d2a656a7-c00c-4bd2-899e-44b108674d1e · Klaipėdos apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-299-795/2019 Proceso Nr. 1-01-1-42077-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.2.4.4.1; 2.4.6.1; 2.4.6.4.3; 2.4.7 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 5 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Kristinos BaÅ¡kienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Reginos BertaÅ¡ienės ir Dalios Kursevičienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R.

F. (R. F.) apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2019 m. spalio 2 d. nuosprendžio, kuriuo R. F. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. birželio 5 d. nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų ir 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių bausmės pridedant dalį – 7 (septynis) mėnesius – skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, ir R.

F. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams. Bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose. Nuosprendžiui įsiteisėjus, R. F. turi būti suimtas ir bausmės pradžia skaičiuotina nuo faktinio R. F. sulaikymo dienos. R. F. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios. Iš R. F. priteista 3,45 Eur proceso išlaidų valstybės naudai. Procesas dėl (duomenys neskelbtini) pareikšto civilinio ieškinio (97,31 Eur suma) nutrauktas.

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : R. F. nuteistas už tai, kad žalojo žmogų, dėl to jis ilgai sirgo, bet jam nekilo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai: jis 2018 m. rugpjūčio 31 d. apie 1 val. prie sandėliuko, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, keturis kartus ranka smogė D. R. į galvÄ , jam pargriuvus ant cementinio grindinio, R. F. nukentėjusiajam po deÅ¡imt kartų ranka smogė į veidÄ ir galvÄ ir ne mažiau kaip 10 kartų spyrė į įvairias kÅ«no vietas, taip padarydamas nukentėjusiajam indradermalines kraujosruvas abiejų momenų ir kairio prieausio – kairio skruosto – srityse, poodines kraujosruvas kairės ausies kauÅ¡elyje, krÅ«tinės deÅ¡inėje ir kairiame dilbyje, odos nubrozdinimus kaktos deÅ¡inėje, deÅ¡iniame skruoste, kairės ausies kauÅ¡elyje, abiejose alkÅ«nėse, deÅ¡inės plaÅ¡takos I pirÅ¡to artimajame falange, keliuose ir blauzdose, kraujosruvas su ryÅ¡kiu aplinkinių audinių patinimu lÅ«pų deÅ¡inėje gleivinės pusėje, poodines kraujosruvas su ryÅ¡kiu aplinkinių audinių patinimu kairės akies vokuose, deÅ¡inės akies vokų vidiniame kampe, žaizdelę nosies srityje, nosikaulio lūžį, o tai D.

R. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Apeliaciniu skundu nuteistasis R. F. praÅ¡o pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2019 m. spalio 2 d. nuosprendį ir paskirti su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę. R. F. apeliaciniame skunde nurodo, jog nuo pirmosios apklausos, taip pat bylÄ nagrinėjant teisme, tvirtino, kad buvo pakviestas pažįstamo D. R. atvykti pas jį į garaÅ¾Ä iÅ¡sikepti Å¡aÅ¡lykų. Pas D. R. apeliantas nuvyko su A. S. ir V. S. Atvykus D. R. buvo neblaivus.

Mėsa kepti nebuvo paruoÅ¡ta, buvo tik gėrimai – degtinė ir alus. D. R. degtinę gėrė stiklinėmis. R. F. neneigia, kad paragavo alaus, tačiau apsvaigęs nebuvo. Bendraujant D. R. pradėjo kabinėtis prie merginų – siÅ«lė iÅ¡gerti degtinės, glostė merginų kojas, kvietė į automobilį neva pasiklausyti muzikos. Merginos jam ne vienÄ kartÄ pasakė, kad prie jų nesikabinėtų, tačiau nukentėjusysis nesiliovė. Lauke D. R. pavartojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ V. S. – pastÅ«mė merginÄ , dėl to ji krito veidu į žemę ir nusibrozdino kelius.

R. F. tvirtina ne kartÄ D. R. prašęs liautis, nustoti kabinėtis prie merginų, nebedaryti gėdos, tačiau nukentėjusysis į apelianto praÅ¡ymus nereagavo. Taigi tarp R. F. ir D. R. kilo žodinis konfliktas, kurio metu R. F. nukentėjusiajam vienÄ kartÄ trenkė kumščiu į veidÄ , tačiau tvirtina daugiau smÅ«gių nesudavęs. Nuo Å¡io vienintelio smÅ«gio D. R. atsisėdo ant kėdės, o nuteistasis su merginomis išėjo. Apeliantas nurodo, jog nežino, kaip atsirado nukentėjusiojo sužalojimai, apraÅ¡yti specialisto iÅ¡vadoje.

R. F. apeliaciniame skunde pateikia svarstymus, jog D. R., bÅ«damas labai girtas, galėjo susižaloti pats. Aplinkybę, kad konflikto iniciatorius buvo D. R., patvirtino ir liudytojos V. S. ir A. S. Pirmosios instancijos teismas Å¡iais liudytojų parodymais nesirėmė, darydamas iÅ¡vadÄ , kad merginos galėjo bÅ«ti suinteresuotos duoti nuteistajam palankius parodymus. Anot apelianto, Å¡ių liudytojų parodymais netikėti nėra pagrindo, nes jos prisiekė pirmosios instancijos teisme duoti teisingus parodymus. R.

F. teigia, kad jo veiksmus lėmė neteisėti ir provokuojami nukentėjusiojo veiksmai. Apeliaciniame skunde pažymima, jog nuteistasis sumokėjo pagal civilinį ieÅ¡kinį priteistÄ Å¾alos atlyginimo sumÄ (duomenys neskelbtini), suprasdamas, kad savo veiksmais padarė žalÄ nukentėjusiajam. R. F. nurodo, jog dirba UAB „P.“, turi sugyventinę, kuri laukiasi jų kÅ«dikio. Nuteistasis tvirtina, jog, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, sugyventinė neturės gyvenamosios vietos ir pragyvenimo Å¡altinio, nes jis vienintelis Å¡eimoje dirba. (duomenys neskelbtini) probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriuje R.

F. nuo 2018 m. spalio 29 d. 17 kartų dalyvavo elgesio pataisos programos užsiėmimuose. 2019 m. birželio 26 d. pasibaigus įpareigojimo terminui, programÄ lankė savo noru. Ä® Probacijos skyrių individualiam darbui nuteistasis buvo atvykęs 29 kartus. R. F. teigimu, Å¡i jo nusikalstama veika yra atsitiktinė, iÅ¡provokuota paties nukentėjusiojo. Apeliaciniame skunde R. F. atkreipia dėmesį, jog nusikaltimo padarymo metu dirbo dviejuose darbuose. Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė Nijolė Žemaitytė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o nuteistojo R.

F. apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2019 m. spalio 2 d. nuosprendį nepakeistÄ . Atsiliepime nurodoma, jog bylos duomenys patvirtina, kad R. F. padarė tyčinį nusikaltimÄ , priskiriamÄ prie nesunkių nusikaltimų. Jo padarytas nusikaltimas yra smurtinio pobÅ«džio. Nuteistasis, nors ir jauno amžiaus, yra teistas aÅ¡tuonis karus, iÅ¡ jų Å¡eÅ¡is kartus už smurtinius ir turtinius nusikaltimus, teistumai nėra iÅ¡nykę, nusikalstamÄ veikÄ padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, praėjus 2 mėnesiams po to, kai buvo nuteistas už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje.

R. F. prisipažįsta tik iÅ¡ dalies, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Atsižvelgdama į Å¡ias aplinkybes, prokurorė daro iÅ¡vadÄ , jog laisvės apribojimo arba areÅ¡to bausmės paskyrimas R. F. bÅ«tų aiÅ¡kiai per Å¡velni bausmė ir neatitiktų bendrųjų bausmių skyrimo reikalavimų. Apeliacinis skundas atmestinas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors iÅ¡ esmės R. F. apeliaciniu skundu praÅ¡o tik suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę, tačiau iÅ¡ apeliacinio skundo turinio analizės yra matyti, kad nuteistasis pateikia ir savo veiksmų vertinimÄ , tik iÅ¡ dalies prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nevisiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo atlikta jo veiksmų kvalifikacija. Taigi apeliacinės instancijos teismas nutartyje, iÅ¡ esmės pasisakydamas dėl R. F. paskirtos bausmės teisėtumo ir pagrįstumo, trumpai aptaria ir kitus skunde nurodytus klausimus.

R. F., duodamas parodymus, neneigė vienÄ kartÄ sudavęs nukentėjusiajam D. R., tačiau nepripažino, kad nuo Å¡io smÅ«gio D. R. galėjo bÅ«ti padarytas tokio masto sveikatos sutrikdymas, koks nustatytas specialisto iÅ¡vadoje. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡analizavęs byloje surinktų įrodymų visumÄ , pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai iÅ¡vadai, jog tokie nuteistojo parodymai vertintini kritiÅ¡kai ir traktuotini kaip siekis suÅ¡velninti gresiančiÄ atsakomybę. Tuo tarpu nukentėjusysis D.

R. parodė, kad pasikvietė nuteistÄ jį, kuris atvyko su dviem merginomis, į sandėliukÄ , esantį (duomenys neskelbtini) g. Sandėliuke vartojo alkoholį, buvo neblaivus ir tarp jo bei R. F. kilo konfliktas, po to, išėjus į laukÄ , nuteistasis jam sudavė ne mažiau kaip 10 smÅ«gių. Dėl ko kilo konfliktas, nukentėjusysis paaiÅ¡kinti negalėjo (t. 2, b. l. 22–23). IÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu duotų nukentėjusiojo parodymų matyti, kad jis nurodė, jog, išėjus į laukÄ parÅ«kyti, nuteistasis pradėjo jam sakyti „žertva“ ir vadinti kitais necenzÅ«riniais žodžiais.

D. R. paklausus, kodėl R. F. jį įžeidinėja, pastarasis nieko nesakęs du kartus kumščiu smogė į galvÄ . Nuo smÅ«gio nukentėjusysis prarado pusiausvyrÄ ir nukrito ant betoninio grindinio. Tada nuteistasis priėjo prie jo ir pradėjo jį gulintį daužyti, sudavė ne mažiau kaip 10 smÅ«gių į galvÄ ir ne mažiau kartų spyrė į įvairias kÅ«no vietas. Po to R. F. kartu su merginomis išėjo (t. 1, b. l. 26–27). IÅ¡ to, kas aptarta, matyti, jog nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme davė iÅ¡samius, neprieÅ¡taringus parodymus, kurie nepatvirtina R.

F. versijos, kad nuteistojo veiksmus lėmė provokuojamas nukentėjusiojo elgesys. Kaip liudytojas apklaustas policijos pareigÅ«nas M. A. parodė, kad gavo iÅ¡ budėtojų praneÅ¡imÄ , jog asmenį sumušė pažįstamas asmuo. Užfiksavo, kad nukentėjusysis tvirtino, jog buvo nuolat muÅ¡amas. Minėjo, kad prie garažų jį mušė vienas asmuo. IÅ¡ pokalbio policijos pareigÅ«nas suprato, kad su nukentėjusiuoju buvęs asmuo atvažiavo jau po įvykio (t. 2, b. l. 30). Daiktų apžiÅ«ros protokole užfiksuota Bendrojo pagalbos centro garso įraÅ¡o perklausa atitinka tiek liudytojo M.

A. nurodytÄ aplinkybę, kad su nukentėjusiuoju buvęs draugas atvyko jau po įvykio, tiek nukentėjusiojo nurodytas patirto smurto aplinkybes (t. 1, b. l. 158–160). Nukentėjusiojo parodymai atitinka ir specialisto iÅ¡vadÄ , kurioje konstatuota, kad D. R. nustatyti sužalojimai, t. y. indradermalinės kraujosruvos abiejų momenų ir kairio prieausio – kairio skruosto – srityse, poodinės kraujosruvos kairės ausies kauÅ¡elyje, krÅ«tinės deÅ¡inėje ir kairiame dilbyje, odos nubrozdinimai kaktos deÅ¡inėje, deÅ¡iniame skruoste, kairės ausies kauÅ¡elyje, abiejose alkÅ«nėse, deÅ¡inės plaÅ¡takos I pirÅ¡to artimajame falange, keliuose ir blauzdose, kraujosruvos su ryÅ¡kiu aplinkinių audinių patinimu lÅ«pų deÅ¡inėje gleivinės pusėje, padaryti mažiausiai 17 trauminių poveikių, o poodinės kraujosruvos su ryÅ¡kiu aplinkinių audinių patinimu kairės akies vokuose, deÅ¡inės akies vokų vidiniame kampe, žaizdelė nosies srityje, nosikaulio lūžis padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu (t. 1, b. l. 41–42).

Taigi, skirtingai nei nurodo nuteistasis apeliaciniame skunde, jo kaltė padarius nusikaltimÄ nėra grindžiama iÅ¡imtinai vien tik pareigÅ«nų parodymais, o grindžiama taip pat ir kitais bylos medžiagoje esančiais objektyviais duomenimis. Be kita ko, apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytai pozicijai, jog negalima besÄ lygiÅ¡kai remtis liudytojų V. S. ir A. S. nurodytomis įvykio aplinkybėmis, kad bÅ«tent nukentėjusysis buvo konflikto iniciatorius, nes liudytojas pažinojo ir į nukentėjusiojo sandėliukÄ pasikvietė bÅ«tent nuteistasis R.

F., kuris po įvykio kartu su merginomis pasiÅ¡alino, todėl minėtos liudytojos iÅ¡ tiesų gali bÅ«ti suinteresuotos duoti nuteistajam naudingus parodymus. Å ios iÅ¡vados savaime nepaneigia vien ta aplinkybė, jog merginos teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu davė priesaikÄ ir prisiekė duoti teisingus parodymus. Vis dėlto abi liudytojos patvirtino, kad tarp nuteistojo R. F. ir nukentėjusiojo D. R. grumtynės buvo (t. 2 b, l. 23–24). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ne mažiau svarbu atkreipti dėmesį ir į nuteistÄ jį charakterizuojančiÄ medžiagÄ â€“ R.

F. teistas aÅ¡tuonis kartus, iÅ¡ kurių net penki yra susiję su smurto vartojimu prieÅ¡ kitus asmenis, o tai rodo, kad R. F. yra linkęs smurtauti. Aplinkybė, kad R. F. atlygino dėl D. R. gydymo iÅ¡laidų (duomenys neskelbtini) padarytÄ Å¾alÄ (t. 1, b. l. 198–199), patvirtina, jog nuteistasis pripažino sutrikdęs nukentėjusiojo sveikatÄ . Atsižvelgdamas į surinktus ir detaliai aptartus įrodymus, kurie neprieÅ¡tarauja vieni kitiems, vieni kitus papildo ir sudaro vieningÄ visumÄ , apygardos teismas visiÅ¡kai pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje padarytai iÅ¡vadai, kad nukentėjusiojo patirti sužalojimai yra priežastiniu ryÅ¡iu susiję su nuteistojo R.

F. atliktais veiksmais ir atitinka nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius. Aptariant nuteistajam paskirtÄ bausmę, pažymėtina, jog nors R. F. praÅ¡o paskirti bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu, tačiau apygardos teismas, iÅ¡analizavęs bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė bausmės skyrimÄ reglamentuojančias nuostatas. Skirdamas bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , apylinkės teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais.

Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ (Å¡is klausimas dar bus aptariamas toliau nutartyje) ir atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę (nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistas). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi bÅ«ti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį.

Taigi teisingumas reiÅ¡kia ne tik tai, kad turi bÅ«ti iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai nustatytos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi bÅ«ti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamÄ veikÄ turi atitikti tos veikos pavojingumo pobÅ«dį bei laipsnį, be to, bÅ«tina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieÅ¡ nusikalstamos veikos padarymÄ , nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016).

Atsižvelgdamas į aptartÄ teismų praktikÄ , pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai įvertino aplinkybes, jog R. F. nuteistas jau ne pirmÄ kartÄ , anksčiau ne kartÄ yra teistas taip pat ir už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams bei nusikaltimus žmogaus sveikatai (t. 1, b. l. 92–99). R. F. yra daug kartų baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 83–91). Pirmiausia Å¡ios aplinkybės formuoja teismo nuomonę apie nuteistojo asmenybę, kad teismų paskirtos bausmės už ankstesnius nusikaltimus jam neturėjo jokios teigiamos įtakos, nuteistasis nekeičia savo gyvenimo bÅ«do, nesistengia gyventi socialiai teisingai, rodyti deramÄ pagarbÄ aplinkai ir aplinkiniams.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad R. F. daromų nusikalstamų veikų pobÅ«dis ir dažnumas rodo, jog nuteistasis reikiamų iÅ¡vadų nedaro ir jau turi susiformavusį nihilistinį požiÅ«rį į teisės bei socialines normas. Bylos duomenys patvirtina, kad R. F. padarė tyčinį nusikaltimÄ , priskiriamÄ prie nesunkių nusikaltimų. Jo padarytas nusikaltimas yra smurtinio pobÅ«džio. Nuteistasis, nors ir jauno amžiaus, yra teistas aÅ¡tuonis karus, iÅ¡ jų Å¡eÅ¡is kartus už smurtinius ir turtinius nusikaltimus, teistumai nėra iÅ¡nykę, nusikalstamÄ veikÄ padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, praėjus 2 mėnesiams po to, kai buvo nuteistas už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Taigi apygardos teismas, atsižvelgdamas į visas Å¡ias aplinkybes, sutinka su atsiliepime į apeliacinį skundÄ padaryta iÅ¡vada, jog laisvės apribojimo arba areÅ¡to bausmės paskyrimas R. F. bÅ«tų aiÅ¡kiai per Å¡velni bausmė ir neatitiktų bendrųjų bausmių skyrimo reikalavimų. IÅ¡ viso to, kas aptarta anksčiau, akivaizdu, jog R. F. savo ankstesnių veiksmų nevertina neigiamai ir savo elgesyje neįžvelgia atitinkamo pavojingumo bei neteisėtumo. Nuteistajam anksčiau už kitų nusikaltimų padarymÄ buvo paskirtos įvairios bausmės, taip pat laisvės atėmimas, tačiau ankstesnės bausmės, net ir pačios griežčiausios, nesustabdė R.

F. nuo nusikalstamų veikų darymo. Taigi apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. F. paskyrus švelnesnę bausmę. R. F. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl jo pozityvių socialinių ryšių, t. y. kad jis dirba, gyvena su moterimi, kuri laukiasi kūdikio, lanko Probacijos skyrių individualiam darbui, negali būti pripažįstamos reikšmingomis, skiriant jam švelnesnę bausmę, kadangi šios aplinkybės nekliudė nuteistajam daryti naujas nusikalstamas veikas.

Be to, vien tas faktas, kad R. F., atlikdamas bausmę pagal ankstesnį nuosprendį, vyko į Probacijos skyrių ir dalyvavo elgesį keičiančiose programose, neturi reikÅ¡mės bausmės už nagrinėjamu atveju padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ skyrimui. Taigi apygardos teismas konstatuoja, jog padaryto nusikaltimo ir nuteistojo R. F. asmenybės pavojingumas, didelė nusikalstamo elgesio recidyvo galimybė sudaro prielaidas iÅ¡vadai, kad socialinio statuso ir vertingumo grÄ Å¾inimas ugdymo priemonėmis nuteistajam, kuris yra praradęs aplinkos pasitikėjimÄ , negalimas be realaus laisvės atėmimo.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje yra nustatęs, jog R. F. atlygino dėl D. R. gydymo iÅ¡laidų (duomenys neskelbtini) padarytÄ Å¾alÄ (t. 1, b. l. 198–199). Nepaisant to, Å¡i aplinkybė nebuvo pripažinta lengvinančia nuteistojo R. F. atsakomybę. Pažymėtina, jog BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtinta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuotina tuo atveju, kai kaltininkas savo noru atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ . Taigi nagrinėjamoje byloje, įvertinus R.

F. (duomenys neskelbtini) atlygintÄ Å¾alÄ , konstatuotina viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Vis dėlto, nepaisant nustatytos vienos R. F. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, apygardos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog mažesnės nei normos sankcijoje numatytas vidurkis laisvės atėmimo bausmės paskyrimas yra pakankamai Å¡velni bausmė, ypač atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas aplinkybes, todėl paskirtÄ bausmę Å¡velninti dar labiau nėra jokio pagrindo. Ä®vertinęs bausmės skyrimui reikÅ¡mingus tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumÄ , vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad R.

F. už padarytÄ nusikaltimÄ paskirta bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytÄ bausmės paskirtį. Be to, paskiriama bausme siekiama užtikrinti taip pat ir proporcingumo bei teisingumo principų įgyvendinimÄ â€“ R. F. paskirta laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, esant R. F. atsakomybę lengvinančiai ir atsakomybę sunkinančiai aplinkybėms. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti nuteistojo apeliacinį skundÄ dėl jame iÅ¡dėstytų motyvų nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu, n u t a r i a : nuteistojo R. F. (R. F.) apeliacinį skundÄ atmesti. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2019 m. spalio 2 d. nuosprendį pakeisti. Pripažinti R. F. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kad jis savo noru atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjos Kristina BaÅ¡kienė Regina BertaÅ¡ienė Dalia Kursevičienė