d2ab573f-b27a-40d3-9ced-48ed2dc89a3a · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamosios bylos Nr. 1A-39-1076/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-55390-2019-7 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.2.3.1.2.2; 1.2.3.1.2.5; 1.2.3.1.2.7; 1.2.4.4.2.7; 1.2.4.6.1; 1.2.14.10.2.1; 1.2.14.10.2.4; 2.1.7.4; 2.4.6.1 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. balandžio 13 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ernesto Rimšelio ir Lino Šiukštos, sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei, dalyvaujant prokurorui M.

G., nuteistajam V. N. (V. N.) ir jo gynėjui Aloyzui Kruopiui, nukentėjusiajai G. P., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka proceso dalyviams dalyvaujant tiesiogiai ir nuotoliniu vaizdo konferencijos bÅ«du, iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. N. (V. N.) gynėjo advokato Aloyzo Kruopio apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo V. N. pripažintas kaltu padariusiu nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 2, 5 ir 7 punktuose, 138 straipsnio 2 dalies 7 punkte, 140 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirtos bausmės: - pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 5 ir 7 punktus – laisvės atėmimas penkiolikai metų; - pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 7 punktÄ â€“ laisvės atėmimas vieneriems metams ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams; - pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – areÅ¡tas trisdeÅ¡imčiai parų; - pagal BK 187 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimas dvejiems metams ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos tarpusavyje bausmių apėmimo būdu, ir V. N. paskirta galutinė penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmė. Iš V. N. priteista: - V. S. naudai – 9 546 Eur turtinės žalos ir 9 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; - G. P. naudai – 11 165 Eur turtinės žalos ir 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; - E. D. naudai – 1 151,50 Eur turtinės žalos ir 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; - L.

B. naudai – 10 232 Eur turtinės žalos ir 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; - Z. P. naudai – 541 Eur turtinės žalos atlyginimo; - A. K. naudai – 1 886,50 Eur turtinės žalos atlyginimo; - O. S. naudai – 1 886,50 Eur turtinės žalos atlyginimo; - K. G. naudai – 10 000 Eur turtinės žalos atlyginimo; - Vilniaus miesto savivaldybės naudai – 16 464 Eur turtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje V. S., G. P., E. D., L. B., Z. P., A. K. ir O. S. civiliniai ieškiniai atmesti.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. V. N. 2019 m. gruodžio 30 d., laikotarpiu nuo 1.46 iki 3.11 val., (duomenys neskelbtini), prieÅ¡ tai iÅ¡siskyręs su K. P., norėdamas jÄ susigrÄ Å¾inti, tikėdamasis, kad ji iÅ¡sigÄ s ir grįš pas jį, suprasdamas, kad minėto namo gyventojai miega, žmonėms esant bejėgiÅ¡kos bÅ«klės, nes nakties metu miegodami, iÅ¡plitus gaisrui ir pradėjus namui degti atvira liepsna, jie neturėjo galimybės laiku evakuotis ar užgesinti plintančiÄ ugnį, tyčia kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du iÅ¡ su savimi atsineÅ¡to flakonėlio papurkÅ¡damas dažų ant plastikinės sienos apdailos ir juos uždegdamas žiebtuvėliu padegė namo antro aukÅ¡to deÅ¡inės pusės bendrame trijų butų koridoriuje prie E. Å . (K.

P. močiutės) durų esančiÄ plastikinę sienos apdailÄ , taip sukėlė namo laiptinės gaisrÄ ir tyčia nužudė du žmones, t. y. E. Å ., kuri savo bute lovoje mirė nuo Å«minio toksinio anglies monoksido poveikio ir L. S., kuri savo bute lovoje mirė nuo Å«minio toksinio anglies viendeginio (anglies monoksido) poveikio, be to, G. P., kuri gelbėdamasi nuo gaisro iÅ¡Å¡oko pro savo buto langÄ , padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ â€“ veido, deÅ¡inės ausies kauÅ¡elio ir abiejų plaÅ¡takų odos IIA-II B laipsnio nudegimus, atsiradusius dėl minėtų sričių poveikio aukÅ¡tos temperatÅ«ros medžiaga (galimai atvira liepsna) ir V.

S., kuris gelbėdamasis nuo gaisro iÅ¡Å¡oko pro savo buto langÄ , padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ â€“ deÅ¡inės plaÅ¡takos III pirÅ¡to žaizdÄ , be to, liepsnai iÅ¡plitus, apdegė namo bendro naudojimo laiptinė, nenustatytos materialinės vertės ir visiÅ¡kai sudegė namo palėpėje įrengti butai, priklausantys nukentėjusiesiems E. Å ., V. S. ir L. S., taip pat apdegė ir buvo sulieti vandeniu pirmajame namo aukÅ¡te įrengti butai, priklausantys nukentėjusiesiems L. B., A. K., O.

S., V. S. (V. S.), K. G. ir (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijai, t. y. gaisro metu visiÅ¡kai sudegė butas priklausantis E. Å . ir jame buvę daiktai, bendrai padarant E. D. neturtinę žalÄ , G. P. 11 165 Eur turtinę žalÄ , gaisro metu visiÅ¡kai sudegė butas, priklausantis L. S. ir jame buvę daiktai, bendrai padarant nenustatytos vertės turtinę žalÄ , gaisro metu visiÅ¡kai sudegė butas priklausantis V. S. ir jame buvę daiktai, bendrai padarant pastarajam tiksliai nenustatyto dydžio, bet ne mažesnę kaip 9 546 Eur turtinę žalÄ , taip pat gaisro metu apdegė ir buvo sulietas vandeniu butas, priklausantis K.

G. ir jame buvę daiktai, bendrai padarant 10 000 Eur vertės turtinę žalÄ , taip pat gaisro metu apdegė ir buvo sulietas vandeniu butas, priklausantis bendros nuosavybės teise A. K., O. S., V. S. ir jame buvę daiktai, bendrai padarant tiksliai nenustatyto dydžio, bet ne mažesnę kaip 7 546 Eur turtinę žalÄ , taip pat gaisro metu apdegė ir buvo sulietas vandeniu butas, priklausantis L. B. ir jame buvę daiktai, bendrai padarant pastarajai tiksliai nenustatyto dydžio, bet ne mažesnę kaip 10 232 Eur turtinę žalÄ , taip pat gaisro metu apdegė ir buvo sulietas vandeniu butas, priklausantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir jame buvę daiktai, bendrai padarant 16 464 Eur vertės turtinę žalÄ .

Taip V. N. kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du nužudė du bejėgiÅ¡kos bÅ«klės žmones, kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir visuotinai pavojingu bÅ«du sunaikino bei sugadino didelės vertės svetimÄ turtÄ . II. Apeliacinio skundo argumentai ir praÅ¡ymai 2. Nuteistojo V. N. gynėjas advokatas A. Kruopys apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 14 d. nuosprendį ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nes neįrodyta, kad V.

N. dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ , arba jo veikÄ kvalifikuoti kaip BK 238 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ arba suÅ¡velninti V. N. paskirtas bausmes, įskaitant galutinę subendrintÄ bausmę; panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 14 d. nuosprendžio dalį, kuria patenkinti civiliniai ieÅ¡kiniai ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ civilinius ieÅ¡kinius atmesti. Apeliacinis skundas iÅ¡ esmės grindžiamas žemiau nurodytais argumentais. 2.1. Byloje nėra patikimų ir abejonių nekeliančių įrodymų, patvirtinančių, kad namo gaisrÄ sukėlė nuteistasis V.

N.. Teismas priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį rėmėsi tik V. N. kaltinančiais įrodymais, tačiau neskyrė reikiamo dėmesio jį teisinantiems įrodymams. 2.2. Teismas nepagrįstai nuteistojo V. N. parodymų dalį, kuria jis pripažino savo kaltę, nurodydamas aplinkybes, artimesnes pareikÅ¡tam kaltinimui, pripažino kaip teisingÄ , nes kiti įrodymai jų nepatvirtina. 2.3. Teismas padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo V. N. parodymus, jog namo padegimÄ organizavo jam nepažįstami asmenys E. ir G., kad namÄ padegė ne jis, o E. dėl galimai K. turėtų skolų, paneigia liudytojų J.

M. (J. M.) bei E. C. parodymai. 2.4. Teismas remdamasis J. M. parodymais padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad tuo metu, kai, kaip nurodo nuteistasis V. N., pas jį neva buvo atėję E. ir G. (2019 m. gruodžio 29 d. 23 val.), J. M. buvo jo namuose ir jokių paÅ¡alinių asmenų nematė. Pažymėta, kad V. N. niekada nesakė, kad J. M. matė atėjusius E. ir G., todėl J. M. parodymai nepaneigia V. N. parodymų. J. M. apie lankymÄ si pas V. N. (2019 m. pabaigoje) pirmÄ kartÄ buvo apklaustas praėjus beveik pusmečiui (2020 m. birželio 16 d.), todėl abejotina, kad po tiek laiko galėjo atsiminti, kelintÄ valandÄ atėjo ir išėjo iÅ¡ V.

N. buto. Be to, iÅ¡ liudytojų K. P. ir I. J. parodymų matyti, kad jos dar iki gaisro iÅ¡ V. N. sužinojo apie tai, jog kažkokie asmenys iÅ¡ jo reikalauja pinigų už K. P. skolas. IÅ¡ K. P. parodymų matyti ir tai, kad iki gaisro likus dar dviem-trims dienoms, V. N. pranešė jai ir tai, jog tie asmenys grasina net padegimu. Taigi, lieka nepaneigti V. N. parodymai, kad naktį iÅ¡ 2019 m. gruodžio 28 į 29 dienÄ , kai J. M. iÅ¡ jo buto jau buvo išėjęs, pas jį atėjo asmenys, kurių vardai ar pravardės gali bÅ«ti E. ir G., kurių jis nepažinojo ir kurių vardus sužinojo iÅ¡ bendravimo, bei reikalavo atlyginti K.

P. skolÄ . Be to, viena diena anksčiau, kaip nurodė V. N., taip pat nakties metu kažkas atėjo iki jo buto, stipriai beldėsi ir rėkė kažkÄ apie skolÄ , rėkė „padegsim chatas“, „vis tiek pagausim“. Po Å¡io įvykio jis K. parašė, kad ir jai, ir jam bus galas, kad nori padegti jų butus. Tai, kad K. P. per V. N. buvo grasinama, patvirtina ir liudytojos E. N. parodymai. Nukentėjusioji G. P. parodė, kad likus trims savaitėms iki gaisro jos dukra buvo gavusi SMS žinutę, kurioje grasinama atkerÅ¡ijimu.

Ji nurodė ir tai, kad negali tvirtinti, jog tÄ Å¾inutę parašė V. N.. Atsižvelgiant į SMS žinutės gavimo laikÄ (apie 2019 m. gruodžio 9 d.), galima teigti, kad jÄ siuntė ne V. N., nes tuo metu K. P. dar nebuvo su juo susipykusi ir grįžusi pas motinÄ . Vertinant byloje esančius parodymus, galima pasakyti, kad tikslių datų V. N. ir svarbesni liudytojai nepamena, įvykių laikai nurodyti gana apytiksliai, bet sugretinus įvykius su įvykiais ir datomis, kurios abejonių negali kelti (Kūčios, Kalėdos, Naujieji metai, gaisras), gaunami galimai tiksliausi įvykių laikai.

Kaip minėta, V. N. dar dvi–trys dienos iki gaisro bent dviem asmenims pranešė apie tai, kad K. P. kreditoriai grasindami reikalauja iÅ¡ jo grÄ Å¾inti jos skolÄ (skolas); K. P. praneÅ¡ta ir apie grasinimÄ gaisru. Todėl teigti, kad V. N. nepatyrė poveikio iÅ¡ jo nurodytų E. bei G., nėra jokio pagrindo. V. N. geriausiai pažinoję J. M. ir E. C. jį apibÅ«dino kaip uždarÄ ir mažai bendraujantį, taigi, nėra nieko keisto, kad apie E. ir G. apsilankymÄ V. N. plačiau niekam nepasakojo. Kita vertus, jo perspėjimai K.

P. apie galimÄ gaisrÄ ir to priežastį (jos nesumokėtÄ skolÄ ) patvirtina, kad Å¡io apsilankymo V. N. neiÅ¡sigalvojo. J. M. teisme taip pat patvirtino iÅ¡ K. P. girdėjęs apie tai, kad ji porÄ kartų narkotikus pirko už netikrus pinigus ir yra skolinga pardavėjams apie 500 Eur, o pastarieji pagrasino, kad ji turės atiduoti trigubai. 2.5. Kaip kitas nuteistojo V. N. parodymus paneigiantis įrodymas nuosprendyje nurodyti E. C. parodymai, kad V. N. jam pasakojo, jog buvo padegtas namas, kad sudegė žmonės ir jį gali suimti; jam atrodo, bet nėra tuo tikras, kad V.

N. sakė, jog namÄ padegė jis; V. N. vienu atveju nesakė, kad jis padegė namÄ , o kitu atveju nurodė, kad tai padarė jis. Tačiau tarnybiniame praneÅ¡ime apie nuotolinę E. C. apklausÄ užfiksuota, kad, pirma, tai, jog padegė namÄ , V. N. pasakė jiems vartojant alkoholį, o tokioje bÅ«klėje didesnė tikimybė, kad asmuo pasako tai ko nebuvo, siekdamas pasigirti, pasiguosti ar dėl kitų priežasčių. Apklausiamas teisme E. C. patvirtino girtumo įtakÄ pokalbiui teigdamas, kad niekas V. N. nesiklausė, nes jie buvo girti; gal V.

N. norėjo prieÅ¡ jį pasirodyti, nežino. Pastebėtina, kad V. N., kaip matyti iÅ¡ E. N., E. C. ir kitų apie gaisrÄ su juo kalbėjusių asmenų parodymų, bijojo bÅ«ti suimtas, nors ir neigė padegęs namÄ ; pavojų bÅ«ti apkaltintas ir suimtas jis galėjo jausti dėl to, kad buvo Å¡alia padegėjo, rodė, kur yra K. P. motinos butas. Pažymėta, kad E. C. teisme taip pat patvirtino, jog gaisras galėjo bÅ«ti dėl skolų. Antra, net ir po prisipažinimo apie padegimÄ , kaip nurodyta tarnybiniame praneÅ¡ime, kalba pakrypo kita linkme, V.

N. E. C. papasakojo, kad jis užrašė tÄ užraÅ¡Ä ant sienos. Taigi, V. N. prisipažinimas dėl padegimo buvo labai trumpas, girtų vyrų pokalbyje paminėtas dalykas, kurį aptariant buvo tuoj suvestas tik į tai, kad V. N. ant sienos parašė užraÅ¡Ä . TÄ jis ir dabar pripažįsta, o vertinant E. C. parodymus kaip visumÄ bei atsižvelgiant į visÄ jo atpasakotÄ iÅ¡ V. N. gautÄ informacijÄ matyti, kad jokio teisiÅ¡kai reikÅ¡mingo V. N. prisipažinimo dėl padegimo iÅ¡ esmės nebuvo. 2.6.

Nuosprendyje nurodyta, kad nuteistasis V. N. namÄ padegė prieÅ¡ tai iÅ¡siskyręs su K. P., norėdamas jÄ susigrÄ Å¾inti, tikėdamasis, kad ji iÅ¡sigÄ s ir grįš pas jį. Toks bÅ«das susigrÄ Å¾inti jį palikusiÄ merginÄ atrodo labai keistas. Nesuprantama ir nelogiÅ¡ka, kad iÅ¡sigandusi padegimo mergina grįžtų pas padegėjÄ , užuot bėgusi nuo jo kuo toliau ar kreipusis į policijÄ ar prokuratÅ«rÄ . Kad nusikaltimų motyvas nebuvo toks, koks nustatytas nuosprendyje, galima spręsti ir iÅ¡ įvykio vietoje rasto užraÅ¡o apie skolÄ , klaidingai užraÅ¡yto žodžiu „skokola“.

Toks užraÅ¡as turi per daug aiÅ¡kiÄ prasmę, atribojančiÄ jį nuo raginimo ar praÅ¡ymo, kad K. P. sugrįžtų pas V. N., iÅ¡ kurio buto neseniai išėjo. Apklausta teisme liudytoja K. P. parodė, kad 2019 m. gruodžio 24 d. ji apgavo narkotikų pardavėjÄ D. sumokėdama suvenyriniu 100 Eur banknotu. Praėjus dviem–trims dienoms po to, kai ji iÅ¡važiavo iÅ¡ V. N. buto (2019 m. gruodžio 25 d.), dar iki gaisro V. N. pradėjo siųsti žinutes liepdamas jai rasti veiklos, raÅ¡ydamas „išči mutki“, kas reiÅ¡kia, kad ji skubiai gautų pinigų.

Jai paklausus „kokių mutkių?“, V. N. pranešė, kad pas jį buvo atėję, mušė, liepė ieškoti pinigų. Atėjusieji sakė, kad jam bus kažkas blogai, o jos namus sudegins. Kas buvo atėję, vardo nenurodė, sakė, kad nuo A.(K. P. nurodė, kad A. gali būti susijęs su D., kuris buvo jos apgautas perkant narkotikus). Kadangi V. N. balsas buvo isteriškas, ji juo nepatikėjo, pasimetė, pagalvojo, kad jam kažkas galvoje negerai ir baigė pokalbį. Paskui V. N. dar rašė SMS žinutes, kad ji grįžtų.

Jis taip pat rašė žinutę „Nam koniec, mnie i tebie chatu sožgut“ („mums galas, man ir tau sudegins namus“). Å is susiraÅ¡inėjimas vyko gruodžio 30 d., apie 17-19 val. 2.7. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip įtariamoji 2020 m. sausio 7 d. K. P. taip pat patvirtino, kad dar iki gaisro (2019 m. gruodžio 29 d.) V. N. jai pranešė, jog ieÅ¡kotų pinigų, kad pas jį buvo atėję nuo A., grasino sudeginimu. Tokias pačias aplinkybes apie gresiantį gaisrÄ ji nurodė ir apklausiama kaip įtariamoji 2020 m. sausio 16 d., tik Å¡ios apklausos metu nurodė, kad apie tai, jog iÅ¡ jo reikalauja pinigų, V.

N. pradėjo jai sakyti 2019 m. gruodžio 28 d. 2020 m. sausio 8 d. apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ kaip įtariamoji K. P. papildomai patvirtino, kad A. yra D. J. žmogus, kuris tiekia narkotikus. Dar gruodžio 30 d. vakare jai paskambino V. N. ir pasakė, kad pas jį buvo atėję žmonės nuo A., pasakė „mums galas, o jai sudegins butÄ dėl 40 Eur“. Po to naktį jai paskambino kaimynas A. B. ir pranešė apie gaisrÄ . PriekaiÅ¡tus dėl A. apgavimo ji gavo ir per I. J.. Dar Å¡ioje apklausoje K.

P. parodė ir apie tai, kad jos dėdė pasakė, jog naktį kaimynę pažadino Å¡uo ir ji matė, kaip du vaikinai ant sienos piešė užraÅ¡Ä â€žskokola“. Beje, Å¡iÄ aplinkybę K. P. nurodė ir apklausiama kaip įtariamoji 2020 m. sausio 7 d. Ten papildomai nurodyta, kad dėdės vardas ir pavardė yra A. P., pokalbis, kurio metu jis tai pasakojo, vyko policijoje, o informacijÄ apie prieÅ¡ gaisrÄ matytus du žmonių siluetus jos dėdei suteikė (duomenys neskelbtini), gyvenanti mergina.

