d2b5931f-c110-4d95-ae1b-448638eaa477 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr                                                                                   Baudžiamoji byla Nr.1A-136/2010                                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                 1.2.4.1; 1.2.4.2.8; 1.2.26.2.1; 2.4.6.3.1; (S)                                                              2.4.6.3.2; 2.4.6.3.3; 2.4.6.3.4; 2.4.6.4.2.                                                                                                                                   LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS                                                   NUOSPRENDIS                                      LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                 2010 m. gegužės 12 d.                                                           Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio, teisėjų:

Vyto Miliaus, Lino Å iukÅ¡tos,sekretoriaujant Agnei Aguonytei, Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorei Jurgai ZieniÅ«tei,gynėjams advokatams Romaldui Briliui, Jolantai Savickaitei, Jolantai Teresei Litvinskienei, Mansurui Muksinovui, nuteistiesiems L. K. , R. K. , R. T. ,nukentėjusiosios atstovei advokatei JÅ«ratei Bieliauskienei, teismo medicinos specialistui Jurgiui Sakalui, teismo medicinos ekspertams Gražinai Krochinienei, Romui Raudžiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros prokuroro ir nukentėjusiosios L.

P. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2008 m. balandžio 25 d. nuosprendžio, kuriuo:L. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., 284 str. 1 d. ir nuteistas:- pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams; - pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir L. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.R.

K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.R. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.Iš L. K. nukentėjusiajai L. P. priteista 2000,32 Lt. (du tūkstančiai litų ir trisdešimt du centai) turtinei žalai atlyginti ir 28 000 Lt. (dvidešimt aštuoni tūkstančiai litų) neturtinei žalai atlyginti.Iš L.

K. Valstybinei ligonių kasai priteista 23818,60 Lt. (dvideÅ¡imt trys tÅ«kstančiai aÅ¡tuoni Å¡imtai aÅ¡tuoniolika litų ir Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt centų) už D. P. gydymÄ .IÅ¡ R. K. ir R.T. nukentėjusiajai L. P. priteista po 1000 Lt. (vienÄ tÅ«kstantį litų) neturtinei žalai atlyginti.IÅ¡ L. K. , R. K. ir R.T. priteista po 140 Lt (vienÄ Å¡imtÄ keturiasdeÅ¡imt litų) valstybei už nukentėjusiajai L. P. suteiktÄ valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ .R. K. ir R. T. pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p. iÅ¡teisinti, neesant jų veikoje Å¡io nusikaltimo požymių.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė:

L. K. nuteistas už tai, kad, 2007 m. balandžio 29 d., apie 14 val. 30 min., Å iauliuose, prie (duomenys neskelbtini) namų esančiame pėsčiųjų take, tyčia, dėl asmeninių paskatų, vairuojamo automobilio VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini) priekine dalimi, siekdamas kerÅ¡to ir sumuÅ¡ti D. P. , parbloÅ¡kė nukentėjusįjį ant žemės, o pastarajam pakilus ir pradėjus bėgti, pasivijęs, smogė smÅ«gius beisbolo lazda ir kojomis į įvairias kÅ«no dalis, tame tarpe smÅ«gį beisbolo lazda į galvÄ , tuo padarydamas nukentėjusiajam D.

P. muÅ¡tinę žaizdÄ galvoje, deÅ¡iniojo smilkinkaulio lūžį, sukeldamas kraujo iÅ¡lajÄ virÅ¡ kietojo smegenų dangalo deÅ¡inėje pusėje, kraujo iÅ¡lajÄ po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje pusėje, galvos smegenų sumuÅ¡imÄ , t.y. savo tyčiniais veiksmais – D. P. sukeldamas sunkų sveikatos sutrikdymÄ , įvykdė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.Be to, L. K. , R. K. ir R. T. nuteisti už tai, kad tuo pat metu t.y. 2007 m. balandžio 29 d., apie 14 val. 30 min., Å iauliuose, prie (duomenys neskelbtini) namų esančiame pėsčiųjų take, t.y. vieÅ¡oje vietoje, įžūliai ir tyčia, dėl asmeninių paskatų ir kerÅ¡to, o R.

K. ir R. T. padėdami L. K. , demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Nuteistųjų veika pažeidžiant viešėjÄ tvarkÄ pasireiÅ¡kė tokiais jų veiksmais: L. K. automobiliu privažiavęs prie nukentėjusiojo D. P. jį partrenkė, po to pastarajam pakilus ir siekiant pabėgti, visi jį pasivijo ir vieÅ¡oje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje, demonstruodami nepagarbÄ aplinkiniams, bei sutrikdydami vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir visuomenės rimtį panaudojo prieÅ¡ nukentėjusįjį fizinį smurtÄ , - t.y.

L. K. , R. K. ir R. T. bendrai veikdami sudavė smÅ«gius nukentėjusiajam D. P. rankomis ir kojomis į įvairias kÅ«no vietas, dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta D. P. sveikata, o L. K. dar smogė nukentėjusiajam smÅ«gius beisbolo lazda į įvairias kÅ«no vietas, tame tarpe ir į galvÄ , sunkiai sutrikdydamas nukentėjusiajam sveikatÄ . Tokiu bÅ«du nuteistieji L. K. , R. K. ir R. T. , tyčia,dėl asmeninių paskatų ir kerÅ¡to, o R. K. ir R. T. padėdami L. K. atkerÅ¡yti, įžūliais veiksmais sumuÅ¡dami vieÅ¡oje vietoje D.

P. ir rodydami aiÅ¡kiÄ nepagarbÄ aplinkiniams, bei sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarkÄ , pažeidė viešėjÄ tvarkÄ , t.y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. R. K. ir R. T. buvo kaltinami tuo, kad sunkiai sutrikdė D. P. sveikatÄ dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, t. y. buvo kaltinami padarę nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p., tačiau Å iaulių apygardos teismo 2008 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu R. K. ir R. T. pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p. iÅ¡teisinti, nesant jų veikoje Å¡io nusikaltimo požymių.

Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros prokuroras apeliaciniu skundu praÅ¡o apygardos teismo nuosprendį pakeisti:- pripažinti L. K. , R. K. , R. T. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, jog nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje; - L. K. nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. į Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p. ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimÄ aÅ¡tuoneriems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 2 p., Å¡iÄ bausmę subendrinti apėmimo bÅ«du su vienerių metų ir Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir skirti L.

K. galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ aÅ¡tuoneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. - R. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p. ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimÄ devyneriems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 2 p., Å¡iÄ bausmę subendrinti apėmimo bÅ«du su vienerių metų ir Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir skirti R.

K. galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ devyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. - R. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p. ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimÄ devyneriems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 2 p., Å¡iÄ bausmę subendrinti apėmimo bÅ«du su vienerių metų ir Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir skirti R.

T. galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ devyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. - Tenkinti nukentėjusiosios L. P. civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos, priteisti solidariai iÅ¡ L. K. , R. K. ir R. T. nukentėjusiajai L. P. 2000,32 Lt turtinės ir 500000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.- Tenkinti Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros ieÅ¡kinį dėl nukentėjusiojo D. P. gydymo iÅ¡laidų atlyginimo ir priteisti solidariai iÅ¡ L. K. , R. K. ir R.

T. valstybinei ligonių kasai 23818,60 Lt už D. P. gydymÄ .Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.Apeliantas skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl nuosprendyje iÅ¡dėstytų teismo iÅ¡vadų neatitikimo bylos aplinkybėms, netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai aiÅ¡kiai per Å¡velnių bausmių paskyrimo L. K. , R. K. ir R. T. , taip pat dėl civilinių ieÅ¡kinių priteisimo. Prokuroro teigimu, teismas netinkamai įvertino nuteistųjų ir liudytojų parodymus bei kitus bylos duomenis, todėl nepagrįstai L.

K. nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikavo iÅ¡ Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p. į Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir nepagrįstai R. K. bei R. T. iÅ¡teisino pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p. Apeliantas nurodo, jog byloje surinkti objektyvÅ«s duomenys –liudytojų parodymai, parodymų patikrinimo vietoje ir parodymų atpažinti pagal fotonuotraukas protokolai įrodo, kad visi trys nuteistieji naudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį D. P. , visi sužalojimai D. P. padaryti vienu metu.

Kadangi sukelti sunkų sveikatos sutrikdymÄ pakako vieno smÅ«gio į galvÄ ir negalima konkretizuoti, kuris iÅ¡ nuteistųjų tÄ smÅ«gį sudavė, todėl už padarinius atsako visi smurtÄ panaudoję asmenys. Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas nuosprendį grindžia prielaidomis, nustatant nusikalstamo elgesio motyvÄ â€“ asmenines, o ne chuliganiÅ¡kas paskatas. Nuteistųjų L. K. , R. K. ir R. T. atliktų veiksmų pobÅ«dis patvirtina iÅ¡vadÄ , kad visi trys nuteistieji suvokė, kad vieÅ¡oje vietoje, dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, norėdami pademonstruoti savo virÅ¡enybę tiek prieÅ¡ konkretų asmenį - nukentėjusįjį D.

P. , tiek prieÅ¡ visuomenę, sudavė smÅ«gius kojomis ir beisbolo lazdomis į galvÄ nukentėjusiajam D. P. , taip sukeldami pavojų jo sveikatai ir gyvybei, numatė galinčius kilti padarinius, nors jų savo sÄ monėje nedetalizavo, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta nekonkretizuota momentine tyčia. Kadangi byloje nenustatyti kiti asmenys, kurie bÅ«tų vartoję smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį, todėl objektyviÄ ja prasme visi trys nuteistieji vienodai atsakingi už veiksmus ir jais sukeltas pasekmes, o subjektyviÄ ja prasme visi trys nuteistieji vienodai kalti už padarytÄ sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Apeliantas skunde nurodo, jog byloje neginčytinai įrodyta, kad visi trys nuteistieji veikė viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, R. K. ir R. T. nepažinojo nukentėjusiojo D. P. , dėl nuteistųjų veiksmų buvo sutrikdytas tose gatvėse esančių namų gyventojų įprastinis gyvenimas bei buvo sunkiai sužalotas nukentėjusysis D. P. . Prokuroro nuomone, visų trijų nuteistųjų veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir 135 str. 2 d. 8 p. numatytų nusikaltimų požymius.Apeliantas skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems L.

K. , R. K. ir R. T. , nesivadovavo Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str., 61 str. nuostatomis ir paskyrė nuteistiesiems per Å¡velnias bausmes. Prokuroro nuomone, atsižvelgiant į visų trijų nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, į tai, kad nuo įvykio dienos iki dabar nukentėjusysis D. P. yra komos bÅ«senoje ir gydytojai pasveikimo galimybių neprognozuoja, į L. K. , R. K. , R. T. asmenybes, į tai, kad nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta viena nuteistųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje, bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus visiems trims nuteistiesiems laisvės atėmimo bausmes, didesnes už straipsnio, nustatančio baudžiamÄ jÄ atsakomybę už jų padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijos vidurkį.

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai iÅ¡sprendė civilinių ieÅ¡kinių klausimÄ . Nuteistieji veikė bendrininkų grupėje, todėl civiliniai ieÅ¡kiniai tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos, tiek dėl nukentėjusiojo gydymo iÅ¡laidų atlyginimo, anot prokuroro, turi bÅ«ti priteisti solidariai iÅ¡ visų trijų nuteistųjų.Nukentėjusioji L. P. apeliaciniu skundu praÅ¡o apygardos teismo nuosprendį pakeisti, visų trijų nuteistųjų – L. K. , R.

K. , R. T. veikas kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 2 p., visiems trims nuteistiesiems paskirti griežtesnes bausmes bei priteisti jai iÅ¡ nuteistųjų 500000 Lt neturtinei žalai atlyginti.Apeliantė skunde nurodo, jog jos sÅ«nus – D. P. po to, kai L. K. patrenkė jį automobiliu, prarado bet kokiÄ galimybę prieÅ¡intis, jis buvo bejėgiÅ¡kos bÅ«klės ir prarado bet kokiÄ galimybę gintis, t. y. D. P. buvo sunkiai sužalotas bÅ«damas bejėgiÅ¡kos bÅ«klės, todėl L. K. veika turėjo bÅ«ti kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 2 p. Nukentėjusioji skunde teigia, jog R.

T. ir R. K. veikė iÅ¡vien su L. K. , visų trijų nuteistųjų tikslas buvo atkerÅ¡yti jos sÅ«nui D. P. ir sunkiai jį sužaloti, visi trys nuteistieji atvyko vienu metu, visi trys atliko smurtinius veiksmus, todėl ir R. K. bei R. T. veiksmai, kaip ir L. K. , turėtų bÅ«ti kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 2 p. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes L. K. , R. K. ir R. T. neatsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, į padaryto nusikaltimo sunkumÄ ir kilusias pasekmes, į kitas svarbias aplinkybes, todėl nuteistiesiems paskyrė aiÅ¡kiai per Å¡velnias bausmes.       Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, prokurorė prašė prokuroro ir nukentėjusiosios apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies, nuteistieji ir jų gynėjai prašė prokuroro ir nukentėjusiosios apeliacinius skundus atmesti.Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros prokuroro ir nukentėjusiosios L.

P. apeliaciniai skundai tenkinamai iÅ¡ dalies. Pirmosios instancijos teismas ne visus byloje surinktus įrodymus įvertino tinkamai, dėl to ne visos bylos faktinės aplinkybės buvo nustatytos teisingai, taip pat pirmosios instancijos teismas neteisingai aiÅ¡kino ir taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .Nustatydamas nukentėjusiajam D. P. padarytų sužalojimų kiekį, pobÅ«dį, mechanizmÄ , pirmosios instancijos teismas perdėm formalizuotai vertino teismo medicinos specialisto iÅ¡vadas Nr. G 818/07(04) ir Nr. PG 95 – 818/07 (04), kuriose esantys faktiniai duomenys iÅ¡ dalies prieÅ¡tarauja liudytojų S.T.

D. , H. K. , E. L. , S. L. , Z. Ž. , mažamečio liudytojo D.S. Ž. parodymams. Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 276 str. 4 d. ir 301 str. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesÄ .

Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiÅ¡kiasi Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas Å¡iam loginiam procesui yra iÅ¡samus ir neÅ¡aliÅ¡kas visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sÄ lyga – turi bÅ«ti vertinimas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nei vienas įrodymas iÅ¡ anksto nėra svarbesnis už kitÄ , nepriklausomai nuo įrodymų Å¡altinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, specialisto iÅ¡vada ir pan.).   Teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 818/07 (04) konstatuota, kad D.

P. padaryti kÅ«no sužalojimai: muÅ¡tinė žaizda galvoje, deÅ¡inio smilkinkaulio lūžis, trauminė kraujo iÅ¡laja virÅ¡ kietojo smegenų dangalo deÅ¡inėje pusėje, kraujo iÅ¡laja po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje pusėje, galvos smegenų sumuÅ¡imas, nubrozdinimai deÅ¡inėje alkÅ«nėje. Å iems sužalojimams padaryti reikėjo trijų smÅ«ginių kontaktų su bukais kietais pavirÅ¡iais. D. P. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl kaukolės pamato kaulų lūžio, chirurginės operacijos metu nustatyto galvos smegenų sumuÅ¡imo, kraujo iÅ¡siliejimo virÅ¡ kietojo galvos smegenų dangalo deÅ¡inėje pusėje ir po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje pusėje, sukėlusių galvos smegenų suspaudimÄ (t. 1, b. l.52).

Teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje Nr. PG 95 – 818/07 (04) nurodyta, kad, vertinant D. P. kÅ«ne sužalojimus atskirai, muÅ¡tinė žaizda galvoje, deÅ¡inio smilkinkaulio lūžis, trauminė kraujo iÅ¡laja virÅ¡ kietojo smegenų dangalo deÅ¡inėje pusėje, kraujo iÅ¡laja po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje pusėje ir galvos smegenų sumuÅ¡imas sukelia sunkų sveikatos sutrikdymÄ dėl kaukolės pamato kaulų lūžio, chirurginės operacijos metu nustatyto galvos smegenų sumuÅ¡imo, kraujo iÅ¡siliejimo virÅ¡ kietojo galvos smegenų dangalo deÅ¡inėje pusėje ir po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje pusėje, sukėlusių galvos smegenų suspaudimÄ .

Nubrozdinimai deÅ¡inėje alkÅ«nėje sukelia nežymų sveikatos sutrikdymÄ (t. 1, b. l. 56). Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas teismo medicinos specialisto iÅ¡vadas pateikęs specialistas J.Sakalas, kuris paaiÅ¡kino, kad D. P. galvoje rastiems sužalojimams padaryti, sukėlusiems sunkų sveikatos sutrikdymÄ , užteko vieno smÅ«gio į galvÄ kietu buku daiktu, o nubrozdinimai deÅ¡inės alkÅ«nės iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje galėjo bÅ«ti padaryti tiek griuviminės traumos metu, atsitrenkiant į kietus bukus pavirÅ¡ius, tiek ir suduodant tiesioginius smÅ«gius į alkÅ«nės iÅ¡orinį pavirÅ¡ių.

Nubrozdinimams alkÅ«nėje padaryti reikėjo dviejų smÅ«gių poveikių; sužalojimai alkÅ«nėje sukelia nežymų sveikatos sutrikdymÄ (t. 1, b. l. 57 – 58). Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Å¡iomis teismo medicinos specialisto iÅ¡vadomis bei specialisto paaiÅ¡kinimais, konstatavo, kad D. P. sveikata buvo sunkiai sutrikdyta tik dėl L. K. suduoto tiesioginio smÅ«gio nukentėjusiajam beisbolo lazda į galvÄ , kiti sužalojimai sukėlė tik nežymų sveikatos sutrikdymÄ nukentėjusiajam, Å¡ie sužalojimai neturėjo įtakos sunkiam sveikatos sutrikdymui, t. y. pirmosios instancijos teismas nustatė, kad R.

K. ir R. T. veika nėra priežastiniame ryÅ¡yje su kilusiomis pasekmėmis – sunkiu nukentėjusiojo D. P. sveikatos sutrikdymu. Tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada prieÅ¡tarauja bylos įrodymų visetui, visų pirma - liudytojų S.T. D. , H. K. , E. L. , S. L. , Z. Ž. , mažamečio liudytojo D.S. Ž. parodymams.Liudytoja S.T. D. parodė, kad įvykio dienÄ ji vedžiojo Å¡unį mokyklos stadione, prie (duomenys neskelbtini) namo. Pro tarpÄ tarp mokyklos ir baseino iÅ¡bėgo vaikinas, jį vijosi kitas vaikinas su ilgu pagaliu.

Vaikinas, kurį vijosi, prie mokyklos laiptų stabtelėjo ir pasuko į stadiono pusę, tuo metu iÅ¡ paskos labai dideliu greičiu atvažiavo automobilis ir tiesiai trenkė į tÄ vaikinÄ , vaikinas nuo smÅ«gio pakilo į orÄ ir užvirto ant automobilio kapoto, nukrito nugara į vairuotojo pusę. Tada pribėgo tas vaikinas, kuris vijosi nukentėjusįjį, jis turėjo ilgÄ gelsvÄ pagalį, vairuotojas taip pat turėjo pagalį, tik trumpesnį, panašų į beisbolo lazdÄ . Automobiliu partrenktas vaikinas, svirduliuodamas atsistojo, jis daugiau nebėgo.

Tie du vaikinai pradėjo muÅ¡ti nugriuvusį nukentėjusįjį, ilgu pagaliu mušė rankas, nugarÄ , smÅ«gių buvo daug, ji nespėjo suskaičiuoti, nukentėjusysis buvo muÅ¡amas be gailesčio. Liudytojos teigimu, ji matė, kad nukentėjusįjį mušė du asmenys, tačiau aplink juos buvo pribėgę vaikų, suaugusiųjų, o ji labai arti priėjusi nebuvo. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kus parodymus liudytoja S.T. D. davė parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 142 – 147). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ metu liudytoja S.T.

D. atpažino R. K. , kaip asmenį, kuris 2007 m. balandžio 29 d., apie 14.00 val. Å iaulių mieste, ties Dubijos mokyklos stadionu vijosi su mediniu pagaliu vaikinÄ ir paskui jį, pargriuvusį mušė lazda bei spardė kojomis, taip pat liudytoja atpažino L. K. , kaip asmenį, kuris tuo pačiu metu vairavo tamsios spalvos automobilį, kuriuo partrenkė bėgantį vaikinÄ , o iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio mušė partrenktÄ vaikinÄ lazda bei spardė kojomis (t. 1, b. l. 136 – 138, 139 -141). Liudytojas H.

K. parodė, kad įvykio dienÄ bÅ«damas savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), pro langÄ matė takeliu bėgantį vaikinÄ , kurį vijosi kitas vaikinas su beisbolo lazda bei dar vienas vaikinas su medine lazda. Nukentėjusįjį mušė vaikinas su beisbolo lazda, smÅ«gius sudavė į nugarÄ , galvÄ , kitas vaikinas, kuris turėjo medinę lazdÄ , užstojo bėgančiajam keliÄ . Liudytojas E. L. nurodė, kad 2007 m. balandžio 29 d., bÅ«damas savo namuose, iÅ¡girdo lauke kažkÄ Å¡Å«kaujant.

Priėjęs prie lango, jis pamatė, kaip lauke trise mušė vienÄ vaikinÄ . Vienas iÅ¡ muÅ¡ančiųjų turėjo beisbolo lazdÄ . Paskui du vaikinai nuėjo, o vienas liko, dar spyrė nukentėjusiajam, tada ir trečiasis vaikinas nuėjo. Išėjęs iÅ¡ namų, jis matė automobiliu per stadionÄ nuvažiuojančius užpuolikus. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ metu liudytojas E. L. atpažino R. K. , kaip asmenį, kuris 2007 m. balandžio 29 d. tarp Dainavos g. 17 ir Ežero g. 3 namų mušė gulintį ant žolės jaunuolį, t. y. kojomis spyrė į pilvÄ , į Å¡onÄ , į galvÄ (t. 1, b. l. 171 – 174).

