A-261-2023-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Pareiškėja A-B

Administracinė byla Nr. A261-2023/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01999-2011-5

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant atsakovo atstovei Sigitai Vasiljevaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Teisinio darbo stažo pripažinimo komisijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Teisinio darbo stažo pripažinimo komisijai, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. K. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Teisinio darbo stažo pripažinimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2011 m. rugpjūčio 22 d. protokolinį sprendimą ir įpareigoti Komisiją pripažinti Ūkio ministerijoje įgytą stažą teisiniu.

Skunde (b. l. 1-3, 16-19) paaiškino, kad dirbdamas skirtingose darbovietėse sukaupė didesnę nei penkerių metų teisinio darbo stažo praktiką ir nusprendė pateikti Lietuvos advokatūrai dokumentus advokato kvalifikaciniam egzaminui laikyti. Tuo metu, kai dirbo Ūkio ministerijoje Branduolinės energetikos ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo departamento Ignalinos atominės elektrinės problemų koordinavimo skyriaus vyresniojo specialisto pareigybės aprašyme, patvirtintame Ūkio ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 4-496 (toliau – ir Pareigybės aprašymas) buvo įtvirtintas specialus reikalavimas – turėti „teisinį arba ekonominį išsilavinimą“.

Siekdamas, kad nekiltų jokių formalių kliūčių pateikti dokumentus Lietuvos advokatūrai, 2011 m. rugpjūčio 4 d. atliko formalųjį veiksmą – kreipėsi į Komisiją dėl teisinio darbo stažo pripažinimo. 2011 m. rugpjūčio 22 d. gavo tik komisijos posėdžio protokolo išrašą, kad jo dirbtas teisinis darbas nebuvo pripažintas teisiniu. Pareiškėjas nurodė, kad Komisijos sprendimui didelės įtakos turėjo tai, jog Komisijos pirmininkė neteisingai pasiūlė kitiems Komisijos nariams vadovautis teismų praktika. Kaip matyti iš posėdžio protokolo, jame yra cituojamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) sprendimas, kad „teisinio darbo stažo atsiradimui yra būtina dviejų juridinę reikšmę turinčių faktų visuma: asmuo turi turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą ir <...> pareigybės aprašyme ar teisės akte turi būti nustatytas specialus reikalavimas turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą ir aiškiai įtvirtintas atliekamų funkcijų teisinis pobūdis“ (LVAT 2011 m. kovo 14 d. nutartis adm. byla Nr. A63-659-11).

Nurodė, kad Pareigybės aprašyme dominuoja teisinio pobūdžio funkcijos bei yra įtvirtintas specialus reikalavimas turėti teisinį išsilavinimą. Esminiu Komisijos pirmininkės suklydimu laikė tai, kad ji, pasiūlydama Komisijai nepripažinti jo dirbtą darbą teisiniu, visiškai neteisingai pritaikė LVAT praktiką, nes posėdžio protokole pasisakyta, jog Pareigybės aprašyme nėra nurodytas specialus reikalavimas privalomai turėti tik aukštąjį teisinį išsilavinimą, vietoj šio nurodytas alternatyvus išsilavinimo reikalavimas – turėti teisinį arba ekonominį išsilavinimą.

Tuo tarpu LVAT nėra pasisakęs apie draudimą darbdaviui nustatyti alternatyvų išsilavinimą Pareigybės aprašyme, nes pats darbdavys sprendžia, ar kitokį nei teisinį išsilavinimą turintys asmenys būtų pajėgus susitvarkyti su teisinio pobūdžio funkcijomis. Jeigu asmuo turi teisinį išsilavinimą ir atlieka teisinio pobūdžio funkcijas, tai be jokių abejonių jam turi būti skaičiuojamas teisinio darbo stažas. Priešingu atveju susiklostytų precedento neturinti situacija, pvz. Teisingumo ministerijoje Centralizuotame vidaus audito skyriuje dirba 6 asmenys, iš jų – 4 teisinį išsilavinimą turintys asmenys, tačiau jų pareigybės aprašymuose įtvirtintas dar platesnis alternatyvus išsilavinimo reikalavimas: turėti aukštąjį universitetinį socialinių mokslų studijų srities ekonomikos, viešojo administravimo arba teisės studijų krypties ar jam prilygintą išsilavinimą.

