d2a81cdb-a9e1-4680-8efc-e758808cf93a · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-3271-422/2016Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00932-2016-7Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.;15.2.3.2.; 21.;74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 11 d. Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė, sekretoriaujant Deivydui Aidukui, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui J. V. ,nedalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, atstovui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J.

V. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas J. V. skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.PareiÅ¡kėjas skunde (b.l. 4 ) ir teismo posėdžio metu nurodė, jog jis laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 20 d. iki 2015 m. kovo 24 d. buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriaus įvairiose kamerose (iÅ¡skyrus kamerÄ Nr. 326), kuriose nebuvo užtikrinta teisės aktuose reglamentuota vienam asmeniui tenkanti minimali gyvenamojo ploto norma.

Dalį kamerų gyvenamojo ploto užėmė baldai bei kiti įrenginiai, dėl jų užimamo ploto judėti kamerose galėjo tik vienas asmuo, o kiti turėjo tuo metu sėdėti ar gulėti lovose, todėl tarp nuteistųjų/suimtųjų dažnai kildavo konfliktai. Pasivaikščioti gryname ore galėjo tik 1 valandÄ per parÄ pasivaikščiojimo kiemeliuose, kurie buvo maži, juose nepakako vietos judėti. Kameros Nr. 232 langas neatsidarė, todėl nebuvo užtikrintas tinkamas natÅ«ralus vėdinimas, mechaninės ventiliacijos nebuvo, todėl kameroje nebuvo kuo kvėpuoti.

Dėl džiÅ«vančių drabužių nuolat buvo didelė drėgmė, jautėsi pelėsio kvapas, kuris įsigerdavo į minkÅ¡tÄ jį lovos inventorių bei drabužius. Kameroje Nr. 245 gyveno 5-6 asmenys, o stalas buvo skirtas keturiems asmenims, todėl neužtekdavo vietos pavalgyti prie stalo, teko valgyti laikant indus rankose arba laukti, kol atsiras vietos prie stalo. Kamerose nebuvo karÅ¡to vandens, iÅ¡simaudyti po Å¡iltu duÅ¡u galėjo tik kartÄ per savaitę 15 minučių. Nurodė, kad Kauno TI asmenims, neturintiems jų sÄ skaitose pinigų, nesudaryta galimybė iÅ¡siskalbti virÅ¡utinius drabužius.

Kreipėsi žodžiu į bÅ«rio virÅ¡ininkÄ dėl virÅ¡utinių drabužių iÅ¡skalbimo, tačiau Å¡is jam atnešė drabužių skalbimo paslaugų kainoraÅ¡tį ir praÅ¡ymo formÄ bei pasiÅ«lė susimokėti už drabužių skalbimÄ . Dėl tokių kalinimo sÄ lygų sutriko visavertis gyvenimas, patyrė didelius dvasinius skausmus, pasidarė irzlus, dirglus, sunkiai valdantis emocijas, sutriko miegas, susirgo depresija, atsirado bloga nuotaika. Kalinimo sÄ lygas Kauno TI pareiÅ¡kėjas prilygina kankinančioms, nežmoniÅ¡koms, žeminančiomis žmogaus orumÄ .

Tvirtino, kad patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ vertina 3000 Eur ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Kauno tardymo izoliatorius (toliau – ir Kauno TI) atsiliepime į skundÄ (b.l. 12-16) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas Kauno TI periodiÅ¡kai buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 20 d. iki 2015 m. kovo 24d. Pripažino, kad pareiÅ¡kėjas tam tikrais laikotarpiais buvo laikomas netinkamomis, mažesnio nei teisės aktuose nustatyta ploto sÄ lygomis, tačiau tai sÄ lygojo objektyvios, ne nuo įstaigos administracijos valios priklausančios priežastys. Pažymėjo, kad Kauno TI yra viena moderniausių kardomojo kalinimo vietų, visiÅ¡kai atitinkanti higienos normų reikalavimus, įstaigos gyvenamosios kameros aprÅ«pintos bÅ«tinu inventoriumi, geros techninės ir higieninės bÅ«klės, jose palaikoma tinkama temperatÅ«ra, sanitariniai mazgai visiÅ¡kai atitverti.