Liudytoja S. L. parodė, kad muÅ¡tynių pradžios ji nematė, vyras jai pasakė, kad kieme ant žolyno po jų langais trise muÅ¡a vienÄ vaikinÄ . Priėjusi prie lango, ji matė, kaip nukentėjusįjį muÅ¡a trys asmenys, jie trise daužė nukentėjusiajam į galvÄ , pilvÄ , vienas iÅ¡ muÅ¡ančiųjų turėjo beisbolo lazdÄ . Vaikinai nukentėjusiajam sudavė daug smÅ«gių, mušė negailėdami. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ metu liudytoja S. L. atpažino L. K. ir R.

K. , kaip asmenis, kurie prie jos buto langų mušė vienÄ vaikinÄ . R. K. liudytoja atpažino, kaip asmenį, kuris rankose turėjo beisbolo lazdÄ ir sudavė smÅ«gius nukentėjusiajam į pilvÄ , po to abu atpažinti asmenys, t. y. L. K. ir R. K. mušė gulintį vaikinÄ , suduodami jam daug smÅ«gių rankomis ir kojomis į įvairias kÅ«no vietas (t. 1, b. l. 163 – 168). Liudytoja Z. Ž. parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), įvykio dienÄ , bÅ«dama namuose, ji iÅ¡girdo lauke triukÅ¡mÄ , pro langÄ matė nuo stadiono pusės atbėgančius du jaunuolius ir trečiÄ , kuris iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio.

Vaikinas, iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio, turėjo beisbolo lazdÄ . Liudytojos teigimu, ji matė, kaip visi trys jaunuoliai mušė vienÄ vaikinÄ , Å¡iam iÅ¡trÅ«kus ir bandant pabėgti, vienas iÅ¡ muÅ¡ančiųjų jam trenkė su beisbolo lazda per galvÄ .Mažametis liudytojas D.S. Ž. , apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad įvykio dienÄ , bÅ«damas kieme, pamatė, kaip tarp (duomenys neskelbtini) namų bėgo keturi vyrai, tai buvo panaÅ¡u į gaudynes - trise gaudė vienÄ vaikinÄ .

Vaikinas, kurį vijosi nugriuvo ant žemės, tada visi trys besivejantys vaikinai pradėjo jį muÅ¡ti kojomis, rankomis, ilgu pagaliu, panaÅ¡iu į beisbolo lazdÄ . Mažamečio liudytojo teigimu, nukentėjusįjį mušė visi trys vaikinai, kuris mušė su lazda, tiksliai neprisimena, iÅ¡ karto po įvykio geriau viskÄ prisiminė. Mažametis liudytojas D.S. Ž. apie įvykio aplinkybes davė tokius pat parodymus parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 127 – 130). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ metu mažametis liudytojas D.S. Ž. atpažino L.

K. , R. K. , R. T. , kaip asmenis, kurie 2007 m. balandžio 29 d. sumušė asmenį, pravarde ,,Pucius“. Su pagaliu nukentėjusįjį mušė R. T. , o R. K. ir L. K. spardė nukentėjusįjį kojomis (t. 1, b. l. 120 – 126). Papildomos apklausos metu mažametis liudytojas D.S. Ž. patikslino, kad dėl vyriÅ¡kio, kuris įvykio metu turėjo pagalį, per atpažinimÄ jis galėjo apsirikti, liudytojas nurodė, kad vyriÅ¡kis, kuris turėjo pagalį, yra R. K. (t. 1, b. l. 116).                Kaip matyti iÅ¡ Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vadų Nr. 11 – 1656(7), 11 – 2344(07) (t. 2, b. l. 4 -14), ant D.

P. sportinių kelnių ir ant lipnios juostos su mikrodalelėmis nuo automobilio VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , galinės sėdynės rasti tamsiai rudi medvilnės pluoštai yra vienodi su R. T. sportinio bliuzono dominuojančiais pluoštais; ant D. P. drabužių rasta juodos spalvos plastiko mikrodalelių, vienodų su tirti pateiktų R. T. sportinių batų padų plastiku. Šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis R. T. važiavo automobiliu VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , ant galinės sėdynės, taip pat patvirtina, buvus R.

T. kojos kontaktÄ su nukentėjusiojo kelnėmis, Å¡varku, t. y. netiesiogiai patvirtina R. T. smÅ«gių D. P. sudavimo vietÄ . Taip pat minėtose specialistų iÅ¡vadose užfiksuota, kad ant lipnios juostos su mikrodalelėmis nuo automobilio VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , vairuotojo sėdynės rasti mėlyni su violetiniu atspalviu poliesteriniai pluoÅ¡tai yra vienodi su L. K. sportinių kelnių atitinkamais pluoÅ¡tais; ant lipnios juostos su mikrodalelėmis nuo automobilio VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , priekinės keleivio sėdynės ir ant R.

K. sportinio Å¡varkelio rasti juodi viskozės pluoÅ¡tai yra vienodi. Å ie specialistų iÅ¡vadose užfiksuoti faktiniai duomenys patvirtina, kad automobilį VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , kuriuo buvo partrenktas nukentėjusysis D. P. , vairavo L. K. , o R. K. sėdėjo keleivio vietoje, Å¡alia vairuotojo. Nuteistieji L. K. , R. K. ir R. T. tvirtina, kad lazdÄ Ä¯vykio metu turėjo tik L. K. , kuris ir sudavė smÅ«gius lazda nukentėjusiajam į galvÄ , o R. K. ir R. T. tik bandė iÅ¡skirti L.

K. ir nukentėjusįjį D. P. , tačiau Å¡iuos nuteistųjų teiginius paneigia įvykį mačiusių liudytojų parodymai. Pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, neteisingai nustatė, kad nukentėjusiajam D. P. smÅ«gį į galvÄ sudavė tik nuteistasis L. K. ir, kad Å¡is vienintelis smÅ«gis sukėlė pasekmes – nukentėjusiojo sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Ä®vykį mačiusių liudytojų S.T. D. , H. K. , E. L. , S. L. , D.S. Ž. parodymų analizė patvirtina, kad nukentėjusįjį D.

P. mušė visi trys nuteistieji, visi trys nuteistieji sudavė daugybę smÅ«gių nukentėjusiajam į įvairias kÅ«no vietas, tame tarpe ir į galvÄ . Be to, kaip matyti iÅ¡ liudytojų S.T. D. , H. K. parodymų, du iÅ¡ nukentėjusįjį užpuolusių asmenų turėjo lazdas, nukentėjusysis buvo muÅ¡amas su dviem lazdomis. Nors nuteistasis L. K. tvirtina, kad nukentėjusiojo specialiai automobiliu nepartrenkė, tačiau Å¡iuos nuteistojo parodymus paneigia liudytojos S.T. D. parodymai, kuri nurodė, kad L.

K. vairuojamas automobilis atvažiavo dideliu greičiu, L. K. , vairuodamas automobilį tyčia partrenkė nuo nuteistųjų bėgusį D. P. . Visi Å¡ie liudytojai įvykio aplinkybes pamatė atsitiktinai, jie neturi jokio iÅ¡ankstinio nusistatymo nei dėl nukentėjusiojo D. P. , nei dėl nuteistųjų L. K. , R. K. , R. T. . Kaip matyti iÅ¡ liudytojų apklausų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, visi minėti liudytojai stengėsi sÄ Å¾iningai ir kiek įmanoma tiksliau atpasakoti įvykio aplinkybes, jų parodymais netikėti nėra pagrindo.