Iš to seka, kad, anot Komisijos pirmininkės, jeigu yra išpildomi esminiai LVAT nustatyti reikalavimai teisinio darbo stažo atsiradimui, tačiau šalia teisinio išsilavinimo reikalavimo yra nustatytas alternatyvus išsilavinimo reikalavimas, asmuo nedirba teisinio darbo. Komisija posėdžio protokole nurodė, kad minėtame Pareigybės aprašyme nėra nurodytas specialus reikalavimas privalomai turėti tik aukštąjį teisinį išsilavinimą, vietoj šio nurodytas alternatyvus išsilavinimo reikalavimas turėti „teisinį arba ekonominį išsilavinimą“, todėl įvertinus pateiktą Pareigybės aprašymą, preziumuojama, jog Pareigybės aprašymu darbdavys išreiškė valią, jog šioms pareigoms eiti būtų tinkamas ir turintis ekonominį aukštąjį išsilavinimą asmuo.

Pažymėjo, kad iki Komisijos posėdžio papildomai pateikė pažymą iš Ūkio ministerijos, kurioje aiškiai išreikšta šios institucijos, kaip buvusio darbdavio valia ir informacija, kad jis atliko būtent teisinio pobūdžio funkcijas (2011 m. rugpjūčio 16 d. Ūkio ministerijos pažyma Nr. (3.18-06)19-14). Komisijos pirmininkė kitų komisijos narių neinformavo apie tokio dokumento buvimą, o tai rimtas procedūrinis pažeidimas, nes Komisija in corpore galimai reaguotų kitaip, jeigu matytų oficialią Ūkio ministerijos poziciją, kuri būtent ir parengė Pareigybės aprašymą.

Taip pat pažymėjo, kad visuose viešojo administravimo subjektų rengiamuosiuose dokumentuose dalykų dėstymas vyksta abėcėlės tvarka, jeigu nėra nuspręsta atskiram dalykui suteikti prioritetinę reikšmę. Pažymėjo, kad specialus reikalavimas turėti konkretų išsilavinimą jo Pareigybės aprašyme yra įtvirtintas nesilaikant abėcėlinės taisyklės: turėti teisinį arba ekonominį išsilavinimą. Tai yra papildomas paaiškinimas, jog darbdavys, rengdamas Pareigybės aprašymą, pirmenybę laisvai darbo vietai visais atvejais teikė teisinį išsilavinimą turinčiam asmeniui.

Komisijos priimtas sprendimas jo atžvilgiu yra precedento neturintis atvejis, nes Komisija, parengdama tokį protokolinį sprendimo projektą, visiškai nukrypo nuo ankstesnės Komisijos praktikos, kai Komisija pripažindavo teisinio darbo stažą, jeigu pareigybės aprašymuose būdavo įtvirtintas alternatyvus išsilavinimo reikalavimas, tačiau iš teisinio pobūdžio funkcijų aiškiai matės, kad asmuo dirbo teisinį darbą.

Atsakovas Komisija su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 33-36) nurodė, kad šiuo metu veikianti Teisinio darbo stažo pripažinimo komisija buvo sudaryta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 1R-296 ir iš dalies pakeista 2009 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 1R-377 bei 2010 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 1R-178. Savo veikloje Komisija vadovaujasi Teisinio darbo stažo pripažinimo komisijos nuostatais (toliau – ir Nuostatai), patvirtintais 2002 m. baldančio 29 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 111, kurie buvo iš dalies pakeisti 2009 m. rugsėjo 17 d.

įsakymu Nr. 1R-297. Pareiškėjas Komisijai pateikė Ūkio ministerijos Branduolinės energetikos ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo departamento Ignalinos atominės elektrinės problemų koordinavimo skyriaus vyresniojo specialisto pareigybės aprašymą, kuriame buvo įtvirtintas specialusis reikalavimas turėti teisinį arba ekonominį aukštąjį išsilavinimą. LVAT 2011 m. kovo 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A63-659-11 išaiškino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 7 d. nutarimu Nr. 841 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo Nr. 1285 redakcija) „Dėl teisinių pareigybių sąrašo patvirtinimo“ 16 ir 17 punktuose yra įvardinti kriterijai, kuriais vadovaujantis nutarime konkrečiai neįvardinta pareigybė pripažįstama teisine: pareigybės aprašyme ar teisės akte turi būti nustatytas specialus reikalavimas turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą ir aiškiai įtvirtintas atliekamų funkcijų teisinis pobūdis.

