2019-11-27 Nr. AB-22319-3-61-3-01432-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-5484-968/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01432-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų M. H. (M. H.) ir R. E. (R. E.), atstovaujamos įstatyminės atstovės M. H. (M. H.), apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų M. H. (M. H.) ir R. E. (R. E.), atstovaujamos įstatyminės atstovės M. H. (M. H.), skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja M. H. (toliau – pareiškėja) ir pareiškėja R. E. (toliau – dukra), atstovaujama pareiškėjos, padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2019 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. (15/6-5) 12PR-37 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymus suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje (toliau – prašymai). Pareiškėjos skunde nurodė, kad:

1.1. Migracijos departamentas tyrimą dėl pareiškėjos baimės būti persekiojamai iš esmės atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribodamas atskirų faktinių aplinkybių izoliuotu vertinimu, nevertindamas jų visumos, atsiribodamas nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrindamas įrodymų visapusiško ištyrimo.

1.2. (Duomenys neskelbtini).

1.3. Migracijos departamentas, nesurinkęs specifinės kilmės valstybės informacijos su tikslu vertinti kaip pagrįstus ar nepagrįstus pareiškėjos prašymo suteikti prieglobstį motyvus, neužtikrino tinkamo įrodymų tyrimo ir jų vertinimo, nustatant visiškai pagrįstos baimės egzistavimo faktą, nors pats pareiškėjos pasakojimas ir buvo pripažintas nuosekliu ir patikimu.

1.4. Atsakovas nepagrįstai pareiškėjos pasakojimą apie dalijamas skrajutes ir bendradarbiavimą su tarptautinėmis organizacijomis laikė nenuosekliu, nedetaliu ir tuo pagrindu nepagrįstu. Migracijos departamentas 2019 m. kovo 20 d. išvadoje Nr. (15/6-5)13PR-37RN „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – Išvada) neįvardino pareiškėjos pateiktos informacijos apie (duomenys neskelbtini) prieštaravimo surinktai kilmės valstybės informacijai. Pareiškėjos apklausos metu duoti parodymai iš esmės patvirtinti kilmės valstybės informacija.

1.5. Pareiškėja niekada netvirtino tiesiogiai bendradarbiavusi su tarptautinėmis organizacijomis, 2019 m. vasario 26 d. apklausos metu nurodė, kad jos rolė apsiribojo informacijos rengimu apie (duomenys neskelbtini). Atsakovas netinkamai interpretavo pareiškėjos paaiškinimus, dėl ko nebuvo užtikrintas racionalus bei objektyvus įrodymų vertinimas, ir dėl to šiai pasakojimo daliai nepagrįstai netaikyta abejonės privilegija.

1.6. Tos aplinkybės, kurias pareiškėja nurodė prašyme suteikti prieglobstį ir apklausos Migracijos departamente metu, atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus, tačiau Migracijos departamentas pareiškėjos nurodytus faktus ir aplinkybes kvalifikavo netinkamai, todėl be pagrindo atsisakė suteikti pabėgėlio statusą (prieglobstį) pareiškėjoms.

1.7. Tuo atveju jei visgi būtų nuspręsta, kad pareiškėjoms nėra pagrindo suteikti prieglobstį, vis dėlto yra tikimybė, jog pareiškėjas išsiuntus į (duomenys neskelbtini), jų teisės ir pagrindinės laisvės būtų pažeistos. Todėl pareiškėjoms tokiu atveju turėtų būti suteikta bent papildoma apsauga (Įstatymo 87 str. 1 d.).

2. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas skunde nurodė, kad:

2.1. Migracijos departamentas atliko išsamų tyrimą ir Išvadoje, kurios pagrindu priimtas Sprendimas, nurodė, dėl ko pareiškėjos nurodytos aplinkybės yra nepagrįstos.

2.2. Migracijos departamentas, siekdamas užtikrinti visapusišką ir objektyvų pareiškėjos atvejo tyrimą, kreipėsi į dvi žmogaus teises ginančias organizacijas, kurios publikuoja informaciją apie (duomenys neskelbtini). Todėl Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjos pateiktas aplinkybes apie protestus, kuriuose ji tariamai aktyviai dalyvavo, taip pat surinktą kilmės valstybės informaciją, nustatė, kad nors pareiškėjos pasakojimas yra pakankamai detalus ir nuoseklus, tačiau jis neatitinka kilmės valstybės informacijos. Nors tyrimo metu nustatyta, kad panašiu laikotarpiu vyko daugybė skirtingos svarbos protestų, kurie buvo plačiai aptariami žiniasklaidos arba socialiniuose tinkluose, tačiau abejotina, ar šalyje vyko būtent pareiškėjos nurodyti protestai.