NežymÅ«s netikslumai ir prieÅ¡taravimai liudytojų parodymuose (dėl nukentėjusįjį muÅ¡usių asmenų skaičiaus, naudotų lazdų skaičiaus) paaiÅ¡kinami tuo, kad liudytojai ne vienu metu pradėjo ir baigė stebėti įvykį, t. y. vieni matė užpuolimo pradžiÄ , kiti – pabaigÄ , pats įvykis buvo dinamiÅ¡kas, aplink buvo daug žmonių, liudytojai nusikaltimÄ stebėjo iÅ¡ skirtingų vietų, todėl, kai kurias aplinkybes pastebėjo nevienodai.     Nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme, buvo imtasi priemonių prieÅ¡taravimams tarp teismo medicinos specialisto iÅ¡vadų ir liudytojų S.T.

D. , H. K. , E. L. , S. L. , Z. Ž. , mažamečio liudytojo D.S. Ž. parodymų pašalinti, t. y. buvo paskirta ir atlikta teismo medicinos ekspertizė, teismo posėdyje apklaustas teismo medicinos specialistas J.Sakalas, teismo medicinos ekspertas R. R. . Atlikus teismo medicinos ekspertizę, nebuvo pilnai atsakyta į apeliacinės instancijos teismo užduotus klausimus, kadangi dėl ,,Europašto“ kurjerių tarnybos darbo aplaidumo ekspertai negavo D. P. ligos istorijos ir rentgenogramų (t. 5, b. l. 187). Iš teismo medicinos specialisto ir teismo medicinos ekspertų paaiškinimų teisme matyti, kad teismo medicinos specialistas J.Sakalas nukentėjusįjį D.

P. apžiūrėjo ligoninėje po operacijos, nukentėjusiojo galvos jis detaliai neapžiūrėjo, nes galva po operacijos buvo sutvarstyta, tvarsčių nuėmimas galėjo pakenkti nukentėjusiojo sveikatos būklei, teismo medicinos specialistas, nurodydamas nukentėjusiajam padarytų sužalojimų kiekį ir pobūdį, vadovavosi medicininių dokumentų išrašais, šie išrašai, kaip paaiškino teismo medicinos ekspertas R. R. , gali būti netikslūs, nes medicininiuose dokumentuose užfiksuojami tik pagrindiniai sužalojimai, didžiausias dėmesys skiriamas ne nukentėjusiojo kūno apžiūrai ir sužalojimų užfiksavimui, o ligonio sveikatos ir gyvybės gelbėjimui.

Teismo medicinos specialistas J.Sakalas paaiÅ¡kino, kad iÅ¡vadÄ apie tai, jog sužalojimas, sukėlęs D. P. sunkų sveikatos sutrikdymÄ , padarytas vienu trauminiu poveikiu, jis padarė remdamasis teorine prielaida, jog tokiam sužalojimui padaryti užtenka vieno trauminio poveikio bei, neradęs medicininiuose dokumentuose įrašų, kad trauminių poveikių ant nukentėjusiojo D. P. kÅ«no bÅ«tų rasta daugiau. Teismo medicinos specialistas paaiÅ¡kino, jog D. P. sunkus sveikatos sutrikdymas galėjo bÅ«ti padarytas tiek vienu, tiek keliais trauminiais poveikiais.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad D. P. užpuolė ir mušė visi trys nuteistieji – L. K. , R. K. , R. T. , tame tarpe visi trys nuteistieji mušė ir į galvÄ â€“ rankomis, kojomis, o L. K. ir R. K. dar ir lazdomis, prieÅ¡ tai L. K. vairuojamu automobiliu D. P. partrenkus ant žemės. Sprendžiant bendrininkų atsakomybės už padarytÄ sunkų sveikatos sutrikdymÄ klausimÄ , bÅ«tina nustatyti visų bendrininkų tyčios turinį. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ , nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieÅ¡ nusikaltimÄ bei po jo ir pan.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad kaltininkai veikė neapibrėžta nekonkretizuota netiesiogine tyčia, todėl kiekvienas atsako už savo veiksmų sukeltus padarinius, o jų bendri veiksmai vertintini tik tiek kiek jie, nusikalstamai veikdami vieÅ¡oje vietoje, savo įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, panaudodami fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį, sutrikdė visuomenės rimtį ir vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , o veiksmų dalyje dėl kilusių žalingų padarinių nukentėjusiojo D.

P. sveikatai, kaltininkų veiksmai atribojami, nes bylos duomenimis nustatyta, kad lemiamus sunkius sužalojimus nukentėjusiajam, smÅ«giuodamas beisbolo lazda į galvÄ smilkinio srityje padarė L. K. . Pirmosios instancijos teismas suklydo aiÅ¡kindamas teorinius teisės taikymo klausimus. Neapibrėžta ir apibrėžta yra ne netiesioginės, o tiesioginės tyčios rÅ«Å¡ys. Tyčios apibrėžtumas turi svarbia reikÅ¡mę atribojant baigtÄ nusikaltimÄ nuo pasikėsinimo padaryti nusikaltimÄ , o bendrininkų dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo kaltės klausimas priklauso nuo tyčios rÅ«Å¡ies, t. y., jei užpuolimo ir smÅ«gių sudavimo metu visi bendrininkai turėjo tiesioginę tyčiÄ padaryti bet kokį, tame tarpe ir sunkų sveikatos sutrikdymÄ , visi jie yra nusikalstamos veikos - sunkaus sveikatos sutrikdymo – bendravykdytojai.

Nėra bÅ«tina, kad kiekvienas iÅ¡ nusikalstamos veikos bendrininkų padarytų trauminius poveikius, sukėlusius nukentėjusiojo sunkų sveikatos sutrikdymÄ .Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad L. K. , R. K. , R. T. D. P. mušė ir žalojo veikdami neapibrėžta tyčia, tačiau, kaip minėta, neapibrėžta tyčia yra ne netiesioginė, o tiesioginė. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymui ar net jo mirčiai) numato bendrai, tų padarinių savo sÄ monėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iÅ¡ jų atsiradimo.

L. K. , R. K. , R. T. veiksmų pobÅ«dis, intensyvumas, panaudoti įrankiai – nuteistieji trise užpuolė vienÄ nukentėjusįjį, L. K. , vairuodamas automobilį, tyčia partrenkė nuo užpuolikų bėgusį D. P. , po to visi trys nuteistieji – L. K. , R. K. , R. T. pasivijo atsistojusį ir bandantį pabėgti D. P. , intensyviai rankomis ir kojomis, o L. K. ir R. K. dar ir medinėmis lazdomis stipriai sumušė jau nesugebantį prieÅ¡intis, gulintį ant žemės D. P. – leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad kaltininkai veikė ne netiesiogine, o tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. jie suvokė savo veikos pavojingumÄ , numatė, kad intensyviai muÅ¡dami, tame tarpe ir medinėmis lazdomis, nukentėjusįjį, gali sukelti jam bet kokio laipsnio sveikatos sutrikdymus ar net mirtį ir vienodai norėjo bet kurio iÅ¡ Å¡ių padarinių.