Nagrinėjamu atveju A. K. eitų pareigų Pareigybės aprašyme yra nurodytos dvi alternatyvos: turėti teisinį arba ekonominį aukštąjį išsilavinimą. Patvirtindamas tokį Pareigybės aprašymą darbdavys išreiškė valią, kad šioms pareigoms eiti būtų tinkamas ne tik teisinį, bet ir ekonominį aukštąjį išsilavinimą turintis asmuo, todėl daro išvadą, kad aptariama pareigybė nėra ir negali būti pripažinta teisine. Pažymėjo, kad pagal aukščiau nurodytus teisės aktus Komisija nagrinėja, ar atitinkama pareigybė pagal jos aprašymą pripažintina teisine, nepriklausomai nuo to, kokį išsilavinimą, patirtį ar kitokias savybes turi ją einantis asmuo.

Pareiškėjas individualizuoja pareigybę priklausomai nuo asmens. Taigi remiantis pareiškėjo argumentais, ta pati pareigybė vienu atveju yra teisinė (jeigu ją eina asmuo, turintis teisinį išsilavinimą, pvz., pareiškėjas), o kitu atveju – neteisinė (jeigu ją eina ekonominį išsilavinimą turintis asmuo). Pažymėjo ir tai, jog Komisijos veiklos sritis yra teisinį darbo stažą pripažinti tik tiems asmenims, kurie pretenduoja įstatymų nustatyta tvarka eiti teisėjo, advokato, notaro, antstolio pareigas. Šioms profesijoms yra nustatyti aukštos kvalifikacijos ir ypatingo profesionalumo standartai, todėl asmenys, siekiantys jais tapti, privalo griežtai atitikti visus keliamus reikalavimus.

Dėl šios priežasties Komisija visas juridinę reikšmę turinčias aplinkybes vertina itin preciziškai. Paaiškino, kad dar viena aplinkybė, kurią nagrinėjo Komisija, buvo Pareigybės aprašyme įtvirtintų funkcijų pobūdis. Komisija, išnagrinėjusi pateiktus dokumentus, nustatė, kad Ūkio ministerijos Branduolinės energetikos ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo departamento Ignalinos atominės elektrinės problemų koordinavimo skyriaus vyresniojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. gruodžio 31 d.

įsakymu Nr. 4-496, tik 10 punkte yra aiškiai įtvirtintas atliekamų funkcijų teisinis pobūdis, o kitos funkcijos yra viešojo administravimo pobūdžio, be to, jas gali atlikti ir ekonominį išsilavinimą įgijęs asmuo. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog valstybės tarnyba – teisinių santykių, atsirandančių įgijus valstybės tarnautojo statusą, jam pasikeitus ar jį praradus, taip pat atsirandančių dėl valstybės tarnautojo viešojo administravimo veiklos valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje įgyvendinant tam tikros valstybės valdymo srities politiką ar užtikrinant jos įgyvendinimo koordinavimą, koordinuojant tam tikros valstybės valdymo srities įstaigų veiklą, valdant, paskirstant finansinius išteklius ir kontroliuojant jų panaudojimą, atliekant auditą, priimant ir įgyvendinant teisės aktus, valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų sprendimus viešojo administravimo srityje, rengiant ar koordinuojant teisės aktų, sutarčių ar programų projektus ir teikiant dėl jų išvadas, valdant personalą arba turint viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldžių asmenų atžvilgiu, visuma.

Taigi teisės aktų projektų rengimas, dalyvavimas juos svarstant, bendradarbiavimas su kitomis institucijomis nurodytame įstatyme yra įvardijamas ne kaip teisinė, bet kaip viešojo administravimo veikla, kurią vykdo didžioji dalis valstybės tarnautojų, atliekančių savo pareigybių aprašymuose nustatytas funkcijas. Pažymėjo, kad nei Viešojo administravimo įstatyme, nei kituose teisės aktuose nėra nustatyta, kad viešąjį administravimą atliekantys subjektai privalo turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą, todėl negalima teigti, kad Pareigybės aprašyme išvardintų funkcijų (išskyrus numatytos 10 punkte) atlikimas pripažintinas teisiniu darbu.