2.3. Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjos pasakojimą bylos duomenų visumoje, nustatė, kad jos teiginiai apie tai, jog jos (duomenys neskelbtini).

2.4. Pareiškėja pirminėje apklausoje, vykusioje 2018 m. rugsėjo 11 d., nurodė, kad ji informaciją apie įvykius (duomenys neskelbtini), teikė Raudonojo kryžiaus organizacijai, tačiau pareiškėja 2019 m. vasario 26 d. vykusios apklausos metu jau nurodė, kad pati tiesiogiai jokios informacijos neteikė (duomenys neskelbtini). Organizacijų, kurioms buvo teikta informacija, įvardinti negalėjo. (duomenys neskelbtini) Kadangi pareiškėjos pasakojimas apie informacijos platinimą ir bendradarbiavimą su tarptautinėmis organizacijomis nebuvo nei nuoseklus, nei detalus, nepatvirtintas kilmės valstybės informacijos kontekste, Migracijos departamentas pagrįstai suabejojo pareiškėjos pasakojimo nuoširdumu, o tai neleidžia vertinti pareiškėjos pateiktą pasakojimą apie kilmės valstybėje jos vykdytą aktyvią veiklą, skelbiant ir platinant informaciją, kaip tikėtiną.

2.5. Migracijos departamentas pareiškėjų prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu, vertindamas, ar pareiškėjoms gali būti suteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ar papildoma apsauga), atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjos situacijos tyrimą ir tinkamai taikė Įstatymo 83, 86 ir 87 straipsnius. Visos pareiškėjos individualios aplinkybės buvo išnagrinėtos ir įvertintos. Todėl buvo pagrįstai nustatyta, jog pareiškėjų situacija neatitinka nei Įstatyme numatytų prieglobsčio, nei papildomos apsaugos suteikimo pagrindų.

II. 3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 11 d. pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

4. Teismas pripažino, kad pareiškėjos pasakojimas apie darbą (duomenys neskelbtini) kilmės valstybėje yra pakankamai detalus ir nuoseklus, (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Pareiškėjos pasakojimas apie informacijos platinimą ir bendradarbiavimą su tarptautinėmis organizacijomis nebuvo nei nuoseklus, nei detalus. (duomenys neskelbtini) Teismo nuomone, atsižvelgus į pareiškėjos pasakojimo trūkumus, atsakovas pagrįstai pareiškėjos teiginius apie tariamas grėsmes, kurios jai gali kilti dėl to (duomenys neskelbtini), pagrįstai vertino kaip nepatikimus.

5. Teismas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini).

6. Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jos pačios subjektyviu situacijos vertinimu, nepagrįstu jokiais objektyviais veiksniais. Pareiškėjos nurodyti motyvai ir paaiškinimai, susiję su tuo, kad dėl jos dalyvavimo protestuose ji gali būti suimta ir įkalinta, neįrodo, jog pareiškėjai realiai kyla grėsmė, t. y., kad tarp jos padėties ir Įstatymo 86–87 straipsniuose išvardytų priežasčių yra priežastinis ryšys. Bylos duomenys nepatvirtina, kad, pareiškėjai grįžus į kilmės valstybę, ji galėtų būti kankinama, su ja žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba galėtų būti žeminamas jos orumas ar ji bus tokiu būdu baudžiama, kiltų grėsmė, kad jos, kaip žmogaus, teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad Migracijos departamentas pagrįstai pareiškėjos pasakojimo dalį apie tai, kad ji galbūt bus suimta ir įkalinta kilmės valstybėje dėl to, kad dalyvavo protestuose, vertino labiau netikėtinu nei tikėtinu faktu. Byloje įrodymų, paneigiančių ar leidžiančių pagrįstai abejoti šia atsakovo išvada, nėra.

7. Teismas pabrėžė, kad nors pareiškėja ir nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Todėl pareiškėjos nurodyta baimė nelaikytina labiau tikėtina nei netikėtina.