Kiekvienam suimtajam kamerose įrengtos prie grindų pritvirtintos metalinės lovos, stalas ir suoliukai, kamerose įrengtos virÅ¡utinių drabužių pakabos, sieninės lentynos, spintelės maisto produktams laikyti. Kamerų vėdinimas atitinka galiojantį teisinį reglamentavimÄ , nes kameros su atidaromais langais vėdinamos per langus, o kamerose su neatidaromais langais yra įrengtas mechaninis vėdinimas. PareiÅ¡kėjui buvo skirta lova, iÅ¡duota patalynė, karÅ¡to maisto davinys, suteikta teisė kiekvienÄ dienÄ pasivaikščioti gryname ore, kartÄ per savaitę maudytis duÅ¡e, suteikta galimybė lankytis koplytėlėje, bibliotekoje, skaitykloje, sporto kiemeliuose, teniso kambaryje, tai iÅ¡ dalies kompensavo per mažos kameros sukeliamus nepatogumus.

PareiÅ¡kėjas dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų į įstaigos administracijÄ nėra kreipęsis. PareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijoje duomenų, kad jis bÅ«tų sirgęs depresija nėra. PrieÅ¡ingai, Kauno TI psichologų grupės specialisto konsultacijos įraÅ¡as patvirtina, kad jo emocinis fonas buvo be pastebimų ypatumų, bÅ«sena stabili, pareiÅ¡kėjas kameroje prisitaikė, taigi pareiÅ¡kėjo fizinė ir psichinė sveikata kalėjimo Kauno TI metu buvo gera. PareiÅ¡kėjas neįrodė sÄ lygų, bÅ«tinų valstybės deliktinei atsakomybei atsirasti, todėl jo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.Ä® teismo posėdį neatvyko atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI, atstovas, apie teismo posėdį praneÅ¡ta tinkamai, todėl byla nagrinėtina jam nedalyvaujant (ABTÄ® 78 str.).

Skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas jam padarytÄ neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ Kauno TI pareigÅ«nų veiksmų laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 20 d. iki 2015 m. kovo 24 d. jį kalinant Kauno TI perpildytose, higienos normų reikalavimų neatitinkančiose kamerose.Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 ,,Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančiam vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3 p. nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Minėtoje teisės normoje nurodytas vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas nėra įvardijamas kaip neužstatytas kameros plotas, todėl laikytina, kad teisės aktais nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv.m. viso bendro kameros ploto. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).PareiÅ¡kėjo kameros kortelės (b.l. 17-18) bei atsakovo atstovo pateiktos 2016 m. birželio 14 d. pažymos Nr. 11-3233 duomenys apie pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygas Kauno TI ( b.l. 19-28) patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas vertinamuoju laikotarpiu buvo laikomas Kauno TI kamerose Nr. 245, 326, 232, 206, 156, 162, 230.

Nustatyta, kad reglamentuotas reikalavimas dėl 3,6 kv.m. vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto normos nebuvo užtikrintas 20 parų.Å ie duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, gavęs atsakovo atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ pareiÅ¡kėjas atsakovo pateiktų duomenų neginčijo, todėl teismas jais vadovaujasi, spręsdamas pareiÅ¡kėjo reikalavimų pagrįstumÄ . Darytina iÅ¡vada, pareiÅ¡kėjui kalint Kauno TI, 20 parų nebuvo užtikrinta jo teisė į kalinimÄ teisės aktais nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje.

Konstatavus gyvenamojo ploto normos pažeidimÄ , spręstina, kad kamerose buvusių baldų užimamas plotas santykinai mažino vienam asmeniui tenkantį gyvenamÄ jį plotÄ .Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (Toliau tekste – Higienos norma) 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

PareiÅ¡kėjas skunde tvirtino, kad kameroje Nr. 232 nebuvo ventiliacijos, nes langas neatsidarė, o mechaninė ventiliacija nebuvo įrengta, todėl buvo tvanku, trÅ«ko oro, didelė drėgmė, jautėsi pelėsio kvapas. Pagal Higienos normos 24 punktÄ laisvės atėmimo įstaigų gy­venamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad Kauno TI yra įrengti dvejų tipų langai - atidaromi su dvigubais rėmais ir neatidaromi.

Kameros su atidaromais langais ventiliuojamos per langus, jų sanitariniuose mazguose įrengta iÅ¡traukiamoji ventiliacija. Kamerose, kurių langai neatidaromi, veikia mechaninė ventiliavimo sistema- Å¡viežias oras į kamerÄ Ä¯pučiamas, netinkamas - iÅ¡traukiamas. Be to, neatidaromuose languose įrengtos ventiliavimo grotelės. Atsakovo atstovas pateikė Å¡ias aplinkybes patvirtinančius duomenis (b.l. 32-33-35-37,38-39). Teismo nuomone, atsakovo atstovo pateikti įrodymai patvirtina, kad Kauno TI kamerų vėdinimas atitinka Higienos normos 24 punkto reikalavimus, pareiÅ¡kėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, paneigiančių atsakovo atstovo pateiktus duomenis apie kamerose įrengtÄ mechaninę vėdinimo sistemÄ , jos gedimus ir pan., todėl nėra pagrindo tikėti deklaratyviais pareiÅ¡kėjo argumentais dėl ventiliacijos kameroje Nr. 232 nebuvimo.PareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimÄ sieja su per mažais, kokybiÅ¡ko pasivaikščiojimo neužtikrinančiais pasivaikščiojimų kiemeliais.Higienos normos 18.4 punkte numatyta, kad teritorijoje arba ant pastatų stogų turi bÅ«ti įrengti pasivaikščiojimo kiemai.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie LR TM direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 (toliau – ir Taisyklės) 21 - 22 punktuose nurodyti reikalavimai pasivaikščiojimų kiemelių įrengimui.Pažymėtina, kad nei Taisyklės, nei Higienos norma nereglamentuoja reikalavimų pasivaikščiojimo kiemelių dydžiui, todėl neteisėtų atsakovo veiksmų šiuo atveju nenustatyta, o pareiškėjo pretenzijos dėl per mažų pasivaikščiojimo kiemelių atmestinos kaip nepagrįstos.Pagal Higienos normos 27 punkto nuostatas, sveikatos priežiūros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje švarykloje, dušinėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpoje turi būti įrengta šalto ir karšto vandens tiekimo sistema.

Å ioje teisės normoje nėra įtvirtintas reikalavimas įrengti karÅ¡to vandens tiekimo sistemÄ kamerose, todėl nepagrįsti pareiÅ¡kėjo argumentai dėl karÅ¡to vandens kamerose nebuvimo.Higienos normos HN 68 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad pasinaudoti Å¡iltu duÅ¡u galėjo kartÄ per savaitę, todėl Higienos normos 68 punkto nuostatos nebuvo pažeistos.PareiÅ¡kėjas tvirtino, kad kameroje Nr. 245 gyveno 5-6 asmenys, o vietos prie stalo užteko tik keturiems, todėl tekdavo valgyti laikant indus rankose ar laukti, kol atsiras vietos prie stalo.Taisyklių 14.6 p., reglamentuojančiame kameros įrengimÄ , nurodyta, kad kameroje turi bÅ«ti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali bÅ«ti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti.

Kad kameroje turi būti įrengtas stalas, nurodyta ir Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normose (toliau – ir Aprūpinimo normos), patvirtintose Teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139. Tačiau nei viename iš paminėtų teisės aktų kamerose įrengtų stalų matmenys nėra reglamentuoti, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl per mažo kamerose Nr. 245 stalo yra nepagrįstos.

Pažymėtina, kad iš pateiktų nuotraukų (b.l. 30-31) matyti, kad stalai bei prie jų įrengti stalo ilgio suolai yra pakankamai nemažų matmenų, todėl, teismo nuomone, tik nuo kameroje kalėjusių asmenų tarpusavio santykių priklausė galimybės vienu metu pavalgyti prie stalo realizavimas. Be to, pareiškėjo šio pobūdžio argumentai yra abstraktaus pobūdžio, konkrečių atvejų, kai jis negalėjo pasinaudoti stalu, nenurodyta, todėl pagal juos ir byloje esamus duomenis nėra pagrindo jo subjektyvių teisių pažeidimui konstatuoti.

PareiÅ¡kėjas tvirtino, kad jam, kaip asmeniui, neturinčiam asmeninėje sÄ skaitoje lėšų, nebuvo suteikta galimybė iÅ¡siskalbti virÅ¡utinius drabužius.Higienos normos HN 76:2010 38.1. punkte nurodyta, kad skalbyklose skalbiami lovos skalbiniai, rankÅ¡luosčiai, apatiniai ir virÅ¡utiniai drabužiai. Laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius (Higienos normos HN 76:2010 64 p.).Suimtųjų ir nuteistųjų virÅ¡utinės aprangos skalbimo ir cheminio valymo paslaugos teikimo tvarkos apraÅ¡o (toliau – ir ApraÅ¡as), patvirtinto Kauno TI direktoriaus 2009 m. spalio 12 d.

įsakymu Nr. 1-117, 11 punkte nurodyta, jog suimtasis ar nuteistasis, negaunantis piniginių įplaukų ir kurio nelanko giminės bei artimieji, raÅ¡tu kreipiasi į SRS bÅ«rio virÅ¡ininkÄ dėl galimybės iÅ¡skalbti vienÄ komplektÄ sezoninių virÅ¡utinių rÅ«bų (kelnes, marÅ¡kinius ar palaidinę, bliuzonÄ ar megztinį) įstaigos skalbykloje) (2 priedas), bet ne dažniau kaip kartÄ per mėnesį, o striukes ar paltus – vienÄ kartÄ per sezonÄ (b.l.45-46). Akivaizdu, kad Å¡iame ApraÅ¡o punkte užtikrinama galimybė nuteistiesiems/suimtiesiems, į jų asmeninę sÄ skaitÄ negaunantiems piniginių įplaukų, vienÄ kartÄ per mėnesį iÅ¡siskalbti virÅ¡utinius drabužius nuteistajam pateikus raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ .PareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu patvirtino, kad raÅ¡ytinio praÅ¡ymo atsakovo atstovui dėl virÅ¡utinių drabužių skalbimo nebuvo pateikęs, todėl, vadovaujantis aukščiau nurodytu ApraÅ¡o 11 punktu, jo virÅ¡utiniai drabužiai neturėjo bÅ«ti skalbiami.Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Kauno TI Psichologinės tarnybos specialistų pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo konsultuotas vienÄ kartÄ , gydytojas nurodė, kad pareiÅ¡kėjas psichine sveikata nesiskundžia, elgesys adekvatus, emocinis fonas be pastebimų ypatumų, bÅ«sena stabili, problemų nenurodė, kameroje sutaria, prisitaiko (b.l. 29).

Jokių duomenų apie pareiÅ¡kėjo psichinės sveikatos sutrikimus, patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus į bylÄ nepateikta, todėl, įvertinus aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, spręstina, kad byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo psichinei ar fizinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ . Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų (minimalaus gyvenamojo ploto normos pažeidimo), pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t.y.

J. V. patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ . Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-28 sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)).

Galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerÄ , atitinkančiÄ teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009), tačiau nustatant padarytos žalos dydį, privalu atsižvelgti į bylos aplinkybes.Byloje nustatyta, kad Kauno TI pareiÅ¡kėjas vertinamuoju laikotarpiu pažeidžiant reglamentuotÄ minimaliÄ gyvenamojo ploto normÄ buvo laikomas 20 parų, 7,5 paros Å¡i norma buvo pažeista gana žymiai (jam teko 2,68 kv.m., 3,09 kv.m.).

Pažymėtina, jog pažeidimas nebuvo tęstinis, nes pareiÅ¡kėjas kalėjo pažeidžiant reglamentuotÄ minimaliÄ ploto normÄ su pertraukomis, be to, didžiÄ jÄ kalėjimo Kauno TI laiko dalį pareiÅ¡kėjui teko daugiau nei teisės aktuose nustatyta gyvenamojo ploto (b.l. 19-28). Aptariant bendrÄ sias gyvenimo sÄ lygas pastebėtina, kad Kauno TI yra kamerų tipo įstaiga, kurioje asmens judėjimo laisvė yra griežtai reglamentuota, todėl joje laikomiems asmenims suteikta ribota judėjimo laisvė - galimybė naudotis biblioteka, sporto kiemeliais, kompiuterių klase ir pan. negali visiÅ¡kai kompensuoti nuteistiesiems (suimtiesiems) tenkančio per mažo gyvenamojo ploto.Ä®vertinus pažeidimo trukmę, jo pobÅ«dį, nesant duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas dėl netinkamų laikymo sÄ lygų bÅ«tų kreipęsis į Kauno TI administracijÄ , kad jo sveikatos bÅ«klė, bÅ«nant Kauno TI, bÅ«tų pablogėjusi, kad bÅ«tų taikytas stacionarinis gydymas, taip pat nesant įrodymų apie tai, kad atsakovo atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgęsis, darytina iÅ¡vada, byloje nustatyti pažeidimai nelaikytini pasiekusiais minimalų žiaurumo lygį ir suteikiančiais pagrindÄ pripažinti ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio nuostatų pažeidimÄ .

Tačiau aukščiau nurodytų aplinkybių visuma, teismo nuomone, yra pagrindas spręsti klausimui dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigine iÅ¡raiÅ¡ka. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Ä®vertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumÄ , atsižvelgiant į Å¡iuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 160 Eur ir Å¡i suma priteistina iÅ¡ atsakovo. Dėl kitos reikalavimų dalies skundas kaip nepagrįstas netenkinamas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu (1999 m. sausio 14 d.

įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi (Ä®statymo įgyvendinimas), teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti J. V. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 160 Eur (Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Dėl kitos reikalavimų dalies skundÄ atmesti. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                                    Janina Vitunskienė