Nepagrįstas ir pareiškėjo argumentas, kad Komisijos pirmininkė neinformavo kitų komisijos narių apie Ūkio ministerijos 2011 m. birželio 16 d. pažymą Nr. (3.18-06)19-14 „Dėl A. K. darbo stažo“, tokiu būdu padarydama procedūrinį pažeidimą, kadangi šioje pažymoje yra nurodyta, jog pareiškėjo eitos Pareigybės aprašyme įtvirtintos teisinio pobūdžio funkcijos. Komisijos sekretorė A. R. 2011 m. rugpjūčio 12 d. elektroniniu laišku Komisijos nariams 2011 m. rugpjūčio 22 d. posėdžiui siųsdama šio pareiškėjo prašymą, pateikė visus prie prašymo pridėtus dokumentus (iš viso 17 lapų), tarp kurių buvo ir minėtas dokumentas.

Taigi Komisijos nariai turėjo galimybę susipažinti su visa pateikta medžiaga. Pagal Nuostatų 21 punktą Komisijos išvada priimama posėdyje dalyvaujančių komisijos narių paprasta balsų dauguma. Balsams pasidalijus po lygiai, lemiamas yra Komisijos pirmininko balsas. Iš posėdžio protokolo matyti, kad sprendimas atmesti prašymą buvo priimtas vienbalsiai, todėl procedūrinių pažeidimų nebuvo padaryta. Be to, laisva forma surašyta pažyma nėra dokumentas, kuris galėtų pakeisti darbdavio valią, jau išreikštą Pareigybės aprašyme, o tuo pačiu negali pakeisti ir reikalavimo Komisijai tikrinti Pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus turėti atitinkamą išsilavinimą bei priskirtas vykdyti funkcijas.

Vertinant pareiškėjo siūlymą atkreipti dėmesį į specialaus reikalavimo dėl išsilavinimo išdėstymą abėcėlės tvarka, atkreipė dėmesį į tai, jog institucija, tvirtindama pareigybės aprašymą, turi teisę savarankiškai įvertinti valstybės tarnautojo pareigybei priskiriamas funkcijas ir, atsižvelgusi į šios pareigybės paskirtį bei pavedamų vykdyti funkcijų svarbą, nustatyti specialius reikalavimus, kuriuos turi atitikti šias pareigas einantis valstybės tarnautojas. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 9 str. 1 ir 5 d. nustato, kad asmuo, priimamas į valstybės tarnautojo pareigas, turi atitikti bendruosius reikalavimus ir specialiuosius reikalavimus, nustatytus pareigybės aprašyme, taigi teisinio pagrindo pareiškėjo teiginiui, jog darbdavys, nepakeitęs pareigybės aprašyme nustatytų specialių reikalavimų, pirmenybę į vertintą pareigybę galėtų teikti tik teisinį išsilavinimą turinčiam asmeniui, nėra ir negali būti.

Kitaip tariant, organizuodamas konkursą užimti aptariamas pareigas, darbdavys negalėtų suteikti jokio privalumo asmeniui, turinčiam teisinį išsilavinimą, asmenų, turinčių ekonominį išsilavinimą, atžvilgiu. Taip pat nurodo, kad nepagrįstas ir pareiškėjo argumentas, kad Komisija nukrypo nuo ankstesnės praktikos, nes anksčiau teisinėmis būdavo pripažįstamos ir tos pareigybės, kuriose buvo įtvirtintas alternatyvus išsilavinimo reikalavimas. Pažymėjo, kad visi prašymai dėl teisinio darbo stažo pripažinimo yra nagrinėjami individualiai, atsižvelgiant į kartu su prašymu pateiktus dokumentus bei teismų suformuotą praktiką.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos ūkio ministerija atsiliepime į skundą (b. l. 60-61) nurodė, kad, vadovaujantis Teisinių pareigybių sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 7 d. nutarimu Nr. 841 (toliau – ir Teisinių pareigybių sąrašas), tam, kad specialisto pareigybė būtų laikoma teisine pareigybe yra būtinas 2 sąlygų buvimas: pareigybės aprašyme ar teisės akte turi būti numatytas specialusis reikalavimas turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą ir turi būti aiškiai įtvirtintas atliekamų funkcijų teisinis pobūdis.

Teisinių pareigybių sąrašo 16 ir 17 punktuose yra įvardinti kriterijai, kuriais vadovaujantis Teisinių pareigybių sąrašo konkrečiai neįvardinta pareigybė pripažįstama teisine. Komisija atsisakė pripažinti pareiškėjo eitas pareigas Ūkio ministerijoje teisine pareigybe, kadangi vertina, jog tam, kad pareigybė būtų pripažinta teisine, pareigybės aprašyme arba teisės akte turi būti nurodytas reikalavimas turėti tik teisinį išsilavinimą, kai tuo tarpu pareiškėjo Pareigybės aprašyme buvo įtvirtintas reikalavimas turėti teisinį arba ekonominį aukštąjį išsilavinimą.

