2019-01-24 Nr. AB-2190-3-61-3-03057-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-50-520/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03057-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. sausio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Č. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Č. J. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas Č. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas atleisti jį nuo mokesčių delspinigių ir baudų.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 14 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2018 m. spalio 5 d. pašalinti skundo trūkumus, t. y. tinkamai suformuluoti skundo reikalavimus, prie skundo pridėti skundžiamus aktus, sumokėti žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinantį dokumentą arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, pateikti teismui pasirašytą skundą, pateikti įrodymus apie skundžiamų sprendimų įteikimo pareiškėjui datą, o jeigu skundo padavimo terminas yra praleistas – prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, nurodant svarbias termino praleidimo priežastis ir pateikiant tai patvirtinančius įrodymus, nurodyti savo pageidavimą dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. Teismas nurodė pareiškėjui, kad nutartyje nustatytu terminu trūkumų nepašalinus, skundas bus laikomas nepaduotu ir jam grąžintas.

2018 m. spalio 4 d. teisme gautas pareiškėjo prašymas pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 4 d. nutartimi tenkino pareiškėjo prašymą ir pratęsė terminą skundo trūkumams pašalinti iki 2018 m. spalio 15 d. 2018 m. spalio 19 d. rezoliucija terminas pakartotinai pratęstas iki 2018 m. lapkričio 2 d.

2018 m. spalio 19 d. teisme gautas pareiškėjo skundo papildymas, kuriame pareiškėjas prašo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2018 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. (21-199)500-127 ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2018 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą Nr. S-132(7-100/2018) bei atleisti pareiškėją nuo apskaičiuotų mokesčių baudų ir delspinigių.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 12 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti ir nutarė grąžinti pareiškėjui sumokėtą 30 Eur žyminį mokestį.

Teismas nurodė, kad nustatęs, jog pareiškėjas nepateikė duomenų dėl ginčijamo MGK 2018 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo Nr. S-132(7-100/2018) gavimo datos, kreipėsi su paklausimu į MGK, kuri 2018 m. spalio 25 d. raštu Nr. 5-804(6.14) pateikė informaciją, kad ginčijamo MGK sprendimo nuorašas pareiškėjui išsiųstas paštu 2018 m. rugpjūčio 10 d., taip pat nurodė siuntos numerį. Pagal Lietuvos pašto sistemoje pateiktus duomenis teismas nustatė, kad ginčijamas MGK sprendimas pareiškėjui įteiktas 2018 m. rugpjūčio 14 d. Atsižvelgęs į tai, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 159 straipsnio 1 ir 3 dalimis, teismas padarė išvadą, kad paskutinė diena minėtam sprendimui apskųsti buvo 2018 m. rugsėjo 3 d. Tačiau teismas nurodė, kad pareiškėjas skundą teismui elektroniniu paštu pateikė 2018 m. rugsėjo 11 d. Teismo vertinimu, pareiškėjas skundą padavė praleidęs nustatytą terminą ir nenurodė aplinkybių, sudarančių pagrindą šį terminą atnaujinti.

Teismas pabrėžė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog jis registruotą laišką iš MGK pašte atsiėmė 2018 m. liepos 28 d., nėra susijusios su ginčijamo MGK 2018 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo Nr. S-132(7-100/2018) įteikimo data. Teismas sprendė, kad pareiškėjas jau 2018 m. rugpjūčio 14 d. sužinojo, jog priimant ginčijamą MGK 2018 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą Nr. S-132(7-100/2018) galėjo būti pažeistos jo teisės, tačiau per nustatytą terminą nesiėmė aktyvių veiksmų galbūt pažeistoms savo teisėms ginti. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas turėjo visas galimybes domėtis savo teisių gynimu dėl galbūt neteisėtų atsakovo veiksmų, tačiau buvo pasyvus ir savo teisių į teisminę gynybą per įstatyme nustatytą terminą neįgyvendino. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjui net du kartus buvo pratęstas terminas skundo trūkumams pašalinti, tačiau per šį laiką pareiškėjas nenurodė aplinkybių, susijusių su ginčijamo MGK sprendimo įteikimu, taip pat priežasčių, kodėl skundą teismui pateikė praleidęs nustatytą terminą.

Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas pradinį savo skundą 2018 m. rugsėjo 11 d. pateikė elektroniniu paštu, tačiau skundo originalo nepateikė. Skundo papildymą pareiškėjas taip pat teikė elektroniniu paštu. Tačiau, nustačius skundo trūkumus, per visą laikotarpį pareiškėjas nepateikė skundo su originaliu savo parašu. Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjas ne tik praleido terminą skundui paduoti, bet ir nepašalino visų teismo 2018 m. rugsėjo 14 d. nutartimi nustatytų trūkumų, nors terminas trūkumams pašalinti buvo pratęstas net du kartus.

Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, todėl pareiškėjo skundą atsisakytina priimti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 9 p.).

III. Pareiškėjas Č. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 12 d. nutartį, kadangi terminas buvo praleistas ne dėl jo kaltės, o įsivėlus pašto darbuotojų klaidai.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria neatnaujintas terminas pareiškėjui Č. J. paduoti skundą dėl VMI 2018 m. gegužės 22 d. sprendimo Nr. (21-199)500-127 ir MGK 2018 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo Nr. S-132(7-100/2018) bei atleidimo nuo apskaičiuotų mokesčių baudų ir delspinigių ir atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad pareiškėjas praleido terminą skundui dėl MGK 2018 m. rugpjūčio 10 d. priimto sprendimo Nr. S-132(7-100/2018), kuriuo buvo patvirtintas VMI 2018 m. gegužės 22 d. sprendimas Nr. (21-199)500-127, paduoti. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad minėtas MGK sprendimas pareiškėjui buvo įteiktas 2018 m. rugpjūčio 14 d., todėl pabrėžė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog jis registruotą laišką iš MGK pašte atsiėmė 2018 m. liepos 28 d., nėra susijusios su ginčijamo MGK sprendimo įteikimo data, tačiau per nustatytą terminą nesiėmė aktyvių veiksmų galbūt pažeistoms savo teisėms ginti ir, net du kartus teismui pratęsus terminą skundo trūkumams pašalinti, pareiškėjas nenurodė priežasčių, kodėl skundą teismui pateikė praleidęs nustatytą terminą.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, susijusius su tuo, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas ne dėl pareiškėjo kaltės, o įsivėlus pašto darbuotojų klaidai, pirmiausia pažymi, jog teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų.

ABTĮ nustatyta, kad jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos (29 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju specialiojo įstatymo, t. y. MAĮ 159 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog skundas teismui turi būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų po centrinio mokesčių administratoriaus arba MGK sprendimo įteikimo dienos. Taigi šioje byloje turi būti taikomas specialiojo įstatymo nustatytas 20 dienų terminas, pradedamas skaičiuoti nuo sprendimo įteikimo dienos.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjui ginčijamas MGK 2018 m. rugpjūčio 10 d. sprendimas Nr. S-132(7-100/2018) buvo įteiktas 2018 m. rugpjūčio 14 d. (b. l. 34–37). Pareiškėjas šią aplinkybę paneigiančių duomenų nepateikė, o jo nurodytos aplinkybės dėl registruoto laiško iš MGK atsiėmimo pašte 2018 m. liepos 28 d. akivaizdžiai nėra susijusios su minėto MGK sprendimo, kuris buvo priimtas tik vėliau, įteikimu pareiškėjui. Taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, skundas dėl minėto MGK sprendimo turėjo būti paduotas iki 2018 m. rugsėjo 3 d. įskaitytinai. Tačiau pareiškėjas pirminį skundą teismui paštu išsiuntė tik 2018 m. rugsėjo 7 d. (pagal spaudą ant voko, b. l. 18), t. y. praleidęs nustatytą skundo padavimo terminą. Nors pirmosios instancijos teismas pareiškėjui nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti, be kita ko, pateikti prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, nurodant svarbias termino praleidimo priežastis ir pateikiant tai patvirtinančius įrodymus, ir šis terminas buvo net du kartus pratęstas, pareiškėjas teismui nenurodė jokių kitų argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog egzistavo aplinkybės, objektyviai užkirtusios kelią pareiškėjui laiku ir tinkamai realizuoti savo teisę į teisminę gynybą. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

Pažymėtina, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012 ir kt.). Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006 ir kt.). Todėl, kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės, t. y. teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012 ir kt.).

Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomas rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartas. Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Greta rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas operatyvumo standartas, kuris reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Nepagrįstas delsimas yra kliūtis atnaujinti praleistą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-697/2011).

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

Taigi nagrinėjamu atveju nustačius, kad pareiškėjas skundą dėl VMI 2018 m. gegužės 22 d. sprendimo Nr. (21-199)500-127 ir MGK 2018 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo Nr. S-132(7-100/2018) panaikinimo bei atleidimo nuo apskaičiuotų mokesčių baudų ir delspinigių teismui padavė praleidęs nustatytą skundo padavimo terminą ir nėra pagrindo šį terminą atnaujinti, pagrįstai ir teisėtai buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes bei joms taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Č. J. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė