d2a73f3f-3dd1-4e2e-ac81-2b9a095ad7b0 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-956-924/2022 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10776-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 2.4.2.9.1; 2.4.2.13; 3.3.1.14; 3.3.1.20 (S) Kauno apygardos teismas S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 22 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bartninko, Edvardo Palioko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Editos Å liumpienės, sekretoriaujant J. Ž., dalyvaujant apeliantui A. K., jo atstovei advokatei E. R., ieÅ¡kovės atstovui advokatui S. B., teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo A.

K. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės V. K. ieÅ¡kinį atsakovui A. K. dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės bei pagal atsakovo patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė V. K. pateikė teismui ieÅ¡kinį, kuriuo prašė atidalyti jos dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovu A.

K., priteisiant natÅ«ra ieÅ¡kovei žemės sklypÄ , gyvenamÄ jį namÄ , du Å«kinius pastatus ir kiemo statinius (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo turtas, ir ginčo namų valda), o atsakovui 36 400 Eur kompensacijÄ už jam priklausančias 715/1430 dalis žemės sklypo, ½ dalį gyvenamojo namo, dviejų Å«kinių pastatų ir kiemo statinių (duomenys neskelbtini), nustatant, kad ieÅ¡kovė turi sumokėti atsakovui 14 000 Eur kompensacijÄ ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, 11 200 Eur – ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, 11 200 Eur – ne vėliau kaip per 12 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

2. IeÅ¡kinys grindžiamas tuo, kad 2016 m. liepos 26 d. Å¡alys sudarė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria susitarta, kad po santuokos nutraukimo kiekvienai iÅ¡ Å¡alių asmeninės nuosavybės teise, be kita ko, priklausys po 715/1430 dalių žemės sklypo, po ½ dalį namo, kiemo statinių ir Å«kinių pastatų. 2016 m. rugsėjo 22 d. Kauno apylinkės teismas sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr.2YT-20302-848/2016, patenkino Å¡alių praÅ¡ymÄ dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Tarp Å¡alių kaip buvusių sutuoktinių santykiai yra sudėtingi, įskaitant ir klausimus dėl turimos bendrosios dalinės nuosavybės. Å alys nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto. IeÅ¡kovė siÅ«lė atsakovui ne kartÄ atidalinti ginčo turtÄ , tačiau iki Å¡iol to padaryti geruoju nepavyko. Name yra tik viena vonia – tualetas (1 aukÅ¡te), viena virtuvės zona (pirmame aukÅ¡te esančiame kambaryje), trys kambariai (vienas – pirmame aukÅ¡te, o du – pastogėje), du koridoriai (po vienÄ pirmame aukÅ¡te ir pastogėje).

Todėl laikytina, kad nėra techninių galimybių nei atidalyti namÄ , suformuojant du teisės aktų reikalavimus atitinkančius gyvenamosios paskirties objektus (butus), nei nustatyti naudojimosi namu tvarkÄ , pagal kuriÄ Å¡alys galėtų naudotis atskirais sanitariniais mazgais, virtuvėmis, taip pat atskirtomis Å¡ildymo, vandens, elektros tiekimo, nuotekų Å¡alinimo sistemomis. Todėl ieÅ¡kovės nuomone, turtas turi bÅ«ti atidalintas, priteisiant jai atsakovo ginčo turto dalį, o jam – kompensacijÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės. IeÅ¡kovės teigimu, ginčo turtas yra jai reikÅ¡mingas, nes be jo ½ dalies atsakovas bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su ieÅ¡kove valdo gyvenamosios paskirties butÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

Atsakovas nuo 2017 m. balandžio mėn., yra iÅ¡vykęs iÅ¡ Lietuvos į (duomenys neskelbtini) ir gyvena nurodytame bute. Nuo 2017 m. ginčo name gyvena Å¡alių dukra, o ginčo turto iÅ¡laikymo iÅ¡laidas apmoka ieÅ¡kovė. IeÅ¡kovę su ginčo turtu sieja emocinis ryÅ¡ys, nes tai yra jos tėvo ir senelio palikimas, kuriuo santuokos metu ji pasidalino su atsakovu, padovanodama jam ginčo turto dalį. 2021 m. kovo 19 d. atlikto turto vertinimo metu nustatyta, kad namų valdos (duomenys neskelbtini), rinkos kaina vertės nustatymo dienÄ (t. y. 2021 m. kovo 19 d.), yra 72 800 Eur.

Ä®vertinus tai, kad turtÄ sudarantys nekilnojamojo turto objektai Å¡alims priklauso lygiomis dalimis, iÅ¡mokėtinos atsakovui piniginės kompensacijos dydis, atitinkantis atidalijamos ½ dalies turto rinkos vertę, yra 36 400 Eur (72 800 Eur /2). Iki 2020 m. rugpjūčio mėnesio ieÅ¡kovės iÅ¡ darbo teisinių santykių gaunamų pajamų vidutinis mėnesinis dydis siekė 1 511,17 Eur. Å iuo metu ieÅ¡kovė yra iÅ¡vykusi dirbti į Å veicarijos KonfederacijÄ , kurioje jai buvo pasiÅ«lytas darbas geresnėmis sÄ lygomis.

IeÅ¡kovė turi ir kito turto: ½ dalį buto (duomenys neskelbtini), 1/3 dalių žemės sklypų (duomenys neskelbtini), automobilį Peugeot. IeÅ¡kovė atliktų pradinį 14 000 Eur dydžio kompensacijos dalies apmokėjimÄ atsakovui iÅ¡ turimų santaupų. Likusi kompensacijos dalis – 22 400 Eur – atsakovui bÅ«tų iÅ¡mokėta per vienerių metų laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

3. Atsakovas A. K. atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodo, kad ieÅ¡kovė niekada nesvarstė su juo klausimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalinimo ar naudojimosi tvarkos nustatymo. Atsakovui nepriimtinas ieÅ¡kovės pasiÅ«lytas ginčo turto atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, kadangi Å¡iame turte yra vienintelė jo gyvenamoji vieta Lietuvoje. Atsakovas negali nurodyti, kiek laiko jis nenorės atidalinti ginčo turtÄ . IeÅ¡kovė kaip ir atsakovas nuolat negyvena ginčo turte, nes dirba užsienyje.

Å alys bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo butÄ (duomenys neskelbtini). Atsakovas daugiau kaip 4 metus gyvena tame bute, nes ieÅ¡kovė nesirÅ«pino tuo turtu. Atsakovas kasmet atvyksta į LietuvÄ Å«kininkauti, prižiÅ«rėdamas ir deklaruodamas sodus (duomenys neskelbtini), kurie ieÅ¡kovei taip pat nerÅ«pi. AtsakovÄ taip pat sieja emocinis ryÅ¡ys su ginčo turtu, kadangi jis jame gyveno nuo 2007 m. iki 2017 m., jame Å¡alys augino dukrÄ , prižiÅ«rėjo, gerino turtÄ , dėl to turto vertė padidėjo.

4. Atsakovas pateikė teismui prieÅ¡ieÅ¡kinį, kurio reikalavimus patikslino 2021 m. lapkričio 5 d. pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydamas nustatyti ginčo turto (namų valdos (duomenys neskelbtini)) naudojimosi tvarkÄ :

1) ieškovei paskirti naudoti pirmajame gyvenamojo namo aukšte patalpa 1-2 (4,48 kv. m.), patalpa 1-3 (3,40 kv.

m) su kieto kuro katilu ir atskiru įėjimu iÅ¡ lauko, patalpa 1-4 (35,60 kv. m), kurios aukÅ¡tis yra 2,47 m. IeÅ¡kovei pageidaujant atskirti norimo dydžio virtuvės erdvę nuo kambario erdvės skiriamÄ ja karkasine gipso siena su garso izoliacija ir durimis (t. y. 43,48 kv. m. patalpas). Taip pat panaikinti praėjimÄ iÅ¡ patalpos 1-2 į patalpÄ 1-1 (tambÅ«rÄ ) ir laiptus į palėpę, įpareigojant atsakovÄ atlikti Å¡iuos darbus savo lėšomis;

2) atsakovui paskirti naudoti patalpÄ 1-1 (3,04 kv. m. tambÅ«rÄ ), įėjimÄ iÅ¡ lauko, antrajame aukÅ¡te (pastoges ) plane 51 puslapyje – patalpa 1-5 (2,74 kv. m), patalpÄ 1-6 (14,31 kv. m), 1-7 (14,11 kv. m) (t. y. 34,20 kv. m.);

3) ieÅ¡kovei paskirti ½ dalį Å«kinio pastato patalpos, plane pažymėtos 1-2 (6,30 kv. m.) raide A, o atsakovui paskiriant ½ patalpos, plane pažymėtos 1-2 raide B (6,27 kv. m.) su kieto kuro katilu, 1-1 (22,53 kv. m), ir patalpa 1-4 (3,89 kv. m), taip pat antresolės plane 6A1p pažymėta patalpa 1-5 (8,03 kv.), o bendram naudojimui palikti patalpÄ 1-3, laiptus į terasÄ T1 ir terasÄ T1 (36 kv. m.);

4) žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ nustatyti pagal ieÅ¡koves pateikto priedo 220210325 namų valdos 46 puslapio statinių iÅ¡dėstymo planÄ tokiu bÅ«du: ieÅ¡kovei skirti naudotis 32 priede pažymėta raide „C“ žemės plotÄ (444,45 kv. m.) , o atsakovui – žemės plotÄ , pažymėtÄ raide „D“ (459,04 kv. m.). LikusiÄ sklypo dalį, kuriame yra kiemo aikÅ¡telė, įvažiavimas, lietaus surinkimo baseinas, plane pažymėtÄ raide „E“ (žemės sklypo plotas 526, 51 kv. m), paliekant bendram Å¡alių naudojimui;

5) palikti šulinį bendram naudojimui.

5. Atsakovas priešieškinį grindžia argumentais, kad ginčo turto rinkos vertė buvo nustatyta lyginamuoju metodu su prielaida kaip teisėta statyba su visais reikalavimais, nors po rekonstrukcijos visi statiniai, išskyrus vandens šulinį buvo atkurti iš pagrindų visiškai nugriaunant buvusius pastatus ir pastatant naujus. Nebuvo nei tikrinta, nei pripažinta ar atitinka esminius statinių, saugumo, higienos, sveikatos, aplinkos, priešgaisrinės apsaugos reikalavimus. Todėl kyla klausimas, kokiu pagrindu yra nustatyta esama turto vertė: ar buvo lyginta su kitais tokiais pačiais neįteisintais statiniais, kurie galbūt tinkami tik nugriovimui.

Nustačius atsakovo pasiÅ«lytÄ naudojimo bendru turtu tvarkÄ , jis sutinka atlikti reikalingus darbus, atskirti namo Å¡ildymo kietu kuru sistemÄ savo lėšomis. Tai yra techniÅ¡kai įmanoma, nes atsakovas ir ieÅ¡kovė patys darė namo Å¡ildymo dvi nepriklausomai veikiančias sistemas. Palėpės aukÅ¡te atsakovas savo lėšomis įsirengs sanitarinį mazgÄ , voniÄ , virtuvę pagal teisės aktų reikalavimus. Å alių santykiai yra itin paprasti ir nesudėtingi, ramÅ«s bei konstruktyvÅ«s, ieÅ¡kovė pati pageidavo bendrauti su atsakovu tik per advokatÄ .

