2013-06-05 Nr. AB-2245-3-62-3-00637-2010-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinės byla Nr. A756-1070/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00637-2010-3

Procesinio sprendimo kategorija: 6.3.1, 15.2.3.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka, rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus, ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, neišmokėtos senatvės pensijos dalies priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. K. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, kuriuo prašė: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDF valdyba) Marijampolės skyriaus 2010 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. SI-1080; 2) priteisti iš atsakovo VSDF valdybos Marijampolės skyriaus kas mėnesį po 84,22 Lt neišmokėtą senatvės pensijos dalį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 3) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSDF valdybos Marijampolės skyriaus, 1 000 Lt neturinei žalai atlyginti. Pareiškėjas taip pat prašė sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies ir 16 straipsnio 4 dalies nuostatos nepažeidžia atitinkamų Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

Skunde (b. l. 24–35) nurodė, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. gauna sumažintą – 928,31 Lt dydžio valstybinę socialinio draudimo pensiją, nors 2009 metais kiekvieną mėnesį gaudavo 1 012,53 Lt dydžio pensiją. Valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija buvo sumažinta 2010 m. kovo 19 d. VSDF valdybos Marijampolės skyriaus (iki 2012 m. sausio 1 d. buvo VSDF valdybos Vilkaviškio skyrius) sprendimu Nr. SI-1080, vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 6 straipsnio 1 punktu. Minėtu teisiniu reguliavimu buvo pažeistos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai. Laikinasis įstatymas priimtas nepaisant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 1997 m.kovo 12 d., 1997 m. gruodžio 3 d., 1997 m. gruodžio 18 d., 1998 m. gegužės 6 d., 2001 m. spalio 30 d., 2002 m. kovo 4 d., 2002 m. balandžio 23 d., 2002 m. birželio 19 d., 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2004 m. kovo 5 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2005 m. vasario 7 d., 2007 m. rugsėjo 26 d., 2007 m. spalio 22 d., 2007 m. lapkričio 22 d. nutarimuose pateiktų išaiškinimų, pažeidžiant konstitucinius teisinės valstybės, teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių, visų asmenų lygybės, nediskriminavimo principus, Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 23 straipsnio laiduotą asmens teisę į nuosavybę. Neatsargūs valstybės veiksmai, be svarbių priežasčių apribojant nuosavybės teisę į senatvės pensiją, nulėmė tai, kad pareiškėjas patyrė nuostolius, kuriuos sudaro jo negautos pajamos – neišmokėta senatvės pensijos dalis. Pareiškėjas dėl neteisėtų valstybės institucijų veiksmų taip pat patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė dvasiniais išgyvenimais, pablogėjusia sveikata, sumažėjusiomis bendravimo galimybėmis. Sumažėjus pensijai pareiškėjas neišgali apsirūpinti vaistais. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į tai, kad valstybės institucijų veiksmai buvo itin intensyvūs ir ilgalaikiai.

Atsakovas VSDF valdybos Marijampolės skyrius atsiliepimu į skundą (b. l. 40–44) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad VSDF valdybos Marijampolės skyriaus 1999 m. gegužės 19 d. sprendimu Nr. 494 pareiškėjui buvo paskirta valstybinė socialinio draudimo invalidumo pensija, kurios dydis – 387,41 Lt. Vėliau pareiškėjo pensija buvo kelis kartus perskaičiuota. VSDF valdybos Marijampolės skyriaus 2009 m. birželio 10 d. sprendimu Nr. P11-2850 pareiškėjui nuo 2009 m. birželio 1 d. paskirta 1 012,53 Lt dydžio valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija, kuri buvo mokama iki 2010 m. sausio 1 d. Įsigaliojus Laikinajam įstatymui pareiškėjo valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija buvo perskaičiuota ir sumažinta iki 928,31 Lt dydžio (kurią sudarė 423 Lt (120 proc. bazinės pensijos (360 Lt) dydžio) pagrindinė pensijos dalis, 442,31 Lt papildoma pensijos dalis (perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo taikymui patvirtintą einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį – 1 170 Lt) ir 54,23 Lt priedas už stažą). VSDF valdybos Marijampolės skyriaus sprendimas mokėti pareiškėjui sumažintą senatvės pensiją yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi Laikinojo įstatymo nuostatos, kuriomis vadovaujantis buvo perskaičiuota pareiškėjo senatvės pensija, galioja, nėra pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai. Pareiškėjo reikalavimas priteisti iš VSDF valdybos Marijampolės skyriaus nuo 2010 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos jam neišmokėtą senatvės pensijos dalį yra nepagrįstas, nes tam nėra teisinio pagrindo. Nėra pagrindo atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kadangi senatvės pensija jam buvo perskaičiuota ir išmokėta vadovaujantis galiojančiomis Laikinojo įstatymo nuostatomis ir nėra vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – valdžios institucijos neteisėtų veiksmų.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 53–56) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Pažymėjo, jog remiantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsniu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos yra privaloma išankstinio ginčų ne teismo tvarka nagrinėjimo institucija, todėl ši institucija byloje turėtų būti ne atsakovas, o trečiasis suinteresuotas asmuo. Tinkamu atsakovu šioje byloje laikytinas VSDF valdybos Marijampolės skyrius, kuris apskaičiuoja ir moka pareiškėjui pensiją. Pasisakydamas dėl ginčo esmės, atsakovas VSDF valdyba rėmėsi tokiais pat argumentais, kuriuos pateikė atsakovas VSDF valdybos Marijampolės skyrius. Paaiškino, jog pareiškėjo senatvės pensijos dydis 2009 m. gruodžio mėnesį buvo 1 012,53 Lt (396 Lt – pagrindinė pensijos dalis, 562,53 Lt – papildoma pensijos dalis ir 54 Lt – priedas už stažą). Kadangi pensija viršijo Laikinajame įstatyme numatytą 650 Lt ribinį valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dydį, ji nuo 2010 m. sausio 1 d. pagrįstai buvo perskaičiuota ir pareiškėjui mokama 928,31 Lt dydžio pensija (432 Lt – pagrindinė pensijos dalis, 442,31 Lt (562,53 Lt : 1488 Lt x 1170 Lt) – papildoma pensijos dalis ir 54 Lt – priedas už stažą). Laikinasis įstatymas yra galiojantis, todėl privalomas vykdyti. Jokie teisės aktai nesuteikia VSDF valdybai ir jos teritoriniams skyriams teisės reikšti abejonių dėl įstatymo konstitucingumo ir, remiantis tuo, nesilaikyti įstatymo. VSDF valdybos Marijampolės skyriaus veiksmai tinkamai taikant Laikinąjį įstatymą yra teisėti.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimu (b. l. 109–114) pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nustatė, jog pareiškėjo V. K. valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija buvo perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį bei 2009 m. gruodžio 23 d. Vyriausybės nutarimu patvirtintus Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatus. Laikinasis įstatymas numatė būtinybę perskaičiuoti ir laikinai sumažinti valstybines socialinio draudimo senatvės pensijas, viršijančias šiame įstatyme nustatytą ribinį pensijos dydį. Laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 5 punkte buvo numatyta, kad šis įstatymas taikomas asmenims, gaunantiems valstybines socialinio draudimo senatvės pensijas, kurios viršija ribinį valstybinės socialinio draudimo pensijos dydį, našlių pensijas ir nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas. Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribinis valstybinės socialinio draudimo pensijos dydis buvo 650 litų. Laikinojo įstatymo 6 ir 7 straipsniuose buvo numatyta ribinį pensijos dydį viršijančių senatvės pensijų perskaičiavimo tvarka. Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija, paskirta iki įstatymo įsigaliojimo perskaičiuojama padidinant pagrindinę senatvės pensijos dalį iki 120 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos, kai asmuo turi pensijai valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą paskirtai pensijai ir taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą šio įstatymo taikymui einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1771 buvo patvirtintas naujas einamųjų 2010 metų draudžiamųjų pajamų dydis – 1 170 Lt.

Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, sumažinti paskirtas pensijas, buvo nustatytas laikinai. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte buvo numatyta, kad tame tarpe ir šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta senatvės pensijos perskaičiavimo (sumažinimo) tvarka, taikytina laikinai, t. y. iki 2011 m. gruodžio 31 d. Be to, pagal Laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalį, Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlyta parengti ir patvirtinti iki 2010 m. liepos 1 d. sumažintos senatvės pensijos kompensavimo tvarką.

Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalis ir 4 straipsnio 1 dalis, pagal kurių nuostatas pareiškėjui buvo perskaičiuota senatvės pensija, tiek, kiek sudarytos prielaidos perskaičiuojant sumažinti paskirtas senatvės pensijas, neprieštaravo Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas pažymėjo, jog laikinas pensijų sumažinimas Konstitucijai neprieštarauja, kai valstybėje susidaro ypatinga situacija, kai dėl itin sunkios ekonominės, finansinės padėties neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra būtina pensijoms mokėti, paskirtos ir mokamos pensijos gali būti mažinamos, tačiau tai darant privalu paisyti konstitucinių lygiateisiškumo, proporcingumo principų, nustatyti tolygų, nediskriminacinį pensijų mažinimo mastą. Įstatymų leidėjas, laikinajame įstatyme nustatęs tam tikrą išimtį, dėl kurios negalėjo būti perskaičiuojamos (mažinamos) tos senatvės pensijos, kurios neviršijo įstatyme nustatyto ribinio senatvės pensijos dydžio – 650 Lt, o viršijusios pensijos perskaičiuojant negalėjo būti sumažinamos daugiau nei iki šio dydžio, nepažeidė iš konstitucinių lygiateisiškumo, proporcingumo principų kylančių reikalavimų. Lietuvos Respublikos Seimas, pensijų mažinimo įstatyme aiškiai nenustatęs sumažintų pensijų kompensavimo tvarkos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos nepažeidė.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1295 „Dėl ekonomikos sunkmečio“ 1 ir 2.1. - 2.2. punktuose buvo numatyta, kad tol, kol baigsis ekonomikos sunkmetis, reikalingos skubios priemonės valstybės viešiesiems finansams konsoliduoti, valstybės skolai ir deficitui valdyti, finansų stabilumui užtikrinti ir ekonomikai skatinti, nurodytų išlaidų mažinimas yra laikinas ir vykdomas vadovaujantis konstituciniais teisėtų lūkesčių ir proporcingumo principais, užtikrinant, kad: socialinės išmokos ir atlyginimai viešajame sektoriuje bus išmokėti laiku; socialinių išmokų mažinimas – solidarus, mažinamos visų rūšių išmokos; socialinių išmokų mažinimas yra teisingas ir proporcingas, didesnės išmokos mažinamos proporcingai didesniu koeficientu. Atsigavus Lietuvos ekonomikai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei konstatavus ekonominio sunkmečio pabaigą, krizės laikotarpiu sumažintos valstybinio socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijos bus kompensuojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, kuri būtų pradėta taikyti tik pasibaigus ekonominei krizei ir numatytų spartesnį (palyginti su kitomis biudžeto išlaidomis) minėtų valstybinio socialinio draudimo pensijų augimą, tačiau šis augimas neturėtų didinti valdžios sektoriaus skolos ir fiskalinio deficito. Nurodytos nuostatos reiškia, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2009 m. spalio 14 d. nutarime Nr. 1295 „Dėl ekonomikos sunkmečio“ numatė prielaidas laikinai mažinti socialines išmokas tame tarpe valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijas.

Teismas konstatavo, jog pareiškėjui paskirta ir mokama iki 2010 m. sausio 1 d. senatvės pensija viršijo Laikinajame įstatyme nustatytą ribinį dydį, todėl teisėtai ir pagrįstai perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, taigi nėra pagrindo priteisti iš atsakovo VSDF valdybos Marijampolės skyriaus nuo 2010 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos neišmokėtą senatvės pensijos dalį (kas mėnesį po 84,22 Lt). VSDF valdybos Marijampolės skyriaus 2010 m. kovo 19 d. sprendimas Nr. S1-1080 priimtas kompetentingo subjekto, nepažeidžiant minėtų teisės aktų reikalavimų, todėl teisinio pagrindo jo panaikinimui nėra. Atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta atsakovų neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinę žalą.