Net, jei D. P. sunkų sveikatos sutrikdymÄ sukėlė ne padarytų sužalojimų visuma, o vienas ar keli smÅ«giai į galvÄ , visi trys nuteistieji – L. K. , R. K. , R. T. , nepriklausomai nuo to, vieno iÅ¡ jų ar visų trijų, suduoti smÅ«giai į galvÄ , buvo betarpiÅ¡ka sunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis, turi atsakyti už kilusias pasekmes, nes visi jie turėjo tyčiÄ (tiesioginę neapibrėžtÄ ) sužaloti (tame tarpe ir sukeliant sunkų sveikatos sutrikdymÄ ) nukentėjusįjį D.

P. , visi jie buvo nusikalstamos veikos bendravykdytojai. Nėra bÅ«tina, kad kiekvienas iÅ¡ vykdytojų padarytų sužalojimus, sukėlusius nukentėjusiojo sunkų sveikatos sutrikdymÄ , pakanka, kad tai padarytų bent vienas iÅ¡ jų, kitų vykdytojų dalyvavimas gali pasireikÅ¡ti ne tik sutrikdant sveikatÄ , bet ir atimant nukentėjusiajam galimybę prieÅ¡intis, savo veiksmais palengvinant suduoti smÅ«gius, sukėlusius sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Byloje nustatyta, kad D. P. intensyviausiai mušė L.

K. , naudodamas beisbolo lazdÄ , tačiau ir R. K. bei R. T. veiksmai, muÅ¡ant lazda, rankomis ir kojomis, net, jeigu ir nesukėlė tiesiogiai sunkaus sveikatos sutrikdymo, tai atėmė D. P. galimybę prieÅ¡intis, visų trijų nuteistųjų veika sukėlė pasekmes – sunkų D. P. sveikatos sutrikdymÄ , kurį apėmė visų trijų nuteistųjų – L. K. , R. K. ir R. T. tyčia, todėl visų kaltininkų veika turi bÅ«ti kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. Prokurorė praÅ¡o L.

K. , R. K. ir R. T. nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p., nukentėjusioji L. P. praÅ¡o nuteistųjų nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 2 p. Pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p. (dėl chuliganiÅ¡kų paskatų) nusikalstama veika kvalifikuojama tada, kai ji padaroma dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomeninei tvarkai, siekiant prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiÅ«rį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį.

ChuliganiÅ¡kos paskatos yra kvalifikuojanti aplinkybė, apibÅ«dinanti nusikaltimo subjektyvųjį požymį – nusikaltimo padarymo motyvÄ . Nusikaltimo padarymo motyvas – tai suvoktos vidinės paskatos, kurios nulemia asmens pasiryžimÄ padaryti nusikaltimÄ . Motyvas – chuliganiÅ¡kos paskatos – paprastai pasireiÅ¡kia neiÅ¡provokuota agresija, Å¡ioms paskatoms bÅ«dingas veikos bepriežastingumas, akivaizdus neadekvatumas. Nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 2 p. nurodytÄ kvalifikuojančiÄ aplinkybę tuomet, kai nustatoma, kad sunkiai sutrikdoma sveikata asmens, kuris ar dėl fizinių, ar dėl psichinių savybių negali suprasti kaltininko veikos pobÅ«džio, negali gintis ar kitaip vengti pavojaus arba aktyviai pasiprieÅ¡inti kaltininkui.

Tokia bÅ«sena gali bÅ«ti dėl ligos, invalidumo ar senatvės, taip pat apalpus, praradus sÄ monę miegant arba dėl stipraus apsvaigimo. Veika kvalifikuojama pagal šį punktÄ ir tuomet, kai sunkiai sutrikdoma sveikata nukentėjusio asmens, tapusio bejėgiÅ¡kos bÅ«klės dėl kaltininko ar jo bendrininkų panaudoto fizinio smurto ar kitokių veiksmų, jei sumanymas sunkiai sutrikdyti sveikatÄ ar nužudyti kilo po to, kai nukentėjusysis tapo bejėgiÅ¡kos bÅ«klės po tokio smurto ar kitokių veiksmų panaudojimo.

Kaip matyti iÅ¡ D. P. padarytų sužalojimų pobÅ«džio ir sunkumo, taip pat iÅ¡ liudytojos S.T. D. parodymų, nuteistiesiems dar bemuÅ¡ant D. P. , Å¡is jau nesiprieÅ¡ino, iÅ¡ esmės buvo bejėgiÅ¡kos bÅ«klės. Tačiau nuteistųjų L. K. , R. K. , R. T. veika pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 2 p. galėtų bÅ«ti kvalifikuojama tik tuo atveju, jei bÅ«tų nustatyta, kad nuteistųjų sumanymas sunkiai sutrikdyti D. P. sveikatÄ kilo jau po to, kai D. P. dėl nuteistųjų veiksmų tapo bejėgiÅ¡kos bÅ«klės. Å iuo atveju byloje surinkti įrodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad L.

K. ir jam padedantys R. K. bei R. T. sumanė D. P. sužaloti dar prieÅ¡ nukentėjusįjį užpuolant, jie iÅ¡ anksto ruošėsi užpuolimui, pasiėmė sužalojimo įrankius – lazdas, ieÅ¡kojo nukentėjusiojo, turėdami tikslÄ jį sumuÅ¡ti. Å ios aplinkybės (apie iÅ¡ankstinį pasiruoÅ¡imÄ D. P. sužalojimui) leidžia daryti iÅ¡vadÄ ir dėl chuliganiÅ¡kų paskatų nebuvimo sunkiai sutrikdant D. P. sveikatÄ . Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad L. K. D. P. sužalojo dėl asmeninių paskatų, kerÅ¡ydamas dėl ankstesnio konflikto, kurio metu jį D.

P. sumušė, o R. K. ir R. T. paskatos taip pat buvo asmeninės – jie siekė padėti draugui. Prokuroro apeliaciniame skunde iš esmės teisingai nurodyta, kad nėra neginčytinai nustatyta, jog D. P. būtų anksčiau sumušęs L. K. ar apgadinęs jo motinos automobilį, tačiau byloje surinktais įrodymais nėra paneigtas L. K. aiškinimas, jog jis subjektyviai buvo įsitikinęs, kad, būtent, D. P. apgadino jo motinos automobilį, nėra paneigtas ir L. K. aiškinimas apie ankstesnes jo muštynes su D.

P. , prieÅ¡ingai – byloje esantys įrodymai iÅ¡ dalies patvirtina tokius L. K. parodymus. Nukentėjusioji L. P. parodė, kad prieÅ¡ dvi dienas iki nelaimės jos sÅ«nui D. P. buvo grasinama, buvo privažiavęs prie jos namų automobilis, pro kurio langus vaikinai grasino jos sÅ«nui. Kas važiavo tuo automobiliu ji nežino. Jos sÅ«nus pažinojo L. K. , bet jie buvo kažko susipykę, todėl, L. K. , kerÅ¡ydamas ir sumušė jos sÅ«nų, o į pagalbÄ pasikvietė kitus du vaikinus – R. K. ir R.

T. . Liudytoju apklaustas policijos pareigÅ«nas M. S. parodė, kad 2007 m. balandžio 24 d. buvo gautas praneÅ¡imas apie konfliktÄ ar muÅ¡tynes prie TalÅ¡os ežero. Nuvykęs į įvykio vietÄ rado du vaikinus, jie stumdėsi ant žemės, tačiau vaikinai pasakė, kad pretenzijų vienas kitam neturi. Vienas iÅ¡ tų vaikinų buvo nuteistasis L. K. . Nukentėjusioji L. P. patvirtino, kad jos sÅ«nus D. P. buvo susimušęs su L. K. , tai galėjo bÅ«ti 2007 m. balandžio 24 d. Liudytoja A. K. taip pat patvirtino, kad jos sÅ«nus L.