Å ios apklausos metu K. P. kaip gaisro priežastį nurodė tai, kad ji apgavo narkotikų pardavėjÄ , o apie tai, kad V. N. bandytų jÄ susigrÄ Å¾inti sukeldamas gaisrÄ , net neužsiminė. Apie tai, kad jos dėdė iÅ¡ nepažįstamos merginos sužinojo, jog naktį, kai įvyko gaisras, ji matė dviejų vyrų siluetus, K. P. parodė ir apklausiama kaip liudytoja 2020 m. gegužės 25 d. Tuo tarpu apklausiama kaip liudytoja 2020 m. birželio 17 d. ji jau nurodė, kad jos dėdė nepasakojo, jog kažkas matė du juodus siluetus prie namo, teigdama „tiesiog mano dėdė A.

P. atvežęs mane į policijÄ kÅ«rė teorijas, kas galėjo atsitikti, kodėl policija kviečia bÅ«tent mane. Apie tai, kad kažkas matė juodus siluetus, matomai, aÅ¡ pripainiojau pati“. Tai labai skiriasi nuo visų kitų parodymų, kuriuos K. P. davė apie gaisro naktį kažkieno matytus siluetus. Net ir teisme 2020 m. lapkričio 26 d. posėdyje ji parodė, kad „su savo dėde A. P. kalbėjau. Jis pasakė, kad mergaitė kaimynė iÅ¡ namo prieÅ¡ais matė dviejų vaikinų siluetus.

Nesakė, kÄ tie du vaikinai veikė, man papasakojo apie tai labai trumpai ir aÅ¡ nuėjau pas tyrėjÄ â€œ. TokiÄ aplinkybę liudytoja nurodė kategoriÅ¡kai: „AÅ¡ negalėjau pripainioti tokių dalykų. Komisariate dėdė man tikrai sakė apie tuos siluetus, kad A. tuos du siluetus matė“. Å i aplinkybė apie dviejų asmenų siluetus, galimai matytus tÄ naktį, kai kilo gaisras, yra labai svarbi, nes jos patvirtinimas tuo pačiu patvirtintų V. N. parodymus apie gaisro kilimo aplinkybes, apie tai, kad iki namo, esančio (duomenys neskelbtini), jis ėjo ne vienas ir, tikėtina, ne savo noru.

Todėl esant tam tikriems prieÅ¡taravimams paminėtuose liudytojos K. P. parodymuose, esant prieÅ¡taravimui tarp daugumos jos parodymų ir liudytojo A. P. parodymų apie pastarojo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) esančio namo gyventojos girdėtÄ /negirdėtÄ informacijÄ apie prieÅ¡ gaisrÄ matytus du žmonių siluetus ir žinant, kad pasak K. P., tÄ informacijÄ jos dėdei pateikė mergina, vardu A., bei jos tėvo vardÄ â€“ K., taip pat žinant adresÄ , kur Å¡i A. gyveno, jÄ nustatyti neturi bÅ«ti sunku.

Tai padarius ir minėtÄ A. apklausus, „iÅ¡ pirmų lÅ«pų“ bÅ«tų gauta informacija, kuri patvirtintų arba paneigtų aptariamÄ aplinkybę apie gaisro naktį matytus dviejų asmenų siluetus. Todėl dėl Å¡ios aplinkybės iÅ¡aiÅ¡kinimo reikalingas įrodymų tyrimas. Tai, kad 2020 m. birželio 12 d. vyresniojo tyrėjo tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, jog buvo bendrauta su liudytojais ir kaimynystėje gyvenančiais asmenimis, bet niekas nepatvirtino, kad prieÅ¡ gaisrÄ prie namo matė pažįstamus ar nepažįstamus asmenis, kurie galėjo sukelti minėtÄ gaisrÄ ar užrašė ant padegto namo sienos žodį „SKOKOLA“, neÅ¡alina bÅ«tinumo nustatyti ir apklausti beveik konkrečiai žinomÄ liudininkę, kuri į tyrėjų akiratį iki minėto tarnybinio praneÅ¡imo suraÅ¡ymo galėjo ir nepatekti dėl įvairių priežasčių. 2.8.

Nuosprendyje neįvertinta tai, kad nuteistasis V. N. sutiko tirtis poligrafu dėl savo parodymų teisingumo. Tiesiogiai tai neįrodo jo nekaltumo, o pats tyrimas į klausimÄ , ar jis sako tiesÄ , atsakymo nedavė. Tačiau sutikimas tirtis vis tik rodo, kad jis nebijojo dėl savo parodymų tikrumo. Lietuvos Respublikos poligrafo naudojimo įstatyme nustatyta, kad toks tyrimas skirtas visai kitiems tikslams, todėl tyrimo paskyrimas tik patvirtina, kad V. N. kaltė padarius inkriminuotas veikas kelia didelių abejonių.

Be to, kaip parodė apklausta nuteistojo motina liudytoja E. N., 2019 m. lapkritį, dar iki gaisro, sÅ«nus sakė, kad jis patiria spaudimÄ , kad jį persekioja kažkokie žmonės dėl K. skolos ir jis bijo. SÅ«nus jos prašė apsaugoti brolį, nes jam grasino, kad jeigu jis skolos negrÄ Å¾ins, jo jaunesnįjį brolį privers vartoti narkotines medžiagas. Jau po gaisro, sausio 2 ar 3 dienÄ , sÅ«nus atėjo labai sutrikęs, nes pamatė žinias, kad sudegė namas. Jis pasakė, kad tai ne jo darbas, papasakojo, kad naktį prieÅ¡ gaisrÄ iki jo buto atėjo kažkokie du vaikinai, kurie teiravosi K..

N. K. vyrai ėmė reikalauti, kad V. N. parodytų, kur K. gyvena. IÅ¡sigandęs, jis sutiko parodyti namÄ . SÅ«nus aiÅ¡kino, kad jis vyrus tik nuvedė prie K. namo ir tik bendrais bruožais apibÅ«dino, kaip viskas vyko, kad jis tik parodė tÄ namÄ , pažymėjo namÄ užraÅ¡u, o apie gaisrÄ sužinojo tik iÅ¡ spaudos. 2.9. Nuosprendyje padaryta neteisinga iÅ¡vada, kad nuteistasis V. N. pats sau prieÅ¡tarauja nurodydamas, jog jam E. paklausus, kam reikia dažų, Å¡is atsakė, kad jie ant namo sienos dažais paraÅ¡ys žodį „skola“, padegs kÄ nors namo viduje, pabels į duris ir pabėgs.

Tai, pasak teismo, prieÅ¡tarauja V. N. parodymams, kad jis padegimo metu buvo Å¡alia, tačiau nepadeginėjo ir nežinojo, kad E. iÅ¡ tikrųjų padegs namÄ . V. N. parodymai apie iÅ¡ E. gautÄ atsakymÄ turėtų bÅ«ti suprantami, kaip ketinimas bÅ«tent padegti kÄ nors namo viduje ir pabelsti į duris siekiant įspėti apie gresiantį gaisrÄ bei galimai pagÄ sdinti buto gyventojus ir tai neturi bÅ«ti tapatinama su ketinimu tikrai sukelti gaisrÄ , sukeliantį tragiÅ¡kas pasekmes. Todėl prieÅ¡taravimo tokiuose V.

N. parodymuose nėra. Svarbu ir tai, kad jis E. buvo informuotas, jog tikslo sukelti tikrÄ gaisrÄ nėra, taigi, V. N. tyčia gaisro sukėlimo ir jo pasekmių neapėmė. 2.10. Tai, kad parodymų patikrinimo vietoje metu nuteistojo V. N. nurodyta padegimo vieta sutampa su gaisro židinio zona, jo kaltės dėl gaisro sukėlimo neįrodo, nes jis paaiÅ¡kino buvęs Å¡alia, kai kitas asmuo sukėlė gaisrÄ . Tai, kad V. N. nurodyti asmenys E. ir G. iki Å¡iol nerasti, taip pat neįrodo V. N. kaltės, nes jie gali bÅ«ti nerasti dėl daugybės priežasčių. 2.11.

Kaip argumentÄ , kodėl netikima nuteistojo V. N. parodymais apie patirtÄ spaudimÄ , teismas nurodė tai, kad jis viso ikiteisminio tyrimo metu jokių skundų ar pareiÅ¡kimų dėl jo atžvilgiu naudojamo pareigÅ«nų ar kitų asmenų (E., G.) psichologinio ar kitokio smurto nepateikė, apie tai susitikimų metu neinformavo savo gynėjo. Tačiau ne visi vienodai reaguoja į patiriamÄ spaudimÄ , ne apie visus nusikaltimus praneÅ¡ama. Tai priklauso nuo daugelio aplinkybių, tarp jų ir nuo poveikį patiriančio asmens savybių.

E. N., J. M., E. C. nurodytos V. N. bÅ«do savybės paaiÅ¡kina, kodėl dėl patirto poveikio jis galėjo niekam ir nepraneÅ¡ti. 2.12. Nepaneigta ir tai, kad apie tai, jog gaisras kilo ir sukėlė sunkias pasekmes, nuteistasis V. N. sužinojo tik ryte po gaisro, kad dažų likučius jau buvo paslėpęs, todėl nusikaltimo slėpimo jo veiksmuose nėra, galima svarstyti tik apie atsakomybę pagal BK 238 straipsnį už nepraneÅ¡imÄ apie padarytÄ labai sunkų nusikaltimÄ . 2.13. Jeigu nuteistojo V. N. veikos kvalifikavimas nebÅ«tų pakeistas, praÅ¡oma spręsti klausimÄ dėl jam skirtų bausmių už atskirus nusikaltimus ir galutinės subendrintos bausmės suÅ¡velninimo.