Mano, kad Teisinių pareigybių sąrašo 16 ir 17 punktai nenustato, jog juose nurodytos pareigybės gali būti pripažintos teisinėmis tik tuo atveju, jei pareigybės aprašyme ir teisės akte yra numatytas tik specialusis reikalavimas turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą. Mano, kad Teisinių pareigybių sąrašo 16 ir 17 punktų reikalavimą turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą atitinka ir tie pareigybių aprašymai ir teisės aktai, kuriuose nebūtinai nustatytas vien tik reikalavimas turėti teisinį išsilavinimą, bet ir tie, kuriuose nustatytas reikalavimas turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą arba kitokį išsilavinimą.

Pripažinus Komisijos nuomonę pagrįsta, daugumoje valstybės institucijų teisinėmis pareigybėmis būtų pripažintos tik pareigybės teisės skyriuose/departamentuose, nors kituose struktūriniuose padaliniuose esančiose pareigybėse dirbančių asmenų dalis funkcijų taip pat yra teisinio pobūdžio, tačiau dažniausiai joms nėra nustatomas specialusis reikalavimas turėti tik teisinį išsilavinimą, siekiant nediskriminuoti ir neapriboti asmenų galimybių su kitu, nei teisiniu išsilavinimu, įsidarbinti tose pareigybėse. Nesutiko su pareiškėjo skundo teiginiu, kad specialusis reikalavimas Ūkio ministerijos Branduolinės energetikos ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo departamento Ignalinos atominės elektrinės problemų koordinavimo skyriaus vyresniojo specialisto pareigybės aprašyme turėti konkretų išsilavinimą <...> yra įtvirtintas nesilaikant abėcėlinės taisyklės <...>.

Tai yra papildomas paaiškinimas, kad darbdavys, rengdamas pareigybės aprašymą, pirmenybę laisvai darbo vietai visais atvejais teikė teisinį išsilavinimą turinčiam asmeniui. Pažymėjo, kad Ūkio ministerijos Branduolinės energetikos ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo departamento Ignalinos atominės elektrinės problemų koordinavimo skyriaus vyresniojo specialisto pareigybės aprašymo 5.1 punktas neteikė pirmenybės jokiam išsilavinimui, todėl ir teisinį ir ekonominį aukštąjį išsilavinimą laikė lygiaverčiais.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimu pareiškėjo A. K. skundą tenkino – panaikino Teisinio darbo stažo pripažinimo komisijos 2011 m. rugpjūčio 22 d. protokolinį sprendimo Nr. 21P-28 dalį, kurioje nepripažinta, kad A. K. dirbo teisinį darbą nuo 2005 m. spalio 3 d. iki 2006 m. lapkričio 1 d., eidamas Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Branduolinės energetikos ir radioaktyvių atliekų tvarkymo departamento Ignalinos atominės elektrinės problemų koordinavimo skyriaus vyresniojo specialisto pareigas ir įpareigojo Teisinio darbo stažo pripažinimo komisiją teisės aktų nustatytais terminais ir tvarka pripažinti teisinio darbo stažu pareiškėjo A. K. dirbtą darbą nuo 2005 m. spalio 3 d. iki 2006 m. lapkričio 6 d., einant Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Branduolinės energetikos ir radioaktyvių atliekų tvarkymo departamento Ignalinos atominės elektrinės problemų koordinavimo skyriaus vyresniojo specialisto pareigas.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas A. K. 2011 m. rugpjūčio 3 d. kreipėsi į Teisinio darbo pripažinimo komisiją su prašymu pripažinti teisiniu darbo stažą, įgytą nuo 2005 m. spalio 3 d. iki 2006 m. lapkričio 1 d. dirbant Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Branduolinės energetikos ir radioaktyvių atliekų tvarkymo departamento Ignalinos atominės elektrinės problemų koordinavimo skyriaus vyresniojo specialisto pareigose. Apsvarsčiusi minėtą prašymą, Teisinio darbo pripažinimo komisija 2011 m. rugpjūčio 22 d. protokoliniu sprendimu nusprendė nepripažinti, kad pareiškėjas A. K. dirbo teisinį darbą nuo 2005 m. spalio 3 d. iki 2006 m. lapkričio 1 d., eidamas Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Branduolinės energetikos ir radioaktyvių atliekų tvarkymo departamento Ignalinos atominės elektrinės problemų koordinavimo skyriaus vyresniojo specialisto pareigas, iš esmės motyvuodama tuo, kad Pareigybės aprašyme nėra įtvirtintas atliekamų funkcijų vien tik teisinis pobūdis, be to, šias pareigas galėjo užimti asmuo, turintis ne tik teisinį, bet ir ekonominį išsilavinimą.

Teismas, analizavo Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 53 straipsnio 1-6 dalis, Teisinių pareigybių sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 7 d. nutarimu Nr. 841 (2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimo Nr. 1055 redakcija), 17 punktą, Teisinio darbo stažo pripažinimo komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 111 (2009 m. rugsėjo 17 d. įsakymo Nr. 1R-297 redakcija) 1, 2-2.2, 3-3.2, 4, 11-11.5, 12-12.3, 14, 19 ir 20 punktų nuostatas.

Kadangi Teisinių pareigybių sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 7 d. nutarimu Nr. 841 (2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimo Nr. 1055 redakcija), 17 punktas nenustato, kad čia nurodytoms pareigybėms užimti teisės aktuose, pareigybės aprašymuose turi būti nustatytas specialus reikalavimas turėti išimtinai tik aukštąjį teisinį išsilavinimą ir įtvirtintas išimtinai teisinis atliekamų funkcijų pobūdis, teismas padarė išvadą, kad pagal šio 17 punkto nuostatas teisinėms pareigybėms turi būti priskiriamos ir pareigybės, kurioms eiti teisės aktuose, pareigybės aprašymuose nustatytas reikalavimas turėti ne tik teisinį, bet kitos srities išsilavinimą, tačiau tokios pareigybės funkcijų pobūdis turi būti aiškiai, tačiau neišimtinai, teisinis. Teismas pažymėjo, kad kitoks šios teisės normos nuostatų aiškinimas darytų neaiškiu kitų Teisinių pareigybių sąraše nurodytų pareigybių – Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko, Lietuvos Respublikos Seimo nario ir t. t. – priskyrimą teisinėms, kadangi daugeliui iš jų užimti teisės aktuose, pareigybės aprašymuose nėra nustatytas specialus reikalavimas turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą, o tik teisinis atliekamų funkcijų pobūdis nėra įtvirtintas turbūt nei vienai iš jų.

Kadangi nagrinėjamoje administracinėje byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad asmuo, norintis eiti Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Branduolinės energetikos ir radioaktyvių atliekų tvarkymo departamento Ignalinos atominės elektrinės problemų koordinavimo skyriaus vyresniojo specialisto pareigas, be kita ko, turėjo turėti teisinį arba ekonominį aukštąjį išsilavinimą, o šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijų pobūdis buvo visgi daugiau teisinis nei ekonominis, teismas padarė išvadą, kad A. K. skundas tenkinamas: skundžiamas aktas dalyje, susijusioje su pareiškėju, naikinimas, Teisinio darbo stažo pripažinimo komisija teisės aktų nustatytais terminais ir tvarka įpareigojama pripažinti teisinio darbo stažu pareiškėjo A. K. stažą, įgytą nuo 2005 m. spalio 3 d. iki 2006 m. lapkričio 6 d., einant Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Branduolinės energetikos ir radioaktyvių atliekų tvarkymo departamento Ignalinos atominės elektrinės problemų koordinavimo skyriaus vyresniojo specialisto pareigas.

III. Atsakovas Teisinio darbo stažo pripažinimo komisija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Netenkinus šio reikalavimo, prašo pakeisti teismo sprendimą ir įpareigoti Teisinio darbo stažo pripažinimo komisiją nagrinėti A. K. prašymą iš naujo.

Apeliacinis skundas (b. l. 88-90) grindžiamas šiais argumentais:

1. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 14 d. nutarime pažymėjo, kad valstybės tarnybai, kaip sistemai, keliami profesionalumo, kvalifikuotumo reikalavimai suponuoja ir atitinkamus reikalavimus asmenims, stojantiems į valstybės tarnybą. Todėl teisės aktais gali būti nustatyti specialūs reikalavimai asmenims, siekiantiems tam tikrų pareigų valstybės tarnyboje ar konkrečioje valstybės ar savivaldybės įstaigoje – specialiosios sąlygos siekiantiems tam tikrų pareigų valstybės tarnyboje. Šios specialiosios stojimo į valstybės tarnybą sąlygos gali būti diferencijuojamos pagal atitinkamų pareigų valstybės tarnyboje turinį. Nustatant šias sąlygas privalu paisyti Konstitucijos. Jos taip pat turi būti aiškios ir bendros visiems siekiantiems atitinkamų pareigų valstybės tarnyboje, stojantiesiems į valstybės tarnybą jos turi būti žinomos iš anksto. Iš tokių reikalavimų – stojimo į valstybės tarnybą specialiųjų sąlygų – paminėtini profesinės kompetencijos, patirties, kalbų mokėjimo ir specialių žinių ar įgūdžių ir pan. reikalavimai, taip pat reikalavimai, susiję su stojančiojo reputacija, asmeninėmis savybėmis ir kt. Priimant į tam tikras pareigas, gali būti nustatomos labai įvairios specialiosios sąlygos, pavyzdžiui, susijusios su asmens sveikata, fizinėmis galimybėmis, ryšiais su kitais asmenimis ir kt. Pabrėžtina, kad visi nustatyti specialieji stojimo į valstybės tarnybą reikalavimai turi būti konstituciškai pateisinami. Priešingu atveju bus pažeista ir piliečio konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą, ir žmogaus konstitucinė teisė laisvai pasirinkti darbą.

2. Pripažinus teisinga teismo nuomonę, kad pareigybės aprašyme aukštąjį teisinį išsilavinimą pakanka nurodyti vien tik kaip alternatyvą, pats specialusis išsilavinimo reikalavimas prarastų prasmę, nes tokiu atveju pareigybės aprašyme nedetalizuojant nurodžius vien aukštąjį išsilavinimą, bet funkcijas nusprendus laikyti aiškiai teisinėmis, visais atvejais darbo stažas turėtų būti pripažintas teisiniu darbu, nes aukštasis išsilavinimas apima ir teisinį.

3. Teismas nepagrįstai siūlo prilyginti šį pagal Teisinių pareigybių sąrašo 17 punkte nustatytus reikalavimus vertintą atvejį Teisinių pareigybių sąrašo 9 punktui, kuriame nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko ar Seimo nario pareigos irgi yra pripažįstamos teisinėmis. Seimo nario pareigos yra išskirtinės visoje valstybėje, kadangi tik Seimas, kuriam suteikta išimtinė įstatymų leidžiamoji valdžia, gali priimti Konstitucijos pataisas, įstatymus ir t t., todėl šios pareigos negali būti sulyginamos su jokiomis kitomis valstybės tarnautojo pareigybėmis.

4. Teisinių pareigybių sąrašo 17 punkte yra įtvirtinti aiškūs ir konkretūs reikalavimai pareigybėms, kurios gali būti pripažįstamos teisinėmis, todėl teismas turėjo patikrinti, ar pareiškėjo pateikti dokumentai atitinka šiuos reikalavimus, o ne priskirti šias pareigas teisinėms tik dėl funkcijų pobūdžio.

5. Teismas, įpareigodamas Komisiją priimti konkretų sprendimą, prisiėmė vykdyti Komisijos funkcijas, t. y. nusprendė ne dėl skundžiamų veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo, bet faktiškai išnagrinėjo pareiškėjo A. K. prašymą dėl teisinio darbo stažo pripažinimo, tokiu būdu paneigdamas pačios Komisijos įsteigimo ir funkcionavimo tikslą. Teismas negali priimti konkrečių sprendimų, jeigu tų sprendimų priėmimas pagal teisės aktus priskirtas kitai institucijai. Net ir pripažinęs, jog Komisijos argumentai, kuriais A. K. prašymas buvo atmestas, yra nepagrįsti, teismas negalėjo Komisijos įpareigoti pripažinti pareiškėjo darbą teisiniu, o tik įpareigoti jo prašymą nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 95-96) nurodė, kad:

Į teismo klausimą, kodėl Pareigybės aprašyme tiesiog nebuvo nustatytas reikalavimas, kad asmuo turi turėti socialinių mokslo studijų srities išsilavinimą, Ūkio ministerija atsakė, kad tuo metu, kai buvo rengiamas Pareigybės aprašymas, nebuvo jokio teisės akto, kuris aiškiai reglamentuotų šiuos klausimus. Vadinasi, Komisijos darbas buvo išnagrinėti faktines aplinkybes ir nustatyti, ar darbas yra teisinis. Komisija negalėjo pareiškėjo skundo atmesti, vadovaudamasi formaliais pagrindais, t. y. kad Pareigybės aprašyme, nors ir yra išpildytas reikalavimas turėti teisinį išsilavinimą, bet alternatyviai nustatytas ir ekonomisto reikalavimas.