8. Teismas nurodė, kad pareiškėja teismo posėdžio metu teigė, jog Migracijos departamentui neatskleidė „pilnos istorijos“, nes nepasitikėjo vertėja, o nepasitiki „bet kuo kas yra iš jos šalies ir kalba jos kalba“. Teismas šiuo aspektu pažymėjo, kad, išklausęs pateiktą 2019 m. vasario 26 d. Migracijos departamente vykusios apklausos garso įrašą, nustatė, jog pareiškėjai buvo pristatyti vertėjai, jų vardai pavardės, jie įspėti dėl atsakomybės; taip pat pareiškėja klausta, ar ji pasitiki vertėju; pareiškėja buvo informuota, kad bet kuriuo apklausos metu ji gali išsakyti abejones, jei tokių iškils dėl vertimo; po apklausos pareiškėjos buvo klausta, ar ji viską suprato, ką vertė vertėjas. Pareiškėja nurodė, kad vertimą ji supranta, abejonių neturi. Teismas taip pat nenustatė, kad pareiškėjos pasakojimas Migracijos departamente ir teismo posėdžio metu esmingai skirtųsi.

9. Teismas darė išvadą, kad pareiškėja nepateikė persekiojimo baimės pagrįstumą patvirtinančių įrodymų, t. y. nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos individualaus persekiojimo kilmės valstybėje realaus egzistavimo fakto. Pareiškėjos bendro pobūdžio, nepagrįsti konkrečiais duomenimis teiginiai neįrodo realios, pagrįstos baimės būti persekiojamai dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies bei 1951 m. Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – Ženevos konvencija) prasme. Pareiškėja taip pat nepateikė argumentų, pagrindžiančių jos kilmės valstybėje esančią situaciją, kuri nulemtų individualios ir pakankamai rimtos grėsmės, atitinkančios Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, buvimą. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad atsakovas padarė teisingą išvadą, jog pareiškėjoms suteikti pabėgėlio statusą pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį nebuvo pagrindo. Todėl ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Nepanaikinęs minėto Sprendimo, teismas neturėjo pagrindo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymus suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

III. 10. Pareiškėjos padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą – jų skundą tenkinti. Pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodo, kad:

10.1. Migracijos departamentas, nesurinkęs specifinės kilmės valstybės informacijos su tikslu vertinti kaip pagrįstus arba nepagrįstus pareiškėjos prašymo suteikti prieglobstį motyvus, neužtikrino tinkamo įrodymų tyrimo ir jų vertinimo nustatant visiškai pagrįstos baimės egzistavimo faktą, nors pats pareiškėjos pasakojimas ir buvo pripažintas nuosekliu ir patikimu. Šie motyvai buvo nurodyti ir skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui, tačiau teismas sprendime dėl šių motyvų nepasisakė.

10.2. Migracijos departamentas nepagrįstai vertino pareiškėjos pasakojimą apie dalijamas skrajutes ir bendradarbiavimą su tarptautinėmis organizacijomis nenuosekliu ir nedetaliu. (duomenys neskelbtini).

10.3. (duomenys neskelbtini) Pareiškėjos pateikti parodymai (tiek apklausos, tiek teismo posėdžio metu) iš esmės patvirtinti kilmės valstybės informacija.

10.4. Priešingai, nei konstatuota Išvadoje, pareiškėja niekada netvirtino tiesiogiai bendradarbiavus su tarptautinėmis organizacijomis. Pareiškėjos 2019 m. vasario 26 d. apklausos metu klausta apie dokumentų ruošimą ir bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis. Pareiškėja nurodė, kad jos rolė apsiribojo informacijos rengimu (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad buvo netinkamai interpretuoti pareiškėjos paaiškinimai, todėl neužtikrintas ir racionalus bei objektyvus įrodymų vertinimas, dėl to šiai pasakojimo daliai nepagrįstai netaikyta abejonės privilegija.

10.5. Teismas nepagrįstai apsiribojo tik atsakovo pateiktais argumentais, nepasisakydamas dėl pareiškėjų pateiktų motyvų, šių motyvų neįvertino. Tos aplinkybės, kurias pareiškėja nurodė savo prašyme suteikti prieglobstį ir apklausos Migracijos departamente metu, visiškai atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus, tačiau Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas jos nurodytus faktus ir aplinkybes kvalifikavo netinkamai. Tuo atveju, jeigu būtų konstatuota, kad Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesuteikė pareiškėjoms prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, turėtų būti įvertinta, ar buvo pagrįstai atisakyta pareiškėjoms suteikti ir papildomą apsaugą.

11. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas, iš esmės nurodydamas tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į pareiškėjų skundą, atsiliepime papildomai pažymėjo, kad:

11.1. Pareiškėja teismo posėdžio metu nesugebėjo nurodyti tikslaus (duomenys neskelbtini). Migracijos departamento vertinimu, jeigu pareiškėja būtų aktyviai dalyvavusi protestuose (duomenys neskelbtini).

11.2. Nepagrįstas pareiškėjų argumentas, kad teismas nepagrįstai apsiribojo tik Migracijos departamento argumentais, nepasisakydamas dėl pareiškėjų skunde nurodytų motyvų pagrįstumo. Pareiškėja teismo posėdžio metu pateikė daugybę naujų aplinkybių, kurių ji nebuvo nurodžiusi nei savo prašyme suteikti prieglobstį, nei apklausos Migracijos departamente metu. Teismas įvertino kiekvieną pareiškėjos teiginį, objektyviai išnagrinėjo pateiktas naujas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjos nurodyti motyvai ir paaiškinimai neįrodo, jog ji gali būti suimta ir įkalinta kilmės valstybėje į ją grįžus.

11.3. Teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jame atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus reikalavimus, sprendimas priimtas išsiaiškinus visas bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, teismo posėdyje tinkamai ištyrus visus su bylos esme susijusius įrodymus, tinkamai taikant teisės normas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Pareiškėjos apeliaciniame skunde suformulavo prašymą, teismui pripažinus, kad yra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas – teismo posėdžio metu užtikrinti vertėjo iš (duomenys neskelbtini) kalbą dalyvavimą. Vertinant šį prašymą, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas; proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

13. Pareiškėjos prašymo apeliacinės instancijos teisme bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nemotyvavo. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Atsižvelgdama į tai, kad bylos šalims buvo sudaryta galimybė pirmosios instancijos teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose, byloje nėra duomenų, jog pareiškėjai būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pareiškėjų apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo atsisakyta suteikti pareiškėjoms pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

15. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą atmetė, konstatavęs, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjoms prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jos neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų. Pareiškėjos, nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame nurodo iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir skunde, pabrėždamos, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apsiribojo tik atsakovo pateiktais argumentais, nepasisakydamas dėl pareiškėjos pateiktų motyvų pagrįstumo ir jų nevertindamas.

16. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.

17. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 ir 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

18. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

19. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) suformuotoje praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., LVAT 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018).

20. Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H. L. R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, jog asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir minėtos Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

22. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 116 punkte (2017 m. sausio 30 d. įsakymo Nr. Nr. 1V-80 redakcija, galiojusi iki 2019 m. liepos 1 d.) taip pat nustatyta, kad <...> prieglobsčio prašytojo pateiktų duomenų, nepatvirtintų rašytiniais įrodymais, patikimumas vertinamas atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra išsamus ir pasižymi pakankamu detalumu; ar prieglobsčio prašytojo žodžiu ir raštu pateikti duomenys yra nuoseklūs ir neprieštaringi; <...> ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę ir visuotinai žinomiems faktams. <...> Jeigu prieglobsčio prašytojo pasakojimas iš esmės yra nuoseklus ir patikimas, prieglobsčio prašytojui taikomas abejonės privilegijos principas, t. y. tam tikros abejonės dėl prieglobsčio prašytojo pateiktų duomenų, kurie nebuvo atmesti, vertinamos jo naudai ir netrukdo laikyti tokius duomenis nustatytais faktais.

23. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, kad negali grįžti į kilmės valstybę (duomenys neskelbtini), kadangi ji (duomenys neskelbtini). Visos pareiškėjo nurodytos aplinkybės, išskyrus tai, kad ji buvo (duomenys neskelbtini), pagrįstos jos žodiniu pasakojimu (paaiškinimais).

24. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktą medžiagą, pareiškėjos paaiškinimus, teiktus apklausų metu ir teismo posėdžio metu, sutinka su pirmosios instancijos teismo (kartu su Migracijos departamento) padarytomis išvadomis, kad nors pripažintina, jog pareiškėja dirbo (duomenys neskelbtini) kilmės valstybėje, tačiau pareiškėjos nurodytoms aplinkybėms, kad (duomenys neskelbtini) stinga patikimumo. Tad pareiškėjos nurodytos minėtos aplinkybės negali būti vertinamos kaip labiau tikėtinos nei netikėtinos, kadangi: 1) (duomenys neskelbtini); 2) (duomenys neskelbtini) Be kita ko, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja nei apklausos Migracijos departamente metu, nei teismo proceso metu nenurodė pakankamai nuoseklių ir išsamių aplinkybių, kad būtų pagrindas daryti išvadai, jog ji iš tiesų bendradarbiavo su jos nurodytais asmenimis; 3) (duomenys neskelbtini); ii) pareiškėja nei apklausos Migracijos departamente metu, nei teismo procesu metu išsamiau nedetalizavo jos platintos informacijos (duomenys neskelbtini) turinio; iii) (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentui pagrįstai nustačius, kad nėra pagrindo pareiškėjos nurodytų aplinkybių dėl jos aktyvių veiksmų (duomenys neskelbtini) vertinti kaip labiau tikėtinų nei netikėtinų, nėra pagrindo vertinti, kad iš tiesų į jos namus buvo atvykę policijos pareigūnai dėl jos minėtos veiklos (duomenys neskelbtini).

25. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, pabrėžia, kad byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę buvo pakankami pareiškėjų prašymams suteikti prieglobstį išnagrinėti, o Migracijos departamento atliktas pareiškėjos nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas (išdėstytas Išvadoje) buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai. Migracijos departamentas nagrinėjamu atveju neturėjo pagrindo taikyti abejonės privilegiją, nes byloje nustatytos Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje ir Aprašo 116 punkte numatytos aplinkybės, paneigiančios galimybę taikyti abejonės privilegijos principą, t. y. pareiškėjos pasakojimas nebuvo visiškai nuoseklus (išsamus), iš dalies prieštaravo surinktai informacijai apie kilmės valstybę (duomenys neskelbtini), dėl ko negali būti vertinamas kaip patikimas. Apeliacinio skundo argumentai, išdėstyti Nutarties 10.1.–10.5. punktuose, vertinami kaip nepagrįsti ir dėl Nutarties 24 punkte išdėstytų argumentų.

26. Taigi teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes (pareiškėjos paaiškinimus), konstatuoja, kad pareiškėja nepateikė patikimos informacijos, leidžiančios spręsti, jog ji ir jos dukra atitinka pabėgėlio statusui taikytinas nuostatas. Nenustatęs, kad pareiškėjos atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus, Migracijos departamentas pagrįstai atsisakė joms suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.

27. Teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjoms papildomą apsaugą. Byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad kilmės valstybėje pareiškėjos galėtų būti kankinamos, su jomis galėtų būti žiauriai elgiamasi arba galėtų būti žeminamas jų orumas arba jos galėtų būti tokiu būdu baudžiamos. Taip pat byloje nėra duomenų, kad pareiškėjoms kilmės valstybėje gali grėsti egzekucija ar joms gali būti įvykdyta mirties bausmė. Todėl pareiškėjos neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Byloje nėra nustatyta ir tai, kad pareiškėjų kilmės valstybėje šiuo metu vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, todėl pareiškėjų gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei negresia ginkluoto konflikto nulemtas pavojus, dėl kurio prieglobsčio prašytojoms turėtų būti suteikta papildoma apsauga.

28. Dėl pareiškėjų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo netinkamai atliktu įrodymų vertinimu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjų skundą, atsižvelgė į šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus ir posėdžio metu patikslintus argumentus, įvertino byloje surinktų duomenų visumą pagal įrodymų vertinimo taisykles ir Įstatymo kontekste išsamiai patikrino Migracijos departamento Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, t. y. tinkamai laikėsi ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje, 86 ir 87 straipsniuose nustatytų reikalavimų.

29. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui reikšmingas faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškinęs ir taikęs teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų M. H. (M. H.) ir R. E. (R. E.), atstovaujamos įstatyminės atstovės M. H. (M. H.), apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė