d2b3e43f-e05f-4eb4-8d7c-8b8266769010 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?AdmAdministracinė byla Nr. I-1773-1066/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00046-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 2.2.1; (S) 2.3; 55.1.1 VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 26 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gediminas Užubalis RaÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. F. (M. F.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :

1. PareiÅ¡kėjas M. F. su skundu (b. l. 1–5, 10) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Skunde remiasi Å¡iais argumentais: 2.1. PaaiÅ¡kina, kad nuo 2018 m. vasario 19 d. iki Å¡iol buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K kamerose kartu su kitais asmenimis, pažeidžiant teisės aktuose nustatytÄ reikalavimÄ dėl minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui. Tokiu bÅ«du buvo suvaržyta jo judėjimo laisvė. Be to, buvo pažeistas jo privatumas, nes sanitarinis mazgas nėra tinkamai atitvertas nuo likusios kameros dalies. Kamerose netinkamas apÅ¡vietimas, veisiasi parazitai, drėgna, nėra ventiliacijos, todėl ilgai laikosi blogas kvapas.

Per mėnesį gaudavo tik vienÄ Å¡iurkÅ¡taus tualetinio popieriaus ritinėlį, kurio nepakakdavo. Pastato kontrukcijose yra asbesto, kuris kėlė rimtÄ pavojų pareiÅ¡kėjo sveikatai. 2.2 Mano, kad 1 val. pasivaikščiojimo trukmė kiemelyje yra nepakankama. 2.3. Nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, dėl ko nusilpo regėjimas, patyrė gilius dvasinius, psichologinius iÅ¡gyvenimus, jautė diskomfortÄ .

3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių TI-K su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti, remdamasis Å¡iais argumentais: 3.1. Teigia, kad pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus. Atsiliepime į skundÄ (b. l. 32–41) pateikė informacijÄ apie pareiÅ¡kėjo laikymÄ LukiÅ¡kių TI-K nuo 2018 m. kovo 15 d. iki jo iÅ¡vykimo į Vilniaus pataisos namus, t. y. iki 2018 m. rugsėjo 6 d. (laikotarpius, kamerų plotus, laikomų asmenų skaičių).

Be to, LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi, kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. 3.2. Nurodo, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, kur yra nurodyta, kad suimtieji ir nuteistieji uždaromi kamerose laikantis Å¡ių izoliavimo reikalavimų ir atsižvelgiant į jų amžių, sveikatos bÅ«klę ir kitas asmenines savybes. 3.3.

Pažymi, kad priežiÅ«ros posto pareigÅ«nas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 (toliau – ir Taisyklės), nėra nustatyta, kad kamerose bÅ«tų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių.

PrieÅ¡ingu atveju, pareigÅ«nai negalėtų užtikrinti asmenų nuolatinės elgesio kontrolės jų buvimo vietose. Privatumui užtikrinti gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengiamos užuolaidos. LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. 3.4. Nurodo, kad už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji ir LukiÅ¡kių TI-K administracija nuolat reikalauja iÅ¡ jų tÄ tvarkÄ kamerose palaikyti.

Kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , atsižvelgiant į esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Teismas k o n s t a t u o j a :

4. Byloje ginčas kilo dėl 5 000 Eur neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K, atlyginimo, laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 15 d. iki 2018 m. rugsėjo 6 d., kai pareiÅ¡kėjas buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K (toliau – ir ginčo laikotarpis).

5. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK  6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4  dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK  6.249 straipsnis). Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

6. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos.

Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006  m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , 871/02).

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas humanizmo principas reiÅ¡kia, kad, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Kadangi analizuojamu atveju pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų, taip pat yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, kuriame nustatyta, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

8. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukelia Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamam (žr.

EŽTT 2000  m.  spalio  26  d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ ). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ , tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė.

Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė jį su Konvencijos 3  straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr. pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95). Kaip ne kartÄ pažymėjo EŽTT savo praktikoje, ypač mažas kameros plotas yra labai svarbi aplinkybė, kuriÄ bÅ«tina įvertinti sprendžiant, ar kalinimo sÄ lygos buvo žeminančios Konvencijos 3 straipsnio prasme.

Ypač mažas kamerų plotas yra savaiminis pagrindas pripažinti, kad kalinimo sÄ lygos yra žeminančios (žr. pvz., EŽTT 2005  m.  balandžio  7  d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LietuvÄ , 53254/98).

9. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , kiti kalinamų asmenų patirti (nurodyti) nepatogumai (negalėjimas judėti, pavalgyti ir tinkamai iÅ¡simiegoti, nepakankamai vietos prie stalo, baldų trÅ«kumas ir pan.) vertinami kaip neatsiejamai susiję su nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu ir turi bÅ«ti vertinami kaip Å¡io pažeidimo dalis (žr. pvz., 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-225-552/2018, 2018 m. kovo  28  d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-442/2018, 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017, 2017 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1060-624/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-233-438/2017, 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-479-662/2017, 2013 m. liepos  5  d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-51-858/2013, 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2567-662/2016, 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr.  A-3395-438/2016, 2013 m. gegužės 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr.  A- 1053- 822/2013).

10. PareiÅ¡kėjas teigia, kad ginčo laikotarpiu jis kamerose LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui tenkantį minimalųjį gyvenamÄ jį plotÄ . 11. 1996 m. sausio 18 d. Suėmimo vykdymo įstatymo Nr. I-1175 3 straipsnyje nustatyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais. Pagal Å¡io įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.

12. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172, 104 punkte nustatyta, kad suimtiesiems skirtos patalpos, ypač miegamosios, turi atitikti sveikatos ir higienos reikalavimus. Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktu, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m, todėl pareiškėjo argumentai dėl 4 kv. m ploto vienam asmeniui kameroje reikalavimo pažeidimo vertintini kaip nepagrįsti.

Lietuvos higienos norma 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908, minimalių vienam kaliniui tenkančių kameros plotų nenustato.

13. Bylos medžiaga patvirtina ir Suimtojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelėje (b. l. 42–43) yra užfiksuota, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K ginčo laikotarpiu buvo laikomas Å¡iose kamerose: 2018 m. kovo 15 d. laikomas vienas 7,38 kv. m ploto kameroje Nr. 104; nuo 2018 m. kovo 16 d. iki 2018 m. kovo 27 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 295, kurios plotas 7,95 kv. m (2 asmenys kameroje); nuo 2018 m. kovo 28 d. iki 2018 m. balandžio 25 d. laikytas 8,10 kv. m kameroje Nr. 351 (2 asmenys kameroje); nuo 2018 m. balandžio 26 d. iki 2018 m. birželio 10 d. perkeltas į 7,94 kv. m kamerÄ Nr.  136 (2 asmenys kameroje); nuo 2018 m. birželio 11 d. iki 2018 m. birželio 13 d. laikytas 7,94  kv.

 m kameroje Nr. 166 (2 asmenys kameroje); nuo 2018 m. birželio 14 d. iki 2018 m. liepos  2  d. perkeltas į 7,70 kv. m kamerÄ Nr. 321 (1–2 asmenys kameroje); nuo 2018 m. liepos 3 d. iki 2018 m. liepos 27  d. perkeltas į 34,57 kv. m kamerÄ Nr. 257 (7–9 asmenys kameroje); 7,79 kv.  m kameroje Nr. 313 laikytas nuo 2018 m. liepos 28 d. iki 2018 m. liepos 31 d. (2 asmenys kameroje); nuo 2018  m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 26 d. laikytas 34,43 kv. m kameroje Nr. 253 (8– 9  asmenys kameroje); 2018 m. rugsėjo 4 d. atvyko ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 118 (plotas 7,38 kv. m, vienas asmuo kameroje); 2018 m. rugsėjo 5 d. perkeltas į 7,79 kv. m ploto kamerÄ Nr.  313, kurioje laikytas vienas.

14. EŽTT 2016 m. spalio 20 d. priimtame sprendime spręsdamas dėl galimo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo, padaryto neužtikrinus kalinamam asmeniui tinkamų sÄ lygų, tarp jų ir minimalios asmeninės erdvės, paaiÅ¡kino ir patikslino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologijÄ , pasisakydamas, kad sanitariniai įrenginiai, skirtingai nei plotas, užstatytas baldais, neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , nuo kurio skaičiuojamas kalinamam asmeniui tenkantis plotas (žr. EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)).

15. Vadovaujantis EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nustatant, kiek laiko pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas pažeidus minimalaus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, normÄ , vertinamas ir kameros plotas, tenkantis sanitariniam mazgui. 2018 m. lapkričio mėnesio praneÅ¡ime LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyrius nurodė, kad sanitarinio mazgo plotas yra apie 0,7 kv. m (b. l. 76–79).

16. IÅ¡ nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu LukiÅ¡kių TI- K buvo laikytas 167 paras. Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma tardymo izoliatoriuje – 3,6 kv. m, – neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Ä®vertinus LukiÅ¡kių TI-K nurodytus kamerų plotus ir iÅ¡ jų atėmus sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ (apie 0,7 kv. m), pripažintina, kad minimali ploto norma, tenkanti vienam asmeniui, nežymiai buvo pažeista 22 paras, kuomet pareiÅ¡kėjui teko nuo 3,50 iki 3,55 kv. m ploto.

17. Pareiškėjas skunde nurodo, kad Lukiškių TI-K tualetai nėra atskirti nuo kameros ploto, todėl jais naudojantis nėra užtikrinamas privatumas.

18. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), 14.5 punktas nustato, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybei, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.

Remiantis Lukiškių TI-K pateiktais duomenimis ir paaiškinimais (b. l. 32–41, 76–79) nustatyta, kad gyvenamosiose kamerose Nr. 253 ir 257 sanitarinio mazgo patalpa įrengta kaip atskira kabina su durimis, kitose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kamerų ploto ši patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara, ir tai atitinka minėtų teisės aktų reikalavimus, be to, asmens privatumui užtikrinti įrengiamos užuolaidos. Tačiau, teismo nuomone, taip įrengtas sanitarinis mazgas neužtikrino visiško asmens privatumo.

EŽTT G. byloje konstatavo, kad žema (1,2 m) aukščio sienele atskirtas tualetas neatitinka Konvencijos 3 straipsnio reikalavimų ir nagrinėtu atveju nebuvo sudarytos sÄ lygos privatumui, nes Å¡i vieta visada buvo matoma kalinčių nuteistųjų, pareigÅ«nų (taip pat žr. sprendimÄ A. M. prieÅ¡ RusijÄ , sprendimÄ G. prieÅ¡ RusijÄ ). Å iuo atveju LukiÅ¡kių TI-K nepaneigė pareiÅ¡kėjo teiginių, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose sanitariniai mazgai nėra visiÅ¡kai atitverti nuo gyvenamosios patalpos, taip pat nepaneigė, kad pareiÅ¡kėjas galėjo bÅ«ti stebimas atliekantis gamtinius reikalus.

Nors sutiktina su LukiÅ¡kių TI-K, kad pareigÅ«nai privalo nuolat stebėti kamerose laikomus asmenis, tačiau tokios pareigos vykdymas nepaneigia suimtųjų (nuteistųjų) teisės privačiai naudotis sanitariniais įrenginiais. EŽTT taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kaliniams reikiamo privatumo (žr. pvz., EŽTT 2015 m. kovo 10 d. sprendimÄ byloje V. ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ ). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ naudojantis tualetu nebuvo tinkamai užtikrinta 112 parų, buvo žeminamas jo orumas, pareiÅ¡kėjas jautė diskomfortÄ ir kitus neigiamus potyrius.

19. Pareiškėjas teigia, kad pasivaikščioti kiemelyje skirta viena valanda, o tiek laiko nepakanka.

20. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalies nuostatas, suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore; pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius; Å¡io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje, laikantis Å¡io įstatymo 10 straipsnio reikalavimų; pasivaikščiojimo gali nebÅ«ti arba jo trukmė gali bÅ«ti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sÄ lygų, jei su tuo sutinka suimtasis.

Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjui buvo suteikiama mažiau negu valanda pasivaikščioti gryname ore ar buvo kliudoma pasinaudoti Å¡ia teise. PareiÅ¡kėjas neginčija aplinkybės, jog jam buvo suteiktas teisės aktuose nustatytas pasivaikščiojimo laikas, tačiau mano, kad jis yra per trumpas. Atsižvelgiant į tai, kad LukiÅ¡kių TI-K neturėjo pareigos suteikti pareiÅ¡kėjui pasivaikščioti gryname ore ilgiau kaip valandÄ ir tai atitiko teisės aktuose nustatytus reikalavimus, nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų.

21. Pareiškėjas savo skunde taip pat nurodo, jog kameros neatitiko teisės aktuose keliamų reikalavimų dėl ventiliacijos ir apšvietimo, jose veisiasi įvairūs parazitai, drėgna. Išduodamas tualetinis popierius yra prastos kokybės ir jo nepakanka. Pastato konstrukcijose yra asbesto, kuris kenkia sveikatai.

22. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 punktas nurodo, jog gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus tas patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. HN 134:2015 14 punktas nurodo, jog mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx, 16 punktas numato gyvenamųjų patalpų, prausyklų, dušų, persirengimo kambarių oro temperatūros, santykinės drėgmės ribas, oro judėjimo greičius atskirais metų laikais.

23. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sÄ lygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato: taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams.

24. Teismui pateiktame Lukiškių TI-K Turto valdymo skyriaus 2019 m. vasario mėnesio pranešime dėl pareiškėjo skundo (b. l. 76–79) nurodyta, kad kameros vėdinamos natūraliai, per langus (kamerose įrengti lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui langai). Gyvenamosiose kamerose įrengtas dirbtinis dieninis ir naktinis apšvietimas atitinka normas. Lukiškių TI-K laikomi suimtieji ir nuteistieji privalo tvarkyti kameras, kuriose gyvena. Visos Lukiškių TI-K kameros yra aprūpintos valymo inventoriumi.

25. Byloje pateikti Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai (b. l. 57–71) dėl LukiÅ¡kių TI-K patalpų atitikimo higienos normų reikalavimams patvirtina, kad pareiÅ¡kėjo buvimo LukiÅ¡kių TI-K ar artimu jo buvimui metu kamerose iÅ¡matuota bendra dirbtinė apÅ¡vieta atitiko HN 134:2015 14 punkto reikalavimÄ , kur nurodyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx. Drėgmė nevirÅ¡ija nustatytų normų, palaikoma tinkama gyvenamųjų patalpų temperatÅ«ra.

Nustatyti nežymus pažeidimai operatyviai Å¡alinami – kameroje Nr. 313 nustatyti vizualiai matomi pelėsių požymiai paÅ¡alinti dar iki pareiÅ¡kėjÄ perkeliant į Å¡iÄ kamerÄ . Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad yra sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti kameras per atidaromus langus – kamerų langai atsidaro, langų rėmai nesulūžę. LukiÅ¡kių TI-K 2018 m. sausio 5 d. yra sudaręs sutartį, kuriÄ kasmet pratęsia (b. l. 80–87), su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, organizuojančia profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ , deratizacijÄ ).

Patikrinimo aktuose nėra užfiksuota nariuotakojų ar graužikų buvimo pėdsakų. Todėl pareiškėjo teiginiai dėl apšvietimo, drėgmės, vėdinimo laikomi objektyviai nepagrįstais.

26. PareiÅ¡kėjas taip pat skundėsi teismui, kad jam buvo iÅ¡duodama nepakankamai tualetinio popieriaus, be to, popieriaus kokybė prasta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtinta Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių areÅ¡to bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis norma, pagal kuriÄ vyrams 1 mėnesiui iÅ¡duodamas 1 rulonas tualetinio popieriaus. Taigi LukiÅ¡kių TI-K teisės aktų nustatytų reikalavimų nepažeidė. Teismas pažymi, kad papildomi asmeniniai pareiÅ¡kėjo poreikiai dėl tualetinio popieriaus kiekio ir kokybės negali bÅ«ti vertinami kaip netinkamas LukiÅ¡kių TI-K pareigų vykdymas.

27. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ 3.1 punktÄ , nuo 2001 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje uždrausta naudoti gofruotus ir kitus lakÅ¡tus iÅ¡ asbestcemenčio, panelius, plyteles ir panaÅ¡ius dirbinius iÅ¡ asbestcemenčio statomuose ir remontuojamuose objektuose. PareiÅ¡kėjas nedetalizavo, kur konkrečiai yra draudžiamų asbesto medžiagų, tuo tarpu, atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad asbesto LukiÅ¡kių TI-K konstrukcijose nėra. Remiantis vien tik abstrakčiais pareiÅ¡kėjo teiginiais nėra pagrindo pripažinti, kad LukiÅ¡kių TI-K statinių konstrukcijose yra asbesto, kuris kėlė pavojų pareiÅ¡kėjo sveikatai.

28. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K. ŽalÄ sieja su netinkamomis kalinimo sÄ lygomis LukiÅ¡kių TI-K.

29. Teismas, vertindamas pateiktÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo, visų pirma pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Å ios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę.

30. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji civilinė atsakomybė) kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ .

31. Teismas nagrinėjamoje byloje nustatęs, kad minimali ploto norma, tenkanti vienam asmeniui, nežymiai buvo pažeista 22 paras, kuomet pareiÅ¡kėjui teko nuo 3,50 iki 3,55 kv. m ploto, be to, pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ 112 parų naudojantis tualetu nebuvo tinkamai užtikrinta, daro iÅ¡vadÄ , kad priimtinų sÄ lygų nesudarymas tiesiogiai lėmė pareiÅ¡kėjui nepatogumus, kėlė diskomfortÄ , kitus neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus ir orumo pažeminimÄ , o tai sudaro pagrindÄ priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ . Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos.

32. Ä®vertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo laikymo LukiÅ¡kių TI-K netinkamomis sÄ lygomis trukmę, pažeidimų pobÅ«dį ir mastÄ , atsižvelgęs į formuojamÄ EŽTT ir aktualiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti 5 000 Eur suma yra per didelė ir neatitinka jo patirtų iÅ¡gyvenimų bei nepatogumų. Atsižvelgdamas į laikymÄ nepriimtinomis sÄ lygomis trukmę ir su tuo susijusius nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus ir kitas neigiamas pasekmes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad protinga ir adekvati patirtų nepatogumų mastui priteistina suma bÅ«tų 350 Eur.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktu, 132–133 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo M. F. (M. F.) skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjui M. F. priteisti 350 Eur (tris Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 15 d. iki 2018 m. rugsėjo 6 d. LikusiÄ skundo dalį atmesti.

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas Gediminas Užubalis