V. N. yra dar labai jauno amžiaus – 2019 m. gruodžio 30 d. jam buvo tik dvideÅ¡imt treji metai, jis buvo registruotas užimtumo tarnyboje, teistas buvo tik vienÄ kartÄ už nesunkų nusikaltimÄ . Paskirta už sankcijos vidurkį didesnė penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmė tokiam jaunam žmogui vertintina, kaip per griežta. Kadangi V. N. kilusių pasekmių nesiekė, pripažintina, kad jis veikė netiesiogine tyčia, o ne tiesiogine neapibrėžta tyčia, kaip nustatė teismas.

Å i kaltės forma yra mažiau pavojinga, todėl atsižvelgus į jÄ bei kitas jau nurodytas aplinkybes V. N. paskirtos bausmės, tarp jų ir paskirta subendrinta galutinė bausmė, turėtų bÅ«ti Å¡velninama. 3. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktorė L. K. atsiliepimu praÅ¡o atmesti nuteistojo V. N. gynėjo advokato A. Kruopio apeliacinį skundÄ . Atsiliepimas iÅ¡ esmės argumentuojamas sutikimu su teismo atliktu įrodymų vertinimu, taip pat pažymėta, kad apeliantas neginčija nuosprendžio dalies, kuria iÅ¡spręstas (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės civilinis ieÅ¡kinys ir jog Å¡is yra pagrįstas byloje esančiais įrodymais.

4. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras ir nukentėjusioji G. P. – atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistojo V. N. gynėjo advokato Aloyzo Kruopio apeliacinis skundas atmetamas.

5. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, atlikusi įrodymų tyrimÄ ir iÅ¡klausiusi proceso dalyvių argumentus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino V. N. kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 5 ir 7 punktus, 138 straipsnio 2 dalies 7 punktÄ , 140 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį, ir paskyrė jam teisingÄ subendrintÄ bausmę.

6. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje liko nepaneigti nuteistojo parodymai pirmosios instancijos teisme, jog gaisrÄ sukėlė ne jis. Laiptinės sienÄ iÅ¡ tiesų padegė E. ir G., kuriems jo draugė K. P. neva buvo skolinga už narkotines medžiagas, tuo tarpu V. N. tik buvo įvykio vietoje. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje iÅ¡tirtus duomenis, ir iÅ¡ V. N. parodymų – kuriuos jis viso proceso metu keitė ne kartÄ â€“ selektyviai pasirinko nuteistajam nepalankiausiÄ versijÄ .

7. Byloje nėra ginčo, kad įvykio naktį V. N. ant padegto namo aukso spalvos dažais sienos užrašė žodį „Skokola“ (kas, pasak nuteistojo, turi reikÅ¡ti skolÄ ) ir užraÅ¡Ä â€žP.“ ant (duomenys neskelbtini) namo sienos, kas buvo nuteistojo pravardė. 2020 m. balandžio 7 d. specialisto iÅ¡vada Nr. 35-1(SI) yra nustatyta, jog parodymų patikrinimo vietoje metu V. N. nurodyta vieta antrame namo aukÅ¡te (palėpėje), kurioje, pasak nuteistojo, jis užpurÅ¡kęs dažų žiebtuvėliu padegė plastikinį sienos dekorÄ , sutampa su namo gaisro židiniu (t. 1, b. l. 119-128).

Ikiteisminio tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, jog abu užrašai buvo atlikti tos pačios cheminės sudėties dažais (2020 m. vasario 13 d. specialisto išvada Nr. 11-82(20) ir kt., t. 1, b. l. 146-151), o įvykio naktį V. N. mobilusis telefonas 01.46 val., 02.21 val. ir 03.11 val. jungėsi prie netoliese (duomenys neskelbtini) esančio mobiliojo operatoriaus bokšto, kurio veikimo teritorija neapima nuteistojo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) (2020 m. birželio 10 d. tarnybinis pranešimas, t. 4, b. l. 91-93).

Taigi Å¡ių aplinkybių visuma parodo, kad padegant namÄ V. N. asmeniÅ¡kai buvo įvykio vietoje, todėl atmestini jo 2020 m. sausio 16 d. ikiteisminio tyrimo apklausoje duoti pirminiai parodymai, neva nuteistasis dviejų nepažįstamų vyrų paliepimu tik pažymėjo K. P. namÄ , tuomet grįžo namo, kur Å¡ie jam papurÅ¡kė dujų, o apie gaisrÄ sužinojo tik kitÄ dienÄ (t. 6, b. l. 102-104). Å ios įvykių versijos tolesnėje proceso eigoje nebesilaikė ir pats nuteistasis V. N..

8. Vėlesnėse apklausose 2020 m. sausio 21 d., sausio 23 d. ir sausio 28 d. V. N. parodė sukėlęs gaisrÄ , taip pat atkÅ«rė įvykių eigÄ parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 6, b. l. 109-111; 112-113; pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ : 125-128; 129-141); 2020 m. birželio 16 d. nuteistasis parodymus vėl keitė (t. 6, b. l. 116-119), ir jų laikėsi ir pirmosios instancijos teisme (t. 8, b. l. 125-131; t. 9, b. l. 88-90): pasak paskutinės versijos, nuteistasis įvykio vietoje buvo, tačiau jį dėl K.

P. skolų ten eiti privertė asmenys vardu G. ir E.. Gaisro iÅ¡vakarėse jie lankėsi pas nuteistÄ jį, grasino, reikalavo pinigų, teigė, kad K. P. jiems skolinga 2000 eurų, kuriuos turi sumokėti nuteistasis. V. N. jiems pasakė, kur gyvena K. P.. G. ir E. pasiÅ¡alino, paliepę nuteistajam 3 valandÄ ryto ateiti prie K. P. namų. Sutartu laiku nuėjęs prie namo sutiko E., su pastaruoju užlipo į antrÄ aukÅ¡tÄ , ir E.ant balto plastiko lentelių papurÅ¡kęs dažų, žiebtuvėliu padegė sienÄ .

9. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas Å¡iuos parodymus pagrįstai atmetė kaip nuteistojo gynybinę versijÄ . Pirmiausia kolegija atkreipia dėmesį, kad jau pačių V. N. parodymų turinys yra iÅ¡ dalies prieÅ¡taringas ir neįtikinantis. V. N. be kita ko nurodė, kad įvykio vakarÄ G. ir E. besilankant pas jį, abu jam grasino, o G. paklausė, ar nuteistasis namie turi dažų, ir jis iÅ¡ tiesų turėjo aukso spalvos dažų flakonėlį. Tačiau kuomet V. N., pasak paties parodymų, iÅ¡ savo namų susiruošė eiti į K.

P. namus, E. ir G. pas jį jau nebebuvo. Taigi nuteistajam tuo metu jau negalėjo bÅ«ti betarpiÅ¡kai taikoma prievarta, ir jam niekas nebÅ«tų sukliudęs nevykdyti tariamų nurodymų ir dėl galimo padegimo įspėti K. P., su kuria įvykio vakarÄ intensyviai bendravo telefonu (t. 4, b. l. 91-93) ar kreiptis pagalbos į pareigÅ«nus. Tačiau nuteistasis, pasak jo paties žodžių, ne tik informavo E., kur gyvena K. P., bet į įvykio vietÄ pats atsinešė minėtus dažus, kuriuos vėliau neva E. ir panaudojo, be to, atėjo apsirengęs tamsiais drabužiais (nuteistojo parodymai), mÅ«vėjo pirÅ¡tines (liudytojo E. C. parodymai), o jau pabėgdamas dar ant kitos sienos tais pačiais dažais užpurÅ¡kė savo pravardę „P.“.

Taigi nuteistasis atliko serijÄ pakankamai apgalvotų aktyvių veiksmų, kurie jo versijÄ dėl patirto spaudimo daro neįtikinama. Pastebėtina ir tai, kad jei vadovautis tokiais V. N. parodymais, kad jis nurodė E. ir G., kur gyvena K. P., pats atsinešė dažus, nuteistasis faktiÅ¡kai bÅ«tų tapęs sukelto gaisro bendrininku, nebe pasyviu stebėtoju. Kolegija papildomai atkreipia dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo metu V. N. parodė, jog E. ir G. pas jį lankėsi tÄ patį įvykio vakarÄ (t. 6, b. l. 116-119), taigi iÅ¡ gruodžio 29 d.

į 30 d, tuo tarpu 2021 m. kovo 23 d. teisiamajame posėdyje jau nurodė buvus du apsilankymus, ir kitu metu: iÅ¡ gruodžio 26 į 27 d. ir iÅ¡ 28 d. į 29 d., taigi dar dienÄ prieÅ¡ gaisrÄ (t. 8, b. l. 127; 129); 2021 m. rugsėjo 15 d. teisiamajame posėdyje nuteistasis vėlgi parodė, kad minėti asmenys pas jį buvo atėję tik vienÄ kartÄ , gruodžio 26 ar 27 d. (t. 9, b. l. 89). Be to, ikiteisminio tyrimo metu, aiÅ¡kindamas analogiÅ¡kas aplinkybes, V. N. teigė, kad įvykio vakarÄ iÅ¡skyrus G. ir E. pas jį niekas nesilankė, jie atėjo apie 23 val.

Tuo tarpu teisme nuteistasis jau nurodė, kad 29 d. pas jį į svečius atėjo draugas J. M., jie ilgai sėdėjo, išgėrė po skardinę alaus, maždaug po 24 val. jis išėjo namo. Aplinkybę, kad lankėsi pas V. N., patvirtino ir liudytojas J. M. (t. 8, b. l. 144-145). Nors vertinant asmens parodymus atsižvelgtina, jog skirtingu metu duoti paaiškinimai gali turėti netikslumų, tačiau V. N. parodymuose neatitikimų yra itin daug, kai kurie jų – esminiai.

10. Greta paties nuteistojo parodymų nenuoseklumo teisėjų kolegija pastebi, kad proceso metu neiÅ¡aiÅ¡kėjo jokių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindo manyti, kad liudytoja K. P. turėjo nesutarimų su asmenimis vardu G. ir E., kuriems ji, pasak nuteistojo parodymų, neva buvo skolinga nemenkÄ pinigų sumÄ â€“ 2 000 eurų. K. P., ne kartÄ apklausta ikiteisminio tyrimo metu (t. 5, b. l. 117-119; 124-125; 126-127; 175-177; 178-179) ir teisme (t. 8, b. l. 3-8), turinti tokių skolų nenurodė, kaip ir neigė, kad jai dėl skolų bÅ«tų grasinę tretieji asmenys.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja pradžioje nurodė, kad tokių asmenų kaip G. ir E.apskritai nepažįsta, 2021 m. birželio 9 d. teisiamajame posėdyje – kad vardai girdėti, tačiau apie juos nieko konkretaus pasakyti negalėjo, vėlesnėje 2021 m. birželio 9 d. apklausoje pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nÄ â€“ kad tokio G.nežino, bet turi pažįstamÄ vardu E., bet jis su E. N. nesusijęs, galbÅ«t jam yra apie jį pasakojusi (t. 9, b. l. 5; 9-11). Liudytoja parodė, kad tiek įvykio iÅ¡vakarėse, tiek jau praėjus kelioms dienoms po konflikto gruodžio 24 d. naktį, kai ji (duomenys neskelbtini) gatvėje asmeniui, vardu D.

J. (pasak V. N.: T.) sumokėjo suvenyriniais 100 eurų už amfetaminÄ (dėl Å¡ių aplinkybių byloje ginčo nėra), tiek ir betarpiÅ¡kai prieÅ¡ gaisrÄ (liudytoja nurodo sausio 30 d. vakarÄ , tačiau iÅ¡ parodymų konteksto matyti, kad turėjo galvoje sausio 29 d.) nuteistasis jai skambino ir rašė žinutes, prašė, kad K. P. pas jį sugrįžtų, įvykio iÅ¡vakarėse teigė, kad kažkokie žmonės, atėję „nuo A.“, buvo sumušę nuteistÄ jį, rašė, kad Å¡i ieÅ¡kotų pinigų, kitaip kažkas sudegins liudytojos namus.

A., pasak K. P., buvo D. žmogus, kuris jam tiekė narkotines medžiagas. Tačiau pati K. P. Å¡ių grasinimų rimtai nepriėmė, nurodė, kad liko skolinga minėtam D. 40 Eur už metamfetaminÄ , tačiau jis pats su liudytoja dėl to susisiekęs nebuvo. Gruodžio pradžioje jai sms žinutėmis dar buvo grasinęs asmuo vardu V. ar V. D., pavardė D., kad jai subjauros veidÄ ; tačiau tai su narkotinėmis medžiagomis nesusiję, galbÅ«t jis buvo supykęs, nes liudytoja nenorėjo draugauti. Tai sutampa su apeliaciniame skunde cituojamais liudytojos G.

P. (K. P. motinos) parodymais (t. 1, b. l. 161-162; t. 7, b. l. 192-196), kad apie tris savaites prieÅ¡ gaisrÄ ji matė panaÅ¡aus turinio grasinančiÄ Å¾inutę. Teisiamajame posėdyje G. P. taip pat parodė, kad prieÅ¡ gaisrÄ dukra jai sakė, jog bÅ«tent nuteistasis jai rašė atkerÅ¡ysiÄ s ir padegsiÄ s. Kolegija taip pat atkreipia dėmesį į liudytojo J. Å ., G. P. sugyventinio, parodymus, kad praneÅ¡us apie gaisrÄ K. P. pasakė, jog žino, kas tai padarė, nes vakare jai atėjo praneÅ¡imas „tu Å¡iandien naktį degsi“, kurio liudytoja rimtai nepriėmė.

Vėliau K. P. pasakė, kad tai V. N.. K. P. pasakojo, kad jai grasino dėl kažkokių suklastotų 100 eurų, kas liudytojui pasirodė keista, nes tai ne ta suma, dėl kurios reikia padegti namÄ (t. 8, b. l. 77-78).

11. Vertinant Å¡ių parodymų visumÄ matyti, kad K. P. galėjo turėti jos atžvilgiu nepalankiai nusiteikusių asmenų, taip pat ir tai, kad galėjo bÅ«ti likusi „skolinga“ asmeniui vardu D. už netikrais pinigais sumokėtas narkotines medžiagas, tačiau jie niekaip nepatvirtina V. N. versijos, kad jam neva grasino asmenys vardu G. ir E. dėl K. P. 2000 eurų skolos, o pastarasis padegė namo koridoriaus sienÄ . Atvirkščiai, Å¡ie parodymai netiesiogiai patvirtina nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. sausio 21 d., sausio 23 d., sausio 28 d., duotus parodymus (t. 6, b. l. 109-111; 112-113; 125-128; 129-141), kuriais ir vadovavosi pirmosios instancijos teismas, jog tariamus trečių asmenų grasinimus dėl skolos V.

N. iÅ¡sigalvojo pats, kad, pasinaudojęs gruodžio 24 d. įvykiu, kai liudytoja D. sumokėjo netikru 100 Eur banknotu už narkotines medžiagas, o vėliau paliko nuteistÄ jį, pagÄ sdinti savo buvusiÄ draugę ir vėliau bandyti su ja susitaikyti. Nors skunde teisingai nurodoma, kad dėl tokio motyvo sukelti pavojingÄ gaisrÄ nėra racionalu, tačiau kolegija atkreipia dėmesį, kad pati liudytoja K. P. parodė, kad greta grasinimų kitų asmenų veiksmais V. N. iki pat gaisro sukėlimo prašė jÄ sugrįžti.

Byloje liko nepaneigti ir nuteistojo parodymai, jog jis padegimo metu sunkių gaisro pasekmių nesitikėjo, kas taip pat paaiÅ¡kina bauginimo motyvÄ . Be to, nei pokalbiuose, nei žinutėse prieÅ¡ gaisrÄ nuteistasis neminėjo K. P. asmenų vardu G. ir E., tačiau tik asmenį vardu A., neva susijusį su narkotikų prekeiviu D.. Liudytoja K. P. parodė, kad ji V. N. perduotus grasinimus susiejo su metamfetamino pirkimu iÅ¡ D.. Pastebėtina ir tai, kad jeigu vadovautis nuteistojo V. N. parodymais teisme, jis dar pakankamai anksti gaisro iÅ¡vakarėse buvo labai tiksliai informuotas, kas, kaip, kur ir kada jį sukels, todėl nėra paaiÅ¡kinama, kodėl nuteistasis apie tai ir neinformavo K.

P. vietoje bendrų kalbų apie kitų asmenų grasinimus ir galimÄ gaisrÄ .

12. Apeliaciniame skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į liudytojos I. J., buvusios V. N. draugės, parodymus. Teisme liudytoja parodė, kad prieÅ¡ gaisrÄ jai paskambino V. N. ir pasakė, kad prie namų (duomenys neskelbtini) gatvėje, kuriuose jis nuomojo butÄ , atvažiavo kažkokia maÅ¡ina. Sakė, kad atvažiavo dėl K. P. skolos, ji buvo kažkam skolinga už narkotikus. Jie norėjo, kad nuteistasis už jÄ atiduotų tÄ skolÄ . V. N. sakė, kad jis net namo nėjo, nes iÅ¡sigando, kiek liudytoja suprato, jis išėjo nakvoti pas mamÄ (t. 8, b. l. 79-81).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad liudytojos parodymai yra prieÅ¡taringi: dar tame pačiame teisiamajame posėdyje I. J. taip pat nurodė, kad nei iki gaisro, nei po gaisro ji su V. N. iÅ¡vis nebendravo. Be to, I. J. parodymai teisme neatitinka duotųjų ikiteisminio tyrimo metu, kur liudytoja nurodė, jog gaisro vakarÄ , jau buvo vėlu, ji skambino nuteistajam, ir Å¡is papasakojo, jog su draugu buvo patekę į avarijÄ ; vėlesnio pokalbio apie vidurnaktį metu V. N. pasakė, kad sėdi namie su kažkokiu draugu.

Jis žino, kad kažkokie „narkodileriai“ nuvažiavo K. namų deginti. Liudytoja paklausė, kad jeigu nuteistasis taip Å¡neka, tai ir jis kartu su tais „narkodileriais“, kÄ V. N. paneigė. Kadangi liudytoja juo nepatikėjo, pokalbio nebetęsė. KitÄ rytÄ liudytoja V. N. pranešė apie gaisrÄ , ir V. N. prasidėjo panikos priepuolis (t. 2, b. l 166-167). Teisme I. J. negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl pakeitė parodymus, teigė, kad tyrėja juos neva ne taip užrašė, tačiau nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai tikslesni, nes ji tuomet geriau prisiminė įvykius.

Taigi liudytojai I. J. pokalbio metu V. N. sakė akivaizdžiÄ netiesÄ , jog kiti asmenys nuėjo deginti K. P. namų. Pastebėtina, kad buvus panaÅ¡aus turinio pokalbį su I. J. teisme patvirtino ir nuteistasis (t. 8, b. l. 128). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad įvykio vakarÄ pas V. N. lankėsi jo draugas, liudytojas J. M., tačiau jis apie vidurnaktį išėjo namo (pagal liudytojo parodymus apie 01:00 val., t. 2, b. l. 169-170; pagal mobilaus ryÅ¡io celių duomenis iki 23:52 val. buvo zonoje, kuri apėmė V.

N. butÄ , t. 5, b. l. 93-94). Vertinant I. J. parodymus, pastebėtina ir tai, jog liudytoja K. P. teisme parodė, kad I. J. jai dar prieÅ¡ gaisrÄ rašė, jog K. P. „kinula“ (metė, paliko) A.. I. J. teisme patvirtino Å¡iÄ aplinkybę, nurodydama, jog A. nepažįsta, bet jai apie tai kažkas papasakojo, gal V. N.. Liudytoja norėjo tik paklausti, o K. P. jai parašė, kad nieko ji neapgavo. Liudytoja I. J. taip pat nurodė, kad nei Aivaro, nei G. ar E. nežino. Taigi I. J. parodymai bet kokiu atveju nepatvirtina nuteistojo versijos apie asmenis vardu G. ir E., ji tiesiog atpasakojo tai, kÄ jai sakė V.

N. dėl likusios „skolos“ už amfetaminÄ . Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį, kad byloje yra užfiksuotas pokalbis tarp I. J. ir nuteistojo motinos E. P., kur abi aptaria gaisro aplinkybes, tačiau I. J. neužsimena, jog V. N. bÅ«tų kas nors grasinęs; atvirkščiai, nurodo, kad įtaria V. N. sukėlus gaisrÄ , nes buvo sutikusi „B.“ (E. C.); Å¡is jai pasakojo, jog buvo sutikęs V. N., kuris jam rodė dažais suteptas pirÅ¡tines, megztinį ir dažų flakonėlį;

„jeigu jis visiems vaikščiojo ir pasakojo, kad tai jis“ (t. 5, b. l. 49-53). Kitame pokalbyje I. J. analogiÅ¡kas aplinkybes nurodo nepažįstamam asmeniui (t. 5, b. l. 54-55). Taigi nors liudytoja I. J. pirmosios instancijos teisme galėjo duoti netikslius parodymus, nes neprisiminė įvykių, tačiau iÅ¡ parodymų visumos matyti, jog V. N. pokalbio metu, kaip ir dienÄ po gaisro su ja susiraÅ¡inėdamas (pokalbių iÅ¡klotinė, t. 6, b. l. 42-65) liudytojai tiesiog melavo apie tariamus narkotikų prekeivius, kurie neva ėjo deginti K.

P. namų, o liudytoja juo – pagrįstai – nepatikėjo.

13. Teisėjų kolegijos vidinį įsitikinimÄ sustiprina liudytojo E. C. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, kur jis patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumÄ . Pasak liudytojo, jau po gaisro jis svečiavosi V. N. namuose, kur jie vartojo alkoholinius gėrimus, ir nuteistasis liudytojui pasakė, kad namÄ padegė jis. E. C. taip pat parodė, kad pas V. N. matė aukso spalvos dažais iÅ¡teptas pirÅ¡tines, klausė nuteistojo, jei pastarasis tai padarė, kam jas laiko namie. Nors V.

N. minėjo, kad gaisras susijęs su skolomis, tačiau nepasakojo nei apie kokį nors patirtÄ spaudimÄ , nei apie asmenis vardais A., E. ar G. (t. 2, b. l. 173-174; t. 8, b. l. 104-105). Nors V. N. pirmosios instancijos teisme neigė sakęs E. C., kad sukėlė gaisrÄ , teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. sausio 28 d. apklausoje nuteistasis dar patvirtino pasakojęs E. C., jog „netyčia padegė K. namus“, purÅ¡kė dažus, liudytojui rodė iÅ¡teptÄ striukę (t. 6, b. l. 112-113).

Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, jog asmenų, vartojančių alkoholį, pokalbiai vertintini atsargiai, tačiau kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog teisme liudytojas E. C. labai aiÅ¡kiai nurodė, kad nebuvo girtas tiek, kad negalėtų adekvačiai suprasti, apie kÄ buvo kalbama. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nors liudytojas apklausoje nenurodė sutikęs I. J. (to nebuvo klausiamas), tačiau tiek iÅ¡ fiksuotų telefonų pokalbių, tiek iÅ¡ liudytojos parodymų matyti, jog ji buvo sutikusi E. C. ir jis jai pasakojo apie galimÄ V.

N. padegimÄ , kad nuteistasis rodė jam dažus ir iÅ¡teptus daiktus. Teisėjų kolegija taip pat nemato aplinkybių, kurios suteiktų pagrindo manyti, jog liudytojas E. C., sprendžiant iÅ¡ jo parodymų, draugavęs su nuteistuoju, bÅ«tų linkęs pastarÄ jį apkalbėti.

14. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kaip V. N. kaltę patvirtinantį įrodymÄ vertino liudytojo J. M. parodymus. Liudytojas parodė, kad įvykio vakarÄ lankėsi pas V. N., turėjo 6 butelius alaus po 1 l. J. E. ar G. nepažįsta, pas jį svetimų žmonių nėra matęs; V. N. yra uždaro bÅ«do, iÅ¡skyrus patį liudytojÄ ir I. J. draugų neturi (t. 2, b. l. 169-170; t. 8, b. l. 144-145). Skunde teigiama, jog liko nepaneigti nuteistojo parodymai, kad naktį iÅ¡ 2019 m. gruodžio 28 į 29 d., kai J.

M. iÅ¡ V. N. buto jau buvo išėjęs, pas jį atėjo asmenys, pasivadinę E. ir G.. Nors tokia hipotetinė galimybė, jog J. M. galėjo prasilenkti su minėtais asmenimis, neatmestina, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog liudytojo parodymai, taip pat juos sugretinus su paties V. N. parodymais ir kitais bylos duomenimis, vidinį įsitikinimÄ dėl nuteistojo kaltės ne paneigia, bet sustiprina. Pirma, V. N. proceso metu keitė parodymus dėl aplinkybės, ar pas jį įvykio vakarÄ apskritai lankėsi pažįstamas asmuo.

Antra, teisme nuteistasis nurodė, jog E. ir G. pas jį atėjo apie 23 val., taigi tuo metu J. M. dar turėjo bÅ«ti V. N. namuose, nes išėjo apie vidurnaktį. Nors tai gali bÅ«ti tik neesminis laiko netikslumas, tačiau, trečia, J. M. taip pat parodė, jog pas V. N. po liudytojos K. P. iÅ¡sikėlimo visas naktis lankėsi pas jį namuose, bÅ«davo iki 02.00 val. arba iki 06.00 val. ryto. Tai nepaaiÅ¡kina V. N. parodymų teisme, kuomet jis aiÅ¡kino, jog E. ir G. pas jį lankėsi ir anksčiau, ne gaisro dienÄ , ir galimai du kartus.

Tokiu atveju tikimybė, kad juos bÅ«tų sutikęs ir liudytojas J. M., bÅ«tų buvusi labai didelė. Ketvirta, pats V. N. J. M. nepasakojo, kad jam yra grasinama, kas nėra įtikinama žinant, jog abu buvo artimi draugai. Pastebėtina, jog teisiamojo posėdžio metu J. M. papildomai parodė, kad pas V. N. susipažino su K. P., kuri jam pasakojo, kad jos ieÅ¡ko kažkokie žmonės, nes už padirbtus pinigus pirko narkotikus, jai grasino, teigė, kad „dabar tu mums trigubai grÄ Å¾insi“, ir jiems yra skolinga 500 eurų.

Kolegijos vertinimu, Å¡ie liudytojo parodymai nėra patikimi: pirma, jų nepatvirtina liudytoja K. P., kurios parodymai Å¡iuo požiÅ«riu viso proceso metu buvo nuoseklÅ«s; antra, ir pats V. N. neigė buvus gaisro sÄ sajÄ su D.; trečia, J. M. teisme negalėjo įtikinamai paaiÅ¡kinti, kodėl tokios svarbios aplinkybės neatskleidė ikiteisminio tyrimo metu. Kita vertus, J. M. kaip geriausias V. N. draugas matomai žinojo apie metamfetamino pirkimÄ iÅ¡ D. už netikrus pinigus. Tai patvirtina ir byloje esantis susiraÅ¡inėjimas per „Facebook“ platformÄ (V.

N. telefono apžiÅ«ros protokolas) tarp nuteistojo ir asmens, pasivadinusio D. T. tarp 2019 m. gruodžio 31 d. ir 2020 m. sausio 8 d., taigi jau po gaisro, kur G. klausia, kada V. N. atiduos 40 eurų (taigi ne 500, ir ne 2000), nurodo, jog „rase m. tavo draugas kad galesi atiduot pinigus“ (t. 6, b. l. 66-68). Tačiau tai patvirtina ne daugiau kaip tiek, jog minėtas D. siekė susigrÄ Å¾inti skolÄ už gruodžio 24 d. vakarÄ pirktÄ metamfetaminÄ , kas buvo žinoma visiems V. N. aplinkos asmenims. Pats nuteistasis viso ikiteisminio tyrimo metu šįkart nuosekliai parodė, kad po gaisro D. jam rašė ir skambino dėl skolos; pasak nuteistojo, jis su namo padegimu nesusijęs (t. 6, b. l. 102-104; 109-111; 116-119).

Taigi iÅ¡ visos bylos duomenų įtikinami lieka tik tie V. N. parodymai, kuriuose jis teigė, kad tiesiog pasinaudojo istorija su apgautu D. tikslu pagÄ sdinti K. P.. Tuo tarpu G. ir E. nuteistasis iÅ¡sigalvojo kaip fiktyvius asmenis, tam, kad, viena vertus, sukurti gynybinę versijÄ , tačiau, kita vertus, iÅ¡vengti, kad į procesÄ bÅ«tų nepagrįstai įtraukti realus asmuo ar asmenys D. arba A., su gaisru nesusiję. Pastebėtina ir tai, kad jeigu minėtas D. tikrai bÅ«tų kaip nors atsakingas už gaisro sukėlimÄ , nėra įtikinama, kad jis iÅ¡kart po įvykio dar kontaktuotų su V.

N. dėl palyginti menkos 40 eurų skolos.

15. Apeliaciniame skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į nuteistojo motinos, liudytojos E. N. parodymus. Pirmosios instancijos teisme liudytoja parodė, kad dar 2019 m. lapkritį, iki gaisro, sÅ«nus jai nurodė, kad patiria spaudimÄ , jį persekioja kažkokie žmonės dėl K. skolos, kuri nemaža, jis bijo. Pasak V. N. pasakojimo, naktį prieÅ¡ gaisrÄ kažkas laužėsi į V. N. butÄ , pradėjo reikalauti, kad parodytų K. namus, sakė, kad paveiks jaunesnįjį brolį. Tuomet sÅ«nus nuvedė juos prie namo, tÄ namÄ jų praÅ¡ymu pažymėjo.

Teigė, kad namÄ sudegino ne jis (t. 8, b. l. 75-77). Atsižvelgdama į aukščiau aptartus bylos duomenis, teisėjų kolegija kritiÅ¡kai vertina Å¡iuos liudytojos parodymus. Pirma, liudytoja E. N. teisme parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu ieÅ¡kojo kontakto su tyrėja, bet Å¡i atsakė, kad pokalbiui nėra prasmės, ji neturi klausimų. Å ie liudytojos parodymai aiÅ¡kiai neteisingi, nes, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, buvo bandoma liudytojÄ apklausti, tačiau duoti parodymus ji kaip Å¡eimos narys atsisakė (t. 2, b. l. 172).

Pirmosios instancijos teismo paklausta apie šį faktÄ , liudytoja jau teigė, neva buvo pas tyrėjÄ vienÄ kartÄ atsiimti sÅ«naus daiktus. Tačiau tai nepaneigia akivaizdžios aplinkybės, kad liudytojai buvo pasiÅ«lyta duoti parodymus. Antra, teismui priminus apie užfiksuotÄ telefono pokalbį su I. J., liudytoja nurodė, kad jo tiksliai neprisimena, teigė, jog pokalbis buvo apie tai, kad niekas netiki, kad tai padarė jos sÅ«nus. I. J. liudytojai pasakojo apie sÅ«naus persekiojimÄ . Å ie parodymai byloje fiksuoto susiraÅ¡inėjimo turinio neatitinka, taigi liudytoja bet kokiu atveju viso bendravimo su I.

J. iki galo neatskleidė. Trečia, sugretinus liudytojos parodymus su nuteistojo V. N. keltomis skirtingomis gynybinėmis įvykių versijomis, matyti neatitikimai dėl laiko, kada pas jį minėti žmonės turėjo ateiti, kaip ir tų asmenų vardų, kurie nuteistajam turėjo bÅ«ti žinomi. Jokiais bylos duomenimis liko nepatvirtinta ir aplinkybė, neva K. P. dėl narkotinių medžiagų turėjo didelę skolÄ . Taigi nors, viena vertus, nėra atmestina, kad E. N. galėjo nurodyti savo motinai nepadegęs namo, tačiau, kita vertus, liudytoja teisme tik atkartojo V.

N. gynybinę versijÄ , kuri jau savaime neįtikina savo nenuoseklumu ir yra paneigta kitais bylos duomenimis.

16. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad viso proceso metu buvo išsamiai tiriama V. N. parodymų versija apie trečių asmenų grasinimus, taip pat bandoma išaiškinti galimas G. ir E. tapatybes. Liudytoja K. P., ikiteisminio tyrimo pareigūno papildomai apklausta 2021 m. birželio 9 d., nurodė, kad tokio G. nepažįsta, anksčiau teisme davė neteisingus parodymus, teigė, kad žino tokį asmenį vardu E., kuris yra I. J. sugyventinio draugas. Yra apie jį pasakojusi V. N., tačiau visi kartu jie niekada nėra susitikę, kažkokių skolų jam neturi (t. 9, b. l. 71-72).

Proceso metu buvo nustatyta šio asmens tapatybė – E. L., kuris patvirtino liudytojos parodymus, ir kategoriškai nurodė, jog tokių asmenų kaip G. ar V. nepažįsta, su įvykiais niekaip nesusijęs (t. 9, b. l. 57-58). Šiame kontekste pažymėtini ir I. J. parodymai: liudytoja patvirtino K. P. parodymus, kad ji teisminio nagrinėjimo metu pastarajai siuntė žinutes, jog namus galimai sudegino „E.“. Apie šį asmenį liudytoja sužinojo iš V. N., kuris jau būdamas įkalinimo įstaigoje skambučio metu nurodė, kad jam kalėjime nusibodo, nori bet kokia kaina išeiti, todėl nori, kad policija surastų kažkokį E. (E.), K.

P. pažįstamÄ (t. 9, b. l. 73-74). Teisiamojo posėdžio metu, kolegijai paskelbus minėtas apklausas, V. N. paaiÅ¡kino tik tiek, kad jis I. J. pasakė tai, kÄ sužinojo teisme iÅ¡ K. P. – jog egzistuoja toks asmuo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) (t. 9, b. l. 89). IÅ¡ to matyti, jog nuteistasis teisminio nagrinėjimo metu tiesiog aklai ieÅ¡kojo kito asmens, kad nukreiptų proceso dėmesį nuo savęs. Apeliacinės instancijos teisme nuteistojo gynėjas pateikė V. N. raÅ¡ytÄ laiÅ¡kÄ motinai, kuriame nurodoma, jog praėjus kelioms dienoms po gaisro (pasak nuteistojo patikslinimo, apie sausio 3-7 dienÄ ), (duomenys neskelbtini) jis atsitiktinai sutiko minėtÄ E., kurį tuomet labai stipriai sumušė rankomis, kojomis ir teleskopine lazda į įvairias kÅ«no vietas.

Teismo pavedimu prokurorui užklausus (duomenys neskelbtini) gydymo įstaigas, ar minėtu laikotarpiu į jas nesikreipė asmuo pagal nuteistojo apibÅ«dintus bruožus pravarde E., galimai E., buvo nustatyti du asmenys vardu E. S. ir E. P., tačiau teisme V. N. nei vieno jų kaip minėto E. neidentifikavo (t. 10, b. l. 171-176; 193-194; 195-197; t. 11, b. l. 8). Papildomai pažymėtina, jog nuteistasis apie tariamÄ E. sumuÅ¡imÄ (nors, kaip teigė viso proceso metu, jo bijojo) nurodė tik bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

IÅ¡ Å¡ių duomenų visumos matyti, kad viso teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis V. N. tiesiog kėlė vis naujas E. tapatybės versijas, tačiau kai kalba pradėdavo eiti apie realius asmenis, jos greitai subliÅ«kÅ¡davo. Nors toks procesinis elgesys V. N. kaltės tiesiogiai nepatvirtina, tačiau greta jau byloje surinktų įrodymų sustiprina teismo vidinį įsitikinimÄ , kad minėti E. ir G. yra nuteistojo fantazijos vaisius. Apeliacinėje instancijoje taip pat buvo apklausta liudytoja A. B., kad patikrinti bylos versijÄ , jog ji prieÅ¡ pat gaisrÄ iÅ¡ kaimyninio namo galėjo matyti dviejų asmenų siluetus.

Tačiau liudytoja Å¡ios versijos nepatvirtino, parodė, kad jokių asmenų nematė, matė degančiÄ namo sienÄ , didelį gaisrÄ (t. 11, b. l. 43).

17. Atsižvelgdama į byloje surinktų duomenų visumÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, kad gaisrÄ sukėlė V. N.. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog teismas neturėjo pagrindo vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais nuteistojo parodymais, kuriuose jis pripažino savo kaltę, kadangi jie buvo įtakoti neteisėto pareigÅ«nų spaudimo. Nuteistajam buvo grasinama, kad jį patalpins į specialiai įtariamojo spaudimui pritaikytÄ kamerÄ (vadinamÄ â€žpres chatÄ â€œ).

Pasak nuteistojo apeliacinės instancijos teisme, pareigÅ«nai pasakė, kÄ kalbėti tyrėjai, važiavo su juo į teismÄ ir kontroliavo (t. 11, b. l. 9). Nuteistojo gynėjas posėdžio metu taip pat nurodė aplinkybę, kad jau tÄ pačiÄ dienÄ (2020 m. sausio 21 d.), kai V. N. davė save įkaltinančius parodymus, jis buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ (t. 6, b. l. 109; 125). Byloje taip pat yra diena anksčiau, sausio 20 d., datuotas prokuroro M. J. praÅ¡ymas apylinkės teismui apklausti įtariamÄ jį motyvuojant, kad nagrinėjimo teisme metu jis gali keisti ar atsisakyti duoti parodymus (t. 6, b. l. 120).

Iš byloje esančių įtariamojo apklausos protokolų matyti, kad visas ten nurodytas apklausas atliko tyrėja L. G.-R., dalyvaujant gynėjui. Tačiau iš apeliacinės instancijos teismui pateikto Vilniaus VPK Kriminalinės policijos tarnybinio pranešimo matyti ir tai, kad 2020 m. sausio 17 d. (du kartus) ir sausio 20 d. V. N. buvo iškviestas apklausai tyrėjo A. K. prašymu (t. 11, b. l. 52). Jokių kitų duomenų apie šias apklausas ir jų turinį teisminiam nagrinėjimui pateikta nebuvo.

Tai, pasak gynėjo, kelia klausimų, ar V. N., kuris pirminiuose parodymuose savo kaltę neigė, vėliau prisipažino įtakotas neleistino pareigÅ«nų spaudimo, o apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ buvo kuo greičiau organizuojama baiminantis, kad įtariamasis vėl sugrįš prie pirminių parodymų.

18. Teisėjų kolegija su Å¡iais gynėjo argumentais nesutinka. Apeliacinės instancijos posėdžio metu liudytojais buvo apklausti tyrėjai L. G.-R. ir A. K.. L. G.-R. parodė, kad V. N. apklausų metu jokiais neleistinais veiksmais jo atžvilgiu nesiskundė, apklausos metu kiti tyrėjai nedalyvavo, apie galimÄ neleistinÄ spaudimÄ liudytojai nieko nėra žinoma. Ar nebuvo daromas spaudimas, V. N. klausė ir jo advokatas J. B. (t. 11, b. l. 40-41). Liudytojas A. K. parodė, kad du ar tris kartus bendravo su įtariamuoju, pirmÄ kartÄ buvo atliekama kriminalinė žvalgyba, teiravosi dėl nesutapimų iÅ¡klotinėse; dar kartÄ nuėjo pas V.

N., kai jis prisipažino, teiravosi, ar sutinka duoti parodymus įvykio vietoje. Nei jis, nei kolegos V. N. spaudimo nedarė, tikrai nebuvo kalbos, kad neprisipažinimo atveju įtariamasis bus patalpintas į specialiÄ kamerÄ , kur jam gresia nemalonumai. Su V. N. bendravo tik dėl tiriamo nusikaltimo; gynėjo nekvietė; ar susitikimai buvo filmuojami, nežino. V. N. pokalbių metu iÅ¡aiÅ¡kino, kad pagal galiojančius teisės aktus prisipažinimas ir bendravimas su teisėsauga gali bÅ«ti atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bet bausmės skyrimo tyrėjas neįtakoja.

Gali būti, kad apie pokalbius pranešė ir prokurorui M. J.. Taigi minėti liudytojai galimo spaudimo fakto nepatvirtino.

19. Teisėjų kolegija pritaria nuteistojo gynėjui, kad niekur nefiksuotas V. N. bendravimas su pareigÅ«nu A. K. galėjo kelti klausimų dėl proceso sÄ Å¾iningumo. Tokios priemonės, kaip „neformali apklausa“, baudžiamojo proceso įstatymas nenumato, tad kiekvienas kontaktas su ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nais yra traktuotinas kaip oficialus, kurio metu įtariamajam yra užtikrintinos jo procesinės teisės. Taigi „neformalių apklausų“ metu gauti rezultatai savaime negali bÅ«ti pripažįstami įrodymu pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį, kas pažymima ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., nutartys b. b.

Nr. 2K-233-788/2016, Nr. 2K-9-719/2021, 2K-7-57-648/2021; Nr. 2K-58-719/2022). Kolegija taip pat pastebi, kad pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 3 dalį, jeigu atliekant ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimÄ paaiÅ¡kėja nusikalstamos veikos požymiai, tuojau pat pradedamas ikiteisminis tyrimas. Å ioje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2019 m. gruodžio 30 d., ir apie kitus dalykus nei apie tiriamÄ gaisrÄ liudytojas A. K., pasak savo paties parodymų, su nuteistuoju nebendravo.

Kita vertus, teisėjų kolegija nenustatė, kad byloje fiksuotų V. N. apklausų metu tyrėjai duoti parodymai, taip pat ir pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ ir parodymų patikrinimo vietoje metu, dalyvaujant gynėjui (t. 6, b. l. 109-111; 112-113; 125-128; 129-141), buvo buvę įtakoti liudytojo A. K. ar kitų pareigÅ«nų grasinimais jį patalpinti į specialiÄ kamerÄ , kur nuteistajam gresia fizinė ar psichinė prievarta. Todėl Å¡ių apklausų metu gauti duomenys gali bÅ«ti vertinami ir pripažįstami įrodymais.

Kolegija papildomai atkreipia dėmesį, jog kaip parodymų keitimo priežastį V. N. pirmÄ kartÄ nurodė, kad jam grasino minėti G. ir E. (t. 6, b. l. 118); versija apie pareigÅ«nų patirtÄ spaudimÄ atsirado vėliau, pirmosios instancijos teisme (t. 7, b. l. 179-180). Taip pat pastebėtina ir tai, kad keisdamas parodymus V. N. jau nebegrįžo prie savo pirminės versijos, pasak kurios jo gaisro vietoje apskritai nebuvo, tačiau akivaizdžiai atsižvelgdamas į tai, kad jis parodymų patikrinimo vietoje metu itin detaliai atpasakojo įvykio aplinkybes, jau teigė, kad jis padegime dalyvavo, tačiau ugnį įžiebė E..

Tokia nenuosekli parodymų kaita trečių asmenų įtakÄ daro neįtikinama. Tai, kad aplinkybė, jog V. N. gali prisipažinti, pareigÅ«nams tapo žinoma anksčiau nei jis buvo oficialiai apklaustas pas tyrėjÄ (apklausa vyko 2020 m. sausio 21 d., tačiau dienÄ prieÅ¡, sausio 20 d. prokuroras jau prašė apklausti nuteistÄ jį pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , t. 6, b. l. 109; 120), savaime dar nepagrindžia nuteistojo teiginio, kad jam buvo daromas neteisėtas spaudimas. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad V.

N. parodymai, kuriuose jis pripažino sukėlęs gaisrÄ , galėjo bÅ«ti paskelbti teisme ir vertinami BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punkto tvarka. Dėl subjektyviosios pusės ir paskirtos bausmės 20. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino nuteistÄ jį charakterizuojančius duomenis, taip pat nepagrįstai nustatė V. N. veikus tiesiogine tyčia, ir todėl jam paskyrė pernelyg griežtÄ bausmę. Teisėjų kolegija pritaria gynėjui, kad teismas nepagrįstai kvalifikavo subjektyviÄ jÄ nusikalstamos veikos pusę kaip tiesioginę (neapibrėžtÄ ) tyčiÄ .

Pagal BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ asmuo veikia tiesiogine tyčia, jeigu darydamas nusikalstamÄ veikÄ jis suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir norėjo taip veikti. Pagal BK 15 straipsnio 3 dalį nusikalstama veika padaroma netiesiogine tyčia, jeigu jÄ darydamas asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti. Taigi greta pakankamo intelektinio veikos aplinkybių suvokimo, bÅ«tino bet kokiai tyčios rÅ«Å¡iai, tiesioginė tyčia reikalauja atitinkamo asmens siekio sukelti padarinius, kitaip tariant, valinio momento.

Bylos duomenimis liko nepaneigti V. N. parodymai, kad laiptinės sienÄ jis padegė siekdamas pagÄ sdinti liudytojÄ K. P., kad vėl užmegzti su ja kontaktÄ , o naktį palikdamas namÄ lengvabÅ«diÅ¡kai tikėjosi, kad uždegta ugnis užges savaime ar bent jau nesukels sunkių pasekmių. Kita vertus, dažų pagalba padegdamas plastmasinį koridoriaus sienos dekorÄ , V. N. aiÅ¡kiai suvokė, kad kelių butų medinis namas yra gyvenamas, jo gyventojai naktį miega ir gali laiku nesureaguoti, taigi kilusių padarinių atžvilgiu veikė itin rizikingai ir pavojingai.

Todėl absoliučiai niekuo neparemtas tikėjimasis, kad ugnis galimai neiÅ¡plis, nuteistojo suvokimo dėl atliktų veiksmų pavojingumo nepaneigia. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis nors nesiekė kilusių padarinių, tačiau sÄ moningai leido jiems kilti, jo veiksmai kvalifikuotini kaip atlikti netiesiogine tyčia.

21. Tačiau, kitaip negu teigiama skunde, netiesioginės tyčios nustatymas nesudaro pagrindo keisti skundžiamÄ nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BK 15 straipsnis) ir nuteistajam suÅ¡velninti pirmosios instancijos teismo paskirtÄ bausmę. Kaip jau minėta, V. N. veikimas buvo itin pavojingas, be kitų padarinių sÄ lygojęs dviejų asmenų mirtį, o motyvas naktį sukelti gyvenamojo namo gaisrÄ vien tik tam, kad pagÄ sdinti liudytojÄ K. P. pasinaudojant ankstesniu įvykiu su D.

– ciniÅ¡kas. Apeliaciniame skunde teisingai atkreipiamas dėmesys į nuteistojo jaunÄ amžių, be to, apeliacinėje instancijoje gynėjas pateikė teigiamÄ nuteistojo charakteristikÄ iÅ¡ įkalinimo įstaigos. Tačiau Å¡ios aplinkybės atsižvelgiant į veikos padarymo aplinkybes nesudaro pagrindo manyti, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė bÅ«tų pernelyg griežta. Bausmės skyrimui neigiamai atsiliepia ir tai, kad V. N. jau buvo teistas už smurtinį nusikaltimÄ pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (t. 6, b. l. 188-191), daug kartų baustas administracine tvarka (t. 7, b. l. 1-12), daugiausia už važiavimÄ vieÅ¡ose vietose be bilieto, bet ir už tai, kad neblaivus plÅ«sdavosi vieÅ¡ose vietose.

NuteistÄ jį nepalankiai charakterizuoja ir jo procesinis elgesys, nes viso proceso metu keldamas vis naujas versijas apie tariamo E. tapatybę, V. N. sukėlė rizikÄ , jog tyrimo dėmesys gali bÅ«ti nukreiptas į niekuo dėtus asmenis. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bausmės skyrimui svarbias aplinkybes, laikėsi BK 41 ir 54 straipsniuose numatytų kriterijų, ir nuteistajam V. N. už jo nusikalstamas veikas paskyrė teisingÄ , tinkamai individualizuotÄ subendrintÄ bausmę, taip pat pagrįstai tenkino civilinius ieÅ¡kinius.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Nuteistojo V. N. (V. N.) gynėjo advokato Aloyzo Kruopio apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Justas Namavičius Ernestas RimÅ¡elis Linas Å iukÅ¡ta