d2b9aa4e-5c2e-4882-84b7-ab653240a8f2 · Panevėžio miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr           Baudžiamoji byla Nr. 1-231-412-2014Teisminio proceso Nr. 1-50-1-00450-2013-2                                                                                             Bylų kategorija: 1.1.8.6.2; 1.2.25.4PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. balandžio 17 d.Panevėžys Panevėžio miesto apylinkės teismas,pirmininkaujant teisėjui Arūnui Nevardauskiui,sekretoriaujant Irenai Miliukienei,dalyvaujant prokurorei Gražinai Petrulytei, nukentėjusiajai V.

V. Å ., jos atstovei – advokatei Vaivai Savickienei,kaltinamajam B. V., jo gynėjui – advokatui Vytautui Kazlauskui, nedalyvaujant civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ atstovui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje B. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, Kauno technologijos universiteto Panevėžio instituto technologijų fakulteto studentas, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, neteistas,kaltinamas padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 281 str. 1 d.

Teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: B. V. 2013 metų gruodžio 6 dienÄ , apie 16 val. 46 min., Panevėžyje, Nemuno gatvėje, prieÅ¡ Nemuno – J. Zikaro gatvių sankryÅ¾Ä esančioje nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, vairuodamas automobilį ,,VW Bora“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 38 punkto reikalavimus – antra eismo juosta artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir, pirmoje eismo juostoje ta pačia kryptimi važiavusiam automobiliui sustojus prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ , privalėdamas sulėtinti greitį arba sustoti prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“ ir pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų, to nepadarė, dėl to partrenkė jam iÅ¡ deÅ¡inės pusės per pėsčiųjų perėjÄ Ä—jusiÄ pėsčiÄ jÄ V.

V. Š., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta pėsčiosios V.V. Š. sveikata, – jai nustatyta kairio šeivikaulio lūžis, nosies kaulų lūžis, galvos smegenų sukrėtimas. Įrodymai, jų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas LR BK 281 straipsnio 1 dalies dispozicija numato, kad baudžiamas tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.Patvirtindamas kaltinamojo B.

V. kaltę, teismas rėmėsi paties kaltinamojo prisipažinimu, nukentėjusiosios V. V. Š., liudytojos V. V. parodymais bei bylos rašytine medžiaga.Kaltinamasis B. V. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2013-12-06, apie 16.45 val., automobiliu „VW Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo Nemuno g. nuo Klaipėdos g. link Molainių g. Kartu važiavo mama V. V., kuri sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Jis važiavo antra eismo juosta, apie 50 m/h greičiu, priešais jį automobilių nebuvo, pirma eismo juosta, priekyje važiavo keletas automobilių.

Matė, kad pirma eismo juosta važiavę automobiliai sulėtino greitį. Jis žinojo, kad prieÅ¡ Nemuno – J. Zikaro g. sankryÅ¾Ä yra nereguliuojama pėsčiųjų perėja, perėjÄ jis matė iÅ¡ tolo. Pirma eismo juosta važiavęs automobilis ties perėja, įjungė deÅ¡inės pusės posÅ«kio signalÄ . Manė, kad automobilis suks į deÅ¡inę pusę. Važiuodamas stebėjo į pėsčiųjų perėjÄ , pėsčiųjų nebuvo. Galvodamas, kad pirma eismo juosta važiuojantys automobiliai lėtinÄ greitį dėl priekyje važiavusio ir į deÅ¡inę pusę sukusio automobilio, o ne dėl to, kad nori praleisti per pėsčiųjų perėjÄ einančius žmones, greičio nelėtino.

Kai iki perėjos kraÅ¡to liko apie kelis metrus, pamatė, kaip pro sustojusio automobilio priekį iÅ¡bėgo žmogus. Jis iÅ¡ karto ėmė stabdyti. Automobilis nebespėjo sustoti, o žmogus judėjo toliau ir, kai jo automobilis užvažiavo ant pėsčiųjų perėjos, žmogus trenkėsi į automobilio deÅ¡inės pusės priekinį sparnÄ , o paskui buvo kliudytas tos pusės Å¡oniniu veidrodėliu. Jis iÅ¡kart nuskubėjo prie partrenktos moters. Moteris buvo apsirengusi tamsiais drabužiais, ant jų nebuvo Å¡viesÄ atspindinčių elementų.

Buvo nuėjęs į ligoninę aplankyti moters, po to dar kelis kartus buvo su ja susitikęs, jos atsiprašė. Nurodė, kad yra studentas, mokosi dieniniame skyriuje, neturi pajamų. Gyvena kartu su mama, kuri jį iÅ¡laiko.Be kaltinamojo visiÅ¡ko prisipažinimo, jo kaltė įrodyta bylos įrodymais, kurie tirti BPK 273 str. tvarka :Nukentėjusioji V. V. Å . ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013-12-06, apie 16.20 val., Nemuno gatvėje, ties J. Zikaro gatve ji priėjo pėsčiųjų perėjÄ . Dar keletas pėsčiųjų laukė, kol automobiliai sustos jų praleisti.

Kai pirma eismo juosta jai iÅ¡ kairės pusės važiavęs automobilis sustojo, ji pati pirma iÅ¡ visų stovėjusių, pradėjo eiti perėja per gatvę. Ėjo normaliu tempu. Kai įžengė į antrÄ eismo juostÄ , pamatė antra eismo juosta iÅ¡ kairės pusės atvažiuojantį automobilį, kuris nestabdė. Ji pasimetė, nebežinojo, kÄ daryti, ir, kadangi automobilis važiavo tiesiai į jÄ , puolė bėgti per likusiÄ gatvės dalį, kad nubėgtų iki saugumo salelės ir iÅ¡vengtų atvažiuojančio automobilio kliudymo, tačiau vos žengusi kelis žingsnius, pajuto smÅ«gį į kairę kojÄ .

Kai partrenkta gulėjo, prie jos priėjo moteris ir pasakė, kad automobilis vairavo jos sÅ«nus. Ant rÅ«bų neturėjo Å¡viesÄ atspindinčių elementų. ReiÅ¡kia 11171,09 Lt ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir dėl 15000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad draudimo bendrovė „PZU Lietuva“ jai atlygino 5000 Lt neturtinę žalÄ ir 113,13 Lt žalÄ (b. l. 17-19).Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos specialisto iÅ¡vadoje Nr. T-A 11775/13(01) nurodyta, kad B.

V. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l.45).Eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokole ir plane nurodyta, kad automobilis VW Bora, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), rastas Nemuno gatvės važiuojamojoje dalyje, priekiu į Molainių gatvę (į pietų pusę), jo priekinis ir galinis kairieji ratai 0,9 m atstumu nuo kairiojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to (iki skiriamosios salelės); galinių ratų aÅ¡is 10 m atstumu iki pėsčiųjų perėjos kraÅ¡to, 3,8 m atstumu nuo kairiojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to (nuo skiriamosios salelės) ir 3,2 m atstumu nuo pėsčiųjų perėjos kraÅ¡to rasta raudona dėmė, panaÅ¡i į kraujÄ (b. l. 4-5, 6).Transporto priemonės apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad automobilio „VW Bora“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įlenktas deÅ¡inės pusės priekinis sparnas, nulaužtas deÅ¡inės pusės galinio vaizdo veidrodis.

Važiuojant automobiliu 30 km/h greičiu, stabdymo kelias 4,5 m (b. l. 8).Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 601/14 (05) nurodyta, kad V. V. Å . nustatyta kairio Å¡eivikaulio lūžis, nosies kaulų lūžis ir galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimai padaryti galimai autoavarijos metu, sužalojant kairę blauzdÄ ir galvÄ Ä¯ kietas bukas automobilio kėbulo dalis. Pirminis smÅ«gis automobilio dalimis V.V.

Å . buvo suduotas į kairės blauzdos sritį. V.V. Å . nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas. ( b. l. 49).                    Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio hidrometeorologijos stoties „Pažymoje apie hidrometeorologines sÄ lygas“ nurodyta, kad 2013 m. gruodžio 6d., 17.00 val., meteorologinio matomumo nuotolis buvo 20 km, vėjas 6 m/s (b. l. 62).Ä®prastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijime LT/ AYA9014860, iÅ¡duotame UAB DK „PZU Lietuva“, nurodyta, kad automobilio „VW Bora“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė buvo drausta, draudimas galioja iki 2014-09-05 (b. l. 15).Pagal LR BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Kvalifikuojant veikÄ pagal šį LR BK straipsnį, bÅ«tina nustatyti ne tik pavojingÄ veikÄ (konstatuoti KET pažeidimÄ ), bet ir padarinius (eismo įvykį ir nesunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymÄ ) bei priežastinį ryšį tarp pažeidimo ir kilusių padarinių. IÅ¡vada apie priežastinio ryÅ¡io buvimÄ tokiais atvejais daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus ir kurie jų pažeidimai buvo tiesioginė padarinių kilimo sÄ lyga. Kelių eismo taisyklių 38 p. nurodyta, kad jeigu prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų.

Jeigu prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ transporto priemonė sulėtino greitį, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų.IÅ¡tyrus ir įvertinus byloje esančius duomenis nustatyta, kad kaltinamasis B. V., artėdamas prie pėsčiųjų perėjos antrÄ jÄ važiavimo juosta, matydamas prie pėsčiųjų perėjos pirmoje eismo juostoje sustojusį automobilį ir kitus greitį lėtinančius automobilius, savo važiavimo greičio nesulėtino ir kliudė pėsčiųjų perėja ėjusiÄ nukentėjusiÄ jÄ .

Nors kaltinamasis nurodė manęs, kad pirmasis automobilis prie pėsčiųjų perėjos sustojo, nes ruoÅ¡iasi sukti į deÅ¡inę, tačiau Å¡i aplinkybė neatleidžia jo nuo atsakomybės. B. V., valdydamas padidinto pavojaus Å¡altinį, važiuodamas link pėsčiųjų perėjos, matydamas pirmoje eismo juostoje sustojusį automobilį ir kitus Å¡ioje juostoje greitį lėtinančius automobilius, dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo neįsitikino, kad nekelia pavojaus kitiems eismo dalyviams, važiavo per pėsčiųjų perėjÄ nesulėtinęs greičio ir partrenkė per pėsčiųjų perėjÄ Ä—jusiÄ V.V.

Å ., t.y. pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta V.V. Å . sveikata. Visuma teismo iÅ¡tirtų ir įvertintų įrodymų leidžia konstatuoti, kad kaltinime nurodyta pavojinga visuomenei veika buvo padaryta, o kaltinamojo B. V. kaltė, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 281 str. 1 d., yra visiÅ¡kai įrodyta ir kvalifikuota tinkamai. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, civilinis ieÅ¡kinys Kaltinamojo B. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. B. V. nusikalto pirmÄ kartÄ â€“ jis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas (b. l. 65); į priklausomybės ligų ir psichoneurologinio kabineto įskaitas neįraÅ¡ytas ( b. l.67), Kauno technologijos universiteto Panevėžio instituto Technologijų fakulteto antrame kurse studijuoja Transporto priemonių inžinerijÄ , charakterizuojamas teigiamai (b. l. 69).B. V. padarė neatsargiÄ nusikalstamÄ veikÄ , visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, nukentėjusiajai draudimo bendrovė turtinę ir neturtinę žalÄ atlygino iÅ¡ dalies, neatsargi veika padaryta 2013 m. gruodžio mėnesį ir po Å¡ios veikos padarymo kaltinamasis jokių kitų nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų nepadarė, todėl, esant Å¡ioms bylos aplinkybėms, yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, be to, kaltinamasis atlygino nukentėjusiajai jos turėtas proceso iÅ¡laidas ir kaltinamajam nukentėjusioji turtinių pretenzijų nebereiÅ¡kia.

Teismas, vertindamas nurodytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad yra visuma sÄ lygų, numatytų LR BK 40 str., leidžiančių atleisti B. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Byloje buvo gautas V. V. praÅ¡ymas dėl B. V. perdavimo pagal laidavimÄ , kaltinamasis teisme praÅ¡o perduoti jį pagal laidavimÄ , nurodė, kad jam mamos V. V. nuomonė ir autoritetas yra svarbÅ«s. V. V. nebuvo teista ar bausta administracine tvarka (pagal informacinės sistemos LITEKO duomenis), dirba, patikino teismÄ , kad su kaltinamuoju yra artimi, kaltinamajam svarbi jos nuomonė ir gali garantuoti, kad kaltinamasis naujų nusikalstamų veikų nebepadarys.

V. V. nurodė, kad ji sutinka laiduoti už B. V. ir tvirtina, kad bendraudama su kaltinamuoju jam darys teigiamÄ Ä¯takÄ . V. V. galės kontroliuoti kaltinamojo elgesį, tarp jos ir kaltinamojo yra glaudÅ«s asmeniniai ryÅ¡iai. Nurodytos aplinkybės rodo, kad V. V. yra verta teismo pasitikėjimo bei turi galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajam B. V..Esamos aplinkybės duoda pagrindÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti, atiduodant kaltinamÄ jį B. V. pagal laidavimo V. V. (BK 40 str.). Spręsdamas laidavimo paskyrimo su užstatu ar be jo klausimÄ , teismas atsižvelgia į tai, kad laiduotoja gauna ribotas pajamas, iÅ¡ kurių iÅ¡laiko save ir dieninėse studijose studijuojantį sÅ«nų, todėl sumokėti užstato galimybės neturėtų, todėl laidavimas skirtinas be užstato.Skiriant kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę, atsižvelgiama į kaltinamojo B.

V. asmenybę bei padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, į tai, kad kaltinamasis pagal bylos dokumentus charakterizuojamas teigiamai, žada daugiau nusikaltimų nedaryti, į kaltinamojo materialinę padėtį – studijuoja, pajamų negauna. Nors kaltinamasis pagal bylos duomenis yra charakterizuojamas teigiamai, tačiau teismas atsižvelgia į tai, jog nors kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra neatsargi, tačiau kelianti pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai, jis atsakingas kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, savo pareigas atliko netinkamai, buvo nepakankamai atidus ir atsargus.

Baudžiamojo poveikio priemonės yra teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, apribojančios asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės, teises ir laisves bei nustatančios specialias pareigas, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas mano, jog tikslinga kaltinamajam B. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus (LR BK 67 str. 2 d. 5 p., 70 str.).Nukentėjusioji V. V. Å . civilinio ieÅ¡kinio kaltinamajam nereiÅ¡kia, jos turėtas dalyvavimo procese iÅ¡laidas kaltinamasis atlygino, tačiau palaiko savo ieÅ¡kinį dalyje dėl 365,70 Lt turtinės žalos (dėl sugadintų rÅ«bų), nes draudimo įmonė nepagrįstai atsisakė Å¡iÄ patirtos žalos dalį padengti, bei 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti, kadangi mano, jog draudimo įmonės jai sumokėta 5000 Lt suma yra akivaizdžiai per maža pagal jos patirtÄ neturtinę žalÄ .

Å ias sumas nukentėjusioji V.V. Å . praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo – UAB DK „PZU Lietuva“.LR CK 6.283 str. numato žalos atlyginimÄ sveikatos sužalojimo atveju ir Å¡ioje dalyje konstatuotina, kad nukentėjusiajai kaltinamojo nusikalstamais veiksmais padaryta žala įrodyta. Nukentėjusioji V. V. Å . baudžiamojoje byloje taip pat pareiÅ¡kė neturtinės žalos civilinį ieÅ¡kinį, motyvuodama tuo, kad dėl autoįvykio ji patyrė daugybinius kÅ«no sužalojimus, avarija jai sukėlė didelius fizinius skausmus, nebeskiria kvapų.

Ji patyrė dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ . Patirta trauma sugriovė įprastÄ jos gyvenimo ritmÄ . Po įvykio jai labai pablogėjo sveikata, pradėjo kankinti nemiga, galvos skausmai, ji prarado uoslę, atmintį, labai pavargsta jos kojos, ji negali eiti didesnių atstumų. Dalį neturtinės žalos, t.y. 5000 Lt jai atlygino draudimo bendrovė UAB DK „PZU Lietuva“, tačiau viso patirtÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertina 15000 Lt . Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas nustato transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus.

Minėto Ä®statymo 3 straipsnyje nurodyta, kad iÅ¡moka Å¡io Ä®statymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalÄ atsakingiems asmenims, valdant ar naudojant transporto priemonę, atsiranda civilinė atsakomybė. Tai, kad byloje esant kaltinamojo B. V. kaltei yra nustatyta kaltinamojo civilinė atsakomybė, nėra abejonių. Nustatyta, jog B. V. nusikalstamÄ veikÄ padarė, vairuodamas automobilį VW „Bora“ valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini), kuris buvo draustas įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu UAB DK ,,PZU Lietuva“ (b.l. 15).

Esant tokioms aplinkybėms, pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymÄ draudimo bendrovei kyla pareiga materialiai atsakyti už kaltinamojo B. V. nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . UAB DK ,,PZU Lietuva“ buvo pripažinta civiliniu atsakovu Å¡ioje byloje. Jeigu prievolė atlyginti turtinę ir neturtinę žalÄ buvo apdrausta draudimo sutartimi, draudikas privalo atlyginti žalÄ . Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.254 straipsnio 2 dalį, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiÅ¡kai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumÄ atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymÄ , t.y. kaltinamasis.

Civilinio atsakovo UAB DK ,,PZU Lietuva“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Civilinis atsakovas UAB DK ,,PZU Lietuva“ 2014-01-10 raÅ¡te nurodė, kad UAB DK ,,PZU Lietuva“ iÅ¡mokėjo nukentėjusiajai 113,13 Lt turtinei žalai atlyginti ir 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti (b.l. 35), atsiliepime į civilinį ieÅ¡kinį atsakovas – UAB DK „PZU Lietuva“ praÅ¡o V.V. Å . ieÅ¡kinį atmesti. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (LR BPK 44 straipsnio 10 dalis).

Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltinamajam civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis). Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo srityje žalos dydis, t.y. kiekvieno asmens teisė pačiam nustatyti padarytos žalos ribÄ , o teismo funkcija nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už padarytÄ neturtinę žalÄ .

Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nustatyti Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, o bÅ«tent: teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatyta, jog UAB DK ,,PZU Lietuva“ nukentėjusiajai V.V. Å . atlygino 113,13 Lt Lt turtinę žalÄ ir 5000 Lt neturtinę žalÄ .

Nors nukentėjusioji teismui jokių raÅ¡ytinių dokumentų, pagrindžiančių jos nurodomus neturtinės žalos pagrindus, nepateikė, tačiau nukentėjusios parodymai akivaizdžiai patvirtina ir teismas tÄ Â pripažįsta, jog dėl kaltinamojo B. V. nusikalstamos veikos nukentėjusiajai buvo padaryta neturtinė žala – ji patyrė fizinį skausmÄ , nepatogumus, teko santykinai nemažai laiko praleisti gydantis sužalojimÄ , taip pat reabilitacijai, ji nebeskiria kvapų, kas V.V. Å . sukėlė papildomų fizinių, materialinių ir organizacinių rÅ«pesčių.

V.V. Å . patyrė iÅ¡gyvenimus, susijusius su bÅ«simomis pasekmėmis, t.y. kaip sužalojimas paveiks jos sveikatÄ ateityje, teko pakeisti asmeninio gyvenimo įpročius. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į nurodytas aplinkybes, į nukentėjusiosios materialinę padėtį, į nusikaltimu padarytÄ turtinę žalÄ , bei vadovaujamasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais. Teismas taip pat vertina ir paties kaltinamojo, kurio padaryta veika yra neatsargi, turtinę – materialinę padėtį, gaunamas pajamas (LR CK 6.250 str. 2 d.).

Esant nurodytiems pagrindams, vadovaujantis LR CK 6.282 str. 1 d., nukentėjusiosios praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos dydis mažintinas ir pripažįstama, kad nukentėjusiosios V. V. Å . neturtinės žalos dydis pagrįstas 12000 litų sumai. Kadangi UAB DK ,,PZU Lietuva“ nukentėjusiajai atlygino 5000 Lt, todėl iÅ¡ UAB DK ,,PZU Lietuva“ nukentėjusiajai V.V. Å . priteistina 7000 Lt dydžio neturtinės žalos dalis.Sprendžiant civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo 365,70 Lt sumai dėl sugadintų rÅ«bų bei batų, konstatuotina, kad nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei V.V.

Š. išmokėta žalos atlyginimui 113,13 Lt suma yra akivaizdžiai per maža. Nors rūbai ir buvo dėvėti, tačiau šios išmokėtos dalies aiškiai nepakaktų bent iš dalies nukentėjusiajai pakeisti rūbus kitais, kad ir dėvėtais rūbais, todėl, teismo nuomone, prašoma V.V. Š. priteisti 365,70 Lt suma turtinei žalai atlyginti nėra per didelė ir šioje dalyje jos ieškinys visiškai tenkintinas.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 103 ir 105 straipsniais, iš kaltinamojo B.

V. priteistina 11,50 Lt proceso (paÅ¡to) iÅ¡laidų valstybei. Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297-298 str., 303 str. 4 d., 304 str., 305 str. 4 d., 307 str. 5 d., 308 str., LR BK 40 str., n u s p r e n d ž i a : B. V., a. k. (duomenys neskelbtini), padariusį nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 281 str. 1 d., vadovaujantis LR BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .Perduoti B. V., a. k. (duomenys neskelbtini), V. V., a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), pagal laidavimÄ 1 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui, be užstato.

Vadovaujantis LR BK 67 str. 2 d. 5 p., 70 str., B. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant nemokamus darbus atlikti per 6-is mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.V. V. Š. ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti ir priteisti iš UAB DK ,,PZU Lietuva“, įm.k. 110057869, nukentėjusiajai V. V. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), 365,70 Lt turtinės žalos atlyginimo.

V. V. Å . ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ UAB DK ,,PZU Lietuva“, įm.k. 110057869, nukentėjusiajai V. V. Å ., a.k. (duomenys neskelbtini), 7000 Lt turtinės žalos atlyginimo. IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ B. V. valstybei 11,50 Lt proceso (paÅ¡to) iÅ¡laidų.            Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundÄ Panevėžio miesto apylinkės teisme. Teisėjas                                                                                   ArÅ«nas Nevardauskis