III. Pareiškėjas V. K. apeliaciniu skundu (b. l. 118–123) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Apeliaciniame skunde remiasi iš esmės tokiais pat argumentais, kuriuos pateikė pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, kad Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarime pripažino, jog Laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalis, kiek joje Vyriausybei nėra siūloma parengti ir patvirtinti dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo tvarkos aprašą, prieštarauja Konstitucijai. Vyriausybė iki šiol neparengė ir nepatvirtino sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo tvarkos aprašo. Tokiu būdu yra pažeidžiamos pareiškėjo teisės. Teismas privalėjo priteisti neteisėtai iš pareiškėjo paimtą senatvės pensijos dalį, remdamasis Konstitucijos 23 straipsniu. Teismas nepagrįstai nesprendė pareiškėjo patirtos neturtinės žalos atlyginimo klausimo.

Atsakovas VSDF valdybos Marijampolės skyrius su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 130–133) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Pažymi, kad Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime pripažino, jog Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas, kuriuo sudarytos prielaidos perskaičiuoti paskirtas pensijas jas sumažinant, neprieštaravo Konstitucijai. Minėtu nutarimu taip pat pripažinta, jog įstatymų leidėjas Laikinajame įstatyme numatė dėl senatvės pensijų sumažinimo atsiradusių praradimų kompensavimą, todėl Konstitucijos nuostatų nepažeidė.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 134–137) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Mano, kad apeliantas nepagrįstai remiasi Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimu. Apeliantui 2010-2011 metais buvo perskaičiuota valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija, o Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime pripažino, jog Laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalis, tiek, kiek įstatymu nėra nustatyti sumažintų valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų esminiai kompensavimo elementai, neprieštaravo Konstitucijai. Vyriausybės pavedimu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija rengia sumažintų pensijų kompensavimo įstatymo projektą, kuriame bus reglamentuota senatvės bei netekto darbingumo pensijų 2010-2011 metais negautos dalies kompensavimo tvarka. Kol šis įstatymas nėra priimtas VSDF valdybos teritoriniai skyriai neturi teisinio pagrindo išmokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintų pensijų dalį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui V. K. nuo 2010 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo neišmokėtos pensijos dalies priteisimo.

Byloje nustatyta, kad VSDF valdybos Vilkaviškio skyriaus 2009 m. birželio 10 d. sprendimu Nr. P11-2850 (V. K. pensijos byla Nr. 388450, b. l. 172) nuo 2009 m. birželio 1 d. pareiškėjui paskirta 1 012,53 Lt dydžio valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija. 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajam įstatymui, pareiškėjui paskirtos pensijos dydis buvo apribotas šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, todėl paskirtos pensijos dydis sumažintas iki 928,32 Lt. Šis pensijos ribojimo pagrindas galiojo iki 2011 m. gruodžio 31 d.

VSDF valdybos Vilkaviškio skyrius 2010 m. kovo 19 d. raštu Nr. SI-1080 (b. l. 15–16) informavo pareiškėją apie įsigaliojusią ir taikomą pensijų perskaičiavimo tvarką. V. K. kreipėsi į VSDF valdybą, kuri 2010 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. (6.5)I-3130 (b. l. 17) konstatavo, jog VSDF valdybos Vilkaviškio skyrius jo pensiją perskaičiavo teisėtai, todėl pareiškėjo skundo netenkino. Kauno apygardos administracinis teismas, nusprendęs, jog pareiškėjo V. K. pensija pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį perskaičiuota teisėtai ir pagrįstai, skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 5 punkte buvo nustatyta, jog šis įstatymas taikomas asmenims, gaunantiems pensijas, kurios viršija ribinį valstybinės socialinio draudimo pensijos dydį. Kadangi pareiškėjui paskirtos pensijos dydis viršijo Laikinojo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą 650 Lt ribinį pensijos dydį, todėl jo pensija buvo perskaičiuota Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Iš VSDF valdybos Marijampolės skyriaus 2012 m. lapkričio 28 d. pažymos „Apie V. K. priskaičiuotas ir išmokėtas sumas“ Nr. (10.1) VL-947 (b. l. 106–107) matyti, jog laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. pareiškėjui paskirtos pensijos dydis buvo perskaičiuotas ir atitinkamai sumažintas tik Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs konstitucinės justicijos bylą, 2012 m. vasario 6 d. nutarime, kuris oficialiai paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d., pripažino, kad Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalis tiek, kiek ja sudarytos prielaidos perskaičiuojant sumažinti paskirtas senatvės pensijas, neprieštaravo Konstitucijai. Ši išvada reiškia, jog minėtoje teisės normoje nurodytu mastu laikinai apribodama 650 Lt ribinį dydį viršijusias socialines išmokas valstybė nenukrypo nuo įstatymais prisiimtų įsipareigojimų valstybinių socialinio draudimo pensijų gavėjams, todėl pareiškėjui paskirtos ir mokamos senatvės pensijos perskaičiavimas vadovaujantis Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi buvo teisėtas ir pagrįstas. Atsižvelgiant į išdėstytą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti VSDF valdybos Vilkaviškio skyriaus 2010 m. kovo 19 d. sprendimo Nr. S1-1080. Apelianto teiginys, kad pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti neteisėtai iš jo paimtą pensijos dalį, atmetamas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime, pasisakydamas dėl Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies ir 16 straipsnio 4 dalies atitikties Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, pažymėjo, jog teisinis reguliavimas, įtvirtintas Laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje, aiškintinas kaip reiškiantis inter alia įstatymų leidėjo įsipareigojimą įstatymu nustatyti esminius pensijų kompensavimo elementus (pagrindus, dydžius ir pan.), kuriais Vyriausybė vadovautųsi rengdama ir tvirtindama dėl valstybinio socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų sumažinimo atsiradusių praradimų kompensavimo tvarkos aprašą. Tačiau įstatymų leidėjo pareiga įstatyme nustatyti esminius sumažintų pensijų kompensavimo elementus nereiškia, kad šie elementai turėtų būti nustatyti būtent Laikinajame įstatyme, inter alia jo 16 straipsnio 4 dalyje. Taigi nėra pagrindo teigti, kad Laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalis tiek, kiek įstatymu nėra nustatyti sumažintų valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų esminiai kompensavimo elementai, prieštarauja Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui. Apeliacinio skundo argumentai, susiję su Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo, kuriame Laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalies nuostata tiek, kiek joje Vyriausybei nėra siūloma parengti ir patvirtinti dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo tvarkos aprašą, pripažinta prieštaravusia Konstitucijai, interpretavimu nepagrįsti.

Atmetamas ir apeliacinio skundo teiginys, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesprendė pareiškėjo patirtos neturtinės žalos atlyginimo klausimo. Iš skundžiamo Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimo matyti, jog pareiškėjo prašymą priteisti 1 000 Lt neturtinę žalą, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.371 straipsniu, teismas atmetė motyvuodamas tuo, kad nenustatyti atsakovo neteisėti veiksmai.

Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiuo atveju CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Nagrinėjamoje byloje konstatuota, jog pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos, nes jo paskirtos pensijos dydis apribotas tik Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, kuri Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pripažinta neprieštaraujančia Konstitucijai. Vadinasi, Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, priimdamas Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatas, tinkamai reglamentavo valstybės pensijos mokėjimo klausimus. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos, o nenustačius neteisėtos veikos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti prašomą neturtinės žalos atlyginimą.

Apibendrindama išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės bei materialinės teisės normas, atsižvelgė į nagrinėjamam ginčui aktualią administracinių teismų praktiką, todėl priėmė motyvuotą, teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė