2026-02-25 Nr. AB-4301-3-61-3-06166-2025-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1780-602/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06166-2025-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3; 9.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. S. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas P. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. 25S230542 (toliau – ir Sprendimas), taip pat įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Migracijos departamentas Sprendimu pareiškėjui nesuteikė prieglobsčio (pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos), įpareigojo per 14 kalendorinių dienų savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę – (duomenys neskelbtini), o neišvykus – nusprendė jį išsiųsti, vieneriems metams uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką ir Šengeno erdvę bei įtraukti perspėjimą į SIS sistemą. Pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindė baime grįžti į kilmės valstybę, kadangi jo šeima dėl brolio politinės veiklos jau yra patekusi į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų akiratį. Pareiškėjo broliui Lietuvos Respublikoje jau suteiktas pabėgėlio statusas, o motina buvo kviečiama į apklausas (duomenys neskelbtini), jos atžvilgiu buvo taikytas (duomenys neskelbtini) spaudimas išduoti sūnų, atlikta krata, vėliau iš (duomenys neskelbtini) institucijų buvo skambinama dėl pareiškėjo ir jo brolio registracijos karinėje įskaitoje.

3. Pareiškėjas nurodė, kad atvykęs į Lietuvą tapo (duomenys neskelbtini) nariu, dalyvavo (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) redaktorius, seka (duomenys neskelbtini) organizaciją (duomenys neskelbtini) ir palaiko ryšius su jos įkūrėju. Nors atsakovas sprendime iš esmės pripažino pareiškėjo ir jo šeimos narių parodymų patikimumą, taip pat patvirtino jo politinį aktyvumą ir sąsajas su opozicinėmis struktūromis, tačiau buvo padaryta išvada, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjui nekyla reali persekiojimo grėsmė, o jo baimė laikyta hipotetine. Pareiškėjas nesutinka su tokiu vertinimu, kadangi jo atžvilgiu nurodytos aplinkybės buvo vertintos fragmentiškai, neatsižvelgiant į jų visumą, nebuvo surinkta ir įvertinta aktuali kilmės valstybės informacija dėl galimo perdavimo (duomenys neskelbtini), taip pat nebuvo tinkamai įvertinta jo pagrįsta baimė būti pašauktam atlikti privalomąją karinę tarnybą ar būti mobilizuotam (duomenys neskelbtini). Objektyvūs duomenys ir tarptautinių institucijų praktika patvirtina, kad šauktiniai (duomenys neskelbtini) sistemingai verčiami pasirašyti sutartis ir siunčiami į (duomenys neskelbtini), o atsisakymas gali lemti baudžiamąjį persekiojimą, kuris pagal nacionalinę, Europos Sąjungos ir tarptautinę teisę prilyginamas persekiojimui ir sudaro savarankišką pagrindą pabėgėlio statusui ar papildomai apsaugai suteikti.

4. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad ginčijamas Sprendimas nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) buvo priimtas konstatavus, jog tyrimo metu nenustatyta visiškai pagrįstos tikimybės, kad pareiškėjas savo kilmės valstybėje, t. y. (duomenys neskelbtini), galėtų patirti persekiojimą ar rimtą žalą. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su jo brolio baudžiamuoju persekiojimu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) veiksmais motinos atžvilgiu, pareiškėjo dalyvavimu (duomenys neskelbtini) veikloje Lietuvoje bei tam tikro turinio sekimu (duomenys neskelbtini), nesudaro pagrindo manyti, kad (duomenys neskelbtini) dėl šių aplinkybių galėtų imtis ar ateityje imtųsi pareiškėjo atžvilgiu persekiojimui prilygstančių veiksmų. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo baimė būti persekiojamam kilmės valstybėje nelaikyta visiškai pagrįsta, todėl jis neatitinka teisės aktuose įtvirtintų sąlygų pabėgėlio statusui gauti. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjui (duomenys neskelbtini) grėstų kankinimai, nežmoniškas ar žeminantis elgesys, mirties bausmė ar rimta žala dėl beatodairiško smurto ginkluoto konflikto metu, todėl jis neatitinka taip pat ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

6. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo kilmės valstybe laikytina (duomenys neskelbtini), todėl galimas baudžiamasis persekiojimas (duomenys neskelbtini) pats savaime nesudaro pagrindo suteikti prieglobstį. Tyrimo metu buvo surinkta aktuali kilmės valstybės informacija, įvertintas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) teisinis bendradarbiavimas, nustatyta, jog šios valstybės baudžiamajame ir administraciniame procese veikia kaip nepriklausomos suverenios valstybės, o (duomenys neskelbtini) neišduoda (duomenys neskelbtini) piliečių, persekiojamų dėl (duomenys neskelbtini). Taip pat konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) organizacija (duomenys neskelbtini) nėra pripažinta ekstremistine ar uždrausta, o duomenų apie (duomenys neskelbtini) piliečių persekiojimą dėl dalyvavimo (duomenys neskelbtini) užsienyje nenustatyta. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pats pareiškėjas nedalyvavo (duomenys neskelbtini), o jo brolio veikla nesukuria pareiškėjui asmeninės persekiojimo rizikos (duomenys neskelbtini). Vien aplinkybė, jog pareiškėjo broliui suteiktas pabėgėlio statusas, nesudaro pagrindo analogišką statusą suteikti ir pareiškėjui, kadangi jų faktinės aplinkybės ir rizikos profiliai skiriasi.

