Legislator Case Law & Legislation
d2a8108b-7ff4-4fb7-bb60-e9f3688f95d1 AI generated

d2a8108b-7ff4-4fb7-bb60-e9f3688f95d1 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number d2a8108b-7ff4-4fb7-bb60-e9f3688f95d1
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ V. Å . ir R. Å . kreditoriaus banko „Swedbank“, AB naudai: 156 779,50 EUR negrÄ Å¾into kredito, 6 801,36 EUR nesumokėtų palÅ«kanų, 4 786,33 EUR delspinigių už laiku negrÄ Å¾intÄ paskolÄ , 522,40 EUR delspinigių už laiku nesumokėtas palÅ«kanas, iÅ¡ viso: 168 889,59 EUR, 272 LTL nesumokėto įkeisto turto draudimo mokesčio bei 139,00 LTL žyminio mokesčio iÅ¡laidų, taip pat kintamas metines palÅ«kanas, kurias sudaro 6 mėnesių PRIME-EUR pridedant marÅ¾Ä 1,660 proc. negrÄ Å¾intai 84 895,63 EUR kredito daliai (kredito dalis Nr. 06-047659-FA, Nr. 06-047661-FA, Nr. 09-096450-FA), nuo 2011-12-20 - iki 2012-06-20 skaičiuojama 5,084 proc.

Legislator headnote

AI generated

d2a8108b-7ff4-4fb7-bb60-e9f3688f95d1 · Vilniaus apygardos teismas: Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas, iÅ¡nagrinėjęs pateiktÄ civilinės bylos medžiagÄ , įvertinęs atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas iÅ¡vadas, todėl priėmė visapusiÅ¡kai teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kuriÄ panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-1504-560/2012Procesinio sprendimo kategorijos: 32.5.; 122.4; 128.17. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugsėjo 6 d.VilniusVilniaus apygardos teismo teisėjas Dainius Rinkevičius, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal suinteresuoto asmens (skolininko) V. Å . atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2012 m. gegužės 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo (kreditoriaus) „Swedbank“, AB praÅ¡ymÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, ir n u s t a t ė :I.

Ginčo esmėV. Å . ir R. Å ., užtikrindami iki 2033-04-20 gauto kredito grÄ Å¾inimÄ , hipotekos lakÅ¡tu Nr. 01120060016401, 2006-07-14 įregistruotu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje su vėlesniais pakeitimais, įkeitė AB bankui „Hansabankas“ (dabartinis pavadinimas „Swedbank“, AB) nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 0(duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausančius V. Å ..Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-03-09 nutartimi Nr. 1576/2012 areÅ¡tavo šį įkeistÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ ir įspėjo skolininkus V.

Å . ir R. Å ., kad per vienÄ mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos negrÄ Å¾inus skolos – 156 779,50 EUR negrÄ Å¾into kredito, 5 532,96 EUR nesumokėtų palÅ«kanų, 270,85 EUR delspinigių už laiku negrÄ Å¾intÄ paskolÄ , 362,22 EUR delspinigių už laiku nesumokėtas palÅ«kanas, iÅ¡ viso – 162 945,33 EUR bei 139 Lt žyminio mokesčio iÅ¡laidų, įkeistas turtas bus parduotas iÅ¡ varžytynių arba perduotas kreditoriui administruoti.PareiÅ¡kėjas „Swedbank“, AB 2012-05-08 kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrių su pakartotiniu pareiÅ¡kimu dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo.

Nurodė, kad hipoteka užtikrinta prievolė nebuvo įvykdyta. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėVilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2012-05-09 nutartimi Nr. 1576V/2012 pareiÅ¡kėjo „Swedbank“, AB praÅ¡ymÄ tenkino ir nutarė:

1. iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ V. Å . ir R. Å . kreditoriaus banko „Swedbank“, AB naudai: 156 779,50 EUR negrÄ Å¾into kredito, 6 801,36 EUR nesumokėtų palÅ«kanų, 4 786,33 EUR delspinigių už laiku negrÄ Å¾intÄ paskolÄ , 522,40 EUR delspinigių už laiku nesumokėtas palÅ«kanas, iÅ¡ viso: 168 889,59 EUR, 272 LTL nesumokėto įkeisto turto draudimo mokesčio bei 139,00 LTL žyminio mokesčio iÅ¡laidų, taip pat kintamas metines palÅ«kanas, kurias sudaro 6 mėnesių PRIME-EUR pridedant marÅ¾Ä 1,660 proc. negrÄ Å¾intai 84 895,63 EUR kredito daliai (kredito dalis Nr. 06-047659-FA, Nr. 06-047661-FA, Nr. 09-096450-FA), nuo 2011-12-20 - iki 2012-06-20 skaičiuojama 5,084 proc.

PRIME-EUR, kintamas metines palÅ«kanas, 1,160 proc. marÅ¾Ä negrÄ Å¾intai 71 883,87 EUR kredito sumai (kredito dalis Nr. 06-047656-FA), nuo 2011-12-20 - iki 2012-06-20 skaičiuojama 4,584 proc. PRIME-EUR bei 5 proc. dydžio palÅ«kanas nuo negrÄ Å¾intos skolos sumos (168 889,59 EUR), skaičiuojant nuo pakartotinio pareiÅ¡kimo gavimo dienos, t.y. nuo 2012-05-08, iki visiÅ¡ko skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo dienos, nukreipiant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įkeistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ ;

2. priverstinai parduoti iÅ¡ varžytynių įkeistus nekilnojamuosius daiktus: (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausančius V. Å ..III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentaiSuinteresuotas asmuo (skolininkas) V. Å . pateikė atskirÄ jį skundÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2012-05-09 nutarties dalį dėl nekilnojamojo turto priverstinio pardavimo iÅ¡ varžytynių. Apeliantas neneigia, kad yra skolininkas, tikisi grÄ Å¾inti skolÄ , kai tik tam atsiras galimybės. Nurodo, kad kredito negali grÄ Å¾inti, nes žmona R.

Å . yra neįgali, jai reikalinga slauga, jÄ prižiÅ«ri apeliantas. Pats apeliantas taip pat turi sveikatos problemų, pastoviai serga, todėl jis su žmona nedirba, neturi pajamų, negali grÄ Å¾inti kredito. Ä®keistas turtas yra vienintelė jų gyvenamoji vieta, kitų galimybių gyventi kitur neturi, todėl gyvenamojo namo pardavimas iÅ¡ varžytinių bÅ«tų didelė klaida, o skolininkai taps dar didesne naÅ¡ta valstybei. PareiÅ¡kėjas „Swedbank“, AB pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ , kurį prašė atmesti.

Nurodė, kad Å¡ios kategorijos bylose hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedÅ«ra, ir nesprendžia kilusių tarp hipotekos Å¡alių ginčų ar kitų su skolininko asmeniu (tokių kaip liga, nedarbingumas) susijusių klausimų. Pažymi, kad sutartis buvo nutraukta laikantis įstatymų nustatytos tvarkos. Teismas 2012-03-09 nutartyje nustatė, kad kreditorius pagrįstai kreipėsi į teismÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo. Skunde keliami reikalavimai ir teikiami paaiÅ¡kinimai nesusiję su materialinių ar procesinių teisių pažeidimais.

Skolininkas nurodo savo vidines ir finansines problemas, kurių hipotekos teisėjas nenustatinėja ir netiria. Be to, dėl kredito sutarties nutraukimo teismas pasisakė 2012-03-09 nutartyje, kurios skolininkas neginčijo ir kuri yra privaloma (LR CPK 18 str.). Apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių skolininkų gebėjimÄ toliau vykdyti prisiimtus įsipareigojimus bankui. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosAtskirasis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas, iÅ¡nagrinėjęs pateiktÄ civilinės bylos medžiagÄ , įvertinęs atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas iÅ¡vadas, todėl priėmė visapusiÅ¡kai teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kuriÄ panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų.

IÅ¡nagrinėjus atskirÄ jį skundÄ ir bylos medžiagÄ nustatyta, kad V. Å . ir R. Å ., užtikrindami iki 2033-04-20 gauto kredito grÄ Å¾inimÄ , hipotekos lakÅ¡tu Nr. 01120060016401, 2006-07-14 įregistruotu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje su vėlesniais pakeitimais, įkeitė AB bankui „Hansabankas“ (dabartinis pavadinimas „Swedbank“, AB) nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausančius V. Å .. Skolininkai savo įsipareigojimų pagal paskolos sutartį neįvykdė, todėl kreditorius pateikė praÅ¡ymÄ pradėti priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ .

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-03-09 nutartimi Nr. 1576/2012 areÅ¡tavo įkeistÄ turtÄ ir įspėjo skolininkus V. Å . ir R. Å ., kad per vienÄ mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos negrÄ Å¾inus skolos bei kitų mokėtinų sumų, įkeistas turtas bus parduotas iÅ¡ varžytynių arba perduotas kreditoriui administruoti, tačiau įsipareigojimai nebuvo įvykdyti, skola negrÄ Å¾inta. PareiÅ¡kėjas „Swedbank“, AB 2012-05-08 kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrių su pakartotiniu pareiÅ¡kimu dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo.

Nurodė, kad hipoteka užtikrinta prievolė nebuvo įvykdyta. Skundžiama Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2012-05-09 nutartimi buvo patenkintas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas ir nutarta iÅ¡ieÅ¡koti įsiskolinimÄ iÅ¡ įkeisto nekilnojamojo turto, jį parduodant iÅ¡ varžytinų. Suinteresuotas asmuo (skolininkas) V. Å ., nesutikdamas su Å¡ia teismo nutartimi ir praÅ¡ydamas panaikinti Å¡iÄ nutartį dalyje dėl nekilnojamojo turto priverstinio pardavimo, pagrinde teigia, kad vykdyti skolinių įsipareigojimų negali dėl jo ir sutuoktinės sveikatos problemų, neįgalumo, negaunamų pajamų, o, pardavus turtÄ iÅ¡ varžytynių, skolininkai neteks vienintelės gyvenamosios vietos.Hipoteka yra ne ginčo procedÅ«rų visuma, užtikrinanti kreditoriui hipotekos reikalavimo patenkinimÄ .

Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK XXXVI skyrius), todėl ginčai dėl teisės bet kurioje hipotekos stadijoje, taip pat ir apeliacinės instancijos teismui tikrinant (revizuojant) hipotekos teisėjo priimtos nutarties, kuria patenkintas hipotekos kreditoriaus reikalavimas iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ ir priverstinai parduoti iÅ¡ varžytinių įkeistÄ daiktÄ (CPK 558 str. 2 d.), teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , negalimi. Kadangi hipotekos teisėjų funkcijos nėra susijusios su ginčo nagrinėjimu, bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių atskirieji skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedÅ«rų vykdymo teisėtumo.

Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina (revizuoja) hipotekos teisėjo atliktus procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra ir nesprendžia dėl atskirųjų skundų argumentų, susijusių su tarp hipotekos šalių kilusiais ginčais. Toks hipotekos teisinių santykių bylų nagrinėjimo ypatumų aiškinimas remiasi kasacinio teismo praktika, formuojama hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo srityje: tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis c.b.

Nr. 3K-3-536/2009, 2008-01-31 nutartis c.b. Nr. 3K-3-103/2008, 2007-05-08 nutartis c.b. Nr. 3K-3-201/2007, 2005-10-29 nutartis c.b. Nr. 3K-3-523/2005). BÅ«tent hipotekos paskirtis ir tikslai – apsaugoti skolinio įsipareigojimo įvykdymÄ , bei jos esmė – turto įkeitimas bei hipotekos procedÅ«rų atlikimas suteikia kreditoriui privilegijuotÄ padėtį prieÅ¡ kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto, o tokiai specifinei hipotekos kreditoriaus padėčiai užtikrinti, hipotekos instituto esmei iÅ¡laikyti egzistuoja ir specialiosios proceso teisės normos, įtvirtintos CPK XXXVI skyriuje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-01-19 nutartis c.b.

Nr. 3K-3-12/2005), kuris, kaip minėta, nėra skirtas ir pritaikytas ginčams dėl teisės nagrinėti.Hipotekos kreditoriaus pareiÅ¡kimo dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sÄ lygos numatytos skundžiamos nutarties priėmimo metu galiojusiame CPK 558 str. Pagal tuo metu galiojusias civilinio proceso kodekso nuostatas priverstinis skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus praÅ¡ymu, kuris įforminamas dviem etapais: CPK 558 str. 1 d. pagrindu hipotekos kreditoriaus paduotas pareiÅ¡kimas dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo arba teisės administruoti įkeistÄ daiktÄ suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areÅ¡tuoti, o CPK 558 str. 2 d. numatytas hipotekos kreditoriaus pakartotinis kreipimasis su pareiÅ¡kimu – pagrindas perduoti įkeistÄ ir jau areÅ¡tuotÄ turtÄ realizuoti arba administruoti.

Pažymėtina, kad Å¡iuo atveju kreditorius jau yra saistomas įstatymo nustatyto termino – pakartotinį pareiÅ¡kimÄ pateikti per du mėnesius nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos. PrieÅ¡ingu atveju, t.y. nepateiktus tokio praÅ¡ymo, hipotekos teisėjas panaikina įkeisto daikto areÅ¡tÄ (CPK 558 str. 3 d.).Apeliantas, praÅ¡ydamas panaikinti skundžiamos nutarties dalį, nepateikia jokių teisinių bei faktinių argumentų, leidžiančių teigti, jog buvo pažeisti procedÅ«riniai reikalavimai.

PrieÅ¡ingai, apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs ir įvertinęs bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad procedÅ«riniai reikalavimai priimti skundžiamÄ nutartį buvo įvykdyti nepažeidžiant norminių teisės aktų reikalavimų.Kartu apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal naujai formuojamÄ teismų praktikÄ hipotekos bylÄ nagrinėjantis teisėjas privalo vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, turi pareigÄ ir teisę veikti ex officio, kai to reikalauja vieÅ¡ojo intereso apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-08 nutartis Nr. 3K-3-433/2010).

Teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sÄ lygas sÄ Å¾iningumo aspektu turi bÅ«ti vykdoma visuotinai nepriklausomai nuo to, kokioje teisminėje procedÅ«roje teisėjas priima su tokių sÄ lygų vertinimu susijusius procesinius sprendimus. Å i taisyklė taikytina ir ypatingajai teisenai, todėl hipotekos teisėjas, vykdydamas iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto procedÅ«ras, pagal pateiktus dokumentus nustatęs, jog pagrindinė ir (ar) hipotekos sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, ex officio privalo vertinti, ar sutarčių sÄ lygos, kuriomis grindžiamas kreditoriaus reikalavimas dėl atitinkamo hipotekos teisėjo atliekamo veiksmo (pavyzdžiui, sutarties nutraukimo pagrindus ir tvarkÄ nustatančios sÄ lygos), yra sÄ Å¾iningos (CK 6.188 straipsnis).

Kasacinio teismo taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tais atvejais, kai kreditavimo sutartis nutraukiama prieÅ¡ terminÄ ne sutartyje, o įstatyme nustatyta tvarka, Å¡alys privalo laikytis CK 6.217 straipsnyje ir 6.209 straipsnyje įtvirtintų taisyklių, o hipotekos teisėjas, gavęs kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ dėl priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto, privalo patikrinti, ar pagal kreditoriaus nurodytus faktinius duomenis ir pateiktus dokumentus yra pagrindas pradėti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ (CK 4.192 straipsnio 1 dalis, CPK 558 straipsnis).

Ä®statyme nustatyta, kad tuo atveju, jeigu termino praleidimas nėra esminis sutarties pažeidimas ir nukentėjusi Å¡alis nustatė protingÄ papildomÄ terminÄ , tai, neįvykdžius sutarties per šį terminÄ , ji gali sutartį nutraukti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2011). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija 2012-02-20 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012, pažymėjo, kad papildoma vartotojams suteikiama apsauga yra skirta iÅ¡vengti stipresnės Å¡alies primestų sÄ lygų, taip siekiant atkurti Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ .

Tačiau Å¡i papildoma apsauga nedaro iÅ¡imčių iÅ¡ vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiÅ¡kia, kad vartotojai gali tam tikra apimtimi nevykdyti hipoteka užtikrintų prievolių ar naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekiant nesÄ Å¾iningai iÅ¡vengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Hipotekos teisėjas, spręsdamas klausimÄ dėl priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo pagrindų ir vartotojų teisių apsaugos tikslais vertindamas kreditavimo sutarties sÄ lygas sÄ Å¾iningumo aspektu, turi nustatyti, ar kreditavimo sutarties pripažinimas vartojimo sutartimi, atsižvelgiant į vartojimo sutartis reguliuojančios materialiosios teisės nuostatas, gali nulemti skolininko prievolių pažeidimo vertinimÄ kaip neproporcingÄ kylantiems teisiniams padariniams ir imtis ginti skolininko teises.

Kitaip tariant, teismas turi nustatyti, ar sutarties kvalifikavimas vartojimo sutartimi vertinant kreditoriaus pareiÅ¡kime nurodytus faktus gali lemti kitokį nei praÅ¡oma hipotekos teisėjo sprendimÄ . Jei iÅ¡ turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiÅ«riu pirmajam (skolininkui) netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo naÅ¡ta, teismas turi teisinį pagrindÄ tenkinti kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto.

