. Ž12-606 „Dėl servitutų nustatymo A. L. žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Ä®sakymas) 2.2 punkto, kuriame nustatyta, kad AB „Lietuvos energija“ žemės savininkui atlygina nuostolius dėl servituto iÅ¡mokant vienkartinę kompensacijÄ 3.417,06 Lt per trisdeÅ¡imt dienų nuo servituto įregistravimo Nekilnojamojo turto registre teisėtumo ir pagrįstumo (t.

I, b.l. 9).        Faktinės bylos aplinkybės ir ginčo teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai        RaÅ¡ytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Å«kio ministras 2010 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 4-462 ,,Dėl 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda – TelÅ¡iai statybos Klaipėdos, Plungės ir TelÅ¡ių rajonų savivaldybėse specialiojo plano patvirtinimo“ patvirtino 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda – TelÅ¡iai statybos Klaipėdos, Plungės ir TelÅ¡ių rajonų savivaldybėse specialųjį planÄ (I t., b.l. 64).

PareiÅ¡kėjas yra žemės sklypo, kadastrinis (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir patenkančio į numatomos statyti 330 kV elektros perdavimo linijos Klaipėda – TelÅ¡iai teritorijÄ , savininkas, Å¡iÄ aplinkybę patvirtina specialiojo plano 1 priedas (t. I, b.l.

84) bei Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as (t. I, b.l. 110).        Įsakymo preambulėje nurodyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja jį priėmė vadovaudamasi Žemės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868; 2004, Nr. 167-6098; 2010, Nr. 72-3616) 23 straipsniu, Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 (Žin., 2004, Nr. 153-5579; 2010, Nr. 107-5518), Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimÄ si administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika, patvirtinta Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 (Žin., 2004, Nr. 175-6486; 2010, Nr. 102-5244) bei atsižvelgdama į specialiojo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2010 m. birželio 19 d.

įsakymu Nr. 4-462 „Dėl 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda – Telšiai statybos Klaipėdos, Plungės ir Telšių rajonų savivaldybėse specialiojo plano patvirtinimo“ sprendinius. Įsakymo 1 punktu pareiškėjo nuosavybės teise valdomam žemės sklypui, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti žemės servitutai, suteikiantys teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas, kodas 206, plotas 1.1650 ha) ir teisę jas aptarnauti (tarnaujantis daiktas, kodas 206, plotas 1.1650 ha);

Ä®sakymo 2.2 punktu AB „Lietuvos energija“ įpareigota žemės savininkui atlyginti nuostolius dėl servituto iÅ¡mokant vienkartinę kompensacijÄ â€“ 3.417,06 Lt per 30 dienų nuo servitutų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre; 3 punkte – nurodyta Ä®sakymo apskundimo tvarka. AB „Lietuvos energija“ procesinių teisių perėmėja yra trečiasis suinteresuotas asmuo Litgrid AB (t. I, b.l. 113, 114-155, t. II, b.l. 38, 39-43, 55-56).        Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartimi administracinė byla buvo sustabdyta iki Vilniaus apygardos administracinis teismas iÅ¡nagrinės skundÄ dėl Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2010 m. birželio 19 d.

įsakymo Nr. 4-462 „Dėl 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda – Telšiai statybos Klaipėdos, Plungės ir Telšių rajonų savivaldybėse specialiojo plano patvirtinimo“ panaikinimo (t. II, b.l. 78-80).        Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimu netenkintas pareiškėjų B. B. ir A. B. skundas dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. birželio 19 d. įsakymo Nr. 4-462 „Dėl 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda – Telšiai statybos Klaipėdos, Plungės ir Telšių rajonų savivaldybėse specialiojo plano patvirtinimo“ panaikinimo (t.

II, b.l. 91-105), o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 22 d. nutartimi minėtas sprendimas paliktas nepakeistu.        Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 23 d. nutartimi administracinės bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas (t. II, b.l. 107-108).        Atnaujinus bylos nagrinėjimÄ , pareiÅ¡kėjas patikslintu skundu (t. III, b.l. 2-5) neginčija servituto nustatymo, tačiau iÅ¡ esmės nesutinka su Ä®sakymo 2.2 punkte nustatytos kompensacijos dydžiu, jo apskaičiavimo teisingumu.

       Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 patvirtintos Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklės, Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 (bei keista 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 1185) patvirtinta Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimÄ si administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika ir kiti teisės aktai.

       Dėl 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymo Nr. Ž12-606 dalies teisėtumo ir pagrįstumo        Servituto definicija yra pateikta Civilinio kodekso 4.111 straipsnio pirmoje dalyje, pagal kuriÄ servitutas – tai teisė į svetimÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (vieÅ¡pataujančiojo daikto), tinkamÄ naudojimÄ .

Civilinio kodekso 4.123 straipsnis nustato, kad žemės sklypui gali būti nustatomi servitutai, suteikiantys teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti jas bei jomis naudotis, o 4.128 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal servituto suteikiamas tarnaujančiojo daikto naudojimo teises galima vienodai gerai pasinaudoti tiek visu daiktu, tiek jo dalimi ir tuo būtų užtikrintas tinkamas viešpataujančiojo daikto naudojimas, tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę nustatyti daikto dalį, kurioje gali būti naudojamasi servituto nustatytomis teisėmis.

Civilinio kodekso 4.124 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje servituto nustatymo pagrindus, numatyta, kad servitutÄ gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas.        Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka reglamentuoti Žemės įstatymo 23 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad administraciniu aktu servitutus nustato Nacionalinė žemės tarnyba vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu.

Administraciniu aktu servitutai gali bÅ«ti nustatomi tais atvejais, kai jie reikalingi vieÅ¡ajam interesui, numatytam įstatyme, tenkinti. Atvejai, kai servitutai gali bÅ«ti nustatomi privačios žemės sklypams, negavus tos žemės savininkų sutikimo, nurodyti Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3, 4 ir 5 punktuose. Jie pagrįsti socialine nuosavybės funkcija ir vieÅ¡ojo intereso virÅ¡enybės virÅ¡ privačios nuosavybės principu, įtvirtintais Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Tokiais atvejais įstatymas nustato tarnaujančio žemės sklypo savininkui kompensacinio pobÅ«džio teisines garantijas – nuostolių atlyginimÄ , vienkartines ar periodines iÅ¡mokas.

       Tiek Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 straipsnis, tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 patvirtintų Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 16.6 punktas įpareigoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovÄ arba jo įgaliotÄ teritorinio padalinio vadovÄ priimant sprendimÄ , kuriuo nustatomas žemės servitutas, jame nurodyti nuostolių dėl servituto atlyginimo sÄ lygas (vienkartinės ar periodinės kompensacijos dydį ir mokėjimo terminus).

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu nustatyto žemės servituto nuostolių atlyginimo apskaičiavimo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu patvirtintoje Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimÄ si administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikoje (toliau – Metodika).

       Pareiškėjas patikslintu skundu neginčija servituto nustatymo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. Ž12-606 „Dėl servitutų nustatymo A. L. žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini)“ ir atsisako skundo šioje dalyje, tačiau nesutinka su skundžiamo Įsakymo 2.2 punkte nurodytos kompensacijos dydžiu.

       Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas kvestionuoja ginčijamo administracinio akto dalies (Ä®sakymo 2.2 punkto) atitikimÄ jo priėmimo metu galiojusiems teisės aktams, argumentuodamas, kad nuostoliai apskaičiuoti remiantis 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymo Nr. Ž12-606 priėmimo metu nebegaliojusia Metodikos redakcija. Originali Metodikos redakcija galiojo iki 2010 m. rugpjūčio 29 d., o nuo 2010 m. rugpjūčio 29 d. įsigaliojo ir iki 2013 m. sausio 18 d. galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 1185 patvirtinti Å¡ios Metodikos pakeitimai (Žin., 2010, Nr. 102-5244, toliau – 2010 m. rugpjūčio 29 d.

Metodikos redakcija). Pažymėtina, kad nuo 2013 m. sausio 18 d. galioja aktuali Metodikos redakcija (Žin., 2013, Nr. 6-220).        Nors Įsakyme nurodoma, kad jis priimtas vadovaujantis ir 2010 m. rugpjūčio 29 d. Metodikos redakcija, tačiau 2010 m. birželio 22 d. Kompensacijos už sunaikinamus pasėlius ir sodinius apskaičiavimo aktas Nr. 13A (toliau – Apskaičiavimo aktas Nr. 13A, t. I, b.l.

11) bei Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimÄ si administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo aktas Nr. 13B (toliau – Apskaičiavimo aktas Nr. 13B, t. I, b.l.

12)  patvirtina, kad jie suraÅ¡yti tuo metu, kai dar galiojo originali, t.y. iki 2010 m. rugpjūčio 29 d. galiojusi, Metodikos redakcija. Vertindama Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Ä®sakymo 2.2. punkte nurodytas atlyginti kompensacijos dydis, apskaičiuotas remiantis Ä®sakymo priėmimo metu nebegaliojusiu teisės aktu. Skundžiamame administraciniame akte nenurodyta, jog jis priimtas atsižvelgiant į Apskaičiavimo akte Nr. 13B nustatytÄ bendrÄ patiriamų nuostolių sumÄ ir (ar) Apskaičiavimo akte Nr. 13A nurodytus nuostolių skaičiavimo parametrus, tačiau akivaizdu, jog Å¡ie aktai buvo faktiniu ir teisiniu pagrindu Ä®sakymo 2.2. punktui priimti, todėl jie vertintini kaip Ä®sakymo sudėtinė dalis.

Pažymėtina, kad bÅ«tent Metodika ir skirta reglamentuoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu nustatyto žemės servituto nuostolių atlyginimo apskaičiavimÄ (Metodikos 1 punktas). 2010 m. rugpjūčio 29 d. Metodikos redakcijos 10 punkte inter alia numatyta, kad bendrÄ nuostolių (Nb) dėl administraciniu aktu nustatyto žemės servituto sumÄ Ä¯ vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimÄ si administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo aktÄ , įraÅ¡o teritorijų planavimo dokumento, kuriame projektuojamas žemės servitutas, rengėjas.

       Remiantis iÅ¡dėstytu, atsakovės veiksmai, kai ji žemės servituto nustatymo dienÄ , t.y. 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymo Nr. Ž12-606 priėmimo dienÄ , kompensacijos dydį nustato (grindžia) neaktualia ir (ar) negaliojančia Metodika, teisėjų kolegijos vertinami kaip pažeidžiantys teisėtumo, įstatymo virÅ¡enybės, objektyvumo ir proporcingumo principus. Pagrįstais laikytini pareiÅ¡kėjo argumentai, jog kompensacijos dydis apskaičiuotas netinkamai.          Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad Civilinio kodekso 4.129 straipsnio prasme nuostolių atlyginimas reiÅ¡kia teisingÄ atlyginimÄ savininkui dėl patiriamų jo teisių ribojimo.

Tai reiÅ¡kia, kad įgydama naudos viena Å¡alis turi suteikti ekvivalentinę naudÄ kitai Å¡aliai. Servituto turėtojas įgyja teisę naudotis svetimu daiktu, o Å¡io daikto savininkas patiria atitinkamų teisių ribojimų, kurie turi bÅ«ti kompensuojami. Skaičiuojant kompensacijos dydį pagal Metodikoje nurodytas nuostolių apskaičiavimo formules, gautÄ rezultatÄ lemia jam apskaičiuoti reikalingų duomenų (pvz. vidutinio derlingumo, normatyvinės kainos, medynų tÅ«rio vertės ir kt.) dydžiai, todėl siekiant užtikrinti asmens teisę į teisingÄ nuostolių atlyginimÄ , bÅ«tina remtis aktualiais, t.y. galiojančiais kompensacijos nustatymo dienÄ duomenimis.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui iÅ¡mokamos kompensacijos dydis nustatytas Ä®sakymo 2.2. punktu, todėl jį apskaičiuojant turėjo bÅ«ti remiamai nuo 2010 m. rugpjūčio 29 d. įsigaliojusia ir Ä®sakymo priėmimo metu galiojusia 2010 m. rugpjūčio 29 d. Metodikos redakcija.        Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo laikotarpiu keitėsi ne tik Metodikos, bet ir Taisyklių bei Žemės įstatymo 23 straipsnio redakcijos, kadangi apskrities virÅ¡ininko kompetencijÄ administraciniu aktu nustatyti žemės servitutÄ perėmė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos vadovas.

VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnis, reglamentuojantis vieÅ¡ojo administravimo principus, įpareigoja vieÅ¡ojo administravimo subjektus laikytis įstatymo virÅ¡enybės principo, inter alia reiÅ¡kiančio, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ar pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi bÅ«ti pagrįsti įstatymu. Atsakovė turėjo žinoti apie iÅ¡ esmės besikeičiančiÄ Å¾emės servitutų nustatymo administraciniu aktu tvarkÄ ir, prieÅ¡ priimdama galutinius sprendimus, turėjo itin atidžiai patikrinti ankstesnių procedÅ«rų teisėtumÄ ,        Vertinant Ä®sakymo 2.2 punkto teisėtumÄ analizuotina, ar Ä®sakymo priėmimo metu galiojusi 2010 m. rugpjūčio 29 d.

Metodikos redakcija pasikeitė tiek, kad tai sÄ lygojo esminius pareiÅ¡kėjui paskaičiuotos kompensacijos dydžio pokyčius.        IÅ¡analizavus Apskaičiavimo akto Nr. 13B ir Apskaičiavimo akto Nr. 13A turinį matyti, jog pareiÅ¡kėjui buvo apskaičiuoti nuostoliai patirti dėl galimybės naudoti žemės sklypÄ ar jo dalį pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ ir (ar) pobÅ«dį praradimo (529,94 Lt) ir nuostoliai, patirti už iÅ¡kertamÄ miÅ¡kÄ (2.887,12 Lt).

Bendra patiriamų nuostolių suma – 3.417,06 Lt, kuri nurodyta Apskaičiavimo akto Nr. 13B 8 punkte, atitinka minėtų nuostolių bendrÄ sumÄ .        Nuostolių, patirtų dėl galimybės naudoti žemės sklypÄ ar jo dalį pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ ir (ar) pobÅ«dį praradimo apskaičiavimo formulės įtvirtintos Metodikos 9.1 ir 9.2 punktuose. Tiek originalios Metodikos, tiek 2010 m. rugpjūčio 29 d. Metodikos redakcijoje 9.1 punkto nuostatos nesikeitė.

Tuo tarpu Metodikos 9.2 punkte reglamentuota nuostolių atlyginimo formulė iÅ¡ esmės pasikeitė, t.y. vietoje formulės Nk = 15xSkxVk/KrxKn, kurioje Vk (vidutinė žemės rinkos vertė) buvo dalijama iÅ¡ Kr (kapitalizacijos normos rodiklio), nuo 2010 m. rugpjūčio 29 d. įsigaliojusios Metodikos redakcijos 9.2 punkte numatyta formulė Nk = 15xSkxVkxKrxKn, kurioje Vk (vidutinė žemės rinkos vertė) dauginama iÅ¡ Kr (kapitalizacijos normos rodiklio). Teisėjų kolegijos vertinimu, Metodikos redakcijos pasikeitimai turėjo esminę įtakÄ pareiÅ¡kėjui apskaičiuotos kompensacijos už nuostolius, patirtus dėl galimybės naudoti žemės sklypÄ ar jo dalį pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ ir (ar) pobÅ«dį praradimo, dydžiui.

       Metodikos 8 punkte įtvirtinta Nuostolių už iÅ¡kertamÄ miÅ¡kÄ nustatymo tvarka. Originalios redakcijos Metodikos 8 punktas numatė, kad iÅ¡kertamo miÅ¡ko rinkos vertė lygi miÅ¡ko medynų vertei (neįskaitant miÅ¡ko žemės vertės), kuri apskaičiuojama pagal nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vidutines rinkos kainas, patvirtintas Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti nutarimu. Teritorijų planavimo dokumento rengėjo praÅ¡ymu Valstybinė miÅ¡kotvarkos tarnyba pateikia miÅ¡ko medynų vertei nustatyti reikalingus duomenis apie miÅ¡ko brandumÄ , vyraujančių medžių rūšį, medynų skalsumÄ , medynų bonitetÄ , iÅ¡kirtimÄ ir atsodinimÄ Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 (Žin., 2003, Nr. 97-4348), nustatyta tvarka. 2010 m. rugpjūčio 29 d.

Metodikos redakcijos 8 punkte įtvirtinta, kad iÅ¡kertamo miÅ¡ko rinkos vertė lygi miÅ¡ko medynų, patenkančių į teritorijÄ , kuriai projektuojamas servitutas, vertei (neįskaitant miÅ¡ko žemės vertės), kuriÄ teritorijų planavimo dokumento rengėjo praÅ¡ymu pagal Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastro duomenis apskaičiuoja Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastro tvarkymo įstaiga, vadovaudamasi Žemės įvertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 (Žin., 1999, Nr. 21-597; 2002, Nr. 102-4574), nustatyta medynų tÅ«rio verte.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 patvirtintų Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastro nuostatų 15 punktÄ , kadastro tvarkymo įstaiga yra Valstybinė miÅ¡kotvarkos tarnyba (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. D1-464 reorganizuota į Valstybinę miÅ¡kų tarnybÄ ), todėl abiejose Metodikos redakcijose minima ta pati institucija.        Remiantis originalia Metodikos redakcija, iÅ¡kertamo miÅ¡ko rinkos vertė buvo apskaičiuojama pagal nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vidutines rinkos kainas, patvirtintas Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti nutarimu.

Nagrinėjamu atveju aktualus 2007 m. spalio 22 d. Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti nutarimas Nr. 7 „Dėl būsto ir žemės sklypų vidutinių rinkos kainų 2007 m lapkričio 1 d.“, kurio 2 lentelės „Vidutinės nekilnojamojo turto rinkos kainos Lietuvos miesteliuose ir kaimuose 2007-11-01“ 18.6 punkto 9 grafoje Klaipėdos rajono kituose miesteliuose ir kaimuose nustatyta 2.940 Lt miškų ūkio paskirties žemės su medynais kaina už 1 ha. Iš Apskaičiavimo akto Nr. 13A matyti, jog pareiškėjui 2.887,12 Lt kompensacijos suma buvo paskaičiuota už 1,1650 ha miško.

       Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal 2010 m. rugpjūčio 29 d. Metodikos redakcijos 8 punktÄ nuostolių už iÅ¡kertamÄ miÅ¡kÄ apskaičiavimo tvarka iÅ¡ esmės skiriasi nuo minėtos originalios Metodikos redakcijos, nes ja nuostoliai apskaičiuojami pagal Žemės įvertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 (toliau – Žemės įvertinimo metodika), nustatytÄ medynų tÅ«rio vertę. Žemės įvertinimo metodikos 8 priede, atsižvelgiant į vidutinį medynų skersmenį (cm) bei medžių rÅ«Å¡is, medynų tÅ«rio vertė apskaičiuojama litais už kubinį metrÄ .

Todėl darytina iÅ¡vada, kad pagal 2010 m. rugpjūčio 29 d. Metodikos redakcijÄ , ankstesnis iÅ¡kertamo miÅ¡ko vertės apskaičiavimas pagal miÅ¡ko žemės plotÄ (ha), nebetaikomas.        Byloje nustačius, kad 2010 m. rugpjūčio 29 d. Metodikos redakcijos 8, 9.2 punktų nuostatos pasikeitė ir Å¡ia Metodika atsakovė nesivadovavo priimdama Ä®sakymÄ , darytina iÅ¡vada, kad Ä®sakymo 2.2. punkte, remiantis Apskaičiavimo aktais Nr. 13A ir Nr. 13B apskaičiuotas kompensacijos dydis, nustatytas pagal neaktualiÄ kompensacijos apskaičiavimo tvarkÄ , todėl kompensacijos dydis negali bÅ«ti vertinamas kaip objektyviai ir teisingai apskaičiuotas.

       Skundas grindžiamas ir ta aplinkybe, kad kompensacija neapima visų pareiÅ¡kėjo patiriamų nuostolių (neįvertintas žemės sklypo vertės sumažėjimas, kasmetinis medienos tÅ«rio prieaugio netekimas ir kt.).        Teisėjų kolegija, vertindama Ä®sakymu nustatytos kompensacijos dydį, patikrina, ar nuostoliai apskaičiuoti nepažeidžiant jų apskaičiavimo tvarkÄ reglamentuojančio teisės akto – Metodikos – nuostatų. Metodikos 2 punkte numatyta, kad nuostoliai dėl žemės servituto, nustatyto administraciniu tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui, atlyginami už: 2.1. sunaikinamus pasėlius ir sodinius; 2.2. iÅ¡kertamÄ miÅ¡kÄ ; 2.3. prarastÄ galimybę naudoti žemės sklypÄ ar jo dalį pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ ir (ar) pobÅ«dį.

Taigi, Metodikos 2 punkte pateiktas baigtinis atlygintinų nuostolių sÄ raÅ¡as.        Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl nuostolių atlyginimo kai yra nustatomas servitutas, yra konstatavęs, jog CK 4.129 straipsnyje nustatyta servituto atlygintinumo prezumpcija aiÅ¡kinama kaip dvi savarankiÅ¡kos tarnaujančiojo daikto savininko teisės reikalauti atlyginti dėl servituto patirtus netekimus. Viena, kad tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti vienkartinės ar periodinės kompensacijos, kaip atlyginimo už jo teisių suvaržymÄ .

Kita, kad tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti dėl servituto nustatymo patirtų nuostolių, įrodęs jų dydį ir priežastinį ryšį su servitutu, atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje ŽŪB ,,N. B.“, Ž.K. ir kt. v. J.S., bylos Nr. 3K-3-157/2009; 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje V.M. v. S.P., bylos Nr. 3K-3-69/2009). Vienkartinės ar periodinės kompensacijos nurodomos servituto turinyje, nustatant atlygintinÄ servitutÄ , o servitute nenusprendus dėl jo atlygintinumo (neatlygintinumo), nuostolių atlyginimas gali bÅ«ti nustatytas teismo pagal tarnaujančiojo daikto savininko reikalavimÄ .

KonkretÅ«s nuostoliai, patirti dėl servituto, priteisiami pagal atskirÄ tarnaujančiojo daikto savininko reikalavimÄ . Pagrindai atlyginti nuostolius, patirtus dėl servituto, yra nuostolių faktas ir jų ryÅ¡ys su servitutu. Tokie nuostoliai – tarnaujančiojo daikto bÅ«klės pablogėjimas dėl servituto; iÅ¡laidos, susijusios su tarnaujančiojo daikto tinkamos bÅ«klės iÅ¡laikymu; iÅ¡laidos dėl bÅ«klės atkÅ«rimo; valstybės nustatyti mokesčiai; rinkliavos už tarnaujantįjį daiktÄ ir pan.

Å ių nuostolių iÅ¡ieÅ¡kojimo ypatybė yra tai, kad jie, padaromi nors ir teisėtais servituto turėtojo veiksmais, tačiau tarnaujančiojo daikto savininkui turi bÅ«ti atlyginti (CK 6.246 straipsnio 3 dalis, 4.129 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje V. P. v. UAB „Girga“, bylos Nr. 3K-3-420/2009). Patirtų nuostolių dydį kiekvienu atveju privalo įrodyti juos reikalaujantis priteisti asmuo (CPK 178 straipsnis).        Teisėjų kolegija sprendžia, kad remiantis galiojančiu teisiniu reguliavimu bei suformuota teismine praktika, pareiÅ¡kėjas dėl Metodikoje nenumatytų nuostolių atlyginimo turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismÄ .

       VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio, nustatančio individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, 1 dalis numato, kad individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.        IÅ¡dėstytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu darytina iÅ¡vada, kad 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymo Nr. Ž12-606 „Dėl servitutų nustatymo A. L. žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)“ 2.2 punktas neatitinka Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimÄ si administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos (2010 m. rugpjūčio 25 d.

 redakcija Nr. 1185, įsigaliojusi nuo 2010 m. rugpjūčio 29 d., Žin., 2010, Nr. 102-5244) 8 ir 9.2 punkto nuostatų, savo turiniu prieÅ¡tarauja VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 daliai, todėl naikintinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).        Panaikinus Ä®sakymo 2.2 punktÄ , atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos įpareigojama paÅ¡alinti padarytÄ pažeidimÄ ir iÅ¡ naujo nustatyti žemės savininkui A.

L. išmokamos kompensacijos dydį galiojančių teisės aktų pagrindu (Administracinių bylų teisenos įstatymo  88 straipsnis 1 dalies 2 punktas).        Priimamas pareiškėjo atsisakymas nuo skundo dalyje dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymo Nr. Ž12-606 „Dėl servitutų nustatymo A. L. žemės sklype (kadastrinis (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)“ 1 ir 2.1 punktų panaikinimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 52 straipsnis), kuriais žemės sklype nustatytas servitutas ir numatytas jo įregistravimas Nekilnojamojo turto registre, ir administracinė byla šioje dalyje nutraukiama Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu.

       Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 -87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 127 straipsniu, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a :        pareiÅ¡kėjo A. L. patikslintÄ skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.        Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymo Nr. Ž12-606 „Dėl servitutų nustatymo A.

L. žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)“ 2.2 punktÄ , kuriame nustatyta, kad AB „Lietuvos energija“ žemės savininkui atlygina nuostolius dėl servituto iÅ¡mokant vienkartinę kompensacijÄ 3.417,06 Lt per trisdeÅ¡imt dienų nuo servituto įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.        Įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos iÅ¡ naujo nustatyti žemės sklypo savininkui A. L. vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimÄ si administraciniu aktu nustatytu servitutu, dydį.

       Nutraukti administracinę bylÄ dalyje dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymo Nr. Ž12-606 „Dėl servitutų nustatymo A. L. žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)“ 1 punkto ir 2.1 punkto, kuriais žemės sklype nustatytas servitutas ir numatytas jo įregistravimas Nekilnojamojo turto registre, panaikinimo.        Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.

       Teisėjai                                                                         Dalia Gumuliauskienė                                                                                               AuÅ¡relė Mažrimienė                                                                                      Remigijus Arminas                                                                                          Â