Legislator Case Law & Legislation
d2ace75a-6dfb-4cd3-b1ed-19cb973fcab5 AI generated

d2ace75a-6dfb-4cd3-b1ed-19cb973fcab5 · Panevėžio apygardos teismas

Case Number d2ace75a-6dfb-4cd3-b1ed-19cb973fcab5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Railaitei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Činčikienei, nuteistajam E. P., gynėjui advokatui Raimundui Gargasui, nukentėjusiajam dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio, kuriuo E. P. pripažintas kaltu pagal LR BK 135 str. 1 d. ir

Legislator headnote

AI generated

d2ace75a-6dfb-4cd3-b1ed-19cb973fcab5 · Panevėžio apygardos teismas: P., gynėjui advokatui Raimundui Gargasui, nukentėjusiajam dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio, kuriuo E. P. pripažintas kaltu pagal LR BK 135 str. 1 d. ir

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas Vytautas Norkūnas

Teisėjas Vitalijus Kondratjevas                 Baudž.

byla Nr. 1A-72-168/2011

                                                                             Teisminio

proceso Nr. 1-66-1-01370-2009-6

Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6. Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â

 (S)

                                                           Â

                                  PANEVĖŽIO

APYGARDOS TEISMAS

                                                    Â

   N U T A R T I S

                                     LIETUVOS

RESPUBLIKOS VARDU

                                                     2011 m. vasario 7 d.

                                                                                                                                                                                               Â

                   2010 m.                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                               Procesinio

sprendimo kategorija

                                                            Panevėžys

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                           1.2.14.5.3;2.4.8.

       Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus

teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Nijolės

Sušinskienės, teisėjų Ričardo Gilio ir Algirdo Gapučio, sekretoriaujant Astai

Railaitei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Činčikienei, nuteistajam E. P., gynėjui advokatui Raimundui Gargasui, nukentėjusiajam

M. K., nukentėjusiojo atstovui advokatui Antanui

JaraÅ¡iui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ

bylÄ pagal nuteistojo E. P. apeliacinį skundÄ

dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio, kuriuo E. P. pripažintas kaltu pagal LR BK 135 str. 1 d. ir

nuteistas ketverių metų laisvės atėmimo bausme. Priteista iš nuteistojo E. P. nukentėjusiojo M. K. naudai 5000

Lt neturtinės žalos atlyginimo. Priteista iš nuteistojo E. P.

valstybinės ligonių kasos naudai 2272,17 Lt nukentėjusiojo M.

K. gydymo iÅ¡laidų.    Â

       Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

n u s t a t ė :

              E.

P. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. gruodžio 22 d. apie 21 val. 30 min.,Â

Kėdainių rajono, Šėtos seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaime, ties (duomenys

neskelbtini) namu, dėl asmeninių paskatų - nesutarimų ir pykčio, tyrimo metu

nenustatytu aÅ¡triu duriančiu - pjaunančiu įrankiu vienÄ kartÄ dÅ«rė M. K. į pilvÄ , tuo padarydamas jam kiauryminę durtinę -

pjautinę pilvo žaizdÄ , lydimÄ didžiosios taukinės pažeidimo, tai yra padarė

nukentėjusiajam M. K. sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

 Apeliaciniu

skundu nuteistasis E. P. prašo panaikinti Kėdainių rajono

apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nuosprendį ir jį išteisinti,

baudžiamÄ jÄ bylÄ jo atžvilgiu nutraukti. Teigia, kad nusikaltimo, už kurį

nuteistas, nepadarė, o nuosprendyje išdėstytos aplinkybės neatitinka faktinėms

bylos aplinkybėms, nuosprendis priimtas pažeidžiant LR BPK 301 str.

reikalavimus.

Nurodo, kad be

nukentėjusiojo parodymų, byloje nėra kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių,

kad būtent jis sunkiai sužalojo M. K.. Liudytojai,

tvirtinę, kad jis sužalojo M. K., patys tokių aplinkybių

nematė. Todėl mano, kad teismas tokių liudytojų parodymus turėjo vertinti

kritiškai.

Nurodo, kad

teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, rėmėsi ir jo pirminiais

parodymais, kurie buvo neteisingi, nes jis save apkalbėjo. Tačiau vėlesni jo

tiek ikiteisminiame, tiek ir teisminiame tyrime duoti parodymai yra teisingi. Teismas

nustatė, kad įvykio dienÄ jo ir M. K. tarpusavio

santykiai buvo blogi. Todėl mano, kad nukentėjusysis, pykdamas ant jo bei jam

keršydamas, jį apkalbėjo. Apeliantas teigia manantis, kad nukentėjusiojo

artimųjų parodymus teismas taip pat turėjo vertinti kritiškai, nes jie yra

suinteresuoti padėti M. K..

         Teismo posėdyje, nagrinėjant bylÄ apeliacine

tvarka, prokuroras, nukentėjusysis ir nukentėjusiojo atstovas advokatas prašė nuteistojo

apeliacinį skundÄ atmesti, nuteistasis bei pastarojo gynėjas prašė apeliacinį

skundÄ tenkinti.

          Â

Apeliacinis skundas atmestinas. Â

 Išnagrinėjusi

apeliacinio skundo argumentus, skundžiamÄ nuosprendį bei baudžiamÄ jÄ bylÄ ,

teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai

ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes

atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo nuteistojo E. P.

nusikalstamÄ veikÄ ir, laikantis bendrų bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54

str.), teisingai jam paskyrė bausmę.Â

Apeliaciniu

skundu nuteistasis E. P. iš esmės neigia kaltę, ginčija

įrodymų vertinimÄ ir apylinkės teismo padarytų iÅ¡vadų atitikimÄ faktinėms bylos

aplinkybėms. Teigia, kad be nukentėjusiojo parodymų, byloje nėra kitų

objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad būtent jis sunkiai sužalojo M. K., o liudytojai tvirtinę, kad M. K. sužalojo

jis, patys tokių aplinkybių nematė. Apeliantas mano, kad dėl šių priežasčių  teismas

negalėjo jo kaltę grįsti liudytojų parodymais.

 Kolegija

pažymi, kad byloje surinktų įrodymų vertinimas – išimtinė teismo teisė ir

pareiga. Pagal LR BPK 20 str. įrodymai

baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, baudžiamojo proceso

kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje

išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaujantis teismas daro

iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio

asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmę bylai išspręsti

teisingai. Kalbant apie konkrečios baudžiamosios bylos įrodymų vertinimÄ

visumoje, paminėtina, kad esminė įrodymų vertinimo taisyklė yra suformuluota LR

BPK 20 str. 5 d. Čia nurodoma, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį

įsitikinimÄ , pagrįsta iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu,

vadovaudamiesi įstatymu. Šios nuostatos esmė yra ta, kad įrodymai vertinami ne

juos imant skyrium, nemotyvuotai ir be pagrindo suteikiant vienam ar kitam

įrodymui arba įrodymų grupei pirmenybę prieš kitus įrodymus – jie turi būti

vertinami atsižvelgiant į byloje esančių faktinių duomenų, kurie patvirtina ar

paneigia nors vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti,

visetÄ . Tik taip vertinant bylos įrodymus galima teisingai kvalifikuoti

kaltininko nusikalstamÄ veikÄ , nustatyti jo kaltę bei iÅ¡spręsti kitus

kiekvienai bylai reikšmingus klausimus. Teismas turi teisę nuosprendį

grįsti visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais

įrodymais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame

posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka. Pagal baudžiamojo proceso

įstatymÄ , apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis,

todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali

bÅ«ti konstatuojamas jo buvimÄ pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai

patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ . Kolegija konstatuoja,

kad apylinkės teismas byloje esančius įrodymus iš esmės ištyrė nepažeisdamas LR

BPK 20 str., 301 str. reikalavimų. Pirmosios

instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje motyvuotai konstatavo, kurie

įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai

iÅ¡spręsti ir laikomi įrodymais, o įvertinęs jų visetÄ padarė teisingÄ

iÅ¡vadÄ dėl E. P. kaltės, padarius jam inkriminuotÄ

nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 135 str. 1 d. Å i iÅ¡vada pagrįsta nuosekliais ir iÅ¡

esmės detalėse sutampančiais nukentėjusiojo M. K., liudytojų

K. K., B. K., D.

Č., A. K., Ž. S., A. P., R. D., G. A.,

A. N., V. P. (nuteistojo brolio), D. P., V. P. (nuteistojo tėvo), A. Č., liudytojo G. S. Ž. 2010-06-28

teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, teismo medicinos eksperto V. B. paaiškinimais teisme, taip pat teismo medicinos

specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros, parodymų patikrinimų vietoje, daiktų

apžiūros protokolais bei kita rašytine bylos medžiaga. Kolegija pažymi, kad

šie duomenys gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta

tvarka. Nagrinėjamoje byloje teismas įvertino byloje surinktus įrodymus,

vadovaudamasis įstatymu bei remdamasis savo vidiniu įsitikinimu, išsamiu ir

neÅ¡aliÅ¡ku bylos aplinkybių iÅ¡tyrimu. Vertindamas įrodymų patikimumÄ , teismas

įvertino visų parodymų turinį, jų nuoseklumÄ , atitikimÄ kitiems bylos įrodymams.

