Legislator Case Law & Legislation
d2b06470-83b2-40fa-851f-d2f1687f87af AI generated

d2b06470-83b2-40fa-851f-d2f1687f87af · Kauno apygardos teismas

Case Number d2b06470-83b2-40fa-851f-d2f1687f87af
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

ieÅ¡kinį atsakovei J. K., tretiesiems asmenims V. C., I. C. dėl nuosavybės teisės gynimo. Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi atskirÄ jį skundÄ ir civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė              Kauno apylinkės teismas 2014-11-18 nutartimi ieÅ¡kovės V. L. reikalavimų užtikrinimui pritaikė laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – įraÅ¡Ä vieÅ¡ame registre, draudžiantį atsakovei J. K. perleisti pastatÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini).             Teisme buvo gautas atsakovės J.

Legislator headnote

AI generated

d2b06470-83b2-40fa-851f-d2f1687f87af · Kauno apygardos teismas: Mano, kad preliminarioji sutartis yra fiktyvi, kadangi ji neįregistruota vieÅ¡ajame registre ir negali bÅ«ti panaudota prieÅ¡ trečiuosius asmenis, be to, nepagrįstai preliminarioje sutartyje įsipareigojama parduoti visÄ namÄ , nors atsakovė tik prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o pripažinti jÄ teisėta gyvenamojo namo priestatų valdytoja.             IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-804-230/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-21637-2014-6Procesinio sprendimo kategorija: 110.2.; 122.2; 122.3; 122.4. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 14 d.Kaunas  Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės J. K. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-26205-713/2014 pagal ieÅ¡kovės V.

L. ieÅ¡kinį atsakovei J. K., tretiesiems asmenims V. C., I. C. dėl nuosavybės teisės gynimo. Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi atskirÄ jį skundÄ ir civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė              Kauno apylinkės teismas 2014-11-18 nutartimi ieÅ¡kovės V. L. reikalavimų užtikrinimui pritaikė laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – įraÅ¡Ä vieÅ¡ame registre, draudžiantį atsakovei J. K. perleisti pastatÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini).             Teisme buvo gautas atsakovės J.

K. praÅ¡ymas dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Atsakovė praÅ¡yme nurodė, jog dėl teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių buvo suvaržyta jos teisė disponuoti nuosavybės teise priklausančiu turtu, t. y. atsakovė negali parduoti žemės sklypo su namu, esančių (duomenys neskelbtini). Atsakovė 2014-11-17 su bÅ«simu pirkėju sudarė PreliminariÄ pirkimo–pardavimo sutartį, kuria susitarė turtÄ parduoti už 77 000 Lt, bÅ«simasis pirkėjas sutarties pasiraÅ¡ymo metu sumokėjo 3 000 Lt avansÄ .

BÅ«simų nuostolių dydis grindžiamas sutarta turto pardavimo kaina.             II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 30 d. nutartimi atsakovės J. K. praÅ¡ymÄ atmetė, nurodė, jog atsakovė, pateikdama praÅ¡ymÄ dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, nepateikė teismui jokių dokumentų, pagrindžiančių praÅ¡yme įvardintÄ galimų nuostolių sumÄ , jos susidarymo mechanizmÄ , taip pat nepateikė jokių dokumentų, leidžiančių manyti, jog ieÅ¡kovė negalėtų atlyginti atsiradusių nuostolių (ieÅ¡kovė yra finansiÅ¡kai nepajėgi jų padengti, neturi turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovė atskiruoju skundu praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartį panaikinti, o atsakovės praÅ¡ymÄ tenkinti – įpareigoti ieÅ¡kovę V. L. per nustatytÄ terminÄ Ä¯neÅ¡ti į teismo depozitinę sÄ skaitÄ 23 167,71 Eur/77 000 Lt sumÄ atsakovės J. K. nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimui užtikrinti. Nurodo, jog teismo priimta nutartis neteisėta ir nepagrįsta. Pagrįsdama savo reikalavimus, atsakovė nurodo Å¡iuos skundo argumentus:Teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, tinkamai neiÅ¡analizavo atsakovės praÅ¡ymo, neįsigilino į jo esmę, ignoravo dalį prie praÅ¡ymo pridėtų priedų.

Pagal teismų praktikÄ asmuo, praÅ¡antis taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimÄ , neprivalo įrodyti neabejotinai atsirasiančių nuostolių konkretaus dydžio, tačiau turi įrodyti, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje iÅ¡ tiesų gali atsirasti nuostolių, t. y. tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi bÅ«ti a priori aiÅ¡kus ir pagrįstas bei priežastiniu ryÅ¡iu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Atsakovė dar iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo siekė ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ parduoti, apie turto pardavimÄ buvo skelbta keliose interneto svetainėse ir 2014 m. lapkričio 17 d. buvo sudaryta Preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis, o 2014 m. lapkričio 19 d. statinių įteisinimo tikslu buvo sudaryta Projektavimo paslaugų sutartis ir užsakyti projektavimo darbai.

Todėl nagrinėjamu atveju dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių iki 2015 m. kovo 31 d. neįvykdžiusi Preliminariosios sutarties atsakovė praras nekilnojamojo turto pirkėjÄ , negaus planuotų 22 300,74 Eur/77 000 Lt pajamų, privalės pirkėjui grÄ Å¾inti sumokėtÄ 868,86 Eur/3 000 Lt avansÄ ir pagrįstai gali tikėtis pretenzijos dėl pirkėjo nuostolių atlyginimo CK 6.165 str. nustatyta tvarka. Todėl atsakovės nuostolių susidarymo mechanizmas yra a priori aiÅ¡kus ir pagrįstas bei priežastiniu ryÅ¡iu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog atsakovė nepateikė jokių duomenų, leidžiančių manyti, jog ieÅ¡kovė negalėtų atlyginti atsiradusių nuostolių.

Ieškovė yra pensininkė, o pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos naujai 2015 m. sausio mėn. paskelbtus rodiklius vidutinė senatvės pensija per mėnesį sudaro 240,61 Eur/830,78 Lt, tuo tarpu Statistikos departamentas skelbia, kad vidutinės piniginės vartojimo išlaidos, tenkančios vienam namų ūkio nariui per mėn. viršija 231,7 Eur/800 Lt. Atsakovės žiniomis ieškovė darbinių pajamų negauna, o Nekilnojamojo turto registro duomenimis, vienintelis ieškovei priklausantis nekilnojamasis turtas yra 36,74 kv. m ploto dviejų kambarių butas, kurio vidutinė rinkos vertė – 8933,62 Eur/30 846 Lt.

Todėl traktuotina, kad 23 167,71 Eur/ 77 000 Lt suma ieÅ¡kovei yra didelė suma, kurios atlyginimas atsakovei bÅ«tu apsunkintas. Be to, santykiai tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės yra konfliktiniai, kas verčia manyti, jog ieÅ¡kovė vengtų atlyginti dėl jos veiksmų atsakovės patirtus nuostolius.              IeÅ¡kovė V. L. atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ , o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ , atsakovei už piktnaudžiavimÄ procesu paskirti 5 000 Eur baudÄ .

Mano, kad preliminarioji sutartis yra fiktyvi, kadangi ji neįregistruota vieÅ¡ajame registre ir negali bÅ«ti panaudota prieÅ¡ trečiuosius asmenis, be to, nepagrįstai preliminarioje sutartyje įsipareigojama parduoti visÄ namÄ , nors atsakovė tik prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o pripažinti jÄ teisėta gyvenamojo namo priestatų valdytoja.             IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.             Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovės reikalavimas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.             CPK 146 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo institutas yra šalių interesų pusiausvyros išraiška.

CPK 146 straipsnio 1 dalis numato, kad Å¡alies praÅ¡ymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieÅ¡kovas ar kitas praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytÄ terminÄ pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimÄ . Å ių nuostolių atlyginimas gali bÅ«ti ir banko garantija. Å i teisės norma suponuoja iÅ¡vadÄ , kad teismas turi teisę, bet neprivalo taikyti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimÄ .

Aplinkybė, kad teismas pritaikė laikinÄ sias apsaugos priemones, pati savaime nesudaro pagrindo besÄ lygiÅ¡kai taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutÄ , jei teismas nenustato jo taikymui bÅ«tinų pagrindų. Taip pat pažymėtina, kad asmuo, praÅ¡antis užtikrinti nuostolių atlyginimÄ , turi teismui pateikti duomenis, pagal kuriuos bÅ«tų galima pagrįstai prognozuoti, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo gali atsirasti nuostolių ir kad Å¡alies patirtų nuostolių atlyginimo realus iÅ¡ieÅ¡kojimas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Nuostolių atlyginimo užtikrinimo dydį teismas turi nustatyti, atsižvelgdamas į galimų nuostolių dydžio prognozę, įvertindamas laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastÄ , poveikį atsakovui, jo įprastinės veiklos pobÅ«dį ir mastÄ , laikinųjų apsaugos priemonių padarinius ribojant Å¡iÄ veiklÄ ir bet kokias kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad jeigu atsakovas pateikia teismui ne konkrečius duomenis apie galimų nuostolių patyrimÄ bei jų dydį, o tik iÅ¡dėsto bendro pobÅ«džio teiginius apie patiriamus nuostolius, teismas neturėtų tenkinti jo praÅ¡ymo dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2269/2011).             Byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 18 d. nutartimi ieÅ¡kovės reikalavimų užtikrinimui pritaikė laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – įraÅ¡Ä vieÅ¡ame registre, draudžiantį atsakovei J.

K. perleisti pastatÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Remiantis atsakovės pateikta papildoma informacija, nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 11 d. nutartimi panaikino 2014 m. lapkričio 18 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones ir nutarė taikyti laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – įraÅ¡Ä vieÅ¡ajame Nekilnojamojo turto registre, draudžiantį atsakovei J. K. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su jai nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priestato, pažymėto indeksais 3a1p, perleidimu, įteisinimu ar turto naikinimu.

Atsakovė raÅ¡tu papildomai informavo apeliacinės instancijos teismÄ , kad laikinųjų apsaugos priemonių apimties pakeitimas neturi įtakos jos pozicijai dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, kadangi, teismui uždraudus ginčo priestatÄ 3a1p įteisinti ir perleisti, atsakovė dėl Preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties neįvykdymo patiria tÄ patį nuostolį, kaip ir draudimo perleisti visÄ pastatÄ atveju. Å iuo atveju atsakovė bÅ«tinumÄ taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimÄ grindė, nurodydama aplinkybes, kad tarp jos ir pirkėjo 2014 m. lapkričio 17 d. buvo sudaryta Preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kuriÄ atsakovė įsipareigojo iki 2015 m. kovo 31 d. pilnai įteisinti (duomenys neskelbtini), esančius statinius ir parduoti juos pirkėjui už bendrÄ 22 300,74 Eur/77 000 Lt sumÄ ; bÅ«simasis pirkėjas Preliminariosios sutarties pasiraÅ¡ymo metu sumokėjo ieÅ¡kovei 868,86 Eur/3 000 Lt avansÄ (b. l. 20).

Statinių įteisinimo tikslu 2014 m. lapkričio 19 d. buvo sudaryta Projektavimo paslaugų sutartis, pagal kuriÄ buvo užsakyti projektavimo darbai ir projektuotojui sumokėtas 579,24 Eur/2 000 Lt avansas (b. l. 21–24). Todėl atsakovė teigė, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių iki 2015 m. kovo 31 d. neįvykdžiusi Preliminariosios sutarties praras nekilnojamojo turto pirkėjÄ , negaus planuotų 22 300,74 Eur/77 000 Lt pajamų, privalės pirkėjui grÄ Å¾inti sumokėtÄ 868,86 Eur/3 000 Lt avansÄ ir pagrįstai gali tikėtis pretenzijos dėl pirkėjo nuostolių atlyginimo CK 6.165 str. nustatyta tvarka.

             Pažymėtina, kad proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso Å¡alių lygiateisiÅ¡kumÄ , yra įtvirtintas onus probandi principas, t. y. kad kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Ä®rodinėjimo pareigÄ civiliniame procese turi proceso Å¡alys, o ne teismas. Nagrinėjamu atveju atsakovė, siekdama įrodyti, kad dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių gali patirti nuostolių, turėjo pateikti teismui konkrečius duomenis apie tokių nuostolių atsiradimo galimumÄ bei jų preliminarų dydį.

Nepateikus minėtų duomenų, tenkinti atsakovės praÅ¡ymo dėl nuostolių atlyginimo nėra pagrindo.             CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jei nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Žala yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų (CK 6.245 str. 1 d.).             Nagrinėjamu atveju atsakovė galimų nuostolių sumÄ grindė Preliminarioje pirkimo–pardavimo sutartyje numatytų planuojamų gauti 77 000 Lt pajamų suma.

IÅ¡ byloje esančios Preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties kopijos matyti, jog pardavėjas (atsakovė) nori parduoti, o pirkėjas nori pirkti žemės sklypÄ su namu, esančius (duomenys neskelbtini), už 77 000 Lt. Pagal sutarties sÄ lygas, jeigu pardavėjas (atsakovė) nevykdo Å¡ioje sutartyje prisiimtų įsipareigojimų, tai turi grÄ Å¾inti pirkėjui avansÄ 3 000 Lt; jeigu pirkėjas nevykdo Å¡ioje sutartyje prisiimtų įsipareigojimų ir atsisako sudaryti notarinę pirkimo–­pardavimo sutartį, tai duotas avansas 3 000 Lt lieka pardavėjui (atsakovei) kaip kompensacija už patirtas iÅ¡laidas.