K. prieÅ¡ įvykį buvo sumuÅ¡tas, tai galėjo bÅ«ti 2007 m. balandžio 24 d., po to tÄ pačiÄ naktį buvo subraižytas jų automobilis, o naktį iÅ¡ balandžio 28 d. į 29 d. automobilis buvo dar labiau subraižytas. Liudytojos teigimu, nukentėjusįjį D. P. jos sÅ«nus L. K. pažinojo seniai, nuo D. P. jos sÅ«nus buvo nukentėjęs, t. y. buvo sumuÅ¡tas, po to nukentėjusysis subraižė jų automobilį, todėl nukentėjusysis buvo sužalotas iÅ¡ kerÅ¡to. IÅ¡ teismui pateiktos ir prie Å¡ios baudžiamosios bylos pridėtos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad 2007 m. balandžio 28 d.

Å iaulių miesto VPK 1 PK pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl svetimo turto sugadinimo pagal Lietuvos Respublikos 187 str. 1 d., t. y. dėl A. K. priklausančio automobilio VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sugadinimo.      Nuteistasis neprivalo įrodyti savo nekaltumo, tame tarpe ir dėl veikÄ kvalifikuojančių požymių buvimo, užtenka, kad bÅ«tų sukeltos pagrįstos abejonės tokio požymio buvimu ir baudžiamojo proceso priemonėmis Å¡ios abejonės nebÅ«tų paÅ¡alintos.

L. K. aiÅ¡kinimai apie kerÅ¡to paskatas ne tik nėra paneigti, bet, kaip minėta, juos iÅ¡ dalies patvirtina kiti bylos įrodymai, be to, ta aplinkybė, kad L. K. , R. K. ir R. T. D. P. sumušė ne atsitiktinai susitikę vieÅ¡oje vietoje – stadione, - o tokiam sumuÅ¡imui ruošėsi iÅ¡ anksto – pasiėmė įrankius, automobiliu važinėdami ieÅ¡kojo D. P. – rodo, jog jie turėjo kerÅ¡tÄ ar kitas asmenines paskatas susidoroti su D. P. . Pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo L.

K. veikÄ dėl D. P. sunkaus sveikatos sutrikdymo pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. Taip pat turi bÅ«ti kvalifikuota ir R. K. bei R. T. nusikalstama veika. Sunkiai sutrikdydami D. P. sveikatÄ dėl asmeninių paskatų, L. K. , R. K. ir R. T. tai padarė vieÅ¡oje vietoje – mokyklos stadione – dienos metu, matant daugybei atsitiktinių žmonių, tuo pačiu jie padarė ir vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , todėl jų veikos pagal sutaptį turi bÅ«ti kvalifikuojamos pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir 284 str. 1 d., nustatant, kad nusikalstamos veikos padarytos tokiomis aplinkybėmis: 2007 m. balandžio 29 d., apie 14.30 val. Šiauliuose, prie Dainavos tako 17 ir Ežero g. 3 namų esančiame pėsčiųjų take - vieÅ¡oje vietoje, R.

K. ir R. T. , veikdami kartu su L. K. , tyčia, demonstruodami nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , sutrikdydami minėtose gatvėse esančių namų gyventojų įprastinį gyvenimÄ bei dėl asmeninių paskatų panaudodami fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį D. P. , t. y. L. K. vairuojant automobilį VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , ir jo priekiu trenkus D. P. į kojas, po ko jam nugriuvus ant žemės ir atsistojus bandant pabėgti, L.

K. , R. K. , R. T. bendrais veiksmais sudavė smÅ«gius kojomis ir lazdomis nukentėjusiajam D. P. į galvos sritį, tuo padarydami D. P. muÅ¡tinę žaizdÄ galvoje, deÅ¡iniojo smilkinkaulio lūžį, trauminę kraujo iÅ¡lajÄ virÅ¡ kietojo smegenų dangalo deÅ¡inėje pusėje, kraujo iÅ¡lajÄ po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje pusėje, galvos smegenų sumuÅ¡imÄ , t. y. padarė D. P. sunkų sveikatos sutrikdymÄ ir vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ . Prokuroro apeliaciniame skunde yra praÅ¡oma pripažinti nuteistųjų L.

K. , R. K. , R. T. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamas veikas jie padarė bendrininkų grupe. Veika, padaryta bendrininkų grupe, yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 1 p. Ä®statymų leidėjas nusikalstamÄ veikÄ , padarytÄ bendrininkų grupe, laiko pavojingesne nei vieno asmens padarytÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , kadangi nusikalstama veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis, nusikalstamiems tikslams pasiekti suvienijamos dviejų ar daugiau asmenų pastangos, tai neretai sudaro galimybes padaryti pavojingesnes, sunkesnes nusikalstamas veikas, kurių vienas žmogus nepajėgtų padaryti, sukelti sunkesnius nusikalstamus padarinius.

Teismas, nusikalstamos veikos padarymÄ bendrininkų grupe  gali pripažinti atsakomybę sunkinančia aplinkybe, atsižvelgdamas į faktinį asmens dalyvavimo nusikalstamoje veikoje pobÅ«dį ir laipsnį, neteisėto jo elgesio įtakÄ nusikalstamų tikslų realizavimui bei atsiradusiems padariniams. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad sunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam D. P. buvo padarytas visų trijų nuteistųjų – L. K. , R. K. , R. T. bendrais veiksmais, visi trys nuteistieji aktyviais veiksmais realizavo objektyviÄ jÄ bendrai daromos nusikalstamos veikos sudėties pusę, nukentėjusiojo sunkų sveikatos sutrikdymÄ apėmė visų trijų nuteistųjų tyčia, t. y.

L. K. , R. K. ir R. T. buvo nusikalstamos veikos bendravykdytojai. Å ios aplinkybės rodo, kad bendrais nuteistųjų L. K. , R. K. , R. T. veiksmais buvo lengviau padaryti suplanuotÄ nusikaltimÄ , t. y. palaužti nukentėjusiojo pasiprieÅ¡inimÄ , sukelti sunkesnes pasekmes. Ä®vertinus kiekvieno iÅ¡ nuteistųjų faktinį dalyvavimo nusikalstamoje veikoje pobÅ«dį ir laipsnį, nusikalstamų veikų padarymas bendrininkų grupe, pripažintinas L. K. , R. K. ir R. T. atsakomybę sunkinančia aplinkybe.Prokuroro ir nukentėjusiosios apeliaciniuose skunduose teisingai nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam L.

K. , netinkamai įvertino konkrečias bylos aplinkybes, taip pat netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimÄ , bei paskyrė L. K. per Å¡velniÄ bausmę. Bausmės skyrimo klausimas turi bÅ«ti iÅ¡spręstas ir R. K. bei R. T. , pripažinus juos kaltais pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 str.

Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę.

L. K. , R. K. ir R. T. padaryta nusikalstama veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Vertinant nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kuris iÅ¡reiÅ¡kia konkrečios nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių pavojingumÄ bei leidžia atskirti vienÄ nuo kitos pagal tÄ patį Baudžiamojo kodekso straipsnį kvalifikuojamas veikas, matyti, kad nuteistųjų L. K. , R. K. , R. T. padaryta nusikalstama veika, sunkiai sutrikdant nukentėjusiojo D. P. sveikatÄ , yra žymiai pavojingesnė už kitus tos pačios rÅ«Å¡ies nusikaltimus, t. y. padarytas nusikaltimas – sunkus sveikatos sutrikdymas, pagal sukeltus padarinius, yra artimas sunkesnei nusikalstamai veikai - gyvybės atėmimui.