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvai, kuriais vadovaudamasis

teismas atmetė kitus įrodymus (paties nuteistojo teisiamojo posėdžio metu

duotus paaiškinimus, liudytojo G. S. Ž. papildomus parodymus,

pateiktus 2010-09-15 ir 2010-10-27 teisiamojo posėdžio metu) apkaltinamajame

nuosprendyje išdėstyti, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto

nuostatos. Kolegija laiko, jog sprendžiant nuteistojo E. P. kaltės

klausimÄ , nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų,

turėjusių esminę reikÅ¡mę tiriant įrodymus bei paveikusių nuosprendžio teisėtumÄ

bei pagrįstumÄ .

        Teisėjų

kolegijos nuomone, apylinkės teismas E. P. paaiÅ¡kinimÄ ,

kad jis 2009 m. gruodžio 22 d. vakare buvo namie ir niekur nebuvo išėjęs, M. K. peiliu nesužalojo bei, kad M. K. nurodydamas,

kad buvo jo sužalotas peiliu, jį (E. P.) tik apklaba vien

dėl to, kad nereikėtų grÄ Å¾inti pinigų už suplėšytÄ jo (E. P.)

striukę, pagrįstai įvertino kritiÅ¡kai, t.y. kaip jo gynybos versijÄ ir juos

atmetė, motyvuodamas tuo, jog tokie jo parodymai paneigti byloje ištirtų

įrodymų visetu. Iš tiesų byloje esantys duomenys patvirtina, kad tuo metu tarp E. P. ir M. K. buvo susiklostę

konfliktiÅ¡ki santykiai dėl M. K. tariamai suplėšytos E. P. striukės, už kuriÄ M. K. E. P. turėjo grÄ Å¾inti 550 Lt. Tačiau teisėjų kolegijos

nuomone, nėra jokio pagrindo abejoti nukentėjusiojo M. K. nuosekliais

parodymais, sutampančiais ir su kitais bylos įrodymais, t.y. kad jį 2009 m. gruodžio 22 d. apie 22 val. ties (duomenys neskelbtini) namu, (duomenys neskelbtini) kaime,

Kėdainių rajone nenustatytu aštriu duriančiu – pjaunančiu įrankiu sužalojo

E. P.. Nukentėjusysis M. K. tiek

ikiteisminio tyrimo, kurio metu buvo apklaustas keturis kartus, tiek ir teisme nurodė

vienodas jo atžvilgiu padaryto nusikaltimo aplinkybes, t. y. sužalojimo vietÄ ,

bÅ«dÄ , jį sužalojusį asmenį bei sužalojimo motyvÄ . M. K. viso

tyrimo metu nuosekliai tvirtino, kad jam einant namo pro nuteistojo namÄ (su E. P. jie gyvena prieÅ¡ingose gatvės pusėse), E. P. jį paÅ¡aukė ir paprašė palaukti, dėl ko jis sustojo ir jo

laukė, nes  galvojo, kad vėl kalbės apie suplėšytÄ striukę, už kuriÄ jis dar nebuvo

grÄ Å¾inęs pinigų. Nukentėjusysis parodė, kad iÅ¡ savo namo kiemo be striukės į

gatvę išėjęs E. P. iš karto priėjo prie jo ir paklausęs -

„kur pinigai“, dÅ«rė jam į pilvÄ . Po dÅ«rio E. P. apsisuko

ir nuėjo namo. Visas tas įvykis galėjo užtrukti apie 5 minutes. Tokius savo

parodymus nukentėjusysis patvirtino ir parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu.

Teismo medicinos specialisto iÅ¡vada, kuriÄ teisiamojo posėdžio metu patvirtino

ir specialistas V. B., kurioje nurodyta sužalojimų

lokalizacija – padaryta kiauryminė durtinė – pjautinė pilvo žaizda, lydima

didžiosios taukinės pažeidimo ir padarymo mechanizmas – padaryta aštriu

duriančiu – pjaunančiu įrankiu, galėjo būti ir peiliu – atitinka nukentėjusiojo

parodymus apie apelianto jam padarytÄ sužalojimo vietÄ ir bÅ«dÄ â€“ dÅ«rį į pilvÄ .