Pagal buvusią Komisijos priimtų sprendimų praktiką, esant analogiškoms faktinėms aplinkybėms, tačiau pirmininkaujant kitai Komisijos pirmininkei, darbas visada buvo pripažįstamas teisiniu, nors ir pareigybės aprašyme buvo numatytas alternatyvus reikalavimas dėl išsilavinimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Teisinio darbo stažo pripažinimo komisijos 2011 m. rugpjūčio 22 d. protokolinio sprendimo. Minėtame sprendime komisija nusprendė nepripažinti, kad A. K. dirbo teisinį darbą nuo 2005 m. spalio 3 d. iki 2006 m. lapkričio 1 d., eidamas Ūkio ministerijos Branduolinės energetikos ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo departamento Ignalinos atominės elektrinės problemų koordinavimo skyriaus vyresniojo specialisto pareigas.

Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą ir Komisijos protokolinį sprendimą toje dalyje, kuri susijusi su pareiškėju, panaikino.

Pažymėtina, kad Teisinio darbo stažo pripažinimo komisija buvo sudaryta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 1R-296 ir iš dalies pakeista 2009 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 1R-377 bei 2010 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 1R-178. Savo veikloje Komisija vadovaujasi Teisinio darbo stažo pripažinimo komisijos nuostatais, patvirtintais 2002 m. baldančio 29 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 111, kurie buvo iš dalies pakeisti 2009 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 1R-297.

Teisinių pareigybių sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 7 d. nutarimu Nr. 841 (2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimo Nr. 1055 redakcija) 16 ir 17 punktuose nurodyti kriterijai, kuriais vadovaujantis nutarime konkrečiai neįvardinta pareigybė pripažįstama teisine: pirma, pareigybės aprašyme ar teisės akte turi būti nustatytas specialus reikalavimas turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą ir, antra, aiškiai įtvirtintas atliekamų funkcijų teisinis pobūdis.

Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 4-496 patvirtinto Ūkio ministerijos branduolinės energetikos ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo departamento Ignalinos atominės elektrinės problemų koordinavimo skyriaus vyresniojo specialisto pareigybės aprašymo 5.1 punkte nurodyta, kad valstybės tarnautojas, einantis šias pareigas turi atitikti specialųjį reikalavimą – turėti teisinį arba ekonominį aukštąjį išsilavinimą. Sistemiškai išanalizavus minėtąją pareigybės nuostatą, galima daryti išvadą, kad darbdavys, nurodydamas galimą alternatyvų išsilavinimą, išreiškė savo valią, kad šioms pareigoms išskirtinai nėra reikalingas teisinis reikalavimas, t. y. atlikti šias pareigas einančio tarnautojo funkcijas gali ir asmuo, turintis ekonominį išsilavinimą. Kitaip vertinant šį specialųjį reikalavimą, susidarytų prieštaringa situacija, kai teisinio pobūdžio funkcijas galėtų atlikti teisinio išsilavinimo neturintis asmuo.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad Pareigybės aprašyme nėra nustatytas specialus reikalavimas turėti tik aukštąjį teisinį išsilavinimą. Pažymėtina ir tai, kad tam, jog pareigybė būtų pripažinta teisine ji turi atitikti Teisinių pareigybių sąraše nustatytų reikalavimų visumą. Kadangi analizuojama pareigybė neatitinka specialaus reikalavimo turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą, todėl nėra tikslinga analizuoti, ar Pareigybės aprašyme yra aiškiai įtvirtintas atliekamų funkcijų teisinis pobūdis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad darbas neteisinėje pareigybėje negali sukurti teisinio darbo stažo (Administracinė byla Nr.A63-659-11).

Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Teisinio darbo stažo pripažinimo komisija 2011 m. rugpjūčio 22 d. priėmė pagrįstą protokolinį sprendimą.

Todėl pirmosios instancijos teismas, panaikindamas minėtą atsakovo sprendimą, netinkamai aiškino ir taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, dėl ko Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – netenkinti pareiškėjo skundo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Teisinio darbo stažo pripažinimo komisijos apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują spendimą – pareiškėjo A. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai

Stasys Gagys Dainius Raižys Virginija Volskienė