Nustatant pažeidimo pobÅ«dį, vertintinas ne tik pradelstos sumos dydis, bet ir kitų svarbių aplinkybių, leidžiančių spręsti dėl pagrindo vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį buvimÄ , visuma. Sistemingas prievoles pažeidžiantis skolininkų elgesys duoda pagrindÄ nukentėjusiajai Å¡aliai nesitikėti, kad sutartis bus tinkamai vykdoma ateityje. Nagrinėjamu atveju tarp pareiÅ¡kėjo ir apelianto sudaryta kredito sutartis (su jos pakeitimais ir papildymais) pripažintina vartojimo sutartimis.

IÅ¡ pateiktų bylos duomenų seka, kad 2009-11-17 susitarimu buvo atidėta kredito grÄ Å¾inimo pradžios data iki 2010-05-20, taip pat buvo kapitalizuotos iki susitarimo paskolos gavėjo nesumokėtos (pradelstos) palÅ«kanos, o palÅ«kanų pagal Kredito sutartį mokėjimas buvo atidėtas iki 2010-01-20. 2010-05-07 buvo sudarytas susitarimas, kuriuo buvo atidėta kredito grÄ Å¾inimo pradžios data iki 2010-11-20 bei iki 2010-12-20 ir kapitalizuotos iki susitarimo paskolos gavėjo nesumokėtos (pradelstos) palÅ«kanos, o palÅ«kanų mokėjimas buvo atidėtas iki 2010-10-20. 2010-12-21 susitarimu buvo atidėta kredito grÄ Å¾inimo data iki 2011-05-20, taip pat buvo kapitalizuotos iki susitarimo nesumokėtos palÅ«kanos, o palÅ«kanų pagal kredito sutartį mokėjimas buvo atidėtas iki 2011-04-20.

Pasibaigus nurodytiems terminams kredito gavėjas savo įsipareigojimų nevykdė ir nebebendravo su banku. 2011-10-20 bankas paskolos gavėjams iÅ¡siuntė registruotus pretenzinius laiÅ¡kus dėl susidariusio įsiskolinimo sumokėjimo. Dalį įsiskolinimo paskolos gavėjas sumokėjo, todėl 2011-12-01 buvo iÅ¡siųsti pretenziniai laiÅ¡kai dėl likusio įsiskolinimo padengimo bei nustatytas naujas terminas įsipareigojimams įvykdyti. Kadangi skolininkai iki nurodyto termino įsiskolinimo nepadengė, bankas 2012-01-09 vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė sutartį, suteikdamas dar 10 dienų terminÄ sumokėti visÄ skolÄ , tačiau ir per šį terminÄ skola nebuvo sumokėta.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui 2012-03-09 areÅ¡tavus įkeistÄ turtÄ bei įspėjus skolininkus, jog nepadengus įsiskolinimo Å¡is turtas bus parduotas iÅ¡ varžytinių, skolininkai mokėjimų nevykdė, su kreditoriumi toliau nebebendravo, kas sudaro pagrindÄ teigti, kad skolininkai savo elgesiu pažeidė imperatyvius įstatymo reikalavimus elgtis sÄ Å¾iningai, tinkamai ir laiku vykdyti prisiimtas pareigas bei visapusiÅ¡kai bendradarbiauti su kreditoriumi. IÅ¡dėstytos bylos aplinkybės patvirtina, kad kreditorius turėjo pakankamÄ pagrindÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti kreditavimo sutartis bei kreiptis į hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad kreditavimo sutartys buvo nutrauktos neteisėtai bei skundžiamÄ teismo nutartį panaikinti.

To nepaneigia ir atskirajame skunde apelianto iÅ¡dėstyti paaiÅ¡kinimai, tuo labiau, kad apeliantas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, rodančių skolininkų galimybes dabartiniu metu ar artimiausiu metu ateityje vykdyti prisiimtus įsipareigojimus bankui, todėl skundžiama nutartis paliktina galioti, o atskirasis skundas atmestinas. Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., 338 str., n u t a r i a: Suinteresuoto asmens (skolininko) V. Å . atskirÄ jį skundÄ atmesti.Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2012 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėjas                                                                      Dainius Rinkevičius