6. Atsiliepime į priešieškinį V. K. prašo atmesti atsakovo reikalavimus. Ieškovės teigimu, atsakovas iš esmės pripažino, kad turto atidalinimas natūra yra neįmanomas, kadangi pareiškė ieškinį dėl turto naudojimosi tvarkos nustatymo. Atsakovas neįrodė, kad jo siūloma nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarka yra techniškai įgyvendinama, adekvati, racionali ir ekonomiška. Atsakovo siūlomos bendro turto naudojimosi tvarkos nustatymas sudarytų prielaidas naujiems šalių ginčams, kadangi liktų bendrai naudojamos ginčo turto dalys. Šalių kaip buvusių sutuoktinių santykiai yra įtempti ir itin sudėtingi. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Kauno apylinkės teismas 2022 m. kovo 28 d. sprendimu ieškovės V. K. ieškinį tenkino:

1) atidalino ieÅ¡kovei V. K. dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovui A. K., priteisiant ieÅ¡kovei natÅ«ra žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini);

2) priteisė atsakovui A. K. iÅ¡ ieÅ¡kovės V. K. 36 400 Eur dydžio kompensacijÄ už atsakovui A. K. priklausiusias 715/1430 dalis žemės sklypo, ½ dalį pastatų ir inžinerinių statinių (duomenys neskelbtini);

3) nustatė, kad ieÅ¡kovė V. K. turi sumokėti atsakovui A. K., priteistÄ 36 400 Eur piniginę kompensacijÄ tokia tvarka:

1) ieškovė V. K. turi sumokėti 14 000 Eur kompensacijos dalį atsakovui A. K., asmens ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;

2) ieškovė V. K. turi sumokėti 11 200 Eur kompensacijos dalį A. K. ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;

3) ieškovė V. K. turi sumokėti 11 200 Eur kompensacijos dalį A. K. ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

4) Atmetė atsakovo A. K. priešieškinį ieškovei V. K. bei priteisė ieškovei V. K. iš atsakovo A. K. 559 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

8. Pirmosios instancijos teismas remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018 sprendė, jog nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovei praÅ¡ant atidalinti ginčo turto dalį, o atsakovui – nustatyti Å¡io turto naudojimosi tvarkÄ , ieÅ¡kovės praÅ¡ymas dėl ginčo turto atidalijimo turi bÅ«ti patenkintas.

9. Teismas vertino, jog tarp Å¡alių gali kilti konfliktų dėl finansinių klausimų, susijusių su namų valdos valdymu. Nors atsakovas nurodė, kad sutinka atlikti ginčo namų valdos pertvarkymus savo sÄ skaita bei mokėti jam priklausančius mokesčius, tačiau tuo pačiu jis nurodė, kad ir ieÅ¡kovė nemokėjo už bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, esančiÄ (duomenys neskelbtini). Dėl to, teismas darė iÅ¡vadÄ , jog atsakovas gali manipuliuoti tokia susiklosčiusia Å¡alių bendro turto valdymo praktika. Be to, atsakovas nenurodė, kokio dydžio iÅ¡laidos bÅ«tinos namų valdos pertvarkymui, siekiant įgyvendinti jo pasiÅ«lytÄ namų valdos naudojimosi tvarkÄ , kaip bus apskaičiuojami mokesčiai, mokėtini priklausomai nuo tam tikrų iÅ¡teklių sunaudojimo (t. y. už vandenį, elektrÄ ir pan.).

10. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinis nustatytomis aplinkybėmis negali bÅ«ti patenkintas, kadangi jo praÅ¡oma nustatyti naudojimosi ginčo namų valda tvarka yra neproporcinga (atsakovas praÅ¡o skirti ieÅ¡kovei naudotis 49,78 kv. m. plotu, atsakovui - 74,92 kv. m.), pažeidžianti ieÅ¡kovės teises bei sudaranti pagrindÄ didėti ir taip pakankamai rimtam Å¡alių konfliktui. Atsakovo siÅ«loma nustatyti naudojimosi ginčo namų valda tvarka nėra racionali, kadangi jam priskirtinose naudoti patalpose nėra vonios, tualeto, virtuvės zonos, atsakovui siekiant jas įrengti reikės papildomų iÅ¡laidų.

11. Teismas darė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovės ryÅ¡ys su ginčo namų valda yra glaudesnis, stipresnis, Å¡is turtas yra labiau reikalingas jai, nei atsakovui. Atėmus iÅ¡ jos galimybę valdyti ginčo turtÄ nuosavybės teise, ji apskirtai liks be pastovios gyvenamosios vietos. Teismui nusprendus patenkinti ieÅ¡kovės reikalavimus, atsakovo interesai nebus neproporcingai pažeisti, įvertinus tai, kad jis nuolat gyvena Jungtinėje Karalystėje esančiame bute, atvyksta į LietuvÄ 1-2 kartus į metus, kartu su ieÅ¡kove valdo du žemės sklypus (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovei iÅ¡mokėjus atsakovui kompensacijÄ , jis turės galimybę pasistatyti namÄ viename iÅ¡ minėtų sklypų ir ten gyventi. Juolab, kad jis nurodė, jog turi lėšų kompensacijai ieÅ¡kovei iÅ¡mokėti, vadinasi turi santaupų ir namo statybai, jei nuspręstų tai padaryti. Be to, atsakovo paaiÅ¡kinimais, Lietuvoje gyvena ir jo tėvai, kuriuos jis lanko tuo metu, kai atvyksta į LietuvÄ . Todėl atsakovo teiginius, kad patenkinus ieÅ¡kinį jis neturės kur apsistoti Lietuvoje, teismas atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis).

12. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimÄ dėl kompensacijos dydžio, pažymėjo, kad atsakovui iÅ¡kėlus prielaidas dėl ginčo turto kainos, nurodytos Turto vertinimo ataskaitoje, jis pats nepateikė teismui jokių įrodymų, duomenų, kad Å¡ioje ataskaitoje nurodyta kaina yra neteisinga (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Nors ieÅ¡kovė ir nurodė, kad namų valdos nuotekų sistema įrengta netinkamai, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo namų valda, atskiri jos objektai neatitinka teisės aktų keliamų reikalavimų.

Å alims nepateikus tokių įrodymų, duomenų, neįmanoma nustatyti galimų nuotekų sistemos trÅ«kumų pobÅ«džio (ar jie esminiai), jų paÅ¡alinimo iÅ¡laidų. Teismas sprendė, kad atsakovui nepateikus į bylÄ Ä¯rodymų, paneigiančių ieÅ¡kovės teigiamÄ aplinkybę dėl ginčo namų valdos kainos, grindžiamos individualiai atlikto turto vertinimo ataskaita, yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė įrodė, jog ginčo namų valdos vertė yra 72 800 Eur (CPK 179 straipsnio 1 dalis, 178 straipsni, 185 straipsnio 1 dalis).

13. Teismas vertino, jog atsakovas dėl įtemptų santykių su ieÅ¡kove bei dėl Å¡ioje byloje priimto sprendimo priteisti namų valdÄ ieÅ¡kovei, gali stabdyti kito ieÅ¡kovei priklausančio turto realizavimo procesÄ kaip bendraturtis (CK 4.79 straipsnis). Dėl to, siekiant užtikrinti abiejų Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , byloje turint duomenų, kad ieÅ¡kovė dirba Å veicarijoje turėdama tikslÄ uždirbti lėšų kompensacijai, skirtai atsakovui, tikslinga patenkinti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ nustatant jos siÅ«lomÄ teismo sprendimo vykdymo tvarkÄ .

Teismas, įvertinęs atsakovo turtinę padėtį (jis dirba, Å«kininkauja, gyvena nuosavame bute, turi santaupų kompensacijai iÅ¡mokėti) bei ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ nustatyti atsiskaitymo terminÄ (1 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo), darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovo finansiniai interesai ir teisė gauti kompensacijÄ už turtÄ nenukentės. VIII. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 14. Atsakovas A. K. apeliaciniame skunde praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 28 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 14.1. Priimant sprendimÄ teismas netinkamai vertino byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus ir Å¡alių paaiÅ¡kinimus. Pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas abejonėmis, prielaidomis ir Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principo pažeidimu. Teismas neteisingai vertino, jog atsakovas nuo 2017 metų negyvena ginčo namų valdoje, nemoka už jÄ mokesčių, gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje, atvyksta į LietuvÄ bei apsistoja ginčo namo dalyje vienÄ /du kartus į metus.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas daro iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovei priteistas ginčo turtas labiau reikalingas nei atsakovui ir sprendimo 44 p. nurodo, kad atsakovas neįrodė, jog jam namas ar jo dalis reikalingas gyvenimui. Tačiau akivaizdu, kad tiek atsakovas, tiek ir ieÅ¡kovė nuolatos negyvena ginčo turte, jame gyvena periodiÅ¡kai (atsakovas du kartus per metus, ieÅ¡kovė keturis kartus). FaktiÅ¡kai abu nuolatos po skyrybų ir turto pasidalinimo Å¡iame turte negyvena. Be to, teismas neįvertino, jog atsakovas rÅ«pinasi kitu bendru turtu Jungtinėje Karalystėje. 14.2.

Skundžiamo sprendimo 18 p. nurodyta, kad ieÅ¡kovės sÄ skaitoje buvo sukaupta 18 216,65 Eur ir nurodytas laikotarpis nuo 2020 m. rugsėjo iki 2021 m. balandžio, tačiau teismo sprendimo priėmimo dienai tokie duomenys nepateikti. Be to, teismas visiÅ¡kai nevertino aplinkybės, kad ginčo turte gyvena dukra, kuriai turtas jokiomis teisėmis nepriklauso, todėl darytina pagrįsta iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė gina ne savo, o dukros teisę gyventi ginčo turte ir galimai turėti ateityje teises į ginčo turtÄ . 14.3.

Teismas nepagrįstai iÅ¡ susiraÅ¡inėjimo žinutėmis darė iÅ¡vadas, kad ieÅ¡kovės ir atsakovo tarpusavio santykiai yra konfliktiÅ¡ki. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad bylos Å¡alių santykiai konfliktiÅ¡ki, todėl teismo argumentai dėl bylos Å¡alių konfliktiÅ¡kų santykių laikytini deklaratyviais. Aplinkybė, kad bylos Å¡alys yra nutraukę santuokÄ ir mažiau bendrauja, o ieÅ¡kovė apskritai vengia bendrauti ir bendradarbiauti, negali bÅ«ti laikoma konfliktiÅ¡kais santykiais ar siekiu gauti atsakovo turto dalį. 14.4.

Nėra pagrindo sutikti su teismo iÅ¡vadomis, kad atsakovo siÅ«lymas patikslintame prieÅ¡ieÅ¡kinyje dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo, bendraturčio parengtas projektas, neatitinka proporcingumo principo ir pažeidžia ieÅ¡kovės teisę naudotis ginčo namų valda lygiomis dalimis. Teismas konstatavo, kad atsakovui liktų naudotis didesnė turto dalis, atsakovas nesiÅ«lė nustatyti naudojimosi žemės sklypu ir kt., tačiau atsakovo patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį priėmė, trÅ«kumų nenustatė. 14.5.

Teismas pažeidė atsakovo teises atmetant prieÅ¡ieÅ¡kinį ir dėl to, kad netinkamai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ . Pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančiÄ teismo veiksmus įrodinėjimo procese, įrodymus pateikia Å¡alys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, o jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiÅ«lyti Å¡alims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminÄ jiems pateikti. Be to, teismas priėmė atsakovo patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį ir teiktÄ naudojimosi tvarkos ginčo turtu projektÄ , tačiau nepasiÅ«lė pateikti parengtÄ matininkų projektÄ , tuo labiau, kad atsakovas nebuvo procese atstovaujamas kvalifikuoto teisininko.

Papildomai pažymėtina, kad atsakovo pateiktų bendrosios nuosavybės naudojimo projekto netinkamumas nėra pagrindas tenkinti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį ir taikyti iÅ¡imtinį nuosavybės atidalijimo bÅ«dÄ , iÅ¡mokant bendraturčiui kompensacijÄ pinigais. 14.6. Nėra aiÅ¡ku kuo remdamasis pirmosios instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog tarp Å¡alių gali kilti konfliktų dėl finansinių klausimų. Jokių konfliktų nebuvo, nėra ir negali bÅ«ti. IeÅ¡kovė niekada nepareiÅ¡kė atsakovui jokių pretenzijų dėl Å¡alių susitarimo, jog ieÅ¡kovė moka mokesčius už ginčo turtÄ , o atsakovas už turtÄ Jungtinėje Karalystėje. 14.7.

Niekuo nepagrįstas teismo sprendimo motyvas, kad ieÅ¡kovė negali naudotis turtu Jungtinėje Karalystėje. Akivaizdu, kad ieÅ¡kovė, turėdama turtÄ užsienio valstybėje turi galimybę juo naudotis, tačiau nesinaudoja, juo nesirÅ«pina be jokios pateisinamos priežasties. Naudojimasis turtui neapsunkintas, priėjimas laisvas. IeÅ¡kovė klaidina teismÄ , kad ji negali naudotis minėtu turtu, nes siekia gauti turtÄ (gyvenamÄ jį namÄ Lietuvoje). Teismas nenustatė fakto, kad tik ieÅ¡kovė sieja savo gyvenimÄ su LietuvÄ ir kad jai labiau reikia ginčo turto. 14.8.

Teismo sprendime nurodyta, kad ieÅ¡kovei iÅ¡mokėjus atsakovui piniginę kompensacijÄ , atsakovas galės pasistatyti kitÄ namÄ , nes kartu su ieÅ¡kove valdo du žemės sklypus (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu ginčo turtas yra (duomenys neskelbtini) mieste. Turtas - žemės sklypai (duomenys neskelbtini), neatidalinti, nenustatyta naudojimosi tvarka jais ir bylos Å¡alys yra bendraturčiai. Teismas net nevertino aplinkybės, ar ieÅ¡kovė nedarys ateityje kliūčių naudojant ir valdant šį turtÄ , kad atsakovas galėtų įgyvendinti Å¡iÄ teismo nurodytÄ tariamÄ teisę į statybas. 14.9.

Å iai dienai kol savavaliÅ¡ka statyba neįteisinta (2021 m. liepos 8 d. Registrų centre įregistruota informacija apie statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimÄ dviem Å«kiniams pastatams, esantiems (duomenys neskelbtini)), tačiau tam tikri pakeitimai padaryti be atsakovo sutikimo ir jam nežinant 2018 m., vadovaujantis CK 4.103 straipsnio 1 dalimi, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl ginčo turto atidalijimo negalėjo bÅ«ti tenkinamas. Tuo pačiu pagrindu negalėjo bÅ«ti 2021 m. kovo 31 d. atliktas turto vertės nustatymas (vertinimas).

Dėl to, yra tikslinga paskirti nekilnojamojo turto ekspertizę, nes atsakovo nurodytos faktinės aplinkybės gali ženkliai įtakoti nekilnojamojo turto vertę.

15. IeÅ¡kovė V. K. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ atsakovo A. K. apeliacinį skundÄ , paliekant Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 28 d. sprendimÄ nepakeistÄ , bei priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 15.1. Skundas neatitinka CPK 306 straipsnio 1 dalies 4-5 punktų reikalavimų, nes skundas yra prieÅ¡taringas. Atsakovas skundo pagrindu nurodo vienÄ kitÄ Å¡alinančius pagrindus: CPK 327 straipsnį, kurio pagrindu yra priimamas CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytas teismo sprendimas, ir CPK 330 straipsnį, kurio pagrindu yra priimamas CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 arba 3 punkte numatytas teismo sprendimas.

Nors skundo dalyke yra iÅ¡dėstytas praÅ¡ymas panaikinti sprendimÄ , grÄ Å¾inant bylÄ teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, tačiau skundo motyvų dalyje atsakovas taip pat nurodo, kad apeliacinis teismas turėtų skirti turto rinkos vertės ekspertizę, t. y. kad apeliacinis teismas pats turėtų iÅ¡taisyti tariamÄ teismo klaidÄ dėl turto vertės. Susipažinus su skundo motyvais tampa aiÅ¡ku ir tai, kad sprendimo neteisėtumas yra grindžiamas ne materialinių, o procesinių normų pažeidimu – tariamai neiÅ¡samiu, nepakankamu bylos aplinkybių iÅ¡tyrimu.

Tačiau pagal kasacinio teismo praktikÄ apeliaciniam teismui pritarus tokiems atsakovo teiginiams, jie galėtų bÅ«ti pagrindu sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ ar jį pakeisti, o ne pagrindu panaikinti sprendimÄ ir perduoti ginÄÄ nagrinėti iÅ¡ naujo teismui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr.e3K-3-2-611/2022) ; 15.2. Skunde nėra jokių argumentų, kodėl apeliacinis teismas negali iÅ¡taisyti atsakovo vardijamas teismo padarytas tariamas klaidas - kodėl panaikinus sprendimÄ byla turi bÅ«ti grÄ Å¾inta nagrinėti iÅ¡ naujo teismui.

Atsakovas, praÅ¡ydamas apeliacinio teismo priimti CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytÄ sprendimÄ CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, privalėjo įrodyti sÄ lygų visumÄ . 15.3. Atsakovo skundas nepagrįstas, nes pats atsakovas pripažįsta, kad teismas siÅ«lė atsakovui pasinaudoti teise vesti bylÄ per kvalifikuotÄ teisininkÄ . Aplinkybė, kad atsakovas laisva valia Å¡ia teise nepasinaudojo ir proceso metu tariamai nesuprato jam priklausančios įrodinėjimo pareigos apimties, negali bÅ«ti pagrindu pripažinti, kad teismas netinkamai organizavo įrodinėjimo procesÄ .

Teismas, aiškindamas atsakovui, kokius konkrečiai įrodymus jis turi pateikti priešieškinio pagrindimui ir ieškinio motyvų paneigimui, būtų pažeidęs rungimosi ir dispozityvumo principus (CPK 12-13 straipsniai). 15.4. Skundo turinys patvirtina, kad atsakovas iš esmės neatsikirto į žemiau išdėstytus, pagrįstus teismo motyvus:

1) atsakovo parengta tvarka neatitinka proporcingumo principo ir pažeidžia ieškovės teisę naudotis turtu lygiomis dalimis - atsakovas prašo skirti ieškovei naudotis 49,78 kv. m. patalpų plotu, atsakovui - 74,92 kv. m. patalpų plotu;

2) pagal tvarkÄ bendrojo naudojimo objektų yra per daug (patalpa 1-3, laiptai į terasÄ T1 ir terasÄ T1 (36 kv. m.), 526,51 kv. m. Sklypo plotas) ir tai sÄ lygotų prielaidas didesniam bylos Å¡alių konfliktui;

3) tvarka nėra racionali, nes atsakovui priskirtinose naudoti patalpose nėra vonios, tualeto, virtuvės zonos, atsakovui siekiant jas įrengti reikės papildomų iÅ¡laidų. 15.5. Atsakovas neginčija teismo iÅ¡vados, kad nėra galimybių turtÄ atidalinti natÅ«ra, nepadarant turtui neproporcingos žalos. Be to, byloje nesant įrodymų, kad atsakovas yra sugrįžęs gyventi į LietuvÄ , t. y. kad atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, o ne (duomenys neskelbtini), atmestini kaip nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad sprendimu teismas paliko atsakovÄ be gyvenamojo ploto, iÅ¡ atsakovo atėmė galimybę turėti gyvenamÄ jÄ vietÄ , kad turtas atsakovui yra reikalingas gyventi, o ne tam, kad 1-2 kartus į metus atvykus į LietuvÄ turėtų, kur apsistoti. 15.6.

Skundas nepagrįstas, nes atsakovas nevykdo jokių su ginčo turtu susijusių prievolių, o tai patvirtina iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ ieÅ¡kovės banko sÄ skaitos bei 2021 m. rugsėjo 17 d. atsakovo atsakymas į teismo klausimÄ dėl turto priežiÅ«ros, t. y. atsakovo paaiÅ¡kinimas, kad atsakovo niekas neprašė kol kas mokėti jokių mokesčių. Skunde pabrėžiamos su buto priežiÅ«ra susijusios aplinkybės, t. y. kad ieÅ¡kovė jo neprižiÅ«ri, nemoka mokesčių ir pan., niekaip negali paneigti teismo nustatyto ir atsakovo pripažinto fakto, kad jam iÅ¡vykus iÅ¡ Lietuvos gyventi į (duomenys neskelbtini) tik ieÅ¡kovė rÅ«pinosi ginčo turtu. 15.7.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovas į bylÄ nepateikė jokių įrodymų, kad ataskaitoje nustatyta turto kaina (72 800 Eur) yra neteisinga. Atsakovas neprašė teismo skirti turto vertės nustatymo ekspertizės, o skunde nepateikta jokių argumentų, kodėl atsakovas nusprendė, kad yra tikslinga paskirti tokiÄ ekspertizę tik po sprendimo priėmimo. 15.8. Atmestini skundo argumentai dėl savavaliÅ¡kos statybos, bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigoje sklype nebuvo jokios savavaliÅ¡kos, teisės aktų reikalavimų neatitinkančios statybos padarinių - tai įrodo 2022 m. sausio 31 d. iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro apie turtÄ . 15.9.

PrieÅ¡ingai nei teigia atsakovas, CPK 271 straipsnio 1 dalimi įstatymų leidėjas suteikė teismui teisę reikiamais atvejais nustatyti konkrečiÄ teismo sprendimo vykdymo tvarkÄ , jei nusprendžia, kad priimamas sprendimas turi bÅ«ti vykdomas kitokia tvarka nei paprastai. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių papildomo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ analizuodamas skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali bÅ«ti peržengtos tada, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Å ioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl ginčo turto atidalijimo ir(ar) naudojimosi juo tvarkos nustatymo 17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, gyvenamasis namas, du ūkiniai pastatai ir kiti inžineriniai statiniai (kiemo aikštelė, lauko tualetas ir šulinys), esantys (duomenys neskelbtini).

18. IeÅ¡kovės pateikė teismui ieÅ¡kinį, kuriuo prašė atidalyti jos dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant natÅ«ra ieÅ¡kovei žemės sklypÄ , gyvenamÄ jį namÄ , du Å«kinius pastatus ir kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), o atsakovui 36 400 Eur kompensacijÄ už jam priklausančias 715/1430 dalis žemės sklypo, ½ dalį gyvenamojo namo, dviejų Å«kinių pastatų ir kiemo statinių. Atsakovas nesutiko, kad bÅ«tų atidalintas ginčo turtas, šį turtÄ natÅ«rÄ priteisiant ieÅ¡kovei, o jam piniginę kompensacijÄ , ir prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė nustatyti naudojimosi ginčo turtu tvarkÄ . Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai, atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. Atsakovas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, pateikė apeliacinį skundÄ .

19. Taigi, apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo tenkintas ieškovės ieškinys dėl turto atidalijimo ir atmestas atsakovo priešieškinis dėl naudojimosi ginčo turtu tvarkos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

20. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarkÄ nustato teismas. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės.

21. Atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«dų. Galimybė atsidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, kad bÅ«tų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių į bendrÄ daiktÄ Ä¯gyvendinimÄ , kad ateityje bÅ«tų iÅ¡vengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant Å¡ias teises. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiÅ¡kia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. VisiÅ¡ko atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės atveju pasibaigia bendraturčio su kitais bendraturčiais turėta bendrosios dalinės nuosavybės teisė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytÄ turtÄ valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiÅ«ra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).

22. Byloje nustatyta, kad buvęs vieno aukÅ¡to medžio su karkasu 1946 m. statybos gyvenamasis namas 47,01 kv. m. ploto 2018 metais buvo rekonstruotas į monolitinio betono vieno aukÅ¡to su pastoge gyvenamÄ jį namÄ 77,68 kv. m bendro ploto su terasa (36 kv. m). Buvę du mediniai su karkasu Å«kiniai pastatai, pastatyti 1976 ir 1978 m., 2018 metais rekonstruoti į vieno aukÅ¡to plytų mÅ«ro 48,16 kv. m gyvenamÄ jį namÄ (2018 m. spalio 6 d. kadastrinių matavimų bylos). IeÅ¡kovės užsakymu atlikti nauji gyvenamojo namo ir Å«kinių pastatų kadastriniai matavimai ir 2018 m. spalio 6 d. parengtos Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos, pagal kurias ieÅ¡kovė prašė atidalinti turtÄ iÅ¡ bendrosios nuosavybės, o atsakovas – nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu ir Å«kiniais pastatais tvarkÄ . Nauji kadastriniai duomenys bei nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylos Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotos.

23. Taip pat byloje nustatyta, jog Nekilnojamojo turto registre nuo 2019 m. lapkričio 4 d. buvo kadastro žyma apie ginčo turto (Å«kinių pastatų) savavaliÅ¡kÄ statybÄ , nurodant, kad nesudėtingos kategorijos Å«kiniai pastatai rekonstruoti į neypatingÄ pastatÄ , neturint statybÄ leidžiančio dokumento (2021 m. kovo 15 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų banko iÅ¡raÅ¡as su istorija). 2022 m. sausio 31 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų banko iÅ¡raÅ¡e yra kadastro žyma apie 2021 m. liepos 8 d. Å«kinių pastatų rekonstravimui iÅ¡duotus statybÄ leidžiančius dokumentus, todėl kadastro žymos apie ginčo turto (Å«kinių pastatų) savavaliÅ¡kÄ statybÄ neliko. Tačiau 1946 m. statybos gyvenamasis namas 2018 metais rekonstruotas neturint statybÄ leidžiančio dokumento, toks statybÄ leidžiantis dokumentas nėra iÅ¡duotas iki Å¡iol bei Å¡alys nesiekia įteisinti neteisėtos statybos (rekonstrukcijos).

24. Namų valdos (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaitos duomenimis, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, viso ginčo turto vertė 2021 m. kovo 31 d. buvo 72 800 Eur. Vertinimo iÅ¡vadoje pažymėta, kad turto rinkos vertė buvo nustatoma darant prielaidÄ , jog vertinamas turtas vertinimo dienÄ buvo statomas ir eksploatuojamas pagal visus Lietuvos Respublikos įstatymų keliamus reikalavimus (įskaitant atitiktį galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams), statybos ir iÅ¡planavimo reikalavimus, prieÅ¡gaisrinės saugos ir sveikatos reikalavimus, norminius reikalavimus ir reglamentus, nuostatus ir kodeksus, taikomus valstybės ir savivaldybės valdžios instancijų vertinamo turto atžvilgiu.

Vertinamas turtas vertinimo dienÄ privalo tenkinti visus aukščiau iÅ¡vardytus reikalavimus, jei netenkinamas bent vienas reikalavimas, tai gali lemti turto vertę. Vertinimo iÅ¡vadoje taip pat pažymėta, kad vertinimas atliekamas su specialia sÄ lyga: vertintojas vadovavosi naujausiais 2018 m. spalio 6 d. nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byloje užfiksuotais duomenimis, kuriuose užfiksuota, kad pastato bendras plotas yra 77,68 kv. m., rekonstravimo pradžios/pabaigos metai – 2018 m., Å¡ildymas – vietinis centrinis, sienos – monolitinis betonas.

Užsakovės (ieÅ¡kovės) pageidavimu du Å«kiniai pastatai vertinami vadovaujantis Registrų centre užfiksuotais duomenimis, nors Nekilnojamojo turto registre nurodyta savavaliÅ¡ka statyba (rekonstrukcija į neypatingÄ statinį).

25. Apeliacinės instancijos teismas į bylÄ priėmė apelianto 2022 gegužės 17 d. pateiktÄ 2022 m. gegužės 10 d. Nekilnojamojo turto konsultacinę iÅ¡vadÄ , pateiktÄ teismo ekspertės G. B., dėl žemės sklypo ir jame esančių statinių ((duomenys neskelbtini)) rinkos vertės, pagal kuriÄ viso ginčo turto vertė 2022 m. balandžio 14 d. buvo 108 600 Eur.

26. Apeliantas iš esmės pagrįstai nurodo, kad neįteisinus savavališkos statybos, ieškovės ieškinys dėl ginčo turto atidalijimo negalėjo būti tenkinamas (CK 4.103 straipsnio 1 dalis), o 2021 m. kovo 31 d. atliktas ginčo turto vertės nustatymas teismo negalėjo būti laikomas pagrįstu.

27. CK 4.103 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavaliÅ¡kai arba ne savavaliÅ¡kai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, iÅ¡nuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavaliÅ¡kai, nustato įstatymai. Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalimis, savavaliÅ¡ka statyba – statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybÄ leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius.

28. Apeliacinės instancijos teismas 2022 m. birželio 28 d. nutartimi įpareigojo ieÅ¡kovę V. K. pateikti į bylÄ Ä¯rodymus, susijusius su gyvenamojo namo rekonstrukcijos teisėtumu bei Å«kinių pastatų savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimu (statybÄ leidžiančius dokumentus ir kt.). Tačiau tokie duomenys į bylÄ nebuvo pateikti. IeÅ¡kovės atstovas neginčijo to, kad gyvenamojo namo rekonstrukcijai statybÄ leidžiantys dokumentai nėra iÅ¡duoti bei jo statyba nėra įteisinta. Taigi, apeliacinės instancijos teismui byloje nustačius, kad 1946 m. statybos gyvenamasis namas 2018 metais buvo rekonstruotas neturint statybÄ leidžiančio dokumento, t. y. neteisėtai, bei Å¡ios statybos neįteisinus, sprendžia, jog esant savavaliÅ¡kai statybai (gyvenamojo namo rekonstrukcijai), ginčo turto atidalijimas ar naudojimosi juo tvarkos nustatymas prieÅ¡tarautų CK 4.103 straipsnio 1 dalies normai.

29. Pagal CK 4.103 straipsnio 1 dalį, jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama.

30. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad naudojimosi gyvenamuoju namu, kuriame yra konstatuota savavaliÅ¡ka statyba, tvarkos nustatymas reikÅ¡tų ne tik imperatyvaus CK 4.103 straipsnio 1 dalyje nustatyto reglamentavimo nepaisymÄ , bet ir tokios statybos įteisinimÄ ; esant bent daliai patalpų, įrengtų savavaliÅ¡kai, tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, iÅ¡nuomoti ar pan.) draudžiama; naudojimasis statiniu, kaip ir disponavimas, yra nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«dai (CK 4.75, 4.80, 4.81 straipsniai) ir jie, esant savavaliÅ¡kos statybos faktui, vienodai draudžiami.

Taigi pagal CK 4.103 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ reglamentavimÄ draudžiama įgyvendinti tiek naudojimosi, tiek disponavimo teises tuo atveju, kai statinys (jo dalis) yra pastatytas savavaliÅ¡kai arba ne savavaliÅ¡kai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2011; 2013 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2013; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-624-690/2015).

31. Draudimas įgyvendinti nuosavybės teisę į neteisėtai pastatytÄ statinį arba, kitaip tariant, nuosavybės teisės į neteisėtai pastatytÄ statinį nepripažinimas, kaip statybos neteisėtumas, suprantamas pagal CK 4.103 straipsnio 1 dalį, yra visuotinai pripažįstamo principo, kad iÅ¡ neteisės negali atsirasti teisė, iÅ¡raiÅ¡ka. Neteisėta statinio statyba teisine prasme nesukelia statytojui pozityvių materialiųjų teisinių padarinių (kokios nors naudos, kuri suteiktų statytojui teisiÅ¡kai pripažįstamÄ satisfakcijÄ ) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-341-695/2019). SavavaliÅ¡kai pastatyto statinio atidalijimas nėra galimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2011).

32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčo turto atidalijimo bei jo vertės, ar naudojimosi Å¡iuo turtu tvarkos nustatymo, nepagrįstai neįvertino tos aplinkybės, jog ginčo turtas (tiek NTR registre registruotas gyvenamasis namas, tiek Å«kiniai pastatai) iÅ¡ esmės yra pasikeitęs, o Nekilnojamojo turto registre fiksuoti duomenys neatitinka faktinės situacijos. Byloje nustatyta, kad tiek gyvenamasis namas, tiek Å«kiniai pastatai yra rekonstruoti, nauji kadastriniai duomenys vieÅ¡ajame registre nėra įregistruoti, o gyvenamojo namo rekonstrukcijai netgi nėra iÅ¡duoti statybÄ leidžiantys dokumentai. Tai iÅ¡ esmės reiÅ¡kia ir tai, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo atidalyti to, ko jau faktiÅ¡kai nebėra (teisėtos statybos).

33. Akcentuotina, kad nors nagrinėjamu atveju kompetentinga valstybės institucija nėra konstatavusi savavališkos gyvenamojo namo statybos (rekonstrukcijos) fakto, tačiau byloje nekilo ginčo, kad šio gyvenamojo namo statyba (rekonstrukcija) teisės aktų nustatyta tvarka nėra įteisinta ir rekonstruotų pastatų (tiek gyvenamojo namo, tiek ūkinių pastatų) kadastriniai duomenys nėra įregistruoti viešajame registre. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, CK 4.103 straipsnio 1 dalies nuostatos yra aktualios ir nagrinėjamu atveju.

Minėta, kad įgyvendinant nuosavybės (taip pat ir naudojimosi, disponavimo daiktu) teisę negali bÅ«ti pažeidžiami įstatymų reikalavimai. Vien ta aplinkybė, kad yra atlikti rekonstruoto statinio kadastriniai matavimai, dar nereiÅ¡kia, kad pastato savininkams bus iÅ¡duoti statybÄ leidžiantys dokumentai ir Å¡is statinys bus įteisintas (Statybos įstatymo 28 straipsnis, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo 14 straipsnis). Dėl Å¡ios priežasties teisėjų kolegija sprendžia, kad neįteisinus gyvenamojo namo rekonstrukcijos ir neįregistravus tiek Å¡io gyvenamojo namo, tiek rekonstruotų Å«kinių pastatų Nekilnojamojo turto registre, nėra galimybės nustatyti nei naudojimosi Å¡iais statiniais bei jų patalpomis tvarkos, nei atidalinti šį turtÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės.

34. Apeliacinės instancijos teismas apibendrindamas tai kas buvo nurodyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs, jog gyvenamasis namas, kurį Å¡alys praÅ¡o atidalinti ir (ar) nustatyti naudojimosi juo tvarkÄ , rekonstruotas be statybÄ leidžiančių dokumentų, jo statyba (rekonstrukcija) neįteisinta, turėjo tiek ieÅ¡kinį, tiek prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nuspręsta patenkinti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, panaikintina ir priimtinas naujas sprendimas – ieÅ¡kinį atmesti. Kadangi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo, Å¡ioje dalyje skundžiamas sprendimas iÅ¡ esmės paliekamas nepakeistas, tačiau Å¡iame sprendime nurodytais motyvais.

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad tik paÅ¡alinus savavaliÅ¡kos statybos padarinius bus galima spręsti klausimÄ dėl galimybės atidalyti Å¡alims priklausantį ginčo turtÄ ar nustatyti naudojimosi juo tvarkÄ . Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamu atveju yra ir daugiau ieÅ¡kovės praÅ¡omų atidalyti ginčo turto vienetų – žemės sklypas, ant kurio stovi pastatai, kiemo statiniai. Tačiau ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimas buvo pareikÅ¡tas dėl visų ginčo turto vienetų kaip komplekso atidalijimo, todėl esant konstatuotai savavaliÅ¡kai pagrindinio gyvenamojo namo statybai (rekonstrukcijai), teisėjų kolegija nesprendžia dėl kitų turto vienetų.

36. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie, nagrinėjamu atveju, nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 37. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ .

38. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. Å i taisyklė taikoma ir apeliacinės instancijos teisme.

39. Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieÅ¡kovės, tiek atsakovo reikalavimai atmetami ir nei vienos iÅ¡ jų nėra pagrindo laikyti bylÄ laimėjusia Å¡alimi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus nagrinėjamu atveju labiausiai atitiktų bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose, nepaskirstymas, t. y. bylinėjimosi iÅ¡laidos nei vienai iÅ¡ Å¡alių neatlyginamos. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a :

Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 28 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieÅ¡kovės V. K. ieÅ¡kinys atsakovui A. K. dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, panaikinti, ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 28 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas atsakovo A. K. prieÅ¡ieÅ¡kinys dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo, palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Marius Bartninkas Edvardas Paliokas Edita Å liumpienė