Taigi iÅ¡ sutarties nuostatų matyti, kad Å¡alys už sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymÄ nenumatė jokių sankcijų (baudų ar pan.), kurios galėtų bÅ«ti laikomos atsakovės prognozuojamais nuostoliais. Tuo tarpu atsakovės atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, jog atsakovė, neįvykdžiusi Preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties, praras nekilnojamojo turto pirkėjÄ , negaus planuotų 22 300,74 Eur/77 000 Lt pajamų ir privalės pirkėjui grÄ Å¾inti sumokėtÄ 868,86 Eur/3000 Lt avansÄ , nelaikytinos pagrindžiančiomis prognozuojamus atsakovės nuostolius, kadangi reikalaujama nuostolių atlyginimo užtikrinimo suma (77 000 Lt) yra sandorio suma ir negali bÅ«ti vertinama kaip galimi nuostoliai CK 6.249 straipsnio prasme, nes tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys bÅ«tų atmestas kaip nepagrįstas, o pirkėjas turto nenupirktų, atsakovei liktų ginčo objektu esantis turtas (kaip nurodomos sandorio sumos ekvivalentas).

Atsakovė nepateikė jokių duomenų apie tai, kad praradusi šį pirkėjÄ , su kuriuo sudarė PreliminariÄ jÄ pirkimo–pardavimo sutartį, vėliau neparduos turto už tokiÄ pačiÄ sumÄ kaip sandorio suma ir dėl to patirs nuostolių. Atsakovė atskirajame skunde taip pat nurodo, jog neįvykdžiusi Preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties ji pagrįstai gali tikėtis pretenzijos dėl pirkėjo nuostolių atlyginimo CK 6.165 str. nustatyta tvarka. Tačiau Å¡is argumentas nepagrįstas jokiais byloje esančiais duomenimis, kadangi atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog pirkėjas ketina pareikÅ¡ti pretenzijÄ dėl nuostolių atlyginimo, ir nepateikė duomenų, koks bÅ«tų prognozuojamų nuostolių dydis, apskaičiavimo mechanizmas, atsakovė reikÅ¡dama reikalavimÄ atlyginti bÅ«simus nuostolius remiasi tik spėjimais bei prielaidomis.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės praÅ¡ymas užtikrinti bÅ«simus nuostolius iÅ¡ esmės reiÅ¡kia praÅ¡ymÄ Ä¯pareigoti ieÅ¡kovę pateikti sutartinės prievolės, atsakovės sudarytos su pirkėju, įvykdymo užtikrinimÄ . Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas yra skirtas bÅ«tent nuostolių atlyginimo, o ne sutartinių prievolių įvykdymo užtikrinimui, toks praÅ¡ymas, remiantis CPK 146 straipsniu, negali bÅ«ti tenkinamas.

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė PreliminariÄ ja pirkimo–pardavimo sutartimi įsipareigojo parduoti žemės sklypÄ su namu, t. y. visÄ namÄ , nors bÅ«tent dėl priestatų prie Å¡io namo įteisinimo byloje yra kilęs ginčas tarp Å¡alių, kurio iÅ¡sprendimas ir nulems Å¡ių priestatų nuosavybės teisių nustatymÄ atsakovės arba A. M. (pagal ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį) vardu. Tai reiÅ¡kia, kad preliminariosios sutarties įvykdymas priklauso nuo savavaliÅ¡kų statinių įteisinimo ir, jei nuostoliai atsirastų dėl Å¡ios sutarties neįvykdymo, jie atsirastų ne dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bet ir dėl to, kad atsakovė savo rizika susitarė dėl statinių, kurie yra savavaliÅ¡ka statyba, pardavimo.                  Kartu pažymėtina, kad atsakovės praÅ¡ymo dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmetimas per se nereiÅ¡kia pripažinimo, jog teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės visiÅ¡kai nesukelia ir negali sukelti apeliantei nuostolių atsiradimo.

Tai reiÅ¡kia tik tai, kad atsakovė, turėdama įrodinėjimo pareigÄ , nepateikė įrodymų, kurie teismui leistų Å¡iuo metu daryti iÅ¡vadÄ dėl nuostolių, susijusių su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, atsiradimo (CPK 12 str., 178 str.). Tuo tarpu bylÄ iÅ¡nagrinėjus iÅ¡ esmės ir esant palankiam atsakovei teismo sprendimui jai iÅ¡lieka teisė reikalauti atlyginti atsiradusius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įrodytus nuostolius (CPK 146 str. 2 d.).             IeÅ¡kovė atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o skirti atsakovei pagal CPK 95 straipsnį 5 000 Eur baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis.

Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesÄ Å¾iningai pateikė nepagrįstÄ procesinį dokumentÄ arba sÄ moningai veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ar iÅ¡sprendimÄ , gali bÅ«ti pripažįstamas piktnaudžiaujančiu savo procesinėmis teisėmis. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-346/2012; kt.).

Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Atsakovės praÅ¡ymas dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo negali bÅ«ti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, byloje nėra duomenų kad atsakovė veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ar iÅ¡sprendimÄ , todėl ieÅ¡kovės praÅ¡ymas atsakovei skirti baudÄ atmestinas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirajame skunde nurodytos aplinkybės neteikia pagrindo panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                                                       Nijolia Indreikienė            Â