D. P. sveikata sutrikdyta itin sunkiai –D. P. nustatyti liekamieji reiškiniai po galvos smegenų traumos, vidinė hidrocefalija, vegetacinė koma, tikimybės, kad D. P. pasveiks, nėra. Fizine prasme nuteistieji L. K. , R. K. ir R. T. neatėmė gyvybės nukentėjusiajam, tačiau nuteistųjų veiksmai sukėlė neatstatomas pasekmes, dėl kurių nukentėjusysis D. P. prarado savo socialinę esybę. L. K. praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, iki nusikaltimų padarymo mokėsi ir dirbo, charakterizuojamas teigiamai, jo artimieji ėmėsi priemonių, kad būtų atlyginta nukentėjusiajai L.

P. padaryta turtinė žala. R. K. ir R. T. praeityje teisti po penkis kartus, teistumai neiÅ¡nykę, daugybę kartų bausti administracine tvarka, R. K. ir R. T. niekur nedirbo. Byloje nenustatyta nuteistųjų L. K. , R. K. , R. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, Å¡iuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pripažinta visų trijų nuteistųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamas veikas jie padarė bendrininkų grupe. Ä®vertinus iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ , visiems trims nuteistiesiems turi bÅ«ti paskirtos bausmės ne žemesnės negu baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijos mediana.

Nuteistajam L. K. , kuris praeityje neteistas, charakterizuojamas teigiamai, tačiau buvo nusikalstamos veikos iniciatorius ir itin aktyvus vykdytojas, skirtina laisvės atėmimo bausmė, virÅ¡ijanti straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijos vidurkį, tačiau Å¡velnesnė negu po penkis kartus teistiems ir turintiems neiÅ¡nykusį teisumÄ , R. K. ir R. T. .   Nukentėjusioji L. P. byloje pareiÅ¡kė 500000 Lt civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, nukentėjusiosios civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iÅ¡ dalies, priteisdamas nukentėjusiajai iÅ¡ nuteistųjų 30000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Prokuroro ir nukentėjusiosios L. P. apeliaciniuose skunduose praÅ¡oma nukentėjusiosios civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos tenkinti pilnai, tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė nukentėjusiosios civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, priteisiant jai 90000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d.). Įvertinti Å¡iÄ Å¾alÄ palikta teismui, kuris vadovaujasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d.

įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti prieÅ¡ingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko - pusiausvyrÄ , atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus.

Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikÅ¡minti, o kito – nuvertinti. Visais atvejais teismas turi pareigÄ nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus ir parinkti tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį sielvartÄ , fizinį skausmÄ , kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Pagal baudžiamojo proceso kodekso nuostatas bei teismų praktikÄ nukentėjusiuoju ir civiliniu ieÅ¡kovu baudžiamajame procese gali bÅ«ti pripažįstamas tas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika tiesiogiai buvo padaryta turtinės ir (ar) neturtinės žalos, o kitas fizinis asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieÅ¡kovu tik tuo atveju, kai tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo mirÅ¡ta.

Tačiau tuo atveju, kai dėl nukentėjusiojo fizinės ar psichinės negalios nukentėjusiojo tėvas, motina, sutuoktinis patiria iÅ¡skirtinio pobÅ«džio kančias, Å¡ie asmenys turi teisę į kompensacijÄ . Nukentėjusysis D. P. nuo pat sužalojimo momento yra be sÄ monės, komos bÅ«klėje, visiÅ¡kai nereaguoja į aplinkÄ , nuo sužalojimo dienos iki dabar nėra jokio D. P. bÅ«klės pagerėjimo, D. P. yra pasmerktas vegetavimui, negyvena pilnaverčio gyvenimo ir pagal gydytojų prognozes jis niekada nepabus iÅ¡ komos bÅ«klės. D.

P. dėl patirtų sužalojimų yra pripažintas neįgaliu, jam nustatytas 100 procentų prarastas darbingumas bei nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Esant tokioms aplinkybėms, nekyla abejonių dėl to, kad nukentėjusiojo motina L. P. , kuri rÅ«pinasi savo neįgaliu, komos bÅ«klėje esančiu, sÅ«numi, dėl tokios situacijos patiria didelę moralinę žalÄ bei iÅ¡skirtines kančias, todėl yra teisinis pagrindas teigti, jog L. P. turi teisę į kompensacijÄ . Nustatant nukentėjusiosios L.

P. patirtos neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad neturtinė žala nukentėjusiajam padaryta tyčiniais nusikalstamais nuteistųjų veiksmais, į nuteistųjų turtinę padėtį, jų jaunÄ amžių bei galimybę dirbti ir atlyginti padarytÄ Å¾alÄ . Tačiau Å¡iuo atveju svarbu ir tai, kad D. P. gyvybė neatimta, jo paties vardu yra pareikÅ¡tas savarankiÅ¡kas civilinis ieÅ¡kinys byloje, kurį iÅ¡nagrinėjus, jam bus atitinkamai priteistas materialinis atlygis už patiriamas kančias.

Ä®vertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes bei atsižvelgiant į teismų praktikoje taikomus tokios žalos atlyginimo dydžius, nukentėjusiajai L. P. priteistina 90000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti. Sunkus sveikatos sutrikdymas D. P. buvo padarytas nusikalstamais visų trijų nuteistųjų – L. K. , R. K. , R. T. veiksmais, todėl visi nuteistieji privalo atlyginti savo nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ .     Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 4 d., 328 str. 1 – 4 p., 329 str. 2 p.  n u s p r e n d ž i a:

Å iaulių apygardos teismo 2008 m. balandžio 25 d. nuosprendžio dalį dėl R. K. ir R. T. iÅ¡teisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p. panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį:- R. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir skirti bausmę – laisvės atėmimÄ 6 (Å¡eÅ¡eriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d., paskirtÄ jÄ bausmę subendrinti apėmimo bÅ«du su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir paskirti R.

K. galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 6 (Å¡eÅ¡eriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. - R. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir skirti bausmę – laisvės atėmimÄ 6 (Å¡eÅ¡eriems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d., paskirtÄ jÄ bausmę subendrinti apėmimo bÅ«du su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir paskirti R. T. galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 6 (Å¡eÅ¡eriems) metams.

Å iaulių apygardos teismo 2008 m. balandžio 25 d. nuosprendį pakeisti. Pripažinti L. K. , R. K. , R. T. atsakomybę sunkinančia aplinkybe – nusikalstamos veikos padarytos bendrininkų grupe.L. K. , pripažintam kaltu ir nuteistam pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. skirti bausmę – laisvės atėmimÄ 5 (penkeriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d., paskirtÄ jÄ bausmę subendrinti apėmimo bÅ«du su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir paskirti L.

K. galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 5 (penkeriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. IÅ¡ nuteistųjų L. K. , R. K. , R. T. solidariai priteisti nukentėjusiajai L. P. 90000 (devyniasdeÅ¡imt tÅ«kstančių) litų neturtinei žalai atlyginti. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Kolegijos pirmininkas                                                                                     Viktoras Kažys             Teisėjai                                                                                                           Vytas Milius                                                                          Linas Å iukÅ¡ta                             Â