Nukentėjusysis M. K. iš karto, t.y. tuoj po sužalojimo

parėjęs į namus savo broliui A. N. bei motinos

sugyventiniui G. S. Ž. nurodė, kad jį sužalojo E. P., o G. S. Ž. apie sužalotÄ M. K. telefonu pranešė kitam nukentėjusiojo broliui B. K., kurio paprašė iÅ¡kviesti ir medikus. M.

K. apie tai nurodė ir motinai K. K. bei draugams Ž. S. ir G. A.. Nukentėjusysis M. K. apie tai, kad jam dūrė pažįstamas asmuo, nurodė ir visai

nepažįstamiems bei jokio suinteresuotumo bylos baigtimi neturintiems, tuoj po

įvykio pas jį į namus atvykusiems greitosios pagalbos darbuotojams A. P. ir R. D.. Kolegijos nuomone,

teismas pagrįstai apelianto kaltės įrodymais laikė liudytojo G. S. Ž. 2010-06-28  teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus,

kur jis tvirtino, kad M. K. į namus grįžo jau būdamas sužalotas

ir, kad nurodė E. P., kaip jį sužalojusį asmenį, nes tokie

jo parodymai atitinka nukentėjusiojo M. K., liudytojų B. K., A. N., A. P.,

R. D., K. K., Ž.

S. ir G. A. parodymus bei kitus rašytinius bylos

įrodymus. Teismas pagrįstai kritiškai, kaip siekį kerštauti bei padėti nuteistajam

išvengti atsakomybės, įvertino liudytojo G. S. Ž. 2010-09-15

(šio posėdžio metu jis buvo neblaivus) ir 2010-10-27 teisiamųjų pasėdžių metu

pateiktus parodymus, kur jis nurodė, kad dėl to, jog tuo metu gyveno kartu su M. K. motina ir negalėjo prieš nukentėjusįjį liudyti, jis

buvo priverstas duoti tokius pirminius parodymus bei tvirtino, kad E. P. nėra kaltas, kad M. K. jį

apkalbėjo, kad nukentėjusysis yra psichiškai nesveikas ir linkęs save žaloti ir,

kad 2009-12-22 M. K., būdamas girtas pats save sužalojo

peiliu, kurį jis (G. S. Ž.) iš jo pilvo ištraukė.  Tokius

liudytojo G.S. Ž. parodymus paneigia ne tik jau aptarti nukentėjusiojo,

liudytojų parodymai, bet ir teismo medicinos specialisto išvada bei teismo

medicinos eksperto V. B. paaiÅ¡kinimai teisme, kad M. K. pilve fiksuotas dÅ«ris yra negilus - iki 2 cm, be to buvo pažeista riebalinė pilvo dalis (pažeista taukinė), todėl peilis įsmigęs į pilvÄ

laikytis negalėjo, jis būtų pats iškritęs. Teismo nuosprendyje išdėstyti

išsamūs motyvai, pagrindžiantys ir teismo išvadas dėl liudytojo G. S. Ž. turėto pagrindo kerštauti M. K.,

su kuriais sutinka ir skundÄ nagrinėjantis teismas. Nuteistasis E. P. parodymų patikrinimo vietoje metu patvirtino savoÂ

parodymus, kad jis peiliu dÅ«rė M. K. į pilvÄ ir tokiu

bÅ«du jį sužalojo, taip pat parodė vietÄ Â prie tvenkinio, esančio (duomenys neskelbtini)

km., kur išmetė įrankį – peilį, kuriuo sužalojo M. K.. Nors

nuteistasis savo vėlesnėse apklausose bei teisme pakeitė parodymus tvirtindamas,

kad nėra kaltas bei nurodė, kad  pirmosios apklausos metu prisipažino tik

psichologiškai spaudžiamas policijos pareigūno D. Č., kolegija

pažymi, kad teismas nuosprendyje išdėstė išsamius motyvus, kuriais paneigė

tokius jo parodymus. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek nukentėjusysis, tiek  nuteistasis

parodymų patikrinimų metu nurodė iÅ¡ esmės tÄ pačiÄ Ä¯vykio vietÄ , todėl nėra

pagrindo netikėti visais apie įvykio aplinkybes išdėstytais, nuosekliais

nukentėjusiojo parodymais. Teismas nenustatė, kad policijos pareigÅ«nas D. Č. bÅ«tų turėjęs motyvÄ grasinti E. P. ir

dėl to nuosprendyje išdėstė išsamius motyvus, su kuriais sutinka ir teisėjų

kolegija. Policijos pareigūnas D. Č. parodė, kad E. P. savo noru jam papasakojo apie nusikaltimo – M. K. sužalojimo aplinkybes, t. y., kad tarp jo ir M. K. buvo kilęs konfliktas, kad M. K. jam

buvo skolingas 500 Lt už suplėšytÄ striukę ir kad 2009 m. gruodžio 22 d. apie 22 val. prie savo namų pastebėjęs einantį M. K. jį

paÅ¡aukė ir liepė palaukti, po to priėjęs klausė, kada bus pinigai ir vienÄ

kartÄ peiliu jam dÅ«rė į pilvo sritį. Kaip matyti, tokios E. P. D. Č. nurodytos įvykio aplinkybės, kurias jis teigia

pats sugalvojęs ir tuo save apkalbėjęs, visiškai atitinka nukentėjusiojo

parodymams. Taigi nėra pagrindo netikėti D. Č. parodymais

apie E. P. jam išdėstytas nusikaltimo – M.

K. sužalojimo aplinkybes. Apelianto parodymus, kad jis tÄ vakarÄ buvo

namuose ir niekur nebuvo išėjęs, paneigia ir kartu su nuteistuoju namuose buvusių

jo artimųjų - liudytojų V. P., D. P. ir

V. P. parodymai. Liudytojas V. P. nurodė,

kad jo sūnus E. P. 2009-12-22 vakare tarp 21 ir 22 val.

du kartus buvo išėjęs parneÅ¡ti malkų bei parÅ«kyti į kiemÄ , liudytojas V. P. (nuteistojo brolis) parodė, kad tÄ vakarÄ parneÅ¡ti

malkų ir vandens ėjo tiek jis, tiek pusbrolis, tiek ir brolis E.

P., o išėjęs parnešti malkų užtrukdavo nuo 5 iki 10 minučių. Liudytoja D. P. taip pat parodė, kad jos sūnus E. P.

minėtÄ vakarÄ buvo išėjęs parÅ«kyti bei iÅ¡ tvarto parneÅ¡ti malkų. D. P. teigimu malkos neÅ¡amos sudėjus jas į maiÅ¡Ä ir jį

užriÅ¡us, iÅ¡ ko darytina iÅ¡vada, kad tai turi užtrukti tam tikrÄ laiko tarpÄ . Visos

šios aplinkybės patvirtina, jog nuteistasis 2009-12-22 vakare  apie 22 val.

buvo iÅ¡ savo namų kelis kartus išėjęs į laukÄ . Nuteistojo ir nukentėjusiojoÂ

namai yra priešingose gatvės pusėse, todėl visiškai įrodyta, kad nuteistasis nurodytu

laiku buvo išėjęs iš namų ir nukentėjusįjį sužalojo būtent toje vietoje, kuri

parodyta jų abiejų parodymų patikrinimų vietoje  metu. Tiek nukentėjusysis M. K., tiek ir liudytojai K. K., B. K., D. Č., A. K.,

Ž. S., A. P., R.

D., G. A., A. N., V. P. (nuteistojo tėvas), D. P., V. P. (nuteistojo brolis), A. Č., G. S. Ž. parodymus davė būdami įspėti dėl atsakomybės už

melagingų parodymų davimÄ ir prisiekę, todėl nėra pagrindo netikėti jų iÅ¡ esmės

detalėse sutampančiais parodymais, kuriuos atitinka ir kiti rašytiniai bylos įrodymai.

Taigi E. P. kaltė yra visiškai

įrodyta apylinkės teismo nuosprendyje aptartų įrodymų visetu.

Atsižvelgiant

į tai, nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo

nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Teisėjų

kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r ė :

Nuteistojo E.

P. apeliacinį skundÄ atmesti.

Kolegijos pirmininkė                                                                                         Â

Nijolė SuÅ¡inskienė Â

Teisėjai                                            Â

                                                                  Ričardas

Gilys

                                                                                                                                                                   Â

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                    Â

Vytautas Norkūnas

                                                                                                               Algirdas

Gaputis