d2b3a1b9-386b-44b4-bba5-e00c9f7f0ae6 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-1798-821/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04812-2016-7Procesinio sprendimo kategorija: 20.2.3.2; 55.1.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 29 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. N. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo (toliau - ir LukiÅ¡kių TI-K), priteisti 10 000 EUR neturtinei žalai atlyginti.PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 1-12) nurodė, kad nuo 2007 m. iki 2008 m. buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K.

PaaiÅ¡kina, kad į teismÄ anksčiau kreiptis negalėjo, nes Europos Žmogaus Teisių Teisimo sprendimai, kurie aiÅ¡kina Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3 straipsnio taikymÄ , nebuvo iÅ¡versti į jam suprantamÄ kalbÄ arba buvo neprieinami, todėl nesuprato, kad jo teisės pažeidžiamos. PareigÅ«nai nuo pat pirmų laisvės atėmimo dienų grasino, kad jeigu skųsis teismui dėl nežmoniÅ¡kų gyvenimo sÄ lygų, bus paskirtos nuobaudos arba bus pavesta neatlygintinai valyti sanitarinius mazgus, laiptines, nebus lygtinai atleistas nuo bausmės. Pažymu, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija senaties termino nenustato, todėl tokio termino nustatyti negali ir nacionalinė teisė.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio nuostatas, bendras ieÅ¡kinio senaties terminas 10 metų. Atsižvelgdamas į tai, pareiÅ¡kėjas mano, kad senaties terminas Å¡iuo atveju neturėtų bÅ«ti taikomas. Nurodo, kad kamerose buvo Å¡alta, drėgna, vienam asmeniui teko mažesnis kameros plotas nei nustatyta teisės aktuose. Kameroje buvo įrengtas sanitarinis mazgas ir baldai mažino kameros plotÄ . RÅ«kantieji buvo laikomi kartu su nerÅ«kančiais asmenimis. Dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų tarp nuteistųjų dažnai kildavo konfliktai.

Asmens ir daiktų kratos atliekamos antisanitarinėmis sÄ lygomis, Dėl netinkamų laikymo sÄ lygų patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimus, nepatogumus, sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ . PatirtinÄ neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas įvertino 10 000 EUR. Lietuvos valstybę atstovaujantis LukiÅ¡kių TI-K atsiliepimu (b. l. 16-22) su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsižvelgdamas į tai, kad pareiÅ¡kėjas dėl neturtinės žalos atlyginimo į teismÄ kreipėsi tik 2016 m. gruodžio 13 d., praÅ¡o taikyti 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .Nurodo, kad vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2016 m. birželio 28 d.

įsakymu Nr. V-212 „Dėl Bausmių vykdymo sistemosspecialiosios veiklos dokumentÄ saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“, buvo nustatytaBausmių vykdymo sistemos specialiosios veiklos dokumentų saugojimo terminų rodyklė, kurioslentelės 6.34 punkte numatyta, kad Suimtųjų (nuteistųjų) skaičiaus patikrinimo žurnalominimalus saugojimo terminas yra 3 metai. Vadovaujantis minėto įsakymo rodyklės 6.34 punktuduomenų apie pareiÅ¡kėjo judėjimÄ (kameros, skaičius jose bei plotas) už laikotarpį nuo 2004 m.sausio 6 d. iki 2012 m. balandžio 23 d. pateikti neturi galimybės.LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime pateikė paaiÅ¡kinimus apie kamerų ir sanitarinių mazgų įrengimÄ , remontÄ , Å¡varos palaikymÄ , ventiliacijÄ , vėdinimÄ .

Pasisakė dėl kratos atlikimo ir asmens apžiÅ«ros sÄ lygų. Pažymėjo, kad skundas grindžiamas pareiÅ¡kėjo samprotavimais, nusiskundimai bendro pobÅ«džio. PareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ laikytinas nepagrįstu, siekiant nesÄ Å¾iningai pasipelnyti valstybės sÄ skaita. PareiÅ¡kėjas neįrodė žalos atsiradimo, todėl valstybei civilinė atsakomybė nekyla. PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su LukiÅ¡kių TI-K atsiliepimo argumentais, pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus (b. l. 32).

Nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K pateikdama duomenų apie jo judėjimÄ , iÅ¡vengti atsakomybės dėl neteisėtų veiksmų. Taip pat iÅ¡reiÅ¡kė nesutikimÄ su atsakovės atstovo praÅ¡ymu taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Skundas atmestinas.Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo (suėmimo vykdymo) sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K, nuo 2007 m. iki 2008 m. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

PareiÅ¡kėjo teigimu, kalinimo laikotarpiu jis buvo laikomas nežmoniÅ¡komis, kankinančiomis ir orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovės atstovas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo praÅ¡o taikyti 3 metų senaties terminÄ . Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.124 straipsnio ir 1.131 straipsnio 1 dalį, ieÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį, o ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti.

CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ .

IeÅ¡kinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja.Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo teismui iÅ¡siųstas 2016 m. gruodžio 13 d. (vokas, b. l. 13), todėl reikalavimas atlyginti galimai padarytÄ Å¾alÄ nuo 2007 iki 2008 metų pareikÅ¡tas praleidus CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį, pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimÄ teismine tvarka.

Ginčo Å¡aliai reikalaujant taikyti ieÅ¡kinio senatį, teismas ex officio patikrina ne tik tai, ar taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminÄ atnaujinti. CK neįtvirtinta konkrečių ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo pagrindų (ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių) sÄ raÅ¡o. Jame taip pat neįvardyta kriterijų, pagal kuriuos galima bÅ«tų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2009-09-24 nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).

IeÅ¡kinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimÄ , jeigu per šį laiko tarpÄ suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu apginti pažeistÄ teisę. IeÅ¡kinio senaties institutas negali bÅ«ti vertinamas kaip vienaÅ¡alis, t. y. nustatytas tik vienos civilinio teisinio santykio Å¡alies interesais. Ä®statymas, nustatydamas laiko tarpÄ , per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimÄ , siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės realumÄ , bet ir sukurti stabilius civilinius teisinius santykius.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad ieÅ¡kinio senaties terminas nesukuria asmeniui materialiųjų teisių, tačiau per įstatyme nustatytÄ terminÄ suteikia tokiai teisei gynybÄ nuo pažeidimų. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimÄ per visÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigÄ nereaguoja ir nereiÅ¡kia ieÅ¡kinio, tai kita civilinio teisinio santykio Å¡alis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista.

Teisinio santykio Å¡alis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieÅ¡kinio senaties terminu, jei kita Å¡alis nepateisinamai ilgÄ laikÄ neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo paÅ¡alinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės, kaip teisinių santykių stabilumas (vadinamoji apsauginė senaties termino funkcija) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-342-686/2016; kt.).Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas mano, kad ieÅ¡kinio senaties terminas neturėtų bÅ«ti taikomas. teigdamas, kad Europos Žmogaus Teisių Teisimo sprendimai, kurie aiÅ¡kina Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio taikymÄ , nebuvo iÅ¡versti į jam suprantamÄ kalbÄ arba buvo neprieinami, todėl nesuprato, kad jo teisės pažeidžiamos.

Konvencija senaties termino nenustato, todėl jo negali nustatyti ir nacionalinė teisė. Taip pat akcentuoja tai, kad į teismÄ kreiptis delsė dar ir dėl to, jog pareigÅ«nai nuo pat pirmų laisvės atėmimo dienų grasino taikyti nuobaudas, pavesti atlikti neatlygintinus valymo darbus ir pan. Skunde ir raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose pareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad pagal CK normas bendras ieÅ¡kinio senaties terminas 10 metų. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ Konvencijos 3 straipsnio pažeidimų, teigdamas, kad jo kalinimo (suėmimo vykdymo) sÄ lygos buvo nežmoniÅ¡kos, kankinančios, žeminančios žmogaus orumÄ . Pažymėtina, kad asmuo turi suprasti, jog su juo yra elgiamasi netinkamai, jis žeminamas ir kankinamas.

Jei pareiÅ¡kėjas jautė Konvencijos 3 straipsnį atitinkantį diskomfortÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas visÄ nustatytÄ laikotarpį suvokė ar turėjo suvokti, jog jo teisės gali bÅ«ti pažeidžiamos kankinant ir tai sudaro pagrindÄ kreiptis į teismÄ . Neigiami dvasiniai iÅ¡gyvenimai, sudarantys neturtinės žalos turinį pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, jaučiami nepriklausomai nuo teisės aktų turinio, todėl įstatymų nežinojimas, netinkamas jų nuostatų suvokimas, teisinių žinių stoka nepateisina delsimo kreiptis į teismÄ .

Pažymėtina, kad tiek Konvencija, tiek su neturtinės žalos atlyginimu susiję nacionalinės teisės aktai, taip pat nacionalinių teismų formuojama praktika, paskelbti lietuvių kalba, todėl pareiÅ¡kėjas turėjo visas galimybes susipažinti su jam aktualiu teisiniu reglamentavimu ir teismine praktika. Vertinant pareiÅ¡kėjo argumentų pagrįstumÄ pažymėtina ir tai, kad Konvencija nereglamentuoja neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir ieÅ¡kinio senaties klausimų, o Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau –EŽTT) suteikia nacionalinėms valstybėms nuožiÅ«ros laisvę nustatyti, kokių priemonių ketinama imtis norint užtikrinti efektyvų naudojimÄ si konkrečia teise ar laisve ir tai lemia nacionalinės teisės vertinimÄ ir taikymÄ .

EŽTT taip pat yra pastebėjęs, jog neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieÅ¡kinio senatis - bendras susitariančių valstybių nacionalinės teisės bruožas. Toks senaties įtvirtinimas užtikrina teisinį stabilumÄ , baigtumÄ , saugo Å¡alis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali bÅ«ti sunku paneigti, įrodymams tapus nepatikimais laikui bėgant (žr., pvz., EŽTT 1996 m. spalio 22 d. sprendimÄ Stubbings ir kiti prieÅ¡ Jungtinę Karalystę).

Atsižvelgiant į paminėtÄ EŽTT praktikÄ aiÅ¡kinant Konvencijos nuostatas ir jų taikymÄ , pripažintina, kad nagrinėjamo ginčo atveju ieÅ¡kinio senaties terminas gali bÅ«ti taikomas vadovaujantis nacionaliniu teisiniu reglamentavimu, konkrečiu atveju – CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytu sutrumpintu 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminu reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo.PareiÅ¡kėjas ieÅ¡kinio senaties termino praleidimÄ grindžia ir tuo, kad jam nuobaudomis grasino pataisos įstaigos pareigÅ«nai, tačiau Å¡ių aplinkybių nekonkretizavo ir nenurodė kokie konkretÅ«s pareigÅ«nai (pareigos, vardai, pavardės) ir kada grasino.

Taip pat pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai, jog jis ilgÄ laikÄ negalėjo suprasti savo teisių pažeidimo, prieÅ¡tarauja teiginiams, jog dėl nežmoniÅ¡kų ir kankinančių suėmimo vykdymo (kalinimo) sÄ lygų delsė kreiptis į teismÄ dėl galimų pareigÅ«nų grasinimų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad pareiÅ¡kėjas nenurodė jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių laiku realizuoti teisę į teisminę gynybÄ .

Byloje taip pat nėra duomenų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas iki ieÅ¡kinio senaties termino pabaigos negalėjo tinkamai ginti savo galimai pažeistų teisių dėl galimai netinkamų suėmimo vykdymo (kalinimo) sÄ lygų.Teismas, atsižvelgęs į atsakovės atstovo reikalavimÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį, byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartÄ teismų praktikÄ , įvertinęs įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimui priteisti jam nuo 2007 m. iki 2008 m. galimai padarytÄ neturtinę žalÄ taikytina ieÅ¡kinio senatis ir pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjo R.

N. skundÄ atmesti. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėja                                                                 Iveta Pelienė