7. Atsakovas taip pat nurodė, kad skunde minimos aplinkybės apie pareiškėjo (duomenys neskelbtini) nebuvo pagrįstos jokiais įrodymais, todėl negalėjo būti vertinamos. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas būtų žinomas ar identifikuotas (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų, duomenų apie jo paiešką neaptikta. Privalomoji karo tarnyba savaime nėra persekiojimas, o pareiškėjas nėra įrašytas į karinę apskaitą, nėra šaukiamas tarnauti, nėra praėjęs medicininės patikros ir nėra bandęs pasinaudoti alternatyvios tarnybos galimybe, todėl jo baimės šiuo aspektu laikytinos hipotetinėmis ir neįrodytomis.

8. Migracijos departamentas prieglobsčio prašymą vertino individualiai, surinko pakankamą ir aktualią informaciją, tinkamai įvertino pareiškėjo pateiktus paaiškinimus ir įrodymus, o pareiškėjo pateikta bendro pobūdžio kilmės valstybės informacija nepaneigia padarytų išvadų. Be to, Sprendimo dalys dėl pareiškėjo įpareigojimo išvykti, galimo išsiuntimo, draudimo atvykti ir perspėjimo įtraukimo į SIS buvo priimtos įvertinus visas individualias aplinkybes ir bus vykdomos tik tuo atveju, jei pareiškėjas neįvykdys pareigos savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl skundo teiginiai dėl nacionalinio saugumo grėsmės yra nepagrįsti ir nesusiję su bylos dalyku.

II. 9. Regionų administracinis teismas 2026 m. sausio 13 d. sprendimu pareiškėjo P. S. skundą atmetė.

9.1. Pareiškėjas – (duomenys neskelbtini) pilietis P. S. – pateikė prašymą jam suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Savo prašymą grindė baime patirti persekiojimą kilmės valstybėje dėl (duomenys neskelbtini).

9.2. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prieglobsčio prašymą, 2025 m. spalio 24 d. priėmė sprendimą Nr. 25S230542 (Sprendimas), kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), įpareigojo jį savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos į kilmės valstybę, tuo atveju jeigu pareiškėjas savanoriškai neišvyks iš Lietuvos Respublikos per Sprendime nurodytą savanoriško išvykimo terminą, nuspręsta jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, taip pat uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 1 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei įtraukti perspėjimą į SIS dėl draudimo atvykti ir 1 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

9.3. Skundžiamame Sprendime konstatuota, kad sprendimas nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) priimtas dėl to, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir subjektyvi baimė dėl galimo persekiojimo ar rimtos žalos kilmės valstybėje nebuvo pagrįstos pakankamais objektyviais, individualizuotais duomenimis, leidžiančiais konstatuoti realią ir asmeninę grėsmę, nukreiptą būtent prieš pareiškėją. Be to, atlikus kilmės valstybės informacijos vertinimą nustatyta, jog pareiškėjo paskutinėje gyvenamojoje vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini), nėra vykdomas tokio intensyvumo beatodairiškas smurtas, kuris vien dėl buvimo toje teritorijoje sudarytų pagrindą papildomos apsaugos suteikimui, o pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl galimo šaukimo į karinę tarnybą ar mobilizacijos nebuvo pripažintos persekiojimu ar rimta žala tarptautinės apsaugos suteikimo prasme.

10. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad jo situacija (duomenys neskelbtini) iš esmės skirtųsi nuo bendros kitų tos valstybės piliečių padėties ar kad pareiškėjas priklausytų asmenų grupei, kuri sistemingai ir tikslingai yra persekiojama valstybės institucijų. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad jo atžvilgiu būtų pradėtos bet kokios teisėsaugos ar kitos valstybinės institucijų procedūros, taip pat nenustatyta, jog jam būtų taikytos baudžiamosios, administracinės ar kitokio pobūdžio sankcijos, ribojimai ar kontrolės priemonės. Byloje taip pat nėra informacijos, kad pareiškėjas būtų įtrauktas į valstybės institucijų stebimų, ieškomų ar nepatikimų asmenų sąrašus ar kad jo veikla būtų kvalifikuojama kaip neteisėta, pavojinga ar priešiška pagal (duomenys neskelbtini) teisės aktus. Vertindamas pareiškėjo nurodytą politinį aktyvumą, teismas sutiko su atsakovo išvada, jog šis aktyvumas buvo riboto, epizodinio pobūdžio, vykdytas už kilmės valstybės ribų ir neturėjo tiesioginio ryšio su (duomenys neskelbtini) politine sistema, konstitucine santvarka ar valstybės institucijų veikla. Pats pareiškėjas nenurodė, kad būtų aktyviai dalyvavęs politinėje veikloje (duomenys neskelbtini) teritorijoje, viešai reiškęs opozicines pažiūras ar kitaip sistemingai veikęs prieš valstybės institucijas taip, kad galėtų pagrįstai tikėtis neigiamos ar represinės valstybės institucijų reakcijos. Taigi, pareiškėjo teiginiai apie galimą persekiojimą yra grindžiami prielaidomis apie hipotetinę institucijų reakciją, o ne konkrečiais faktais, objektyviais duomenimis ar patikima informacija apie individualią grėsmę.

11. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės, susijusios su politine situacija (duomenys neskelbtini), jo šeimos narių patirtomis represijomis šioje valstybėje ar bendra žmogaus teisių padėtimi (duomenys neskelbtini), negali būti laikomos teisiškai reikšmingomis vertinant pareiškėjo individualią persekiojimo riziką (duomenys neskelbtini), kadangi šios aplinkybės nėra tiesiogiai susijusios su pareiškėjo teisiniu statusu ar jo padėtimi kilmės valstybėje. Pareiškėjo brolio ir motinos atžvilgiu(duomenys neskelbtini) taikytos represinės priemonės negali būti automatiškai perkeliamos pareiškėjui, nes prieglobstis suteikiamas individualiai, įvertinus konkretaus asmens patiriamą ar jam kylančią grėsmę. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas pats būtų patyręs persekiojimą (duomenys neskelbtini) ar būtų buvęs identifikuotas (duomenys neskelbtini) institucijų kaip politinės veiklos subjektas, taip pat nenustatyta, kad pareiškėjo šeimos narių politinė veikla (duomenys neskelbtini) būtų sudariusi pagrindą taikyti represines priemones pareiškėjo atžvilgiu (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) savo piliečių (duomenys neskelbtini) neišduoda, o pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą apie priešingą praktiką ar apie realią pareiškėjo perdavimo (duomenys neskelbtini) institucijoms riziką. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pats pareiškėjas nedalyvavo (duomenys neskelbtini), nebuvo sulaikytas, apklaustas ar kitaip persekiotas (duomenys neskelbtini) institucijų. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės, susijusios su (duomenys neskelbtini), nėra teisiškai reikšmingos vertinant pareiškėjo persekiojimo ar rimtos žalos riziką (duomenys neskelbtini).

12. Pareiškėjo dalyvavimas organizacijos (duomenys neskelbtini) veikloje nebuvo sistemingas, intensyvus ar viešas tiek, kad sudarytų pagrindą laikyti pareiškėją aktyviu politinės opozicijos veikėju. Byloje nėra duomenų, kad ši veikla būtų pripažinta neteisėta (duomenys neskelbtini) ar, kad pareiškėjas būtų atlikęs veiksmus, kurie pagal (duomenys neskelbtini) teisės aktus būtų kvalifikuojami kaip ekstremistinė, antivalstybinė ar kitaip draudžiama veikla.

13. Nagrinėjamu atveju, byloje nenustatyta, kad pareiškėjo atžvilgiu būtų pradėtos individualios šaukimo į privalomąją karinę tarnybą ar mobilizacijos procedūros, be to pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų ar kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog jis būtų įtrauktas į karinę apskaitą, gavęs šaukimą ar kitaip identifikuotas kaip asmuo, kuriam artimiausiu metu neišvengiamai tektų atlikti karinę tarnybą. Šių aplinkybių nebuvimas leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo baimė šiuo aspektu grindžiama prielaidomis apie galimą ateities scenarijų, o ne konkrečiais ir individualiais faktais.

14. Vertindamas pareiškėjo teiginius apie galimą dalyvavimą kariniuose veiksmuose ir tariamą pareigą vykdyti tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus, teismas pažymėjo, kad tokie teiginiai nėra pagrįsti individualiais duomenimis apie pareiškėjo galimą paskyrimą į konkrečius karinius vienetus, tarnybos pobūdį ar neišvengiamą dalyvavimą veiksmuose, kurių metu būtų daromi karo nusikaltimai. Tokios prielaidos, nesant konkrečių faktinių duomenų, negali būti laikomos pakankamu pagrindu tarptautinės apsaugos suteikimui.

15. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl galimos privalomosios karinės tarnybos ar mobilizacijos yra bendro pobūdžio, hipotetinės ir neindividualizuotos, nesudarančios pagrindo pripažinti visiškai pagrįstos baimės buvimą nei pabėgėlio statuso, nei papildomos apsaugos suteikimo prasme.

16. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjui grįžus į (duomenys neskelbtini) realiai grėstų kankinimai, nežmoniškas ar žeminantis elgesys ar baudimas. Pareiškėjas nepateikė duomenų, jog būtų buvęs sulaikytas, suimtas ar kitaip patyręs neteisėtą fizinį ar psichologinį smurtą kilmės valstybėje, taip pat nėra nustatyta, kad jam būtų pradėtos baudžiamosios ar administracinės procedūros, galinčios lemti tokio pobūdžio elgesį ateityje. Vien abstraktus teiginys apie galimą nepalankų valstybės institucijų elgesį, nesiejant jo su konkrečiais ir individualiais faktais, nėra pakankamas papildomos apsaugos suteikimo sąlygoms konstatuoti. Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui grėstų mirties bausmės paskyrimas ar egzekucija, pareiškėjas nenurodė, jog jam būtų inkriminuojamos veikos, už kurias pagal (duomenys neskelbtini) teisės aktus galėtų būti skiriama mirties bausmė, taip pat nepateikė informacijos, jog jo atžvilgiu būtų pradėti atitinkami baudžiamieji procesai. Ši aplinkybė savaime paneigia papildomos apsaugos suteikimo pagrindą pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 87 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

17. Nors (duomenys neskelbtini) dalyvauja tarptautiniame ginkluotame konflikte, tačiau vien ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo papildomai apsaugai suteikti. Pareiškėjo kilmės regione, t .y. (duomenys neskelbtini), nėra vykdomi aktyvūs kariniai veiksmai, civilinė infrastruktūra nėra sistemingai puolama, o ginkluoto konflikto poveikis kasdieniam civilių gyvenimui yra ribotas. Šiame regione beatodairiško smurto lygis yra itin žemas, todėl nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjui grįžus į šią teritoriją kiltų rimta ir asmeninė grėsmė vien dėl jo buvimo joje. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas priklausytų pažeidžiamai asmenų grupei, būtų taikinys ginkluotų grupuočių ar valstybės institucijų veiksmams, ar kad jo gyvenamoji vieta būtų teritorijoje, kurioje vykdomi intensyvūs smurto veiksmai.

18. Teismo vertinimu, Migracijos departamentas turėjo teisinį pagrindą spręsti dėl pareiškėjo išvykimo iš valstybės. Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, pirmiausia taikė švelniausią poveikio priemonę – įpareigojimą pareiškėjui savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos per nustatytą terminą. Tokia priemonė atitinka tiek nacionalinį teisinį reguliavimą, tiek Europos Sąjungos teisėje įtvirtintą grąžinimo procedūrų proporcingumo ir laipsniškumo principą. Sprendimas sukuria pareiškėjui galimybę savarankiškai ir be papildomų neigiamų pasekmių įvykdyti valstybės institucijos nustatytą reikalavimą.

19. Nagrinėjamu atveju draudimas atvykti nėra taikomas iš karto, o būtų taikomas tik pareiškėjo priverstinio išsiuntimo atveju. Be to, nustatyto vienerių metų draudimo atvykti termino trukmė laikytina proporcinga.

20. Pareiškėjo įtraukimas į Šengeno informacinę sistemą nėra savarankiška sankcija, o sudėtinė draudimo atvykti į Šengeno erdvę pasekmė, taikoma tik tuo atveju, kai priimamas sprendimas dėl išsiuntimo. Ši priemonė atitinka Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir yra skirta užtikrinti sprendimų dėl draudimo atvykti veiksmingumą visoje Šengeno erdvėje. Byloje nėra nustatyta jokių individualių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjo atžvilgiu taikytos priemonės būtų neproporcingos ar perteklinės.

21. Teismo vertinimu, Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, atliko išsamų ir individualizuotą pareiškėjo situacijos vertinimą, laikydamasis teisėtumo, objektyvumo ir nešališkumo principų. Sprendime nuosekliai atsispindi ne tik pareiškėjo pateikti duomenys ir jo nurodytos aplinkybės, bet ir jų kritinis vertinimas, lyginant su byloje surinkta informacija bei patikimais šaltiniais apie pareiškėjo kilmės valstybės bendrąją politinę, socialinę ir saugumo situaciją. Nagrinėjamu atveju, buvo nustatytas faktinių aplinkybių visetas, pakankamas taikyti atitinkamas materialiosios teisės normas ir padaryti pagrįstas išvadas dėl pareiškėjo teisinės padėties. Migracijos departamentas detaliai ir visapusiškai išnagrinėjo pareiškėjo bylos medžiagą, įvertino tiek pareiškėjo pateiktus, tiek Migracijos departamento surinktus duomenis, todėl skundžiamas Sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, o jį naikinti remiantis nei pareiškėjo nurodytais, nei kitais argumentais nėra pagrindo.

22. Nepatenkinus pagrindinio pareiškėjo skundo reikalavimo, nėra pagrindo patenkinti ir išvestinio reikalavimo, t. y. įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

23. Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 6 d. nutartimi pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo buvo patenkintas – sustabdytas Migracijos departamento Sprendimo vykdymas iki bus priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas šioje administracinėje byloje. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo skundas yra atmetamas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 9 dalimi, teismas pripažino, kad minėta nutartimi taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikinamos.

III. 24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti Migracijos departamento Sprendimą bei įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje, t. y. 511,50 Eur.

25. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

25.1. Pareiškėjui grįžus į kilmės valstybę, jis bus įrašytas į karinę įskaitą. Prieš išvykstant iš (duomenys neskelbtini), pareiškėjui buvo atsiųstas šaukimas atvykti į karinį komisariatą. Šį dokumentą pareiškėjas kartu su visais kitais dokumentais elektroniniu paštu persiuntė Migracijos departamento atsakingam darbuotojui, tačiau prie bylos šis dokumentas neprijungtas ir neaptartas, neįvertintas priimtame Sprendime.

25.2. Įvertinus tai, kad dėl pareiškėjo įrašymo į karinę įskaitą jau teiravosi (duomenys neskelbtini) pareigūnai, pareiškėjas patenka į karo prievolininkų grupę pagal amžių ir jis yra atsakovo Sprendimu įpareigojamas išvykti į (duomenys neskelbtini), o nevykdžius numatyto įpareigojimo jis bus prievarta išsiųstas į (duomenys neskelbtini), o pagal kilmės valstybės informaciją matyti, kad jis dar pasienyje gaus šaukimą atlikti privalomąją tarnybą ir jo duomenys bus perduodami karo prievolės skyriui, laikytina, kad ginčo, kad asmens baimė būti pašauktam atlikti karinę privalomą tarnybą yra pagrįsta ir reali neturi kilti.

25.3. Kartu su rašytiniais papildomais paaiškinimais pareiškėjas pirmosios instancijos teismui teikė ir pažymą, išduotą (duomenys neskelbtini), kuri patvirtina, kad pareiškėjas veikia kaip (duomenys neskelbtini) savanoris ir yra pilietis, kuris savanoriškai pasisiūlė dalyvauti ginant (duomenys neskelbtini). Be to, Migracijos departamento Sprendime, pripažintas faktas, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) narys. Ši organizacija (duomenys neskelbtini). Šie duomenys patvirtina pareiškėjo politines pažiūras ir įsitikinimus, kurie turėjo būti vertinami dėl galimo (duomenys neskelbtini) persekiojimo ar baudimo dėl atsisakymo atlikti karo tarnybą konflikto metu, kai atliekant tokią tarnybą reikėtų daryti karo nusikaltimus.

25.4. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė aktualią kilmės valstybės informaciją, patvirtinančią apie šauktinių verbavimą, naudojamą prievartą bei dokumentų klastojimą siekiant juos paversti kontraktininkais, kurie siunčiami į frontą, tačiau nurodyta informacija pirmosios instancijos teismo nebuvo vertinama.

25.5. Pareiškėją pašaukus atlikti karinę tarnybą, jam nesant galimybės atlikti alternatyvią karinę tarnybą, jis bus priverstas pasirašyti kontraktą arba dokumentai bus suklastoti, dėl ko kyla pagrįsta tikimybė, kad jis bus priverstas tiesiogiai ar netiesiogiai daryti karo nusikaltimus.

25.6. Pareiškėjo vertinimu, tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pareiškėjo prieglobsčio prašymo motyvus. Atsakovas nerinko jokios aktualios kilmės valstybės informacijos. Nebuvo atskleisti bei įvertinti esminiai pareiškėjo prieglobsčio prašymo motyvai, atitinkamai neįvertintas jo baimės patirti persekiojimo veiksmus, pagrįstumas.

25.7. Atsakovas bei teismas ne tik nevertino dalies pareiškėjo prieglobsčio prašymo priežasčių, bet ir tas, kurias vertino, vertino izoliuotai viena nuo kitos. Vertinant pareiškėjo prieglobsčio prašymo pagrįstumą, turėjo būti vertinami ir jo veiksmai, kuriais jis ne tik išreiškė norą savanoriauti (duomenys neskelbtini), bet ir tai, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini).

25.8. Pareiškėjas su šeima jau yra patekę į teisėsaugos akiratį tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini), ir papildomos aplinkybės – (duomenys neskelbtini) – neabejotinai lems persekiojimą (duomenys neskelbtini), ir, tikėtina, perdavimą (duomenys neskelbtini). Visos šios aplinkybės turėjo būti vertinamos kartu, nes aplinkybių visuma suponuoja grėsmę patirti persekiojimo veiksmus, asmenį grąžinus į kilmės valstybę.

25.9. Atsakovas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjui nekyla grėsmė patirti politizuoto persekiojimo, kas reiškia, kad Sprendime nebuvo įvertinta, ar pareiškėjo atžvilgiu iniciavus baudžiamąjį persekiojimą/ekstradiciją, asmuo susidūręs su sulaikymu/suėmimu ir/ar kalinimu, atliekant laisvės atėmimo bausmę, nepatirtų žiauraus, nežmoniško elgesio, dėl ko asmeniui galėtų būti suteikiama papildoma apsauga.

25.10. Sprendimas įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 2 dalį metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, negali būti laikomas pagrįstu ir proporcingu.

26. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepi e į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

27. Atsakovas atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

27.1. Pareiškėjas nėra gavęs šaukimo atlikti privalomąją karo tarnybą. Net ir ne visi gavusieji šaukimus atlikti privalomąją karo tarnybą arba gavusieji mobilizacinius šaukimo lapelius yra iš tikro siunčiami atlikti karo tarnybą (30 proc. pašauktų karo prievolininkų (duomenys neskelbtini) yra pripažįstami netinkamais karo tarnybai dėl sveikatos priežasčių). Migracijos departamento Sprendime surinkta kilmės valstybės informacija parodo, kad jaunuolių šaukimas į privalomąją karo tarnybą (duomenys neskelbtini) nėra visuotinis.

27.2. Duomenų, apie tai, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) – nėra.

27.3. Migracijos departamentas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, kad pareiškėjo politinis aktyvumas buvo riboto, epizodinio ir pasyvaus pobūdžio neperžengė teisėtos veiklos ribų ir nebuvo nukreiptas prieš (duomenys neskelbtini) valstybės institucijas taip, kad galėtų pagrįstai lemti jo persekiojimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo teiginiai neatitinka tikrovės – jie turėtų būti atmestini.

27.4. Pareiškėjas siekia įrodyti, kad jam neįmanoma jokiais būdais išvengti tarnybos (duomenys neskelbtini) kariuomenėje, todėl teikia tik dalį informacijos apie alternatyvią civilinę tarnybą (duomenys neskelbtini), nutylėdamas likusią. Kadangi pareiškėjas nėra nei šauktinis, nei rezervistas, todėl jam negresia administracinė ir baudžiamoji atsakomybė. Pareiškėjas teikia duomenis apie šauktinius, tačiau pareiškėjas nėra šauktinis, taip pat nėra (duomenys neskelbtini) teritorijoje.

27.5. Migracijos departamentas surinko visą informaciją, kuri galėtų parodyti, ar pareiškėjui, dėl jo nurodytų motyvų, gali kilti grėsmė patirti persekiojimo veiksmus kilmės valstybėje, t. y. (duomenys neskelbtini) .

27.6. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų, kad jis ir jo šeima „jau yra patekęs į teisėsaugos akiratį tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini)“. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pats pareiškėjas (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjo teiginiai apie galimą persekiojimą, grindžiami tik šeimos narių patirtomis represijomis (duomenys neskelbtini), laikytini netiesioginiais ir nepakankamais individualiai grėsmei konstatuoti.

27.7. Pareiškėjas nepateikė duomenų, jog būtų buvęs sulaikytas, suimtas ar kitaip patyręs neteisėtą fizinį ar psichologinį smurtą kilmės valstybėje, taip pat nėra nustatyta, kad jam būtų pradėtos baudžiamosios ar administracinės procedūros, galinčios lemti tokio pobūdžio elgesį ateityje. Vien abstraktus teiginys apie galimą nepalankų valstybės institucijų elgesį, nesiejant jo su konkrečiais ir individualiais faktais, nėra pakankamas papildomos apsaugos suteikimo sąlygoms konstatuoti. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui grėstų mirties bausmės paskyrimas ar egzekucija, pareiškėjas nenurodė, jog jam būtų inkriminuojamos veikos, už kurias pagal (duomenys neskelbtini) teisės aktus galėtų būti skiriama mirties bausmė, taip pat nepateikė informacijos, jog jo atžvilgiu būtų pradėti atitinkami baudžiamieji procesai.

27.8. Sprendimas įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 2 dalį yra proporcingas ir adekvatus. Ši nuostata yra taikoma tik tokiu atveju, jei pareiškėjas nevykdo teisėto sprendimo išvykti savanoriškai per tam suteiktą laiką.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. spalio 24 d. sprendimo Nr. 25S230542 (Sprendimas), teisėtumo ir dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

29. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad Migracijos departamentas detaliai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo bylos medžiagą, įvertino visus surinktus duomenis, Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus, yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, jame aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

30. Pareiškėjas pateiktame apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu.

31. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

32. Pabėgėlio statuso suteikimas reglamentuojamas Įstatymo 86 straipsnyje, kurio 1 dalyje įtvirtinta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

33. Papildomos apsaugos suteikimas reglamentuojamas Įstatymo 87 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas (1 p.); yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija (2 p.); yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (3 p.).

34. Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, kad galimas persekiojimas turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017 ir kt.).

35. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui; tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)).

36. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį grindė baime patirti persekiojimą kilmės valstybėje dėl šeimos narių politinės veiklos, savo paties dalyvavimo (duomenys neskelbtini) veikloje po atvykimo į Lietuvą, taip pat galimu neišvengiamu šaukimu į privalomąją karinę tarnybą ar mobilizacija (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo vertinimu, tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pareiškėjo prieglobsčio prašymo motyvus. Atsakovas nerinko aktualios kilmės valstybės informacijos. Nebuvo atskleisti bei įvertinti esminiai pareiškėjo prieglobsčio prašymo motyvai, atitinkamai neįvertintas jo baimės patirti persekiojimo veiksmus, pagrįstumas.

37. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, pažymi, jog pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Nurodyti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais (ABTĮ 56 str. 2 d.). Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 7 d.). Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018 ir kt.).

38. Nagrinėjamu atveju iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas išnagrinėjo ir įvertino byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamame Sprendime pasisakė, objektyviai ir pakankamai detaliai įvertino pareiškėjo prašyme suteikti prieglobstį nurodytus argumentus ir jį pagrindžiančius įrodymus dėl baimės būti persekiojamam kilmės valstybėje ir pagrįstai sprendė, kad nustatytų faktinių aplinkybių ir pagrįstų prielaidų visuma, vertinant jas surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste, neįrodo ir nesudaro pagrindo spręsti, jog pareiškėjui kilmės valstybėje kyla reali persekiojimo grėsmė. Aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo spręsti, kad teismas netinkamai vertino ar iš viso nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų. Taigi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, dėl to pareiškėjo argumentai šiuo aspektu nepagrįsti.

39. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad kilmės valstybėje pareiškėjui nekyla grėsmė dėl jo šeimos narių (brolio) reiškiamų politinių pažiūrų ir vykdomos veiklos.

40. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės, susijusios su politine situacija (duomenys neskelbtini), jo šeimos narių patirtomis represijomis šioje valstybėje ar bendra žmogaus teisių padėtimi (duomenys neskelbtini), negali būti laikomos teisiškai reikšmingomis vertinant pareiškėjo individualią persekiojimo riziką (duomenys neskelbtini), kadangi šios aplinkybės nėra tiesiogiai susijusios su pareiškėjo teisiniu statusu ar jo padėtimi kilmės valstybėje. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog (duomenys neskelbtini) pareiškėjui būtų pareikšti kaltinimai, įtarimai, jis būtų ieškomas ar kitaip persekiojamas ar būtų paskelbta pareiškėjo paieška, ar kad jis patyrė grasinimų būdamas Lietuvoje.

41. Pareiškėjas taip pat teigė, kad jis gali būti persekiojamas dėl (duomenys neskelbtini).

42. Šiuo aspektu teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo dalyvavimas (duomenys neskelbtini) nebuvo sistemingas, intensyvus ar viešas tiek, kad sudarytų pagrindą laikyti pareiškėją aktyviu politinės opozicijos veikėju. Byloje nėra duomenų, kad ši veikla būtų pripažinta neteisėta (duomenys neskelbtini) ar kad pareiškėjas būtų atlikęs veiksmus, kurie pagal (duomenys neskelbtini) teisės aktus būtų kvalifikuojami kaip ekstremistinė, antivalstybinė ar kitaip draudžiama veikla. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas būtų užėmęs pareigas šioje organizacijoje, vykdęs jos vardu viešą politinę veiklą ar atlikęs koordinuojantį vaidmenį.

43. Dalyvavimas protesto akcijose užsienyje, nesant duomenų apie pareiškėjo identifikavimą ar išskyrimą kaip aktyvaus politinio veikėjo, pats savaime nėra laikomas aplinkybe, kuri automatiškai sukeltų persekiojimo riziką kilmės valstybėje. Byloje nėra informacijos, jog (duomenys neskelbtini) institucijos būtų fiksavusios ar kitaip reagavusios į pareiškėjo dalyvavimą minėtuose renginiuose.

44. Pareiškėjo nurodomas politinės informacijos sekimas socialiniuose tinkluose, politinio pobūdžio publikacijų skaitymas ar pritarimo tam tikroms idėjoms reiškimas nėra laikytinas aktyvia politine veikla. Vien tik pasyvus informacijos vartojimas ar nuomonės formavimasis, nesiejant jo su viešais veiksmais ar organizuota politine veikla, negali būti prilygintas tokiam politiniam aktyvumui, kuris tarptautinės apsaugos suteikimo prasme sudarytų realią ir individualizuotą persekiojimo grėsmę.

45. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad pareiškėjo politinis aktyvumas buvo riboto, epizodinio ir pasyvaus pobūdžio, neperžengė teisėtos veiklos ribų ir nebuvo nukreiptas prieš (duomenys neskelbtini) valstybės institucijas taip, kad galėtų pagrįstai lemti jo persekiojimą.

46. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš esmės grindžia tuo, kad grįžimo atveju jam kilmės valstybėje kyla grėsmė būti pašauktam į kariuomenę ir išsiųstam kariauti į (duomenys neskelbtini), t. y. mobilizacijos baime.

47. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, kitus byloje esančius duomenis, sutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjo baimė būti mobilizuotam ir išsiųstam kariauti yra grindžiama išskirtinai bendra kilmės valstybės informacija bei subjektyviomis prielaidomis, o ne faktiniais įrodymais. Byloje nėra duomenų, kad jis yra gavęs šaukimą, todėl pareiškėjo baimė būti pašauktam į karinę tarnybą neturi jokio objektyvaus pagrindo. Pažymėtina, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, įvertino kilmės valstybės informaciją dėl mobilizacijos, dėl alternatyvios tarnybos atlikimo galimybių. Nagrinėjamu atveju nustatytų faktinių aplinkybių ir pagrįstų prielaidų visuma, vertinant jas surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste, suponuoja išvadą, jog rizika prieglobsčio prašytojui nukentėti ateityje (būti išsiųstam į karo veiksmų zoną) nėra pakankamai individualizuota ir yra išskirtinai hipotetinio pobūdžio bei neprilygsta „pagrįstai tikimybei“, kuri laikoma įrodinėjimo standartu vertinant rizikos realumą.

48. Įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, nenustatyta individualių aplinkybių, pagrindžiančių tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojui suteikimo poreikį. Teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties jo kilmės valstybėje tyrimą, o pareiškėjas nenurodė jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima pagrįstai teigti, kad jam kyla individuali persekiojimo grėsmė. Todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepaneigė tų pačių aplinkybių vertinimo, pateikto pirmosios instancijos teismo sprendime, todėl nėra jokio teisinio pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

49. Teisėjų kolegija tais pačiais pagrindais pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Byloje nėra pakankamai pagrįstų duomenų, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, jog kilmės valstybėje jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas arba jis galėtų tokiu būdu būti baudžiamas. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Atsakovas nenustatė individualios grėsmės pareiškėjui grįžti į kilmės šalį, todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Be to, atsižvelgiant į surinktą informaciją apie kilmės valstybę, nagrinėjamu atveju pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos kriterijų, įtvirtintų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

50. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad, grindžiant prieglobsčio prašymą motyvais, jog užsienietis aktyviai reiškia savo politinius įsitikinimus, neužtenka pateikti vien tik deklaratyvius teiginius, kurie nebūtų pagrįsti objektyviais įrodymais. Aplinkybė, jog kilmės šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009).

51. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovo Sprendimas naikintinas ir ta apimtimi, kuria nustatytos išvestinės priemonės, susijusios su pareiškėjo išsiuntimu iš Lietuvos Respublikos ir draudimu pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką bei su perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir Šengeno acquis teritorijoje) įtraukimu į SIS.

52. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šiuo aspektu aktualias aplinkybes bei nustatęs, kad bylos nagrinėjimo metu nepateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų Įstatyme nustatytas priežastis, dėl kurių pareiškėjas galėtų likti Lietuvos Respublikoje, priėjo prie išvados, kad Sprendimas išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos yra adekvatus nustatytų jo atvykimo į Lietuvą aplinkybių kontekste. Teismas taip pat kaip pagrįstą ir proporcingą vertino atsakovo nustatytą draudimą pareiškėjui vienerius metus atvykti į Lietuvos Respubliką ir sprendimą įvesti perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies b punktą vienerius metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nenurodė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių teismo išvadas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir nustatyto draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei įvesto perspėjimo į SIS, todėl šios Sprendimo dalys paliekamos nepakeistos.

53. Likusieji ginčo šalių argumentai nekeičia šioje nutartyje padarytų išvadų, todėl plačiau nevertinami kaip neturintys esminės reikšmės teisingam nagrinėjamos bylos išsprendimui.

54. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė aktualių teisės aktų nuostatas ir pagrįstai sprendė, jog ginčijamas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

55. Pareiškėjas prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan